Slaptai.Lt

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
                                     
Gerbkime lietuvių kalbą

Lietuvių kalbos puoselėjimas - tautos išlikimas



Svetimvardžių “autentiškoji” rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams

El. paštas Spausdinti

temide__________Svetimvardžių rašymas yra labai svarbi ir visuomenei aktuali kalbos kultūros dalis. Prieš ketverius metus  150 kultūros ir mokslo žmonių viešu laišku kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami patikslinti 1997 m. birželio 19 d. priimto 60-ojo nutarimo 5-tą punktą, kuris sukėlė didelę nelietuviškos kilmės tikrinių vardų rašymo sumaištį (Dienovidis, 2000 02 25). Laiško autoriai siūlė paprastą išeitį  – visuose lietuviškuose tekstuose visus svetimvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis pagal lietuvišką tarimą, o ten, kur reikalinga išsamesnė  informacija, skliausteliuose nurodyti ir jų originalią grafinę formą atitinkamos kalbos rašmenimis. Kalbos ir informatikos mokslų duomenimis įrodyta, kad tai vienintelis būdas lietuviškame tekste išsaugoti nepažeistą lietuvių kalbos sistemą ir tikrąją svetimvardžio grafinės formos autentiką, pašalinti beprasmes kliūtis visuomenės savišvietai.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Prisidengus “europietiškumo” skraiste, knisamos gražios lietuvių kalbos medžio šaknys...

El. paštas Spausdinti

seimas_01Iki šiol niekaip nesugebama susitarti, kaip derėtų lietuviškuose tekstuose rašyti kitų kalbų kilmės tikrinius vardus. Pasidarė madinga juos rašyti ,,europietiškai“, t.y. ,,autentiškai“, ,,originalia forma“.Tokiam rašymui pritaria  Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tačiau bėda, kad ,,autentiškai“ parašytus svetimvardžius mažai kas gali perskaityti. Kyla pagrįstas nepasitenkinimas. Prabilta net apie tokio tikrinių svetimybių vartojimo grėsmę lietuvių kalbos pagrindams, apie šiurkštų Valtybinės kalbos įstatymo ir  skaitytojų teisių pažeidimą

Skaitytojų dėmesiui pateikiame Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės ir Lietuvių tautinės kultūros forumo Nuolatinės darbo grupės bendrą pareiškimą tuo klausimu. Pareiškimas 2006 m. kovo 14 d. įteiktas Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių  kalbos komisijai.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas

El. paštas Spausdinti

lenkiska_abeceleLietuvos Respublikos Vyriausybė norėjo įpiršti antikonstitucinį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Toks projektas Seimui buvo pateiktas 2010 metų sausio mėnesį. Jo rengėjai savo antikonstitucinį „produktą“ mėgino pateisinti kazuistiniais išvedžiojimais. Dar prasčiau, kad buvo daromi ir teisiniai triukai. Projektą norėta prakišti greitosiomis, nepaisant net Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų, bet Seimas tą zylionę sustabdė. Projektą pasiūlyta taisyti. Ilgai netrukus, Vyriausybė pateikė kitą variantą, kurio svarbiausias „pataisymas“ buvo dvigubai išplėsta ir papildomai pripainiota preambulė. Pridėta nebūtinų ir šališkų dalykų. Keista, kad projekto preambulė pasidarė pusketvirto karto ilgesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijos įžangą.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Galimų negalimybių voratinklyje 20 metų po Atgimimo

El. paštas Spausdinti

kniuksta_knygaApie lietuvių kalbos viešąją raišką  pasakoja kalbininkas Pranas KNIŪKŠTA. Tai - Liudviko GIEDRAIČIO interviu.

Prieš keletą dienų radijo žinios pranešė, kad Lietuvos Vyriausybė „svarstys galimybę" Lietuvos Respublikos dokumentuose vardus ir pavardes rašyti ir nelietuviškais rašmenimis. Ką tai reiškia?

Pradėkime nuo pradžių. 1990 metais paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, iškilo klausimas, kaip lie­tuviškuose pasuose rašyti pavardes ir vardus. Kalbos komisijai (tada joje dirbau ir aš) buvo pavesta pateikti pasiūlymus. Parengėm juos, ir Aukščiausioji Taryba 1991 metų sausyje priėmė nutarimą, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės turi būti rašomos lietuviškais rašmenimis. Taip turi būti rašomi ir nelietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Raguvos sentikiai ištikimi savo tradicijoms

El. paštas Spausdinti

9_raguvos_IvanovasKaž­ka­da apie Ra­gu­vą gy­ve­no maž­daug 300 ru­sų sen­ti­kių šei­mų. Šian­dien to­kių de­šim­ties ne­su­rink­si – ne­ma­ža da­lis sen­ti­kių ru­sų asi­mi­lia­vo­si su lie­tu­viais. Ra­gu­vos sen­ti­kių ben­druo­me­nės vy­res­nio­jo Ni­ko­la­jaus Iva­no­vo pro­tė­vius ca­ro val­džia ati­trė­mė nuo Arch­an­gelsko ar Mur­mans­ko maž­daug prieš tris šim­tus me­tų. To­kios baus­mės su­lau­kė sen­ti­kiai, gy­nę sa­vo ti­kė­ji­mą ir ne­no­rė­ję per­si­krikš­ty­ti į sta­čia­ti­kius. Pats Ni­ko­la­jus ir jo tė­vas gi­mė Lie­tu­vo­je. Ni­ko­la­jaus žmo­na An­ta­ni­na – ki­lu­si iš Bal­ta­ru­si­jos, nuo Ly­dos. Nors ji ne to­kio ti­kė­ji­mo kaip vy­ras, ta­čiau su­tuok­ti­niai lan­ko tą pa­čią sen­ti­kių baž­ny­čią. Jų vai­kai yra krikš­ty­ti. Su kai­my­nais Ni­ko­la­jus su­gy­ve­na gra­žiai. Ar­ti­miau­sia jo kai­my­nė Kla­va Ru­zie­nė taip jį api­bū­di­no: „Jei­gu ko pri­si­rei­kia, bė­gu pas Ni­ko­la­jų. Nak­tį pri­kel­tas jis at­eis ir pa­dės. Ne­ga­lė­tų bū­ti ge­res­nio žmo­gaus nei jis.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Vilniaus rajone į lenkų kalbą verčiami visų gatvių pavadinimai

El. paštas Spausdinti

wwwwwwwwwwNiekam ne paslaptis, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose prie kai kurių namų kai kurių gatvių pavadinimai lentelėse užrašyti lenkiškai, nors turėtų būti - lietuviškai, valstybine kalba. Sena, atsibodusi istorija, ne kartą garsinta, rodyta žiniasklaidoje. Kartais matome važiuojantį maršrutinį autobusą su užrašu “Wilno - ...”. Ir nieko nestebina.

Tačiau gal ne visi žinome, kad “Vilniaus rajone verčiami į lenkų kalbą visų gatvių pavadinimai. Rengiamasi pritvirtinti visose vietovėse lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais”. Tiksliai taip pasakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas Seimo švietimo, mokslo ir kultūros bei Seimo Europos informacijos biuro renginyje “Apie lietuvių kalbos konstitucinį statusą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo”. Tas pokalbis įvyko įsimintinos dienos išvakarėse: kai LR Seimas atmetė LR Vyriausybės bandymą prakišti lenkiškų pavardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 


Puslapis 1 iš 5

Videostudija

Fotogalerija

Tautos ir likimai


�ym�ti ir dalintis

Statistika

Portalo lankytojai iš viso atvertė puslapių : 925733
Dabar lankosi:  svečių - 25 
archyvas
Tinklink baneris
       Butu nuoma
       eSports zaidimai
       Butų remontas
       Apsaugos sistemos

      PASIEKIMAI


       Personalas.net
       Milijonieriaus testas
       Darbas, darbo!
       Permainų knyga




Rodoma versija 43 iš 127 
2:00:36 Jun 28, 2010   
Oct 2007 Feb 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba
http://www.slaptai.lt/