ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-02-21 nr. 689

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Susipusiausvyrinimas (48) • Sigitas Geda. Kalba, pasakyta Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vasario 16-ąją (5) • KASPARAS POCIUS. Tarp Europos ir Honkongo (6) • Užuojauta (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (23) (15) • ANDRIUS MARTINKUS. Kitas, tolerancija ir skirtumų Dievas (17) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (2) • RENATA DUBINSKAITĖ. Privatus dangus ir neišvaizdus vaizdinys (11) • JŪRATĖ BARANOVA. Vienatvė tarp daiktų (11) • JEAN-SÉBASTIEN STILL ir JEAN PIERRE MOHENEM. Gelbėjimas ar naikinimas? (2) • RASA ŽIEMYTĖ. Ludwigas Wittgensteinas ir šiek tiek klinikos (26) • EMILIJA LIEGUTĖ. Jau sniego skranda suplyšo (2) • LIBERTAS KLIMKA. Apie Užgavėnių mitiškumą (16) • SAULIUS MACAITIS. "Marš, marš, tra-ta-ta" (6) • DINO BUZZATI. Tarakonas (5) • Iš Markaus Rodunerio asambliažų (2) • mano laiškas tau (126) • Julijus Lozoraitis. Mirtinas virusas (El. redakcijos priedas) (11) •

Jau sniego skranda suplyšo

EMILIJA LIEGUTĖ

[skaityti komentarus]

Užgavėnės – linksmybių, čūdų, juokavimo, šokimo ir giedojimo šventė. Aidamas par kiemų gieda nat ir tas, katris nigdi negiedojo. Per Užgavėnes raikia valgyc devynis rozus – kiek cik pilvan landa. Ir ne vien blynų – mėsos! Riebios kiaulės papilvės, kumpio, dešrų. Šitoj dzienoj usibaigia mėsiedas, prasdeda gavėnia. Tai raikia priskirsc mėsos ciek, kad kelias dzienas in jų nat pažūrėc nenorėtum. O gaspadinės deda anta stalo visų, kiek privirta. Nat žirnienį su kiaulės vuodegu, riebius kopūstus su pažandi virtus raikia išsrėbc, ba gi rytoju – Pelanų dziena, pac dzidziausas pasnykas. Ryto gausi usisrėbc burokų, skibukėm supjauscytų ir grynan vandenin išvirtų, pipirais, svogūnais užkalacytų. Po vakarykščo usigavėjimo gerai šitas prėskas valgis, ale vakaran jau pilvas kadrilį šoka. Nuvėjis kamaron, nusuki duonos bakano kampų, sugrauži ir tep ištįsi lig vakari. O ca anta stalo miežinės ar grikinės kruopos, irgi cik su kirviu virtos...

Iškada, kad Užgavėnės tep grait pralakia... Dzaugies cik tuom, kad jau saulukė per gerų kačargų pakilo, kad sniego skranda suplyšo – skylės juoduoja. Jau lado nosys po stogais kapsi, da dziena kita ir visai palais. Pac čėsas spėc orų. Jei Užgavėnių dziena saulėta, pavasarį javus raikia anksci sėc. Jei šlapia – javai augs bile kur pasėci. Linam – atskiri varažbitai: kai Užgavėnių saulė anksci nušvinta – derės anksci pasėci linai. O jei saulės nėr, linų gali ir nesėc, vis ciek nederės.

Anta rytojaus, jau po Užgavėnių, kokia žvitresnė merga ataina rėcio pasiskolyc ir porina:

– Ar girdėjot? Vakar bernai mušės! Nat jukų vienas kitam palaido!

– Ne, niekur nebuvom, negirdėjom. Poryk, Aniula, kas ty nuciko?

– Ogi Lašininis palaido jukų Kanapiniui!

Ir vėlek juokas, smagūs pasūturavimai...

Užgavėnių apeigos padeda išvaryc žiemos demonus ir budzina sukauscytų žamį, priduoda jai derlingumo, gyvascies.

Pokštai prasdėdavo jau nuog ryto. Bernai cik ir taikos, kur ratų iš pašūrės išridenc ir kur an stulpo pamauc, o labiausai taikos prie mergų kuodelių – išpešoja, o sykiais ir visų isineša – bus cigonui ar žydui barzda. Ar kokių sanų kailinių prašinėja, zuikinės kepurės. Kuom sanesnė, tuom gražasnė... O paragėjis anta stalo da šiltų, da cik an kopūsto lapo iškeptų bulbinių blynų čiumpa, suskiša užancin ir puola par duris...

Kabeliuosa, kap ir kituosa kaimuosa, buvo daug jaunimo – bernų, mergų. Žanoci irgi prisdėdavo prieg Užgavėnių linksmybių ir čūdų. Kas šokiais ir giesmėm, kas zabovom. Persirangėlių buvo daug. Jau iš anksto pasdarydavo gervės snapų, velnio ragus, gilcinės galvų. Ale daugiausa tai būdavo žydų, ubagų, cigonų, vengrų – ir visi apsivilkdavo išverstais kailiniais, panciu susjuosdavo. Velnias tai visadu būdavo ponaicis, juodai apsirangis, su skriblium. Cigonkos, žydaukos, raganos – su andarokais, veidus burokais ir suodzais isitepį.

Vaikščojo ciej persirangėliai po pirkias, vaikus gųsdė, čūdzinosi, mergas kirkė. Būdavo tokių gerų artistų, kad žmonės laukė jų atainanc. Tai cikrų cikrausas ponaicis velnias, vis prašo krauju pasrašyc, kad parduoda dūšių, tai cigonka kortas varažina – neatpažysi nieku gyvu iš balso, tep permaino! O jau žydas su kromeliu – mirk iš juoko! Tai jau aina par duris, tai vėlek sugrįžta, išdėlioja savo prakes. Mergom siūlo pažibukų, poterkų, guzikėlių, šukų, špilkų, o vyresnėm – imbiero, pipirų, alūno, vaistų nuog prūsokų... Vaikam daugiausa baimės ir dziaugsmo sukeldavo gyvuliai – meškos, arkliai, avinai, gervės...

Kolek lauki dar šviesu, važuodavo rogėm "kūlalio" – staci rogėsa važinėdavo laukais be jokių kelių ir vis virsdavo sniegan. Bernai mergas dar pamurkdzydavo pusnin, prikimšdavo sniego užancin ir po andaroku. Kuom labiau sniegi isivoliosi, tuom gerau javai augs: rugiai mūru stosis, o grikiai bus žemukai ir brandūs. Mergos spygaudavo, bernam kepures nuo galvos lupdavo, kišdavo sniegan, ale buvo patenkintos. Neva pyko anta bernų, o širdzis rodė: šitas tavi pasdabojo, šitas prasagė kailinius ir užancin rankų grūdo... Jei katra merga likdavo nepakibyta – spiegdama paci grūdavo sniegan. Sarmata prieš draugaites...

Sūpynes intaisydavo iš virvių kluoni, anta balkių, ir supdavosi visi – maži ir dzideli. Ir kuom aukščau insivarysi – tuom linai gerau augs. Valaknas bus plonas, ilgas, geltonas.

Bitukių irgi neužmiršdavo. Gaspadorus pabelsdavo avilin, prikišis ausį paklausydavo, tadu meiliai paslabydavo: "Sveikos gyvos, bitukės, šaltų žiemų iškentusios!" Ale Kabeliuose ratas katris bites laikė – daugiausa bagotyrai. Aviliai buvo išskaptuoci iš storo ųžuolo kamblio, aglių žievėm apdengci. Per Užgavėnes vaikus susodzydavo kubilan, veždavo po ulyčų ir liepdavo "ūžč". "Zy zy zy" – ūžia vaikai, padeda bitukėm. Jos bus sveikos, anksci medunešį pradės, ir vaikai gaus pačiulpc saldų korį...

Neapsiaidavo ir be laiscymosi vandeniu. Mergos kavodavo prisamtus viedrus, ba sykiais bernai iš viso viedro kliusteldavo. Ir nepyksi aplietas – javus Dzievulis gražai palaiscis, gerau augs...

O vakari persirangėliai, jaunimas ir akvačni vyrasni žmonės rinkdavosi kur ardvesnėn pirkion ir šokdavo, giedodavo, čūdzydavosi lig dzvyliktos valandos. Dūktų lig paryčių, ale gaspadinė išprašydavo:

– Čėsas namo! Jau prasdeda nauja dziena, jau gavėnia stojos.

Jaunimas skirstosi nenorom. Aidami ulyču dar gieda, dar kokį zbitkų padaro – iš lauko pusės durų klemkų pririša ar pabeldį langan surinka:

– Kelkitės! Gaisras! Pircis dega...

Žmogelis ir vierina, ir ne. Ale gerau jau acikels, paveizės. O kų su jais! Ciej parmazonai dar ims ir pacys padegs! O gaspadinė surankioja nuog stalo šaukštus, samcus, apgraužtus kaulus ir nakcai pastato pirkios kampan. Kad ganomi gyvuliai neiškriktų, gražai paraitų namo.

Morės Kabeliuosa nedegino, nebuvo tos mados, ale vaikai dar rytdzienos laukė. Dar anta pavažos "dziedelį" važojo. Paima sanų pavažų, pririša ratų. Tempianc pavažų tas ratas nusvyra, stebulė siekia žamį ir ratas sukas. Aplink stebulį pririša pagalukus, o anta jų pasodzina parėdzytų "dziedelį". Aprengtas sudriskusu skrandu, su lapini kepuri. Važuojanc "dziedelis" kraiposi, gruvinėja – vaikam juoko, nat už pilvų graibos.

Šitas paprocys atajis iš gilios sanovės. Sujungci du metų laikai – žiema ir vasara. Rogės ir ratai. Pirma gavėnios dziena jau raiškia, kad rogės grait bus neraikalingos, kad jau čėsas strajyc ratus. Ne iš piršto išlaužci žodzai: ratus strajyk žiemų!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Kovo

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


13109. Sniegas2004-02-25 17:19
Mano skrandą ne taip lengva sudraskyti:)
Man tiesiog patinka, kai visi tariasi išvarę žiemą iš kiemo, užversti visus ir viską puriom snaigėm. Dar pašalkit!

13261. Kas neskaitė2004-02-27 18:33
Textas kaip iš "Saulutės" ( elementorius 2 kl.) 1969m.leidykla "Šviesa"

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 4 iš 23 
23:45:14 Feb 28, 2010   
Jun 2007 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba