SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-09-10 nr. 627

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Vika Ryžovaitė
Gyvenimas yra gražus
59

Muzika 
• Vida Petrašiūnienė
Monteverdi choras Lietuvoje
2
• Sigitas Šilinskas
Karšta vasaros gitara
28
• Suaugusiųjų švietimo baruose
• Muzikiniai trečiadieniai Stasio Vainiūno namuose
• Igorio Zaripovo stažuotė Paryžiuje
• Claude’as Ballifas (1924–2004)
• KONCERTAI5

Dailė 
 Kūrybingumas = energijos judėjimas8
• Virginija Vitkienė
Baltoji jungtis
3
• Laima Kreivytė
Miesto laikas
• PARODOS

Literatūra 
• Išėjo su kompasu5
• Atviras laiškas15
• VAKARAI

Teatras 
• Kristupas Sabolius
Naujoji sirenų realybė
5
• 40-asis Jaunimo teatro sezonas
• SPEKTAKLIAI6

Kinas 
• Dviračių sportas primena animaciją
• Artėja krokodilo ašarų metas2
• Europos paveldo dienų premjeros "Skalvijoje"
• Antrasis "Tindirindis"
• Vilniuje mokysis animatoriai2
• "Skalvijoje" – susitikimas su garsiu lenkų animatoriumi Jerzy Kucia
• Savaitės filmai3
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Renata Šukaitytė
Elektroninės patirtys Taline
9

Anonsai 
• Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla kviečia15
• Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia vyrus11

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Dailė

Kūrybingumas = energijos judėjimas

Tinklinės bendruomenės kūrimas vienoje iš RAM6 medijų meno laboratorijų

[skaityti komentarus]

iliustracija
John Hopkins

Johnas Hopkinsas iš Jungtinių Amerikos Valstijų projekte RAM6 moderavo vieną iš penkių kūrybinių laboratorijų. Kertinės sąvokos buvo: tinklas (network), dialogas, taktinė medija, kūrybingumas. Jo tyrinėjimo laukas – platus ir įvairialypis: inžinerija, tikslieji mokslai, mokymasis ir menas. Hopkinsas skaito paskaitas, veda seminarus ir kūrybines dirbtuves daugiau nei penkiolikoje JAV ir Europos šalių universitetų ir yra pagarsėjęs kaip netradicinius mokymo būdus praktikuojantis dėstytojas, užkrečiantis savo energija. RAM6 projekte, pavadintame "Socialinė sąveika ir kolektyvinis protas", Hopkinso kūrybinė laboratorija buvo pagrįsta ne naujausių technologijų naudojimu, o tinklinės bendruomenės komunikacijos ir holistinio supratimo principu.

Vytautas Michelkevičiu: Kuo pasižymi jūsų kūrybinės dirbtuvės?

Johnas Hopkinsas: Kai manęs paklausia, kas vyksta mano kūrybinėse dirbtuvėse, aš atsakau: "Reikia ten būti". Toks atsakymas iš dalies yra pokštas, iš dalies – labai rimtas, nes mano kūrybinės dirbtuvės yra apie žmogaus buvimą/dalyvavimą, o ne konkrečiai apie technologijas ar technologijomis reprodukuojamą ir atkuriamą žmogaus buvimą. Nors paprastai aš dirbu su įvairiomis sudėtingomis technologijomis, kūrybinėse dirbtuvėse stengiuosi jų išvengti. Prieš moderuodamas kūrybines laboratorijas aš niekuomet nesudarau plano. Pirmiausia turiu susitikti su dalyvausiančiais žmonėmis ir pamatyti, kas ir kokie jie yra: jų buvimas/dalyvavimas turi įtakos ir mano dalyvavimui.

V. M.: Jūs nemėgstate teleprezentacijos?

J. H.: Tai nesuję su "patinka-nepatinka". Svarbu suprasti, kokią kainą sumoki dalyvaudamas teleprezentacijoje. Kiekvieną kartą mes reprodukuojame save. Anapus milžiniškos medijuotos erdvės mes kažką prarandame. Bet jei nesupranti medijų dinamikos ir to, ką gali prarasti, tiesiog prarasi tai nė nesuprasdamas. Būtent tai ir yra problemos laukas. Aš irgi naudoju labai daug teleprezentacijos technologijų, bet labai atsargiai. Kol technologijos netrukdo žmonių ryšiui ir bendravimui, tol jomis naudojuosi; kai tik jos peržengia tam tikrą ribą – atsisakau. Mano požiūriu, žmonių ryšys yra technologijų pagrindas, tai turėtų būti pagrindinė mokymosi ašis.

V. M.: Kokia Jūsų "naujosios medijos" samprata?

J. H.: Aš neskirstau medijų į senas ir naujas. Aš remiuosi koncepcija, kad mes, žmonės, gauname gyvybinės energijos ir labai daug jos sunaudojame tam tikra prasme "supakuodami" ir perduodami tą energiją vienas kitam. Mes rašome, tapome, atliekame mokslinius tyrimus – tai yra tam tikras kažko "paėmimas", "supakavimas" ir perkėlimas į kitą erdvę. Mediacijos procesu aš laikau tai, kas vyksta tarp tavęs ir kito. Senovės graikų prasme mediacija yra tai, kas perkelia/perduoda. Nesvarbu kas – mediacija gali būti begalė dalykų, kurie perneša vieno asmens energiją kitam. Į "naująsias technologijas" aš žiūriu kaip į dar vieną mediacijos formą. Galbūt senosios mediacijos formos yra mažiau paveiktos socialinio konteksto ir turi glaudesnį žmogaus ryšį su kitu žmogumi. Aš daugiausia kalbu apie kalbą. Šioje situacijoje mediatorius yra kalba, o ji yra ir socialinė technologija. Kalba yra ypatingas atvejis – ji neturi energijos. Kalba yra tarsi būdas jai atsiskirti: mano įkūnyta energija, besiformuojanti mano gerklėje ir visose raumenų sistemose, pasiekia tave per erdvę garsu. Kai kalbu apie žmonių dialogą, galvoje turiu tikrąją energiją. Naujosios technologijos, pavyzdžiui, internetas, paremtos labai intensyvia socialine infrastruktūra: pirmiausia reikia milžiniškų resursų kompiuteriui sukonstruoti, po to įsijungia paskirstomoji elektros infrastruktūra – susidaro galingas globalus telekomunikacijos tinklas, paremtas techninės įrangos infrastruktūra. Atsisėdęs prie kompiuterio ir prisijungęs prie interneto, tu dalyvauji masiškai paplitusioje, koncentruotoje infrastruktūroje. Į ją negalima nekreipti dėmesio. Ji veikia, formuoja tavo gebėjimus bendrauti.

V. M.: Mes susidūrėme su keblumais pristatydami naujosios medijos koncepciją Lietuvoje.

J. H.: Aš skaitau paskaitas daugiau nei penkiolikoje šalių ir, tiesą sakant, visur iškyla ta pati problema. Apie technologijas, iš kur jos atsirado, žmonės žino labai mažai. O ypač mažai galvojama, kaip technologijos veikia visuomenę. Jungtinėse Valstijose technologijos suardė ryšį tarp žmonių, jis tapo fragmentiškas. Žmonės sumišę, susvetimėję – tokia situacija nėra labai gera. Rytų Europoje ryšys tarp žmonių kur kas natūralesnis, galbūt dėl to, kad kultūra kol kas dar nėra prisotinta įvairiausių medijų. Žmonės vis dar pripažįsta gyvą bendravimą, o ne "distancinį" gyvenimą.

V. M.: Jūsų kūrybinių dirbtuvių dalyvis sakė, kad jūs pernelyg dvasingas…

J. H.: Jei negalime kalbėti apie dvasingumą, tai ko mes čia apskritai susirinkome? Aš nenoriu kalbėti apie sportą ir orą. Pagal išsilavinimą pats esu inžinierius, ir prieš dešimtį metų tikrai nemaniau, kad vesiu tokias kūrybines laboratorijas. Kalbant apie meną neįmanoma ignoruoti dvasingumo, įkvėpimo. Nejaugi kalbėsi apie dažų pigmentus, apie tai kokios rūšies fotopopierių naudoji, koks kompiuterio greitis... Mano galva, pagrindiniai dalykai yra dvasia, šviesa, energija. Aš nematau tarp jų jokio skirtumo. Apie tai skirtingais žodžiais kalba kosmologija, daoizmas, budizmas, krikščionybė, taip pat ir kvantinė fizika. Visos jos bando paaiškinti tą patį dalyką. Beprasmiška kalbėti apie technologijas, nebent supranti žmonių ryšio dinamiką. Apie visa tai aš kalbu vien todėl, kad susilaukiu didelio atsako iš žmonių, dažniausiai teigiamo. Neigiamai, mano manymu, reaguoja tie, kurie paprasčiausiai bijo įsigilinti į save. Paprastai žmonės dėkingi, kad aš iškeliu šias problemas ir leidžiu apie jas kalbėti, nors ir neduodu atsakymų. Tai man pakankama motyvacija.

Dovilė Tumpytė: Koks vaidmuo, Jūsų nuomone, tenka žmogaus kūnui visuomenėje?

J. H.: Kvantinės fizikos teorijos požiūriu svarbus yra buvimas visatoje. Bet koks materialus objektas, žvelgiant visatos mastu, yra tik energijos konfigūracija. Kūnas – labai koncentruota ir organizuota energijos forma. Jam galioja termodinamikos taisyklės: kad sistema išliktų tvarkinga, tame kūne turi būti pastovi energija, jei sistemai pritrūksta energijos, ji suyra. Žmogaus kūnas veikia lygiai taip pat kaip bet koks kitas objektas pasaulyje. Galima sakyti, kad "aš esu energijos būtis; aš skleidžiu ir gaunu energiją". Tai yra esminiai žmogaus egzistencijos dalykai. Kūnas yra įbūtinta dvasia, hipostazė.

Aš palaipsniui nutolau nuo materializmo, materialistinės fizikos koncepcijos. Mano specializacija buvo elektromagnetizmas ir gravitacija. Norėčiau, kad man besimokant kas nors būtų pasakęs, jog mokslo atradimai yra tik modeliai, o ne dalykai patys savaime. Mokslas nežino, kas yra šviesa: žinomas tik šviesos fenomenas. Apie gravitaciją mokslas juo labiau neturi ką pasakyti. Žinau tuos modelius ir jais naudojuosi, jie veikia tik tam tikromis aplinkybėmis. Aš išskiriu tam tikrus dalykus, kurių mokslas apskritai neaiškina.

D. T.: Kaip suderinama technologija ir energija?

J. H.: Kvantinės fizikos moksle galima rasti stulbinančių koncepcijų, aiškinančių pasaulį. Diktofonas ar bet kuris kitas daiktas yra socialinės infrastruktūros konstruktas. Kvantų teorijoje, tai – energijos konfigūracija. Konstruktas veikia aplinką, žmones, kurie juo naudojasi, ir, be abejo, patį įkūnytos energijos lauką, iš kurio jis sudarytas.

Aš neatskiriu technologijos ir energijos. Tik pabrėžiu, kad technologijos veikia žmones. Kai žmogus dalyvauja šiose galingose socialinėse infrastruktūrose kaip vartotojas ar darbuotojas, tos infrastruktūros įvairiais būdais formuoja jo gyvenimą. Pavyzdžiui, kasdien įlipu į automobilį ir važiuoju. Automobilis palieka už savęs tam tikro būvio energiją, kuri keičia pasaulį ne pačia geriausia linkme. Tuomet galvoju: kaip aš galiu važiuoti automobiliu, jei jis teršia aplinką? Viskas, ką mes darome, turi įtakos pasauliui. Todėl modernioje visuomenėje žmonėms mažų mažiausiai privalu turėti supratimą apie technologijas ir jų įtaką. Kad nieko nedaroma, ir yra žmonijos problema. Man buvo kilusi mintis apie tai pakalbėti RAM6, bet ten dvi grupės žmonių nuolat dirbo technologinėse laboratorijose tiesiog vartodami technologijas, nesigilindami į tai, kas vyksta išties – į patį technologijos buvimo diskursą.

V. M.: Bet pusė žmonių dalyvavo teorinėse laboratorijose…

J. H.: Skirstymas į teorines ir praktines laboratorijas buvo kiek klaidingas. Programinės įrangos mokymasis yra grynai teorinis, nes jis nieko nepasako apie gyvenimą. O susidūrimas su žmogumi tźte-ą- tźte – tikras, realus ir praktiškas. Jame glūdi potencija keisti gyvenimą. Mano kūrybinės dirbtuvės dalyviai manė, kad tai bus teorinis užsiėmimas, tačiau buvo priešingai: žmonės užmezgė ryšį su žmonėmis. Jeigu žmonės tarpusavyje nejaučia ryšio, nesiranda ir jokia kūrybinė energija. Technologija galės įsijungti vėliau.

D. T.: Koks tada turėtų būti menas? Kokia jo esmė?

J. H: Mano manymu, mokslo ir meno kategorijos, mūsų paprastai atskiriamos, iš esmės yra tapačios. Žmogus reiškiasi abiejose erdvėse: stebi pasaulį, ima iš jo tam tikrą "medžiagą", ją perdirba, pertvarko ir perteikia kitiems. Tai vyksta ir mene, ir moksle. Aš labiau norėčiau kalbėti apie kūrybingumo idėją nei apie meną per se, nes man žodis "menas" – tai tik tam tikra socialinės sistemos sukurta etiketė.

D. T.: Jūs teigiate, kad procesas svarbesnis už "produktą"?

J. H.: Maža to – svarbu praktika. Praktika svarbesnė nei procesas. Materialistine prasme svarbesnis yra produktas. Pavyzdžiui, nusprendžiu staiga nutapyti paveikslą, kurį vėliau galėsiu parduoti arba sudeginti, arba pertapyti. Tai mechanistinis materialistinis mąstymas. Kvantinės teorijos požiūriu reikėtų kalbėti ne apie tapybą ar dažus ant drobės, o apie tai, kaip aš gaunu energiją, kaip ją formuoju, kaip ta forma perteikia energiją kitam žmogui. Juk pasaulį galima perduoti kitam įvairiausiomis "paketų" formomis, nė nesvarbu, kokiomis. Svarbu, kad vyktų energijos mainai, judėjimas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad po pokalbio (ar kito medijuoto susitikimo) žmonės išsiskiria turėdami pakitusį, aukštesnį energijos lygį. Tai pagrindinis gyvenimo fenomenas: tu dalyvauji "susijungime" ir esi įkvepiamas. Jei galiu rasti tinkamą formą savo energijai ir perduoti ją kitam, o tas kitas randa būdą savo energija pasidalyti su manimi, tai susitikimas mus įkvėps. Kūrybingumo esmė yra energijos judėjimas. Maniau kūrybingumą apibūdinti kaip judančią energiją, bet tai neteisinga, nes energija ir yra judėjimas. Energija nesustoja. Muzikoje tai akivaizdu: tarkim, du muzikantai improvizuodami muša ritmą, o aplink juos ratu susiburia žmonės; jie įsitraukia į muzikinį dialogą, jie įelektrinti, nes muzikantai skleidžia vibraciją, spinduliuoja energiją. Tai nėra intelektinis fenomenas, tai tiesiog kūno fenomenas – žmonės sujaudinti, šaukia, ploja, gaunama kūrybinė energija, kurią galima naudoti bet kur.

D. T.: Kas yra Johnas Hopkinsas?

J. H.: Jei žinočiau, dabar tikriausiai būčiau kur nors kitur. Aš ieškau. Nevažinėčiau po pasaulį kaip beprotis, jei nuo kažko nebėgčiau ar ko nors neieškočiau. Mes dar neaptarėme tinklo (network) koncepto, ši tema yra kritinis diskursas. Negalėčiau pasakyti, kas aš esu, bet gyvybinės energijos šaltinis mano gyvenime yra tinklas žmonių, kuriuos aš subūriau. Tai iš esmės daugybė dialogų. Jei tu turi tinklą, reiškia, turi neįtikėtiną ir beveik neribotą energijos šaltinį. Aš tuos žmones įtraukiu į tinklą dalindamasis savo energija per tekstus, dovanas, fotografijas, elektroninį paštą, bet ką, kas padeda palaikyti ryšį su žmonėmis.

Kas aš esu? Žinau, kad esu energijos, judančios per labai įtemptą ir egzotišką egzistenciją, būvis. Pasaulis intensyvus. Susitikimas su kitais žmonėmis visuomet yra fenomenas. Viena iš pagrindinių užduočių mano kūrybinių dirbtuvių dalyviams – susirasti sau porą, nepažįstamą žmogų. Nesvarbu, ar jie kalbėsis, šoks ar tiesiog vaikščios kartu. Po dviejų dienų kiekvienas asmuo jau turėtų sąlyginai intymų ryšį su kitais keturiais žmonėmis. Taip atsirastų žmonių tinklas. Kai yra tinklas ir energija – galima daryti bet ką.

Užrašė Dovilė Tumpytė

 

Skaitytojų vertinimai


3808. q2004-09-15 12:00
"Jei negalime kalbėti apie dvasingumą, tai ko mes čia apskritai susirinkome?" , -jis nesako " jei nekalbame " , bet "jei negalime". man patiko . daug kas negalvoja ar nenori pagalvoti apie tai.tipo per daug dvasinga,per daug nuosirdu.nors is principo gal tai daugiau fizikiniai dalykai , nei jausminiai.daug yra tipo "meno" kuriame nera jokios kurybines energijos . ( p.s.is kur ta kurybine energija gali buti kai pvz. vidutiniskas orkestras groja simtaji ar tukstantaji karta ta pati mocarto kurini?)tik cia "Praktika svarbesnė nei procesas. " - nelabai aisku . kaip tai skambetu angliskai?

3809. dt2004-09-15 13:28
Hopkinsas sake: "practice is more than process"(jei gerai prisimenu), turėta galvoje, kad praktika yra ankstesnis ir svarbesnis reiškinys už procesą, t.y., procesas randasi dėka praktikos; skirtumas tarp šių sąvokų turėtų justis (bent man atrodo, kad Hopkinsas praktiką laiko tokiu šakniniu ir giliu dalyku, tuo tarpu procesą - paviršutinišku "tiesiog vyksmu"?).

3838. Peteris Weibelis apie menine praktika2004-09-18 12:32
Nusizengimas konsensusui del to, kas yra menas, keiciamas savo kompetencijos prapletimo aktu, o jam karstai priesinasi tie, kas iki siol buvo vieninteliai tu veiklos lauku savininkai. Tai is tikruju ir reiskia Mokslini Kara. Konservatyvusis mokslas imasi priemoniu kovoti su tais, kas braunasi i ju valdas, ir su kompetencijos perskirstymu. Kompetencijos prapletimas - tai veliausias meno savokos ispletimo tarpsnis. Menas isiplecia nuo objekto i praktika, o jo praktika pleciasi nuo jo veikimo lauko i naujas teritorijas, kurios buvo "rezervuotos" socialiniams ar net gamtos mokslams.

3847. kukli pelyciuke :-) 2004-09-20 19:28
tikekimes kad ateityje bus ir daugiau bus tokio tipo laboratoriju ir kuo daugiau, tuo geriau. testiniam vystymaui noreciau pasiulyti ir menines kokybes (vaizdo ir garso )problema. atrodo atejo laikas. juk tai lyg ir daug bendro turi su galimu siuolaikiniu menu, kurio deja Lietuva vis dar niekaip rimciau neisileidzia. o jei ir trupinelius panasius i tai ka jau daug metu "kultivuoja" peteris weibel (beje, kazkas jau cia bando spekuliuoti peteriu weibeliu savais sumetimais), kas pristatoma "transmedialeje", "ars electronicoje" ir jau yra praeito simtmecio antros puses pasauline klasika ir turi tasa musu nudienoje, tai deja labai nenorom ir bailiai. kodel? zmones, atsibuskim! aiku daliai "chebros" tikriausiai kur kas labiau rupi kiti dalykai. na o as melsiuosi, kad tie du "savizudziai" n.&g. ir nedidele juos ir ju idejas palaikanti idealistu saujale isgyventu ir visi dirbtume toliau, kiekvienas prisidedami, kad ne tik nemencinisko tipo miskas, bet ir weibelisko, bill violisko, nam dziun paikisko tipu miskas musu placiajai visuomenei ir jaunuomanei taptu nebaisus ir negudus. tikiuosi, kad nebe tie laikai. o siaip, juk kazkada ir mikelangela dusino, o dali buvo sovietu okupuotose teritorijose uzdraustas. 10218. kukli pelyciuke 2004-09-20 18:57 chebra, o gal pasiunciam p. weibeliui visa sia medziaga, isverte ja i anglu ar vokieciu kalbas ir gal gausime jo vertinima. bent jau kas nevisiskai nusokes nuo siandienos, gal bent solidziu tarptautiniu autoritetu sioje srityje patiketu. tiesa, neaisku del kokiu priezasciu liz`o archyvai nefiksavo misko transliacijos. bent jau man pavyko aptikti laidu pries rugsejo 3d. pedsakus ir po ju. ogal nesugebejau rasti? gal kas pades prasibrauti i tuos linz`o archyvus teisetu budu? o del "intro dalies-man vienas saunuolis atsiunte pakvietima, deja prakeiktas kompiuteris iskrete kiaulyste: vietoj teksto visiskai neiskaitomi hieroglifai. vienintelis zodis "intro" aisku. bet juk syandartinis "intro" tai kavine ar naktklubas ir tik kartais virsta solidziu meno pristatytoju, ar ne. taigi rimta rengini ten praziopsojau. Velnias griebtu ir nusinestu tuos neuniversaliu raidziu naudotojus. reiketu, kad musu lituanistai sukurtu kompiuterines lietuviu kalbos varianta, panasiai kaip yra tokia IBM Deutsch vokietijoje

3931. slombas2004-11-02 13:26
labai geras tekstas.

4157. Supernuolatine fane2005-01-15 12:45
Klausykites, gerbiama redakcija, zinau, kad finansavimo is spaudos remimo fondo negavote, bet prastumkite internetinio varianto prenumerata, tikrai uzsisakyciau, nes labai patogu!

4994. yuri2005-05-23 02:42
griezzas galva no ta ko vinnss stastija,`]`

5065. m :-) 2005-06-06 16:19
jis teisus.Sis zmogus,regis, turi neissemiamus energijos klodus.perskaicius si interviu jauciuos...kupina energijos.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 46 iš 83 
22:07:17 Jun 27, 2010   
Oct 2007 Feb 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba