Literatūra ir menas

Literatūra ir menas, 2010-01-29 nr. 3269,
www.culture.lt/lmenas/?st_id=16005

IN MEMORIAM

ANTANAS DIMŽLYS
1920 05 26–2010 01 23

[skaityti komentarus]

Netekome skulptoriaus Antano Dimžlio, daugelio monumentaliųjų skulptūrų, viešųjų erdvių paminklų autoriaus.

Antanas Dimžlys gimė 1920 m. gegužės 26 d. Namišių kaime, Saločių valsčiuje, Pasvalio rajone, ūkininkų šeimoje. Jau ankstyvoje vaikystėje drožinėjo iš medžio, 1929 m. būsimo skulptoriaus kūrinėlis apdovanotas Manikūnų kaimo pradžios mokyklos parodoje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau – Kėdainių kultūros ir technikos geodezijos mokyklos Statybos skyriuje. A. Dimžliui teko ganyti ūkininkų gyvulius, vėliau dirbo statybininku, organizavo statybos darbus Kelmėje, „Lino“ fabrike, Klaipėdoje. Pajutęs dailininko pašaukimą, A. Dimžlys 1947 m. įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Nors labiausiai domėjosi architektūra, po ketverių metų apsisprendė tapti skulptoriumi ir 1951 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą. Tais pačiais metais sukūrė pirmąsias skulptūras „Pergalė“ ir „Tankistai“, vėliau šios skulptūros buvo sunaikintos. 1953 m., baigęs Vilniaus dailės instituto Skulptūros fakultetą, A. Dimžlys sukūrė diplominį darbą – Nikolajaus Gogolio biustą. Taip, pasak skulptoriaus, prasidėjo ilgametė istorinių paminklų kūryba. A. Dimžliui rūpėjo Lietuvos politinė ir kultūrinė istorija, jos įprasminimas. Netrukus A. Dimžlys sukūrė skulptūrą „1863 metų sukilėliai“ Šiauliuose (1957), Sukilėlių kalnelyje. Deja, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. ji buvo smarkiai apgadinta metalo vagių, pateko į privačias skulptūrų kolekcijas.

Nuo 1957 m. A. Dimžlys aktyviai dalyvavo parodose, kūrė, brandino viešųjų erdvių paminklų idėjas. 1961 m. sukūrė skulptūrą „Revoliucionieriai“ Kėdainių miestui, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad ji nebuvo pastatyta. Tais pačiais metais Antaviliuose pastatyta A. Dimžlio skulptūra „Lietuvaitė“ iš dirbtinio granito. Pasak menininko kūrybos tyrinėtojų, ankstyvajai A. Dimžlio kūrybai būdinga realistinė išraiška. Ilgainiui skulptūros įgavo monumentalumo, santūrių, apibendrintų formų, nuosekliai tęsė gają lietuvių neoklasicistinės skulptūros tradiciją. Menotyrininkas Romualdas Alekna yra pažymėjęs, kad skulptoriaus monumentalisto talentas ryškiausiai atsiskleidė 1963 m. sukurtoje skulptūrinėje grupėje „IX“ forte, čia dailininkas naudoja lakonišką plastinę kalbą, atsisakydamas nereikšmingų detalių, siekdamas aiškios ir iškalbingos kompozicijos. 1966 m. ši skulptūra buvo apdovanota aukso medaliu parodoje Maskvoje. Vėliau A. Dimž­lys sukūrė daug įvairių skulptūrų, paminklinių, dekoratyvinių, teminių kompozicijų, portretų, kūrinių kulto pastatų erdvėms. Tai skulptūros „Prie šaltinio“ (Druskininkai, 1964), „Laisvės daina“ (Panevėžys, 1974), „Laukuose“ (Pasvalys, 1974), „Statybininkas“ (Vilnius, 1986), „Baltijos aušra“ (Palanga, 1994), antkapinius paminklus R. Dimžlienei (Kauno Eigulių kapinės, 1975), A. Jovaišui (Lieplaukė, Telšių rj., 1980), „Banga“ (Aidai Barauskaitei, Vilniaus Rokantiškių kapinės, 1986), Danieliui Baužiui (Dieveniškių bažnyčios šventorius, 1986), paminklus Pasvalio tremtiniams (Pasvalys, 1992), G. Petkevičaitei-Bitei (Joniškėlis, 1994).

Dailininkas yra nemažai prisidėjęs prie vertingų meno kūrinių išsaugojimo. A. Dimžlys dalyvavo restauruojant K. Sklėriaus skulptūrinę kompoziciją Lietuvos banko rūmuose Kaune, restauravo V. Grybo sukurtus S. Daukanto ir M. Valančiaus bareljefus Kauno „Saulės“ vidurinėje mokykloje (su P. Stankevičiumi).

Lietuvos dailininkų sąjunga

 
Rodoma versija 1 iš 1 
0:26:52 Feb 4, 2010   
12 PM 12 PM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba