2009 m. gruodžio 4 d.
Nr. 86
(1778)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI

 

Šiame numeryje:

Kunigų metų
dokumentai

Kodėl atima pensijas
dirbantiesiems

Kodėl taip nemylimi
patriotai

Maldos ir kelionės –
katalikių susibūrime

Aušros žvaigždė

Progresiniai
mokesčiai daug ką
sutvarkytų

Popiežiaus mokymas apie Advento viltingumą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina
susirinkusiuosius į pirmojo
Advento sekmadienio Mišparus
Vatikano bazilikoje

Kristus yra liturgijos centras

Pradėdamas naujuosius liturginius metus popiežius Benediktas XVI pabrėžė Advento nešamą viltį, kurios pagrindas yra Kristus. Pirmąjį Advento sekmadienį, lapkričio 29 dieną, susitikęs su maldininkais, susirinkusiais į Šv. Petro aikštę kalbėti vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldos, Šventasis Tėvas liturginį ciklą aiškino remdamasis Vatikano II Susirinkimo mokymu. 1963 metais Susirinkime priimtoje liturginėje konstitucijoje „Sacrosanctum Concilium“ pažymima, kad per visų dvylikos mėnesių laikotarpį Bažnyčia savo celebracijose atskleidžia Kristaus gyvenimo ir veiklos slėpinį: „nuo Įsikūnijimo ir Gimimo iki Žengimo į dangų, Sekminių (Šventosios Dvasios atsiuntimo) dienos ir su palaiminga viltimi laukiamo Viešpaties sugrįžimo“.


Malda už ganytoją

Klierikas Andrius TARVIDAS

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ,
šventina prof. Antano Kmieliausko
iš akmens iškaltą Rūpintojėlį prie
vysk. Antano Vaičiaus kapo

Lapkričio 25 dieną Telšių šv. Antano Paduviečio Katedroje prisimintas šviesaus atminimo vyskupas Antanas Vaičius, daug metų tarnavęs Telšių vyskupijos tikintiesiems.

Vyskupo mirties metinių šv. Mišių iškilmingai liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo kiti svečiai vyskupai: Kaišiadorių – Juozapas Matulaitis, Vilkaviškio – Rimantas Norvila, Panevėžio – Jonas Kauneckas, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas bei dabartinis Telšių ganytojas Jonas Boruta SJ. Eucharistiją šventė ir nemažas būrys vyskupijos dvasininkų, kurių daugelį kunigiškajai tarnystei pašventino būtent vyskupas A. Vaičius.


Pagerbtas kunigo atminimas

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Minėjimo dalyviai Vilniuje, prie
kun. B. Laurinavičiaus žūties vietos
Laimutės Luomanaitės nuotrauka

Ūkanotą ir lietingą lapkričio 24-osios rytmetį Vilniuje, prie judrios Žalgirio-Kalvarijų gatvių sankryžos, prie kuklaus ąžuolinio paminklo, sužibo žvakelių jūra. Iš sostinės, Vilnijos krašto ir kitų Lietuvos kampelių susirinkę tikintieji malda ir giesmėmis pagerbė prieš 28-erius metus netoli šios vietos tragiškai žuvusio kunigo Broniaus Laurinavičiaus šviesų atminimą. Ceikiniuose, Kalesninkuose, Švenčionėliuose, Adutiškyje ir kitose Rytų Lietuvos parapijose Evangelijos šviesą aktyviai skleidęs kunigas pelnė ne tik vietos gyventojų, bet ir visos Lietuvos tikinčiųjų, Laisvės kovotojų pagarbą. Prieš pusę amžiaus siaučiant aršiems buldozerinio ateizmo vėjams Švenčionėliuose jis sugebėjo pastatyti didingą bažnyčią, kurią ne veltui šiandien vadiname paminklu pačiam šventovės statytojui kun. B. Laurinavičiui.


Mitingas Kaune priminė Sąjūdžio laikus

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lapkričio 28 dieną Kaune įvyko Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) organizuotas mitingas prieš oligarchiją, už teisinės demokratinės valstybės atkūrimą. Į mitingą Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus susirinko apie penkis tūkstančius žmonių. Žmonių minioje buvo daug Lietuvos ir JDJ skyrių vėliavų.

Mitingo pradžioje kalbėjęs JDJ pirmininkas Kęstutis Čilinskas teigė: „Kadaise priešinomės Kremliaus priespaudai, dabar tenka priešintis oligarchų pastangoms supančioti tautą. Būtent oligarchai, pralobę daugumos piliečių sąskaita, ir yra suinteresuoti netvarka, skurdo plitimu, jiems lengviau valdyti tamsius, užguitus žmones.


Sesuo Rozana viliasi naujos pastogės

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Sesuo Rozana sako, jog į vienuolyną
užsuka vis daugiau žmonių,
ieškančių dvasinės ramybės

Krikštėnų Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės vienuolyno įkūrėja sesuo Rozana tikisi, jog jų parengtas projektas naujoms statyboms gaus finansavimą. Tikimasi, jog kitais metais Krikštėnuose iškils naujas pastatas ir bendruomenė galės priimti didesnes grupes rekolekcijoms – tylos ir maldos laikotarpiui.

Iš Belgijos kilusi, vėliau Prancūzijoje vienuolinį gyvenimą gyvenusi ir jaunimo evangelizacijos mokykloje „Jaunimo aušra“ dėsčiusi  sesuo Rozana į Lietuvą atvyko atkūrus nepriklausomybę. „Negalvojau, kad čia mano vieta. Rytų šalys man atrodė esančios kankinių šalys ir manęs jos netraukė. Į Lietuvą važiavau su jaunimu. Tuo metu, kai buvome šalia Lietuvos pasienio, nesusišnekėjome su lietuviais. Ar mūsų klausimo nesuprato, ar mes atsakymo nesupratome, tačiau į Vilnių atvažiavome per Minską“, – šypsosi prisimindama savo pirmąją kelionę į Lietuvą sesuo Rozana.


Kryžius – gyvenimo atramos simbolis

Benjaminas ŽULYS

Vyskupas Eugenijus Bartulis pristato
fotokalendorių „Kryžių kalnas 2010“

Lietuvos katalikų bendruomenę, sakralinio meno ir muzikos gerbėjus pasiekė unikalus leidinys – fotokalendorius „Kryžių kalnas 2010“, kurį parengė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Dar viena naujovė – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centro profesoriaus hab. dr. Alfonso Motuzo parengtas mokslo šaltinių knygos „Kryžių kalno maldynas ir giesmynas“ su kompaktinėmis plokštelėmis bei toks leidinys lenkų kalba. Šie leidiniai po vakarinių šv. Mišių buvo pristatyti Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo VDU Katalikų teologijos fakulteto profesorius prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas ir Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius.


Grožiu alsuoja kiekvienas kampelis

Vytautas Bagdonas

Apie kiekvieną darbą Raimondas
Berkmanas turi ką pasakoti

Mikierių kaimas – nuošalus Andrioniškio seniūnijos kampelis, tačiau tuščių sodybų čia nepamatysi. Jeigu dėl vienos ar kitos priežasties sodybose nebelieka senųjų šeimininkų, čia tuoj pat įsikuria nauji. Kai kas Mikieriuose apsigyvena visam laikui, kai kas čia atvažiuoja tik pavasaroti, praleisti atostogas. Mikieriai vilioja neatsitiktinai – čia labai gražios vietos, netoliese teka Šventoji, šalia ošia didinga Šimonių giria.


Jie kuria grožį

Palaimintos kliūtys, nes jas nugalėdami tobulėjame
N. Rerichas

Sofija DAUGELAVIČIENĖ

Prie Antano Būgos sukurto
ąžuolinio paminklo
Lietuvos vardo tūkstantmečiui

Utenos apskrities Užpalių parapijos Kušlių kaime pusantro šimto metų turinčioje sodyboje gyveno Būgų šeima. Tai religingi, garbingi, darbštūs žmonės. Šeimoje buvo puoselėjama lietuviška kalba, papročiai, ugdoma meilė ir pagarba tėvynei.

Konstantinas Būga manė, jog jie ramiai nugyvens skirtą laiką šioje senolių žemėje. Deja, 1951 metais spalio mėnesį su aštuoniais vaikais, iš kurių šeši nepilnamečiai, žmona Terese, sergančia motina Marijona ir seserimi Danasia dardėjo geležiniuose vagonuose Sibiran… Vyriausias sūnus Pranas tarnavo tarybinėje armijoje. Serganti motina kelionėje visai pasiligojo ir netrukus Sibire mirė. Tėvas su vaikais pastatė jai masyvų kryžių.


Bažnyčios chore – visa šeima

Inga TARVYDAITĖ

Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekalto
Prasidėjimo bažnyčios jaunimo
chore gieda Auškalnių šeimos
vaikai: sūnus Deimantas, dukros
Rimantė, choro vadovė
ir vargonininkė 11 klasės
mokinė Oksana, Inga, Orinta

Kvėdarniškių Auškalnių šeima iš Šilalės rajono Kvėdarnos miestelio turi gyvulių, užsiaugina daržovių, valdo 6,5 ha žemės, turi du sodus. Magdelena Auškalnienė su vyru Algirdu santuokoje išgyveno 32 metus, pagimdė ir užaugino aštuonias dukras ir keturis sūnus. Visi vaikai labai gražūs, gabūs ir talentingi. Dauguma jų baigė Šilalės meno ir muzikos mokyklą, šiuo metu mažasis Deimantas lanko muzikos mokyklą 6 klasę. Nuostabu, kad beveik visi gausios šeimos vaikai siekia aukšto išsilavinimo, kelios dukrų jau baigė universitetus, o mažosios dar studijuoja.


Naujarodiečių rūpesčiai

Bronius VERTELKA

Prie atidengto paminklinio akmens
kalba Panevėžio rajono Naujarodžių
gyventojų bendruomenės
pirmininkė Ona Keturakienė

Susikūrus Naujarodžių bendruomenei, gerokai priblėsęs gyvenimas pasuko nauja vaga: jaunimas vakarais skuba į bendruomenės namus, kur jų laukia du stalo teniso stalai, šaškės, šachmatai, kiti žaidimai, treniruokliai. Patalpas pagal panaudos sutartį bendruomenė gavo iš savivaldybės apgailėtinai atrodžiusiame bendrabutyje. Kiek teko išlieti prakaito, kad jos taptų žmoniškomis, žino tik bendruomenė. Per projektus rado remontui reikalingų lėšų. Sužinojęs apie darniai sugyvenančią bendruomenę įsilieti į jos gretas panoro Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkas Kazimieras Petraitis. Už jo dovanotus pinigus bendruomenė įsigijo laidotuvėms reikalingą atributiką.


Rinkosi Marijos legionieriai

Laima Macytė

Radviliškio Marijos legiono
Nuliūdusiųjų paguodos prezidiumo
narės Žemaičių Kalvarijoje 2006 metais

Tarptautinė katalikų draugija Marijos legionas įkurta 1921 metais Dubline. 1992 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Marijos Smilgaitės, Čikagos miesto Sevioto Marijos legiono prezidentės, žvalgomasis vizitas laikomas šios katalikų draugijos Lietuvoje kūrimosi pradžia. Pirmasis Marijos legiono prezidiumas buvo įkurtas 1992 metais Kretingoje, o 1996-aisiais Marijampolėje įsteigta pirmoji kurija.


Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Paminėjo ilgametį gydytoją

Prie Skapiškio Igno Vaitoškos
vardu pavadintos ambulatorijos
atidengtos paminklinės lentos
jo vaikai (iš kairės): Aleksandras,
Virginija, Salvinija ir Ignas

Skapiškis. Lapkričio 7 dieną paminėtas ilgamečio gydytojo Igno Vaitoškos (1909 11 07–1983 12 22) gimimo šimtmetis. Šv. Mišias Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje aukojo vietos klebonas kun. Zenonas Navickas ir iš Kauno atvykęs skapiškietis monsinjoras Petras Meilus, gerai pažinojęs gydytoją I. Vaitošką. Pamokslo metu monsinjoras apžvelgė sudėtingą I. Vaitoškos gyvenimo kelią, kupiną meilės Dievui bei žmogui.


Kauno arkivyskupijoje

Kauno )) dekanate

Nesibaigianti kelionė Dievo link

Kulautuva. Ilgus metus brandintas gilesnės bendrystės su Dievu troškimas paskatino parapijos bendruomenę įsiklausyti į Jo kvietimą atverti širdis Šventajai Dvasiai ir įsijungti į dvasinio atsinaujinimo programą „Atgaivink“. Spalio 18 dieną pradėjome ją įgyvendinti. Naujos patirtys ir įpareigojimai jaudino, tačiau atsakomybė ne pečius slėgė, bet augino sparnus. Stiprėjome maldoje ir Dievo žodžio apmąstymuose, mokėmės nebijoti, pasitikėti, pasidalinti – kūrėme gyvą tikinčiųjų bendruomenę. Susikūrė septynios tikėjimo pasidalijimo grupelės. Neretai su ašaromis akyse žmonės dalijosi skaudžia tikėjimo patirtimi, dėkojo Dievui ir programos organizatoriams už galimybę pabūti kartu, sustiprinti tikėjimą malda, Dievo žodžiu, Bažnyčios mokymu.


Jono Pauliaus II keliais...

Čenstakavoje prie popiežiaus
Jono Pauliaus II paminklo

Lietingą spalio 11-osios vakarą nuo Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnytėlės pajudėjo autobusas – piligriminėn kelionėn po Lenkijos šventoves išsiruošė minimos parapijos „Senjorų“ choras (vad. Pranas Mačernis) su parapijos kunigu Sauliumi Stumbra.

Kaimyninė šalis pasitiko svetingai: geras oras, rožinio malda, pakelėse vainikuoti kryžiai. Pirmoji stotelė – Čenstakava, nuo seno garsėjanti Juodosios Dievo Motinos paveikslu, kurį rasime kiekvieno lenko namuose. Čia ne kartą lankėsi popiežius Jonas Paulius II, gausu jo dovanų, randame ir Šventojo Tėvo Benedikto XVI apsilankymo ženklų. Pažintis su šia šventove prasidėjo šv. Mišių auka, kurios metu darniai skambėjo lietuviška giesmė. Pasimeldę prie stebuklais garsėjančio paveikslo, skubėjome aplankyti muziejų.


Paminėtas veiklos 20-metis

Lietuvos krikščionių demokratų
partijos Klaipėdos rajono
skyriaus nariai Gargždų bažnyčioje
su dekanato kunigais po šv. Mišių

Su Sąjūdžiu atėjusi esminių permainų viltis pažadino gargždiškius atkurti prieškaryje veikusias katalikiškas organizacijas. 1989 m. lapkričio 20-ąją senojoje bažnytėlėje pasibaigus klebono kan. Jono Paulausko aukojamoms šv. Mišioms grupelė žmonių aptarė būsimą Krikščionių demokratų partijos skyriaus veiklą ir jos pirmininko pareigas patikėjo Gargždų senbuviui Aleksandrui Skuodui, sekretorės – jaunai ir energingai Sąjūdžio dalyvei Adelijai Radžienei.


Klebonas pasakė: „Viso gero!..“

Stasys POVILAITIS

Aušros Vartai

Vartau žalsvą lankstinuką, kviečiantį į Gailestingumo Motinos atlaidus. Atlaidams nutariu pašvęsti septintąją atlaidų dieną, lapkričio 21-ąją, šeštadienį. Šią dieną sumaniau imtis ir mažo mėgėjiško krikščioniško „verslo“. Vilniaus Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios lankytojams nutariau pasiūlyti įsigyti VšĮ „Naujasis amžius“ išleistą žymios viduramžių mistikės Marijos iš Agredos knygą „Mistinis Dievo Miestas“ ir paplatinti katalikišką 2010 metų kalendorių.


Lietuviškų „Tvin Pyksų“ sindromas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šie metai Lietuvos istorijoje bus minimi kaip didžiulės emigracijos metai. Emigracijos mastai išaugo kelis kartus. Iš krizės krečiamos šalies daug žmonių išvyksta į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Norvegiją ir kitus kraštus. Tarp emigrantų didelę dalį sudaro jaunimas nuo 18 iki 30 metų. O Lietuvoje net ir dirbantys žmones negauna atlyginimų ar gauna tik dalį (Pakruojo autobusų parko vairuotojai jau kelis mėnesius negauna algų). Kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose medikai gauna tik dalį algos ir įsiskolinimai vis didėja. Ekonominis sąstingis palietė didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Daugumos žmonių pajamos siekia nuo 600 iki 1200 litų per mėnesį ir pragyventi iš tokių pajamų yra labai sudėtinga. O nuo Naujųjų metų 10 centų kils elektros kainos, mažės pensijos ir kitos socialinės išmokos, augs bedarbystė, tad 2010 metai bus tikras išbandymas mūsų kraštui.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Rodoma versija 14 iš 22 
0:42:30 Dec 23, 2009   
Apr 2007 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba