Literatūra ir menas

Literatūra ir menas, 2010-07-02 nr. 3291,
www.culture.lt/lmenas/?st_id=16776

KRONIKA

Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Urbanavičius
fiksuoja Žemutinės pilies tyrimus

Birželio 30–spalio 10 d. Taikomosios dailės muziejuje veikia archeologo habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“. Joje eksponuojami per 50 metų mokslininko tyrinėti paminklai. Iš viso pristatoma daugiau kaip 1 500 eksponatų. Paroda –­ dviejų dalių. Pirmąją sudaro Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių eksponatai. Tai radiniai, kuriuos V. Urbanavičius aptiko 1957–1987 m. tyrinėdamas kapinynus. Čia pristatyti 62 kapų įkapių kompleksai (daugiau kaip 470 eksponatų) ir per 400 radinių iš Obelių ežero (Ukmergės r.). Antrąją dalį sudaro 2004 m. atidarytos ir nuolat atnaujinamos parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ eksponatai. Tai Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ sukaupta ir šiuo metu Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams perduodama medžiaga. Pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“ ir Vilniaus žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kompleksiniams tyrimams 1988–2001 m. vadovavo V. Urbanavičius.

Ankstyviausias pirmosios dalies radinys – su akmens amžiumi susiję mamuto griaučiai. Dalis jų rasta 1957 m. Vilniuje esančioje Smėlio gatvėje, šiuo metu saugoma Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

iliustracija
Akmenų grindinys
Obelių ežere

Parodoje pristatomi ir ankstyvieji I tūkstantmečio nedegintų mirusiųjų kapai iš Jonelaičių, Obelių, Seredžiaus, Graužių, Jakštaičių-Meškių bei I tūkstantmečio antros pusės–II tūkstantmečio pradžios degintiniai kapai iš Seredžiaus, Obelių, Ruseinių, Piktagalio, Graužių.

XIV–XVII a. – sinkretizmo laikotarpis, kuriam būdinga laidojimo papročių kaita: Lietuvoje, įvedus krikščionybę, pradėta intensyviai statyti bažnyčias ir koplyčias. Prie šių buvo įrengiamos kapinės, o turtingesnieji laidoti ir maldos namų požemiuose. Mirusieji buvo laidojami išpuošti, pagal seną paprotį kartu su papildomomis įkapėmis pomirtiniam gyvenimui. Parodoje šį laikotarpį reprezentuoja Obelių, Diktarų, Jakštaičių, Šlapgirio senkapių radiniai.

Lietuvos krikšto laikus pasiekia II tūkstantmečio pradžioje Vidurio Lietuvoje paplitęs paprotys sudegintą raitelį laidoti kartu su nesudegintu žirgu. Sudeginto raitelio palaikai drauge su laužo likučiais būdavo supilami virš nesudeginto žirgo. Ryškiausiai šį paprotį parodoje atskleidžia Ruseinių, Graužių bei Obelių senkapiai. Obeliuose sudeginti mirusieji buvo laidojami ne tik žemėje, bet ir vandenyje. Obelių ežere rastos sudegintų mirusiųjų kapų liekanos leido naujai pažvelgti į laidojimo papročių kaitą Lietuvoje per 1 000 metų – nuo IV iki XIV amžiaus. Tai unikalus objektas visų Lietuvos archeologinių paminklų kontekste. Mirusieji čia laidoti skirtingais būdais beveik tūkstantį metų.

iliustracija
Antkaklė, XIII–XIV a.

Mirusiųjų pagerbimo ir kitokios su senaisiais tikėjimais susijusios apeigos baltų kraštuose būdavo atliekamos šventvietėse, kurių reliktais laikomi mitologiniai akmenys ir alkos. Keliasdešimt tokių objektų tyrė ir V. Urbanavičius.

Atskirą archeologo tyrimų ir parodos temą sudaro žymių žmonių kapų paieškos ir tyrimai: Estijos prezidento Konstantino Pätso, Latvijos prezidento Kārlio Ulmanio, lietuvių tautosakininkų brolių Antano ir Jono Juškų. Šią temą pratęsia pokario metais žuvusių bei nužudytų partizanų ir rezistentų kapai. Vien Tuskulėnų parke Vilniuje atkastos ir ištirtos 724 tokios laidojimo vietos. Dalis nužudytųjų identifikuoti. Tarp jų – Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, kuriam yra pradėtas kanonizacijos procesas.

iliustracija
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas plokštinis koklis, XV a.

Parodą papildo skulptūrinių portretų, V. Urbanavičiaus atkurtų pagal įvairių epochų kapuose rastas kaukoles, pradedant akmens amžiumi, baigiant XVIII a., kolekcija. Tai dokumentiniai portretai, kuriuose atsispindi pagrindiniai veido bruožai, atkurti laikantis anatomijos dėsnių ir galintys būti naudinga medžiaga profesionaliems skulptoriams kuriant meninius portretus. Skulptorius Stanislovas Kuzma, pasinaudojęs pagal kaukolę atkurtu Barboros Radvilaitės atvaizdu, sukūrė meninį šios valdovės portretą. Parodoje eksponuojami Kristijono Donelaičio, amtmono Teofilio Ruigio portretai.

Ypatingą nuotaiką parodoje formuoja ir V. Urbanavičiaus sukurti filmai „Oi, ratu, ratu“, „Tėvai ir protėviai“, „Obelių ežero paslaptis“, „Šventaragio slėnio mįslės“, „Karalienės portretas“ ir kiti.

 
Rodoma versija 2 iš 2 
19:36:54 Jul 11, 2010   
Jun 26 Jul 26
Sąrašas   Archyvas   Pagalba