SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-07-12 nr. 530

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Emilija Budrecka
Pagautas laikas
11

Muzika 
• Beata Leščinska
Tiesiog verdiška tragedija
16
• Vladas Zalatoris
Receptas nuo akademizmo stabligės
• Aušra Listavičiūtė
Muzika kaip gėlė
• Rūta Šalnaitė
Šokio eksperimentai
3
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Stančienė
Tarp virtuvės ir dirbtuvės
• Jurga Armanavičiūtė
Nenusižiūrėta tapyba
• Virginija Januškevičiūtė
"Artgenda" 2002 Hamburge
1
• PARODOS

Literatūra 
• Sigitas Parulskis
Nesibaigianti vienatvė dviem
4
• LDS žvilgsnis į veidrodį
• Viešosios knygos dešimtadienis13

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Grenobilio aistros
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Schemos ir žmonės
• Vasaros misija
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS7

Anonsai 
• "Pedagoginės kultūros kaita"
• Mieli moksleiviai,
• Radijo pjesių konkursas
• SP UAB "Lietuvos kinas"

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios2

E.redakcijos skelbimai 
• Diskusijų pievelė

Pirmasis

Pagautas laikas

Audriaus Puipos paroda "Akademijos" galerijoje

Emilija Budrecka

[skaityti komentarus]

iliustracija
Audrius Puipa. "Tėvo maudymas". 1991 m.

Laikas bėga taip greitai, bet kai kurie meno magai sugeba jį tarsi pagauti, užkonservuoti sąlyginėje plokštumoje - popieriaus lape, suteikti šiam efemerui materialią nebaigtumo tam tikroje erdvėje galimybę. Laiką savo gyvuose paveiksluose pavyko pagauti ir Audriui Puipai (1960-1997).

Menininkas sukūrė unikalų žanrą, tikrai ne paprastą buitinį realizmą, o neatskiriamai vizualumą ir verbalumą sulydžiusį eterį, kur veikia savi dėsniai, kur, be daugiamatės erdvės, jos persisluoksniavimų, įvairiaspalvių personažų sambūrių, papasakotų ir nutylėtų istorijų, kartais visai realių, o kartais ir nuklystančių mitologijos link, egzistuoja nors ir menama, bet fiziškai juntama dimensija - laikas.

A. Puipai kažkokiu būdu pavyko į paveikslo erdvę įsivilioti tik kinematografui pavaldų paveikumą, galimybę atgaivinti statišką kadrą, kaitalioti planus, rakursus, sukurti akiai neįprastas daikto, erdvės, žmogaus vaizdavimo perspektyvas... ir tuo pat metu papasakoti ne vieną ir ne dvi istorijas, priversti viename "pasaulyje" susitikti ir realius personažus, ir sumažintus iš dvasių pasaulio atklydusius chtoniškus veikėjus, o kartais už "blogą elgesį" tiesiog "autoriaus akyse sumažėjusius" visuomenės pakraščių gyventojus.

Tiek vaizduodamas savo draugus menininkus, bohemos atstovus, tiek laikinai kaimynais tapusius Šešuolių kaimo gyventojus, stulbinamai "gyvą" namą Kalvarijų gatvėje menininkas kūrė tarsi savotišką papročių, kasdienybės, buities, minčių ir aistrų enciklopediją, kartais prifantazuodamas, primontuodamas daug papildomų detalių, pridėdamas visą saują prieskonių, įterpdamas atplaišų iš spalvotų žurnalų, tai pagražindamas detales, tai tyčia suvulgarindamas ir "supurvindamas" vieną ar kitą elementą.

A. Puipos darbai tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti esą vien dokumentalūs natūros filmavimai, "tradicinės kultūros aprašymai". Iš tiesų autorius mistifikavo kasdienę realybę, bet tai darė taip jautriai, su tokiu talentu, kad natūra "šiapus" ir "anapus" susilieja į vientisą vaizdinių tumulą, ir net patys mistifikacijomis sukurti "paveikslai paveiksluose" tampa antrąja, trečiąja, visiškai įtikinančia realybe.

Nors A. Puipos darbuose nestinga komiškų istorijų, grotesko, šaržo, subtilios ironijos, visuose juose jaučiu ir nostalgiją dar esančiai, bet negrįžtamai dūlančiai ar tiesiog besikeičiančiai dabarčiai ir tos dabarties buičiai... Ta nostalgija man primena rudens soduose tvyrantį salsvą obuolių krituolių kvapą, nykstantį buvusios vasaros priminimą.

A. Puipos darbuose slypi ir kiek proziškesnių, bet taip pat labai įdomių klodų, - tai sociologinių ir psichologinių modelių (kaimiško, plebėjiško, miestietiško) analizė, konstatuojanti, per daug neteisianti ir nepeikianti, tiesiog sociali metafizika, išvedanti paralelę: buitis-būtis.

Kultūrinių paribių personažai - girtuokliai, duobkasiai, milicininkai, įkyrūs kaimynai - taip pat buities-būties dalis. Visos A. Puipos paveiksluose įvykusios (ir tebevykstančios!) istorijos kartu yra autentiškos ir universalios. A. Puipa jautė, suprato aplinkinius "pasaulius", susitapatindavo su jais ir kartu išlikdavo tarsi nematomu pieštuko ir teptuko "metraštininku", kuriam popieriaus lape pavyko užkonservuoti laiką su šnabždesiais, žodžiais paraštėse, kvapais, juntamu daugiamačiu "šiapus" ir "anapus" pasauliu.

 

Skaitytojų vertinimai


311. J.G.2002-07-13 10:05
Labai taiklus Puipos kūrybos paveikslas. Rekomenduoju visiems paskaityti, prieš tai aplankius parodą. Įdomu, ar yra Puipos "analogų" užsienyje? Lietuvoje, kiek žinau, tokių nėra.

322. MMM2002-07-14 21:21
O kam nepavyko pagauti sitos parodos, kiek reikes metu laukti kitos "retrospektyvos"? Kitaip sakant, kur rimtas paruostas jo viso palikimo katalogas? Per penkis nuo jo mirties praejusius metus imanoma buvo padaryti rimtesni leidini nei LDS isleista brosiurele. Nors gal (turint galvoje "Lietuvos dailes istorija", 2002) per daugiau tiketis is siandieniniu Lietuvos dailetyrininku nei "parodele-brosiurele"?

323. MMM2002-07-14 21:33
J.G., pvz., amerikietis Norman Rockwell (1894-1978)www.nrm.org.

324. vv2002-07-14 21:55
Vis tik sprendžiant iš www.nrm.org parodytų pavyzdžių mūsų Puipa žymiai geresnis. Bet pažiūrėkit, kokia organizuota galinga Rockwell`o reklaminė kampanija!

327. MMM2002-07-15 22:14
Ir pagal kokius kriterijus laimetoju skelbi "musu Puipa"?

330. vv ---> 5) MMM2002-07-16 09:12
Tiesą sakant, neturiu jokių objektyvių kriterijų - tai teigiu tiesiog intuityviai-emociškai. Be to, mano info apie Rockwell`ą yra menka. Girdėjau, kad jis turi lietuviškų šaknų.

336. sp2002-07-17 00:16
Nesamone, kad Rockwell giminej yra lietuvisko kraujo. Reikia irodymu. Be to, tai visai neidomu, kai turim tikra lietuvi Puipa.

341. MMM2002-07-17 19:16
Tada ir Robert Allen Zimmerman (aka Bob Dylan) yra lietuvis, nes viena jo saka yra is litvaku... Sutinku su sp, kad kazkokie abstraktus genetiniai-kulturgeografiniai lyginimai beprasmiski. A. Puipa, nepaisant savo trumpo gyvenimo, yra lietuviskos dailes gigantas. Neivertintas kaip koks T. S. Kondrotas literaturoje. Tik negi tai dailes myletoju reikalas tokius dalykus argumentuoti? Ar to neturetu daryti profesionalus dailetyrininkai?

342. VytAr2002-07-17 20:17
Kažkaip iš E.B. aprašymo nesimato, kad Puipa yra gigantas. Skaitant tekstą atrodo, kad tai eilinis piešėjėlis, kažkaip kitaip negu visi dirbęs savo darbą. Ir viskas. Norint nustatyti menininko svorį, reikia bent jau jį su kažkuo palyginti, pamatuoti. Autorė savo tekstu labiau mėgaujasi savimi, savo išsireiškimais. Kažkoks narcisizmas. Nejaugi pas mus nėra meno analitikų, kurie musų autorius patalpintų bent jau į europinį kontekstą?

343. J.G.2002-07-17 20:57
Mielieji, nenorėkim iš autorių viską viską iš karto sutalpinti keliose pastraipose. Man tai malonu skaityti šį tekstą patį savaime. Kas nors parašys kitokį straipsnį, jame gal išryškins kitus niuansus.

352. E.T2002-07-19 09:28
Aš tai džiaugiuosi, kad apskritai įvyko A. Puipos paroda, kuri galbūt duos impulsą ir didesnei jo retrospektyvai. Taip pat manau jog ir A. Puipos kūrybai skirto albumo, knygos tikrai reikėtų, tik gal nereikėtų visko iš karto norėti - juk neseniai išleisti A. Steponavičiaus, A. Petrulio, Š. Saukos albumai. Galbūt kitas bus skirtas Puipai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Balandžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 131 iš 201 
19:15:28 Apr 25, 2010   
Aug 2007 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba