ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-04-07 nr. 839

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Kvailiai (81) • JONAS NAČAS. Odė Nematomam Žmogui (9) • RASA ŽIEMYTĖ (8) • -js-. Sekmadienio postilė (15) • IGOR T. MIECIK. Mirties bausmė (23) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kažkoks Giedraitis iš Paryžiaus (1) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (5) • MARGARITA MATULYTĖ. Laisvę Budvyčiui! (3) • ANNA ACHMATOVA. Iš viso gyvenimo (9) • ED. CALYTIS, KARLIS KRŪZA, ZEMGALIEČIŲ BIRUTĖ, J. AKURATERIS, J. JAUNSUDRABINIS, KARLIS ŠTRALAS, A. BALTPURVINIS, KARLIS JAKOBSONAS, KARLIS SKALBĖ. Mūsų meno motyvaiRENATA ŠERELYTĖ. Ar nuostabiame pasaulyje bereikia mąstyti (1) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Kukurūzų kinas (16) • Socyk, Dzieve! (4) • GILBONĖ. Neturiu pasirinkimo. Supuosi ant lempos (4) • SERGEJ DOVLATOV. Iš užrašų knygučių (5) • DAVID WARREN. Nepamirškim juoktis (23) • RYTIS RADAVIČIUS. Mesijas (1) • Bawo ni! (452) • 2007 m. balandžio 14 d. Nr. 14 (840) turinys (38) •

Socyk, Dzieve!

Iš dzūkų močiučių virtuvės

[skaityti komentarus]

iliustracija
Valdo Čučinsko nuotrauka

Mūs žamės su mišku, balu ir pievu buvo šašolika gektarų. Dzirbamos cik sapcyni, ale sodzun vadzino „bagotyrais“ – Stalinas Sibirun išvežė. Ale visa mūs bagocysta buvo cik pilni aruodai. Mano tėvulis mylėj žamelį. Tai ir žamelė neliko skolinga. Gyvulių laikėm keturas karves, arklį, kokias penkias kiaulas, desėtkų avių, da vištų, žųsų, ale mėšlo vis ciek neužteko, tai sėj lubinų. Cik pražydusį apardavo, ir rugiai tan laukan mūru stojos. Aplink trąšas aš nat nebuvau girdėjus. Dartės lubinas išaj iš mados, kožnas trąšų gviešias ir paskui nuodzinas. Pelanų irgi kur duobėn nevertė kap dar, o barstė pievas. Skiedrynų irgi švarai išgrabodavo ir anta pievų vežė. Nenuvėj perniek ir bulbojai, da žalius pjautuvu nupjaudavo, išdzovydavo – ir ajai kap avytės pusdavo! Šieno buvo nedaug, tai medzinėm dzvinagėm šakėm su šaudais sukracydavo ir šardavo karves. O dartės ir karvės isivertį – šieno nenori ėsc, cik „kombikormo“ dairos, o už kų jo pripirksi? Labai brangu. Ir tų karvių kaimi jau maža – nuseno, išmirė žmonys, grait kaimų nei ženklo neliks. Iš jaunų jokios naudos – prasgėrė ar in miestus, užsienin išvažau.

Visokius javus tėvulis sėj: kviecus, miežus, avižas, grikius, rugius, žirnius, da seradelį, bobikus ir dobilus. Daugiausia sėj rugių, ba gerai derėj, ale aš labiausa mylėjau grikius. Būdavo, nuveinu pas grikius – tai nor visadzien sėdėk. Visas laukas baltuojas, bitukės dūzgia, kvepia... Ir Sibirun man akysa vis grikių laukas stovėj...

Grikius sėj cik prastalaukin – geroj žamėj pasėjis grikių neturėsi. Nuauga, žydzi, o grūdų nėra. Prastalauky pasėci nedzidukai užauga, ale grūdų nat juoduojas. Grikių dalgi nekirsdavo. Jei sakas (įmanoma, galima – E. L.) pjautuvu, tai pjauni. O jei mažukai, tai rauni ir paskui, koju kamblius primynis, pjautuvu atgrieži. Nusnešis invilgytų ruginių kūlio šaudų darai raišalus, suriši grikius in pėdukus ir sustatai krūvelėm po tris, o vakaran sunešoji, sustatai in rikes. Viena rikė – keturasdešimc krūvelių po tris pėdukus. Tai „vežimas“. Šiteipos ir skaičavom grikius „vežimais“. Rikes stacydavom iš abiejų pusių, o vidury – takas arkliui. Kai grikiai išdžiūdavo, suveždavo kluonan – pilnų šalinį prikraudavo! Visus javus kūlėm „malatarniu“ – vieni kiciem mačino, ba sunkus darbas. Du vyrai rankom suko iš vienos pusės, du – iš kitos. Tep kūlė ir grikius. O paskui „varpavodavo“ – irgi rankom sukama „varparnia“. Kas mažiau grikių turėj, tas vėtė vėcyklu. Atitvera paklotėm grandzymų ir mėto grūdus vėcyklu: sunkesni grūdai arcau nukrinta, langvesni – toliau. Mes tai „varpavodavom“, ba kokius penkis maišus prikuldavom. Maldavom ir girnom, ir malūnan in Navasiolkas veždavom. Turėjom ir miltų, ir kruopų. Pamenu, kiaulas šėrė visokiais miltais, tai vienų, tai kitų tešlon beri, – tadu ir lašiniai būna gardūs, sluoksniuoci, su raumenaiciu. Grikius valgėm pilnu burnu, tai ir sveikatu niekas nesiskundė. Niekam sąnarių nesukė, visi smagūs, ciesūs kap strūnos buvo vakarėliuose, lyg vėjas sukos. Labai sveika žali grikių miltai; tai vasaros valgis – buzaitė. Rūgštan pienan inberi miltų ir išplaki medziniu šaukštu. Gardu ir sveika. Vaikai, būdavo, apsisukdami prašo buzaitės. Užkalacini, išsrabia ir vėlek kirkia: „Duok dar!“ Tep ir lakioja pirkion, durų neuždarydami, musių spiecus laisdami.

Gardu ir grikinių miltų košė: verdancin vandenin inpili miltų, išmaišai ir inšunci pečiun. Valgai su saldum, cik palaidzytu (pamelžtu – E. L.) pienu. Tokia košė sakas virc ir iš kruopų, cik turi ilgiau pašuscie. Grikiniais miltais užkalacini ir kokį prėskų (sriubą – E. L.), pasdaro čirštesnis. O kai būni paspjovis, tai pilcinių dešrų (vėdarų – E. L.) neiškepsi be grikinių kruopų ar miltų. Kitur darė kraujines dešras, ale mes nedarėm.

Gardzausas grikinis valgis – tai babka. Veseilion, krikščynosna ar atlaidan be grikinės babkos neisi. Mergos, aidamos kermošun ar atlaidan, nešės grikinį babkų, surišį in taračkinį. O jei prieg jos da sūris – tai jau pirštus apsilaižysi! Formų babkai kepc nebuvo, tai kepė skarvadoj ar apkapotan senan čigūnan. Kepc raikia šitep: in miltus inpili rūgščios smetonos, inmuši porą kiaušinių, dedzi sodos, cukraus – saniau dėjom sakarino – ir medziniu šaukštu plaki. Raikia gerai išplakc, kad šaukštas tešloj stovėtų – tadu jau gali kepc. Puodų ar skarvadų gerai taukais ištepi ir inšauni pečiun. Kai užsideda ruda skurukė, tai ir iškepus. Tadu iškarpai iš popieriaus kokias gėlukes ar raides ir išbarstai smulkiu cukrum. Veseilei tai ir duonų puošė: iš bulbės išpjaustė visokių raštelių, inspaudė duonelėn – ir iškepdavo raštuota, graži. Su babku svecų priimdamas sarmatos neapturėsi. Aš ir dar babkos isikepu, cik sunku gauc rupių miltų. Kai važuosit pro šalį, užsukit babkos paragauc, o jei neturėsu, tai buzaitės užkalacysu. Širdingai kviecu!

Da gardus valgis ir prėskas. Pirmiausia noriu paprašyc visų moterukių: netrumpykim savo šaimynos gyvenimo, nekimškim riebių, mėsiškų valgių. Mūs tėvai prastai valgė, tai buvo sveiki, ilgai gyveno ir darbujo iki smercies.

Prėskas buvo pirmas valgis. O ruošėm šiteipos: užverda puodelis vandenio, tai pritrupinam bulbių, šiupteliam druskos. Kai jau trupucį paverda, pasamiam kokias tris saujas grikinių miltų, gerai išmaišom ir da kiek paverdam. Paskui inpilam saldaus pieno kiek raikia ir visa draugė srabiam iš vieno bliūdo. Tokis langvas valgis labai svaika večarai.

Bulbienė stacokė cinka abiedai, kai pečius pakurtas. Būdavo, prilupam bulbių, išverdam. Paskui sugrūdam kočėlu, inpilam saldzios smetonos, inmušam kokius keturis kiaušinius, dar indedam šaukštų sviesto ir viskų gerai išmaišom. Tadu sukracam blekutėn ir inšuntam pečiun. Bulbienė būna graži, geltona ir labai gardzi. Kabini šaukštu ir valgai, usigerdamas pienu. Pavalgis nat šaukštų aplaižai.

Stasė Lukšienė (Kabelių k., Varėnos r.)


Duonienė – tai gardus, langvas valgis večarai. Ir paruošč langva. Verdancin vandenin sudedzi gabalukais supjauscytų duonų, šaukštų sviesto ir pusę šaukšto medaus ar cukraus, inberi kmynų. Porą sykių persiverca ir duonienė gatava. Visa šaimyna labai mėgsta duonienį – išsrabia po kelis bliūdus. Ir dartės moterys gali isivirc, cik raikia juodos duonos.

Kiaušinienė stacokė irgi gardus valgis, daugiau sekmadieniui skirtas. Paimi kokius keturis kiaušinius, gerai išplaki, inpili pieno, dedzi miltų ir vėl išplaki. Paskui da šliukšteli pieno, beri miltų ir vėlek išplaki. Šiteipos maišai, kol tešla pasidaro smetonos čirštumo. Tadu paspirgai spirgucių, juos su riebulais supili blekutėn ir anta viršaus sukraci tešlų. Šaukštu lygiai išskirstai. Turi būc mažau nei pusė blekutės, ba neiškils. Kepi pečiuj – isipuca, iškyla kap pyragas, kabini šaukštu ir apsilaižydamas valgai su duonu. Vaikai pirštais krapšto spirgucius ir gauna šaukštu per nagus...

Da paporysu aplink viralus. Pirmucinis viralas – kopūstai. Kai torpan pasodzini, tai užauga, pilnų brikų prikerci. Sudedzi pašūrėn, pasigatavini spalgenų, krapų, kmynų – ruošiesi raugc. Gerų kubilaicį, būdavo, rankom pritrupini, o dartės mašinku šėčkavojam. Pradėc grūsc kubilan raikia nevalgius, in abiedai, tai bus geri, drūci kopūstai. Nedėlių pirkioj palaikai, o paskui išneši sklepan, prispaudzi dugnu, akmenį užricini, kad skyscimas būtų an viršaus, ir laikos lig pavasario, lig rūgščynių. Visa šaimyna mėgsta ir virtus kopūstus, ir žalius. Abiedai verdam su kaulaliu ir valgom su pečiun ar dukaukėn iškeptom bulbėm. Ir pietumi užtenka. O večarai valgom žalius su bulbėm. Pripjaustai svogūnų, užpili aliejum – ir kerta, būdavo, šaimyna, nat ausys sukas. O dartės ir tos šaimynos mažai beliko – dzviese su vyru. Vaikai miestuose poniškus valgius valgo – iš konservų – ir sarga.

Saniau kopūstus šucinom pečiuj, prieš liepsnų. Buvo tokia medzinė kačergaitė, pabadai, sugrūdzi dugnan kopūstus, ir šunta, pliurpsi. Kopūstai gardūs su pažiauni ar vuodegu išvirci, ale mėsa žalia, nerūkyta. Riebūs kopūstai – Užgavėnių valgis. Kiek mergai dziaugsmo, jei papuola kiaulės vuodega – ištekės!

Burokai – pėtnyčios valgis. Jų irgi nemažų aruodėlį sklepan pripildavom. Ir da cebralį užraugdavom – dėl rūgščies. Nežinau, dėl ko dartės moteros neraugia! Griebiamės acto, o paskui dejuojam: pilvų sopa! Būdavo, burokus nulupam, sudedam cebralin, užpilam šaltu vandeniu ir rūgsta. Teisybė, da druskos inberi... Paskui tų rasalų visur – nat an silkių pili. Ir rūgyci burokai gardu: supjaustai riekutėm, dedzi pipirų, svogūnų, su aliejum pakepini – valgai karštus ar šaltus su pečiun keptom bulbėm. Barščius virėm su dzovytais grybais, smetonu prabaltėm. Dartės aš verdu su kaulaliu, intrupinu morkvių, bulbių, o saniau nieko nedėj – cik burokai ir vanduoj. Gavėnioj ir grietinės nedėj – prastai valgė.

Gerų aruodų priraudavom ir kručkų. Pacys valgom ir gyvulius šaram. Geltoni saldesni, pacys valgom, o balci dzidesni auga, skaitos, gyvuliniai. Večarai verdam iš kručkų ir bulbių balcytų prėskų – gardu, cik raikia gerai pavirc, kad suvirtų. Saniau, būdavo, kai ataina vakaras, tai atneši kručkų, morkvių – ir visa šaimyna graužia. Žirnius, būdavo, per nakcį pamirkini, paskui prieš liepsnų skarvadoj paspirgini – visa šaimyna saujom stvarsto, trauškia. Kramtė viskų, kas papuola: riešutus, girinius obuoliukus, šermukšnius, spalgenas, kačėnus, kai trupini kopūstus... O dartės cik usisuk televizorų, tai ir rėkia: „Kramcykit orbit be cukraus!“ Nei žodelio apie morkves, kručkus, ropes ar kačėnus! O kai ima šnekėc apie šunų ir katių valgius, tai iš karto išjungiu televizorų. Jei tokiu sunkiu čėsu, kai visi kaimai prasgėrį, mūs valdžiai rūpi cik šunes ir katės, tai valdžia ne mūsiškė...

Agota Trainavičienė (Kabelių k., Varėnos r.)


Šaltanosiai. Sutarkuoji bulbes, išsunki, brazduosna inberi grikinių miltų, šiupteli druskos ir vynioji trintom aguonom kap cepelinus. Paskui padedzi an ližės išdziovytų kopūsto lapų, anta jo bandukį lepteli, da paploji – ir šusc pečiun. Valgom ir karštus, ir šaltus, saldi ar avižiniu kisielium usigerdami. Vietoj aguonų vidurin cinka grybai ar varškė. Miesto moterys gali kepcie blekutėj, dujinėj. Šaltanosius vaikai labai myli, ba tas aguonas da pasaldai, tai cik laižosi visų burnų isimurzinį.

Stasė Gaidienė (Margionių k., Varėnos r.)


Šiuškės. Virtas, da karštas bulbes gerai kočėlu sutrini, indedzi miltų, cik nedaug, kad tešla nebūtų kieta. Suminkai, paskui iškočioji ir supjaustai nedzideliais kųsneliais. Blekutį pabarstai miltais, sudedzi ir kepi. Iškepa grait, raikia žūrėc, kad neprisviltų. Tadu sudedzi puodan, užpili spirginiais, šliukšteli smetonos, o jei neturi – gerai ir pienas, ir vėl instumi pečiun, kad pašustų. Iššunta, išpurpsta – cikros pampuškės – pilnas puodas pasdaro. Dzidelė šeimyna gardziai pavalgo, možna sakyc, iš nieko.

Paulina Stasiulionienė (Musteikos k., Varėnos r.)


Avižinis kisielius. Avižas raikia išmirkyc. Nakcin pamerki – ir gana. Jos tadu lyg isišiepia, gerau isilukštena. Nuvarvini per sietų – tas sietas, vuogela, visas turtas buvo, be jo – kap be rankų. Dartės tai jau ir duršliokas anta sienos kabo! Tas nuvarvytas avižas pili blėkon ir pečiuj dziovini. Vis pamaišai. Paskui piestoj grūdzi – langvai grūdas, iš lukšto išlanda. Tadu mažoj niekotukėj išniekoji, paskui dar per sietų persijoji grūdus ir girnom sumali. Tadu karštu vandeniu užpili, išmaišai – šiltai porą dzienų pastovi ir apsųla. Raugas pasdaro. Tadu atskirai užverdzi vandenio, indedzi to raugo ir vėlek pečiuj verdzi. Vuogela, o bėga tas kisielius kap pienas, maišai tokiu medzini lopetaiti. Išverda grait. Baltas, gražus būna. Da pasaldai. Vuogela, turteli, jau kų gardu, tai gardu – ir vienas valgycie, ir su bulbėm. Ir labai sveika – skrandzį apmalšina, jei kam sopulys.

Vlada Saulevičienė (Margionių k., Varėnos r.)


Saldė. Gerai apsųla cik iš žalių, rupiai sumaltų rugių – dziovyci neturi saldumo. Užpili miltus šaltu vandeniu, išplaki buzų ir su puodu instumi pečiun. Ir stovi in vakari, sųla. Vakari puodų ištrauki, jau buza būna gardzi, skūrukė usidėjus, vaikų neacigini. Landa, skūrukį pirštu kabina. Vėlek užkuri pečių, žarjas sužari duobėn, puodan dar inpili vandenio ir an žarjų pastatai. Jis povaluko užverda. Tadu supili dzieškon, dar pripili virto vandenio ir raugini kokias tris dzienas. Paskui pripili molinį bliūdų ir neši ant stalo. Visa šaimyna srabia iš to bliūdo, valgo su pečiuj keptom bulbėm. Ir pavalgai, ir atsigeri sykiu. Ai tai gardu!

Malvina Margelienė (Ašašnykų k., Varėnos r.)

Parengė Emilija Liegutė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Kovo

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


80256. mie2007-04-11 19:40
ar kas nors istenge perskaityti? as paskutini sakini perskaiciau ir patikejau.

80605. rasa2007-04-15 18:20
vuo tep nu persjiedem ves legs

80614. krysia2007-04-15 18:59
co? nie rozumiem.

91528. marytė :-) 2007-07-30 22:24
savaitgaliui pagaminau šiuškių pagal E. Liegutės pateiktą recepta, kurį pasakė Musteikos kaimo gyventoja Paulina Stasiulionienė. Buvo labai gardu, visa šeima džiaugėsi- ačiū redakcijai. Būtų įdomu per kaziuko mugę ar šiaip kokia proga surengti šiuškių balių. Neužmirškim savo tėvų patirties.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 3 iš 24 
23:56:28 Feb 28, 2010   
Jun 2007 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba