»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version 


Laikraštis Diabetas
Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 1 (65) Vasario mėn., 2010

Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Bayer, Berlin Chemie Menarini Baltic, Corpus Medica, Interlux, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG.


Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai – 20 me­tų

      Prieš 20 me­tų vi­suo­me­nė sto­ko­jo ži­nių apie svei­ka­tą, cuk-ri­nis dia­be­tas kė­lė bai­mę, dro­vu­mą. Apie šią li­gą bu­vo kal­ba­ma ne­drą­siai, li­go­niai būgš­ta­vo, kad ga­li bū­ti at­skir­ti nuo vi­suo­me­nės. Nie­kas ne­gy­nė ser­gan­čio žmo­gaus tei­sių. Li­ga ne­var­žo­mai pli­to ir plin­ta iki šiol.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja (to­liau – LDA) bu­vo įsteig­ta 1989 m. gruo­džio 9 d. Jos stei­gi­mo ini­cia­to­riai bu­vo prof. Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius, Vy­tau­tas Ast­raus­kas, gy­dy­to­jai en­dok­ri­no­lo­gai Fei­gė Na­re­vi­čie­nė, Bro­nius Jo­nu­šas ir ki­ti. Stei­gia­ma­ja­me su­va­žia­vi­me da­ly­va­vo apie 200 žmo­nių, ku­rie ir ta­po pir­mai­siais jos na­riais. Pir­muo­ju aso­cia­ci­jos va­do­vu bu­vo išrink­tas gy­dy­to­jas Bro­nius Jo­nušas, o 1993 m. or­ga­ni­za­ci­jos vai­rą pe­rė­mė ir iki šiol aso­cia­ci­jai va­do­vau­ja dia­be­tu ser­gan­ti pre­zi­den­tė.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja apie ky­lan­čią ne­gan­dą ėmė kal­bė­ti vie­šai. Pa­si­tel­ku­si gy­dy­to­jus ir pa­sau­lio ben­druo­me­nę, ji rin­ko duo­me­nis ir skel­bė dia­be­to prie­žas­tis, pa­sek­mes, kei­tė vi­suo­me­nės nuo­sta­tas, tei­kė žmo­nėms drą­sos ir vil­ties.
      Tuo me­tu vi­suo­me­nės ir val­džios ins­ti­tu­ci­jų po­žiū­ris į ser­gan­čius žmo­nes ir jiems at­sto­vau­jan­čias vi­suo­me­ni­nes or­ga­ni­za­ci­jas bu­vo ne­tin­ka­mas, trū­ko in­for­ma­ci­jos apie li­gos val­dy­mą, mi­ty­bos ypa­tu­mus, ko­ky­biš­kų vais­tų, vi­sai ne­bu­vo sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių, trū­ko lė­šų net bū­ti­niau­siems mais­to pro­duk­tams, li­go­niai jau­tė dis­kri­mi­na­ci­ją dar­be, norėdami gau­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, sto­da­mi į aukš­tą­sias mo­kyk­las.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ma­ty­da­ma šias pro­ble­mas ne­nu­lei­do ran­kų ir pa­dedama part­ne­rių iki pat šiol rūpinasi dia­be­tu ser­gan­čiais žmo­nėmis. LDA ini­cia­ty­va bu­vo pa­reng­ta ir LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­tvir­tin­ta 1991–1996 m. kom­plek­si­nė me­di­ci­ni­nė so­cia­li­nė dia­be­to pro­gra­ma. Nuo 1990 m. LDA pra­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti dia­be­to mo­ky­mo va­sa­ros sto­vyk­las ser­gan­tiems vai­kams ir jau­nuo­liams. 1991–2005 m. vi­siems dia­be­to li­go­niams kas mė­ne­sį gy­do­ma­jam mai­ti­ni­mui vals­ty­bė mo­kė­jo 20 proc. (ar­ba 15 proc.) mi­ni­ma­laus gy­ve­ni­mo ly­gio (MGL) kom­pen­sa­ci­ją. Nuo 1992 m. dia­be­to li­go­niai teisėtai gau­na vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą ir gali vairuoti au­to­mo­bi­lį. 1992 m. LDA pa­si­rū­pi­no, kad pri­rei­kus cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čiam as­me­niui bū­tų lai­ku su­teik­ta me­di­ci­nos pa­gal­ba, dėl to bu­vo pra­dė­ta ga­min­ti iden­ti­fi­ka­vi­mo apy­rankė.
      1992–1997 m. Da­ni­jos ir Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jų vyk­dy­ta Dvy­nių pro­gra­ma pa­dė­jo or­ga­ni­za­ci­jai su­stip­rė­ti bei įro­dy­ti val­džios ins­ti­tu­ci­joms cuk­ri­nio dia­be­to li­go­nių tin­ka­mos prie­žiū­ros svar­bą. Gru­pė Lie­tu­vos gy­dy­to­jų spe­cia­li­za­vo­si Da­ni­jos ir ki­tų ša­lių kli­ni­ko­se; dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai bu­vo ap­rū­pi­na­mi bio­sin­te­ti­niu žmo­gaus in­su­li­nu, in­jek­to­riais, sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nė­mis; taip pat bu­vo įsteig­ti am­bu­la­to­ri­niai dia­be­to cen­trai Kau­ne (su la­ze­rio ka­bi­ne­tu), Vil­niu­je, Pa­ne­vė­žy­je, Šiau­liuo­se ir Klai­pė­do­je. Da­ni­jos eks­per­tas ir Lie­tu­vos dia­be­to­lo­gai pa­ren­gė ir įgy­ven­di­no nėš­čių­jų, ser­gan­čių dia­be­tu, pro­gra­mą. 2004 m. ko­vo 25 d. pra­dė­tas leis­ti Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos laik­raštis „Dia­be­tas“. Jo lei­dy­bą rė­mė Da­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja ir ben­dro­vė No­vo Nordisk Pharma. Tais pa­čiais me­tais, re­ko­men­da­vus Da­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­jai, LDA pri­im­ta į Tarp­tau­ti­nę dia­be­to fe­de­ra­ci­ją (TDF).
      Šian­dien Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja yra ly­de­rė ne tik Lie­tu­vo­je. Ją, kaip vie­ną iš ge­riau­sių or­ga­ni­za­ci­jų pa­sau­ly­je, ver­ti­na Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja, tad dar­bo pa­tir­tį pe­ri­ma ne tik Lie­tu­vos, bet ir ki­tų vals­ty­bių or­ga­ni­za­ci­jos, įvai­rūs sam­bū­riai. 2003–2009 m. LDA pre­zi­den­tė at­sto­va­vo Lie­tu­vai Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bo­je.
      LDA pa­vy­ko pa­siek­ti, kad jau­ni Lie­tu­vos žmo­nės, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, ga­lė­tų stu­di­juo­ti aukšto­sio­se mo­kyk­lo­se, bū­tent dėl to 1994 m. bu­vo iš­plės­tas spe­cia­ly­bių są­ra­šas. Tais pa­čiais me­tais pra­dė­ta kom­pen­suo­ti 50 diag­nos­ti­nių juos­te­lių I ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms, o nuo 1997 m. – 150 juos­te­lių vi­siems in­su­li­nu be­si­gy­dan­tiems žmo­nėms, 300 – nėš­čio­sioms. LDA na­riai leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis pra­dė­jo gau­ti krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mo apa­ra­tų.
      1993 m. Lie­tu­vo­je pra­dė­ti or­ga­ni­zuo­ti Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­niai, ku­rių me­tu vi­siems no­rin­tiems pro­fi­lak­tiš­kai ti­ria­mas gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je.
      Kiek­vie­nais me­tais net 8–17 proc. žmo­nių nu­sta­to­mas pa­di­dė­jęs gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je. Jiems re­ko­men­duo­ja­ma kuo sku­biau kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gas ir iš­si­tir­ti svei­ka­tą, ar ne­ser­ga dia­be­tu.
      1994–1997 m. pa­de­dant far­ma­ci­jos ben­dro­vėms No­vo Nor­disk Pharma ir Eli Lil­ly įsteig­ta per 30 dia­be­to mo­ky­mo, ko­jų prie­žiū­ros ka­bi­ne­tų Kau­ne, Vil­niu­je, Pa­ne­vė­žy­je, Šiau­liuo­se, Klai­pė­do­je, Birš­to­ne, Aly­tu­je, Ma­ri­jam­po­lė­je, Ša­kiuo­se, Tau­ra­gė­je, Tel­šiuo­se, Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je, Bir­žuo­se, Ute­no­je. Gai­la, kad vyks­tant svei­ka­tos re­for­mai dau­gu­ma šių ka­bi­ne­tų yra už­da­ry­ti. Iki šiol ne­pa­vy­ko pa­siek­ti, kad bū­tų įtei­sin­tas slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų ir ko­jų prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų pa­slau­gos įkai­nis. Gy­dy­mo įstai­go­se prak­tiš­kai ne­vyks­ta diabeto li­go­nių mo­ky­mas, daug jų tu­ri ko­jų ir ki­tų kom­pli­ka­ci­jų.
      1998 m. LDA pra­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti Bal­ti­jos ša­lių dia­be­to aso­cia­ci­jų kon­fe­ren­ci­jas. Nuo 2000 m. aso­cia­ci­jo­je vei­kia dia­be­to mo­kyk­la, kur vi­sus žmo­nes ne­mo­ka­mai kon­sul­tuo­ja gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė. 2001 m. pra­dė­tas II ti­po dia­be­to li­go­nių mo­ky­mas LDA, o 2003 m. – ir va­sa­ros sto­vyk­lo­se. Mo­kant li­go­nių ži­nias, prak­ti­nius su­ge­bė­ji­mus val­dy­ti li­gą, svei­ka­tos ro­dik­lius, me­di­ci­nos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą ir pan. pa­de­da įver­tin­ti an­ke­tos.
      LDA pa­stan­gų dė­ka vi­si dia­be­to li­go­niai ne­mo­ka­mai gau­na nau­jau­sių rū­šių in­su­li­nų, tab­le­čių nuo dia­be­to, re­a­bi­li­ta­ci­nį gy­dy­mą; lei­džia­ma įvai­ri li­te­ra­tū­ra lie­tu­vių kal­ba, pvz., Ma­no kny­ga apie cuk­ri­nį dia­be­tą, Svei­ka mi­ty­ba, Kaip gy­ven­ti ser­gant dia­be­tu ir kt.; 2000 m. pra­dė­tas leis­ti cuk­ri­nio dia­be­to li­go­nio pa­sas; or­ga­ni­zuo­ja­mi se­mi­na­rai, kon­fe­ren­ci­jos li­go­niams, slau­gy­to­jams dia­be­to­lo­gams.
      Nuo 2004 m nėš­čio­sioms kom­pen­suo­ja­mas gy­dy­mas in­su­li­no pom­pa. 2007 m. pra­dė­ti kom­pen­suo­ti vais­tai dia­be­ti­nei skaus­mi­nei neu­ro­pa­ti­jai gy­dy­ti. 2008 m. pa­tvir­tin­ta gy­dy­mo in­su­li­no pom­pa kom­pen­sa­vi­mo tvar­ka vai­kams, nėš­čioms ir pla­nuo­jan­čioms pa­sto­ti mo­te­rims, jau kom­pen­suo­ja­mos (300 Lt per mėn.) vien­kar­ti­nės pom­pų da­lys.
      Nuo 2005 m. per me­tus kom­pen­suo­ja­ma diag­nos­ti­nių juos­te­lių: vai­kams, ser­gan­tiems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, – iki 1800; su­au­gu­sie­siems, ser­gan­tiems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, – iki 600; su­au­gu­sie­siems, ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu ir be­si­gy­dan­tiems in­su­li­nu, – iki 300; su­au­gu­sie­siems, ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu ir var­to­jan­tiems pe­ro­ra­li­nius hi­pog­li­ke­mi­zuo­jan­čius vais­tus, – iki 150.
      Nuo 2006 m. diag­nos­ti­nių juos­te­lių kom­pen­suo­ja­ma nėš­čio­sioms, ser­gan­čioms cuk­ri­niu dia­be­tu, – pa­pil­do­mai 600 nėš­tu­mo lai­ko­tar­piu; nėš­čio­sioms, ser­gan­čioms ges­ta­ci­niu dia­be­tu, – 150 nėš­tu­mo lai­ko­tar­piu.
      Nuo 2006 m. pra­dė­ta kas­met kom­pen­suo­ti gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1c) ty­ri­mą: I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams ir su­au­gu­sie­siems – iki 4 kar­tų; II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to ligoniams – iki 2 kar­tų, o nuo 2007 m. gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1c) ty­ri­mas kom­pen­suo­ja­mas vi­siems dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms 4 kar­tus per me­tus.
      Nuo 2008 m. vai­kams, ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu ir be­si­gy­dan­tiems in­su­li­nu, kom­pen­suo­ja­ma 900 diag­nos­ti­nių juos­te­lių; vai­kams, ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu ir var­to­jan­tiems per­o­ra­li­nius hi­pog­li­ke­mi­zuo­jan­čius vais­tus, – 450 juos­te­lių per metus. Nuo 2009 m. suaugusiems, sergantiems I tipo diabetu, kom­pensuojama iki 900 juostelių per metus.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos ini­cia­ty­va 2002 m. įkur­ta Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba (LPO­AT), ku­ri ak­ty­viai da­ly­vau­ja spren­džiant svar­bius svei­ka­tos prie­žiū­ros klau­si­mus. 2010 m. LPO­AT vie­ni­ja 26 or­ga­ni­za­ci­jas. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė, Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė yra LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to ne­eta­ti­nė eks­per­tė, Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos na­rė, LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jos na­rė, Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų tiks­li­ni­mo ko­mi­si­jos na­rė. 2005 m. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba pri­im­ta į Tarp­tau­ti­nį pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­są (IAPO), o 2007 m. ta­po Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo (EPF) na­re. 2009 m. LDA pre­zi­den­tė iš­rink­ta Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos na­re.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­ja su LR Sei­mu, Svei­ka­tos ap­sau­gos, Švie­ti­mo ir moks­lo, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jo­mis, Vals­ty­bi­ne li­go­nių ka­sa, SOD­RA, ži­niask­lai­da. Pa­lai­ko ry­šius su įvai­rio­mis ki­to­mis me­di­ci­nos ir vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis.
      LDA ak­ty­viai da­ly­vau­ja įgy­ven­di­nant Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos ir Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės pro­gra­mas. Da­ly­va­vi­mas įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų dar­be pa­de­da įgy­ven­din­ti už­si­brėž­tus tiks­lus, kon­tro­liuo­ti, kaip dia­be­to pre­ven­ci­jai nau­do­ja­mos biu­dže­to lė­šos, kaip su­da­ro­ma ir vyk­do­ma Svei­ka­tos pro­gra­ma. Be­maž dėl kiek­vie­no spren­di­mo ten­ka įveik­ti pa­si­prie­ši­ni­mą, abe­jin­gu­mą žmo­nių rū­pes­čiams, ta­čiau su­si­vie­ni­ju­si su pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jo­mis, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja yra la­bai di­de­lė veiks­min­ga jė­ga. Pa­vyz­džiui, 2007 m. pa­gal Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos re­ko­men­da­ci­jas bu­vo per­skirs­ty­tos lė­šos LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos fi­nan­suo­tai Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006–2007 m. pro­gra­mai. Re­zul­ta­tai įro­dė, kad tai pa­si­tei­si­no. Gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos ma­ta­vi­mai gy­dy­mo įstai­go­se bu­vo at­lik­ti 42 574 Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. Cuk­ri­nis dia­be­tas bu­vo diag­no­zuo­tas net 2007 pa­cien­tams (4,7 proc.), gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mas – 4497 pa­cien­tams (10,6 proc.), su­tri­kęs gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je ne­val­gius – 5112 (12,0 proc.). Duo­me­nys ro­do, kad Lie­tu­vo­je yra daug ne­diag­no­zuo­to cuk­ri­nio dia­be­to at­ve­jų.
      LDA da­ly­vau­ja Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos (TDF/E) re­gio­no val­dy­bos po­sė­džiuo­se, dia­be­to eks­per­tų iš nau­jai įsto­ju­sių į ES ša­lių dar­bo gru­pės (DE­PAC), Cen­tri­nės ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių, IA­PO ir EPF kon­fe­ren­ci­jo­se, ES, EPF mo­ky­mo kur­suo­se. Da­li­ja­ma­si LDA dar­bo pa­tir­ti­mi TDF, Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos (EASD), Eu­ro­pos Par­la­men­to, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) kon­fe­ren­ci­jo­se.
      Įstei­gu­si 55 klu­bus, ben­dri­jas ir drau­gi­jas, 2010 m. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja vie­ni­ja per 6000 na­rių.

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos Gar­bės na­riai:
      Prof. Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius, Ar­nol­das Do­vil­tis, Al­do­na Ona Ere­lie­nė, Ire­na Gra­kaus­kie­nė, Flem­ming Kjes­ga­ard Jo­han­sen, Bro­nius Jo­nu­šas, prof. Isuf Ka­lo, Lil­ly Karn, Fei­gė Na­re­vi­čie­nė, An­ta­nas Vy­tau­tas Ste­pa­nas , Kirs­ti Vik­ki, An­ta­nas Vin­kus, Ju­ze­fa Ulec­kie­nė.

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos nuo­la­ti­niai rė­mė­jai:
      Dei­man­ti­niai:
      Eli Lil­ly Lie­tu­va (nuo 1993 m.),
      MSD (nuo 2008 m.),
      No­vo Nor­disk Phar­ma (nuo 2010 m., 1995–2009 m. si­dab­ri­nis rė­mė­jas).
      Auk­si­niai:
      Sa­no­fi Aven­tis Lie­tu­va (nuo 2003 m.),
      Aco­ni­tum (2005–2006 m.).
      Si­dab­ri­niai:
      Bio­eks­ma (Eks­mos MTC nuo 1998 m.),
      Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta (nuo 2001 m.),
      In­ter­lux (nuo 2001 m.),
      Ser­vier Phar­ma (nuo 2007 m.),
      Ba­y­er (nuo 2008 m.).
      Ki­ti rė­mė­jai:
      Vil­niaus aukšte­snio­ji me­di­ci­nos mo­kyk­la (1994–2001 m.),
      KB Lie­tu­vos ko­o­pe­ra­ty­vų są­jun­ga (nuo 2001 m.).

      Ar­ti­miau­si Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos tiks­lai yra:
      • va­do­vau­jan­tis Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­jos ir Eu­ro­pos Par­la­men­to de­kla­ra­ci­jos dėl dia­be­to re­ko­men­da­ci­jo­mis, pa­reng­ti ir įgy­ven­di­nti il­ga­lai­kę Na­cio­na­li­nę cuk­ri­nio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos, kon­tro­lės ir gy­dy­mo pro­gramą.
      • at­kur­ti ar iš nau­jo įsteig­ti svei­ka­tos re­for­mos me­tu su­nai­kin­tus dia­be­to mo­ky­mo ir ko­jų prie­žiū­ros ka­bi­ne­tus.
      • pasiekti, kad bū­tų įtei­sin­tas slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų ir ko­jų prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų pa­slau­gų ap­mo­kė­ji­mas.
      • pasiekti, kad vi­suo­me­nės švie­ti­mui, dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jai, ne­pa­vė­luo­tai diag­no­zei bū­tų ski­ria­ma kuo dau­giau dė­me­sio ir lė­šų.

      Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me vi­siems ge­ra­da­riams, pri­si­dė­ju­siems prie Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos veik­los – dia­be­to klu­bų, drau­gi­jų, ben­dri­jų va­do­vams, val­dy­bos na­riams, or­ga­ni­za­ci­jos dar­buo­to­jams, nuo­la­ti­niams ir vi­siems ki­tiems rė­mė­jams, me­di­kams, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ži­niask­lai­dos at­sto­vams ir vi­siems dia­be­to li­go­niams, ku­rie da­li­jo­si in­for­ma­ci­ja ir sklei­dė ži­nias be­si­do­min­tiems apie cuk­ri­nį dia­be­tą ir or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė


Puslapis 3
Brangūs skai­ty­to­jai!

      Su­si­kro­vę vi­są už­gy­ven­tą tur­tą ir sa­ve ant aukš­to ve­ži­mo už­kė­lę, ke­liu ga­li­me va­žiuo­ti pir­myn ir at­gal. Vaiz­das ap­lin­kui ga­li kis­ti, ne­ly­gu kiek il­gai už­truk­si­me vie­nam ke­lio ga­le. Jei va­žiuo­si­me grei­tai, tai spė­si­me du kar­tus pa­ma­ty­ti tą pa­tį nuo me­džio ša­ke­lės ne­nu­plėš­tą pa­gel­tu­sį la­pą. Ži­no­ma, jei­gu įsi­dė­mė­si­me ir tu­rė­si­me tiks­lą vėl jį pa­ma­ty­ti, tuo pa­čiu išma­tuo­ti sa­vo ju­dė­ji­mo grei­tį. Su­grį­žę ga­li­me daik­tus per­sta­ty­ti ki­ta tvar­ka ar­ba su­grio­vę pa­sta­ty­ti iš nau­jo, iš es­mės pa­kei­čiant me­džia­gas ir sta­ti­nio san­da­rą. Ga­li­me kur­ti ir griau­ti, kiek pa­no­rė­ję, ir ne­kreip­ti dė­me­sio į lai­ką. Tai­gi, lai­kas. Juo ne­pa­va­ži­nė­si. Jis bė­ga tik pir­myn. Net jei sto­vė­si­me vie­to­je tvir­tai ap­si­ka­bi­nę me­dį, ne­lei­si­me keis­tis min­tims, su­ak­me­nė­si­me, vis tiek pats me­dis ir vi­sas pa­sau­lis bus ne­grįž­ta­mai pa­ju­dė­ję ir to­liau ju­dės į prie­kį. Lai­kas su­ku­ria tarp mū­sų erd­vę, ku­rią už­pil­dom ben­drais dar­bais, min­ti­mis, ku­rių ne­iš­trin­si­me, ne­pa­kei­si­me, ne­pa­ge­rin­si­me to, kas bu­vo ne­la­bai to­bu­la. Tai ga­li­ma da­ry­ti tik ei­nant pir­myn, ne­svar­bu, spė­ji su lai­ku ar ne. Štai jau dvi­de­šimt me­tų mes ei­na­me į šią die­ną. Kas­kart ji kei­čia­si, pri­si­pil­do nau­jų min­čių, idė­jų, ben­dro dar­bo triū­so. Pa­siek­ti re­zul­ta­tai tam­pa šios die­nos už­sta­tu, nuo jų pri­klau­so tai, ką da­ro­me šian­dien. O ryt die­na pri­klau­sys nuo šian­dien. To­dėl ne­gai­lė­da­mi jė­gų ir to­liau dirb­ki­me sa­vo, ki­tų la­bui, kur­ki­me, džiau­ki­mės pa­siek­tais re­zul­ta­tais, ver­tin­ki­me juos, nes gy­ve­ni­mas ir lai­kas pa­teiks nau­jų iš­šūkių.
      Su ju­bi­lie­ju­mi, bran­gie­ji!
     
      Vida Augustinienė


Puslapiai 4-11
Paminėta Pasaulinė diabeto diena


Pasaulinė diabeto diena 2009 m. Vilniuje
      Lap­kri­čio 14-oji yra Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na. Kar­tu tai ka-­na­die­čio Fre­de­ri­ko Ban­tin­go gi­mi­mo die­na. 1922 m. Fre­de­ri­kas Ban­tin­gas kar­tu su Čar­liu Bes­tu at­ra­do in­su­li­ną. F. Ban­tin­gą ieško­ti vais­tų nuo dia­be­to pa­ska­ti­no jo vai­kys­tės drau­go mir­tis nuo šios li­gos. 1922 m. jis pir­mą kar­tą iš­gel­bė­jo dia­be­tu ser­gan­tį 14-me­tį, su­leis­da­mas jam in­su­li­no. 1923 m. F. Ban­tin­gui už tai su­teik­ta No­be­lio pre­mi­ja. In­su­li­nas iki pat šiol yra pa­grin­di­nis dia­be­to li­go­nių vais­tas.
      Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na (to­liau – PDD) mi­ni­ma nuo 1991 m. Ši die­na yra ofi­cia­liai pri­pa­žin­ta Jung­ti­nių Tau­tų die­na, ku­ri šven­čia­ma nuo 2007 m. Tai pa­skel­bė Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja, 2006 m. gruo­džio 20 die­ną pa­si­ra­šy­da­ma re­zo­liu­ci­ją 61/225. Jo­je pri­pa­žin­ta, kad dia­be­tas yra „lė­ti­nė, sun­ki ir daug kai­nuo­jan­ti li­ga, su­ke­lian­ti sun­kių kom­pli­ka­ci­jų, da­ran­ti ža­lą šei­moms, vals­ty­bėms ir vi­sam pa­sau­liui.“
      Kiek­vie­nais me­tais mi­nint Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną gvil­de­na­ma skir­tin­ga te­ma. 2009–2013 m. PDD te­ma – „Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka“, o kam­pa­ni­jos šū­kis – „Pažin­ki­me dia­be­tą ir jį kon­tro­liuo­ki­me“. 2009–2013 m. kam­pa­ni­ja kvie­čia vi­sus, at­sa­kin­gus už dia­be­to prie­žiū­rą, pa­žin­ti dia­be­tą ir jį kon­tro­liuo­ti:
      • Dia­be­to li­go­niams pri­me­na­ma apie bū­ti­ny­bę gi­lin­ti ži­nias apie ligą.
      • Vy­riau­sy­bėms pra­ne­ša­ma apie bū­ti­ny­bę įdieg­ti efek­ty­vias dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos ir kon­tro­lės pro­gra­mas ir prie­mo­nes, ku­rios už­tik­rin­tų, kad vi­si li­go­niai ar as­me­nys, esan­tys ri­zi­kos su­sirg­ti gru­pė­je, bū­tų pri­žiū­ri­mi ir gy­do­mi.
      • Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams siū­lo­ma to­bu­lin­ti sa­vo ži­nias ir moks­lu pa­grįs­tas nau­jau­sias re­ko­men­da­ci­jas tai­ky­ti prak­ti­ko­je.
      • Vi­suo­me­nei su­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, kaip iš­veng­ti dia­be­to, kaip at­pa­žin­ti li­gą ir kaip tin­ka­mai ją gy­dy­ti, kad būtų iš­veng­ta li­gos kom­pli­ka­ci­jų. At­krei­pia­mas dė­me­sys į ser­ga­mu­mo dia­be­tu au­gi­mą, dia­be­to ža­lo­jan­tį po­vei­kį svei­ka­tai. At­lie­ka­mi pro­fi­lak­ti­niai krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mai.
      Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Dia­be­to at­la­so, išleis­to 2009 m., duo­me­ni­mis, šiuo me­tu pa­sau­ly­je dia­be­tu ser­ga 285 mln. žmo­nių. Esant to­kiai grės­min­gai si­tu­a­ci­jai, svar­bu tarp gy­ven­to­jų skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie dia­be­to po­žy­mius, ži­no­ti ri­zi­ką, skir­ti dė­me­sio pro­fi­lak­ti­kai ir kt.

Vilniečiai tikrinasi gliukozės kiekį kraujyje
      Nors šiais lai­kais in­for­ma­ci­jos sto­ka ne­ga­lė­tu­mė­me skųs­tis, vis­gi ne vi­si žmo­nės ži­no apie šią li­gą, jos ri­zi­kos veiks­nius ir pro­fi­lak­ti­ką. Kad dia­be­tas yra lė­ti­nė, sun­ki ir daug kai­nuo­jan­ti li­ga, su­ke­lian­ti sun­kių kom­pli­ka­ci­jų, li­go­niai jau ne­nei­gia.
      Ta­čiau ji ne­truk­do kas­met pa­mi­nė­ti dia­be­to die­ną, su­ei­ti, pa­si­kal­bė­ti, pa­sė­dė­ti prie ben­dro, be­je, ne vi­sa­da svei­ku mais­tu nu­krau­to sta­lo. Šia die­ną sten­gia­ma­si ne tik pa­aiškin­ti, kad dia­be­tas yra la­bai pa­vo­jin­ga ir sun­ki li­ga ir kad ja su­sirg­ti ga­li bet kas. Daug dė­me­sio ski­ria­ma dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos ir kon­tro­lės klau­si­mams.
      Nors dau­giau­sia ren­gi­nių or­ga­ni­zuo­ja­ma tą die­ną, su­tar­ta te­ma ir kam­pa­ni­jos tiks­lai pa­brė­žia­mi išti­sus me­tus, sten­gian­tis at­kreip­ti ir po­li­ti­kų dė­me­sį.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ir No­vo Nor­disk Phar­ma jau an­trą kar­tą su­ren­gė ei­se­nas, skir­tas Pa­sau­li­nei dia­be­to die­nai pa­mi­nė­ti (Pir­mą kar­tą to­kia ei­se­na su­reng­ta 2004 m.). Ei­se­nos vy­ko dešim­ty­je Lie­tu­vos mies­tų lap­kri­čio 14 d. 12 val.: Vil­niu­je, Kau­ne, Ma­ri­jam­po­lė­je, Vil­ka­višky­je, Kre­tin­go­je, Pa­ne­vė­žy­je, Šiau­liuo­se, Pa­kruo­jy­je, Anykš­čiuo­se ir Ute­no­je. No­vo Nor­disk Phar­ma duo­me­ni­mis, bu­vo už­re­gist­ruo­ta 219 ei­se­nos da­ly­vių.
      Be to, Lie­tu­va pir­mą kar­tą pri­si­jun­gė prie Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos ir Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­zuo­ja­mos ak­ci­jos ap­švies­ti žymų rū­mų pa­sta­tą mė­ly­na spal­va – Vil­niu­je bu­vo ap­švies­ta Ro­tušė.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos na­riai Vil­niu­je šią die­ną pa­žy­mė­jo ei­ty­nė­mis nuo Ka­ted­ros iki Ro­tu­šės aikš­tės, ku­rių me­tu da­li­jo in­for­ma­ci­nius lanks­ti­nu­kus mies­tie­čiams ir taip ban­dė at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į šios li­gos pre­ven­ci­jos svar­bą. Be­veik 60 žmo­nių ei­se­na 12.30 val. pa­ju­dė­jo link Ro­tu­šės. Prie Ro­tu­šės įsi­kū­ru­sia­me pa­la­pi­nių mies­te­ly­je spe­cia­lis­tai iki va­ka­ro ne­mo­ka­mai tik­ri­no gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Žmo­nės ga­lė­jo gau­ti in­for­ma­ci­jos apie dia­be­tą, pa­ta­ri­mų, ką da­ry­ti, kad dia­be­tas ne­tap­tų vi­sa­ver­čio gy­ve­ni­mo kliū­ti­mi.
      „Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos tiks­las yra at­kreip­ti tiek vi­suo­me­nės, tiek val­džios ins­ti­tu­ci­jų dė­me­sį, kad ši pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja, ir rei­kia skir­ti ati­tin­ka­mai dau­giau lė­šų li­gai lai­ku diag­no­zuo­ti ir be­si­vys­tan­čioms kom­pli­ka­ci­joms stab­dy­ti,“ – sa­kė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Pa­sak V. Au­gus­ti­nie­nės, ak­ci­ja no­ri­ma pa­ra­gin­ti val­džios at­sto­vus kiek­vie­no­je gy­dy­mo įstai­go­je su­kur­ti slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės eta­tą. „Mū­sų pa­grin­di­nis pra­šy­mas yra tas, kad kuo grei­čiau bū­tų įtei­sin­tas slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės pa­slau­gos įkai­nis, kad to­kios slau­gy­to­jos bū­tų įdar­bin­tos kiek­vie­no­je di­des­nė­je gy­dy­mo įstai­go­je ir su­sir­gęs žmo­gus ga­lė­tų bet ka­da kreip­tis į ją…“ – sa­kė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos va­do­vė.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos ini­cia­ty­va vy­ko kon­fe­ren­ci­jos ir ki­ti ren­gi­niai (se­mi­na­rai, su­si­ti­ki­mai, bu­vo at­lie­ka­mi pro­fi­lak­ti­niai krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mai įvai­rio­se įstai­go­se, mo­kyk­lo­se, pre­ky­bos cen­truo­se ir kt.). Dia­be­to klu­bai, drau­gi­jos, ben­dri­jos vi­so­je Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­vo ren­gi­nius. Iš vi­so pro­fi­lak­tiš­kai krau­jo gliu­ko­zė pa­tik­rin­ta be­veik 8 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, tarp jų – apie 7 tūkst., ku­riems cuk­ri­nis dia­be­tas nė­ra diag­no­zuo­tas. Iš jų 11 proc. gliu­ko­zės ro­dik­lis nustaty­tas di­des­nis nei nor­ma. 89 proc. tų žmo­nių yra vy­res­ni ne­gu 45 m., 83 proc. tu­ri ant­svo­rį ir 27 proc. gi­mi­nė­je tu­ri dia­be­to li­go­nių:


* * * * *

      Į Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos (to­liau – PDD) mi­nė­ji­mą Aly­taus dia­be­to klu­bo na­riai ir mies­te­lė­nai su­si­rin­ko Dzū­ki­jos vid. mo­kyk­los ak­tų sa­lė­je, lap­kri­čio 11 die­ną. Juos pasveikino Aly­taus Pa­ne­mu­nės vi­du­ri­nės mo­kyk­los tau­ti­nių šo­kių moks­lei­vių an­sam­blis „Ul­du­kas“.
      Mi­nė­ji­me da­ly­va­vo Abo­vi­ta, Ba­y­er fir­mos, Ra­mu­nė­lės vais­ti­nės at­sto­vai, Aly­taus ben­druo­me­nės už­im­tu­mo die­nos cen­tro va­do­vė, Dzū­ki­jos vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius, Aly­taus mies­to klu­bo Gar­siai va­do­vė Si­gi­ta Bui­nic­kie­nė. Vi­si lin­kė­jo svei­ka­tos, tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mo, pa­gal­bos vie­ni ki­tiems, įtei­kė do­va­nų.
      Klu­bas su­ren­gė pre­ven­ci­nę ak­ci­ją Aly­tu­je ir pa­tik­ri­no mies­to sa­vi­val­dy­bės, so­cia­li­nės rū­py­bos sky­riaus, Sod­ros ir IKI par­duo­tu­vių dar­buo­to­jų gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Ty­ri­mus at­li­ko klu­bo slau­gy­to­ja Li­na Ma­to­nie­nė ir klu­bo va­do­vė Le­o­no­ra Oku­ne­vi­čie­nė.

* * * * *

      Ša­kie­čiai dia­be­to die­ną mi­nė­jo lap­kri­čio 11 die­ną kultūros cent­re „Jaunystė“. Bū­ti stip­riais, ne­nu­leis­ti ran­kų ir ne­pa­si­duo­ti sa­vo li­gai lin­kė­jo sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­ja Dai­na Bag­do­nie­nė, Ša­kių li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Al­gi­man­tas Kli­mai­tis, ra­jo­no ta­ry­bos sek­re­to­rė Ri­ma Rauk­tie­nė, sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rius Vik­to­ras Le­be­džins­kas, Sei­mo na­rio Min­dau­go Bas­čio pa­dė­jė­ja Aly­tė Bas­tie­nė, se­niū­no pa­va­duo­to­jas Ar­vy­das Ba­la­še­vi­čius, So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro va­do­vė Vil­ma Biels­kie­nė, ra­jo­no ne­įga­lių­jų ir pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, sve­čiai iš Vil­ka­viš­kio. Ne vie­nas kal­bė­to­jas džiau­gė­si veik­lia diabetu sergancių žmonių klu­bo „Linelis“ va­do­ve Bi­ru­ta Jan­čai­tie­ne ir lin­kė­jo jai ir to­liau pra­smin­gai bei per­spek­ty­viai dirb­ti. Su­si­rin­ku­siuo­sius links­mi­no Gel­gau­diškio ka­pela.
      Dia­be­to die­nai skir­tų ak­ci­jų bu­vo ir dau­giau. Ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti gliu­ko­zės ir cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je ga­lė­jo ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai.

* * * * *

      „At­eik. Pa­si­tik­rink. Su­ži­nok.“ To­kiu šū­kiu Vi­suo­me­nės svei­ka­tos stu­den­tų drau­gi­ja (VSSD) 2009 m. lap­kri­čio 14 die­ną kvie­tė kau­niškius ir Kau­no mies­to sve­čius pa­mi­nė­ti Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, vy­ku­sią Kau­no pre­ky­bos ir pra­mo­gų cen­tre „Ak­ro­po­lis“. Čia vi­sus pa­si­ti­ko Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­to stu­den­tai ir ki­ti da­ly­viai. Svei­ki­no šo­kių ko­lek­ty­vas „Luk­šy­tės“, jau­no­ji dai­ni­nin­kė Mig­lė Šid­laus­kai­tė ir vai­kų cho­ras „Tir­lis“, buvo kviečiama ne­mo­ka­mai vai­šin­tis svei­kais ir dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms tin­ka­mais pro­duk­tais.
      Kau­no krau­jo cen­tro mo­bi­lio­ji bri­ga­da sudarė ga­li­my­bę tap­ti ne­at­ly­gin­ti­nais krau­jo do­no­rais.
      Bu­vo iš­leis­ta spe­cia­li ka­len­do­riu­kų se­ri­ja „Aš ne­abe­jin­gas“. Vi­si už ka­len­do­riu­kus su­rink­ti pi­ni­gai skir­ti ser­gan­čių vai­kų jau­kiai li­go­ni­nės ap­lin­kai ge­rin­ti. Buvo galima pa­ra­šy­ti ser­gan­tiems vai­kams lin­kė­ji­mus ir nu­pieš­ti ben­drą pie­ši­nį.

* * * * *

      Pa­žy­mė­ti Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną Kel­mės dia­be­to klubas li­go­nius, jų šei­mų na­rius lap­kri­čio 14-ąją pa­kvie­tė į Kel­mės kul­tū­ros cen­trą.
      Klu­bo va­do­vė ir ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė La­ri­sa Ra­rov­ska­ja ren­gi­nį pra­dė­jo žo­džiais: „Su­si­rin­ko­me į šven­tę, ku­rios ge­riau ne­būtų…“.
      Pa­sak klu­bo va­do­vės, ša­lis iš­gy­ve­na ne ge­riau­sius lai­kus, to­dėl rei­kia la­biau mo­ky­tis, kaip gy­ven­ti, džiaug­tis tuo, ką tu­ri­me. Ji dė­ko­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei už vai­kams, ser­gan­tiems dia­be­tu, nu­pirk­tas pom­pas, už su­pra­ti­mą, pa­gal­bą, nes tik su­tel­kus pa­stan­gas ga­li­ma šio to pa­siek­ti ko­vo­jant su šia klas­tin­ga li­ga.
      L.Ra­rov­ska­ja pa­svei­ki­no vi­sus klu­bo na­rius, ku­rie šiais me­tais mi­nė­jo ju­bi­lie­jus, įtei­kė jiems at­mi­ni­mo su­ve­ny­rus, gė­lių, kuriuos nu­pir­ko ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės na­riai Vy­tau­tas Šim­kū­nas, Ro­mas Do­cius ir kt.
      Sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nių pa­slau­gų tar­ny­bos va­do­vė Al­do­na Kvin­tu­fe­lie­nė lin­kė­jo vi­siems svei­ka­tos ir sėk­mės, o ener­gin­gai vis ką nors or­ga­ni­zuo­jan­čiai L. Ra­rov­ska­jai įtei­kė gė­lių ir su­ve­ny­rų krep­še­lį. Gė­lių pas­ta­ra­jai už su­ma­nų va­do­va­vi­mą klu­bui įtei­kė ir klu­bo val­dy­ba. Gė­lių, do­va­nų, lin­kė­ji­mų ren­gi­ny­je bu­vo gausu.
      Koncertavo klu­bo mo­te­rų vo­ka­li­nis an­sam­blis, va­do­vau­ja­mas Au­gus­ti­no Bart­ke­vi­čiaus. Vyko gy­vo­ji pa­mo­ka „Kuo ga­liu pa­dė­ti pats sau“, skir­ta li­gos pro­fi­lak­ti­kai mais­tu.

* * * * *

      Ma­ri­jam­po­lė­je PDD pra­si­dė­jo mišio­mis Šv. Ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čio­je. Po mi­šių klu­bo „Dia­be­ti­kas ABC“ na­riai ir vi­si pri­jau­čian­tys rin­ko­si ne­ši­ni fir­mos No­vo Nor­disk Pharma pa­do­va­no­tais oro ba­lio­nė­liais į ei­se­ną nuo nau­jo­jo Ma­ri­jam­po­lės pa­min­klo „Tau­tai, Kal­bai. Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čiui pa­mi­nė­ti“ iki pa­sta­to, ku­ria­me įsi­kū­ręs klu­bas. Čia, sa­lė­je, su­reng­tas Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos mi­nė­ji­mas.
      Nuo lap­kri­čio 11 d. Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je bu­vo at­lie­ka­mi ne­mo­ka­mi dia­be­to ty­ri­mai. Šią ak­ci­ją pa­rė­mė ir Sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras. Ren­gi­ny­je klu­bo na­riai mels­vų ro­žių žie­dais ir šil­tais žo­džiais iš­reiš­kė dė­kin­gu­mą sa­vo gy­dy­to­joms ir slau­gy­to­joms. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo klu­bo gar­bės na­rys LR Sei­mo na­rys Al­gis Ri­mas, Sa­vi­val­dy­bės me­ras Vid­man­tas Bra­zys, So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dai­va Pan­kaus­kie­nė. Kaip tik tą die­ną ma­ri­jam­po­lie­čius pa­sie­kė ir nau­jas laik­raš­čio „Dia­be­tas“ nu­me­ris, ku­rį klu­bo na­riams už­pre­nu­me­ra­vo Sei­mo na­rys A.Ri­mas.

Pasaulinės daibeto dienos minėjimas Marijampolėje

* * * * *

      Mė­ly­nu žie­du – Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos sim­bo­liu – ne­ši­ni Vilkaviškio „In­su­los“ na­riai žy­gia­vo nuo Kul­tū­ros cen­tro į J. Ba­sa­na­vi­čiaus aikš­tę. Pra­ei­vių dė­me­sį trau­kė šven­tės sim­bo­li­ka pa­puoš­ti ba­lio­nai ir pla­ka­tai. So­li­da­ri­zuo­tis su dia­be­to li­go­niais ir da­ly­vau­ti ei­se­no­je „In­su­los“ na­riai kvie­tė vi­sus ra­jo­no gy­ven­tojus.
      Ta­čiau vil­ka­viš­kie­čiai pa­sy­viai at­si­lie­pė į ra­jo­no ben­dri­jos pir­mi­nin­ko Ka­zi­mie­ro Ku­kio ra­gi­ni­mą pri­si­dė­ti prie ei­ty­nių ir mi­tin­go. Į šven­tės mi­nė­ji­mą su­si­rin­ko ke­lios de­šim­tys „In­su­los“ ben­dri­jos na­rių, at­vy­ko sve­čių: ra­jo­no va­do­vų, po­li­ti­kų, me­di­kų, far­ma­ci­jos fir­mų at­sto­vų. Jie svei­ki­no su­si­rin­ku­siuo­sius šven­tės pro­ga, ra­gi­no žmo­nes bū­ti ak­ty­ves­nius, do­mė­tis li­ga, ku­ri ga­li pa­lies­ti bet ku­rį iš mū­sų, bū­ti­nai tik­rin­tis gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, kad lai­ku bū­tų im­ta­si prie­mo­nių li­gai pri­stab­dyti.
      Mi­tin­go bei profilaktinių kraujo gliukozės tik­ri­ni­mų me­tu ben­dri­jos na­riai iš­da­li­jo šim­tus skra­ju­čių, in­for­ma­ci­nių la­pe­lių, laik­raš­čių bei žur­na­lų, ku­riuo­se skel­bia­ma svar­biau­sia in­for­ma­ci­ja apie dia­be­tą, jo po­žy­mius, ri­zi­kos veiks­nius, sa­vi­kon­tro­lę. Ben­dri­jos pir­mi­nin­kas yra įsi­ti­ki­nęs, kad jų su­reng­tos ei­ty­nės bei mi­tin­gas, nors ir ne­su­lau­kę gau­saus pa­lai­ky­mo, vis dėl­to at­krei­pė žmo­nių dė­me­sį į pa­čią pro­ble­mą – klas­tin­gą li­gą, ku­ri ty­ko bet ku­rio iš mūsų.

* * * * *

      Ro­kiš­kio dia­be­to li­go­nių klu­bas mi­nė­jo ir šven­tiš­kai, ir dar­bin­gai. Gliu­ko­zė tirta ne tik Ro­kišky­je, bet ir ato­kes­niuo­se kai­muo­se: Lukš­tuo­se ir Lai­lū­nuo­se.
      Ro­kiškio laik­raštis „Gim­ta­sis Ro­kiškis“ svei­ka­tos pro­ble­moms ski­ria ant­ra­die­nio nu­me­riuo­se vi­są pus­la­pį. Lap­kri­čio 10 d. nu­me­ry­je pus­la­pis bu­vo skir­tas cuk­ri­niam dia­be­tui: ser­ga­mu­mui, klu­bo veik­lai, klu­bo pir­mi­nin­kės M. Mie­liaus­kie­nės ir 60-tį at­šven­tu­sio klu­bo sen­bu­vio, dia­be­tu ser­gan­čio jau dau­giau nei 40 me­tų – V. Pi­li­bai­čio in­ter­viu (straips­nius skai­ty­ki­te „Dia­be­te“ 2(66)).
      PDD mi­nė­ta lap­kri­čio 13 d. Ne­įga­lių­jų drau­gi­jos sa­lė­je. Su­si­rin­ku­sius pa­svei­ki­no LR Sei­mo na­rys Al­gis Ka­zu­lė­nas ir sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­ta­rė­jas A. Sle­sa­riū­nas. Vi­si iš­klau­sė pa­skai­tą apie gy­do­mą­sias ala­vi­jo sa­vy­bes. Jau ta­po tra­di­ci­ja, mi­nint PDD, pa­svei­kin­ti tų me­tų ju­bi­lia­tus ir įteik­ti kuk­lius su­ve­ny­rus.
      Mi­nė­ji­mo da­ly­viai vai­ši­no­si Ce­ci­li­jos Pra­niaus­kie­nės kep­tais bly­nais iš ru­pių eko­lo­giš­kų mil­tų, ku­riuo­se yra svei­ka­tai la­bai rei­ka­lin­gų sė­le­nų. Po mi­nė­ji­mo na­muo­se ap­lan­ky­ta klu­bo na­rė Al­do­na Kriu­ke­lie­nė, ku­ri dėl am­pu­tuo­tų ko­jų ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti mi­nė­ji­me.

* * * * *

      Lap­kri­čio 14-ąją d. Šiau­lių kraš­to dia­be­to klu­bas „Lemtis“ rin­ko­si į bū­rį Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės sa­lė­je. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pa­kvie­tė li­ki­mo drau­gus į su­si­ti­ki­mą su po­ete, gy­dy­to­ja die­to­lo­ge, Na­cio­na­li­nės die­te­ti­kos fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­te doc. Lais­vū­ne Pet­ke­vi­čie­ne. Da­ly­va­vo vi­ce­me­rė Dai­va Ma­to­nie­nie­nė. Mi­nė­ji­mą už­bai­gė Šiau­lių kon­ser­va­to­ri­jos akor­de­o­nis­tų kon­cer­tas. Po mi­nė­ji­mo klu­bo na­riai iš­pla­ti­no 200 skra­ju­čių mies­to gy­ven­to­jams. Klu­bo „Lem­tis“ pir­mi­nin­kė Lai­ma Mi­ka­liū­nie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kie ren­gi­niai ne tik pra­skaid­ri­na sie­lą, bet ir pa­de­da gy­ven­ti su sun­kia li­ga.
      Klu­bo pir­mi­nin­kė džiau­gia­si, kad ji ne­mo­ka­mai pa­tik­ri­no 300 žmo­nių cuk­raus kie­kį krau­jy­je. To­kiems pro­fi­lak­ti­niams ne­mo­ka­miems ty­ri­mams pi­ni­gų iš mies­to sa­vi­val­dy­bės ne­gau­ta, nors po to­kių pa­tik­ri­ni­mų li­ga nu­sta­to­ma ne vie­nam šiau­lie­čiui, ku­ris to net ne­įta­rė. Juos­te­lė­mis pa­rė­mė Op­ti­far­ma.
      „Vie­ni pir­mų­jų ša­ly­je pra­dė­jo­me ne­mo­ka­mai tik­rin­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Per me­tus pa­tik­rin­da­vo­me apie tūks­tan­tį žmo­nių, ta­čiau šie­met pi­ni­gų to­kiems ty­ri­mams ne­be­bu­vo skir­ta – gal net pir­mą kar­tą. Taip pat ge­ro­kai su­ma­žė­jo fi­nan­sa­vi­mas in­su­li­no pom­poms kom­pen­suo­ti. Vie­toj 20 tūks­tan­čių li­tų sa­vi­val­dy­bė sky­rė tik 8 tūks­tan­čius. Kom­pen­suo­ti ga­lė­jo­me tik dviem vai­kams iš ke­tu­rių,“ – ap­gai­les­ta­vo L. Mi­ka­liū­nie­nė. Va­do­vė pa­mi­nė­jo ir tai, kad 2009 m. iš sa­vi­val­dy­bės ga­vo tūks­tan­tį li­tų, iš ku­rių į spe­cia­lią li­gos ap­mo­ky­mų sto­vyk­lą išlei­do vie­ną ser­gan­tį vai­ką už 800 li­tų, tad pi­ni­gų be­tu­rė­jo tik vie­nai spe­cia­lis­to pa­skai­tai.

* * * * *

      Lap­kri­čio 13 d., Pa­sau­li­nės dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nos iš­va­ka­rė­se, Pa­ne­vė­žio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės di­džio­ji sa­lė bu­vo pil­nu­tė­lė.
      Iš­klau­sy­ti ser­gan­čių žmo­nių, su­ži­no­ti apie jų rū­pes­čius ir džiaugs­mus, pa­svei­kin­ti drau­gi­jos na­rius su veik­los dvi­de­šimt­me­čiu at­vy­ko ap­skri­ties vir­ši­nin­kas Vik­to­ras Tro­fi­mo­vas, ra­jo­no vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Ra­po­las Gri­tė­nas, Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja Vio­le­ta Smil­gie­nė, Pa­ne­vė­žio te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos di­rek­to­rius Jo­nas Nar­bu­tas, pa­va­duo­to­ja Re­gi­na Venc­kie­nė, ra­jo­no so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Al­do­na Pa­ške­vi­čie­nė, mies­to – Da­lė Pa­plaus­kienė.
      Sei­mo na­riai Arū­nė Stir­bly­tė, Ju­lius Dau­tar­tas, Vi­tas Ma­tu­zas, ap­skri­ties soc. rei­ka­lų ve­dė­jas Ri­čar­das Kli­mins­kas per­da­vė kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams nuo­šir­džius svei­ki­ni­mus ir lin­kė­jo aso­cia­ci­jos na­riams sėk­mės dar­be ir ti­kė­ji­mo tuo, ką da­ro.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė su­pa­žin­di­no su LDA pa­sie­ki­mais ir pro­ble­mo­mis, su at­ei­ties pla­nais ir pla­nuo­ja­ma vyk­dy­ti Lie­tu­vos svei­ka­tos sis­te­mos per­tvar­ka tri­jų „R“ lyg­me­niu. Pre­zi­den­tė dė­ko­jo už nuo­šir­dų dar­bą, įtei­kė pa­dė­kos raš­tus en­dok­ri­no­lo­gams A. Pa­li­naus­kui, Ni­jo­lei Vez­ber­gie­nei, slau­gy­to­jai dia­be­to­lo­gei Lais­vū­nei Pet­raus­kie­nei, da­bar­ti­nei drau­gi­jos va­do­vei Ni­jo­lei Vai­te­lio­nie­nei ir ki­tiems.
      Panevėžio mies­to me­ro Po­vi­lo Va­do­po­lo svei­ki­ni­mo žo­džius ir pa­dė­kos raš­tą LDA pre­zi­den­tei Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei įtei­kė sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Ma­ri­ja Mil­da Bag­do­nie­nė.
      Pra­nešimus skaitė gyd. Algirdas Pa­li­naus­kas, Gied­rė Šu­kie­nė.
      Prof. ha­bil. dr. J. S. Da­ni­le­vi­čius re­to­riš­kai klau­sė, ar mū­sų vals­ty­bė ski­ria pa­kan­ka­mai dė­me­sio li­go­nių ne­gan­doms? Ar pa­si­ruo­šu­si su­tik­ti di­džiu­lę dia­be­to li­go­nių ar­mi­ją, ku­rios skai­čius ne­pa­liau­ja­mai au­ga, iš­sa­kė ne­ri­mą dėl Pa­ne­vė­žio en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus at­ei­ties, dėl Dia­be­to pė­dos prie­žiū­ros ka­bi­ne­to li­ki­mo. Di­de­lį su­si­do­mė­ji­mą su­kė­lė pro­fe­so­riaus pri­sta­ty­ta LDA iš­leis­ta kny­ga „Kaip gy­ven­ti ser­gan­čia­jam dia­be­tu“. Tai sa­vo­tiš­kas die­no­raš­tis, ku­ris pra­vers ei­nant pas gy­dy­to­ją, taip pat la­bai pa­si­tar­naus su šia li­ga su­pa­žin­di­nant ne tik ser­gan­čius, bet ir jų ar­ti­muo­sius, šei­mos na­rius.
      Pir­mi­nin­kė N. Vai­te­lio­nie­nė dė­ko­jo ir įtei­kė pa­dė­kos raš­tus drau­gi­jos įkū­rė­jams en­dok­ri­no­lo­gams Al­gir­dui Pa­li­naus­kui, Ni­jo­lei Vez­ber­gie­nei, ku­rie ir šian­dien ne­lie­ka nuo­ša­ly­je, ak­ty­viau­siems „Vil­ties“ na­riams ir ta­ry­bai. Su­pa­žin­di­no su drau­gi­jos struk­tū­ra, vyk­do­ma pro­jek­ti­ne veik­la. Daug gra­žių lin­kė­ji­mų iš­sa­kė vi­si sve­čiai. Iš šir­dies gel­mių lie­jo­si žo­džiai, iš­sa­ky­ti vyr. spe­cia­lis­tės Da­lės Pa­plaus­kie­nės; Vil­niaus, Pa­sva­lio, Pa­kruo­jo dia­be­to ben­dri­jų ir ki­tų ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų va­dovų.
      Kon­fe­ren­ci­jos pa­bai­go­je šir­dį vir­pi­no Ve­ro­ni­kos Po­vi­lio­nie­nės trum­pi pa­sa­ko­ji­mai, at­lie­ka­mos dai­nos. Ne­li­ko abe­jin­gų liau­dies dai­nai.

* * * * *

      Pusšim­tis Ma­žei­kių ra­jo­no dia­be­to li­go­nių pa­mi­nė­jo Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną Ma­žei­kių ben­druo­me­nės cen­tre. Klu­bo „Že­mai­čių spė­ka“ pir­mi­nin­kė Fai­na Juo­zė­nie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad vis dau­gė­ja žmo­nių, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, skai­čius. Pir­mi­nin­kės ini­cia­ty­va Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos pro­ga or­ga­ni­zuo­ja­mos ak­ci­jos, per ku­rias kai­mo me­di­ci­nos punk­tuo­se, Se­na­mies­čio, Vin­gio­rykš­tės, Eu­ro vais­ti­nė­se ne­mo­ka­mai ti­ria­mas gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je ne tik ri­zi­kos laips­nį tu­rin­tiems žmo­nėms, bet ir vi­siems pa­gei­dau­jan­tiems. Apie ak­ci­ją ra­jo­no gy­ven­to­jai in­for­muo­jami per spau­dą, vie­tos ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją.

* * * * *

      Pakruojo diabeto klu­bo „Vita“ pir­mi­nin­kė Ade­lė Do­bi­lie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad šiais me­tais kai ku­riems klu­bo na­riams te­ko am­pu­tuo­ti ko­jas. Kas­met po ke­le­tą ben­dra­min­čių „Vi­tos“ vi­suo­me­ni­nin­kai pa­ly­di Ana­pi­lin. Pas­ta­ruo­ju me­tu nė ne­ži­no­ma, ar smar­kiai plin­ta dia­be­tas Pa­kruo­jo ra­jo­ne – čia nė­ra nuo­lat dir­ban­čio gy­dy­to­jo en­dok­ri­no­lo­go. O at­vyks­tan­čios spe­cia­lis­tės kon­sul­ta­ci­jos yra mo­ka­mos ir sun­kme­čiu sun­kiai įkan­da­mos. To­dėl dia­be­tu ser­gan­tys pa­kruo­jie­čiai va­žiuo­ja pas gy­dy­to­jus į gre­ti­mus mies­tus. Šiuo me­tu klu­bas jun­gia apie du šim­tus žmo­nių.

* * * * *

      Lap­kri­čio 14 d. Elek­trė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los sa­lė­je įvy­ko dia­be­to klu­bo ata­skai­ti­nis su­si­rin­ki­mas. Apie ala­vi­jo pro­duk­tus pa­pa­sa­ko­jo ben­dro­vės Fo­re­ver Li­ving Pro­ducts at­sto­vas Ja­nušas Ei­mun­tas, or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas Al­fon­sas So­do­nis pa­tei­kė sa­vo dar­bo ata­skai­tą. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo dau­giau nei 70 žmo­nių.
      Prieš tai gau­sus bū­rys Elek­trė­nų dia­be­to klu­bo na­rių pa­si­tik­ri­no cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je. A. So­do­nis pa­pa­sa­ko­jo apie Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, gy­dy­to­ja endokrinolo­gė Ieva Gai­ly­tė kal­bė­jo apie cuk­ri­nio dia­be­to kom­pli­ka­ci­jas, apie die­tą ir ju­dė­ji­mą, aiš­ki­no nu­tu­ki­mo prie­žas­tis, at­krei­pė dė­me­sį į tai, kaip ir ką rei­kia val­gy­ti, pa­ta­rė pa­lai­ky­ti nor­ma­lų svo­rį, pa­brė­žė spor­to reikš­mę gy­dan­tis.
      A. So­do­nis dar kar­tą iš­rink­tas klu­bo va­do­vu.

* * * * *


Klubo "Sielos paguoda" daininikai (Šilutė)
      Šilu­tės klu­bas „Dia­be­tas ABC“ Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną pa­mi­nė­jo lap­kri­čio 13-ąją d. Klu­bo pir­mi­nin­kė Al­do­na Vy­tie­nė su­si­rin­ku­siems pri­mi­nė, kad Ši­lu­tė­je cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga apie tūks­tan­tis žmo­nių. O dia­be­to klu­bui pri­klau­so tik kiek dau­giau nei 200 žmo­nių. Jis yra įsi­kū­ręs Ši­lu­tė­je, Rus­nės g. 6, III a. pa­tal­po­se.
      Klu­bas įkur­tas 1989 m. gruo­džio 20 d. Iš pra­džių jam pri­klau­sė vos 28 na­riai. Klu­bas jau tu­ri sa­vo pa­tal­pas ir kvie­čia vi­sus sergančiuosius burtis į jį. Vie­na iš klu­bo pro­ble­mų – Ši­lu­tė­je ne­be­li­ko dia­be­to li­go­nių mo­kyk­lė­lės, ku­rio­je bu­vo tei­kia­mos kon­sul­ta­ci­jos, mo­ko­ma, kaip kon­tro­liuo­ti li­gą, tin­ka­mai mai­tin­tis ir išvengti kom­pli­ka­ci­jų. Klu­bas sa­vo na­rius Sa­vi­val­dy­bės trans­por­tu ve­ža į Tau­ra­gė­je esan­tį spe­cia­li­zuo­tą dia­be­to cen­trą, Kau­no kli­ni­kas.
      Dėl or­to­pe­di­nės ava­ly­nės ši­lu­tiš­kiams ten­ka pa­tiems va­žiuo­ti į Klai­pė­dą.
      „Mes dir­ba­me, ta­čiau ši die­na skir­ta ne vien dar­bams ap­žvelg­ti. Dė­ko­ja­me Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rui, jos di­rek­to­rei Vir­gi­ni­jai Vai­va­dai­tei, ku­ri ra­šė pro­jek­tą, to­dėl šian­dien ga­li­me klau­sy­tis pa­skai­tų apie šią li­gą“, – dė­ko­jo klu­bo pir­mi­nin­kė A. Vy­tie­nė.
      Klubą sveikino Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Re­gi­na Vir­gi­ni­ja Kon­dra­ta­vi­čie­nė, So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Švei­kaus­kie­nė.
      Klu­bo „Sie­los pa­guo­da“ dai­ni­nin­kai šven­tės pro­ga pa­do­va­no­jo kon­cer­tą ir kar­tu su Rau­do­no­jo kry­žiaus Ši­lu­tės sky­riaus at­sto­vė­mis V. Ma­či­jaus­kie­ne ir S. Ju­sai­tie­ne įtei­kė vo­ke­lį su pi­ni­gais. Pi­ni­gai su­rink­ti iš mies­to vais­ti­nė­se ir RK būs­ti­nė­je bu­vu­sių au­kų dė­žu­čių.

* * * * *

      Kre­tin­gos dia­be­to klu­bas „Vil­ties ke­lio­nė“ kartu su Neįgaliųjų draugija vi­sus dia­be­to li­go­nius pakvie­tė lap­kri­čio 12 d. 12 val. į Pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­no sa­lė­je vykusią kon­fe­ren­ci­ją „At­sig­ręžk, ti­kėk – yra gy­ve­ni­mas“.
      Kon­fe­ren­ci­ją pra­dė­jo vie­nas iš klu­bo stei­gė­jų vie­nuo­ly­no gvar­di­jo­nas ku­ni­gas Si­gi­tas Be­ne­dik­tas Jur­čys. Ją ve­dė klu­bo pir­mi­nin­kė Re­gi­na Ma­ciu­le­vi­čie­nė. Iš vi­so da­ly­va­vo 56 da­ly­viai. Pra­ne­ši­mus skai­tė bro­lis pran­ciš­ko­nas Juo­za­pas Ma­ri­ja, psi­chiat­ras, Pa­lan­gos stre­so li­gų cen­tro di­rek­to­rius, prof. Ro­ber­tas Bu­ne­vi­čius, Klai­pė­dos zo­nos dia­be­to prie­žiū­ros va­dy­bi­nin­kė gy­dy­to­ja Dai­va Ši­liu­vie­nė, ge­rą žo­dį li­go­niams ta­rė tė­vas Be­ne­dik­tas. Buvo kal­bama apie tra­pų žmo­gaus gy­ve­ni­mą, apie pa­gal­bą vie­nas ki­tam, apie dep­re­si­ją, nu­tu­ki­mą ir psi­cho­lo­gi­nes pro­ble­mas, apie žmo­gaus re­ak­ci­ją su­sir­gus dia­be­tu, apie stre­so kon­tro­lia­vi­mą, apie tai, kad rei­kia iš­mok­ti ne tik iš­klau­sy­ti ki­tą, bet ir kal­bė­ti.
      Klu­bas „Vil­ties ke­lio­nė“ lap­kri­čio 14-ąją su­ren­gė ir ke­lis ki­tus ren­gi­nius.
      Per ak­ci­ją kon­sul­ta­vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės en­dok­ri­no­lo­gė Re­gi­na Tau­čie­nė. Ji tę­sė­si Kre­tin­go­je, Ro­tu­šės aikš­tė­je, kur šur­mu­lia­vo Kre­tin­gos te­at­ro-stu­di­jos „At­ža­ly­nas“ ak­to­riai, ren­gi­ny­je da­ly­va­vo Klai­pė­dos vai­kų dia­be­to klu­bo „Smal­su­čiai“, Plun­gės, Pa­lan­gos klu­bų na­riai. Skra­ju­tes apie dia­be­tą pla­ti­no skau­tai. Mies­to aikš­tė­je skrai­dė he­lio pri­pūs­ti ba­lio­nai, gro­jo mu­zi­ka. Mies­to gy­ven­to­jai no­riai ty­rė­si gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Ma­žie­ji bu­vo vai­ši­na­mi „Smal­su­čių“ klu­bo ries­tai­niais, No­vo Nor­disk sal­dai­niais, ap­do­va­no­ja­mi ba­lio­nais, ku­riuos no­riai pa­dė­jo pri­pūs­ti ka­riš­kiai.
      18 val. Kre­tin­gos ka­ta­li­kų baž­ny­čio­je iš­kil­min­gas šv. Mi­šias au­ko­jo bro­lis To­mas Žy­man­tas. Prieš pra­sidedant mi­šioms du klu­bo na­riai už­de­gė 10 mels­vų žva­kių ra­tą, ku­rios bu­vo pa­puoš­tos ge­du­lo kas­pi­nė­liais. Pil­na baž­ny­čia (700 vie­tų) žmo­nių mel­dė­si už ar­ti­mus žmo­nes, iš­ke­lia­vu­sius Ana­pi­lin, už ser­gan­čius da­bar. Dva­si­nio su­si­kau­pi­mo me­tu bu­vo pa­mi­nė­tas ir Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos 20-me­tis.
      Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na pa­mi­nė­ta ir Pa­dva­rių pen­sio­na­te.
      Klu­bas dė­ko­ja Abo­vi­ta ir Bio­eks­ma va­do­vams, pa­dė­ju­siems įgy­ven­din­ti vi­sus su­ma­ny­mus, vi­siems ge­ros va­lios žmo­nėms, pa­de­dan­tiems išgy­ven­ti ser­gant šia li­ga.

      Dė­ko­ja­me vi­siems, ku­rie at­ėjo į ren­gi­nius ir ne­li­ko abe­jin­gi. Dė­ko­ja­me ir rė­mė­jams – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, UAB Abo­vi­ta, Bio­eks­ma, Ro­che Lie­tu­va, Ba­y­er, Interlux ir kt. Nu­pirk­tos ir lab­da­rin­gai gau­tos diag­nos­ti­nės juos­te­lės gliu­ko­zei nu­sta­ty­ti per­duo­tos dia­be­to klu­bams.

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos in­for­ma­ci­ja


Puslapis 12
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2009 M. SPALIO 23 D. ĮSAKYMO Nr. V-881 „DĖL 2009 M. KOMPENSUOJAMŲJŲ MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ KAINYNO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2009 m. lapkričio 26 d. Nr. V-960
Vilnius

      »  Skaityti įsakymą


Puslapis 13
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 M. SPALIO 6 D. ĮSAKYMO Nr. 529 „DĖL MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2009 m. lapkričio 23 d. Nr. V-953
Vilnius

      »  Skaityti įsakymą


Puslapis 15
Lietuvos diabeto asociacijos kronika

      »  2009 m. lap­kri­čio 10 ir 19 d., gruo­džio 3 ir 17 d., taip pat 2010 m. sau­sio 7, 14, 28, va­sa­rio 4, 11 ir kovo 4 d. Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų tiks­li­ni­mo ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šios ko­mi­si­jos na­rė Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  2009 m. lap­kri­čio 12 d. Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­ny­je Jo­na­vo­je vie­šė­jo Vo­kie­ti­jos ko­mi­te­to Lie­tu­vos vai­kams, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, rem­ti pir­mi­nin­kė Lil­ly Karn. Ji per­da­vė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tei pa­ra­mą (500 EUR) diag­nos­ti­nėms juos­te­lėms pirk­ti be­si­mo­kan­tiems jau­nuo­liams, ku­riems dau­giau nei 18 m. Pa­ra­ma per­duo­ta pa­gal dia­be­to klu­bų pa­teik­tus są­ra­šus.
      »  Lap­kri­čio 18 d. LTV lai­do­je „Tei­sė ži­no­ti“ apie svei­ka­tos re­for­mą da­ly­va­vo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos mi­nist­ras A. Čap­li­kas, LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rė D. Mi­ku­tie­nė, LR Sei­mo Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos sek­re­to­ria­to va­do­vas R. Že­kas ir LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lap­kri­čio 19 d. Vil­niaus ap­skri­ties slau­gy­to­jų kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ši­mą „Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos veik­la, ką tu­ri ži­no­ti slau­gy­to­jas“ skai­tė LDA va­do­vė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lap­kri­čio 24–25 d. Briu­se­ly­je (Bel­gi­ja) vy­ku­sia­me Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos po­sė­dy­je da­ly­va­vo šios val­dy­bos na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lap­kri­čio 26 d. LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė su­si­ti­ko su Am­ži­nės gel­to­no­sios dė­mės de­ge­ne­ra­ci­jos pa­cien­tų drau­gi­jos pre­zi­den­te Da­lia Žiž­liaus­kie­ne, Ser­vier Phar­ma at­sto­ve Jū­ra­te Kau­ši­nie­ne ir Jans­sen-Ci­lag ben­dro­vės at­sto­ve Rū­ta Dir­ža­naus­kie­ne. Ap­tar­ti ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mai.
      »  Lap­kri­čio 27 d. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ko­le­gi­jos po­sė­dy­je da­ly­va­vo jos narė V. Au­gus­ti­nie­nė. Tą pa­čią die­ną ji su­si­ti­ko su UAB Ro­che Lie­tu­va at­sto­ve Jur­gi­ta Gri­zic­kie­ne. Ap­tar­ti ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mai.
      »  Lap­kri­čio 30 d. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­te su už­sie­nio stu­den­tais ži­nio­mis apie pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą Lie­tu­vo­je ir Eu­ro­po­je da­li­jo­si V. Au­gus­ti­nienė.
      »  Gruo­džio 1–2 d. kon­fe­ren­ci­jo­je „Svei­ka­tos sis­te­mos per­spek­ty­vos“, vy­ku­sio­je My­ko­lo Rio­me­rio uni­ver­si­te­te, da­ly­va­vo Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė ir jos na­riai Da­nu­tė Ka­šu­bie­nė ir Ge­di­mi­nas Ži­žys.
      »  Gruo­džio 7 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je ap­tar­tos ben­dra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bės su UAB No­vo Nor­disk Phar­ma at­sto­vu Al­mi­nu Ja­ra­šū­nu. Nuo 2010 m. No­vo Nor­disk Phar­ma ta­po dei­man­ti­niu rė­mė­ju.
      »  Gruo­džio 7 d. „Ži­nių ra­di­jo“ lai­do­je apie Svei­ka­tos re­for­mą da­ly­va­vo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos mi­nist­ro pa­ta­rė­jas Mar­ty­nas Mar­cin­ke­vi­čius, Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to rek­to­rius Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas ir Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Tą pa­čią die­ną LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ku­sia­me po­sė­dy­je dėl far­ma­ci­jos ben­dro­vių at­sto­vų lan­ky­mo­si gy­dy­mo įstai­go­se.
      »  Gruo­džio 9–10 d. Go­ten­bur­ge (Šve­di­ja) vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je dėl pa­cien­tų įtrau­ki­mo į svei­ka­tos pro­jek­tus ir po­li­ti­ką (Va­lue + Pro­mo­ting Pa­tient’s In­vol­ve­ment in EU He­alth Pro­jects and Po­li­cy) da­ly­va­vo LPOAT at­sto­vės – V. Au­gus­ti­nie­nė ir U. Ša­kū­­nie­nė.
      »  Gruo­džio 11 d. LR Sei­me vy­ko Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ant­ro­ji me­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Svei­ka­tos sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mo tva­ru­mas eko­no­mi­nio nuos­mu­kio są­ly­go­mis“. Jo­je da­ly­va­vo LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė ir ki­ti ta­ry­bos at­sto­vai.
      »  Gruo­džio 22 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos vy­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­dis. Da­ly­va­vo ta­ry­bos na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  2010 m. sau­sio 19 d. įvy­ko Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos val­dy­bos po­sė­dis.
      »  Sau­sio 20 d. įvy­ko LPOAT mo­ky­mo se­mi­na­ras „Pa­dė­ki­me iš­girs­ti pa­cien­tą (-ę)“ (18 da­ly­vių).
      »  Sau­sio 24 d. LTV „Pul­so“ lai­do­je pri­sta­ty­ta Pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba, ap­tar­tos pa­cien­tų tei­sės Lie­tu­vo­je, Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je (Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pro­jek­tas „Pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos“). Da­ly­va­vo LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė. Planuojama 10 laidų.
      »  Sau­sio 25 d. įvy­ko Lie­tu­vos LDA po­sė­dis.
      »  Va­sa­rio 3 d. LR pre­zi­den­tū­ro­je Pre­zi­den­tė Dalia Grybaus­kai­tė su­si­ti­ko su ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vais bei spor­to, me­no, moks­lo sri­ty­se ak­ty­viais ne­įga­liai­siais. Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Va­sa­rio 9 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je ap­tar­tos ben­dra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bės su UAB Bio­eks­ma at­sto­vu Arū­nu Stirke.
      »  Va­sa­rio 23–25 d. Stam­bu­le (Tur­ki­ja) vy­ko 4-asis Pa­sau­lio pa­cien­tų kon­gre­sas. Lie­tu­vai at­sto­va­vo Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.


Puslapis 18
Dia­be­to li­go­nius į sa­vo glė­bį kvie­čia klu­bas „Gy­dū­nė“

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja (LDA) po sa­vo spar­nu jau glau­džia net 55 na­rius – įvai­rius klu­bus, ben­dri­jas ir drau­gi­jas. Prieš me­tus bu­vo įsteig­tas ir jos na­riu ta­po Ig­na­li­nos ra­jo­no dia­be­to klu­bas. Tuo­me­ti­nis Ig­na­li­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­jas Egi­di­jus Stai­gys su­ren­gė stei­gia­mą­jį dia­be­to li­go­nių klu­bo su­si­rin­ki­mą. Ja­me da­ly­va­vu­si LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ir pa­ra­gi­no įkur­ti Ig­na­li­nos dia­be­to klu­bą. Per su­si­rin­ki­mą bu­vo su­gal­vo­tas klu­bo pa­va­di­ni­mas, iš­rink­ta pir­mi­nin­kė (Mil­da La­šiū­nie­nė) ir pa­va­duo­to­jos. Klu­bo pir­mi­nin­kė sa­vo kan­tru­mu, už­si­spy­ri­mu ir lė­šo­mis įvei­kė vi­sas biu­ro­kratines kliū­tis ir jau 2009 m. sau­sio 14 d. ran­ko­se tu­rė­jo klu­bo eg­zis­ta­vi­mą pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus.
      Įkur­ti klu­bą – tai dar ne vis­kas, rei­kia to­liau or­ga­ni­zuo­ti jo veik­lą, steng­tis pri­trauk­ti kuo dau­giau ben­dra­min­čių, ku­rie ne­bū­tų abe­jin­gi sa­vo svei­ka­tai ir no­rė­tų kuo dau­giau su­ži­no­ti apie dia­be­tą. Klu­bas yra ne pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja, rė­mė­jų jis kol kas ne­tu­ri. La­bai pa­de­da Ig­na­li­nos mies­to se­niū­nas, ku­ris lei­džia su­si­rink­ti mies­to se­niū­ni­jos sa­lė­je. Su­si­ren­ka­me kiek­vie­no mė­ne­sio pir­mą ir tre­čią ket­vir­ta­die­nį, 16 val. Klu­bo pir­mi­nin­kė pa­skai­to pa­skai­tė­lę apie dia­be­tą, o po jos kar­tu dis­ku­tuo­ja­me, pa­sa­ko­ja­me sa­vo pa­ty­ri­mus, ban­do­me ras­ti at­sa­ky­mus į ki­lu­sius klau­si­mus. Juk vi­si tu­ri­me tą pa­tį gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vą – dia­be­to li­gą.
      Nuo klu­bo įkū­ri­mo jau pra­ėjo šiek tiek dau­giau nei me­tai. Šiuo me­tu jam pri­klau­so 12 na­rių, iš jų – 3 vai­kai. Nors ne­ga­li­me pa­si­gir­ti di­de­liu na­rių skai­čiu­mi, bet ti­ki­mės, kad at­ei­ty­je jų bus dau­giau.
      Kiek­vie­nais me­tais LDA or­ga­ni­zuo­ja vai­kų ir su­au­gu­sių­jų dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­las. Vi­si mū­sų klu­bo vai­kai 2009 m. va­sa­rą pa­bu­vo­jo de­šim­ties die­nų ne­mo­ka­mo­je sto­vyk­lo­je. Vie­na iš jų, Ag­nė, su­ti­ko pa­si­da­ly­ti įspū­džiais: „Ap­si­džiau­giau su­ži­no­ju­si, kad ga­lė­siu vyk­ti į sto­vyk­lą Šved­riš­kė­je prie Až­vin­čio eže­ro ir su­si­tik­ti su se­nais drau­gais, taip pat ras­ti nau­jų. Pir­mą die­ną bu­vo ne­drą­su, ne­ra­mu, daug nau­jų vei­dų. Bet ne­ri­mas tru­ko ne­il­gai. Su­si­pa­ži­nau su sto­vyk­los va­do­vais, gy­dy­to­jo­mis ir, ži­no­ma, su vai­kais. Die­no­tvarkė bu­vo ga­na griež­ta: nuo ry­to iki pie­tų vy­ko se­mi­na­rai. Daug nau­jo su­ži­no­jau apie dia­be­tą. Man tik de­šimt me­tų, o dia­be­tu ser­gu jau ket­ve­rius me­tus, tad įgy­tos ži­nios la­bai pa­de­da spręs­ti kas­die­nes, su ma­no li­ga su­si­ju­sias pro­ble­mas. Per per­trau­kė­les bėg­da­vo­me mau­dy­tis į eže­rą. Po pie­tų bū­da­vo lais­vas lai­kas, to­dėl ruoš­da­vo­mės va­ka­ro­nėms, ren­gė­me kon­cer­tus, ma­dų šou, vik­to­ri­nas. Kai pra­dė­da­vo tem­ti, su­si­bur­da­vo­me prie lau­žo, pa­sa­ko­da­vo­me įvai­rias is­to­ri­jas, at­si­ti­ki­mus. Bu­vo­me iš­va­žia­vę pa­si­žval­gy­ti po Aukš­tai­ti­jos na­cio­na­li­nį par­ką, ap­lan­kė­me La­da­kal­nį, Gi­nu­čių pi­lia­kal­nį, Gi­nu­čių ma­lū­ną, se­no­vi­nį bi­ti­nin­kys­tės mu­zie­jų, Trai­niš­kio ąžuo­lą. Ypač sma­gu bu­vo pas­ku­ti­nę po­pie­tę, nes po Až­vin­čio eže­rą plau­kio­jo­me ka­te­riu. Grį­žo­me šla­pi ir su­ša­lę, to­dėl ga­lė­jo­me sušil­ti pir­te­lė­je ant eže­ro kran­to. Esu la­bai dė­kin­ga Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai, Ig­na­li­nos ra­jo­no dia­be­to klu­bui „Gy­dū­nė“ ir vi­siems, ku­rie or­ga­ni­za­vo sto­vyk­lą ir ku­rių dė­ka ga­lė­jau pra­leis­ti tas trum­pas, bet įsi­min­ti­nas die­nas kar­tu su li­ki­mo drau­gais. La­bai ačiū Vi­siems!“
      Dia­be­tas yra lė­ti­nė ir sun­ki li­ga, su­ke­lian­ti sun­kių kom­pli­ka­ci­jų, da­ran­čių ža­lą šei­moms, vals­ty­bėms ir vi­sam pa­sau­liui. Tad ne­bū­ki­me abe­jin­gi sa­vo li­gai – dia­be­tui, – bur­ki­mės į klu­bą, juk tik bū­da­mi drau­ge, ga­lė­si­me kur kas dau­giau nu­veik­ti ir su­ži­no­ti!

      Ig­na­li­nos dia­be­to klu­bas „Gy­dū­nė“

Puslapis 19
At­ku­ria­mas ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių dia­be­to li­go­nių klu­bas

      Kai be­ne dau­giau kaip prieš 20 me­tų mi­rė jau­nu­tė ne­re­gė, nie­kaip ne­ga­lė­jau su­pras­ti, ko­kia ki­ta sun­ki li­ga ją pra­žu­dė... Po ke­le­rių me­tų, be­mo­kant ne­se­niai apa­ku­sią jau­ną mer­gi­ną vaikš­čio­ti su bal­tą­ja laz­de­le, ši ne­ti­kė­tai parg­riu­vo. Lai­mė, griū­da­ma ji spė­jo pa­sa­ky­ti su­tri­ku­siai mo­ky­to­jai, ką rei­kia da­ry­ti... Po pas­ta­ro­jo įvy­kio tuo­me­ti­nės Klai­pė­dos ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių so­cia­li­nio ug­dy­mo mo­kyk­los mo­ky­to­ja La­ri­sa Kuš­ne­ro­va pa­si­kvie­tė mus, sa­vo ko­le­gas, į na­mus, iš­vi­rė ar­ba­tos ir pa­pa­sa­ko­jo apie dia­be­tą ir kad rei­kia išmok­ti su šia li­ga gy­ven­ti. Ta­da ir bu­vo nu­tar­ta įkur­ti ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių dia­be­to li­go­nių klu­bą, juo­lab kad Klai­pė­do­je jau vei­ku­sia­me dia­be­to klu­be ne­re­giai ne­la­bai bu­vo pa­gei­dau­ja­mi, mat per daug su jais var­go. To var­go ne­pa­bi­jo­jo ir dau­giau kaip de­šimt me­tų klu­bui va­do­va­vo mo­ky­to­ja La­ri­sa Kuš­ne­ro­va. Pa­ti su­si­gy­ve­nu­si su klas­tin­gu dia­be­tu ir nuo­lat ko­vo­jan­ti už ma­žy­tį re­gos li­ku­tį, ji tu­rė­jo ko pa­mo­ky­ti ki­tus, ištik­tus pa­našios ne­gan­dos, ir ži­no­jo, kaip ge­riau or­ga­ni­zuo­ti klu­bo veik­lą. Jai ak­ty­viai tal­ki­no ir tif­lo­pe­da­go­gė Al­do­na Zu­bie­nė. Be jo­kio at­ly­gio, iš­sky­rus mo­ra­li­nį, nes šiek tiek ga­li pa­dė­ti sa­vo ar­ti­mui, mo­te­rys plu­šo, ne­gai­lė­da­mos jė­gų ir lai­ko. O joms per­da­vus klu­bo vai­rą į ki­tas ran­kas, de­ja, vi­sa veik­la pa­ma­žu už­geso...
      Idė­ja at­gai­vin­ti klu­bo veik­lą ki­lo Klai­pė­dos re­gos ug­dy­mo cen­tre, ku­ria­me jau šešerius me­tus įvai­ri tif­lo­pe­da­go­gi­nė ir ki­to­kia pa­gal­ba tei­kia­ma ne tik įvai­raus am­žiaus vai­kams bei jų tė­ve­liams ir pe­da­go­gams, bet ir su­au­gu­siems ne­re­giams. Šiai idė­jai mie­lai pri­ta­rė cen­tro di­rek­to­rė Lai­ma Ba­ra­naus­kie­nė.
      Ir štai pū­guo­tą 2010 m. va­sa­rio 4-ąją kol kas ne­di­de­lis bū­re­lis Klai­pė­dos ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių klu­bo na­rių su­si­rin­ko į at­ku­ria­mą­jį klu­bo su­si­rin­ki­mą. Pir­mi­nin­ke bu­vo iš­rink­ta Aud­ro­nė Ly­mon­tai­tė, o jai pa­si­ža­dė­jo tal­kin­ti La­ri­sa Kuš­ne­ro­va.
      Vėliau visi no­rin­tie­ji nu­sku­bė­jo į sa­lę ir kar­tu su ki­tais su­si­rin­ku­siais ne tik pa­žiū­rė­jo nuo­tai­kin­gą Vaiž­gan­to pje­sę „Mo­te­ries ar že­mės“, ku­rią šau­niai su­vai­di­no Klai­pė­dos ir Tel­šių re­gio­nų ak­lų­jų cen­tro dra­mos bū­re­lis „Me­le­ta“, va­do­vau­ja­mas Ja­ni­nos Mo­nie­nės, bet ir da­ly­va­vo po to vy­ku­sia­me Re­gos ug­dy­mo cen­tro (to­liau – RUC) So­cia­li­nio ug­dy­mo sky­riaus da­ly­vių su­si­rin­ki­me, ku­ria­me di­rek­to­rė Lai­ma Ba­ra­naus­kie­nė, pa­va­duo­to­ja Re­gi­na By­tau­tie­nė ir spe­cia­lio­ji pe­da­go­gė Jo­a­na Gri­ga­liū­nie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie įvai­ria­pu­ses lan­kan­čių RUC ga­li­my­bes bei nu­ma­to­mas nau­jo­ves, at­sa­kė į klau­si­mus, o kar­tu pri­mi­nė da­ly­viams jų pa­rei­gas bei at­sa­ko­my­bę.
      Pa­si­bai­gus ren­gi­niams, dar il­gai ne­ti­lo kal­bos ne tik apie abie­juo­se su­si­rin­ki­muo­se iš­kel­tas min­tis, spręs­ti­nas pro­ble­mas ir pan., bet ir apie vi­sus su­ža­vė­ju­sį spek­tak­lį, ku­ria­me dau­gu­ma ar­tis­tų – ne­re­giai, tarp jų ir di­džiau­sią įspū­dį vi­siems pa­li­kęs Al­ber­tas Mum­gau­dis.
      Be­lie­ka pri­dur­ti, kad su­si­do­mė­ję ra­ši­ny­je mi­ni­ma veik­la, ga­li pa­skam­bin­ti į Re­gos ug­dy­mo cen­trą te­le­fo­nu (8~46) 34 60 33.

      Da­nu­tė Bal­čiū­nie­nė
      Re­gos ug­dy­mo cen­tro tif­lo­pe­da­go­gė


Puslapis 20
2009 m. Pa­slau­gų ne­įga­lie­siems ben­druo­me­nė­je pro­jek­tų re­zul­ta­tai

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja 2009 m. vyk­dė pe­ri­odi­nių lei­di­nių lei­dy­bos pro­jek­tą. Iš Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­to gau­tas lė­šas – 35,04 tūkst. Lt – pa­nau­do­jo laik­raš­čio „Dia­be­tas“ lei­dy­bai. Pa­de­dant rė­mė­jams iš­leis­ti 3 laik­raš­čio nu­me­riai 25 tūkst. eg­zem­plio­rių ti­ra­žu. Laik­raš­tis iš­pla­tin­tas Aly­taus m. ir raj., Bir­žų, Drus­ki­nin­kų, Laz­di­jų, Va­rė­nos; Kau­no m. ir raj., Birš­to­no, Prie­nų, Kai­šia­do­rių, Ra­sei­nių; Klai­pė­dos m. ir raj., Kre­tin­gos, Pa­lan­gos, Ši­lu­tės; Ma­ri­jam­po­lės, Kal­va­ri­jos, Kaz­lų Rū­dos, Vil­ka­viš­kio, Ša­kių; Pa­ne­vė­žio m. ir raj., Ku­piš­kio, Pa­sva­lio, Ro­kiš­kio; Šiau­lių m. ir raj., Ak­me­nės, Jo­niš­kio, Kel­mės, Pa­kruo­jo, Rad­vi­liš­kio; Tau­ra­gės, Pa­gė­gių, Ši­la­lės; Tel­šių, Ma­žei­kių, Plun­gės, Rie­ta­vo; Ute­nos, Anykš­čių, Vi­sa­gi­no, Za­ra­sų, Šven­čio­nių, Elek­trė­nų, Kė­dai­nių, Uk­mer­gės, Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė­se.
      Pa­slau­gas tei­kė 1 kva­li­fi­kuo­tas spe­cia­lis­tas. Pa­slau­gas ga­vo 25 tūkst. as­me­nų, iš jų 21 tūkst. ne­įga­lių­jų (iš jų 800 ne­įga­lių vai­kų).

2009 m. Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo pro­jek­to re­zul­ta­tai

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja 2009 m. iš Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­to gau­tas lė­šas – 245 tūkst. Lt – pa­nau­do­jo šiems pro­jek­tams įgy­ven­din­ti:
      1. Ne­įga­lių­jų tei­sėms gin­ti (at­sto­va­vi­mas ne­įga­lie­siems, kon­fe­ren­ci­jos, se­mi­na­rai, mo­ky­mai, ren­gi­niai).
      50 sa­vi­val­dy­bių (Aly­taus m. ir raj., Bir­žų, Drus­ki­nin­kų, Laz­di­jų, Va­rė­nos, Kau­no m. ir raj., Birš­to­no, Prie­nų, Kai­šia­do­rių, Ra­sei­nių, Klai­pė­dos m. ir raj., Kre­tin­gos, Pa­lan­gos, Ši­lu­tės, Ma­ri­jam­po­lės, Kal­va­ri­jos, Kaz­lų Rū­dos, Vil­ka­viš­kio, Ša­kių, Pa­ne­vė­žio m. ir raj., Ku­piš­kio, Pa­sva­lio, Ro­kiš­kio, Šiau­lių m. ir raj., Ak­me­nės, Jo­niš­kio, Kel­mės, Pa­kruo­jo, Rad­vi­liš­kio; Tau­ra­gės, Pa­gė­gių, Ši­la­lės, Tel­šių, Ma­žei­kių, Plun­gės, Rie­ta­vo; Ute­nos, Anykš­čių, Vi­sa­gi­no, Za­ra­sų, Šven­čio­nių, Elek­trė­nų, Kė­dai­nių, Uk­mer­gės, Pa­lan­gos) gin­tos 67,5 tūkst. ne­įga­lių­jų (iš jų 800 ne­įga­lių vai­kų) tei­sės, pa­slau­gas tei­kė 10 as­me­nų.
      2009 m. rug­pjū­čio 7–8 d. Anykš­čiuo­se su­reng­tas se­mi­na­ras Lie­tu­vos pa­cien­tų tei­sės Eu­ro­pos pa­cien­tų tei­sių char­ti­jos kon­teks­te, skir­tas 70 žmo­nių (iš jų 33 va­do­vams), pa­de­dan­tiems or­ga­ni­zuo­ti Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos dar­bą ra­jo­nų dia­be­to klu­buo­se. Da­ly­va­vo 43 ne­įga­lūs as­me­nys.
      Lap­kri­čio 14 d. – Pa­sau­li­nei dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nai pa­mi­nė­ti 55 dia­be­to klu­bai rug­sė­jo–g­ruo­džio mėn. or­ga­ni­za­vo 55 įvai­rius ren­gi­nius te­ma Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka: kon­fe­ren­ci­jas, mo­ky­mo se­mi­na­rus, piešimo kon­kur­sus vai­kams, su­si­ti­ki­mus su vi­suo­me­ne, ra­di­jo, TV lai­das, pla­ti­no „Dia­be­to“ laik­raš­tį, kny­gas, buk­le­tus ir ki­tą Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos in­for­ma­ci­ją, pa­reng­tą pa­gal Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos re­ko­men­da­ci­jas, sa­vo ra­jo­nuo­se at­li­ko pro­fi­lak­ti­nius krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mus vi­suo­me­nei – dau­giau nei 7 tūkst. žmo­nių. Iš jų 6231 ri­zi­ką su­sirg­ti cuk­ri­niu dia­be­tu tu­rin­tiems žmo­nėms, iš ku­rių 647 žmo­nėms (10,4 proc.) gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je bu­vo di­des­nis nei nor­ma. Iš šių žmo­nių 585 (90,4 proc.) yra vy­res­ni nei 45 m., 539 (83,3 proc.) – per daug sve­ria, 171 (26,4 proc.) tu­ri gi­mi­nė­je dia­be­to li­go­nių. Vi­siems jiems re­ko­men­duo­ta ne­del­siant kreip­tis į me­di­kus dėl cuk­ri­nio dia­be­to diag­no­zės pa­tvir­ti­ni­mo.
      Pir­mą kar­tą Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja 2009 m. pri­si­jun­gė prie Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos ir Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­za­ci­jos ak­ci­jos – lap­kri­čio 14 d. Vil­niu­je mė­ly­na spal­va bu­vo apšvies­ta Ro­tu­šė, kad bū­tų at­kreip­tas vi­so pa­sau­lio vi­suo­me­nės, taip pat ir val­di­nin­kų dė­me­sys į spar­čiai plin­tan­čią dia­be­to epi­de­mi­ją. 10 Lie­tu­vos mies­tų (Vil­niu­je, Kau­ne, Ma­ri­jam­po­lė­je, Ute­no­je, Anykš­čiuo­se, Pa­kruo­jy­je, Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je, Vil­ka­viš­ky­je ir Kre­tin­go­je) or­ga­ni­zuo­tos ei­ty­nės su pla­ka­tais, pra­ei­viams da­ly­ta in­for­ma­ci­ja apie dia­be­to ri­zi­ką ir li­gos po­žy­mius, kvies­ta tik­rin­tis svei­ka­tą pro­fi­lak­tiš­kai.
      Ma­no­ma, kad in­for­ma­ci­ją ga­vo dau­giau nei 100 tūkst. as­me­nų, iš jų dau­giau nei 67,5 tūkst. ne­įga­lių­jų (iš jų dau­giau nei 800 ne­įga­lių vai­kų).
      2. Spe­cia­lis­tų kva­li­fi­ka­ci­jai to­bu­lin­ti.
      Žem­suo­do­je (Plun­gės raj.) su­reng­tas se­mi­na­ras slau­gy­to­jams dia­be­to­lo­gams cuk­ri­nio dia­be­to li­go­nių mo­ky­mo klau­si­mais – Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mi­ty­ba ir sa­vi­kon­tro­lės svar­ba. Ja­me da­ly­va­vo 46 as­me­nys, ser­ti­fi­ka­tus ga­vo 35 spe­cia­lis­tai, iš jų 7 ne­įga­lie­ji.
      3. Tarp­tau­ti­niam ben­dra­dar­bia­vi­mui.
      Du Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos de­le­ga­tai su sten­di­niu pra­nešimu Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos veik­la ir vie­nas de­le­ga­tas su žo­di­niu pra­ne­ši­mu Ar Dvy­nių pro­gra­ma ga­li pa­dė­ti sil­pnes­nėms Eu­ro­pos dia­be­to aso­cia­ci­joms da­ly­va­vo Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos kon­gre­se Mon­re­a­ly­je, Ka­na­do­je (iš jų 2 ne­įga­lie­ji).
      4. Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­džiams ug­dy­ti ir ak­ty­vaus po­il­sio sto­vyk­loms or­ga­ni­zuo­ti.
      Suor­ga­ni­zuo­ta 14 sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­džių ug­dy­mo sto­vyk­lų (7 die­nos truk­mės mo­ky­mo sto­vyk­los: Vil­niu­je (ba­lan­džio 24 d.), Telšiuo­se (ba­lan­džio 29 d.), Ro­kišky­je (ge­gu­žės 5 d.), Klai­pė­do­je (ge­gu­žės 8 d.), Pa­sva­ly­je (ge­gu­žės 12 d.), Ma­ri­jam­po­lė­je (ge­gu­žės 20 d.), Ak­me­nė­je (ge­gu­žės 29 d.), ir 3 de­šim­ties die­nų truk­mės vai­kų ir jau­nuo­lių mo­ky­mo sto­vyk­los: Plun­gės raj. Pla­te­liuo­se (1 gr.) ir Ig­na­li­nos raj., Šved­riš­kės km (2 gr.), taip pat 4 sep­ty­nių die­nų truk­mės II ti­po dia­be­to li­go­nių mo­ky­mo sto­vyk­los: Plun­gės raj. Pla­te­liuo­se. Sto­vyk­lo­se da­ly­va­vo 869 as­me­nys, iš jų 833 ne­įga­lie­ji (iš jų 76 ne­įga­lūs vai­kai). Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja su­ren­gė dia­be­to mo­kyk­lą, ku­rio­je da­ly­va­vo dau­giau nei 4100 as­me­nų, iš jų apie 3900 ne­įga­lių­jų (iš jų apie 400 ne­įga­lių vai­kų).
      Ben­dras nau­dą (pa­slau­gas) ga­vu­sių as­me­nų skai­čius (pa­gal są­ra­šą) – 172,6 tūkst., iš jų dau­giau nei 140 tūkst. ne­įga­lių­jų (iš jų dau­giau nei 800 ne­įga­lių vai­kų).
      Ben­dras pa­slau­gas tei­ku­sių as­me­nų skai­čius (pa­gal są­ra­šą) – 16, iš jų 11 ne­įga­lių­jų. Pa­slau­gas tei­ku­sių kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų skai­čius – 16 (iš jų 4 me­di­kai).

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos in­for­ma­ci­ja


Puslapis 21
Vai­kų ir pa­aug­lių dia­be­tas

      Cuk­ri­nis dia­be­tas – tai lė­ti­nė me­džia­gų apy­kai­tos li­ga, kai dėl vi-­siško ar­ba da­li­nio in­su­li­no trū­ku­mo or­ga­niz­me su­trin­ka an­glia­van­de­nių, bal­ty­mų ir rie­ba­lų apy­kai­ta, vys­to­si spe­ci­fi­nės krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­jos, ner­vų li­gos, at­si­ran­da ki­tų or­ga­nų ir au­di­nių pa­ki­ti­mų. Cuk­ri­nis dia­be­tas ir jo kom­pli­ka­ci­jos ke­lia vis di­des­nį su­si­rū­pi­ni­mą. Vi­sa­me pa­sau­ly­je spar­čiai dau­gė­ja vai­kų, ser­gan­čių šia li­ga. Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų or­ga­niz­mo ląs­te­lės ne­ga­li įsi­sa­vin­ti ir pa­nau­do­ti gliu­ko­zės, nes yra su­tri­ku­si in­su­li­no ga­my­ba ar­ba jo vei­ki­mas, to­dėl gliu­ko­zė kau­pia­si krau­jy­je, o ląs­te­lės „ba­dau­ja“, ne­gau­da­mos joms rei­ka­lin­gos ener­gi­jos.
      Tra­di­ciš­kai dia­be­tas skirs­to­mas į nuo in­su­li­no pri­klau­san­tį (I ti­pas), se­niau dar va­din­tą ju­ve­ni­li­niu (šis ti­pas daž­nes­nis tarp jau­nų žmo­nių, bet ga­li iš­si­vys­ty­ti bet ku­ria­me am­žiu­je), bei nuo in­su­li­no ne­pri­klau­san­tį (II ti­pas), se­niau va­din­tą su­au­gu­sių­jų dia­be­tu, bei ki­tas re­tes­nes dia­be­to for­mas. Apie 85 proc. II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių su­au­gu­sių as­me­nų yra nu­tu­kę. Dėl pas­ta­ruo­ju de­šimt­me­čiu pa­sau­ly­je spar­čiai plin­tan­čios vai­kų ir pa­aug­lių nu­tu­ki­mo pro­ble­mos se­nie­ji ter­mi­nai (ju­ve­ni­li­nis ir su­au­gu­sių­jų dia­be­tas) ne­be­te­ko pras­mės. JAV dėl nu­tu­ki­mo be­veik 50 proc. dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų ser­ga II ti­po dia­be­tu.
      Vai­ko, ser­gan­čio I ti­po dia­be­tu, or­ga­niz­me su­dė­tin­gi imu­ni­niai me­cha­niz­mai su­ar­do ka­sos ląs­te­les, ga­mi­nan­čias in­su­li­ną, to­dėl ti­pi­niai dia­be­to simp­to­mai iš­si­vys­to ga­na grei­tai. Ryš­kus in­su­li­no trū­ku­mas su­ke­lia di­de­lį gliu­ko­zės kie­kio pa­di­dė­ji­mą krau­jy­je, dėl to su­trin­ka rie­ba­lų ski­li­mas ir, jei ne­gy­do­ma in­su­li­nu, iš­si­vys­to gy­vy­bei pa­vo­jin­ga ūmi dia­be­to kom­pli­ka­ci­ja – dia­be­ti­nė ke­to­a­ci­do­zė.
      Su­sir­gu­sio II ti­po dia­be­tu vai­ko li­gos ei­gai bū­din­ga slap­ta pra­džia. Li­ga il­gai iš­lie­ka be­simp­to­mė ir ne­diag­no­zuo­ja­ma kar­tais net vie­nus ar ke­le­tą me­tų. Šiuo at­ve­ju vai­ko ka­sa ga­mi­na in­su­li­ną, ta­čiau dėl iš­si­vys­čiu­sio tam tik­ro au­di­nių at­spa­ru­mo in­su­li­nui, gliu­ko­zės kie­kiui su­ma­žin­ti ir iš­lai­ky­ti nor­mos ri­bo­se in­su­li­no rei­kia daug dau­giau, nei rei­kia svei­kam as­me­niui. Taip vai­kų, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, or­ga­niz­me su­si­da­ro san­ty­ki­nis in­su­li­no ne­pa­kan­ka­mu­mas.
      Kai gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja plaz­mo­je žen­kliai pa­di­dė­ja, vai­kus, ser­gan­čius I ti­po dia­be­tu, rei­kia sku­biai pra­dė­ti gy­dy­ti in­su­li­nu, o ser­gan­čius II ti­po dia­be­tu rei­kia gy­dy­ti die­ta, keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą, di­din­ti fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Jei­gu rei­kia, bū­ti­na var­to­ti ir ge­ria­mų­jų pre­pa­ra­tų. Vė­liau, kai ka­sos ge­bė­ji­mas išskir­ti in­su­li­ną il­gai­niui iš­sen­ka, gy­dy­ti rei­kia pra­dė­ti ir in­su­li­nu. Ta­čiau tai ne­reiškia, kad II ti­po dia­be­tas vir­to I ti­po dia­be­tu, kaip kar­tais klai­din­gai ma­no­ma.
      Gy­dant cuk­ri­nį dia­be­tą la­bai svar­bu, kad vai­kas ži­no­tų, kas yra dia­be­tas. Jam tu­rė­tų pa­dė­ti kva­li­fi­kuo­ti spe­cia­lis­tai, tė­vai ir ar­ti­mie­ji. Vai­kas, pri­klau­so­mai nuo am­žiaus ir li­gos truk­mės, tu­ri mo­ky­tis sa­va­ran­kiškai pa­si­ma­tuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, su­skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nių kie­kį mais­te, su­si­švirkš­ti in­su­li­ną.
      Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čiam vai­kui ir jo šei­mai taip pat tu­ri bū­ti pri­ei­na­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba, nes li­ga su­ke­lia daug stre­so, ne­ri­mo, be­jė­giš­ku­mo, kal­tės, pyk­čio jaus­mus, dep­re­si­ją ne tik vai­kui, bet ir jo šei­mos na­riams. Kai ku­rio­se šei­mo­se vai­ko li­ga ga­li tap­ti šei­mos sky­ry­bų ar vai­ko min­čių apie sa­vi­žu­dy­bę prie­žas­ti­mi. To­dėl la­bai svar­bus tė­vų da­ly­va­vi­mas mo­kan­tis kon­tro­liuo­ti li­gą, su­pra­tin­gu­mas, kan­tru­mas ir vai­ko pa­lai­ky­mas.

      Li­na Or­lov­ska­ja
      Vilniaus Cen­tro po­li­kli­ni­kos gy­dy­to­ja vai­kų en­dok­ri­no­lo­gė


Puslapiai 22-23
Dia­be­ti­nės pė­dos sin­dro­mas

      Cuk­ri­nis dia­be­tas ga­li su­kel­ti įvai­rių kom­pli­ka­ci­jų. Vie­na iš jų – dia­be­ti­nės pė­dos sin­dro­mas, at­si­ran­dan­tis dėl ner­vų bei krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mų ir dėl ne­at­spa­ru­mo bak­te­ri­nėms in­fek­ci­joms. Dia­be­ti­nės pė­dos sin­dro­mas diag­no­zuo­ja­mas be­veik 7 proc. dia­be­to li­go­nių. Jis pa­si­reiškia ko­jų ner­vų pa­žei­di­mais, ner­vi­nių skai­du­lų iri­mu (de­struk­ci­ja), krau­ja­gys­lių ate­ro­skleroze (kai rie­ba­lai kau­pia­si krau­ja­gys­lė­se) ir pan. Daž­niau­si neu­ro­pa­ti­jos (ner­vų sis­te­mos li­gos) po­žy­miai yra pė­dų dilg­čio­ji­mas, ko­jų skaus­mas, sti­ri­mas ir kt. Dėl įvai­rių ko­jų ner­vų pa­žei­di­mų nyks­ta pė­dų rau­me­nys (at­ro­fi­ja), o dėl krau­ja­gys­lių ate­ro­sklerozės su­trin­ka krau­jo­ta­ka ko­jo­se.
      Cuk­ri­nio dia­be­to li­go­niams, ser­gan­tiems šia li­ga il­giau nei 10 m., ti­ki­my­bė su­sirg­ti dia­be­ti­nės pė­dos sin­dro­mu di­des­nė – diag­no­zuo­ja­ma dau­giau nei 15 proc. li­go­nių. Iš jų apie 15 proc. vys­to­si kau­lo už­de­gi­mas (os­te­o­mie­li­tas), dėl ku­rio ga­li pri­reik­ti net nu­pjau­ti (am­pu­tuo­ti) ga­lū­nę. Nu­sta­ty­ta, kad dau­giau ne­gu 50 proc. Lie­tu­vo­je at­lie­ka­mų ko­jų am­pu­ta­ci­jų prie­žas­tis – cuk­ri­nis dia­be­tas.
      Dia­be­ti­nės pė­dos sin­dro­mas – lė­ti­nė kom­pli­ka­ci­ja, ku­ri vys­to­si pa­laips­niui. Ne­gy­do­mas dia­be­ti­nės pė­dos sin­dro­mas kraš­tu­ti­niais at­ve­jais ga­li baig­tis net ko­jos nu­pjo­vi­mu (am­pu­ta­ci­ja). Šis sin­dro­mas ga­li at­si­ras­ti dėl įvai­rių prie­žas­čių:
      • Pa­žei­dus ner­vus. Dėl ner­vų pa­žei­di­mo su­ma­žė­ja pė­dų jaut­ru­mas, ima sting­ti pė­dos, oda pa­si­da­ro sau­sa, lin­ku­si trū­ki­nė­ti. Taip pat su­trin­ka skaus­mo, tem­pe­ra­tū­ros ju­ti­mas, bū­tent dėl to ga­na daž­nai įvai­rūs pė­dų su­žei­di­mai bū­na ne­skaus­min­gi ar net ne­pa­ste­bi­mi.
      • Pė­dos de­for­ma­ci­jų. Pė­dos de­for­muo­ja­si, nes dėl neu­ro­pa­ti­jos ima at­ro­fuo­tis smul­kie­ji pė­dos rau­me­nys: ima keis­tis ei­se­na, at­si­ran­da nuos­pau­dų, net opų.
      • Blo­gos krau­jo­ta­kos. Kai pė­da ne­pa­kan­ka­mai ap­rū­pi­na­ma krau­ju, ji ne­pa­kan­ka­mai gau­na de­guo­nies ir mais­to me­džia­gų, tai lė­ti­na žaiz­dų gi­ji­mą, ga­li pra­dė­ti ir­ti au­di­niai. Žaiz­dos daž­nai bū­na sa­vai­mi­nės, skaus­mingos.
      • Įvai­raus po­bū­džio trau­mų. Su­si­ža­lo­ti ga­li­ma dėl sve­tim­kū­nių ava­ly­nė­je, vaikš­čio­ji­mo ba­so­mis ar ne­tin­ka­mos ava­ly­nės, ne­tin­ka­mos ko­jų hi­gie­nos ir šą­lan­čių ko­jų šil­dy­mo, už­li­pus ant ašt­rių daik­tų. Jei ner­vai yra pa­žeis­ti ir yra pė­dų ne­jaut­ra, žmo­nės ne­jau­čia, kai su­si­ža­lo­ja. Pa­vo­jin­gi yra net ir ne­reikš­min­gi su­ža­lo­ji­mai. Ser­gan­tiems dia­be­tu ypač bū­din­gas grei­tas in­fek­ci­jos iš­pli­ti­mas. To­dėl bet koks su­žei­di­mas ar odos įtrū­ki­mas – ga­li­my­bė at­si­ras­ti in­fek­ci­jai. Į ne­pa­ste­bė­tą žaiz­de­lę ga­li leng­vai pa­tek­ti in­fek­ci­ja ir at­si­ras­ti sun­kiai gy­jan­ti opa.
      Pa­žei­dus odą ir pri­si­dė­jus in­fek­ci­jai, ky­la grės­mė ga­lū­nei. In­fek­ci­ja ga­li at­si­ras­ti dėl opos, ne­gy­vy­bin­gos pirš­tų ir pė­dos vie­tos, odos įtrū­ki­mų, pe­di­kiū­ro pa­žeis­tos odos, nuos­pau­dos, gry­be­lio pa­žeis­tų tar­pu­pirš­čių ir kt. Pė­dos in­fek­ci­ja daž­niau nu­sta­to­ma tiems li­go­niams, ku­rie cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga dau­giau kaip 10 m. ir yra vy­res­ni nei 40 m., taip pat tiems, ku­rie rū­ko. Pir­mie­ji in­fek­ci­jos po­žy­miai – pė­dos pa­rau­di­mas, karš­tis. Už­de­gi­mo vie­ta ne­skaus­min­ga. Kū­no tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la retai.
      Jei at­si­ran­da opa ar opų, bū­ti­na jas gy­dy­ti. Svar­bu kon­tro­liuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, kuo ma­žiau ap­krau­ti ga­lū­nę ar ju­din­ti. Ga­li pa­dė­ti ir vie­ti­nis gy­dy­mas – me­cha­niškas ne­gy­vy­bin­gų au­di­nių pa­ša­li­ni­mas. Kaip an­ti­sep­ti­nė me­džia­ga re­ko­men­duo­ja­ma Be­ta­di­no te­pa­las. Re­ko­men­duo­ja­mi hid­ro­ko­loi­di­niai, ko­la­ge­ni­niai tvars­čiai, hid­ro­ge­liai. An­ti­bio­ti­kų te­pa­lai ne­re­ko­men­duo­ja­mi. Jei įta­ria­ma gry­be­li­nė in­fek­ci­ja, re­ko­men­duo­ja­mi vais­tai nuo gry­be­lio. An­ti­bio­ti­kai ger­ti ski­ria­mi net ta­da, kai in­fek­ci­ja leng­va. Jei in­fek­ci­ja vi­du­ti­nė ar sun­ki, ski­ria­mos an­ti­bio­ti­kų in­jek­ci­jos, daž­niau­siai tri­jų an­ti­bio­ti­kų de­ri­nys. Gy­dy­mas an­ti­bio­ti­kais trun­ka 4–8 sa­vai­tes.
      Neu­ro­pa­ti­ją gy­dy­ti bū­ti­na. Daž­nai re­ko­men­duo­ja­mi an­ti­ok­si­dan­tai (al­fa li­poi­nė rūgštis), neu­rot­ro­pi­niai pre­pa­ra­tai (B gru­pės vi­ta­mi­nai), al­fa li­poi­nės rūgšties pre­pa­ra­tai (Es­pa­li­pon, Thioc­ta­ci­di, Thio­gam­ma ir kt.), ku­rie ge­ri­na krau­jo­ta­ką, at­ku­ria ner­vo pra­lai­du­mą. An­ti­ok­si­da­ci­niu po­vei­kiu pa­si­žy­mi ir gin­kme­džio pre­pa­ra­tai (Bi­lo­bil, Ta­na­kan ir kt.).
      Skaus­min­ga neu­ro­pa­ti­ja daž­nam pa­cien­tui su­ke­lia dep­re­si­ją, blo­gi­na dar­bin­gu­mą bei gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Re­ko­men­duo­ja­mas gy­dy­mas ir ne­ste­roi­di­niais vais­tais, nuo už­de­gi­mo, tri­cik­li­niais an­ti­dep­re­san­tais ir kt. Pas­ta­ruo­ju me­tu skaus­min­gai neu­ro­pa­ti­jai gy­dy­ti kom­pen­suo­ja­mi šie vais­tai: an­ti­dep­re­san­tas Du­lo­xe­ti­nas (Cym­bal­ta) ir vais­tas nuo trau­ku­lių Pre­ga­ba­li­nas (Ly­ri­ca).
      Lai­ku pa­ste­bė­jus pė­dų pa­žei­di­mą gy­dy­mo re­zul­ta­tai bū­na ge­res­ni. Už­leis­tos opos gy­ja sun­kiai ir il­gai. To­dėl bū­ti­na kreip­ti ypa­tin­gą dė­me­sį net į smul­kiau­sius po­ky­čius, kad jie ne­di­dė­tų ir kad vė­liau ne­rei­kė­tų il­gai gy­dytis.

      Re­ko­men­da­ci­jos pa­cien­tui:
      • Kas­dien plau­ti ko­jas drun­gnu van­de­niu su mui­lu. Po to švel­niai, ne­spau­džiant sau­sai nu­šluos­ty­ti pė­das, ypač tar­pu­pirš­čius.
      • Ko­jų ap­žiū­ra: ar ne­at­si­ra­do žaiz­dų, nuos­pau­dų, pūs­lių, nu­try­ni­mų, pa­ti­ni­mų, ar ne­pa­rau­do oda, ar nė­ra įau­gu­sių na­gų ir kt.; ap­žiū­rė­ti tar­pu­pirš­čius – ar nė­ra in­fek­cijos.
      • Ap­čiuo­pa: lo­ka­li karš­tes­nė vie­ta nu­ro­do in­fek­ciją.
      • Ava­ly­nės vi­daus pa­tik­ri­ni­mas ran­ka, kad ga­li­ma bū­tų iš­si­aiš­kin­ti, ar nė­ra ava­ly­nė­je sve­tim­kū­nių, ar ava­ly­nė ne­de­for­muo­ta.
      • Ko­jų na­gus kar­py­ti ma­žo­mis žir­klu­tė­mis, prieš tai 15 min. pa­mir­kius pė­das drun­gna­me van­de­ny­je. Ašt­rius na­gų kam­pus nu­ly­gin­ti dil­de­le.
      • Mū­vė­ti šva­rias ko­ji­nes, to­kias, ku­rios ne­spaus­tų pirš­tų ir ne­si­raukš­lė­tų ba­tuo­se.
      • Jei­gu ko­jos šą­la, mū­vė­ti šil­tas ko­ji­nes.
      • Ava­ly­nė tu­ri bū­ti pa­to­gi, kad ne­pri­trin­tų pūs­lių ar nuos­pau­dų. Re­ko­men­duo­ti­ni ba­tai už­da­rais pirš­tais. Per ankš­ta ava­ly­nė, ne­pri­tai­ky­ta ko­joms, pa­di­di­na su­žei­di­mų ir žaiz­dų ri­zi­ką.
      Ona Jur­kaus­kie­nė
      Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė



      1995 m rug­sė­jo mėn. Vil­niaus m. An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­ko­je įsteig­tas Dia­be­ti­nės pė­dos prie­žiū­ros ka­bi­ne­tas. Ja­me dir­ba slau­gy­to­ja, dia­be­ti­nės pė­dos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tė Ri­ta Zi­ba­ly­tė.
      Ka­bi­ne­to tiks­las – iš­veng­ti ar su­ma­žin­ti dia­be­ti­nės kil­mės pė­dos pa­žei­di­mų, ku­rie bai­gia­si iš­opė­ji­mais ir am­pu­ta­ci­jo­mis.
      Dia­be­ti­nės pė­dos spe­cia­lis­tė gy­do ne­opi­nę pa­to­lo­giją:
      • pė­dų hi­per­ke­ra­to­zę,
      • nuos­pau­das,
      • įtrū­ki­mus,
      • pūs­les,
      • įau­gu­sius na­gus,
      • na­gų su­sto­rė­ji­mą ir de­for­ma­ci­ją,
      • gry­be­li­nę in­fek­ci­ją (na­gų ir tar­pu­pirš­čių).
      Mi­nė­ti pa­ki­ti­mai su­ke­lia di­de­lę ri­zi­ką opoms at­si­ras­ti pė­do­se.
      Ypač daug dė­me­sio ski­ria­ma pa­čioms opoms gy­dyti.
      VŠĮ Vil­niaus m. An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­ko­je Dia­be­ti­nės pė­dos prie­žiū­ros ka­bi­ne­te nuo 2009 m. spa­lio 1 d. tei­kia­mos mo­ka­mos pa­slau­gos vi­siems dia­be­to li­go­niams, tu­rin­tiems pė­dų ne­opi­nių pa­to­lo­gi­jų (t. y. nuos­pau­dų, įau­gu­sių na­gų, su­ra­gė­ju­sią pa­do odą ir kt.), taip pat pė­dų opų.
      Pa­slau­gos at­lie­ka­mos vi­siems, ne­pri­klau­so­mai nuo pri­si­re­gist­ra­vi­mo prie as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos. Gy­dy­to­jo siun­ti­mas ne­rei­ka­lin­gas.
      Pa­cien­tai re­gist­ruo­ja­mi te­le­fo­nu (8~5) 234 25 15.
      Ad­re­sas: An­ta­kal­nio 59, Vil­nius, 314 ka­bi­ne­tas.


Puslapis 19
Gy­ve­ni­mas be li­gų.
Tik sva­jo­nė ar re­a­ly­bė?

      Ko­dėl mes ser­ga­me ir sens­ta­me?
      Daž­nas iš mū­sų pa­sva­jo­ja, kaip bū­tų pui­ku, jei su­ge­bė­tu­me iš­veng­ti li­gų, kuo il­giau iš­lik­ti jau­ni, o su­lau­kę se­nat­vės gy­ven­tu­me pil­na­ver­tiš­ką gy­ve­ni­mą. Mes ži­no­me, kad iš ląs­te­lių for­muo­ja­si au­di­niai, iš­si­vys­to or­ga­nai. Šios ląs­te­lės ir iš jų iš­si­vys­tę at­ski­ri or­ga­nai, de­ja, skir­tin­gai sens­ta ir mirš­ta. Ko­dėl taip nu­tin­ka? At­sa­ky­mas pa­pras­tas. Ląs­te­lės nyks­ta, nes dėl įvai­rių prie­žas­čių kau­pia­si ne­vi­siškai pašali­na­mos jos veik­los at­lie­kos, ku­rios pa­laips­niui ter­šia ląs­te­lių bio­lo­gi­nę ap­lin­ką.
      Ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kas, No­be­lio pre­mi­jos lau­re­a­tas A. Ka­re­lis, at­li­ko eks­pe­ri­men­tą – emb­rio­ni­nę viš­čiu­ko šir­dį įdė­jo į tir­pa­lą, ku­rio su­dė­tis bu­vo pa­na­ši į viš­čiu­ko krau­jo plaz­mą. Šią šir­dį moks­li­nin­kas iš­lai­kė gy­vą 28 me­tus (!), nors višta vi­du­ti­niškai išgy­ve­na 6. Vi­sus tuos 28 me­tus skys­tis bu­vo kas­dien kei­čia­mas, t. y. kas­dien bū­da­vo pa­ša­li­na­mos ląs­te­lių veik­los at­lie­kos.
      Ša­lu­ti­niai me­džia­gų apy­kai­tos pro­duk­tai ląs­te­lė­se yra rūgš­ti­nės at­lie­kos. Tai – na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Svar­biau­sia su­si­da­riu­sias at­lie­kas vi­siškai pašalin­ti, kad jos ne­si­kaup­tų. Or­ga­niz­mas, pats ne­pa­jė­gia at­si­kra­ty­ti su­si­da­ran­čių šla­kų. Ne­pa­ša­lin­tos iš or­ga­niz­mo at­lie­kos kau­pia­si, įvai­rio­se vie­to­se, or­ga­niz­mas rūgš­tė­ja ir taip su­da­ro­mos pa­lan­kios są­ly­gos įvai­rioms li­goms at­si­ras­ti.

      Kaip at­si­ran­da li­ga?
      Or­ga­niz­mo rūgš­tė­ji­mas – ben­dra vi­sų li­gų prie­žas­tis. To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si vis dau­giau už­sie­nio moks­li­nin­kų. Moks­liš­kai įro­dy­ta, kad vi­sų li­gų at­ve­ju or­ga­niz­me nu­sta­to­mas rūgš­čių per­tek­lius. Kiek­vie­na li­ga, pra­de­dant slo­ga ir bai­giant vė­žiu, at­si­ran­da per­žen­gus tam tik­rą ri­bą, kai or­ga­niz­mas ne­be­ga­li su­si­do­ro­ti su be­si­kau­pian­čio­mis rūgš­ti­nė­mis at­lie­ko­mis, ne­be­lie­ka iš­tek­lių prie­šin­tis lais­vie­siems ra­di­ka­lams. Tai daž­niau­siai pa­si­reiš­kia su­lau­kus 40–45 me­tų. Tai, kas ne­pašali­na­ma, lie­ka ir kau­pia­si įvai­rio­se kū­no vie­to­se, o or­ga­niz­mas rūgš­tė­ja.
      Ne vie­nam iš mū­sų ke­lia ne­ri­mą įvai­rio­se or­ga­niz­mo vie­to­se at­si­ran­dan­tis skaus­mas. Daž­nai šio skaus­mo prie­žas­tis ir yra įvai­rio­se or­ga­niz­mo vie­to­se su­si­kau­pu­sios rūgš­ti­nės at­lie­kos. Ties bet ku­riuo vi­daus or­ga­nu su­si­kau­pus di­des­niam jų kie­kiui, su­trin­ka krau­jo apy­ta­ka, ap­rū­pi­ni­mas rei­ka­lin­go­mis me­džia­go­mis. Or­ga­nas ne­be­pa­jė­gia at­lik­ti jam skir­tų funk­ci­jų, pra­de­da vys­ty­tis li­gos. Pri­klau­so­mai nuo to, kur su­si­da­ro rūgš­ti­nių at­lie­kų san­kau­pų, reiškia­si įvai­rūs li­gų po­žy­miai. Ta­čiau prie­žas­tis vie­na – or­ga­niz­me yra per daug rūgš­čių.
      Rūgš­ti­nės at­lie­kos (cho­les­te­ro­lio, ate­ro­sklerozinės plokš­te­lės) kau­pia­si ir krau­ja­gys­lė­se. Jos ga­li už­kimš­ti ka­pi­lia­rus, tie­kian­čius krau­ją į sme­ge­nis. Or­ga­niz­mas ban­do pri­kli­juo­ti šias da­le­les prie ar­te­ri­jų sie­ne­lių. Tai ri­bo­ja krau­jo pra­te­kė­ji­mą, slo­pi­na šir­dies veik­lą. Su­da­ro­mos są­ly­gos šir­dies li­goms, ate­ro­sklerozei vys­ty­tis. Pa­di­dė­jus fi­zi­niam krū­viui, su­si­da­rius stre­si­nėms si­tu­a­ci­joms, krau­jo­spūdis ga­li smar­kiai pa­kil­ti ir iš­stum­ti plū­du­riuo­jan­čias at­lie­kų da­le­les, ku­rios ga­li už­kimš­ti krau­ja­gys­les ap­rū­pi­nan­čias sme­ge­nis krau­ju. Ky­la re­a­li in­sul­to grės­mė.
      Rūgš­ti­nėms at­lie­koms su­si­kau­pus ties ka­sa, su­trin­ka in­su­li­no išsis­ky­ri­mas ir ga­li išsi­vys­ty­ti dia­be­tas. Su­si­kau­pus šla­pi­mo rūgš­ties kris­ta­lams są­na­riuo­se, ima vys­ty­tis po­dag­ra. Tai vy­res­nio am­žiaus žmo­nių li­ga. Jau­nų žmo­nių or­ga­niz­mas dar yra pa­kan­ka­mai šar­mi­nis ir pa­jė­gia pa­ša­lin­ti šla­pi­mo rūgš­tį per inks­tus.
      Daž­nas skun­džia­si pa­di­dė­ju­siu skran­džio rūgš­tin­gu­mu ir var­to­ja vais­tus. Ga­na daž­nai tai yra vi­sai ne skran­džio pro­ble­mos, o ben­dro or­ga­niz­mo rūgš­tė­ji­mo pa­sek­mė. Or­ga­niz­mo rūgš­tė­ji­mas tu­ri įta­kos ir os­te­o­po­ro­zės vys­ty­mui­si, nes su­si­kau­pu­sioms rūgš­tims nu­kenks­min­ti or­ga­niz­mas pa­nau­do­ja kau­luo­se esan­tį kal­cį.
      Esant rūgš­čiai ter­pei, minkš­ti rau­do­nie­ji krau­jo kū­ne­liai su­stan­dė­ja, su­kie­tė­ja. Jie sun­kiai pa­ten­ka į plau­ko plo­nu­mo ka­pi­lia­rus, ku­riais tu­ri bū­ti pri­sta­to­mos mais­to me­džia­gos ir ša­li­na­mi šla­kai. Tai­gi, rūgš­ti­nė ter­pė tirš­ti­na krau­ją. Tai vie­na iš aukšto krau­jo­spūdžio prie­žas­čių.
      Ge­ros svei­ka­tos, il­ga­am­žiš­ku­mo pa­slap­tis glū­di or­ga­niz­mo ge­bė­ji­me neut­ra­li­zuo­ti ir pa­ša­lin­ti rūgš­ti­nes me­džia­gų apy­kai­tos at­lie­kas.

      Kaip stab­dy­ti or­ga­niz­mo rūgš­tė­ji­mą?
      Ži­no­me, kad rūgš­tis ge­riau­siai neut­ra­li­zuo­ja šar­mai. Ta­čiau or­ga­niz­mas šar­mi­nes me­džia­gas (kal­cio, mag­nio, ka­lio, nat­rio jo­nus) ga­li gau­ti tik su mais­tu ir ge­ria­mais skys­čiais.
      De­ja, šiuo­lai­ki­nė mi­ty­ba ne­už­tik­ri­na, kad var­to­ja­muo­se mais­to pro­duk­tuo­se ir išge­ria­muo­se skys­čiuo­se bū­tų pa­kan­ka­mai šar­mi­nių me­džia­gų. Čia vy­rau­ja or­ga­niz­mą rūgš­ti­nan­tys mais­to pro­duk­tai: mė­sa ir jos ga­mi­niai, pro­duk­tai iš bal­tų mil­tų, ka­va, sal­du­my­nai, kiau­ši­niai, įvai­rūs ga­zuo­ti gė­ri­mai ir kt. Žmo­nės pa­jun­ta so­tu­mą, pa­leng­vė­ji­mą, tik ga­vus dar vie­ną rūgš­ti­nio mais­to ar gė­ri­mo do­zę.
      Di­di­nant šar­mi­nių pro­duk­tų, ku­rių są­ra­šas la­bai ri­bo­tas (sa­lo­tos, dar­žo­vės, vai­siai, švie­žios vai­sių sul­tys ir kt.), var­to­ji­mą, at­sta­to­mas or­ga­niz­mo šar­mi­nių me­džia­gų ba­lan­sas, ma­ži­na­mas or­ga­niz­mo rūgš­tė­ji­mas. De­ja, per­ėji­mą prie šar­mi­nės mi­ty­bos daž­nai sun­ki­na tai, kad rei­kia ne­ma­žai iš­mo­nės pa­tie­ka­lams iš pa­ly­gin­ti ri­bo­to šar­mi­nių mais­to pro­duk­tų są­ra­šo ga­min­ti.
      Ren­kan­tis mais­to pro­duk­tus, vi­suo­met rei­kia at­si­min­ti: šar­mi­nės me­džia­gos, neut­ra­li­zuo­da­mos rūgš­ti­nes at­lie­kas, or­ga­niz­mą va­lo, o rūgš­ti­niai mais­to pro­duk­tai – to­liau di­di­na or­ga­niz­mo rūgš­tin­gu­mą. Ta­čiau aki­vaiz­du ir tai, kad vien mi­ty­ba iš­lai­ky­ti nor­ma­lią šar­mų ir rūgš­čių pu­siau­svy­rą išties yra ne­leng­va už­duo­tis. Čia į pa­gal­bą ga­li­ma pa­si­telk­ti jo­ni­zuo­tą šar­mi­nį van­de­nį.

      Iš­skir­ti­nė van­dens reikš­mė
      Van­dens ter­pė­je vyks­ta vi­si or­ga­niz­mo gy­vy­bi­niai pro­ce­sai. Van­duo yra ir tir­pik­lis, ku­ris iš­plau­na mū­sų ląs­te­les, iš­va­lo mus nuo at­lie­kų, drė­ki­na odą. Kad šie pro­ce­sai sėk­min­gai vyk­tų, kiek­vie­na ląs­te­lė tu­ri bū­ti įso­tin­ta van­dens. To­dėl kas­dien rei­kia iš­ger­ti 2–2,5 lit­ro van­dens. De­ja, pas­ta­ruo­ju me­tu tam­pa įpras­ta vie­toj van­dens var­to­ti ga­zuo­tus, dirb­ti­nais sal­dik­liais „pa­gar­din­tus“ gė­ri­mus, mė­gau­tis ka­va, eg­zo­tiš­ko­mis ar­ba­to­mis ir pan. Ne­be­mo­ka­me ger­ti van­dens, bū­tent – van­dens, o ne jį pa­kei­čian­čių skys­čių. Daž­nas tvir­ti­na, kad ne­jau­čia po­rei­kio iš­ger­ti re­ko­men­duo­ja­mą die­nos nor­mą – 2–2,5 lit­ro van­dens. Van­dens at­si­ge­ria­ma tik ta­da, kai pa­jun­ta­mas troš­ku­lys. Ta­čiau pa­ju­tus troš­ku­lį, or­ga­niz­mui jau trūks­ta nuo 0,5 iki 1 lit­ro van­dens. Ta­da mū­sų ląs­te­lės yra „iš­džiū­vu­sios“, tai sun­ki­na vi­sus or­ga­niz­me vyks­tan­čius che­mi­nius pro­ce­sus, taip pat ir rūgš­ti­nių at­lie­kų ša­li­ni­mą.

      Ko­kį van­de­nį ger­ti?
      Vi­siems į gal­vą įkal­ta, kad per die­ną rei­kia iš­ger­ti apie 2–2,5 lit­ro van­dens. Ta­čiau daž­nai ten­ka iš­girs­ti klau­si­mą, ko­kį van­de­nį var­to­ti. Vie­ni ge­ria pa­pras­tą van­den­tie­kio, ki­ti – iš bu­te­lių, mi­ne­ra­li­nį, tre­ti – iš­va­ly­tą įvai­riais va­ly­mo fil­trais. Dar ki­ti – už­šal­dę ir ati­tir­pi­nę gau­na tirps­mo van­de­nį ir t.t.
      Ta­čiau yra van­duo, ku­ris ne­tu­ri kon­ku­ren­tų. Tai jo­ni­zuo­tas – šar­mi­nis ir rūgš­ti­nis – van­duo, gau­na­mas elek­tro­li­zės bū­du jo­ni­zuo­jant pa­pras­tą ge­ria­mą­jį van­de­nį spe­cia­liuo­se prie­tai­suo­se – van­dens jo­ni­za­to­riuo­se. Vie­no­je elek­tro­li­zės in­do sek­ci­jo­je su­si­kau­pia šar­mi­nių me­ta­lų kal­cio, mag­nio, ka­lio, nat­rio ir hid­rok­si­lo jo­nai. Tai – šar­mi­nis van­duo. Ki­to­je in­do sek­ci­jo­je su­si­kau­pia chlo­ro, sie­ros, fos­fo­ro ir van­de­ni­lio jo­nai Tai – rūgš­ti­nis van­duo.
      Tiek šar­mi­nis, tiek rūgš­ti­nis van­duo įgy­ja ir iš­lai­ko tam tik­rą pe­ri­odą vi­siš­kai skir­tin­gas sa­vy­bes, ku­rios, sa­vo ruož­tu, ski­ria­si ir nuo pra­di­nio van­den­tie­kio van­dens sa­vy­bių.
      Aiš­kiai skir­tin­gus che­mi­nius ro­dik­lius už­fik­suo­ja apa­ra­tai, o sko­nį ir kva­pą ga­li­me įver­tin­ti pa­tys. Šar­mi­nis, dar va­di­na­mas gy­vuo­ju, van­duo yra minkš­tas, be kva­po, sa­vo sko­niu pri­me­nan­tis lie­taus van­de­nį. Rūgš­ti­nis (ne­gy­va­sis) van­duo ir yra rūgš­taus sko­nio ir tu­ri spe­ci­fi­nį kva­pą. Du vi­siš­kai skir­tin­gų sa­vy­bių skys­čiai, gau­ti iš to pa­ties van­den­tie­kio van­dens!
      Jo­ni­zuo­tas van­duo tu­ri uni­ka­lių sa­vy­bių, ga­lin­čių iš es­mės pa­ge­rin­ti or­ga­niz­mo gy­vy­bi­nius pro­ce­sus.

      Jo­ni­zuo­to šar­mi­nio van­dens sa­vy­bės
      1. Jo­ni­zuo­to šar­mi­nio van­dens šar­min­gu­mas (pH = 8,5–9,5) yra kur kas di­des­nis, nei van­den­tie­kio van­dens (pH = 6,8–7,2), pH reikš­mės ga­li svy­ruo­ti nuo 0 iki 14. Neut­ra­laus skys­čio pH = 7. Juo pH reikš­mė di­des­nė, tuo skys­tis šar­min­ges­nis. Ir at­virkš­čiai – juo pH reikš­mė ma­žes­nė, tuo skys­tis rūgš­tes­nis.
      Šar­mi­nės pH reikš­mės 8,5–9,5 la­biau­siai ati­tin­ka or­ga­niz­mo vi­di­nės ter­pės pa­ra­met­rus. Taip jau esa­me su­rė­dy­ti, kad or­ga­niz­mo vi­di­niai skys­čiai, iš­sky­rus skran­džio rūgš­tį, yra leng­vai šar­mi­niai. Kai gims­ta­me, mū­sų or­ga­niz­mas yra la­biau­siai šar­mi­nis. Ta­čiau au­gant ir vys­tan­tis, or­ga­niz­mas ne­iš­ven­gia­mai rūgš­tė­ja, kau­pia­si rūgš­ti­nės at­lie­kos, di­dė­ja ri­zi­ka su­sirg­ti.
      Šar­mi­nia­me van­de­ny­je yra rūgš­ti­nėms at­lie­koms neut­ra­li­zuo­ti rei­ka­lin­gi leng­vai įsi­sa­vi­na­mi šar­mi­nių me­ta­lų (kal­cio, mag­nio, ka­lio, nat­rio) jo­nai. (Bet ku­riuos ele­men­tus or­ga­niz­mas ge­riau­siai įsi­sa­vi­na bū­tent jo­ni­zuo­to­je for­mo­je). Ja­me nė­ra van­de­ny­je iš­tir­pu­sių drus­kų rūgš­ti­nių jo­nų (chlo­ro, sie­ros, fos­fo­ro ir kt.), ku­rie „nu­ke­liau­ja“ į rūgš­ti­nį van­de­nį. To­dėl kas­dien iš­ge­riant po 5–6 stik­li­nes šar­mi­nio van­dens, or­ga­niz­mas gau­na šar­mi­nių jo­nų „kok­tei­lį“, la­bai rei­ka­lin­gą rūgš­ti­nėms at­lie­koms neut­ra­li­zuo­ti ir pašalin­ti. Pašali­nus ties bet ku­riuo or­ga­nu su­si­kau­pu­sias rūgš­ti­nes at­lie­kas, at­si­sta­to to or­ga­no funk­ci­jos. Taip or­ga­niz­mas yra šar­mi­na­mas, ša­li­na­mos li­gų prie­žas­tys, stip­ri­na­mas at­spa­ru­mas li­goms.
      2. Šar­mi­nio van­dens ok­si­da­ci­nis–­re­duk­ci­nis po­ten­cia­las, kaip ir or­ga­niz­mo skys­čių, yra ne­igia­mas, apie 200 mV (van­den­tie­kio van­dens ORP = +150...+ 200 mV). Ne­igia­ma reikš­mė nu­sa­ko, kad van­de­ny­je yra lais­vų elek­tro­nų. Tai la­bai svar­bi sa­vy­bė, neut­ra­li­zuo­jant ža­lin­gą lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kį. Lais­vie­ji ra­di­ka­lai – tai mo­le­ku­lių da­lys, ku­rioms trūks­ta vie­no elek­tro­no. No­rė­da­mi pri­si­jung­ti trūks­ta­mus elek­tro­nus, lais­vie­ji ra­di­ka­lai ne­nu­trūks­ta­mai ata­kuo­ja svei­ką­sias or­ga­niz­mo ląs­te­les. Taip yra pa­žei­džia­ma at­ski­rų ląs­te­lių, or­ga­nų nor­ma­li veik­la ir ga­li pra­si­dė­ti ne­kon­tro­liuo­ja­mos che­mi­nės re­ak­ci­jos, ska­ti­nan­čios pa­to­lo­gi­nę bū­se­ną, on­ko­lo­gi­nių ir ki­tų li­gų vys­ty­mą­si. Pa­žei­dus in­su­li­ną ga­mi­nan­čias ? ląs­te­les, ga­li­ma su­sirg­ti dia­be­tu. Be to, lais­vie­ji ra­di­ka­lai sil­pni­na imu­ni­te­tą, spar­ti­na or­ga­niz­mo se­nė­ji­mo pro­ce­sus bei pa­ska­ti­na anks­ty­vą se­nat­vi­nių li­gų, to­kių kaip ate­ro­sklerozė, ar­tri­tas, ka­ta­rak­ta, at­si­ra­di­mą.
      Pa­sto­viai ge­riant šar­mi­nį van­de­nį, or­ga­niz­mas gau­na pa­pil­do­mą lais­vų­jų elek­tro­nų kie­kį, ku­riuos pri­si­jun­gia lais­vie­ji ra­di­ka­lai. Taip ap­sau­go­mos svei­ko­sios ląs­te­lės, stip­ri­na­ma or­ga­niz­mo imu­ni­nė sis­te­ma. Tai­gi, jo­ni­zuo­tas šar­mi­nis van­duo yra na­tū­ra­lus an­ti­ok­si­dan­tas, ku­riam nė­ra al­ter­na­ty­vos.
      3. Šar­mi­nio van­dens mo­le­ku­lės yra su­si­jun­gu­sios į ge­ro­kai ma­žes­nius (5–6 mo­le­ku­lių) da­ri­nius nei pa­pras­to ge­ria­mo­jo van­dens (10–13 mo­le­ku­lių). To­dėl šis van­duo iš kar­to per­ei­na pro ląs­te­lių memb­ra­nas, leng­viau nei pa­pras­tas van­duo jis pra­si­skver­bia į au­di­nius, ša­li­na žar­ny­ne su­si­kau­pu­sius tok­si­nus, įso­ti­na ląs­te­les van­de­niu, tir­pi­na ir sun­kiau­siai pa­sie­kia­mus tok­si­nus.
      4. Šar­mi­nio van­dens pa­vir­šiaus įtem­pi­mas be­veik du kar­tus ma­žes­nis nei van­den­tie­kio ir ar­ti­mas krau­jo pa­vir­šiaus įtem­pi­mui. Or­ga­niz­mą ap­rū­pi­nant pa­kan­ka­mu šar­mi­nio van­dens kie­kiu, krau­jas tam­pa skys­tes­nis. Tai la­bai svar­bi sa­vy­bė, nes or­ga­niz­mui rūgš­tė­jant, krau­jas tirš­tė­ja, blo­gė­ja krau­jo apy­ta­ka, ky­la krau­jo kre­šu­lių su­si­da­ry­mo grės­mė.
      5. Šar­mi­nia­me van­de­ny­je at­si­du­ria vie­nin­te­lis van­dens mo­le­ku­lė­je esan­tis de­guo­nies ato­mas. To­dėl ge­riant šį van­de­nį į or­ga­niz­mą pa­ten­ka pa­pil­do­mai de­guo­nies. Tai svar­bi są­ly­ga pil­na­ver­tiš­kai me­džia­gų apy­kai­tai.

      Rūgš­ti­nio van­dens sa­vy­bės
      Rūgš­ti­nio van­dens sa­vy­bės yra vi­siš­kai prie­šin­gos, nei šar­mi­nio van­dens. Jo pH reikš­mės yra rūgš­ti­nia­me in­ter­va­le pH = 3–5, o ok­si­da­ci­nis–­re­duk­ci­nis po­ten­cia­las yra ryškiai tei­gia­mas + 350... + 500 mV. Pa­sto­viai ge­riant rūgš­ti­nį van­de­nį, or­ga­niz­mas bū­tų rūgš­ti­na­mas. To­dėl rūgš­ti­nis van­duo dau­giau­sia skir­tas var­to­ti išoriškai.
      Tei­gia­mas ok­si­da­ci­nis po­ten­cia­las ro­do elek­tro­nų trū­ku­mą. Rūgš­ti­nis van­duo, at­im­da­mas trūks­ta­mus elek­tro­nus iš mik­ro­bų, bak­te­ri­jų, juos su­nai­ki­na. Tai su­tei­kia rūgš­ti­niam van­de­niui bak­te­ri­ci­di­nių, an­ti­sep­ti­nių sa­vy­bių.
      Rūgš­ti­nis van­duo pla­čiai var­to­ja­mas as­mens hi­gie­nos reik­mėms: va­ka­re prieš mie­gą pra­ska­lau­ti bur­ną, vy­rams po sku­ti­mo­si su­drė­kin­ti vei­dą ir pan. Rūgš­ti­niu van­de­niu, taip pat ga­li­ma dez­in­fe­kuo­ti ne­žy­mius įpjo­vi­mus, įdrės­ki­mus. Puo­lant slo­gai, re­ko­men­duo­ja­ma pra­plau­ti abi no­sies šner­ves, o su­skau­dus ger­klei ar gy­dant chro­niš­ką ton­zi­li­tą, ska­lau­ti 4–5 kar­tus per die­ną.
      Stip­res­nių pa­ra­met­rų rūgš­ti­nis van­duo (pH = 2–3,5; ORP = + 1000... + 1100 mV) fak­tiš­kai su­nai­ki­na vi­sas bak­te­ri­jas. Ja­po­ni­jo­je yra li­go­ni­nių, kur to­kiu van­de­niu sėk­min­gai gy­do­mos pra­gu­los, dėl dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų at­si­ran­dan­čios žaiz­dos (iš­ven­gia­ma ga­lū­nių am­pu­ta­ci­jos). Yra pa­siek­ta ge­rų re­zul­ta­tų gy­dant tro­fi­nes žaiz­das.

      Pa­sau­lio at­ra­di­mai tei­kia vil­ties
      Kai ku­rio­se už­sie­nio ša­ly­se jo­ni­zuo­tas van­duo jau dau­giau nei 50 me­tų pla­čiai var­to­ja­mas tiek pro­fi­lak­ti­kai, tiek ir li­goms gy­dyti.
      Ja­po­ni­jo­je be­veik kas penk­ta šei­ma kas­dien var­to­ja šar­mi­nį van­de­nį. Ja­po­ni­jo­je ir Pie­tų Ko­rė­jo­je yra ne­ma­žai li­go­ni­nių, ku­rio­se vie­toj bran­gių vais­tų ir an­ti­bio­ti­kų daž­nai var­to­ja­mas ir šar­mi­nis, ir bak­te­ri­ci­di­nė­mis sa­vy­bė­mis pa­si­žy­min­tis rūgš­ti­nis vanduo.
      1932 m. vo­kie­čių moks­li­nin­kas Otas Var­bur­gas ga­vo No­be­lio pre­mi­ją. Jis nu­sta­tė, kad jei or­ga­niz­me trūks­ta de­guo­nies, gliu­ko­zė ne­pa­si­sa­vi­na­ma, o vie­to­je jos su­si­da­ro pie­no rūgš­tis. Taip už­rūgš­ti­na­mas or­ga­niz­mas ir at­si­ran­da ter­pė vė­žiui vys­ty­tis. Rūgš­ti­nė­je ter­pė­je ląs­te­lės tu­ri žū­ti, bet jei iš­gy­ve­na, tam­pa la­bai ga­jos ir ima dau­gin­tis. Ja­po­nų moks­li­nin­kai žen­gė to­liau. Jie pa­da­rė iš­va­dą, kad de­guo­nies trūks­ta bū­tent ta­da, kai or­ga­niz­mas yra per daug rūgš­tus. Jei su­ma­žin­si jo rūgš­tin­gu­mą – su­ma­žin­si de­guo­nies de­fi­ci­tą. Va­di­na­si, šar­mi­nis van­duo, tu­rin­tis pa­pil­do­mo de­guo­nies, ša­li­na są­ly­gas, ku­rioms esant ga­li­ma su­sirg­ti vė­žiu.
      Ver­ta pri­si­min­ti, kad vė­žys – ne tik kū­no, bet ir pro­to, dva­sios li­ga. Pyk­tis, ne­ga­lė­ji­mas at­leis­ti, pa­vy­das ir ki­tos ne­igia­mos min­tys, taip pat la­bai rūgš­ti­na or­ga­niz­mą. To­dėl la­bai svar­bu iš­lai­ky­ti my­lin­čią sie­lą, į gy­ve­ni­mą žiū­rė­ti švie­sio­mis aki­mis.

      Jo­ni­zuo­tas van­duo ir dia­be­tas
      Ka­so­je yra spe­ci­fi­nių ląs­te­lių san­kau­pos (Lan­ger­han­so sa­le­lių be­ta ląs­te­lės), ku­rios iš­ski­ria in­su­li­no hor­mo­ną. In­su­li­nas re­gu­liuo­ja bal­ty­mų, rie­ba­lų ir ypač an­glia­van­de­nių apy­kai­tą. Jis ska­ti­na gliu­ko­zės pa­te­ki­mą iš krau­jo į ląs­te­les.

      Cuk­ri­niu dia­be­tu (cuk­ra­li­ge) su­ser­ga­ma su­tri­kus in­su­li­no iš­si­sky­ri­mui. Tuo­met ląs­te­lės ne­be­ga­li įsi­sa­vin­ti gy­vy­bi­nei veik­lai bū­ti­nos gliu­ko­zės. Kai gliu­ko­zė ne­pa­ten­ka į ląs­te­les, ji kau­pia­si krau­jy­je. Tai su­ke­lia ląs­te­lių ba­da­vi­mą ir ryš­kų gliu­ko­zės pa­dau­gė­ji­mą krau­jy­je. Krau­jy­je su­si­kau­pus per daug gliu­ko­zės (cuk­raus), inks­tai ją pra­de­da iš­skir­ti su šla­pi­mu, or­ga­niz­mas ne­ten­ka daug skys­čių, li­go­nį ka­muo­ja troš­ku­lys.
      Yra dvi pa­grin­di­nės dia­be­to for­mos: I ir II ti­po dia­be­tas.
      I ti­po dia­be­tu su­ser­ga­ma, kai in­su­li­ną ga­mi­nan­čios be­ta ląs­te­lės ne­ga­mi­na ar­ba ga­mi­na la­bai ne­žy­mų in­su­li­no kie­kį. Tai va­di­na­ma­sis nuo in­su­li­no pri­klau­san­tis cuk­ri­nis dia­be­tas. Šio ti­po dia­be­tas daž­niau­siai bū­na įgim­tas ar­ba pra­de­da vys­ty­tis anks­ty­va­me am­žiu­je. To­dėl ši li­ga dar va­di­na­ma jau­nat­višku dia­be­tu.

      Kar­tais, nors krau­jy­je yra pa­kan­ka­mai in­su­li­no, bet dėl tam tik­rų prie­žas­čių (pvz., kai ku­rių hor­mo­nų per­tek­liaus) jis sa­vo funk­ci­jų ne­at­lie­ka. Tuo­met pra­si­de­da II ti­po dia­be­tas – nuo in­su­li­no ne­pri­klau­san­tis cuk­ri­nis dia­be­tas. Pra­di­nė­je sta­di­jo­je, kad bū­tų įsi­sa­vin­ta krau­jy­je be­si­kau­pian­ti gliu­ko­zė, ka­sa vis di­di­na in­su­li­no iš­sky­ri­mą. Ta­čiau iš­se­kus at­sa­kin­gų už in­su­li­no ga­my­bą be­ta ląs­te­lių ište­kliams, in­su­li­no ga­my­ba su­ma­žė­ja. Šia li­gos for­ma daž­niau­siai ser­ga nu­tu­kę ir vy­res­ni nei 40 me­tų žmo­nės. Daž­niau­siai to­kie li­go­niai pa­si­žy­mi la­bai ge­ru ape­ti­tu, ku­rį le­mia gliu­ko­zės per­tek­lius krau­jy­je, ir, de­ja, virš­svo­riu.
      Šiuo­lai­ki­nė me­di­ci­na kol kas ne­pa­jė­gi iš­gy­dy­ti dia­be­tą. Li­go­nis prak­tiš­kai vi­są gy­ve­ni­mą yra pri­vers­tas var­to­ti ge­ria­mus ar lei­džia­mus vais­tus, pa­de­dan­čius nor­ma­li­zuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je.

      Šar­mi­nio van­dens po­vei­kis
      Šarmi­nio van­dens po­vei­kiu, gy­dant cuk­ri­nį dia­be­tą, ypač do­mi­ma­si Ja­po­ni­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je. Ka­sos sul­tys yra vie­nos iš la­biau­siai šar­mi­nių or­ga­niz­mo skys­čių. Jų pH = 8,8. Sėk­min­gai ka­sos veik­lai or­ga­niz­me tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai šar­mi­nių, ypač kal­cio, jo­nų. Or­ga­niz­mui rūgš­tė­jant ir rūgš­ti­nėms at­lie­koms kau­pian­tis ties ka­sa, jos efek­ty­vu­mas ma­žė­ja. Or­ga­niz­mas rūgš­ti­nes at­lie­kas neut­ra­li­zuo­ja šar­mi­nė­mis me­džia­go­mis, iš jų dau­giau­sia nau­do­ja­ma kal­cio. To­dėl ga­li su­si­da­ry­ti kal­cio jo­nų trū­ku­mas ir sil­pnė­ti in­su­li­no iš­sky­ri­mas. Tai, sa­vo ruož­tu, stab­do gliu­ko­zės pa­te­ki­mą į ląs­te­les.
      Per­tek­li­nė gliu­ko­zė kau­pia­si krau­jy­je ir jun­gia­si su he­mog­lo­bi­nu. Su­si­da­ro gliu­ko­zės ir bal­ty­mų kom­plek­sai, ku­rie kau­pia­si krau­ja­gys­lė­se, už­kem­ša krau­jo ka­pi­lia­rus, vys­to­si ate­ro­sklerozė. Su­tri­kus krau­jo apy­ta­kai, au­di­niai ne­gau­na rei­kia­mų mais­ti­nių me­džia­gų ir pra­de­da vys­ty­tis dia­be­to su­ke­lia­mos kom­pli­ka­ci­jos.

      Su šar­mi­niu van­de­niu gau­na­mi kal­cio jo­nai neut­ra­li­zuo­ja rūgš­ti­nių at­lie­kų san­kau­pas prie ka­sos ir taip su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas ge­res­niam ka­sos dar­bui, stab­do gliu­ko­zės ir bal­ty­mų kom­plek­sų su­si­da­ry­mą. Taip pat svar­bu, kad nau­do­jant šar­mi­nį van­de­nį – na­tū­ra­lų an­ti­ok­si­dan­tą, ap­sau­go­mos ka­sos be­ta ląs­te­les nuo ar­dan­čio lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kio.
      Daug ža­dan­tys kli­ni­ki­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tai gy­dant I ir II ti­po dia­be­tą, gau­ti vie­no­je Ber­ly­no kli­ni­kų. Moks­li­nin­kė D. Aš­bah gre­ta įpras­ti­nio gy­dy­mo li­go­niams sky­rė ir šar­mi­nį van­de­nį, ku­rį ga­mi­nant bu­vo pa­pil­do­mai įves­ta mik­ro­ele­men­tų (taip pa­di­di­na­ma kai ku­rių me­ta­lų, pir­miau­sia kal­cio, jo­nų kon­cen­tra­ci­ja). Per 4 sa­vai­tes, gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­lis su­ma­žė­jo iki 2 pro­cen­ti­nių punk­tų, po­rei­kis in­su­li­no in­jek­ci­joms – iki 70 proc., gliu­ko­zės kie­kis krau­ju­je su­ma­žė­jo iki 30 proc. (žr. gra­fi­kus p. 36). Net ir nu­sto­jus var­to­ti šar­mi­nį van­de­nį, šie ro­dik­liai dar ma­žė­jo 4–5 mė­nesius.

      Pa­na­šūs re­zul­ta­tai gau­ti ir su tir­tais I ti­po dia­be­tu sir­gu­siais li­go­niais. Po­rei­kio in­su­li­nui ma­žė­ji­mas, ser­gant I ti­po dia­be­tu, grin­džia­mas ir tuo, kad da­lis be­ta ląs­te­lių yra „mie­gan­čios“. Ne­igia­mas šar­mi­nio van­dens po­ten­cia­las jas „pa­bu­di­na“ ir taip ska­ti­na jų veik­lą.
      Ke­le­tas min­čių apie pa­vel­di­mu­mą. Pa­vel­di­mu­mas įvar­di­ja­mas, kaip vie­nas iš su­sir­gi­mo cuk­ri­niu dia­be­tu ri­zi­kos veiks­nių. Ta­čiau pa­vel­di­mu­mą ga­li­ma api­bū­din­ti, kaip at­ski­ros šei­mos na­riams bū­din­gą po­lin­kį kaup­ti rūgš­ti­nes at­lie­kas ka­sos sri­ty­je. Pa­vel­dė­ji­mas ne­tu­rė­tų bū­ti sie­ja­mas su fi­zio­lo­gi­niu am­žiu­mi. Jei­gu tris­de­šimt­me­tis ne­ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, tai ro­do, kad rūgš­ti­nių lie­ka­nų kie­kis ne­vir­ši­ja leis­ti­nos ri­bos. Jis ne­su­sirgs dia­be­tu ir su­lau­kęs 40 ar 50 me­tų, jei­gu at­lie­kų ly­gis iš­liks toks pat, kaip tris­de­šimt­me­čio. Sens­tant (t. y. kau­pian­tis rūgš­ti­nėms at­lie­koms or­ga­niz­me), ka­sos efek­ty­vu­mas ma­žė­ja. Nuo­lat var­to­jant šar­mi­nį van­de­nį, ku­ris ne­lei­džia kaup­tis at­lie­koms ties ka­sa, cuk­ri­nio dia­be­to ga­li­ma iš­veng­ti, su­lau­kus ir 70 ar 80 metų.
      Es­mi­nis šar­mi­nio van­dens pri­va­lu­mas – jis ne­tu­ri, pa­ly­gin­ti su che­mi­niais vais­tais, pašali­nio po­vei­kio. Tai gam­tos pro­duk­tas, pa­de­dan­tis iš­lai­ky­ti vi­di­nę kū­no šva­rą, su­ak­ty­vi­nan­tis or­ga­niz­mo gy­vy­bi­nes ga­lias. Jam pa­de­dant, ga­li­ma įveik­ti įvai­riau­sias li­gas.
      Šar­mi­nis van­duo nė­ra vais­tas, tai – ir ne pa­na­cė­ja. Ta­čiau jo uni­ka­lios sa­vy­bės šalin­ti iš or­ga­niz­mo rūgš­ti­nes at­lie­kas ir taip, neut­ra­li­zuo­jant lais­vų­jų ra­di­ka­lų ža­lin­gą veik­lą, stab­dy­ti or­ga­niz­mo rūgš­tė­ji­mą, pa­de­da už­kirs­ti ke­lią įvai­riau­sioms li­goms. Su­vo­kiant, kad van­duo – tai du treč­da­liai mū­sų kū­no, jo reikš­mę or­ga­niz­mo gy­vy­bi­nei veik­lai, vi­siškai su­pran­ta­mas ir šar­mi­nio van­dens dau­gia­ly­pis tei­gia­mas po­vei­kis. Žmo­gui, be­si­rū­pi­nan­čiam dva­si­ne ir fi­zi­ne svei­ka­ta, šar­mi­nis van­duo yra išties pui­kus pa­gal­bi­nin­kas.

      Te­les­fo­ras Lau­ce­vi­čius
      Che­mi­kas tech­no­lo­gas

      Nau­do­ta li­te­ra­tū­ra
      1. Bat­mang­he­lidj F. Jū­sų kū­nas šau­kia­si van­dens. Vil­nius: Obuo­lys, 2008.
      2. Car­rell A. Man, The Un­known. New York: Har­per, 1935.
      3. Chun M. S. Wa­ter and He­alth. Se­oul: Ko­rea Ap­plied Scien­ce Re­se­arch Cen­ter For Wa­ter, 1989.
      4. Ir­la­cher W., Asen­baum Karl H. Ser­vi­ce – Hand­buch Mensch. Eu­ro­mul­ti­me­dia Ver­lag, 2006.
      5. McCa­be E. Oxy­gen The­ra­pies. Mor­ris­vil­le, NY: Ener­gy Pub­li­ca­tions, 1988.
      6. Lau­ce­vi­čius T. Jo­ni­zuo­tas van­duo – gy­ve­ni­mas be li­gų. Vil­nius: Obuo­lys, 2009.
      7. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja. Kaip gy­ven­ti ser­gan­čiam dia­be­tu. Vil­nius: UAB „In­fo­siū­las“, 2009.
      8. Okai H. Earth Scien­ces. Ja­pan: Ky­o­rin Uni­ver­si­ty.
      9. Sa­no Y. M. About the Io­ni­zed Wa­ter. Se­oul: Ko­rea Ap­plied Scien­ce Re­se­arch Cen­ter For Wa­ter, 1989.
      10. Sung B. Doc­tors Spe­ak About Al­ka­li­ne Wa­ter Cli­ni­cal Tre­at­ment Ca­ses. Se­oul, 1985.
      11. Treut­wein N. Rūgš­čių per­tek­lius or­ga­niz­me: op­ti­ma­li rūgš­čių ir ba­zių pu­siau­svy­ra. Vil­nius: Al­gar­vė, 2007.
      12. War­burg O. The Me­ta­bo­lism of Tu­mors. Lon­don, 1930.
      13. Whang S. Re­ver­se aging. FL: JSP Pub­lis­hing Mia­mi, 2006.

      Gy­dy­to­jo nuo­mo­nė: Leng­vai pri­ei­na­ma al­ter­na­ty­va
      Ger­ti šar­mi­nį van­de­nį ge­rai pro­fi­lak­tiš­kai, o no­rint gy­dy­ti li­gas – po­vei­kis tu­ri bū­ti įro­dy­tas moks­li­niais ty­ri­mais ir su­da­ry­ti gy­dy­mo al­go­rit­mai.
      Ger­da­mi šar­mi­nį van­de­nį šar­mi­na­me or­ga­niz­mą. O juk šar­mi­nių mais­to pro­duk­tų tik­rai val­go­me ma­žai – dau­giau­sia ne­ap­do­ro­tas dar­žo­ves, o di­džio­ji da­lis mais­to yra rūgš­ti­nė. Be­ga­li­nis or­ga­niz­mo rūgš­tė­ji­mas yra pa­ma­tas įvai­rioms li­goms at­si­ras­ti.
      Kar­tu su šar­mi­niu van­de­niu gau­na­me ir na­tū­ra­lių an­ti­ok­si­dan­tų. To­kio ge­ro an­ti­ok­si­dan­to kaip šar­mi­nis van­duo, var­gu ar ras­tu­me. Pa­pras­tai mes, gy­dy­to­jai, re­ko­men­duo­ja­me ger­ti vi­ta­mi­nus E, A, se­le­ną, ža­li­ą­ją ar­ba­tą. Van­duo bū­tų leng­vai pri­ei­na­ma al­ter­na­ty­va.
      Apie 70 proc. žmo­gaus kū­no yra van­duo. Jei mū­sų kū­ne tiek daug van­dens, tai tu­rė­tu­me jam duo­ti ge­ros ko­ky­bės van­de­nį. O stu­di­juo­jant van­dens struk­tū­rą ma­ty­ti, kad tai, ką ge­ria­me, nė­ra pa­čios aukš­čiau­sios ko­ky­bės.
      Kuo dau­giau do­miuo­si van­dens sa­vy­bė­mis, tuo la­biau jo­mis ste­biuo­si. Tai nuo­sta­bus gy­vy­bę ne­šan­tis ele­men­tas.

      Arū­nas Jan­ce­vi­čius
      Gy­dy­to­jas re­a­bi­li­to­lo­gas


Puslapiai 29-31
Ką reikėtų žinoti apie cukrinį diabetą ir insuliną
Viena iš labiausiai paplitusių XXI a. ligų visame pasaulyje yra cukrinis diabetas.
Žinia apie bet kokią sunkesnę ligą gana stipriai paveikia žmogų, jis tampa silpnesnis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Cukrinis diabetas yra vienas didžiausių smūgių tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Pasikeičia ne tik žmogaus savijauta, bet ir jo elgsena, mąstymas, imama nerimauti ir dėl visko baimintis.

      Li­ga bu­vo ži­no­ma jau 1500–1300 m. pr. Kr. se­no­vės Ki­ni­jo­je. Dia­be­to ter­mi­ną pa­siū­lė ro­mė­nų gy­dy­to­jas Ka­po­do­kie­tis (30–90 m.). Lot. dia­be­tes mel­li­tus reiš­kia „me­daus sal­du­mo apy­kai­tą“. Cuk­ri­nis dia­be­tas – tai ci­vi­li­za­ci­jos li­ga, nes žmo­gaus or­ga­niz­mas ne­įsten­gia prie­šin­tis ga­na daž­nam per­si­val­gy­mui, mė­ga­vi­mui­si rie­biu, ka­lo­rin­gu mais­tu, vis ma­žė­jan­čiam fi­zi­niam ak­ty­vu­mui, taip pat pa­ti­ria­mam stre­sui.

      Kas yra cukrinis diabetas?
      Cuk­ri­nis dia­be­tas – tai lė­ti­nė li­ga, ku­riai bū­din­ga pa­di­dė­jęs gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je dėl in­su­li­no trū­ku­mo ar dėl ne­pa­kan­ka­mo in­su­li­no pe­ri­fe­ri­jo­je. Dėl to su­trin­ka an­glia­van­de­nių, bal­ty­mų ir rie­ba­lų apy­kai­ta, pa­žei­džia­mi įvai­rūs or­ga­nai ir au­di­niai.
      Cuk­ri­nis dia­be­tas plin­ta kaip epi­de­mi­ja. Sta­ti­stiniai duo­me­nys liūdni:
      • Pa­sau­ly­je dia­be­tu ser­ga dau­giau kaip 285 mln. žmo­nių. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. sirgs dau­giau nei 380 mln., o 2030 m. – dau­giau nei 435 mln.
      • Kas­met dia­be­tu su­ser­ga 7 mln. žmo­nių.
      • Kas­met 3,8 mln. mir­čių yra su­si­ję su dia­be­tu ir jo kom­pli­ka­ci­jo­mis, įskai­tant šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas, ku­rias sun­ki­na dia­be­to su­trik­dy­ta li­pi­dų apy­kai­ta ir hi­per­ten­zi­ja.
      • Kas 10 sek. nuo dia­be­to mirš­ta žmo­gus.
      • Kas 10 sek. dia­be­tu su­ser­ga du žmo­nės.
      • 2025 m. 80 proc. dia­be­to li­go­nių gy­vens skur­džio­se be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se.
      • Be­veik pu­sė dia­be­to li­go­nių yra 40–59 m. am­žiaus. 70 proc. iš jų gy­ve­na be­si­vys­tan­čio­se ša­lyse.
      • I ti­po dia­be­tas, ku­riuo ser­ga vai­kai ir jau­ni žmo­nės, spar­čiai plin­ta, jis daž­nė­ja 3 proc. kas­met.
      • 70 000 vai­kų iki 14 m. kas­met su­ser­ga dia­be­tu.
      • Yra duo­me­nų, kad II ti­po dia­be­tu ga­li su­sirg­ti ir tie vai­kai, ku­riems anks­čiau ne­bu­vo ri­zi­kos.
      • Lie­tu­vo­je maž­daug 5 proc. žmo­nių ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu.
      • Žmo­nių, ser­gan­čių dia­be­tu, Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, spar­čiai gau­sė­ja. Pa­gal sta­tis­ti­ką, Lie­tuvoje yra apie 78 000 dia­be­to li­go­nių. Tik­ras skai­čius ga­li bū­ti dar di­des­nis, nes be­veik pu­sė pa­cientų net ne­įta­ria ser­gą šia li­ga.

      Dažniausiai užduodami klausimai apie cukrinį diabetą
      Kas yra dia­be­tas? Dia­be­tas yra vi­są gy­ve­ni­mą trun­kan­ti li­ga. Jei­gu ser­ga­te dia­be­tu, or­ga­niz­mas ne­ga­mi­na pa­kan­ka­mai in­su­li­no ar­ba ne­ga­li tin­ka­mai jo pa­nau­do­ti. Kai or­ga­niz­mas ne­su­ge­ba pa­kan­ka­mai pa­si­ga­min­ti in­su­li­no, jis ne­gau­na kar­tu su mais­tu rei­ka­lin­gos ener­gi­jos.
      Ar tai pa­vo­jin­ga? Taip. Dia­be­tas yra lė­ti­nė li­ga. Tin­ka­mai jos ne­val­dant, li­ga ga­li su­kel­ti kom­pli­ka­ci­jų: pa­žeis­ti inks­tus, su­kel­ti šir­dies li­gas, žmo­gus ga­li apak­ti, ga­li pri­reik­ti am­pu­tuo­ti ko­jas.
      Ar dia­be­tas iš­gy­do­mas? Ne. Cuk­ri­nis dia­be­tas – vi­są gy­ve­ni­mą trun­kan­ti li­ga, ku­rią bū­ti­na kon­tro­liuo­ti. Jei žmo­gus ži­no, kaip rū­pin­tis sa­vi­mi, ir va­do­vau­ja­si pa­ta­ri­mais, tai jis ga­li ak­ty­viai ir svei­kai gy­ven­ti.
      Ar aš ga­liu su­sirg­ti? Cuk­ri­niu dia­be­tu ga­li su­sirg­ti bet kas, bet kur ir bet ko­kio am­žiaus. Tiems, ku­rie tu­ri ant­svo­rį ar šei­mo­je yra ser­gan­čių šia li­ga, ti­ki­my­bė su­sirg­ti yra di­des­nė.

      Jausmai, sužinojus, kad užklupo cukrinis diabetas
      1. Tik­ro­vės ne­igi­mo („Ne­ga­li bū­ti, kad tai tik­rai cuk­rinis dia­be­tas“). Nie­ko ne­no­ri­ma ži­no­ti apie li­gą.
      2. Pyk­čio („Ko­dėl su­sir­gau bū­tent aš ar ma­no vai­kas?“). Ieš­ko­ma kal­tų, kam su­vers­ti at­sa­ko­my­bę dėl li­gos.
      3. De­ry­bų („Ge­rai, aš ger­siu tab­le­tes ar lei­siuo­si in­su­liną, bet tik vie­ną kar­tą per die­ną!“). Ne­tiks­liai in­ter­pre­tuojama gau­ta in­for­ma­ci­ja, pri­ima­mi tik pa­lan­kūs as­pektai; ne­re­tai ieš­ko­ma abe­jo­ti­nų ne­tra­di­ci­nių gy­dy­mo bū­dų.
      4. Vil­tin­gos dep­re­si­jos („Rei­kia gy­dy­tis ir ko­vo­ti su šia li­ga.“). Ima­ma do­mė­tis dia­be­tu, en­dok­ri­no­lo­gi­jos moks­lo pa­sie­ki­mais.
      5. Su­si­tai­ky­mo. Su­si­rū­pi­na­ma gy­dy­mu, ty­ri­mų re­zul­tatais, ati­džiai iš­klau­so­mi ir vyk­do­mi gy­dy­to­jo pa­ta­ri­mai.
      Šios sta­di­jos iš­gy­ve­na­mos ne­bū­ti­nai iš ei­lės ir yra skir­tin­gos truk­mės. Svar­bu įsi­dė­mė­ti, kad tai, kas jau­čiama, yra nor­ma­lu.

      Cuk­ri­nio dia­be­to prie­žas­tys:
      • ne­ra­cio­na­li mi­ty­ba, per daug var­to­ja­ma an­glia­van­de­nių, rie­ba­lų;
      • ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, sės­lus gy­ve­ni­mo bū­das;
      • virš­svo­ris ar nu­tu­ki­mas;
      • vy­res­nis am­žiaus (dau­giau kaip 45 m.);
      • stre­sas;
      • ge­nai.

      Kas yra gera diabeto kontrolė?
      Gy­dant cuk­ri­nį dia­be­tą, sten­gia­ma­si pa­ge­rin­ti li­go­nio sa­vi­jau­tą, su­ma­žin­ti ir su­re­gu­liuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Bū­ti­na už­tik­rin­ti ge­rus dia­be­to kon­tro­lės ro­dik­lius. Kli­ni­ki­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad ge­ra meta­bo­linė dia­be­to kon­tro­lė pa­de­da ati­to­lin­ti kom­pli­ka­ci­jas, lėti­na jų pro­gre­sa­vi­mą.
      Dia­be­to kon­tro­lę įver­tin­ti pa­de­da trys kri­te­ri­jai.

      Siek­ti­ni krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lės ro­dik­liai:
      • krau­jo gliu­ko­zė ry­te ne­val­gius – 4,4–6,6 mmol/l;
      • krau­jo gliu­ko­zė 2 val. po val­gio – < 7,5 mmol/l;
      • gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas (HbA1c, proc.) – iki 7 proc.

      To­kie ro­dik­liai lai­duo­ja ne tik ge­rą sa­vi­jau­tą, bet ir sau­go nuo kom­pli­ka­ci­jų. Pa­siek­ti to­kių re­zul­ta­tų ne­leng­va. Li­go­nis tu­ri tu­rė­ti pa­kan­ka­mai ži­nių ir kas­dien jas tai­ky­ti. Vi­siems li­go­niams bū­ti­na ži­no­ti tin­ka­mos die­tos pa­grin­dus, mankš­tos są­ly­gas. Mo­ky­ma­sis gy­ven­ti, ser­gant lė­ti­ne li­ga, tu­ri bū­ti nuo­la­ti­nis. Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu ir no­rint ge­rai kon­tro­liuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, la­bai svar­bu su­de­rin­ti mi­ty­bą ir gy­dy­to­jo ski­ria­mus vais­tus (tab­le­tes ar in­su­li­ną). Tin­ka­ma mi­ty­ba yra vie­na pa­grin­di­nių cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo da­lių. Li­go­nis tu­rė­tų ži­no­ti, ko­kie mais­to pro­duk­tai da­ro di­džiau­sią įta­ką gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jos svy­ra­vi­mams krau­jy­je. Dia­be­to li­go­nių mi­ty­ba nė­ra ypa­tin­ga die­ta. Tai kiek­vie­nam val­gy­ti re­ko­men­duo­ja­mas mais­tas, ku­ria­me daug skai­du­lų, ma­žai cuk­raus ir rie­ba­lų. Tai kas su­val­go­ma, tie­sio­giai vei­kia krau­jo gliu­ko­zę, tu­ri įta­kos cho­les­te­ro­lio kie­kiui.

      Kaip gydomas cukrinis diabetas?
      Įro­dy­ta, kad žmo­nėms, ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu, la­bai svar­bu tin­ka­mai mai­tin­tis, bū­ti fi­ziš­kai ak­ty­viems, kuo nor­ma­les­nio svo­rio. Jei to ne­pa­kan­ka, ski­ria­mi vais­tai. Jei vais­ti­niai pre­pa­ra­tai pa­de­da su­ma­žin­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį po val­gio (po­stpran­dia­li­nę hi­per­gli­ke­mi­ją), daž­nai pa­vyks­ta su­re­gu­liuo­ti ir gliu­ko­zę vi­sos pa­ros me­tu. Vis su­ku­ria­ma nau­jų vais­tų.
      In­su­li­no ana­lo­gai – grei­tai vei­kian­tys in­su­li­nai: as­par­tas, lisp­ro, glu­si­nas.
      Ba­zi­niai – il­gai vei­kian­tys in­su­li­nų ana­lo­gai: de­te­mi­ras, glar­gi­nas.
      Gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ma­ži­nan­čios tab­le­tės – bi­gu­a­ni­dai, sul­fo­nil­kar­ba­mi­dai, tia­zo­li­din­dio­nai, me­tig­li­di­nai.
      To­bu­li­na­mos sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nės, nau­ji in­su­li­no in­jek­to­riai, do­za­to­riai, in­su­li­no pom­pos. Gy­dy­mas in­su­li­nu yra svar­bus ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu, kai gy­dy­mas ge­ria­mai­siais, gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ma­ži­nan­čiais vais­tais yra ne­veiks­min­gas. Daž­na II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to li­go­nių bė­da in­su­li­no in­jek­ci­jų bai­mė, taip pat gy­dy­to­jų ne­pa­kan­ka­ma kom­pe­ten­ci­ja in­su­li­no te­ra­pi­jos bū­ti­ny­bei ir pri­va­lu­mams iš­aiš­kin­ti.
      Pa­grin­di­nė in­su­li­no te­ra­pi­jos už­duo­tis – re­gu­liuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, imi­tuo­jant svei­kos ka­sos in­su­li­no sek­re­ci­ją. Ga­mi­na­mi įvai­rūs in­su­li­no pre­pa­ra­tai, kad bū­tų ga­li­ma imi­tuo­ti fi­zio­lo­gi­nį in­su­li­no iš­si­sky­ri­mo mo­de­lį ir už­tik­rin­ti ge­rus me­ta­bo­li­nius ro­dik­lius: gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ne­val­gius, po val­gio (2 val. po val­gio) ir gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną.

      Ką žinote apie insuliną?
      Kas yra in­su­li­nas? In­su­li­nas – tai bal­ty­mi­nės kil­mės hor­mo­nas, ku­rį iš­ski­ria ka­sos be­ta ląs­te­lės. Jis pa­de­da gliu­ko­zei pa­tek­ti į rau­me­nis, rie­ba­li­nį au­di­nį, ke­pe­nis, re­gu­liuo­ja ir ma­ži­na gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. To­dėl jei ka­sa vei­kia ge­rai, jau­čia­mės žva­lūs ir stip­rūs. Be in­su­li­no, ener­gi­ja esan­ti gliu­ko­zė­je, ne­ga­li bū­ti var­to­ja­ma ir or­ga­niz­mas „ba­dau­ja“, tai­gi pa­laips­niui žūs­ta.
      Kaip or­ga­niz­me iš­ski­ria­mas in­su­li­nas? Fi­zio­lo­gi­nė­mis są­ly­go­mis svei­ko žmo­gaus in­su­li­nas iš­si­ski­ria ne­di­de­liais pa­sto­viais kie­kiais tarp val­gių. Val­gant yra iš­ski­ria­mas di­de­lis in­su­li­no kie­kis, pri­klau­so­mai nuo mais­to kie­kio bei ko­ky­bės ir in­di­vi­du­a­laus žmo­gaus po­rei­kio. Tai­gi in­su­li­no iš­sky­ri­mas žmo­gaus or­ga­niz­me yra dvie­jų fa­zių: per ke­le­tą mi­nu­čių po mais­to su­var­to­ji­mo, in­su­li­nas grei­tai iš­ski­ria­mas ir pa­sie­kia pra­di­nį pi­ką po 5–7 min. Ši anks­ty­vo­ji in­su­li­no iš­sky­ri­mo fa­zė trun­ka ne il­giau kaip 10–15 min., po to ke­le­tą va­lan­dų tę­sia­si ne­per­trau­kia­mas il­ga­lai­kis in­su­li­no iš­sky­ri­mas, kol krau­jo gliu­ko­zė grįž­ta į pra­di­nę.
      In­su­li­no iš­sky­ri­mas su­trin­ka, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu? Taip. Ser­gant I ti­po dia­be­tu, ka­sa ne­be­ga­mi­na in­su­li­no. Ser­gant II ti­po dia­be­tu, su­trin­ka anks­ty­vo­ji in­su­li­no iš­sky­ri­mo fa­zė (iš­nyks­ta „in­su­li­no ban­ga­vi­mas val­gio me­tu“), to­dėl pra­de­da di­dė­ti gliu­ko­zės kie­kis po val­gio, dėl to ga­na daž­nai pro­gre­suo­ja dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos.

      In­su­li­no po­vei­kiai:
      • In­su­li­ną ga­mi­na ka­sos be­ta ląs­te­lės.
      • Ma­ži­na gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je.
      • Pa­di­di­na ląs­te­lės gliu­ko­zės įsi­sa­vi­ni­mą.
      • Pa­di­di­na gliu­ko­zės at­sar­gas – gli­ko­ge­no ke­pe­ny­se ir rau­me­ny­se.
      • Ma­ži­na gliu­ko­zės ga­my­bą ke­pe­ny­se.
      • Prie­ši­na­si ke­to­nų ga­my­bai ke­pe­ny­se.
      • Ska­ti­na rau­me­nų bal­ty­mų ga­my­bą.
      • Ska­ti­na or­ga­niz­mo rie­ba­lų ga­my­bą ir ma­ži­na jų skai­dumą.

      In­su­li­nas gy­dant cuk­ri­nį dia­be­tą. Ka­dan­gi in­su­li­nas yra bal­ty­mas, jo ne­ga­li­ma ger­ti, nes jis bū­tų su­virš­kin­tas mū­sų skran­dy­je ir ne­be­veik­tų, to­dėl in­su­li­ną rei­kia leis­ti į po­odį.
      In­su­li­no ti­pai. Šiuo me­tu ge­nų in­ži­ne­ri­jos bū­du pa­ga­min­ti in­su­li­nai ati­tin­ka na­tū­ra­lią žmo­gaus in­su­li­no su­dė­tį ir yra la­bai aukš­tos ko­ky­bės bei var­to­ja­mi vi­sa­me pa­sau­ly­je. Yra įvai­rios vei­ki­mo truk­mės in­su­li­no pre­pa­ra­tų – grei­tai, trum­pai, vi­du­ti­niš­kai, il­gai ir miš­riai vei­kian­čių in­su­li­nų, tu­rin­čių ir trum­pai, ir il­gai vei­kian­čio in­su­li­no sa­vo su­dė­ty­je. Šių in­su­li­nų vei­ki­mo truk­mė skir­tin­ga – nuo 0,5 iki 24 val.
      In­su­li­no ana­lo­gai. Pro­gre­suo­jant in­su­li­no ga­my­bai, ban­do­ma keis­ti jo che­mi­nę struk­tū­rą, sie­kiant pa­keis­ti jo vei­ki­mo lai­ką ir krei­vę, ku­ri bū­tų la­bai ar­ti­ma na­tū­ra­liai, to­dėl ga­mi­na­mi in­su­li­no ana­lo­gai. Tad in­su­li­no ana­lo­gai ar­ba vei­kia grei­čiau ir trum­piau nei įpras­ti in­su­li­nai, ar­ba tu­ri pra­il­gė­ju­sį to­ly­gų vei­ki­mą iki 24 val. Pa­to­bu­li­nus in­su­li­no struk­tū­rą, at­si­ra­do ga­li­my­bė jį var­to­ti pa­cien­tui pa­to­giu lai­ku – prieš pat val­gį, val­gio me­tu ar po val­gio, tai­gi li­go­nis juos var­to­ja ta­da, kai jų la­biau­sia rei­kia.
      In­su­li­no do­zės pa­rin­ki­mas gy­dy­mui. Vais­to do­zę re­ko­men­duo­ja gy­dy­to­jas, pri­klau­so­mai nuo pa­cien­to gliu­ko­zės kie­kio ne­val­gius ir po val­gio, pa­cien­to li­gos sun­ku­mo, mi­ty­bos po­bū­džio ir val­gy­mo lai­ko. Dia­be­tui gy­dy­ti svar­bu pa­rink­ti tin­ka­miau­sią in­su­li­no do­zę, tam spe­cia­lis­tai pa­ta­ria bent kar­tą per tris mė­ne­sius at­lik­ti gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mą.
      I ti­po cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mas. I ti­po dia­be­tui gy­dy­ti kar­tu su die­ta ir dia­be­to mo­ky­mu bei fi­zi­nio krū­vio di­di­ni­mu, vi­suo­met yra skir­ti­nas in­su­li­nas. Daž­nai jau­ni žmo­nės in­su­li­ną lei­džia­si dau­giau nei ke­tu­ris kar­tus per die­ną ir taip iš­sau­go ge­rą sa­vi­jau­ta ir dar­bin­gu­mą. Šiuo me­tu pa­cien­tams re­ko­men­duo­ja­ma leis­ti in­su­li­no ana­lo­gus.
      II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mas. Pra­de­dant gy­dy­ti II ti­po dia­be­tą, vi­suo­met pir­mus 2–3 mė­ne­sius yra re­ko­men­duo­ja­ma die­ta (ra­cio­na­li mi­ty­ba) ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo di­di­ni­mas. Jei tai ne­pa­de­da kon­tro­liuo­ti dia­be­to, ski­ria­ma vais­tų te­ra­pi­ja. Tai­gi an­tra ga­li­my­bė yra ge­ria­mie­ji vais­tai, ma­ži­nan­tys gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Vi­suo­met ver­tė­tų pri­si­min­ti, kad kiek­vie­nas vais­tas tu­ri bū­ti pa­ren­ka­mas la­bai in­di­vi­du­a­liai, at­si­žvel­giant į dia­be­to ei­gą, kom­pli­ka­ci­jas, ly­din­čias li­gas.
      Dia­be­tas yra nuo­lat pro­gre­suo­jan­ti li­ga. Pa­laips­niui sen­kant sa­vo in­su­li­no iš­tek­liams, pra­de­da vys­ty­tis dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos. Ta­da at­ei­na lai­kas pra­dė­ti gy­dy­ti in­su­li­nu. Kiek­vie­nam pa­cien­tui šis lai­kas yra in­di­vi­du­a­lus – vie­niems in­su­li­no rei­kia iš kar­to nu­sta­čius dia­be­tą, ki­tiems po 7–9 me­tų nuo li­gos pra­džios.
      In­su­li­no in­jek­ci­jų bai­mė. Daž­nai žmo­nės bi­jo in­su­li­no in­jek­ci­jų. Jau li­gos pra­džio­je vi­si pa­cien­tai tu­rė­tų ži­no­ti, kad gal­būt pri­reiks in­su­li­no te­ra­pi­jos. Dau­ge­liu at­ve­jų pra­dė­jus var­to­ti in­su­li­ną lai­ku, ge­rė­ja me­džia­gų apy­kai­ta, gliu­ko­zė vėl tam­pa ląs­te­lių ener­gi­jos šal­ti­niu, vyks­ta nor­ma­li bal­ty­mų ga­my­ba, to­dėl di­des­nei da­liai li­go­nių grįž­ta ge­ra sa­vi­jau­ta, iš­nyks­ta troš­ku­lys, daž­nas šla­pi­ni­ma­sis, grei­tas ar pa­sto­vus nuo­var­gis, yra ga­li­mas įpras­tas ly­ti­nis gy­ve­ni­mas, mo­te­rims – nėš­tu­mas ir na­tū­ra­lus gim­dy­mas, ga­ran­tuo­ja­ma ge­ra gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ir ga­li­my­bė dirb­ti no­ri­mą darbą.
      Gy­dy­mas in­su­li­nu yra svar­bus II ti­po dia­be­to li­go­niams, kai gy­dy­mas ge­ria­mai­siais, gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ma­ži­nan­čiais pre­pa­ra­tais tam­pa ne­veiks­min­gas. Ga­mi­na­mi įvai­rūs in­su­li­no pre­pa­ra­tai, kad bū­tų ga­li­ma imi­tuo­ti fi­zio­lo­gi­nį in­su­li­no iš­si­sky­ri­mo mo­de­lį. Pa­grin­di­nė in­su­li­no te­ra­pi­jos už­duo­tis – re­gu­liuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Tik ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė su­ma­ži­na kom­pli­ka­ci­jų at­si­ra­di­mo ri­zi­ką. Lai­ku diag­no­za­vus li­gą, gy­dant vais­tais (in­su­li­nu, tab­le­tė­mis ar kom­bi­nuo­tai) ir ge­rą me­di­ci­ni­nę prie­žiū­rą de­ri­nant su svei­ka gy­ven­se­na, žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu, ga­li bū­ti dar­bin­gi, kū­ry­bingi ir iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų.

      Eglė Rudinskienė
      Vilniaus rajono centrinės poliklinikos
      gydytoja endokrinologė

Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, A. Rimkutė, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 8000 egz.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.
Rodoma versija 13 iš 21 
19:40:46 Jun 19, 2010   
Oct 2007 Feb 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba