Valio! Pirmaujame!

Eglės Kuckaitės piešinys

Tik nesakyk, tautieti, kad žinai svarbesnį žodį už PIRMAUJAME. Niekai laisvė, garbės ar mentalitetų brūzgynai. Pirmauju – štai kurmiarausis lietuvio smegenų lankose, ir nieko nepakeis šiltėjantis klimatas ar televizijos SOS pagalba.

Ar prisimeni, kai grįžęs iš darželio Teksaso reindžerio poza išpyškinai: pilmas voziau į tnukį! Koks džiaugsmas įsišėlo namuose: šeimos atžala neištižo – davė į lempą!

O močiučių pasididžiavimas Gitana – pirmoji 7 klasėje atsipirdolino su vainikėliu. Šiandien meilės fronte blondinė pirmauja be prietarų, emancipacijų gujimo, šapnagevičiūčių globos.

Ką ir sakyti, pirmavimo aistra – tai pamatinė mūsų religija, įprasminta tautos paveldo grynuolių – alaus, krepšinio ir džiovintų baravykų.

Kokie asai išrieda į pirmaujančius Pabaltijyje kelius! Ne su „Škoda Gadac“ ar „Nisan Klebatan“, o su riaumojančiais „Ferari“, prikimštais spiegiančių mergelių! Pavyzdinguose keliuose gėda nepirmauti avarijų skaičiumi. Europos lėtapėdžius aplenkėme vairuotojų pripučiamom promilėm, lengvai įvarome net aštuonias. O kur dar morgų pusgaminiai – motociklininkai! Ryškiai pirmaujame senajame žemyne išsitaškymu keliuose.

Kokią didžią pagarbą senovei deklaruojame iš Europos sąvartynų parsibogindami nudrengtus kledarus. 95% dūmijančių mūsuose mašinikių – autopensionės. Parsigabenę užpudruojame įlenktus šonus, suklijuojame sulaužytus šonkaulius ir aida į autostradą.

Nuo seimūnų iki provincijos kanceliarijos žiurkučių pirmaujame Europoje iškliukintom alkoholio pintom, statinėm, cisternom. Kaip įsijungsi stabdžius, jei televizijos reklamos, žurnalų prašmatni makulatūra tik ir gieda apie naujas, naujausias, naujutėlaites gėralų kolekcijas, pagamintas su importiniais pipirėliais ir rojaus obuoliukais, lietuviškom spanguolėm, blondinių bambų auskarėliais.

Atsiliepdami į totalinį skatinimą gerti, Rugsėjo 1-osios akcijoje noriai dalyvauja moksleiviukai(-ės) nenudžiūvusiom krekenom. Jų siautėjimas užmynus ant kamščio byloja apie esminį pirmavimą Valančiaus tradicijomis garsėjusioje tėvynėje. Verslininkai nenuleidžia rankų – ką čia alkoholio baterijos degalinėse... Būtina įsitvirtinti vaikų darželiuose (lopšeliuose gal kiek ankstoka), mokyklų ir sporto salių rūbinėse. Pasiturškę su tautos vienybės nemunais – alumi, pulsim prie moksleivio krepšelio, rūgstančių prieglaudose karšinčių. Tegu kas pamėgina kėsintis į pirmaujantį gerklių skalavimo verslą!

Mums ranka paduoti iki Briuselio! Su Belgijos policija sutarta – 7-ame kilometre iki Europos Parlamento biurų paliktas takas lietuvių verslininkams. Pirmaujantys keliaklupsčiautojai keliais ir alkūnėmis ars asfaltą, o atkišę komisarams nubrozdintas galūnes sulauks atjautos ir Europos Sąjungos piniginių srautų. Tabu žlugdyti verslą!

Todėl viską vežanti reklama springsta komplimentais: jei alus – tai seksualus, vyriškumo ir dvasios kilnumo ramentas, jei degtinė – tai didžiavyrių, garsinusių Tėvynę, litanija.

Koks viršininkaitis ar UAB’o bosas nesuplasnos polėkio sparnais, kliukindamas Gediminą į plastmasinę „krabutę“ (galima ir amerikoniškai iš kakliuko)?! Tada tautietis pasijunta triuškinąs totorius ar šturmuojąs Pinsko įtvirtinimus, tęsiąs Geležinio vilko legendą.

O ko verta Sobieskio degtinė! Ne dėl rinktinių kviečių, Žuvinto spanguolyčių ar medum varvančios melasos. Pamatęs butelio dugną, tautietis šoka į baltą mersą, o prieš akis – Chotimos laukai, nukloti janyčarais. O jei dar po Sobieskį, tai gali prireikti gaisrininkų gelbėtojų su pneumatinėm žirklėm, o geriausiu atveju – Vasaros gatvės ar Rokiškio Semiramidės sodų.

Kukliai pasiteiravau šnapsbrigadieriaus, ar besaikė alkoholio gamyba ir jo reklama nepakenks tautos genofondui.

– Koks fondas? – sukruto pašnekovas. – Gal iš Briuselio naują išpešėm? Numatom „Bomžų balbatuką“ ir „Kandidatų viliotinį“. Ot pavarytumėm, a nė?

Parsigavę iš Palangos namolei, nusigramdę sūrimus, poriname, kad pirmaujame Baltijos regeneracijoje. Mes ne kokie ten latviai ar estai, kurie paplūdimius nustatę biotualetais, nusimosavę žydrom vėliavom. Tikras lietuvis nezylioja po kopas, ieškodamas susikaupimo vietelės. Jis viską atiduoda gintaro jūrai, to pamokydamas ir atžalas. Todėl ryškiai pirmaujame sūrindami Baltiją nuo Melnragės iki Šventosios. Perpratę jūros regeneracijos ypatumus, traukiame pasidalyti patirtim į anglijas, airijas. Ten profesorių algos, idealios sąlygos tautiečiams kopinėti tualetus, šluostyti liūlius nukvakusiems aborigenams. Tik todėl, kad pasitelkę regeneraciją išsigrynintume baksų, kaip iš fotojuostų sidabrą.

Todėl ir gražiai pirmaujame emigrantų karavanuose, o tautos vedliai prasmingai diskutuoja – išsivaikščiojo pusė Lietuvos ar keliais šimtais mažiau.

Taigi, tautieti, ar užtenka rankų ir kojų pirštų suskaičiuoti, kuriose liaudies ūkio šakose tebepirmaujame? O gal tamsta žinai dar kai ką neįtrauktą į pirmavimo garbės knygą? Parašyk arba zvimbink sparčiuoju internetu vė, vė, vė – 01 02 – pirmavimo portalas.