Tikriausia atradau Tave vėlai
tas vėjo švilpesys tarp arkų tie pamėnai
ir sarkofagai – marmuriniai inkilai
kur sielos sukrebžda – juodi varnėnai
tie tamsūs amžini gyvenimai – girti
likimai patyčios nuožmus žiaurumas
Sūnau mirties šešėlyje – girdi
kaip šaukias Motina Dangaus ir Teisingumo?
kaip gelianti mirtis Tave nualino Marija
tai kas kad jaunas Kristaus kūnas nušviestas gyvai
Tu jokio ženklo Motina Mergele negavai –
bus mirksnis – nebūtis suaižės sutrūnijus
bazalto luitai persmelkti kančia –
jiems niekas negiedos giesmės Prisikėlimo
vien slėgs erdvė lyg pragaruos tuščia
atrodys – niekados nebuvo Atpirkėjas gimęs
šiandien gyvenantiems ir jų vaikų vaikams
ir saulių laikinumui ir gelmių tylėjimui
ir akmenims ir apleistiems kapams –
giedokit Aleliuja mirtį Nugalėjusiam
kraupu kai poeta uzsivelka popieziaus mantija,- susireiksminimo patosas neisvengiamas.kuria sielos dali tiketasi isgelbeti tokiu klaikiu hipertrofijos paslovinimu?