SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-05-02 nr. 566

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Edmundas Gedgaudas
Nedegantys rankraščiai
4

Muzika 
 Vytautė Markeliūnienė
Naujos interpretacinės refleksijos
• Jūratė Terleckaitė
Tiesa, išsakoma kūnu
• Lietuvių muzikos katalogai
• Operos "Romeo ir Džuljeta" premjera1
• Vargonų muzika "Sugrįžimuose"
• Operos teatras kviečia į paskutinį sezono spektaklį2
• Lietuvos šokio interneto svetainė
• Brangiausias Lietuvos pianizmo perlas2
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Budrytė
Spalvų ir linijų eksperimentai
• Rima Povilionytė
Nuoširdumo strategija
• Renata Ščerbavičiūtė
Tranzitas Europa
1
• Julijus Lozoraitis
Susitikimas Kėdainių sinagogoje
1
• Elona Lubytė
Pamarių - pajūrių naujienos
• PARODOS

Literatūra 
• Algis Skačkauskas6
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Moterys gelbėja pasaulį
1
• Naujosios dramos akcija`03
• "Antigonė"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kaip atsiranda reitingai1
• Pakeliui į Europą
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• BŪKIME KARTU!

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Naujos interpretacinės refleksijos

Žvilgsnis į Valstybinio Vilniaus kvarteto veiklą

Vytautė Markeliūnienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Audronė Vainiūnaitė, Artūras Šilalė, Girdutis Jakaitis ir Augustinas Vasiliauskas
M. Raškovskio nuotr.

Valstybinio Vilniaus kvarteto kūrybinis sūkurys - tai jau keturis dešimtmečius aktyviai pulsuojanti koncertinė veikla, kuri ir mūsų koncertiniame gyvenime, ir lietuvių kompozitorių muzikos sklaidoje sudarytų reikšmingą savarankišką "opusą". Natūralu, kad ansamblio nariai ne kartą keitėsi, bet jie visi kruopščiai formavo šio kolektyvo braižą. Nuo 1999 m. Vilniaus kvartetą žinome kaip keturių stygininkų - Audronės Vainiūnaitės, Artūro Šilalės, Girdučio Jakaičio ir Augustino Vasiliausko ansamblį, pastaraisiais metais savo intensyvią veiklą plėtojantį keliomis kryptimis. Kaip visada, šis kvartetas plečia savo repertuarą, kiekvienais metais išmokdamas net po keliolika naujų kūrinių. Jų koncertų geografija irgi labai plati, grindžiama dešimtimis pasirodymų per metus Lietuvoje ir svetur. Tarp užsienio gastrolių minėtini nuolatiniai pasirodymai Prancūzijoje su pianiste Mūza Rubackyte, o šių metų sausį kvartetas jau šeštą kartą sėkmingai gastroliavo JAV. Koncertinį kolektyvo gyvenimą lydi ir kompaktinių plokštelių įrašai - greta trigubo L. van Beethoveno ir dvigubo lietuvių kompozitorių albumų, išleistų 2001 m., šį mėnesį klausytojams pateiktas dar vienas naujas leidinys, įamžinęs J. Haydno "Septynis paskutinius mūsų Išganytojo žodžius ant kryžiaus".

Anaiptol ne kiekvienas kamerinis ansamblis pajėgus imtis didžiulių tęstinių ciklų, kokių yra Vilniaus kvarteto kūrybinėje biografijoje. Visi L. van Beethoveno styginių kvartetai, šešių koncertų ciklas "Romantinės ir lietuvių šiuolaikinės muzikos vakarai" - tai pastarųjų metų darbai, pradėti 2000-aisiais. Šių ciklų ištakos glūdi dar ankstesnių dešimtmečių Vilniaus kvarteto veikloje. 2002 m. sausį Taikomosios dailės muziejuje ansamblis pradėjo originalią koncertų seriją, įsimintiną ne vien patraukliu muzikiniu turiniu, bet ir kultūrinės diplomatijos pozicija - tai "Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai". Gausiai šiuos koncertus lankanti publika jau išgirdo dvylika programų, aprėpusių Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Airijos, Nyderlandų, Liuksemburgo skirtingų epochų kamerinės muzikos kūrinius.

Balandžio 13 d. pateiktą dvyliktąją programą Vilniaus kvartetas skyrė Graikijos kompozitorių kūrybai. Pastarajame koncerte, kaip ir prieš tai trijuose (Airijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo), atlikti kūriniai Lietuvoje skambėjo pirmą kartą, tad tai dar vienas svarbus šių programų dėmuo, atveriantis naujas mūsų atlikėjų interpretacines refleksijas. Ko gero, mažai mūsų muzikos gerbėjų ką nors žino, tarkime, apie Liuksemburgo, Portugalijos ar Graikijos kvartetinę muziką. Pasak kvarteto muzikantų, vienas kebliausių uždavinių - rasti tinkamą repertuarą, ypač tų valstybių, kurių muzikinės tradicijos pirmiausia nukreiptos kitokių žanrų link. Tokių problemų būta ir su Graikijos programa, tačiau iš keliolikos kūrinių pagaliau apsistota ties populiariausia pavarde - M. Theodorakio, jo šešiomis dainomis sopranui ir styginių kvartetui (dainavo R. Maciūtė), taip pat buvo pagriežti trijų šiuolaikinių autorių - F. Kosonos (g. 1969), V. Karafillidžio (g. 1971) ir P. Leftherio (g. 1966) kvartetiniai opusai. Visi jaunieji autoriai, žvelgiant į jų kūrybines biografijas, nėra prasilenkę su nūdienos muzikinės raiškos būdų įvairove, tačiau savo kompozicijose atskleidė didesnį polinkį santūriems tradicijų, o ne naujovių deriniams. Vakaro metu skambėję opusai sukėlė įspūdį, jog graikų kompozitoriai mėgsta kompaktiškas formas, lakonišką mintį. Šioje srityje jie geba pasiekti aforistiško turiningumo, tai pastebėjome P. Leftherio "Penkiose mažose pjesėse styginių kvartetui". Grakščiai, jaukiai ir paprastai buvo supintas ir kompozitorės F. Kosonos septynių pjesių ciklas "Aspektai". M. Theodorakio dainas pirmos ir antros koncerto dalių pabaigose atlikusi R. Maciūtė stengėsi perteikti natūralų melodingumą, po dainingai pulsuojančia vokaline linija slypintį dramatišką turinį.

Vilniaus kvarteto stygininkams puikiai pažįstama pati įvairiausia XX a. muzikinė leksika, techninių priemonių ir išraiškos įtaigumo jungtis. Ir šiame koncerte skambėjusios partitūros paliudijo, kad ansamblis pasirengęs vis naujoms užduotims, nesaistydamas jų su didesne ar mažesne griežiamos muzikos verte, nesitenkindamas laiko nugludintais receptais, bet pasitelkdamas savo meninę fantaziją, profesinius įgūdžius. Spalvinga, įvairialypė garso ir ritmo pradmenų samprata, faktūros sluoksnių pajauta, nemonotoniška, gyva intonacija, ansambliškumo ir individualumo sambūvis - šios savybės Graikijos, o ir kiekvienai kitai minėto ciklo programai suteikė išbaigto meninio rezultato pavidalą.

Pastarajam didelės reikšmės turėjo ir svarbus visus "Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarus" lydintis muzikologės Onos Narbutienės komentaras. Ji aiškiai išdėstė konkrečios valstybės istorinį, tradicinį, kultūrinį bei šiuolaikinį aspektus, taikliai pristatė autorius bei jų kūrinius. Jeigu šie tekstai būtų atspausdinti, manau, ne vienam rašančiam apie muziką jie taptų svarbia, reikalinga parankine literatūra, aktualiai praplečiančia informaciją, kurios randame, tarkime, lietuviškos "Muzikos enciklopedijos" I tomo tekstuose, skirtuose konkrečioms muzikinėms kultūroms ar autoriams. O pagaliau galima pagrįstai pasvajoti, kad O. Narbutienės parengta medžiaga, kaip ir Vilniaus kvarteto pagriežtas Europos muzikos paveldo pluoštas, gali tapti gražia paraiška, pagrindu būsimai kompaktinei plokštelei ar jų rinkiniui. Taigi dvyliktoji, Graikijos muzikos, programa apvainikavo šį Vilniaus kvarteto pusmetį. Po vasaros muzikinė kelionė po Europos Sąjungą bus tęsiama - girdėsime tris paskutinius ciklo koncertus, skirtus Didžiosios Britanijos, Portugalijos ir Ispanijos kamerinei muzikai.

Vilniaus kvartetas per ilgametę praktiką tęsia jau ne vieną tradiciją, kurios tampa ir ilgalaikiais projektais, ir studijuotinais meniniais reiškiniais (kaip kad naujos lietuviškos muzikos inspiravimas ir jos atlikimas). Nuo 1991 m. ansamblis kasmet Didžiąją Savaitę pasitinka vienu tauriausių Kristaus kančią įprasminančių kūrinių - J. Haydno septynių sonatų ciklu "Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus", op. 51 (šis kūrinys Vilniaus kvarteto repertuare atsirado dar prieš porą dešimtmečių). Malonu konstatuoti, kad nepaisant intensyvių koncertinių grafikų Vilniaus kvartetas kasmet randa laiko ir jaučia būtinybę "Septynis žodžius" jiems tinkamu metu pagriežti ne tik Vilniaus, bet ir atokesnių Lietuvos kampelių bažnytėlėse (kai jose temperatūra kartais būna pakilusi tik vos iki kelių laipsnių šilumos), ir visada randa to laukiančių klausytojų. Ši tradicija kvarteto tęsiama ir puoselėjama ne tik Lietuvoje, ansambliui yra tekę kūrinį groti ir Madride, ir Barselonoje, ir Romoje.

Prieš dvejus metus Vilniaus kvartetas gastroliavo Ispanijoje. Madride jų griežiamą J. Haydno septynių sonatų ciklą tąsyk lydėjo Lietuvos ambasadoriaus Ispanijos karalystėje dr. Vytauto Antano Dambravos esė "Septyni žodžiai" - tai meditacinio pobūdžio apmąstymai apie paskutiniąsias Kristaus žemiškojo gyvenimo dienas. Harmoninga J. Haydno muzikos ir V.A. Dambravos žodžio jungtis įkvėpė Lietuvos muzikų sąjungą šįmet įgyvendinti "skambančios knygos" idėją. Tai nauja kompaktinė plokštelė, kurioje skamba Vilniaus kvarteto griežiami "Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus", tarp sonatų įrašyta paties V.A. Dambravos skaitoma jo esė "Septyni žodžiai".

Leidinyje yra knygelė su šiuo tekstu, be to, prelato P. Gaidos-Gaidamavičiaus, rašytojos Alės Rūtos, gydytojo P. Kisieliaus ir muzikologės V. Aleknaitės-Abramikienės žodžiai apie V.A. Dambravą, kompozitorės A. Nekrošienės parašyta J. Haydno kūrinio anotacija. Iškilmingas leidinio pristatymas, vedamas A. Nekrošienės, įvyko balandžio 16 d. Taikomosios dailės muziejuje, dalyvaujant ne tik "vilniečiams" šio leidinio iniciatoriams, bet ir iš Ispanijos atvykusiam Jo Ekscelencijai V.A. Dambravai. Nors kompaktinių plokštelių mūsų muzikinėje erdvėje intensyviai gausėja, šioji dėl savo unikalaus turinio ir estetinės išvaizdos turėtų pelnyti išskirtinį klausytojų dėmesį.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Vasario

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 25 iš 79 
21:42:47 Feb 28, 2010   
Jun 2007 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba