ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-02-19 nr. 977

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Proza (14) • RYTIS RADAVIČIUS. Pabėgimas (2) • IEVA MIKALKEVIČIŪTĖ. Lietuviškoji nirvana (4) • Interviu su VYGANTU MALINAUSKU. Kas sieja A. Stulginskį, V. Mykolaitį-Putiną ir J. Lukšą-Daumantą? (11) • JONAS GRIGAS. Kaboti kartu ar atskirai? (16) • SIGITAS GEDA. Dainos, kurių išmokė motina (14) • INGA GLEBOVA. Nuostabi istorija apie valytoją ir bankininką (1) • IEVA ASTROMSKAITĖ. Eilės (1) • LUANA MASIENĖ. Eilės (3) • DANE ZAJC. Eilės (2) • Interviu su CHRISU ANDERSONU. Ilgasis kultūros šleifas (1) • GINTARĖ BERNOTIENĖ. Penkios tezės apie 2009 metų poezijos knygas (7) • TOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Rudokas prieš Salingerį (23) • VIDA ŠATKAUSKIENĖ. Plyšk, šalčiau! (2) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie banginius, lietų ir kiną (105) • Nauji miestės laiškai (217) •

Proza

PETRAS RAKŠTIKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus piešinys

No comment

Naktį vėjas iš Europos atnešė sniegą ir pasodino Lietuvoje. Čia jis gerai užderėjo, todėl vaikai puolė lipdyti senius besmegenius, laidyti sniego gniūžtes į orą, į langus, į taikinius, vieni į kitus, drauge su etatiniais ir neetatiniais gatvių ir šaligatvių valytojais knisti sniegą, suaugusieji grakščiai kilojo rankas, kojas, keikėsi, daužė automobilius, vos bepasėdintys prie langų senukai labai įvairiai vertino padėtį, policijos pareigūnai uoliai surašinėjo eismo įvykių protokolus, medikai kavos daug negėrė, mat gipsavo kojas, rankas, tvarstė pakaušius, bet po pietų iš Baltijos vėjas atnešė lietų, nuplovė snaigių derlių, suplūkė, sumaigė, sumaišė su žemėmis, pavertė balomis ir, sugraibęs debesų likučius, užpuolė Baltarusiją. Baltarusija laukė puolimo kietai įmigusi ir po šlapia debesų antklode sapnavo seniai žadėtą šviesų rytojų, kuris kariškai mušdamas kojas į žemę kirto Baltarusijos ir Lenkijos sieną ir nužygiavo į Varšuvą.


Kažkelinti Naujieji metai

Pušų kamienais vėjas girgžda per tylą nešdamas viską matantį debesį su saulės paauksuota mėnulio karūna ir žvangančiais dangaus šviesulių karoliais, kurie atsimušę į vandenį, rasą ir ledą papuošia žemę. Iš balto į baltą ligi kelių, juosmens, ligi pažastų per plačioje, ilgoje, neapglėbiamoje kažkelintų metų kažkokio mėnesio kažkelintoje naktyje išbarstytą Europos gyventojų sapną tik tak, tik tak brenda spygliuota laiko kariuomenė, – dieną kojom žemyn, naktį kojom aukštyn spjaudydama fejerverkų spalvas...


Šeštadienis

O tuščia, o balta, o švaru! Reti vaikštinėtojai girgždina sniege skylutes ieškodami užsnigto tako, žvejai ant ledo uoliai matuoja Ventos gylį. Skalbiamoji mašina plaka tylą. Šuo aploja ilgai ėdalą ruošiantį šeimininką. Gėlių vazonėliuose ant palangės mikronas prie mikrono jau trisdešimt penkios dienos penki ąžuoliukai vejasi juos praaugusį šeštąjį. Namuose nuo šalčio pasislėpę žiovauja, kranksi, krenkši, pirsnoja ilgą darbo savaitės vagą išarę. Šeštadieniais valomi kambariai. Užliūliuotas dulkių siurblio kaukimo, kūdikis sapnuoja anos karalystės sapnus. Žiurkė revizuoja virtuvės pasaulį pritūpusi už šaldytuvo, kuris saugo dešrą, sviestą, sūrį ir žuvį. Kaktusas ant palangės saugo taupiai naudojamą vandenį dulkinose žalios spalvos kolbose, saugo vandenį virdulys, saugo debesys sniegą, nors pavienės snaigės išsprūsta iš standžiai prikimšto maišo ir grakščiai sukdamos kilpas migruoja į žemę. Tarp užuolaidų, dangaus ir apsnigto namo stogo baltumo kamino juodulys šildo klimatą, dūmų daigas kyla aukštyn ir šaltyje pragręžia skylę, kurion įpuolusi varna skrisdama mirkteli ir praranda vieną mažą mažą akimirką, per kurią iš medžio sušalusi iškrenta zylės sėkla ir įsminga į pusnį.


Sekmadienis

Balkone meilės melodiją mezga balandžių porelė. Žydrame lango paveiksle bevardžiai, beveidžiai pilotai dangų dalija pusiau tempdami aukso siūlą, įvertą į žibančią lainerio adatą, virš kaktusų ant palangės, virš Kuršėnų, Daugėlių, virš Ventos, virš tvenkinių, virš balų tiesiai į Rygą. Žiurkė uoliai apeina apleistus kambario decimetrus ir peržiūri neišnaudotas smulkaus verslo galimybes. Pritūpusi už spintos spokso į sieną. Ten nieko nėra.

Po fikusu, ant fotelio, prie televizoriaus su alaus skardine dešinėje, su bulvių traškučiais kairėje trakšt, gurkt trakši, plaukia sekmadienis, už užuolaidų slėpdamas alpėjančią dieną, plaukia žarnų klaidžiais labirintais, triukšmingai ieškodamas išėjimo, suradęs trumpai pagadina nuobodulio prisotintą kambario orą, trakši, plaukia toliau, įsilieja į lietuviško serialo ašarų upę, plaukia tarp opozicinių partijų narių nugultų pakrančių, surenka, plukdo tolyn svaidomas apkaltas, melą, šiukšles, įsilieja į teroristų užimtą „Euronews“ kanalą, šalia kurio Jeffas Corwinas kovoja su anakondomis imituodamas marmure sustingusį Laokoontą, plaukia po ištisą parą akmenveidžių manekenių mindomu lieptu, plaukia drauge su mafiozais, žudikais ir juos pliekiančiu Bruce’u Willisu, plaukia, plaukia ir atsimušęs kakta į vidurnakčio salą grimzta į dugną. Ten nieko nėra.


Benamiai žaislų parduotuvės žvėriukai

Žaislų parduotuvės žvėriukai, iškišę sintetinius liežuvius, rodydami plastikinius dantis, išvertę žibančias akis, siūlydamiesi už prieinamą kainą tapti įnamiais, stebi pėsčiųjų bulvarą. Ateina, praeina ir nueina balandis, nešdamas išpūstą krūtinę, išpuoštą įmantriais plunksnų raštais, oranžinė moteris, mojuojanti šluota, ateina gražuolė, batų kulniukais stuksendama romantišką pasimatymo polką, lauko riedulio komanda be lazdų, baltais marškinėliais su užrašu „Spartak“, su dangaus mėlynumo trumpikėmis, valkata su lazda, su dangiška mėlyne paakyje, be nuotaikos, vyras su žmona, su žuvimi, su morkomis ir svogūnais, arogantiški užsieniečiai, svaidantys nesuprantamos kalbos žodžių puokštes, savo ateitį pilve nešanti būsima motina, iš kairės į dešinę ir atvirkščiai vaikšto gyvenimų atspindžiai žaislų parduotuvės vitrinose.


Jis – kairys

Tai liudija kairioji jo marškinių pusė, aptaškyta alumi, degtine, likeriu, grietine, koldūnais, kiaušiniais, todėl į jūrą brenda su rūbais, negiliai nubridęs gula į vandenį ir ilgai ilgai leidžiasi plaunamas bangų. Išsiskalbęs išlipa ir ilgai džiūsta saulėje. Išdžiūvęs pradeda eiti nuo jūros į miestą. Kairę koją jis ištiesia į priekį, atsargiai stato ant žemės, perkelia ant jos savo svorį, paskui tą patį padaro su dešine. Taip jis ir vaikšto. Kartais neatsargiai kiloja kojas, tuomet eina svirduliuodamas ir be perstojo tikrina kairės pusės miklumą.


Žydrynėje čirena juodulys

Rytas su varškiniais debesų krešuliais, su geltonu dangaus kiaušinio tryniu, su kava ant stalo ir ant palangės žydinčiu kaktusu, kurio spygliuose įstrigo baltabokštė bažnytėlė. Toliuose praradusios balsus varnos suka ratus apie debesį, pasmeigtą ant žibančio kryžiaus. Alyvų puokštė ąsotyje užstoja pusę gyvenvietės. Baltą žinią gėlynams neša drugys virš patvinusios kvapų jūros, lydimas svirplio giesmės obels saloje. Vėjas kruopščiai varto ant suolo paliktą laikraštį, džiovina ir masažuoja gėlę, žolę, žiedą ir lapą kiekvieną, tarp kurių žvirblis ciksėdamas gano žioplinėjantį vabzdį. Garsai ir vaizdai, kurie sukuria esamą laiką, kitokie nei tie, kurie sukuria buvusį. Dešimtą valandą ryto naktinis sliekas sprindinis per 22 minutes palikdamas šlapią dryžį įveikė 4 m 22 cm pločio betoninį takelį ir pasiekęs žemę pradingo drauge su savo šešėliu juodoje skylėje.


Depresija

Kieme periodiškai loja rudas benamis šuo. Niekas jo nepriglaudžia, niekas jo nenuveja. Reikėtų tą šunį užmušti, jis gana patiklus, akmeniu didumo sulig kumščiu užmušti jį, jis nežino, kad ruošiuosi užmušti už liūdesį, už vienatvę, už kūne įstrigusį šaltį, už alkį, už skausmą, užmušti už jo buvimo beprasmiškumą, už valkatavimą, nors labai ir netrukdo, bet užmušti reikia, einu lauk ir užmušiu, tik bus sunku rasti akmenį kumščio didumo, geriau keletą. Radau keletą ir eidamas pro rudą, vienišą šunį pirmuoju jį partrenkiau, o kitais užmušiau. Dabar šuo nebeloja, ramiai ūžia mašinos, kalba kaimynai, tiksi laikrodžiai, barška klaviatūra, šnopuoja plaučiai, bilda stumdomi baldai, kieme ant kraujo paklodės po neapčiuopiamo storio tylos antklode laksto rudas benamis šuo.


Pradžia

Naktis rytui nuėmė antrankius ir atsidavė. Prieblandoje sapnų choras nyra į užmarštį. Nudegusių vasaros akimirkų kalną po nuplikusiu beržu visą naktį uoliai saugojęs šuo pavargęs užsnūdo. Cypsi, pypsi, čirškia, balambija žadintuvai, karpantys sapnų garbanas, kurių kuokštai plaukia kanalizacijos vamzdžiais pas badaujančias upės žuvis. Ryto pokalbio sėklos sužaliavo vazonėlyje ant palangės, pažadintos kavos aromato. Pėdos lenda į nublizgintus batelius, kaukši laiptai, trinkteli durys į ateitį. Radijo žinių komentatorius apšneka tamsos geležinkeliu nubildėjusius įvykius, kurie smegenų labirintuose virsta į dulkes ant kelio, vedančio dienos pėdsakais vakaro link, iš jo turėsiu išgriebti paveikslą, kurio dar nenupiešiau, nes nemačiau, o pamatysiu tik tuomet, kai išlupsiu iš nieko nagų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Vasario

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


183913. c2010-02-23 20:37
Perskaiciau! Patiko. Raso ne blogiau uz cc!:)

184033. >2010-02-24 16:30
Panasiai..., bet , kazkaip liudniau.

184153. grytka :-) 2010-02-24 21:15
didziuojames tavim,papaaa :) buckis tau

184200. archyvaras2010-02-25 11:06
Gražus ir sąmoningas minimalizmas. Ekspresyvu, kai kur arti manierizmo...

184203. Ausryte :-( 2010-02-25 11:13
Nesuprantu: cia proza ar poezija? Ir apie ka sitie tekstai? Daugybe perkrautu detaliu, metaforu - tarsi autorius kiekviename sakinyje noretu nustebinti, pribloksti skaitytoja. Del tokio perkrauto teksto labai sunku skaityti, o dar labiau - atsiminti, ka anksciau perskaitei.

184255. Ausrytei - archyvaras2010-02-25 14:58
Būtent: skaitomojo/esamojo laiko efekto tekstai: žybtelti/nustebinti ir...išnykti iš atminties.

184277. c>ausrytei2010-02-25 17:28
Nieko tokio, matyt, si karta, autorius rase ne jums...Tada belieka paieskoti kitokios poezijos.:)

184287. kaina neprieinama2010-02-25 18:08
tie zaisliukai - grazieji suniukai is kiosku gaunami uz 40 lipduku, arba 200 lt - bais brangu

184288. 2 metai kaliuzes2010-02-25 18:09
tau uz sunio uzmusima, kaip galima???

184297. toto2010-02-25 18:57
Teisingos Ausrytės pastabos. Tiesiog rakštliava.

184298. labai2010-02-25 19:08
geras rasytojas, bravo

184320. Camille :-) 2010-02-25 22:40
Gyliai skaitosi... Reta tokių tekstų; turtinga, gylu, paprasta. Žaviuosi

184322. rasasa2010-02-25 23:27
aš priklausoma nuo tavo tekstu

184429. c2010-02-26 14:47
Gal pabandykite paskaityti dar karta. Is kiekvieno sakinio galima isvystyti po atsira novele...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 132 iš 236 
20:03:15 Feb 28, 2010   
Jun 2007 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba