SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-01-31 nr. 553

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Renata Dubinskaitė
Lemtingi atsitiktinumai
9

Muzika 
• Keturioliktasis gimtadienis
• Vita Česnulevičiūtė
Gyvas kryptingu veikimu
• Rima Povilionienė
Latvijos muzikai Filharmonijos scenoje
• Džuljetos partiją šoko Natalija Ledovskaja
• Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos vokalinė grupė "Jazz Land"2
• Pristatyti Lietuvos instituto planai5
• KONCERTAI

Dailė 
• Apie įvairų meną20
• Elena Černiauskaitė
Opozicijų žaidimai
1
 Dovilė Tumpytė
Vienas žvilgsnis
1
• Dėmesio!
Skulptūros klonavimas?
5
• PARODOS

Literatūra 
• Halina Poświatowska2
• Vilniaus universiteto biblioteka išlaikys savo statusą
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Fantasmagoriškumo ribos
• Daina Bogdanienė
Dviejų ilgaplaukių kometų susitikimas
• Neramių situacijų meistras9
• "Portija Koglen" Vilniuje1
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Nesibaigianti vidurio pasaka
• Naujas kino centras1
• Bergmanas perlų padaže6
• Kai susilieja miestai
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Vienas žvilgsnis

Kosto Dereškevičiaus paroda "Akademijos" galerijoje

Dovilė Tumpytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kostas Dereškevičius. "Peizažas su moterimi". 1970 m.
O. Posaškovos nuotrauka

Tapytojas Kostas Dereškevičius (kaip ir Algimantas Kuras, Arvydas Šaltenis, Aleksandras Švėgžda) savitai pasuko tapybos deromantizavimo keliu, atkreipęs dėmesį į nereikšmingus kasdienius daiktus ir įvykius, pradėjęs fragmentuoti, keisti koloritą į nelabai "skanų", kurti priešybes idealiam, optimistiškam pasaulėvaizdžiui. Ilgainiui susiklostė jo tapybai būdingos temos ir motyvai: merginos, langas, kelionė, mašinų fragmentai - o tai, anot dailėtyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, ir nulėmė jo tapybos braižo autentiškumą.

Dabar profesoriaujantis Vilniaus dailės akademijoje, K. Dereškevičius "Akademijos" galerijoje eksponuoja šešiolika 8-ojo dešimtmečio pradžios darbų, nutapytų prabėgus keleriems metams po tapybos studijų baigimo buvusiame Valstybiniame dailės institute. Kaip teigia autorius, paroda siekiama parodyti jauno tapytojo "darbą su savimi", kokias idėjas tapyboje gimdė 8-ojo dešimtmečio pradžios aplinka, o ne "brandžios tapybos puokštę". Todėl tarp darbų nėra nei A. Andriuškevičiaus aprašytos "Karvės prie plento", nei "Besiilsinčios" viliojančių šlaunų, nei "Moters su dešrele". Tai labai gera proga pamatyti rečiau regėtus K. Dereškevičiaus ankstyvuosius darbus, kuriuos pats autorius pristato ir edukaciniais tikslais.

Trūksta nebent nedidelės intrigos: kokio nors jauno tapytojo (kuriam būtų tiek pat, kiek K. D. 8-uoju dešimtmečiu) darbų antrame galerijos aukšte, kurį nuo pirmojo skiria 30 laiptelių (metelių) - kad dar labiau pasijustų kartų, laiko dvasios, mąstymo skirtumai ir tapybos kaita.

Stovėjau tarp šešiolikos Dereškevičiaus darbų ir leidau akims laisvai bėgioti sienomis, stebėdama, ties kuriais paveikslais jos stabteli ilgėliau. Tokio neatsitiktinio atsitiktinės atrankos principo rezultatas - "Balta moteris", "Skelbimas", "Peizažas su moterimi" ir "Du stačiakampiai". Visuose paveiksluose yra moters motyvas.

Visi keturi darbai įspūdingi savo kompozicijomis, spalvų deriniais ir konstruktyviomis dėmėmis ar ekspresyviu potėpiu. Visi paveikslai turi stebėtinai griežtą įstrižą kompoziciją, kuri jiems ir teikia žavesio. Bet įdomiausia stebėti, kaip K. Dereškevičius savo tapyboje elgiasi su moterimi.

Moteris bent trijuose iš šių paveikslų (išskyrus "Du stačiakampius") neturi jokių išskirtinių veido bruožų (neturi veido - akių, nosies, burnos, antakių), t.y. jos nėra individualizuotos. Tačiau tapybos darbuose ryškus "apskritai moters" charakteris, būsena, nuotaika. Tapytojas tai išreiškia forma, skirtinga tapybos maniera kuria vis kitokią moterį.

Balta moteris paveiksle tokiu pačiu pavadinimu - beikoniškai ekspresyvi. Šis moters motyvas galėtų atitikti "moters-motinos" tipą. Ypač gražiai ir su įtampa nutapytas veržlus moters gestas: ant veidu slystančio masyvios rankos ir kaklo tapytojas uždeda akinamai baltų dėmių, kurios išryškina visų kūno masių slinktį. Šiame paveiksle yra dar viena moteris - didžiosios moters pašonėje: taip pat balta, maža, nutepta vos keliais tiesiais brūkštelėjimais, stafažiška (reikalinga paveikslo kompozicijos dinamikai palaikyti).

iliustracija
Kostas Dereškevičius. "Du stačiakampiai". 1973 m.
O. Posaškovos nuotrauka

Matisiškų formų, dekoratyvi moters figūra už lango "Skelbime", ir moteris-kontūras, susigerianti į žolę rausvame kilimėlyje ("Peizažas su moterimi"), pirmiausiai panašios kompoziciniu sprendimu. Peizaže moters motyvas įstrižainėje pakartoja ant horizonto pūpsančią krūvą (gal šieno), o raudona moters figūra "Skelbime" atsvarą randa paveikslo apačioje esančiose dėmėse. Įkūnijamais tipažais moters motyvai, be abejonės, skirtingi. Paveikslo "Peizažas su moterimi" tapybai būdingas archajiškumas, primityvumas. Tik kelios žemiškos spalvos, alsuojančios ramybe, linijiška moters figūra peizaže. Tai ir sudaro moters-gamtos įvaizdį. Įdomu, kad M.K. Čiurlionio "Diena" atspindi panašias nuotaikas, panaši ir jų kompozicija, tik skirtingi motyvai (tiesiog Čiurlionis tapė ne moterį, o gamtą). Matisiškoji moteris kur kas rafinuotesnė ir aikštingesnė. Tai lemia ir apibrėžtesnės formos, ir dramatiškesnis spalvų derinys, ir pasirinkti motyvai (raudonas moters kūnas, juodi plaukai, rudi lango rėmai). Beje, moters kūnas apibrėžtas baltais kontūrais, ir guli ji kažkokia keista negyvėlio poza...

Pisuarai, kaip žinoma, pritaikyti vyrų patogumui arba menui (Marcelio Duchamp`o nuopelnas). Paveikslas "Du stačiakampiai" kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų: pirmiausiai - kodėl toks pavadinimas (be jokių poteksčių), antra - kodėl "stačiakampiai", kodėl nutapyta moters galva taip godžiai žvilgčioja į baltą plokštumą, kurioje nutapytas pisuaras, labai panašus į vyriškio galvą? Ar visas tas slaptumas ir kompozicinis dirbtinumas - tik tam, kad niekas neužuostų, jog sovietinė liaudis vis dėlto mėgaujasi seksu?

K. Dereškevičiaus nutapytos moterys skirtingos, bet ir panašios - jos nėra moteriškos. Jaučiama grubi aistra, godulys, kažkokie praradimai, nusivylimas, kančia etc.

Nemeilės, o baimės ir brutalumo pripildyti K. Dereškevičiaus paveikslai, vaizduojantys moterį (be abejo, tokį įspūdį sukelia formalūs kūrinių bruožai, o ypač sprangūs spalvų deriniai). Gal tai ir yra sovietmečio bruožas?

 

Skaitytojų vertinimai


1308. Meno myletoja2003-02-03 09:17
Dereskeviciu - kietas tapytojas, kas is dabartiniu trisdesimtmeciu taip drasiai gali uzsimoti? Sitos parodos darbai savo meniniu mastymu ir konceptualumu ne vienam siuolaikiniam nusluosto nosi! Sveikinu autoriu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Vasario

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 25 iš 79 
21:32:12 Feb 28, 2010   
Jun 2007 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba