SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-03-07 nr. 792

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Edmundas Gedgaudas
Ne protu Rusiją suprast
37

Savaitė 
• Atsargiai: gėlės!2

Muzika 
• Mariuszas Trelińskis: esu už tiesą10
• Jūratė Vičienė
Tobulas barokas
2
• Goda Rupeikaitė
Salvadoras Dali ir jo mūza
1
• M.K. Čiurlionio menų mokyklos choras – Vokietijoje 1
• KONCERTAI

Dailė 
• Vidas Poškus
Uogelės ir gėlelės. Tortai ir pyragai
24
• Dangira Buzytė
Potėpiuose slypinčios nuojautos
8
• Monika Krikštopaitytė
Žmogus-griaustinis ir tylinčios dūdos
37
• Niujorke atidaryta grafikės iš Lietuvos darbų paroda3
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI1

Teatras 
• Vilmantas Juškėnas
Tramdomieji marškinėliai moterims
1
• DVD metraštis „Lietuvos teatras“1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• „Tos visos moterys“
• Siaubo šou 1
• Karnavalas tęsiasi7
• Kino projektas sujungs dvi kultūros sostines
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Tebūnie naktis2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Ne protu Rusiją suprast

„Boriso Godunovo“ premjera LNOBT

Edmundas Gedgaudas

[skaityti komentarus]

iliustracija
M. Raškovskio nuotr.

„Musorgskis yra vienintelis ir toks visiems laikams išliks – dėl savo meno be sustingusių regulų. Niekad rafinuotas jautrumas nebuvo tiksliau išreikštas tokiomis paprastomis priemonėmis.“ Tai – Debussy mintys. Įrašykime čia Musorgskio vietoje Čiurlionį, ir šie žodžiai stebėtinai tiks apibūdinant jo dailės darbus. Na ką, abu juk genialių vizijų skatinami išpuoselėjo individualius išraiškos būdus, aplenkdami akademines pakopas ir diletantizmo akivarus. Abu juos gal panašiai svaigino laimė – vieną komponuojant „Borisą Godunovą“, o kitą tapant sonatas.

„Godunovo“ klavyrą – kaip juokų vertą kuriozą – Saint Saensas 1875 metais parsivežė iš kelionės po Rusiją į Paryžių. Pokštas supliuško, nes klavyru imta žavėtis. Kai gerokai vėliau ten buvo parodytas „Borisas Godunovas“, kilo mintis, kad tai „Peleaso senelis“ (turėta omenyje Debussy opera „Peleas ir Melizanda“).

O kaip buvo Rusijoj? Čaikovskio nuomonė: „Musorgskio muziką kuo nuoširdžiausiai siunčiu velniop. Tai vulgari, niekam tikusi muzikos parodija. Bet, visų šlykštybių nepaisant, jis prabyla nauja kalba, ji nėra graži, tačiau nenudėvėta.“ Velniop siunčiamą muziką „Godunovo“ autoriaus bičiulis Nikolajus Rimskis-Korsakovas girdėjo kiek kitaip: „Tą kūrinį aš dievinu ir podraug jo nekenčiu.“

Sankt Peterburgo Marijos teatre po sudėtingų peripetijų (parašant tris papildomus paveikslus ir kelis paskirus „numerius“), 1874 metais įvyko neįprastos muzikinės dramos premjera. Anuometinė publika „Godunovą“ įvertino nepalyginti palankiau negu profesionalūs muzikai (novatoriškiems opusams tai nebūdavo būdinga). Autorius po premjeros į sceną buvo kviečiamas dvidešimt ar netgi daugiau kartų. Opera Marijos teatro scenoje išsilaikė penketą sezonų ir iš repertuaro dingo tik to pareikalavus caro rūmams.

Penkiolikai metų praslinkus po Musorgskio mirties, 1896 metais Rimskis-Korsakovas ėmėsi „Boriso Godunovo“ redagavimo. Pateikė naują – kur kas efektingesnę – orkestruotę, o ir šiaip ką ne ką „patobulino“ rutininio muziko žvilgsniu. Ar Musorgskis būtų tam pritaręs? Jo orkestruotė – lengva, skaidri, linkstanti į kameriškumą. Vyrauja styginiai ir mediniai pučiamieji instrumentai, variniai naudojami labai atsargiai. Keista, bet po premjeros kovingai nusiteikę kritikai palankiai įvertino būtent orkestruotės originalumą. Musorgskio muzikinėje dramoje svarbiausias išlieka žodis ir dainuojančio aktoriaus raiška.

Bet ar imantis pirminės „Godunovo“ partitūros orkestrui dera tik atsargiai dainininkams akompanuoti? Anaiptol ne, nes jame esama svarbių proveržių, o ir tapdamas „fonu“ jis privalo pulsuoti gyvybe. Tokios orkestro muzikos tėkmės Vilniaus premjeroje, diriguojant Robertui Šervenikui, protarpiais stigo, natūrali scenos ir orkestrinės sąveika sušlubuodavo. Ir vėl pasigirdo kaltinimų „mažaraštei“ Musorgskio orkestruotei. Dalyko žinovai tvirtina, esą kompozitoriaus intencijas jautriausiai atspėjo ir 1939 metais jo operą instrumentuodamas išreiškė Dmitrijus Šostakovičius. Tačiau nepamirškim, kad su tapybišku Rimskio-Korsakovo variantu „Godunovą“ visame pasaulyje suaugino genialusis Fiodoras Šaliapinas, parengęs šį vaidmenį Maskvoje, Mamontovo teatre 1898 metais. Ryškių potėpių psichologinė vaidyba, monumentalumas, paslaptinga stačiatikiškosios Rusijos egzotika. Panašus buvo ir 1930 metais parengtas mūsų Valstybės Teatro spektaklis (Mstislavo Dobužinskio scenografija), kuriame Šaliapiną Kauno publika išgirdo 1934 metų gruodį.

Šis ir du pokario pastatymai (antrąjį iš jų dirigavo Jonas Aleksa) Lietuvoje buvo įtvirtinę apypilnį „Boriso Godunovo“ variantą – su vienu lenkiškuoju veiksmu ir finaline scena prie Kromų. Tokia operos versija politinę intrigą išskaido į du židinius, sureikšmina Grigorijaus vaidmenį, įveda neeilinį Marinos Mnišek personažą. Ar rinktis nepalyginti glaustesnį, retai kur rodomą pirmąjį operos variantą dabar paskatino meninės dingstys? Regis, kad taip – pamatęs įsitikini, kad pilnesnė to kūrinio versija režisieriui Mariuszui Trelińskiui kaišiotų pagalius į jo sumanymo ratus.

Uždangai atsivėrus sužavi Boriso Kudličkos (Slovakija) scenovaizdis – lakoniškas, monumentalus, reikšmingai kintantis ir daug kur gerai besijungiantis į veiksmą. Erdvus ir kartu kažkaip žiauriai uždaras, puikiai olando Marco Heinzo apšviestas. Prologas ir pirmasis veiksmas rodo ne bet kokią režisieriaus viziją ir preciziškai veikiančią jo ranką. Nužudomas caraitis Dmitrijus, nusikaltimo vieta scenos centre įsibūva visam spektakliui – tai dangstoma, tai vis kitaip atveriama. Bet jau spektaklio pradžioje yra ženklų, patariančių su scena nuoširdžiai sąveikauti ketinančiam žiūrovui daug kam pasirengti. Metraštininko Pimeno scenoje įsismagina Trelińskio (ir dramaturgo Piotro Gruszczyńskio?) ryškieji potėpiai. Senas, metraštį dorai rašantis vienuolis Pimenas? Tokio nebėra. Jis tapo tautinės religinės grupuotės vadeiva. Jaunieji juodai vilkintys fanatikai stovi ratu, sveikinasi ranką glausdami prie širdies ir ją tuoj pagal nacių pavyzdį iškeldami. O toliau? Smuklė Lietuvos pasienyje? Ne. Adresas tas pats, bet ten jau viešnamis. Jo „motinėlei“ (efektinga Ieva Prudnikovaitė) ne galvoje vienatvę praskaidrinančios šmaikščios dainelės. Lyg į savo namus įžengia Varlamas su Misailu (Arūnas Malikėnas ir Rafailas Karpis – yra į ką pažiūrėti!), bemat išdygsta ir pabėgęs iš Pimeno pašonės, į Lietuvą žingsnius kreipiantis Grigorijus (raiškaus balso rusų tenoras Sergejus Grankvistas). Atsiranda „panelių“, kaista gyvenimėlis, Varlamo garsiąją dainą apie Kazanės apsiaustį nustelbia Misailo diskotekinis ir dar kitoks siautulys. Policininkai! Kraujas! Jau trečią kartą spektaklyje, šįsyk – iš Varlamo nosies. Tačiau kažkaip paaiškėja, kad visi trys „vienuoliai“ – iš tos pačios fanatikų grupuotės. Policininkai nudobiami, Varlamas su Misailu nuseka paskui Grigorijų, pripažinę jį kaip vadą, kuriam nuo nieko sprukti (kaip reikalautų operos siužetas) nebereikia.

iliustracija
Edemas Umerovas (Borisas Godunovas)
M. Raškovskio nuotr.

Cituoju režisieriaus tekstą, aiškinantį tolesnio veiksmo turinį: „Prie jūros, privačioje Godunovo rezidencijoje, jo dukra Ksenija gedi mirusio vyro.“ O mes regime, kaip vilkėdama maudymosi kostiumėliu (puiki Laurynos Bendžiūnaitės figūra, neprastesnis ir vokalas, ji tik ką iš baseino?), Godunovaitė pratrūksta isterijos priepuoliu, taip gedėdama jaunikio, su kuriuo nesuspėjo susituokti. Tėvas švelniai dukrą guodžia (pagal Trelińskį – apšaukia ir liepia nusiraminti), o šioji įžūliai aikštijasi, ne ką čia padeda ir „naujarusiškos“ auklės (Fausta Savickaitė) intervencija.

Reginiai didžiulėje televizijos studijoje aukštyn kojom apverčia įvykius prie Palaimintojo Vasilijaus cerkvės. Išbadėjusi minia pakeista manieringomis „kunigaikštytėmis“, Jurodivas (jautriai dainuojantis Mindaugas Zimkus) virto išdažytu transvestitu. Besistengdamas dabartiniam žiūrovui padaryti šią sceną įdomią, režisierius verčiasi per galvą, viską lyg chloro skiediniu apipildamas – kosminį sielvartą, neviltį, pamišėlio lūpose evangelinę jėgą įgyjančią siaubingą tiesą, caro prašymą, kad šis už jį melstųsi. Ar su absoliučiu muzikos ir teatro šedevru taip elgiamasi, siekiant išreikšti nūdienos mentalitetą ir Power Game formas? Kita vertus – skamba viskas puikiai. Į sceną mažiau žiūrėdamas, įvertini ir personažu tampančio, Česlavo Radžiūno „sustyguoto“ choro didžiulį vaidmenį, ir katarsinio epizodo prie Vasilijaus cerkvės iškalbą.

Bet gal tokia vizija režisierius savaip iliustruoja seną teiginį apie Rusiją: girdi, kad ir kaip maskaradiškai apsirengtų, norėdama atrodyti kitokia, ji visada liks ištikima savo archetipams. Gal Justinas Mikutis šitokią interpretaciją pavadintų „taikliu nepataikymu?“ Įvairiai kitą dieną galvoji, režisierių (gal kažkiek ir save) teisindamas, prisimindamas garsiąją Fiodoro Tiutčevo frazę: „Ne protu Rusiją suprast“ („Umom Rossiju ne poniat’“).

O scenoje tęsiasi statytojų naujai sumanytas siužetas. Suokalbininkai nusmeigia carą, kirčiu į galvą pribaigia ir jo sūnų Fiodorą (neįprasta mecosoprano vietoj girdėti berniuko balsą, bet Paulius Beniušis – šaunuolis). Ir vis šmėžuoja zuikiai. Ką jie reiškia? Keista, tačiau žiūrovo niekas nebejaudina. Nei Edemo Umerovo (Rusija) gražiu balsu ir ganėtinai raiškiai dainuojami Godunovo tekstai, nei netikėtai atsinaujinusi, subtilių niuansų praturtinta Vladimiro Prudnikovo vaidyba kuriant šį personažą. Neišsisklaido palieto chloro kvapas? Tad tik stebi, vis konstatuodamas – štai Audriaus Rubežio balsas tikrai tinka klastūnui Šuiskiui, o Arvydas Markauskas galėtų pasisaugoti šaržuodamas TV studijoje, nes per tai ne tik „vaidmens piešinys“, bet ir dainavimas nejučia slysteli. Pimenas – šaltas, orus, vengiantis žmogiškesnių niuansų. Toks tinka fanatikams vadovauti, tokį jį tiksliai kuria Vytautas Bakula. Kaip ir Eugenijus Vasilevskis – šūkaliojantį, miniai operos pradžioje įsakinėjantį Pristavą.

Spektaklio programėlė mini, kad 2005 metais M. Trelińskis paskirtas Didžiojo teatro Varšuvoje meno vadovu. O kaip yra šiandien? Tenykštė „Gazeta Stołezcna“ (2008 sausio 5–6 d.) cituoja naująjį Lenkijos kultūros ministrą Bogdaną Zdrojewskį: „Didysis teatras privalo tapti pastebimas Europoje. Tačiau nebendradarbiaujant su iškiliais menininkais, tokiais kaip Mariuszas Trelińskis, vengiant įdomių, novatoriškų sprendimų tą pasiekti sunku.“ Toliau laikraštis rašo: „Bet Mariuszas Trelińskis savo sugrįžimo į Varšuvą nepatvirtina. Gruodžio 20 d. planuojama Ch.W. Glucko „Orfėjaus ir Euridikės“ premjera neįvyks.“ (...) M. Trelińskis: „Dėl to labai nesijaudinu, nes turiu kitų pasiūlymų.“ Ir mini, kad vasarį įvyks jo režisuoto „Boriso Godunovo“ premjera Vilniuje, o vasarą „Baltųjų naktų“ festivaliui Sankt Peterburgo Marijos teatre jis parengs Gaetano Donizetti „Luciją iš Lamermuro“, ją diriguos Valerijus Gergijevas. Edinburgo festivalyje parodys Karolio Szymanowskio „Karalių Rodžerį“, irgi Gergijevui diriguojant.

Trelińskis nepažįsta natų. Bet aštrialiežuvis muzikologas Andrzejus Chłopeckis linki visiems natas skaitantiems muziką girdėti taip, kaip ją girdi Trelińskis. Tik ar jis deramai išgirdo ir „Godunovo“ partitūrą? Ar į ją įsiklausęs tą kūrinį pamilo? Jei taip, tai ko rausiasi po genijaus įkoduotas jo paslaptis? Operose jų yra (ypač geriausiose), ir naujai į jas žvelgdamas nuovokus režisierius randa būdų tokių mįslingų „atramos stulpų“ neišjudinti. Ar būtent tokios nuovokos šį kartą nepristigo Mariuszui Trelińskiui?

 

Skaitytojų vertinimai


13133. J. :-) 2008-03-10 21:57
Kaip visada su malonumu skaitau Edmundo Gedgaudo kritinius straipsnius. Gerai, kad turime tokius kritikus giliai išanalizuojančius naujus teatro muzikinius pastatymus. J.

13134. urvinis2008-03-10 22:10
Kritikas taip giliai užkasa tai, ką nori pasakyt, jog lieka nelabai aišku, kaip jam pačiam tas spektaklis: patiko, ar ne. Kankina begėdiškas įtarimas, kad jis nelabai žinojo- peikt privalo, ar girt. Todėl dėl visa ko kol kas viską labai giliai užkasė. Kad, vėliau atkasęs, galėtų pareikšt: ir aš taip sakiau!

13135. Z. urviniui2008-03-10 22:58
Urvini, puikiai pasakyta!!! Bravo!

13136. Liuce2008-03-10 22:59
Iš tiesu, straipsnyje nera vertinimo. Yra issisukinejimas nuo tiesaus atsakymo. Zodziu krusa. Maivymasis.

13138. IKs2008-03-11 00:18
Kritiko nuomuone pakankamai aiskiai pasakyta, o kai kurie komentatoriai savo paleteje turi tik dvi spalvas: juoda ir balta.

13149. Idomu2008-03-11 12:41
Idomu, ar tai, kad ne zodzio nepasakyta apie Godunovo vaidmens atlikima - kritiko pozicija? As cia be ironijos sakau:) Pati nemaciau negirdejau, tad ir idomu, ka Gedgaudas tuo norejo (ne)pasakyti.

13150. Liur liur2008-03-11 14:46
Tikrai cia nieko nepasakyta.

13151. Renata2008-03-11 14:52
Gerb. Gedgaudas vertina pastatyma pagal atitikima Musorgskio originalui, jo uzmanymui. Paprastai taip ir reikia daryti. Trelinskio pastatyma veikiau butu galima pavadinti "Pagal Borisa Godunova", taip ko gero butu garbingiau. Taciau tai nepaprasto talento rezisierius. Kiekviename paveiksle buvo tiek netiketumo, naujoviu... Vaizdas ir muzika buvo nuolatiniame kontraste, bet patikekit, tai taip idomu! Smegenys ir klausa nuolat provokuojami, o juk operos teatre tai itin retai vyksta. Man butu labiau patike, kad bent programeleje butu atsirades originalus libretas kaip atspirties taskas, tada ziurovui nereiketu painiotis, ar tokie ivykiai turejo buti pagal originalo dramaturgija, ar cia jau Trelinskio ivesta naujove (sutikit, svarbiausiu personazu mirtys ne tokia jau ir smulkmena..). Darant tokias ntervencijas reiketu tai akivaizdziai parodyti, nesitikint, kad visi ziurovai saleje gerai zino operos originala. Sutinku su kitais komentuojanciais, kad p. Gedgaudas neissako aiskiai "uz" ar "pries", bet tai tikrai sunku padaryti. Net turint Trelinskiui dideliu priekaistu, neimanoma nematyti jo talento.

13154. Renatai2008-03-11 18:34
Ponia, prieštaraujate pati sau. Spektaklis turi būti taip pastatytas, kad nereikėtų jo lyginti su libretu kaip atspirties tašku! Juokinga! Operoje turi būti muzikos ir vaizdo vienovė, tada spektaklis bus pavykęs. O čia būtent to nėra! Muzika nereikalinga!!! Šitam režisieriui apskritai negalima statyti operų, jis negirdi muzikos!!! (O tokių sceninių "vaizdų" pilna kiekviename antrarūšiame miuzikhole...)

13155. mildosius2008-03-11 19:29
borisas godunovas nuostabus spektaklis ir pastatymas man patiko buvo linksma jame vaidinti

13161. vilnis2008-03-12 08:37
Gedgaudas nedrąsiai pasako apie "atramos stulpų" išjudinimą. Tai paaiškina, kodėl tie ponai akademikai, kurie nuo mokyklos laikų išmokę ir aiškina kitiems, ką galima įsivaizduoti skambant konkrečiai muzikai ir jokiu būdu negalima kitaip, nes "bus pažeista muzikos ir vaizdo vienovė", tai tikrai pajuto išmuštą pagrindą iš po kojų :)) Jie tai juk tikrai jau nepajėgūs kitaip pažiūrėti. ;)

13163. vilniui2008-03-12 10:06
Cia tikrai nebuvo ko ziuret, desimtas vanduo nuo kisieliaus tokie atsieit perdirbimai.

13164. vilniai2008-03-12 10:15
Esate labai atsilikęs nuo dabartinio operos teatro. "Atramos stulpai" jau daug metų judinti, išjudinti ir perjudinti! Ginčas - ar galima moderninti klasikinę operą - seniai išsemtas. Atsakymas - GALIMA. Klausimas likęs vienas - KAIP tą daryti, KADA daryti ir AR VERTA tai daryti. Vienos klasikinės operos tam paslankios, kitos - ne. O tada viskas priklauso nuo STATYTOJŲ TALENTO, VIZIJŲ IR SUGEBĖJIMO GIRDĖTI MUZIKĄ. Ar aišku???

13165. vilnis2008-03-12 10:50
Taigi, pone, pripažįstate, kad "Borisą Godunovą" jau modernino ir dar kaip. O gal vokiečių fašistai ir KGB jau nemodernybė, todėl tos vizijos taip nežeidė kaip šiandienybės problemos? Manau, kad šiame pastatyme pateiktas traktavimas taip sunervino mūsų akademikus todėl, kad jie pamatė dabarties politiką, o dabarties politika jiems iš principo yra šlykšti, jie nenori ja teptis, jie niekad labiau ja ir nepasidomėjo, o viduramžiais buvo ne politika, bet herojų tragedijos. Todėl "muzikos negirdintis" režisierius rodo ne tas vizijas, kokios gali kilti klausantis TOKIOS muzikos. "Muzikos negirdintis" režisierius girdi ne kenčiančios didvyriškos rusų laiudies skausmą, o šlykščios gatvės publikos isteriją. Vajetau, pasibaisėjimas. Normali provincijos gyventojų reakcija.

13174. vilniai2008-03-12 22:02
Normalu cia nebent tai, kad Vilnis atsistoja plodama po spektaklio, tarsi pati butu suplojusi tuos 170Lt uz bilieta...

13175. vilnis2008-03-12 22:32
Chi :) Kaip tik perskaičiau, kaip Putinas nurodinėjo Tuminui, kad Čackis neturėjo teisės verkti, nes buvo irgi našlaitis kaip liaudies didvyris Matrosovas. Dar vienas kritikas, pasibaisėjęs režisieriaus vizijų nesutapimu su Gribojedovo versija. ;)

13176. vilniai2008-03-12 22:47
tai kritiko darbas - pataikaut ir prastuminet rezisieriu? su imones direktoriu pagalba?

13177. vilnis2008-03-12 22:52
O ar kritiko darbas perrašinėti spektaklio programėlę ir pabaigoje uždėti vieną klaustuką?

13178. X2008-03-12 22:55
Ponai, palikite ramybėje ponią vilnį, nes ji susipykusi pati su savimi...

13179. vilniai2008-03-12 23:00
kas yra spektaklio programele? kurioj vietoj statyt ta klaustuka? pasakykit visiems!

13190. Pritariu :-) 2008-03-13 16:48
Sepktaklis nevienareikšmiškas, tad ir pono Gedgaudo vertinimai nevienareikšmiški. Ačiū už įdomius pastebėjimus. Buvo apie ką pamastyti skaitant.

13204. Justas2008-03-14 01:47
Deja šis pastymas itin nutolęs ir nuo Musorgskio suprastos muzikos dramaturgijos, ir nuo muzikiniai įprasminto istorinio operos siužeto ... Teko stebėti (o ir klausyti, kadangi operos spektaklyje muzika turetu buti neatskiriama sceninio vyksmo dalis, o taip tikrai nebuvo šiame pastatyme)režisieriaus išmone perdirbtą-išniekintą pasaulinio kultūros paveldo kūrinį ... Man gėda, kad toks pastatymas Viniaus operos teatre.. Manau recenzentas galėjo ir turėjo aiškiau apibūdinti tai kas, deja, vyko scenoje, nevyniodamas į vatą (užsikimšti ausis?) ar sakinių vingrybes (paklyst akims?).

13206. visiems urviniams2008-03-14 07:42
Kazkodel kai zmogus raso kulturingai, nesikeikdamas, tai pavadinama vyniojimu i vata. O jei butu kaip basliu per galva, butu gera kritika. Gal ne "sakiniu vingrybes" kaltos, kad nesugebate ju perprasti? Gal reiktu tiesiog daugiau skaityti literaturos?... Tai padetu perprasti gimtosios kalbos gramatikos ir stiliaus desnius.

13207. urvinis2008-03-14 09:25
Literatūrą skaityti, žinoma, yra gerai. Skaitydamas literatūrą, žmogus daug sužino, mokosi mąstyti, mokosi reikšti mintis. Tada jis imasi rašyti. Rašo "literatūriškai", vingriai ir supainiotai, jeigu minčių nėra, bet reikia tekstu užpildyti kažkokį kiekį puslapių. Šį "mokslą" įsisavinome mokykloje, kai reikėdavo įtikti mokytojui, įsisavinome universitete, kai tikslas būdavo užmigdyti per egzaminą "visuomeninių mokslų" dėstytuvą. Kuo daugiau žodžių, tuo protingiau atrodo traktatas. Atseit. Svarbiausia, kad nepaklaustų: o ką norėjai tuo pasakyt? Nes tada reikia dar "moksliškesniais" sakiniais išsisukinėt. Sakote- reikia skaityt daugiau literatūros? Sutinku, tik pridėdamas: daugiau TIKROS. Skaitykite Česlovą Milošą, skaitykite Gombrovičių. Jie irgi rašydavo recenzijas. Rašydavo gyva žmonių kalba, aiškia ir suprantama kiekvienam urviniui. Jie dėstydavo savo nuomonę aiškiai, nes ją turėdavo. Jie reiškė savo mintis suprantamai, nes kalbėdavo tik tada, kai turėdavo minčių. Literatūra nėra mokslas vynioti žodžius. Literatūra- tai mokslas sugebėti pasakyti.

13208. urvinis2008-03-14 09:32
O dėl kritikos "basliu per galvą"- pasakysiu taip: man asmeniškai atrodo įdomiau perskaityt dvi recenzijas su ryškiai išreikštomis diametraliai priešingomis nuomonėmis, negu vieną prėską, kurioje atsargiai padėstyta kažkas "i vašym, i našim". Perskaitęs dvi RYŠKIAS- aš galiu pajust, kuri nuomonė man artimesnė. O perskaitęs vieną JOKIĄ, kurioje nuomonės nėra- nesužinau nieko.

13214. ivs :)2008-03-14 13:21
re: dėstydavo savo nuomonę aiškiai, nes ją turėdavo

va cia tai gerai. tik netaikyciau to Edmundui Gedgaudui - jis raso gerai, net labai gerai, mano supratimu.

13226. sorry2008-03-14 22:59
Spektaklis yra nepavykes ir niekas negali garsiai to pasakyti. Panasiai kaip ir su "Uzburtaja fleita". Nes yra baisu pasakyti tiesa snobiskai publikai ir balon ismestiems pinigams. Gerb. kritikas nori ir toliaui buti reiksmingas ir stengiasi visiems buti geras. Negaliu patiketi, kad jis neturi savo nuomones. Bet ja cia paslepe po devyniom pagalvem, parasydamas net nelabai idomu teksta. Sorry

13230. urviniams2008-03-15 09:40
Bet vis delto stebiuosi komentatoriu kazkokiu vienvingiskumu ar kaip cia pavadinus. Galvoju, gal jums specifiskesniu muzikiniu savoku kazkokiu ar informacijos, ziniu cia per daug, ko universitetuose galbut is tiesu nedesto? Puiki recenzija, viskas pasakyta aiskiai, bent jau as cia viska suprantu. O raginimai rasyti vienaip ar kitaip - tai tera neismintingos pretenzijos, kad krtikitas parasytu JUSU nuomone. Juk yra toks zanras - skaitytoju laiskai, jei jau nesijauciate esantys ekspertai. Parasykite, pasirasykite ir visas pasaulis isgirs ta jusu teisinga nuomone. Ir butinai pakomentuos :) Man, zinote, jusu komentaruose truksta elementarios kulturos, vis labiau isigalejant interneto amziui, vis didesne vertybe tampa mandagumas.

13231. Urvine2008-03-15 12:25
Tiesiog pritariu Urviniui. Juk p.Gedgaudo recenzijos visada tokios: dažniausiai neturinčios savo pozicijos. Arba nenorincios jos aiskiai isreiksti. gerai buti geram ir tam ir anam. O kam su teatru pyktis? Tada veltui nebeileis... O del siuolaikiskumo... Reikia pirmiausiai gerbti kuriniu autorius. Koks jei nera Mnisek scenu? Ar issidiebinejimas - tai jau siuolaikiska? geriau reiktu pasiziureti kaip didieji rezisieriai kuria barokines ir kitas operas kulturingai ir siuolaikiskai. Bet didziuju maza...

13232. Saulius M. :-) 2008-03-15 13:34
Keista girdėti recenzijos autoriaus kaltinimą savo nuomonės nepasakymu: juk didžiuma straipsnio kaip tik ir yra konkretūs argumentai apie tai, kaip/kuo nutolta nuo originalo, kokie atramos stulpai (deja!) išjudinti, kurlink režisierius laisvai nuimprovizavo.
Oponuojančių norėčiau paklausti: įdomu, kokių teiginių recenzijoje pasigedote?
Man tai tikrai buvo įdomu, vertinga perskaityti; dėkui!

13233. del Mnisek2008-03-15 13:36
Gerbiamoji, cia buvo statyta pirmoji operos redakcija, kurioje ir nera Mnisek scenos, ja kompozitorius parase veliau, Marijos teatrui paprasius ar pareikalavus papildyti opera atraktyvesnemis, kaip dabar sakoma, scenomis. Mnisek scena yra antroje, populiaresneje redakcijoje. O pastatymas, kad ir koks jis butu, vis delto pataike kazkur labai taikliai, netiketai issauke iki tol pogrindyje tunojusiu urviniu logorejos priepuolius.

13238. XX1 ?2008-03-15 21:19
Gerb Ponai , operos nemaciau ir neziuresiu ir recenzijos neskaitysiu . Nors Musorgski gerbiu , man jo muzika patinka . norejau tik tiek pasakyti kad po operos pasirodymo, kas berods vyko penktadieni , sestadienio ryte t.y. sekancia diena per 2 lenkijos radijo programa jau vyko operos komentavimas, aptarinejimas. kai tuo tarpu po poros dienu t.y. sekmadieni per tv2 kulturos lada vakare si opera dar tik buvo reklamuojama kaip pasirodysianti. verta isignybt ar tikrai siais komunikaciju laikais musu muzikai/kultura gyvena . ar tikrai domimasi ar tik imituojama

13466. <3jurodivas :-( 2008-04-01 12:24
nerasyk nesamoniu sis spektaklis nerealus . taip kalba tik visai meno nesuprantantys zmones. reikia isbandyti visas spektaklio versijas o ne tik klasikine!

13836. idomu2008-04-23 14:17
noriu paklausti.kodel kritikai nepatenkinti del komentaru.jug naturalu kad atlikejas turi savo nuomone ir nori ja issakyti.tada nereikia komentuoti.o pilstymas is tuscio i kiaura lietuvoje yra norma.nepadarysi karjeros.visame pasaulyje perklausose nesedi kritikai.muzikantai renkasi muzikantus.todel nereikia sureiksminti kritiku.juo lab kad jie neprofesionalai.ypac lietuvoj.

15601. horodles unija2009-03-04 15:58
zinot, lietuviu dramos teatrui stinga tikro gyvybingumo, raiskos, tad Boriso Godunovo atveju, pavyzdziui, buvo pasitelktos akivaizdziai blankios siuolaikinumo priemones, kurios negrynina ziurovu ispudzius, o tiktai isbando zmoniu samone - ka jie gali pries tai pasakyti?..

15602. horodles unija urviniui 2009-03-04 16:06
saunuoli - geriau pirmuju eiluciu komentuotojams nepavyktu ir parasyti!

15603. Danmark2009-03-04 16:48
vilni, saunuolis esi!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Vasario

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 118 iš 196 
20:10:54 Feb 28, 2010   
Jun 2007 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba