SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-12-17 nr. 641

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Visa tiesa apie moteris?

Savaitė 
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai
• Muzika sugrįžta
• Pagerbs laureatus ir jų pedagogus
• Naujas kalėdinis spektaklis vaikams
• Pagerbiant dainininkės Birutės Almonaitytės atminimą
• Lietuva – pilnateisė "Theorem" narė

Muzika 
• Džiazo sekmadienis su Jiggsu Whighamu
• Jūratė Vyliūtė
Pizzicato!
2
• Balio Dvariono "Dalia" vėl scenoje
• Nuo Chopino iki lenkų poetų
• KONCERTAI

Dailė 
• Mane domina klausimus keliantis menas
 Nijolė Nevčesauskienė
Įvairovė ir kūrybiškumas
1
• XXVI San Paulo bienalė
• Kristina Stančienė
Pavilnys istorijoje ir drobėse
• PARODOS

Literatūra 
• Šarūnas Monkevičius
Didysis latras Bukowskis
2
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pagiriamasis žodis trileriui
• Kelionė į utopijos ištakas
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Įvairovė ir kūrybiškumas

Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokinių diplominių darbų retrospektyvinė paroda

Nijolė Nevčesauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Dalia Traškaitė. "Kambario tyla ir ramybė". 1989 m.

Justino Vienožinskio dailės mokykla surengė savo mokinių diplominių darbų retrospektyvą Vilniuje, Gedimino prospekte neseniai atidarytame prekybos centre. Simboliška, kad pro "Flagman" prekybos centro ekspozicijų salės langus atsiveria puikus vaizdas į Savivaldybės aikštę, kur veikė Vilniaus dailės mokykla, įkurta 1958 m., išbuvusi čia kartu su senamiesčio pastatais iki 1974-ųjų. Tuomet pastatas buvo nugriautas, o mokykla perkelta į S. Konarskio gatvę. Neturėdama pastovios ekspozicijų erdvės, mokykla pasirinko komercines sales, pritaikytas dailės kūriniams eksponuoti. Parodos ekspozicijos vieta netikėtai tapo aktuali ir kuratorystės požiūriu, susisiekdama su ŠMC vykstančia Eglės Rakauskaitės parodos "Mano adresas – ne namas ir ne gatvė, mano adresas – prekybos centras" problematika. Tačiau skirtingai nei ŠMC, mokyklos parodos kontekstas suteikia žiūrovams realias, o ne iškreiptas meninio pažinimo galimybes, nors ir suderintas su "pirkimo džiaugsmo" tenkinimu šalia esančiuose parduotuvių skyriuose.

Paroda pristato gana plačią įvairių stilistinių pakraipų diplominių darbų panoramą, kuri yra tarytum mokyklos istorija, apimanti trijų pastarųjų dešimtmečių darbus. Eksponuojami 65 tapybos darbai yra tapybos ir kompozicijos dėstymo istorija, mokymo proceso bruožų, pedagoginių ir meninių reikalavimų sistema. Susidaro įspūdis, kad darbų gausa ir įvairovė leistų surengti dar keletą parodų. Kūriniai eksponuojami nesilaikant chronologinės tvarkos, kai kurių datos, autoriai, ar darbo vadovai – nežinomi.

J. Vienožinskio dailės mokykla buvo ir, manau, tebėra svarbi ne vienai jaunimo ir būsimų dailininkų kartai. Sovietmečiu Vilniuje ji buvo lyg ir neoficiali "laisvės mokykla". Subūrusi kūrybingus dailininkus, kurie, beje, sugebėjo neįstoti į tuo metu privalomas partijos gretas, ignoruoti valdžios brukamus ideologinius kūrybinius štampus, mokykla augino jaunus ir kūrybingus žmones, rengė parodas, švietė, padėjo ruoštis dailės studijoms vilniečiams moksleiviams, dirbantiems žmonėms ar net iš rajonų atvykusiems mokiniams.

Manau, daugelis dar ir dabar su nostalgija prisimintų kūrybingą, intelektualią Alfonso Andriuškevičiaus dailės istorijos pamokų atmosferą, A. Šaltenio, P. Repšio, V. Šerio, R.P. Vaitiekūno ir kitų nenuoramų, ambicingų menininkų tapybos, grafikos, piešimo ar skulptūros pamokas. Jų griežtas, kandus, šmaikštus ar draugiškas žodis skatino siekti kūrybiškumo, individualumo, padėjusio šiai mokyklai išugdyti daug garsių menininkų.

Ši paroda, kuria siekiama supažindinti žiūrovus su mokymo sistema, rodo ir realius mokymosi procesų rezultatus. Mokykloje po stojamųjų egzaminų ketverius metus mokomasi visų dailės disciplinų: tapybos, piešimo, kompozicijos, grafikos, keramikos, skulptūros, dailės istorijos ir neseniai atsiradusių fakultatyvinių kursų – fotografijos, animacijos, videomeno, dizaino. Ketvirtaisiais metais sukuriamas vienos dailės srities diplominis darbas.

Tapybos diplominiuose darbuose labiausiai išryškinta stiprioji jų pusė – kompozicijos prioritetas, ypač pastebimas pastarųjų metų jaunesniųjų dėstytojų vadovaujamuose darbuose. Paroda leidžia susipažinti su skirtingomis dailės pedagogikos metodikomis, kurias kiekvienas šioje mokykloje dėstantis mokytojas turi susikūręs ir kurios nuolat atnaujinamos.

Kūriniai buvo atrinkti vadovaujantis meniškumo kriterijais, egzistuojančiais visame mokymo procese ir labai akivaizdžiai atspindinčiais laikmečio reikalavimus, skirtingų dešimtmečių tendencijas. Jas sąlygiškai galima suskirstyti į keletą etapų.

Ankstyviausi išsaugoti ir parodoje pristatomi yra 7-ojo dešimtmečio darbai. Jų stilistika – tarsi pokario dailės atspindys, sureikšmintos karo ir pokario metų temos ( (G.Kiseliovo "Karys", nežinomo autoriaus "Kariai"). Tai nedidelio formato darbai, kuriuose juntami reglamentuoti akademiniai dailės metodikos reikalavimai: iliuziškai realistinė forma, tikslus piešinys, dukslios niūrios spalvos.

Šios tradicijos bei tuometinėje dailėje vyravusio "rūstaus stiliaus" puoselėjimas atsispindi dėstytojų Antano Galecko, Marijos Mačiulienės ir kt. vadovaujamuose diplominiuose darbuose. Matyti, jog čia buvo svarbiau išryškinti temą figūrinėmis ideologizuotomis karių, darbo, sporto siužetų kompozicijomis, mokiniams tik retkarčiais suteikiama galimybė kalbėti spalvomis, įdomesne kompozicija.

Keičiantis laikams ir reikalavimai tapo nuosaikesni, ne tokie ideologizuoti. Atšilimas ir A. Gudaičio bei arsininkų koloristinės tradicijos sugrįžimas sutapo su jaunesnės kartos, puoselėjusios koloristinę tapybinę raišką, atėjimu. Dėstytojų Juozo Miliūno, Marijos Rožanskaitės, Igorio Piekuro, Esmeraldos Danielienės ir kt. vadovaujamuose darbuose juntamas ir modernistinės tapybinės kalbos puoselėjimas. Nors išsaugoma figūrinė kompozicija, tačiau siekiama individualesnės koloristinės, figūrinės formos.

Tapytojai Ričardas Povilas Vaitiekūnas, Arvydas Šaltenis, Algimantas Švėgžda, atėję dėstyti į dailės mokyklą, atnešė 7-ojo dešimtmečio menininkų maištautojų kartos idėjų. Savo kūryboje jie puoselėjo kolorizmo, ekspresionizmo, hiperrealizmo, daiktiškos tapybos bruožus, akcentavo "negražius", nepatrauklius objektus, spalvas, nuotaikas, individualius išgyvenimus. Jų mokinių diplominiuose darbuose – daugiau ironijos, šaržo, aktyvesnis netikėtas komponavimas, didesnė kolorito, spalvos reikšmė.

Paskutinio XX a. dešimtmečio diplominiuose darbuose vėl juntamas atsinaujinimas, susijęs su tapytojų J. Gasiūno, Justo ir Jono Vaitiekūnų, V. Sevrukienės, V. Dubausko, V. Paukštės, A. Skačkausko kūryba. Jų mokinių stilistinės raiškos priemonės – labai įvairios, apimančios ir modernistines, ir postmodernistines Lietuvos ir pasaulio dailės formas. Svarbus šios kartos eksponuojamų darbų šiuolaikiškumas, temų ir siužetų aktualumas, artumas jaunimo mąstymui, jausenai. Darbuose atsispindi jaunimo judėjimai, subkultūros, domėjimasis įvairiomis muzikos rūšimis. Jaunimui aktualios ekologinės, filosofinės bei psichologinės problemos. Dėstytojai jautriai ir kompetentingai atsižvelgia į realizuojamus kūrybinius sumanymus, siekia suderinti mokinių laisvalaikio praleidimo būdus bei meninio ugdymo idėjas.

Tokios pedagoginės nuostatos leidžia jaunam žmogui atsiskleisti, prabilti apie rūpimus dalykus, kalbėti įvairiais tapybos būdais ir stilistikomis: graffiti, populiarių komiksų, animacinių filmų herojų vaizdiniais. Savo diplominiuose darbuose mokiniai fiksuoja jaunimo subkultūras (pankų, gotų, hiphopo), masinės kultūros reiškinius – prekybos centrus, muzikos pasaulį, jaunimui aktualias idėjas, naudojasi grafiniais, koloristiniais, fotografinias, štampavimo ir kitokių technologių elementais. Esama ir tradiciškesnės raiškos darbų, atskleidžiančių naujas pasaulio dailės tendencijas ir individualius mokinių siekius.

Svarbiausias ir vertingiausias parodos bruožas – įvairovė, kūrybiškumas ir gebėjimas atsinaujinti, leidžiantis puoselėti mokyklą kaip aktualų kultūros, mokymo centrą, pritraukiantį panašios krypties mokyklas ir iš kitų miestų bei šalių.

 

Skaitytojų vertinimai


12480. eiknx@mail.lt :-( 2008-01-19 22:52
eik na

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 41 iš 78 
21:25:57 Jun 27, 2010   
Oct 2007 Feb 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba