ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-05-24 nr. 653

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Istorijos (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Nuščiuvimas (5) • LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Eilėraščiai (30) • Patikslinimas (8) • JURGIS JANAVIČIUS. Apie regbį (3) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (15) (11) • MILDA ALIŠAUSKIENĖ. Satanizmo apraiškos Lietuvoje (84) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (24) • JURGITA LUDAVIČIENĖ. Tinklo viduje (4) • ANNA GAVALDA. Ambra (2) • JŪRATĖ BARANOVA. Kaip surasti Jorgės Luiso Borgeso namą? (7) • AKVILINA CICĖNAITĖ. Kvapai: erotika ir teologija (16) • Buvusį tautodailininko Liongino Šepkos kaimyną ANTANĄ TUNAITĮ kalbina Gytis Norvilas. "Šapka. Lietuviškai – kepurė" (2) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • VIDMANTAS JANKAUSKAS. Prieš šimtą metų Bernardinų sode... (2) • KAZYS SAJA. Cugcvangas (38) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (47) •

Šuo šunį džiovina

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 1

Vasario 26, pirmadienis

Geriausia charakteristika

Kas nori įsivaizduoti, kaip Salomėja Nėris atrodė "gyva", reikia pasižiūrėti "Areną".

Vakar ją (Oželytę) geriausiai įvardijo A. Čekuolis:

– Jūs esate tikroji Salomėja Nėris!

N. O. rausta, maivosi, tačiau jai tas gal ir patinka. Iš vidaus – nori pripažinimo, nori vyro. Nori dalyvauti, nori garbės. Visko nori, nieko nemoka. Tas būdas, tas žmonių tipas nėra "šiaip sau". Čia archetipas. Tautinis produktas.

O rėksnė, o neurastenikė! O saldžialiežuvė!

Ne veltui žmogus, pavarde Zubrickas (iš Bačinskaitės studijų laikų), Vienoje atsiuntė jai… akmenų siuntinėlį.

Moterys, kurios priverčia vyrus pasirišti akmenį po kaklu ir nerti į vandenį.

Štai kas kūrė lietuvių poeziją. Mažos, šleivos ir strazdanotos pelytės.

P. S. Retušuotose fotografijose visos jos labai gražios.

Lietuvių arogancijos būdai

Pabandykite užeiti net ir į pilkiausią redakciją. Kokia puikybe dvelktels!

Žmonės – blogai išauklėti. Nuo mažumės dievinti. Dabar jiems beliko tik už kėdučių laikytis.

Jeigu yra stalas, yra telefonas – tai jau išvis nesukalbami.

O jeigu dar šiek tiek valdžios? Arogancija – vienintelis kelias į viršūnes.

Bažnyčia

Jeigu neliks skurdžių, nebus ir katalikų. Mūsų krašte svarbu, kad būtų daug tamsos, tada bažnyčia bus stipri.

Turtingi žmonės – blogi katalikai.

Tai evangelinės tiesos.

Laisvė

Galop: pasiekiau ko norėjęs! Urvinio žmogaus skurdas užklupo mane pačioje laisvės kaitroj.

Žiemovidy. Tebūnie tai pašlovinta.

Suomių poetė (apie kurią esu rašęs), žurnalo "Finks tidskoift" redaktorė savo komentaruose apie eilių vertimą Visbyje parašė (o ką aš jai galiu padaryt? – graži ir miela moteris…):

– S. Geda esąs svarbiausias jos sutiktas poetas, kuriam be galo rūpi, kaip mes išgyvensim. Gamtos ir dvasios egzistenciją jis laiko liturginiu meno klausimu. Esą – esu – "kaleidoskopinis originalas arba originalus kaleidoskopas…" (Chm?)

"Jis atspindi ilgą kūrinijos vystymosi procesą, tokį mes, čia ir dabar, galime matyti lupdami laiko svogūną".

Esą – baroko meistras, Bachas, kaip anam "pavyksta" grakščiai pereiti nuo daugialypio stiliaus prie galantiško paprastumo… esą atsiskyrėlis teologas, aistringas biologas, geologas ir sykiu poetiška asmenybė. Šalia pernelyg retoriškų poetų, verdančių savotiškame civilizuotos kultūros katile, S. Geda jai atrodo stebėtinai "akultūriškas".

(Žurnale "Ariel", 2001, Nr. 1)

Grottmänniska och teolog – Z. M., versdama iš švedų kalbos, pirmąjį epitetą išvertė "urvinis žmogus".

Galima reikšmė – olų žmogus. Groto(-os) žmogus. Visos tos reikšmės, ko gero, malonios…

Vasario 27, antradienis

Visos pusėtinos idėjos išvirsta velniaižin kuo.

Gaivinamos Užgavėnės: būriai vaikų nepaliauja skambinę į duris.

Visi nori tik pinigų… Taigi žiemos palydėtuvės išvirto į elgetavimą!

Silpnaregių gyvenimas

Būkite geros nuotaikos! Jei nematot iš tolo, šaukite taip kaip aš. Žmogui raudonveidžiui su megztiniu baltu!

– Laba diena!

Norom nenorom, ypač jeigu jau pagyvenęs, būtinai atsakys:

– Labas.

Paskui jau akys pridurmu:

– O kas čia toks buvo?

Po 1831–1832 metų sukilimo

Istorinėje Lietuvoje unitų tikėjimo buvo priversti atsisakyti apie 1,5 milijono žmonių.

Daugiausia dabartinėje Baltarusijoje. Atsimenu, kad mūsų giminės labai dažnai minėdavo unijokus (forma iš "uniaty"). Senelis, girdi, jiems padirbinėdavęs pasus.

Daugelis jų bėgo į Ameriką.

Kas nors galėtų parašyti studiją apie dviejų tikėjimų samplaikos žmonių likimus. Arba apskritai apie stačiatikių ir katalikų unijos likimą LDK žemėse.

Vis prisimenu, kad 1989 metais buvau susitikęs Maskvoje Ukrainos unitų vyskupą tėvą Vasiliką.

Jis pusdienį diskutavo su stačiatikių vyresniuoju apie nuodėmės supratimą. Sutiko, kad netgi baptistai nuodėmę supranta labai panašiai.

Iš keturių sandų.

Dionizas Poška

Visą laiką rūpėjo surasti jo eilėse poezijos grūdą. "Mužikas Žemaičių ir Lietuvos" yra per daug tendencingas, sociališkas.

Grynesnės poezijos ieškant: į antologijas geriau tiktų "Mano darželis" (priglustų ir prie A. Vienažindžio). Vakar radau štai šią miniatiūrą:

Rožė


Su žiedų vainiku, žėlavoj aprėdyta,
Plaukais riešuto varso, kape paguldyta,
Mieg amžinai Rožė, kuri buvo giriama
Visos sodos, o motinos labai mylima.

Žėlavoj būtų gedule. Varso – spalvos, soda – sodas plačiąja prasme.

Poetiškiausias čia yra antroje eilutėje sugretinimas, be galo subtilus ir – atšviežinantis rožės įvaizdį.

Ar jis pats tai matė ar iš kur "pasiskolino".

Turėjo matyt riešuto žiedo spalvą, kad taip pasakytų: smulkučiai riešutų žiedeliai yra nenusakomo rožės atspalvio.

Rožė ir žydintis riešutas! Štai jums Dionizas, mužikas Žemaičių ir Lietuvos.

Jis pats turėjo būti labai jau keistas ponas: kalbąs čia lenkiškai, čia lotyniškai, čia žemaitiškai, čia prancūziškai.

Didelis dėmesys augalams, sodams, bitėms – iš Vergilijaus.

Paskui dar: sumanyk tu man įlįsti į ąžuolo drevę, baublį. Į pačią Šiaurės "širdį":


Tikras mano vardas buvo Baublys, Dievui garbints
buvau,
Nutėriojęs tėvystę, suvytau, sudžiūvau.

Nesuprantu, kodėl niekur neminima knyga "Dionizo Poškos eilės", spaudai parengė Vikt. Kamantauskas, išleista "Švyturio" bendrovės Kaune 1926 m.

Pratarmėje rengėjai rašo, kad rinkiniui trūksta labai svarbaus eilėraščio "Pas kunigo Ksavero Bohušo, lietuvio, ir Jokimo Lelevelio, mozūro, raštas žemaičio, metuose 1810", kurio originalo niekur Lietuvoje nepavyko gauti.

Augustaičio ir Gabrio nuorašai esą "gerokai apdarkyti".

Rinkinėlis skiriamas prieškario gimnazijos VI klasei, dabar sakytume – dešimtokams.

"Lietuvių poezijos antologijos" (1976) I tome radau jo publikaciją ir nuorodą, jog:

"Pilnas D. Poškos darbų (išskyrus žodyną) rinkinys – "Raštai" – išėjo Vilniuje 1959 m."

Žodynas: nebaigtas "Lenkų – lotynų – lietuvių".

D. Poška labiau nei K. Donelaitis atjaučia mažąjį žmogų. Kad ir kaip keista, jis "žmoniškesnis" už K. Donelaitį. Čia daugiau šviečiamojo laiko atjautos, mažiau pasibaisėjimo.

Iš pono ratų, bet su didele meile…

"Mužike…" radau vietą, kurią atsimena "mano gerklė ir skrandis".


Valgyms – lapai daržiniai, bėralinė duona,
O kaušas vandens vėsin trokštėjimą kūno…

(88–89 eil.)

Pabandykite kur nors sodžiuj pabadauti dieną, dvi, tris. Tada iš vidaus kaži kas ims prašytis to senovinio valgio: griežčių ar burokėlių lapų, garšvų, rūgštelių, dilgių, balandų…

Ir rupios juodos duonos. Ir vandens iš gilaus šulinio dugno.

Tai yra tikri Šiaurės žmonių valgiai. Dar ropės, kopūstai, didžiosios pupos, žirniai, lęšiai. Šutinti linų sėmenys…

Kiek daug prisimena… pilvas!

P. S. Mažasis Kristaus žmogus pirmiausia nori ko? Teisybės! Kad kas nors sakytų, "kaip iš tikro yra".

T. y. jį guostų, jo klausytų ir išklausytų. Verktų su juo ar apsimestų, kad verkia.

Graudi teisybė. Tai ir yra jausminis krikščionybės pamušas.

Eilutės apie skriaudas, kurios mokykloj man pačiam labai juokingos buvo. Be to: niekas nepaaiškino, kad paskutiniai eilučių žodžiai kirčiuojami "moteriškai", kaip lenkų silabotonikoj – priešpaskutinis skiemuo. Jokio taisyklingo kirčiavimo. Užmirškite archaizmus. Tada atsivers tas graudusai gražumas.


Urėds lapt už pakaušio, nurovė kaltūną,
Kaip kokiam bernadinui padarė karūną,
O kaip plaukų nebuvo už ausies nutvėrė,
Ir ant žemės išvertęs su lazda nupėrė.
Einu namon, vos gyvas, nupeštas, nuplaktas,
Ir su dideliu gumbu kruvinu ant kaktos.
Žydelis tar: "girdėjau, jog ant to ne galas,
Jogei dabar bus rykštės ant tavo pakalos". (Sėdynės – S. G.)
Bučiuoju žydui kojas, meldžiu gelbėjimo,
Tas, už cukraus galvelę, pirko atleidimą:
Teipo žydelis mano sveikatą gelbėjo,
Bet iš klėties tą ėmęs, ką tikt pats norėjo.

Pamušas: žemaičių, lietuvių, lenkų kalba.

Žemaičiai gal pirmieji galėtų jį iš naujo atrasti?

Būtų mano valia, tai į kokią antologiją (ir lietuvių literatūros istoriją) įtraukčiau visai pamirštus, apeitus jo kūrinius:

"Šviesiai skaistus kunigaikšti geradėji!"

"Mano darželis"

"Grometa pas Tadeušo Čackio Dionizo Poškos"

"Kitą kartą ne taip buvo"

Ir išskirtinai:

"Dūmojimas ant’ senos pilies Vilniuje"

Paskutinysis turėtų būti dedamas šalia A. Mickevičiaus perlo "Miestas žiemą".

Apie epitafinio žanro "Rožę" jau rašiau.

Tada, regis, aiškesnis būtų H. Nagio priekaištas moderniosioms lietuvių literatūros kritikėms Amerikoje:

– Nė viena iš jų neskaitė Dionizo Poškos!

Su kartėliu burnoj daugeliui teks pripažint, kad Poška "tvirtai stovėjo ant savo žemės"!

Metodas: XIX a. sarmatizmas (lenkų literatūros terminas), tokia romantizmo atmaina, kur romantizmas pinasi su klasicizmu, realizmu, natūralizmu, sentimentalizmu…).

Vietinė veislė, bet toli gražu neprasta.

Eklektinis manierizmas (?)

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Kovo

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3101. @2003-05-25 20:21
Nu Geada del N. Oželytės pagaravo kaip reikiant. Kuom grįsta jo išvada, kad N.O. vyrų reikia? Eina su tais kaimo japais išvien, kuriems antras galas - pasaulio centras. Nors aš keule, bet gerbiu N.O. kaip ir kitas moterys, o Geda, atrodo, vis tebėra embriono stadijoje. Jam poezija Lietuvoje kuria mažos, šleivos ir strazdanotos pelytės... Pakomentuokite, prašau, gerbiami "Šiaurės Atėnų" skaitytojai. Japišką požiūrį į poeziją ir moterys.

3102. Taukas2003-05-25 21:05
hm... Na, moterys, o dabar jus apie Geda... Postmodernistiniame pasaulyje isdygo Gedos falocentrine laikysena ir prazydo jo garbanotas politinis korektiskumas. Man patinka. Tik kas dabar eis i teisma?
O reiketu. Teisme pakistu lietuzuvis poeto.

3103. xX2003-05-25 22:19
Kiekvienas gali reikšti savo nuomonę - tai ir yra šio pasaulio didžiausias žavesys, turtas, neprilygstantis jokiems auksams ir deimantams, ir naftoms. Taip, protingai pasvarsčius, prie daug ko galima prisikabinti Gedos teiginiuose apie Oželytę. Man asmeniškai ši moteris yra labai žavi, - su malonumu prisimenu su ja praleistą laiką, gal kažkokie nematomi ryšiai tarp mūsų buvo atsiradę:) - o ir nemėgsta vynioti aštrių kampų į vatą, tikrai atvira ir tiesmukiška, dėl gabumų - kas juos gali pasverti labiau, nei laikas, prieš kurį visi esame lygūs. Bet: Mylėkim vieni kitus labiau, - juk mūsų nedaug, juk mes lietuviai - ir, aišku, kaskim giliau, link esmės. Geda tikrai tai daro. Protingas ir išdidus žmogus dėl to neįsižeis, netgi nusišypsos, jei yra aukščiau to niūraus vasario 26-osios vakaro emocijų. Su meile,
xX

3104. pelėda2003-05-26 00:02
Geda - nemaloniai senstantis, irzlus vyriškis ir tiek. O jo tekstai - puikumėlis moterų studijų darbams, kuriuose reikia "iliustruoti" kultūroje matomą neapykantą moterims. Ko verta vien klasikinė kuriančią moterį menkinati mintis: gražios nerašo, tik šeivakojės. Bet vis galvoju: gal Geda tyčia taip rašo - provokuoja.

3106. Sventasis2003-05-26 01:04
Ponui xX. Puikus komentaras, pilnai sutinku su Jusu nuomone ir prisidedu prie palinkejimu. Taciau noreciau uzduoti viena klausima. Kazkuriame ankstesniame komentare sakete esas matematikos profesorius. Gal tamsta dirbate KTU fundamentaliuju mokslu fakultete ?

3108. xX2003-05-26 04:48
Trumpai - 5) Sventajam: Ne.

3113. uruk2003-05-26 11:17
O man labai patiko šio numerio Gedos mintys. Ir jo požiūryje į Oželytę, aš nepamačiau nieko antimoteriško. Kam tokie globalūs apibendrinimai? Jis juk savo nuomonę išsakė, o aktorės požiūris į vyrus aiškus kai žinai kiek ji vaikų turi (nors tokius kontrargumentus kažkaip negražu net rašyti), ir kaip ji pati apie vyrus kalba. Galite Gedą pulti kaip norite, bet jo mintyse apie oželytę ir lietuvių poetes teisybės yra. Gal liūdna bet yra. Nors man tai ne liūdna, tokia realybė ir reikia su tuo taikytis. Ir apie Pošką labai gražiai parašė, man labai patinka, kad Geda senuosiuose, mokyklose, literatūros moksluose ir šiap visame oficialiame gyvenime nuvalkiotuose, klasikuose randa gyvybės ir jėgos.

3120. V.V.2003-05-26 13:58
Geda įdomėja, Oželytė, man atrodo, net pervertinta, nors aš irlabai feministas, na jau visai be paslapties moteriškė.

3126. keule2003-05-26 15:25
Pažįstų Nijolę 6 metus. Geda ryškiai nusipezėjo. Štai kad ir ta vieta:"Ne veltui žmogus, pavarde Zubrickas (iš Bačinskaitės studijų laikų), Vienoje atsiuntė jai… akmenų siuntinėlį." Poetas nežino, įtariu, kad ir neįdomu žinoti, kad Nijolė renka akmenėlius su skylutėmis. Namuose prie židinio stovi didžiulė vaza kupina tokių akmenėlių. Pamatytų, turbūt nervinį priepuolį S.Geda gautų :)

3138. feministas2003-05-26 17:15
Klausimėlis: ar nijolė oželytė maždaug po 10 metų nesusitapatins su aukse aukštikalniene?

3141. V.V.2003-05-26 17:52
Panašu.

3144. jo, Geda-Volltrefe2003-05-26 18:19
zinia, geda senas marazmatikas (gaila, nes kazkada buvo geras poetas) taciau si karta apie Ozelyte pasake labai teisingai-pasirodo, net issisemusiems seniams kartais pasitaiko taikliai lepteleti... o ger. keule si kart labai nuvyle: si asmeni laikiau vienu sveikiausiu sio depresiku site`o lankytoju...

3155. B S2003-05-26 20:44
Net keista iš kur tiek daug Nijolės gerbėjų, galima klubą įkurti. Man ji, nelaimė. Nieks čia jos neužgavo, čia tik visi Sigi užgaulioja.

3162. auza2003-05-26 21:59
(ponios Oželytės viešos kalbėsenos fone S.G. netgi galantiškas?)

3167. keule to 12)2003-05-27 01:58
Na nesmagu, kad tamsta nuvyliau. Man N.O. - autoritetas, asmenybė. Jinai daug mano akyse nuveikė daug krikščioniškų darbų ir ji tikrai nėra gašli vyrams, kaip kuriems ne kuriems pasivaidena. Ir apskritai, galvoju, kokioje Anglijoje garbingas poetas nesiįmtų pagal savo nuotaikos kreives minkyti neigiamo įvaizdžio apie savo šalies moteris, juolab palikusias ryškų pėdsaką literatūroje ar visuomeniniame gyvenime. Norint suvokti, ką aš laikau tikromis menininko įžvalgomis, pasiskaitykite Kamiu "Rašteliai" I-II dalį (leidykla "Regnum", sako, greit bus III dalis). O pabaigsiu beveik protingai:"Savęs nelaikantys keulemis, yra linkę manyti, kad visi panašūs į juos". O aš esu sveika, mečiau rūkyti, tiesa, kai sužinojau, kad atsirado SŪRS, pradėjau rūkyti vėl :)

3194. dar :keulei2003-05-27 19:48
mane taip pat nuliudino tamstos paklydimas del NO. Bet, aisku, man tektu sutikti su tuo, kad Geda - tam tikrais aspektais-ne ka prastenis priedurnis nei jusu garbstoma poniute NO. Aisku, kai vienas marazmatikas grieztai (ir lyg netycia -teisingai) pasisako apie kita marazmatika-situacija tampa komiska. Todel dar labiau nuliudau, kad jus palaikote viena is dvieju marazmatiku...

3195. xX2003-05-27 20:20
Įdomu - tam tikrų žodžių naudojimas (priedurnis, marazmatikas) ar tik nesako apie autorių vidines problemas, išvirstančias į kitų aulėjimą? Ir šiaip - visuomenės "sveikatą" atspindi jos leksika. Greičiausiai tokia hipotezė pasitvirtintų...

3202. keule - 17)2003-05-27 21:29
Patarimas: nelaikykite keuliu savo autoritetais, ir nereikes lūdėti:)

3203. keule2003-05-27 21:38
Oje, paskutinis komentaras skirtas ne 17), o gerbiamam -16).

3208. xX2003-05-27 22:15
Nieko tokio - tinka ir man:)

3263. @2003-05-29 08:36
neprasidek su svedais as juk poetas GEDA kam suo ta suni EDA dziovina tavo siela islindes is dzukijos ibrides i vilnele neprasidek su GEDA vel spjaus i tavo siela

3307. Ramas2003-05-31 11:13
S.Geda raso is tikro idomiai,svieziai ir giliai.Ir,kas jam budinga,provokuodamas.Tad ir diskutuoti su juo vertetu taip pat civilizuotu budu.Bent jau reiktu pasistengti.

3311. sakuda2003-05-31 15:08
NO - linksminančios dujos, verčiančios kvailai krizenti ir pezėti. Man patinka ryžos ir strazdanotos, ir nieko baisaus, kad geisdamos neprisipažįsta (bet jei SG pamatė, jog geidžia - gal sutiks, kad kalbama ne vien žodžiais, tačiau ir judesiais, išvaizda etc ?). Tokių moterų akivaizdoje nublėsta rašyti tekstai. Ar šleivakojai poetai pasijuto užtemdyti ryžukių spindesio? cha cha...

3324. Ona :-( 2003-06-01 12:50
...absurdas visa si diskusija, o Geda tikrai ne dzentelmenas, o is kaimo..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 6 iš 21 
23:58:17 Mar 21, 2010   
Jul 2007 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba