SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-06-18 nr. 619

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rita Nomicaitė
Neoklasicizmo įsaulyje

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Netikėtos traktuotės
1
• Šokio kryžkelėse
• in memoriam
Antanas Sprindys 1907–2004
1
• Druskininkų vasaros maratonas prasidėjo
• Vilniaus šokio spaustuvė tęsia tradicijas
• KONCERTAI2

Dailė 
• Vika Ryžovaitė
Tebūnie paslaptis
1
• Lina Jakeliūnaitė
Įspūdis fotografijoje
5
• Skaidra Trilupaitytė
"Sueuropintos" erdvės pėdsakai Rygoje
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Ingrida Daunoravičiūtė
Veržlus kaip pavasaris
1
• Irena Aleksaitė
Keturioliktasis teatrinis "Kontaktas"
2
 Ingrida Daunoravičiūtė
Sveika, gentie jaunoji, nepažįstamoji!
3
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Tarp jausmų ir noro pamiršti
2
• Živilė Pipinytė
Bilą nužudyti reikia
2
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Pagunda vogti
• Ronald Jones ("Frieze")
Gyvenimas dėžėje

Anonsai 
• Konkursas

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Teatras

Sveika, gentie jaunoji, nepažįstamoji!

Muzikos akademijos dramos aktorių kurso diplominiai spektakliai

Ingrida Daunoravičiūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Scena iš spektaklio "Iki trečiųjų gaidžių"

Retai būna, jog antraštę apie teatrinį įvykį išprovokuoja žiūrovai. Būtent jie – jauni, smalsūs, aktyvūs – birželio 10–13 dienomis šturmavo Lietuvos rusų dramos teatrą. Pretekstas? Režisierės Dalios Tamulevičiūtės dramos aktorių kursas, rusų grupė, šiame teatre, galbūt netrukus tapsiančiame jiems gimtuoju, rodė diplominius spektaklius.

Režisierei profesorei Daliai Tamulevičiūtei šis šturmas ir jaunųjų auklėtinių triumfas turėjo priminti prieš 29 metus net šešis vakarus iš eilės trukusią Akademinio teatro apgultį. Tada publika į profesionalus įšventino garsųjį Dalios Tamulevičiūtės aktorių dešimtuką. 1975 m. į Jaunimo teatrą atėję režisierės studentai su savimi atsivedė ir imlią, jautrią, ištikimą žiūrovų auditoriją. Tą, kuri jau metus veržiasi į Rusų dramos teatro ir jauniausio Dalios Tamulevičiūtės kurso vizitine kortele tapusį spektaklį "Iki trečių gaidžių" (pagal Vasilijų Šukšiną).

Paradoksalu – turėjo pasikeisti net keturios kartos, kad Lietuvos muzikos akademija išleistų tokį žvaigždžių kursą, aktorius, sugebančius prikaustyti žiūrovų dėmesį ne tik puikiu profesiniu pasiruošimu, bet ir absoliučiai nauju požiūriu į savo profesiją, kūrybinę misiją ir, svarbiausia, apdovanotus mokėjimu kurti ir būti, išlikti drauge.

Unikalų jaunųjų aktorių gebėjimą išnaudoti asmenybes vienijančios grupės privalumus, išlaikyti pusiausvyrą tarp individualaus kūrybiškumo ir meninės partnerystės režisierė Dalia Tamulevičiūtė atskleidė spektaklyje "Iki trečių gaidžių". Šmaikšti V. Šukšino pasaka kvailutį Ivaną (aktorius Valentinas Novopolskis) iš garbingų rusų klasikų prikimštos bibliotekos lentynos išstumia į dabarties platumas – atnešti Išminčiaus pažymos apie proto galias. Šmaikščioje, netikėtų siužeto posūkių kupinoje Šukšino istorijoje kaip žuvys vandenyje maudosi organiški, ironiški ir autoironiški, dalyką išmanantys aktoriai. Žinoma, tas dalykas neišsemiamas ir neaprėpiamas, – paradoksalioji "rusiška siela", kurią visa savo esybe įkūnija V. Novopolskio Ivanas bei jam antrinanti, pamokyti, išbandyti, pražudyti, sugniuždyti arba "suherojinti" vis taikanti unikali rusiška terpė, kurią su tokiu azartu ir aistra čia pat žiūrovų akyse "iš nieko" sukuria visa aktorių grupė. Jaunieji kūrėjai tikrai nepavargsta ieškoti spalvų ir niuansų savo vaidinamiems personažams, o kartu ir jautriai įsiklauso į partnerį, padeda vienas kitam. Todėl ir gimsta sutrikimą pasikeitusių laikų akivaizdoje maskuojantis, orus rusų klasikos personažų pulkelis – nuo Oblomovo iki vargšės Lizos ir Iljos Muromiečio, nuo frakuoto Puškino herojaus iki apšiurusio čechoviško inteligento. "Klasikai" kuliavirsčio greičiu transformuojasi į nūdienos velnių gaują, suvedžiojančią vargšę ruso sielą ir sukaustančią žiūrovus už širdies griebiančia liaudies daina, staiga virstančia pašėlusiu "Kamarinskoje". Velniavos siautulys savo energija užkrečia žiūrovus, leidžia jiems triumfuoti kartu su Ivanu – dėl kvailumo, ar tiesiog dėl sielos, kuriai lemta pulti, būti žeminama, vėl pakilti ir pagaliau pasiekti savąjį nušvitimo triumfą.

Režisierės Dalios Tamulevičiūtės spektaklių herojus dažnai patenka į išbandymą "krauju ir ugnimi", į tokią koliziją, kai tenka rinktis tarp žmogiško orumo, garbės išsaugojimo ir jų praradimo, paaukojimo vardan kažko dar vertingesnio. Ne išimtis ir šis spektaklis. Ivanas tiesiogine prasme turi gyvas išeiti iš ugnies – juk jam autorius ir režisierė paruošė susitikimą net su trimis slibino Goryničiaus galvomis (aktoriai Viačeslavas Lukjanovas, Valentinas Krulikovskis, Aleksandras Kanajevas) ir dviem karštom merginom – Baba Jaga (aktorė Inga Maškarina) bei jos Dukrele (Aleksandra Aleksejeva). Aktoriai, kurių išeities pozicija – asmenybės susitrejinimas, būtinybė trims charakteriams išgyventi viename ir begaliniai prisitaikymai, sukūrė turbūt patį stilingiausią Lietuvos teatro istorijoje slibiną Goryničių, kiekvienas nuo savęs pridėdamas dar po kokį išskirtinį būdo bruoželį – melancholiškumą, naivumą arba sunkiai tramdomą agresyvumą. Režisierės talentas prakalbinti ir netikėtu rakursu atskleisti Lietuvoje šiek tiek primirštą V. Šukšino kūrybą, pabrėžiant amžinų vertybių – vidinės inteligencijos, žmogiško ir pilietinio išdidumo – pirmapradiškumą, irgi buvo viena iš sprogstamojo mišinio "Iki trečių gaidžių" sudedamųjų dalių.

iliustracija
Viačeslavas Lukjanovas, Valentinas Krulikovskis ir Aleksandras Kanajevas (Slibinas Goryničius)
D. Matvejevo nuotraukos

Šeštadienį rodytose ištraukose pagal Fiodoro Dostojevskio kūrinius režisierė Dalia Tamulevičiūtė kontrasto principu leido atsiskleisti netikėtoms savo auklėtinių talento pusėms. Vakarykštį Ivanušką vaidinusiam V. Novopolskiui jos neklystanti pedagogės nuojauta leido nerti į apsisprendimo kančių draskomą Ragožino esybę. Sunkiausią "išbandymą Dostojevskiu" jaunasis aktorius puikiai atlaikė. Jis sukūrė Ragožiną, sakytum, žaidžiantį savo dvasinių galimybių ribomis, bet po žaidybiškumo luobu slepiantį širdį sprogdinančias kančias, kovą su pačiu savimi ir Aukščiausiuoju ir leidžiantį joms prasiveržti tik keletą tiksliai dozuotų akimirkų.

Jaunųjų aktorių ir režisierės triumfu tapo ištrauka iš "Nusikaltimo ir bausmės". Visa juodos spalvos paletė: žemės pilkšvumo herojų veidai, tamsos citadelėje įsižiebusi viltis išlikti kartu net mirties akivaizdoje, Dostojevskio minties ir jausenos akivarai... Žmogus reikšmingas tol, kol yra šalia kitų žmonių, – tokią mintį virš spektaklio šešėlių brėžia režisierės ranka.

Tamsiai pilkų būtybių būrys mechaniškai šurmuliuodamas suneša stalus ir suruošia pakasynų pietus Marmeladovo garbei. Dvi pečius surėmusios priešininkų grupelės ir žodinė Katerinos Ivanovnos (aktorė Inga Maškarina) kova su Amalija Ivanovna (aktorė Olga Pasternak) ir su visu pasauliu. Ligos, artėjančio galo, visiškos nevilties smaugiamos Katerinos įdėmiai klausosi Raskolnikovas (aktorius V. Lukjanovas), ne tik suteikiantis nelaimingajai bendravimo viltį, bet ir trumpam pristabdantis įvykių griūtį. Raskolnikovas šioje ištraukoje – tarsi suspausta veiksmo spyruoklė, neatlaikanti dramatinės įtampos, nutrūkstanti ir išjudinanti visuomenės moralinės sanklodos pagrindus, demaskuojanti tariamą padorumą (V. Krulikovskio vaidinamas Lužinas) ir apginanti puolusią dorybę (Aleksandros Metalnikovos vaidinama Sonia Marmeladova).

Pirmame diplominių spektaklių vakare rodytos "Idealistės" (pagal Aleksandrą Volodiną) herojė norėjo pasveikinti ateinančią Puškino žodžiais "Здраствуй племя молодое, незнакомое!" Aktorės Olgos Pasternak suvaidintos Bibliotekininkės lūpomis buvo išsakyta pagrindinė kryptis, kurią režisierė Dalia Tamulevičiūtė nurodė savo jauniausiajam kursui, – eiti į gelmę. Vaidmens, žmogaus sielos, literatūros, gyvenimo gelmę. Ir visada, bet kokiomis aplinkybėmis, išlikti idealistais – tikinčiais ir veikiančiais vardan žmoniškumo, vardan galimybės būti scenoje ir savo individualią kūrybinę energiją ištirpdyti teatro bendrystėje.

 

Skaitytojų vertinimai


3613. komentatorius2004-06-21 15:58
graziai parasyta apie grazius pasirodymus:) Здраствуй племя молодое, незнакомое!

3628. Cekava Zosė2004-06-27 10:04
Ale koks įtartinas A.Cholinos magistrančių kursas! Charakterius kurti sekasi šiaip sau (Graužinio spektaklis), o savarankiškas darbas, rodytas Keistuolių teatre, liudija merginų minties stygių, nemokėjimą regzti dramaturgiją. Viena Aldona Vilutytė (iš Keistuolių) bandė vertinti situacijas, bendrauti su partneriais. O kiti?

3629. pritariu2004-06-27 16:52
del sokeju tiesa, bet rusiukai tikrai geri buvo

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Vasario

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 24 iš 78 
22:07:01 Feb 28, 2010   
Jun 2007 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba