Su ekstravagancijos ženklu

Jonas Jackevičius. Optimistas

Paėmęs į rankas neseniai Rašytojų sąjungoje pristatytą ketvirtą Jono Jackevičiaus poezijos knygą "Ugnies šešėliai", prisiminiau, kaip 1997 metais Rašytojų klube, atidarant autorinę tapybos parodą, poetas pasakė: "Ši tapyba – mano žaismas". Poetas ir tapytojas yra išleidęs tris poezijos knygas, kuriose šalia siurrealistiškų, kartais kampuotų ekstravagantiškų metaforų posmų spausdinamos piešinių ir tapybos kūrinių reprodukcijos. Poezija ir dailė leidžia geriau atskleisti menininko individualybę. Jau pirmos knygos "Demono pašventinimas" (1997) viršelyje aptinkame neramų, net nervingą piešinį. Linija laisva, nerūpestinga, be išankstinio nusistatymo kurianti formas. Tai esminis šio piešinio bruožas. Antroje knygoje "Septyni kartai dviem galvom" ir trečioje – "Ženklai vertikalių šešėliuose" (2000) taip pat yra spalvotų piešinių ir tapybos kūrinių reprodukcijų. Jos skiriasi nuo minėto piešinio tuo, kad linija tampa konstruktyvesnė, sudaro abstrakciją. Atsiranda apskritimas, lenktos ir tiesios linijos, kertančios viena kitą ("Naminis gyvūnas", "Žaidimas" ir kt.). Šis linijų žaismas jautriai užpildo kvadratinę erdvę. Knygoje "Ženklai vertikalių šešėliuose" spausdinama spektaklio "Viršūnių spindesys" libretas ir choreografo Eligijaus Bukaičio plastiški bei ekspresyvūs linijiniai piešiniai. Šioje knygoje šešios tapybos reprodukcijos. Čia smulkūs ekspresyvūs potėpiai sudaro bendrą abstrakcijų koloritą. Šiuo spalvų žaismu perteikiama impulsyvi menininko nuotaika. Prie tokių paveikslų priskirtini "Miško tyla", "Sunaikintas žiedas", "Spalvoti katinai".

Gausiausiai tapybos pavyzdžių pateikta knygoje "Ugnies šešėliai" (2004), jie neturi pavadinimų, tik eilės numerį. Tai daugiasluoksnė abstrakti tapyba, nors kai kuriuose paveiksluose galima pamatyti realų vaizdą (Nr. 17, 21). Vyraujantis abstrakcijų koloritas yra žalsvai melsvas, viso paveikslo plastinį audinį sudaro smulkūs potėpiai. Autorius šiame fone panaudoja raudonus potėpius, kurie atgaivina minorinę tapybos gamą. "Skausmingame žaidime" suskamba ironijos ar autoironijos gaida. Tai išraiška viso to, kas vyksta mumyse ir už mūsų. Aštrus žodis ir spalvų prisotinta paletė – tarsi būties fragmentas. Tai puikiai atspindi ketureilis:

Tuoj nuo scenos mes į ugnį gotas
Mandagiai pašaukęs mirtį tobulą
Kryžiais ženklintą ir dailiai nuspalvotą
Lyg muliažą mano sielos gabalą