Nors kavinė "Alka" primygtinai kvietė pašokti grojant muzikantui, nors grožio salonas "Elita" gundė soliariumu, siūlė atlikti pedikiūrą ir manikiūrą, nors 19 valandą ketinau užsukti į anoniminių alkoholikų grupės atvirą susirinkimą (Čiurlionio g. 46, įėjimas iš kiemo pusės). Tačiau nepaklusnios kojos nešė, o nepatiklios akys vedė į Druskininkų dailininkų grupės 3X tvirtovę. Žinia, kad Mažoji galerija švęs antrąjį penkmetį (t. y. dešimtmetį), sklido iš lūpų į ausis, mat oficialūs skelbimai mieste sumirguliavo tik gerokai po vidurdienio. Galerijos kiemelyje pavienių (bet neatsitiktinių) lankytojų akis (ir sąmonę) akino baltutėlė saulės nuplieksta staltiesė. Pamažėl rikiavosi visa dvidešimties gedulingų išlankstomų kėdžių "Thomas" (kilmės šalis Kinija) komanda. Parengiamieji darbai vyko operatyviai ir sklandžiai. Parodos eksponatus virvelėmis profesionaliai raišiojo A. Mosiejus su A. Šuliausku. E. Šturmaitę dokumentams principingai fotografavo G. Žilys. Pačiu laiku juodutėliu motoroleriu "Scarabeo" atbirzgė šalmuota (ne šarmota) Onutė Zakarienė. Į pasaulį pro geltonus akinius žvelgiantis Eduardas Sadauskas tolerantiškai pūsčiojo tromboną. Iš Šiaulių švarių geros kokybės linkėjimų atvežė legalus ir įgalus (re)emigrantas R. Bielskis.
Birželio 14-oji Druskininkų kultūrai buvo atvirų durų diena: lygiomis teisėmis rinkosi konkurentai, verslininkai mecenatai, kolegos, kaimynai ir netgi poetai. Vieni gabeno dovanas irgi gėles, kiti išnešė varškę ir kiaušinius. "Reginos" viešbučio įgaliotinės Loreta ir Roma priminė ne rožėmis ir ne gvazdikais klotą Mažosios galerijos kelią (į Europą). Saikingai pavėlavusi įvinguliavo juodais ir baltais drabužėliais pasipuošusi ir 3X-ų procesija. Tuoj jų rankose užsiplieskė Savivaldybės darbininkės ponios Miškinienės raudonos ir "Draugystės" sanatorijos direktorės ponios Kaubrienės geltonos rožės. Ant originalaus "Singerio" stovinčiame monitoriuje sukosi susicukravusios gimtosios praeities nostalgiški permanentiniai videovaizdai. Susikrimtusių (sukrimstų) ir ašarojančių nepastebėjau. Aplink išrinktųjų galvas saturniškas aureoles (valsmaršius) suko baltarusių Nemunu eksportuojamos sumašalėjusios "linksmosios" muselikės. Sutartą valandą (pagal scenarijų) simboliškai pakrapijo trumpakelnis, bet didžialašis debesiūkštis. Tikinu, Čiurlionis nė kiek neįsižeidė, jog tądien visų vyrų ir moterų (taikūs) užpakaliai buvo atsukti į jo medinius namelius. Prie siuvamosios mašinos "Pfaff" palinko popieriaus meninio siuvimo penktos kategorijos meistrės Onutė ir Agnė. Akivaizdžiai buvo gaminami Mažosios galerijos originalūs katalogėliai (vad. čiabukai) "3X 10 M. Dešimt sakinių". Šio projektėlio autorius Andrius Mosiejus čia pat juos numeravo ir negrąžintinai dalijo mieliesiems lankytojams. Violetos ir Algirdo Kaubrių dovanotu stambiaragiu šakočiu ropojo vakarėjanti saulė ir pasiryžusiųjų amžinybei pirštai. Išmušė ir poezijos valanda. Ričardas Šileika skaitė Šlepiką, Meką ir Širvį, Rūta Žukauskaitė Grajauską, Andrius Mosiejus Kunčiną, o Gintaras Žilys moterims. Pirmiesiems meno ledlaužiams Druskininkų vandenyse (ir sausumoje) Adelbertui Nedzelskiui ir Alfonsui Šuliauskui garbingai ir viešai įteikti ypatingai specialūs diplomai už nuopelnus (ne už pelną). Toliau ir drąsiau vagojančių (vos neparašiau "kakojančių") 3X artojų adresu nesulaukta anė menko priekaištėlio. Septyniolikos grupės narių bendrų ir autorinių parodų bei įvairiausių akcijų niekas net nesiima jaučio odon surašyt. Kiekvienarudeniai tarptautiniai plenerai "M. K. Čiurlionio dienos" artėja prie dvidešimties. Tiesa, itin didžiaburniškų ir atskiestų liaupsių Druskininkų menininkai nesulaukė ir šią birželio keturioliktąją. Bet vilties vis tiek buvo daug daugiau. Neišlaikęs Gintaras Žilys užgrojo dambreliu ir havajiška gitara. Apimtas ekstazės 3X menininkų ideologinis vadas Andrius Mosiejus kolegei Elmai Šturmaitei dovanojo juodą skrybėlę. Mažosios galerijos malonioji šturmanė Silva Jakavonienė nepriekaištingai nusišypsojo ir pamerkė vazon Viešpaties laukų lubinų. Mano širdis apsipylė krauju ir "Alitos" brendžiu.
4)toliaruojantis
pritariu `nhj`: geriau jau visai nerasyti ir visas tokias "grupes", "konkurentus" ir "dienas kulturai" pasiusti kur nors ant triju raidziu, bet ka po to veiksi, sedesi tuose Druskininkuose su ta savo viltim? Manau, kad tekstukas atspindi renginuka. Tai varyk , riciardai, toliau. Is chicagos irgi.
Dziugu ir vel girdeti Ricarda. Gaila, kad per darbus negalejau paragauti jubiliejinio sakocio ir susitikti akis i aki. Aciu uz puikius ir sviesius zodzius.