»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version 


Laikraštis Diabetas
Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 3 (63) Rugsėjo mėn., 2009

Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Berlin Chemie Menarini Baltic, Corpus Medica, Eksmos MTC, Interlux, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG.
Šio numerio pgrindinis rėmėjas - Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Vidai Augustinienei –
valstybinis apdovanojimas

      Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio var­do mi­nė­ji­mo iš­va­ka­rė­se, lie­pos 5 d. Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei LR Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus įtei­kė or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ri­te­rio kry­žių. Ji bu­vo tarp dau­ge­lio ki­tų žmo­nių, nu­si­pel­niu­sių sa­vo ša­liai. Tai iš­skir­ti­nis ap­do­va­no­ji­mas, iš­ryš­ki­nan­tis pi­lie­ti­nę at­sa­ko­my­bę ir ypa­tin­gą mei­lę žmo­nėms.

      – Vi­da, svei­ki­nu Jus su to­kiu gar­bin­gu ap­do­va­no­ji­mu, lin­kiu to­liau ne­pa­lūž­tant ir ne­nu­lei­džiant ran­kų rū­pin­tis ša­lies žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­be, o svar­biau­sia, Jums pa­čiai – stip­ry­bės ir svei­ka­tos! Kaip jau­tė­tės tą iš­kil­min­gą mi­nu­tę?
      – Dė­ko­ju už svei­ki­ni­mą! Ta­da taip jau­di­nau­si, kad net ne­pri­si­me­nu, kaip pri­ėjau prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to, nes gal­vo­jau, kaip ne­už­kliū­ti už ki­li­mo ir ne­parg­riū­ti. To­kio­mis aki­mir­ko­mis vi­sų su­telk­tas dė­me­sys ir pa­ties ak­to svar­ba tie­siog už­gniau­žia kva­pą, emo­ci­jų ban­ga už­go­žia bet ko­kią min­tį.

      – Jau sep­ty­nio­li­ka me­tų va­do­vau­ja­te Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai, gi­na­te ser­gan­čių­jų tei­ses. Šią pi­lie­ti­nę pa­rei­gą pri­si­ė­mė­te sa­vo no­ru ir, ne­pai­sy­da­ma įvai­riau­sių kliū­čių, pra­lau­žė­te le­dy­nus, įro­dy­da­ma, kad li­go­nis ir­gi yra žmo­gus, kad vi­suo­me­nės svei­ka­tos būk­lė la­bai pri­klau­so ne tik nuo svei­kų ir pa­si­li­go­ju­sių žmo­nių švie­ti­mo, svei­kos gy­ven­se­nos mo­ky­mo, bet ir nuo li­go­nio ir gy­dy­to­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo. Kaip Jums tai pa­vy­ko?
      – Iš pra­džių bu­vo la­bai sun­ku, nes gy­dy­to­jai ir val­di­nin­kai ma­ne ig­no­ra­vo, ne­no­rė­da­vo net iš­klau­sy­ti, lai­ky­da­vo ne­iš­ma­nė­le ir liep­da­vo ne­si­kiš­ti ne į sa­vo rei­ka­lus. Vy­ra­vo per­ne­lyg iš­pūs­tas gy­dy­to­jų au­to­ri­te­tas, jie vie­ni no­rė­jo tu­rė­ti tei­sę nu­spręs­ti, kas pa­cien­tui ge­riau­sia. Pa­ty­riau dau­gy­bę nuos­kau­dų, bu­vau įžei­di­nė­ja­ma ir stu­mia­ma lauk. Kai 1995 m. pir­mą kar­tą nu­vy­kau į Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­ją Diu­sel­dor­fe, mū­sų gy­dy­to­jai, pa­ma­tę ma­ne, bu­vo šo­ki­ruo­ti: „O tu ką čia vei­ki? Ši kon­fe­ren­ci­ja tik gy­dy­to­jams!“ Bet man skau­džiau­sia bu­vo tai, kad bū­tent to­je kon­fe­ren­ci­jo­je pir­mą kar­tą iš­gir­dau kal­bant, jog pa­cien­tai taip pat tu­ri da­ly­vau­ti tuo­se ren­gi­niuo­se ir skleis­ti ži­nias vi­suo­me­nei. Va­di­na­si, dau­gu­ma in­for­ma­ci­jos bu­vo sle­piama.
      Man, ži­no­ma, pa­leng­vė­jo, kad sa­vo rei­ka­la­vi­mais ir kal­bė­ji­mu iki tol bu­vau tei­si, tik ne­tu­rė­jau tarp­tau­ti­nio pa­tvir­ti­ni­mo ir pri­pa­ži­ni­mo. Nuo tol ak­ty­viai įsi­jun­giau į tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą, da­li­no­mės pa­tir­ti­mi, gau­da­vo­me nau­jau­sios in­for­ma­ci­jos, ku­rią grį­žu­si iš­ana­li­zuo­da­vau. Pas­kui skai­čiau pra­ne­ši­mus se­mi­na­ruo­se ir kon­fe­ren­ci­jo­se, skel­biau per ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, dia­be­to aso­cia­ci­jos laik­raš­tį „Dia­be­tas“, aso­cia­ci­jos in­for­ma­ci­nius buk­le­tus, kny­gas – kaip or­ga­ni­zuo­ti dia­be­to pre­ven­ci­ją Lie­tu­vo­je, ką da­ry­ti ir nuo ko pra­dė­ti. Pra­ėjo ne­ma­žai lai­ko, kol ma­ne pri­pa­ži­no pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je. Esu Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos, TDF dia­be­to žur­na­lų ko­mi­te­to, Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos, Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos, Dia­be­to eks­per­tų iš nau­jai įsto­ju­sių į ES ša­lių ko­mi­te­to na­rė. Sa­vo ini­cia­ty­va at­li­kau aso­cia­ci­jų, TDF na­rių, ap­klau­są apie pa­cien­tų tei­ses ir so­cia­li­nę pa­dė­tį de­šim­ty­je nau­jai įsto­ju­sių į ES ša­ly­se ir sep­ty­nio­se Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se. Ma­nau, tai pa­ska­ti­no į ma­no nuo­mo­nę įsi­klau­sy­ti ir Lie­tu­vo­je. Daug me­tų esu LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jos, Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos na­rė, LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to ne­eta­ti­nė eks­per­tė, Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė. Tai svar­bios ir at­sa­kin­gos pa­rei­gos, bet man at­sa­ko­my­bė pa­tin­ka, to­dėl jos rei­ka­lau­ju ir iš ki­tų. Tie­sa, šios pa­rei­gos su­tei­kė man tam tik­rų ga­li­my­bių, ku­rio­mis ak­ty­viai nau­do­jau­si įgy­ven­di­nant tai, apie ką pir­mą­kart iš­gir­dau 1995 m. Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­jo­je Diu­sel­dor­fe, – kad dia­be­tas yra ne vien gy­dy­to­jo rei­ka­las. Ši li­ga yra val­do­ma to­kios ko­man­dos: pa­cien­tas, gy­dy­to­jas, slau­gy­to­jas dia­be­to­lo­gas, įvai­rūs spe­cia­lis­tai, o tam pa­de­da tin­ka­mi vals­ty­bės įsta­ty­mai ir li­gų pre­ven­ci­jos po­li­ti­ka.

      – Jei pa­cien­tas yra vie­nas iš li­gos val­dy­mo ko­man­dos na­rių ir tu­ri ta­me pro­ce­se ak­ty­viai da­ly­vau­ti, tai iš kur jis ži­nos, ką jam rei­kia da­ry­ti? Juk gy­dy­to­jas ne­la­bai iš­kal­bus, trum­pai pa­sa­kys, ką rei­kia da­ry­ti, iš­ra­šys vais­tų, ir eik sau! Ko­kį vaid­me­nį čia at­lie­ka pa­cien­tų or­ga­ni­za­cijos?
      – Pa­cien­tas, ei­da­mas pas gy­dy­to­ją, tu­ri iš anks­to ži­no­ti, ko klaus­ti ar tar­tis su gy­dy­to­ju. Juk gy­dy­to­jas ar slau­gy­to­jas ne­vaikš­to iš pas­kos ir ne­bū­na su pa­cien­tu vi­są pa­rą. To­dėl su­sir­gęs žmo­gus tu­ri pats la­bai do­mė­tis sa­vo li­ga, ži­no­ti ir mo­kė­ti ją val­dy­ti, ana­li­zuo­ti, dėl ko­kių prie­žas­čių at­si­ran­da svei­ka­tos pa­blo­gė­ji­mų. Pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos mo­ko sa­vo na­rius, jų ar­ti­muo­sius apie sa­vi­kon­tro­lę, kaip kas­dien ste­bė­ti sa­vo sa­vi­jau­tą ir api­ben­drin­ti re­zul­ta­tus, jei­gu rei­kia, keis­ti vais­tų do­zes. O jei kas ne­si­se­ka ar ne­ra­mi­na, pa­cien­tas tu­ri kal­bė­tis, tar­tis su gy­dy­to­ju. Žmo­nės įpra­to mo­ky­tis, rū­pin­tis sa­vi­mi ir siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų. Šie­met Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja or­ga­ni­za­vo sep­ty­nis mo­ky­mo se­mi­na­rus ser­gan­tie­siems ra­jonuo­se, ke­tu­rias mo­ky­mo sto­vyk­las ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu, tris vai­kų ir jau­ni­mo sto­vyk­las, po vie­ną se­mi­na­rą slau­gy­to­jams dia­be­to­lo­gams ir dia­be­to klu­bų pir­mi­nin­kams. Daug in­for­ma­ci­jos tei­kia­me laik­raš­ty­je „Dia­be­tas“, mū­sų lei­džia­mo­se kny­ge­lė­se, buk­le­tuo­se, at­min­ti­nė­se. Ap­mo­kė­me tūks­tan­čius žmo­nių, ti­kiu, jiems vis­kas iš­ėjo į nau­dą, nes iš­ven­gė kom­pli­ka­ci­jų.

      – Jums pa­vy­ko apie šią li­gą pa­keis­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę, žmo­nės lio­vė­si bi­jo­ję pri­si­pa­žin­ti ser­gą ir ėmė kal­bė­ti vie­šai. Nors pra­ėjo ne tiek daug lai­ko, bet kaip dia­be­tas bu­vo gy­do­mas ta­da, žiū­rint iš da­bar­ti­nės per­spek­ty­vos?
      – Ge­riau ne­pri­si­min­ti. Bet pa­ly­gi­ni­mas bū­tų ab­sur­diš­kas ir juo­kin­gas. Ta­da ži­no­jom, kad kar­tą per mė­ne­sį rei­kia tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zę, o in­su­li­ną leis­ti kar­tą per die­ną, taip pat pri­va­lu lai­ky­tis die­tos. O ko­kios? Nie­kas ne­mo­kė, kad rei­kia skai­čiuo­ti su­val­gy­tų an­glia­van­de­nių, rie­ba­lų ir bal­ty­mų kie­kį. Duo­na, bul­vės, ba­na­nai, vy­nuo­gės bu­vo griež­tai drau­džia­mi. Ga­li­ma val­gy­ti tik gri­kius, an­ta­ni­nius obuo­lius ir ser­ben­tus. O ta­da dar gri­kių par­duo­tu­vė­se ne­bu­vo, mė­ne­siui pa­gal ta­lo­ną gau­da­vo­me 1 ki­log­ra­mą. Vi­sur gri­kiai ir gri­kiai, li­go­ni­nė­je taip pat. Iki šiol nė iš to­lo ne­ga­liu pa­žiū­rė­ti į gri­kius. Kai po­li­kli­ni­ko­je pa­tik­rin­da­vo krau­jo gliu­ko­zę, tik pa­sa­ky­da­vo, ar ji ge­ra, ar blo­ga. Ga­lė­jai vi­są mė­ne­sį iki ki­to kar­to gal­vo­ti, ką tai reiš­kia. O tai, kad per die­ną ji kei­čia­si dau­gy­bę kar­tų, pri­klau­so­mai nuo to, ką ir kiek val­gei, nie­kas ne­pa­sa­kė. Prieš dvi­de­šimt trejus me­tus ne­bu­vo nė kal­bos apie li­gos val­dy­mą, sa­vi­kon­tro­lę, juo­lab, kad ne­bu­vo ir tin­ka­mų vais­tų. Da­bar ki­ta pa­dė­tis, iš­si­rei­ka­la­vo­me, kad dia­be­tas bū­tų gy­do­mas re­mian­tis moks­lo lai­mė­ji­mais ir nau­jau­sia me­to­di­ka. Pa­si­kei­tė ir vals­ty­bės el­ge­sys. Da­bar vals­ty­bė pil­nai kom­pen­suo­ja vi­sų rū­šių in­su­li­ną, tab­le­tes, da­lį sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių, kiek­vie­nas ga­li ne­mo­ka­mai iš­si­tir­ti gli­kuo­tą­jį he­mog­lo­bi­ną, ku­ris ro­do il­ga­lai­kės sa­vi­kon­tro­lės re­zul­ta­tus. Vai­kai, jau­ni­mas tu­ri ga­li­my­bę nau­do­tis in­su­li­no pom­po­mis, ku­rių kas­dien kei­čia­mi prie­dų kom­plek­tai yra ne­mo­ka­mi. O nėš­čios mo­te­rys ir in­su­li­no pom­pą gau­na ne­mo­ka­mai.

      – Bet dia­be­to epi­de­mi­ja ne­su­lai­ko­mai plin­ta. Ką da­ry­si­te to­liau?
      – Vi­sų pir­ma ši li­ga yra ne tiek pa­vel­di­ma, kiek pri­klau­so­ma nuo žmo­gaus gy­ve­ni­mo bū­do. Al­ko­ho­lis, rū­ky­mas, stre­sas, skur­das, ne­sai­kin­ga mi­ty­ba ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka yra le­mia­mi veiks­niai. To­dėl tu­ri būti su­de­rin­tos vi­sos svei­ka­tos, gy­dy­mo pro­gra­mos. O jau su­sir­gus dia­be­tu bū­ti­na slau­gy­to­jo dia­be­to­lo­go prie­žiū­ra, bet šios pa­slau­gos įkai­niai iki šiol ne­pa­tvir­tin­ti, nors apie tai kal­bam ir rei­ka­lau­jam dau­gy­bę me­tų. Re­gis, ko­kių rei­kia ar­gu­men­tų, kad įti­kin­tum, jog kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mas vals­ty­bei kai­nuo­ja de­šim­te­rio­pai dau­giau ne­gu ši pa­slau­ga?
      Ar­ti­miau­sių ir tęs­ti­nų aso­cia­ci­jos veiks­mų pro­gra­mo­je yra įra­šy­ti šie tiks­lai: va­do­vau­jan­tis Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja ir Eu­ro­pos Par­la­men­to de­kla­ra­ci­ja, kar­tu su ki­tais part­ne­riais, pa­reng­ti ir įgy­ven­din­ti il­ga­lai­kę Na­cio­na­li­nės cuk­ri­nio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos, kon­tro­lės bei gy­dy­mo pro­gra­mą, at­kur­ti ar iš nau­jo įsteig­ti svei­ka­tos re­for­mos me­tu su­nai­kin­tus dia­be­to mo­ky­mo ir ko­jų prie­žiū­ros ka­bi­ne­tus, įtei­sin­ti slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų ir ko­jų prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų pa­slau­gų įkai­nius, švies­ti vi­suo­me­nę apie dia­be­tą, ki­tas li­gas ir jų kom­pli­ka­ci­jas, ne­pa­vė­luo­tai nu­sta­ty­ti su­sir­gi­mus ir tam skir­ti pa­kan­ka­mai lė­šų.

      – Ką ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti apie pi­lie­ti­nę at­sa­ko­my­bę?
      – Nuo at­sa­ko­my­bės vis­kas ir pra­si­de­da. Jei­gu lauk­si, kol tau ką nu­mes iš vir­šaus, ne­su­lauk­si. Rei­kia prin­ci­pin­gai dirb­ti pa­tiems, rū­pin­tis ir ak­ty­viai da­ly­vau­ti vi­suo­se vals­ty­bės rei­ka­luo­se. Jei­gu rei­kia, bū­ti ir va­dy­bi­nin­ku, ir pa­ta­rė­ju. Juk tai žy­miai ge­riau, ne­gu de­juo­ti, kad vis­kas blo­gai. Vi­suo­me­nė yra pa­jė­ges­nė, kū­ry­bi­šes­nė ir pa­žan­ges­nė už val­džią, to­dėl ji tu­ri nau­do­tis sa­vo tei­sė­mis ir ga­li­my­bė­mis.

      – Jums vie­nai ten­ka daug pa­rei­gų, at­sa­ko­my­bės. Kaip spė­ja­te, ar ne­skriau­džia­te sa­vęs ir šei­mos?
      – Aso­cia­ci­ja yra vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja, pri­im­ti dau­giau dar­buo­to­jų ne­ga­liu, nes trūks­ta lė­šų. To­dėl dar­bui ski­riu be­veik du treč­da­lius pa­ros. Lais­va­lai­kiui lie­ka tik tru­pi­niai, ir tai re­tai. Šei­mai ma­no dė­me­sio, aiš­ku, trūks­ta, bet pri­pra­to, vi­si yra sa­va­ran­kiš­ki ir ma­ne pa­lai­ko. Jei­gu ne­pa­lai­ky­tų, ne­ga­lė­čiau dirb­ti to, ką dir­bu jau dvi­de­šimt me­tų. Ret­kar­čiais gai­liuo­si sa­vęs, kai sė­džiu dar­be iki iš­nak­tų, bet at­ėjus nau­jai die­nai džiau­giuo­si, kad įvei­kiau nuo­var­gį, pa­da­riau tai, kas tuo me­tu bu­vo rei­ka­lin­ga ir ne­ati­dė­lio­ti­na. Iš tik­rų­jų jė­gų tei­kia mei­lė sa­vo dar­bui ir žmo­nėms, ku­riems ma­no dar­bas rei­ka­lin­gas. Džiau­giuo­si, ga­lė­da­ma jiems pa­dė­ti. Čia ir at­si­ran­da gy­ve­ni­mo pras­mė, pa­šau­ki­mas. Tai lyg ke­lio­nė į lais­vę ir lai­mę. O ke­lio­nė nie­ka­da ne­bū­na leng­va. Kiek­vie­nas ei­na­me sa­vo keliu.

      – Nuo ko ši ke­lio­nė pra­si­dė­jo, kas Jus pa­stū­mė­jo bū­tent į šį ke­lią?
      – Kan­čia. Ma­nau, svar­biau­si gy­ve­ni­mo po­sū­kiai at­si­ran­da per iš­ti­ku­sią bė­dą, ne­pa­gy­do­mą li­gą ar ki­tus su­krė­ti­mus. Man tai at­si­ti­ko, kai nėštumo metu su­sir­gau dia­be­tu, vos per plau­ką ne­nu­mi­riau, o tu­rė­jau tik gi­mu­sią duk­ry­tę. Tuo­met ši li­ga vi­siems kė­lė siau­bą, apie ją bu­vo kal­ba­ma pa­šnib­dždo­mis, o kaip ją val­dy­ti, kaip iš­gy­ven­ti, nie­kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti. Il­gai ėjau tais kan­čios ke­liais, kol ne­su­ti­kau gy­dy­to­jos Fei­gės Na­re­vi­čie­nės. Pats li­ki­mas pas ją at­ve­dė. Ji man pa­dė­jo iš­si­ropš­ti iš tos tam­sos. Pas­kui pa­ti pra­dė­jau do­mė­tis, ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos, dalyvavau Lietuvos dia­be­to aso­cia­ci­jos steigime ir joje dirbu nuo pirmos į­si­kū­rimo dienos. Juk no­rė­jau gy­ven­ti, už­au­gin­ti duk­re­lę. Per sa­vo li­gą pa­ži­nau ir ki­tus to pa­ties li­ki­mo žmo­nes, to­dėl nu­spren­džiau sa­vo gy­ve­ni­mą pa­švę­sti tam, kad jiems ne­rei­kė­tų taip ken­tė­ti, kaip ken­čiau aš. Ir dėl to ne­si­gai­liu.

      – Dė­ko­ju už po­kal­bį. Ti­kiu, kad vi­sa­da pa­siek­si­te tai, ko sie­kia­te. Žmo­nės Jums bus dar la­biau dė­kin­gi.

      Kal­bė­jo­si Ma­ry­tė Šal­ty­tė

Puslapis 3
Mieli skaitytojai!

      Vis dar sun­kme­tis, va­di­na­mas kri­ze. Vais­tai brangs­ta, die­nos trum­pė­ja, o prieš akis – žie­ma, ku­rios dau­ge­lis lau­kia­me su ne­ri­mu. Ne­pri­tek­liai, la­bai su­ma­žė­ju­sios ga­li­my­bės pa­ten­kin­ti bū­ti­niau­sius po­rei­kius ke­lia ne tik mo­ra­li­nį, bet ir fi­zi­nį skaus­mą. Jei­gu jam pa­si­duo­sim, ken­tė­sim dar dau­giau. Rei­kia ieš­ko­ti sa­vy­je nau­jų ga­lių, per­žiū­rė­ti, per­kra­ty­ti vi­sa, kuo iki šiol gy­ve­no­me, ir ką esa­me sa­vy­je su­kau­pę, ne­si­gai­lint iš­mes­ti, kas ne­rei­ka­lin­ga, ne­bū­ti­na. At­si­ras vie­tos nau­joms min­tims, gims nau­jas gy­ve­ni­mo ko­ky­bės su­pra­ti­mas. To­dėl da­bar la­bai pa­lan­kus me­tas sa­vęs pa­klaus­ti, ar tei­sin­gai gy­ve­na­me ir gal­vo­ja­me, ką ga­li­me pa­keis­ti? Svei­kos gy­ven­se­nos te­ma vi­sa­da ak­tu­a­li, nes žmo­gus daž­niau lin­kęs tin­gė­ti, le­pin­tis tuo, kas leng­viau pa­sie­kia­ma. Ga­ta­vai nie­kas nie­ko ne­at­ne­ša ir ne­pa­de­da ant sta­lo. To­dėl rū­pin­ki­mės svei­ka gy­ven­se­na pa­tys – spor­tuo­ki­me, dau­giau vaik­ščio­ki­me, pa­dė­ki­me tiems, ku­riems sun­kiau – nors žo­džiu pa­guos­kim, už­jaus­kim. Ge­ra­no­riš­kai be­si­kal­bant gims­ta nau­jų min­čių ir idė­jų, ku­rios ga­li pa­keis­ti gy­ve­ni­mą. Juk nei gė­ris, nei blo­gis ne­trun­ka am­ži­nai, jie nuo­lat kei­čia vie­nas ki­tą, mai­no­si, įgau­na nau­jų for­mų. Ieš­ko­ki­me jų sa­vo ir ki­tų la­bui, dirb­kim iš­vien, už­bai­kim pra­dė­tus dar­bus. Gy­ve­ni­mas tę­sia­si.

      Su geriausiais linkėjimais –
     
      Vida Augustinienė


Puslapiai 4-5
Tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja
„Vi­suo­me­ni­nių dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų veik­la šiuo­lai­ki­nė­mis eko­no­mi­nė­mis są­ly­go­mis,
už­da­vi­niai ir jų re­a­li­za­vi­mas“


Baltarusijos, Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos diabeto asociacijų vadovai konferencijoje Svetlogorske
      2009 m. rug­pjū­čio 14–23 d. Ru­si­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja Svet­lo-­gors­ke (Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je) su­ren­gė tarp­tau­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją, į ku­rią pa­kvie­tė Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos, Len­ki­jos ir Lie­tu­vos at­sto­vus pa­si­da­lin­ti pa­tir­ti­mi apie vi­suo­me­ni­nių dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą. Vė­liau vy­ko mo­ky­mo se­mi­na­ras Ru­si­jos dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vams, sa­vi­kon­tro­lės mo­kyk­la vai­kams ir pa­aug­liams, ser­gan­tiems I ti­po dia­be­tu, bei jų tė­vams. Med. m. dr. A. Ma­y­o­rov Ka­li­ning­ra­do sri­ties gy­dy­to­jams ir pa­cien­tams ve­dė mo­ky­mo se­si­ją „TDF, 2009–2010 m. – mo­ky­mas ir cuk­ri­nio dia­be­to pro­fi­lak­tika“.
      Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius svei­ki­no Ka­li­ning­ra­do sri­ties Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rė E. A. Kliuj­ko­va. Ru­si­jos dia­be­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tė prof. V. A. Pe­ter­ko­va „Už nuo­šir­dų dar­bą ko­vo­je su dia­be­tu“ la­biau­siai nu­si­pel­niu­sius or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vus ap­do­va­no­jo Ru­si­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos at­mi­ni­mo me­da­liais. Pra­ne­ši­mus apie or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą ir tarp­tau­ti­nę dar­bo pa­tir­tį skai­tė V. A. Pe­ter­ko­va, Bal­ta­ru­si­jos dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tė S. A. Za­cha­ro­va, Uk­rai­nos at­sto­vė L. I. Pet­ren­ko, Len­ki­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas A. Bau­man. V. Au­gus­ti­nie­nė pri­sta­tė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos už­da­vi­nius, pa­pa­sa­ko­jo, kaip se­ka­si juos re­a­li­zuo­ti da­bar­ti­niu lai­ko­tar­piu, bei apie tarp­tau­ti­nę LDA pa­tir­tį. V. Au­gus­ti­nie­nei bu­vo pa­ti­kė­ta pir­mi­nin­kau­ti po­sė­džiui „Ru­si­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos tarp­tau­ti­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni“.
      Prof. V. A. Pe­ter­ko­va pa­tei­kė iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie dia­be­to si­tu­a­ci­ją Ru­si­jo­je. 2007 m. sau­sio 1 d. duo­me­ni­mis, Ru­si­jo­je įre­gist­ruo­ta apie 2,7 mln. dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių. Per aš­tuo­ne­rius pas­ku­ti­nius me­tus ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu pa­dau­gė­jo 0,8 mln. Pa­grin­di­nės ser­gan­čių­jų dia­be­tu mir­ties prie­žas­tys: šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos – 32,2 proc., in­sul­tas – 20,7 proc. Dėl ke­to­a­ci­do­zių mirš­ta tik 0,3 proc., hi­pog­li­ke­mi­jų – vos 0,1 proc. ser­gan­čių­jų. Dis­pan­se­ri­za­ci­jos re­zul­ta­tai ro­do, kad dia­be­tu ser­ga apie 6,7 mln. Tai su­da­ro 7,1 proc. gy­ven­to­jų. Ru­si­jo­je yra pa­reng­ta fe­de­ra­li­nė „Cuk­ri­nio dia­be­to pro­gra­ma“. Me­di­ci­ni­nė pa­gal­ba tei­kia­ma vie­ti­nio, re­gio­ni­nio ir fe­de­ra­li­nio ly­gių gy­dy­mo įstai­go­se. 2007 m. an­ke­ti­nės ap­klau­sos duo­me­nys ro­do, kad 24 proc. ser­gan­čių­jų HbA1c ty­ri­mą at­li­ko tik 1 kar­tą per me­tus, net 53 proc. žmo­nių vi­siš­kai jo ne­da­rė. Fe­de­ra­li­nės pro­gra­mos dė­ka, 1997–2007 m. vi­sos ap­skri­tys bu­vo ap­rū­pin­tos aukš­tos ko­ky­bės diag­nos­ti­ne apa­ra­tū­ra. Taip pa­vy­ko su­ma­žin­ti vi­sų kom­pli­ka­ci­jų: re­ti­no­pa­ti­jų – 13 proc., nef­ro­pa­ti­jų – 10,6 proc., am­pu­ta­ci­jų (aukš­tų) – 28 proc., (že­mų) – 24 proc., mir­tin­gu­mą – 8,4 proc. Tai ro­do cuk­ri­nio dia­be­to pro­gra­mos efek­ty­vu­mą, to­dėl vals­ty­bės tu­rė­tų skir­ti dau­giau lė­šų dia­be­to pro­gra­moms.
      Ko­kia II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų li­gos kon­tro­lė šian­dien? 2003–2006 m. 20-yje Ru­si­jos re­gio­nų 5 tūkst. ser­gan­čių­jų bu­vo at­lik­tas HbA1c ty­ri­mas. HbA1c ma­žes­nis ne­gu 8 proc. ras­tas tik 42,6 proc. tir­tų­jų, o 57,4 proc. žmo­nių li­gos kon­tro­lė la­bai blo­ga. Ty­ri­mas taip pat at­lik­tas 599 vai­kams. Tik 12 proc. jų HbA1c bu­vo ma­žes­nis ne­gu 7,6 proc., o 88 proc. vir­ši­jo šį ro­dik­lį.
      Bū­ti­nos pa­gal­bos ša­ly­je ne­gau­na ir tu­rin­tys inks­tų kom­pli­ka­ci­jų. Pvz., dia­li­zės ir inks­tų transp­lan­ta­ci­jos rei­kia maž­daug po 8 tūkst. žmo­nių, dia­li­zę gau­na tik šiek tiek dau­giau kaip 500 žmo­nių, o inks­tų transp­lan­ta­ci­ją – vos 120 li­go­nių. Apie 74 proc. ser­gan­čių­jų dia­be­tu lan­ko­si pas gy­dy­to­jus 1 kar­tą per mė­ne­sį, o sta­cio­na­re 1 kar­tą per me­tus gy­do­si net 85 proc. dia­be­to li­go­nių. Pa­grin­di­nės hos­pi­ta­li­zac­jos prie­žas­tys – in­su­li­no do­zės kei­ti­mas (42 proc.), kom­pli­ka­ci­jų nu­sta­ty­mas (58 proc.). Sa­na­to­ri­niu gy­dy­mu nau­do­ja­si maž­daug 42 proc. ser­gan­čių­jų. Diag­nos­ti­nėms juos­te­lėms žmo­nės pa­tys iš­lei­džia maž­daug 500–5000 rub­lių. 27 proc. ser­gan­čių­jų vi­sai ne­gau­na kom­pen­suo­ja­mų­jų diag­nos­ti­nių juos­te­lių. Maž­daug 59 proc. gau­na 50 vnt., po 7 proc. gau­na ne­mo­ka­mai 100 ar­ba 150 vnt. juos­te­lių me­tams.
      Ru­si­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja lei­džia laik­raš­tį „Viest­nik“, or­ga­ni­zuo­ja li­go­nių mo­ky­mą sto­vyk­lo­se, pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­nius.
      Uk­rai­nos dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tė L. Pet­ren­ko in­for­ma­vo, kad ša­ly­je yra įre­gist­ruo­ta dau­giau ne­gu 1 mln. dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių. Aso­cia­ci­jai gi­nant li­go­nių tei­ses, daž­nai ten­ka or­ga­ni­zuo­ti įvai­rias pro­tes­to ak­ci­jas, kreip­tis į teis­mus, nuo­lat pa­lai­ko­mi ry­šiai su val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis. Eko­no­mi­nio sun­kme­čio me­tu bu­vo pri­im­tas spren­di­mas pirk­ti tik ša­ly­je ga­mi­na­mą in­su­li­ną. Bet Kon­sti­tu­ci­nio teis­mo dė­ka šis spren­di­mas bu­vo at­šauk­tas ir at­ras­ta lė­šų vi­siems rei­kia­miems in­su­li­nams pirk­ti. Daž­ną or­ga­ni­za­ci­jos ben­dra­vi­mą su val­džia le­mia ir mi­nist­rų kai­ta.
      Len­ki­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos va­do­vas A. Bau­man su ne­ri­mu in­for­ma­vo kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius, kad daug me­di­kų dėl ma­žų at­ly­gi­ni­mų iš­vyks­ta iš ša­lies, to­dėl me­di­ci­nos pa­slau­gos li­go­niams tam­pa sun­kiau pri­ei­na­mos. Ket­vir­tį rin­kos su­da­ro vie­ti­nės ga­my­bos in­su­li­nai.
      Ru­si­jos at­ski­rų ap­skri­čių bei re­gio­nų dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vai pa­lie­tė li­go­nių mo­ky­mo, sa­vi­kon­tro­lės bei in­su­li­no lei­di­mo prie­mo­nių ap­rū­pi­ni­mo sto­kos, taip pat pa­čių ser­gan­čių­jų abe­jin­gu­mo pro­ble­mas. Žmo­nės in­su­li­nu ap­rū­pi­na­mi ne­mo­ka­mai, ta­čiau vais­tai kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui nė­ra kom­pen­suo­ja­mi. Or­ga­ni­za­ci­jos skun­dė­si, kad vals­ty­bė jų ne­re­mia. Niž­nij Nov­go­ro­do at­sto­vė pa­ro­dė fil­mą, kaip li­go­niai mo­komi šio­je ap­skri­ty­je. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie šią or­ga­ni­za­ci­ją ga­li­ma ras­ti ad­re­su: www.dia­bet.nnov.ru. Vo­ro­ne­žo dia­be­to aso­cia­ci­jos va­do­vė V. V. Kaz­mi­na ap­gai­les­ta­vo, kad jau­ni žmo­nės dar ne­ga­li gar­siai pri­si­pa­žin­ti, jog ser­ga dia­be­tu, nes pa­ti­ria daug kliū­čių ne tik sie­kiant moks­lo, bet ir įsi­dar­bi­nant. Ne­ri­mą ke­lia ir tai, kad jau­ni žmo­nės ne­no­riai tal­ki­na ir dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų veik­lo­je.
      Ru­si­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos Ka­li­ning­ra­do re­gio­ni­nio sky­riaus va­do­vė I. V. Ja­kov­le­va džiau­gė­si ma­lo­niu ben­dra­dar­bia­vi­mu su Len­ki­jos ir Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­mis, šių or­ga­ni­za­ci­jų pa­gal­ba or­ga­ni­zuo­jant vai­kų iš­vy­kas į Lie­tu­vą ir Len­ki­ją. Ka­dan­gi Ka­li­ning­ra­do sri­ties gy­dy­mo įstai­go­se trūks­ta me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos apa­ra­tū­ros, ty­ri­mai vai­kams at­lie­ka­mi Len­ki­jos Olš­ti­no mies­to kli­ni­ko­se. Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je dia­be­tu ser­ga per 18 tūkst. gy­ven­to­jų. Ne­sant dia­be­to cen­tro daug pro­ble­mų pa­ti­ria ir su­au­gu­sie­ji.
      Prof. V. A. Pe­ter­ko­va pa­pa­sa­ko­jo apie la­bai nau­din­gą Tarp­tau­ti­nį dia­be­to fo­ru­mą, vy­ku­sį 2008 m. lap­kri­čio 27 d. Mask­vo­je. Ja­me da­ly­va­vo Jung­ti­nių Tau­tų Pre­zi­den­tas Ko­fi An­nan ir Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos iš­rink­ta­sis pre­zi­den­tas Je­an Clau­de Mba­nya. Prieš JAV pre­zi­den­to Ba­ra­ko Oba­mos at­vy­ki­mą į ša­lį Ru­si­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė džiau­gė­si tu­rė­ju­si ga­li­my­bę da­ly­vau­ti vie­no iš Ru­si­jos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ko­mi­te­tų dar­be ren­giant do­ku­men­tą ben­dra­dar­bia­vi­mui svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je tarp Ru­si­jos ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų.
      Daug dis­ku­si­jų su­kė­lė Uk­rai­nos DA at­sto­vės L. Pet­ren­ko pa­sa­ko­ji­mas apie įsteig­tą sa­na­to­ri­nio ti­po gim­na­zi­ją, ku­rio­je at­ski­rai mo­ko­si apie 200 dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų. L. Pet­ren­ko tei­gė, kad ma­mos ga­li ra­miai dirb­ti, nes vai­kais rū­pi­na­si spe­cia­lis­tai. Vai­kai ne­bi­jo mo­kyk­lo­je leis­tis in­su­li­no ir pa­si­sa­ky­ti vie­ni ki­tiems, kad ser­ga. Ap­skri­ties val­džia rū­pi­na­si šia mo­kyk­la. V. A. Pe­ter­ko­va in­for­ma­vo, kad Mask­vo­je bu­vo įsteig­tas at­ski­ras dar­že­lis dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams, bet jis ne­ta­po po­pu­lia­rus ir vė­liau bu­vo pa­nai­kin­tas, nes tė­vai ne­no­ri, kad jų vai­kas vi­są lai­ką jaus­tų­si li­go­nis. Niž­nij Nov­go­ro­do dia­be­to aso­cia­ci­jos at­sto­vė pa­žy­mė­jo, kad dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai ne­tu­ri bū­ti izo­liuo­ti nuo svei­kų­jų ir tu­ri mo­ky­tis ben­dro­se mo­kyk­lo­se. Ji pa­brė­žė, kad rei­kia švies­ti pe­da­go­gus, kad jie ne­ma­ny­tų, jog dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai tu­ri gy­dy­tis li­go­ni­nė­se, o ne ei­ti į mo­kyk­lą. Ru­si­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė ma­no, kad šį klau­si­mą rei­kia spręs­ti kar­tu su Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja.
      Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams bu­vo or­ga­ni­zuo­ta pla­ti kul­tū­ri­nė pro­gra­ma. Su­si­pa­ži­no­me su Svet­lo­gors­ko is­to­ri­ja, pa­sig­ro­žė­jo­me šio ku­ror­to gam­ta, klau­sė­mės Bal­ti­jos jū­ros oši­mo. Ka­li­ning­ra­de ap­lan­kė­me ne tik žy­miau­sias is­to­ri­nes vie­tas, pa­bu­vo­jo­me ir po­van­de­ni­nia­me lai­ve bei su­si­pa­ži­no­me su įdo­mia jū­rų lai­vy­no eks­po­zi­ci­ja. Gro­žė­jo­mės smė­lio ko­po­mis Kur­šių Ne­ri­jo­je ne tik vaikš­čio­da­mi nuo­sta­baus gro­žio miš­ko ta­ke­liais, bet ir plauk­da­mi gar­lai­viu. Di­džiau­sią įspū­dį pa­li­ko nuo­šir­dūs gi­dų pa­sa­ko­ji­mai, mei­lė sa­vo kraš­tui, jo gam­tai, is­to­ri­jai.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos val­dy­bos na­rė


Puslapis 6-7
Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos
Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­džiai

      2009 m. bir­že­lio 27–29 d. Briu­se­ly­je (Bel­gi­jo­je) vy­ko Tarp­tau­ti-­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­džiai. Pa­tvir­tin­tas va­sa­rio 21 d. val­dy­bos po­sė­džio pro­to­ko­las, ap­žvelg­ti TDF vyk­do­mo­sios val­dy­bos su­si­ti­ki­mo su kor­po­ruo­tais part­ne­riais ir val­dy­bos bei biu­ro dar­buo­to­jų dar­bo gru­pės dar­bo­tvarkių klau­si­mai. Vo­kie­ti­jos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­ja yra pa­reiš­ku­si pa­gei­da­vi­mą įsto­ti į TDF ne­pri­klau­so­mai nuo Vo­kie­ti­jos dia­be­to są­jun­gos. Pa­cien­tai nė­ra pa­ten­kin­ti šios or­ga­ni­za­ci­jos veik­la – per ma­žai jų at­sto­vų įtrauk­ta į val­dy­bą. Len­ki­jos vai­kų ir jau­nuo­lių or­ga­ni­za­ci­ja taip pat no­rė­jo at­ski­rai įsto­ti į TDF, ta­čiau Len­ki­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja (TDF na­rė) pa­siū­lė kom­pro­mi­są – tap­ti LDA na­re.
      Pri­sta­ty­tos 2008 m. ir 2009 m. pir­mų­jų 5 mėn. au­di­to ata­skai­tos. Apie 56 proc. lė­šų pa­nau­do­ja­ma veik­lai or­ga­ni­zuoti. Jau­čia­ma lė­šų ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja. Lė­šos, gau­tos 2009 m. pir­mą pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su 2008 m., su­da­ro tik 34 proc.
      Į TDF Eu­ro­pos biu­rą aso­cia­ci­jų plėt­ros klau­si­mams spręs­ti pri­im­tas Cris­tian An­dri­ciuc pa­pa­sa­ko­jo apie dia­be­to si­tu­a­ci­ją jo lan­ky­to­se ša­ly­se.
      Val­dy­bos na­riai pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją apie pla­nuo­ja­mas kon­fe­ren­ci­jas, kon­gre­sus ir jau įvy­ku­sius ren­gi­nius, ku­riuo­se da­ly­va­vo. Ti­kė­ta­si, kad 2009 m. lap­kri­čio 21–23 d. pla­nuo­ja­mo­je St. Vin­cen­to De­kla­ra­ci­jos 20-me­čiui pa­žy­mė­ti skir­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je Glaz­go­ve (Ško­ti­jo­je) bus apie 1000 da­ly­vių, ta­čiau kol kas yra už­si­re­gist­ra­vę tik apie 50 žmo­nių. Ka­dan­gi TDF Eu­ro­pos re­gio­nas vi­siš­kai ne­re­mia dia­be­to aso­cia­ci­jų da­ly­va­vi­mo jo­je, to­dėl nė­ra aiš­ku, ar iš­vis šis ren­gi­nys įvyks.
      TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja vyks 2009 m. spa­lio 17 d. Mon­re­a­ly­je (Ka­na­do­je) prieš TDF kon­gre­są. Kvie­čia­ma po 2 dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vus sten­de pri­sta­ty­ti sa­vo veik­lą. TDF ap­mo­kės re­gist­ra­ci­jos mo­kes­tį, vieš­bu­čio (7 pa­ras) ir ke­lio­nės iš­lai­das. O kon­gre­so 2 de­le­ga­tams ap­mo­kės re­gist­ra­ci­jos mo­kes­tį, vieš­bu­čio (5 pa­ras) ir ke­lio­nės iš­lai­das. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai šia­me kon­gre­se at­sto­vaus ta­ry­bos na­rės G. Nai­dzi­na­vi­čie­nė ir J. Ja­siu­lio­nie­nė bei pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė. Ji pa­kvies­ta skai­ty­ti pra­ne­ši­mą „Ar Dvy­nių pro­gra­ma yra tin­ka­mas bū­das pa­dė­ti ma­žes­nėms Eu­ro­pos aso­cia­ci­joms?“
      2010 m. TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja ir kon­fe­ren­ci­ja „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni“ vyks lap­kri­čio 5–7 d. Li­sa­bo­no­je (Por­tu­ga­li­jo­je).
      Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­nių me­tu siū­lo­ma pro­fi­lak­ti­nius ty­ri­mus at­lik­ti ma­tuo­jant HbA1c, o ne krau­jo gliu­ko­zę diag­nos­ti­nė­mis juos­te­lė­mis. HbA1c nau­do­ti cuk­ri­nio dia­be­to diag­no­za­vi­mui re­ko­men­duo­ja Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja, Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­ja ir Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­ja.
      Iš­klau­sy­ta in­for­ma­ci­ja apie Len­ki­jos ir Ru­si­jos DA sun­ku­mus dėl na­rio mo­kes­čio sko­lų TDF. Pa­si­džiaug­ta Kip­ro dia­be­to aso­cia­ci­jos pa­sie­ki­mais mi­nint or­ga­ni­za­ci­jos 30-me­tį. Ap­tar­ti TDF Eu­ro­pos re­gio­no at­sto­va­vi­mo įvai­rio­se TDF ir PSO kon­fe­ren­ci­jo­se bei pro­jek­tuo­se klau­si­mai.
      Ap­tar­ti EP rin­ki­mų re­zul­ta­tai bei to­li­mes­nė Dia­be­to dar­bo gru­pės veik­la. Pa­si­da­lin­ta in­for­ma­ci­ja apie ko­vo 26–28 d. Ta­li­ne vy­ku­sios Dia­be­to eks­per­tų iš nau­jai įsto­ju­sių į ES ša­lių (DE­PAC), ge­gu­žės 14–16 d. Ki­je­ve vy­ku­sios Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių dia­be­to aso­cia­ci­jų at­sto­vų bei ki­tų su­si­ti­ki­mų re­zul­ta­tus. Ki­tas DE­PAC su­si­ti­ki­mas pla­nuo­ja­mas lap­kri­čio 5–7 d. Lie­tu­vai šio­je dar­bo gru­pė­je at­sto­vaus LDA pre­zi­den­tė ir prof. A. Nor­kus. Pa­žy­mė­ta TDF pa­reng­tų re­ko­men­da­ci­jų įvai­riais CD klau­si­mais, pri­sta­ty­tų ko­vo 11–15 d. eks­per­tų su­si­ti­ki­me An­ko­no­je (Ita­li­jo­je) tai­ky­mo kiek­vie­no­je ša­ly­je svar­ba. Iš­klau­sy­ta in­for­ma­ci­ja apie dia­be­to si­tu­a­ci­ją Bul­ga­ri­jo­je, ap­rū­pi­ni­mo in­su­li­nu pro­ble­mas Len­ki­jo­je, gri­po epi­de­mi­ją ir kt. Taip pat kal­bė­ta apie TDF Eu­ro­pos re­gio­no biu­ro to­li­mes­nės veik­los gaires.
      TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos bei biu­ro dar­buo­to­jų dar­bo gru­pė­je dis­ku­tuo­ta apie or­ga­ni­za­ci­jos nu­veik­tus dar­bus 2003–2006 ir 2006–2009 m. bei dar­bo kryp­tis 2009–2012 m. Nu­tar­ta tęs­ti da­bar­ti­nę dia­be­to aso­cia­ci­jų veik­los to­bu­li­ni­mo po­li­ti­ką (in­tra­ne­tas, mo­ky­mo kur­sai, dar­bo gru­pės, su­bre­gio­ni­niai Ry­tų, Vi­du­rio Eu­ro­pos ir Šiau­rės ša­lių su­si­ti­ki­mai) ir at­ei­ty­je. Kal­bė­ta apie val­dy­bos su­da­ry­mo prin­ci­pus, pa­si­da­li­ji­mą pa­rei­go­mis ir at­si­skai­ty­mą val­dy­bai už nu­veik­tus dar­bus. Su ne­ri­mu bu­vo iš­klau­sy­ta 2009 m. bir­že­lio 26 d. EASD žur­na­le „Dia­be­to­lo­gi­ja“ pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja apie in­su­li­no Glar­gi­ne ke­lia­mą ri­zi­ką su­sirg­ti vė­žiu. Duo­me­nys, pa­teik­ti elek­to­ni­nė­je „Dia­be­to­lo­gi­jos“ ver­si­jo­je, bu­vo su­rink­ti iš 4 stu­di­jų, ku­rio­se kal­ba­ma apie ga­li­mą ry­šį tarp il­gai vei­kian­čio in­su­li­no ana­lo­go ir vė­žio. Pa­gal EASD, šis at­ra­di­mas pa­grįs­tas ty­ri­mų, at­lik­tų Vo­kie­ti­jo­je, Šve­di­jo­je, Ško­ti­jo­je ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, duo­me­ni­mis. Ta­čiau iš šių stu­di­jų duo­me­nų nė­ra pa­da­ry­ta iš­va­dų. Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja bir­že­lio 29 d. pri­im­ta­me nu­ta­ri­me iš­reiš­kė nuo­gąs­ta­vi­mus apie rū­pes­tį ke­lian­čius stu­di­jų at­ra­di­mus, iš­spaus­din­tus „Dia­be­to­lo­gi­jo­je“. TDF ra­gi­na dia­be­to ben­druo­me­nę lauk­ti pa­grįs­tos in­for­ma­ci­jos, kvie­čia moks­li­nin­kus sku­biai at­lik­ti stu­di­jas ir ki­to­se ša­ly­se. TDF ne­ri­mau­ja, kad žmo­nės ne­nu­sto­tų var­to­ti in­su­li­no, taip pat ra­gi­na ser­gan­čiuo­sius kon­sul­tuo­tis su sa­vo gy­dy­to­jais, prieš ap­si­spren­džiant keis­ti gy­dy­mą.
      TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos ir biu­ro dar­buo­to­jų su­si­ti­ki­me su kor­po­ruo­tais part­ne­riais ap­tar­tos ben­dra­dar­bia­vi­mo ir da­bar­ti­nės fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bės. Part­ne­riams pri­sta­ty­ti TDF Eu­ro­pos re­gio­no veik­los re­zul­ta­tai, fi­nan­si­niai sun­ku­mai ir ar­ti­miau­si veik­los pla­nai. Kal­bė­ta apie rė­mė­jų ko­a­li­ci­ją, ku­rią su­da­ry­tų TDF Eu­ro­pos re­gio­nas (TDF/E), Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų fe­de­ra­ci­ja (FEND), EU­RA­DIA, Eu­ro­pos pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros dia­be­to gru­pė (PCDE) ir kor­po­ruo­ti part­ne­riai (CP). Siū­ly­ta IDF/E biu­re įsteig­ti po­li­ti­kos gru­pės va­do­vo eta­tą, di­din­ti rė­mė­jų mo­kes­tį iki 25 tūkst. eu­rų (da­bar yra 20 tūkst. eu­rų). Ta­čiau part­ne­riai in­for­ma­vo, kad jų įsta­tai ne­lei­džia skir­ti lė­šų at­ly­gi­ni­mams. Jie ga­li rem­ti tik svar­bius TDF pro­jek­tus. Pa­žy­mė­ta, kad re­gio­nui part­ne­rių ski­ria­mos lė­šos su­da­ro apie 35 % vi­so biu­dže­to. Val­dy­ba kė­lė klau­si­mą dėl na­cio­na­li­nių dia­be­to aso­cia­ci­jų sun­ku­mų da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se, jei jų ne­re­mia TDF/E. Nau­jo­ji TDF/E val­dy­ba, iš­rink­ta GA, Mon­re­a­ly­je pa­tvir­tins veik­los pla­ną at­ei­nan­tiems me­tams.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos
      Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rė


Puslapis 8
Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos (ADA) po­zi­ci­jos pa­reiš­ki­mas
Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je at­lik­to dia­be­to moks­li­nio ty­ri­mo (UKPDS) iš­va­dos

      Per pas­ta­ruo­sius tris de­šimt­me­čius, sie­kiant nu­sta­ty­ti hi­pergli­ke­mi­jos po­vei­kį dia­be­to kom­pli­ka­ci­joms, bu­vo at­lik­ta reikš­min­gų il­ga­lai­kių ste­bė­ji­mų bei kli­ni­ki­nių ty­ri­mų. Dau­ge­lis jų pa­ro­dė, kad ma­ži­nant gliu­ko­zės kie­kį li­go­nio krau­jy­je, re­tė­ja re­gė­ji­mo su­tri­ki­mų, inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mo ir neu­ro­pa­ti­jos at­ve­jų.
      Ke­le­tas svar­bių iš­va­dų šiuo klau­si­mu pa­da­ry­ta ir Stok­hol­me at­lik­ta­me dia­be­to in­ter­ven­ci­jos ty­ri­me. Jo re­zul­ta­tai įro­dė, kad I ti­po dia­be­to at­ve­ju gliu­ko­zės krau­jy­je ma­ži­ni­mas pa­de­da iš­veng­ti smul­kių­jų krau­ja­gys­lių li­gų (mik­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų) ar­ba pri­stab­do jų pro­gre­sa­vi­mą nuo 35 iki 75 proc.
      Pa­na­šios iš­va­dos jau gau­tos ir apie II ti­po dia­be­tą. Pa­mi­nė­ti­nas vie­nas di­džiau­sių ir il­giau­siai tru­ku­sių kli­ni­ki­nių ty­ri­mų – UKPDS (The Uni­ted King­dom Pro­spec­ti­ve Dia­be­tes Stu­dy) at­lik­tas 23 dia­be­to cen­truo­se Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Ja­me da­ly­va­vo 5102 pa­cien­tai, ku­riems II ti­po dia­be­tas bu­vo nu­sta­ty­tas nuo 1977 iki 1991 me­tų. Ti­ria­mie­ji bu­vo ste­bi­mi vi­du­ti­niš­kai 10 me­tų, sie­kiant nu­sta­ty­ti, ar in­ten­sy­vi gliu­ko­zės kie­kio kon­tro­lė bei gy­dy­mas hi­pog­li­ke­mi­zuo­jan­čiais vais­tais ma­ži­na šir­dies bei krau­ja­gys­lių sis­te­mos kom­pli­ka­ci­jų ti­ki­my­bę.
      UKPDS ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad ge­ra gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je kon­tro­lė ma­ži­na re­ti­no­pa­ti­jos, nef­ro­pa­ti­jos ir neu­ro­pa­ti­jos grės­mę. Ty­ri­mo pra­džio­je pa­cien­tų HbA1c bu­vo vi­du­ti­niš­kai 9,1 proc. Per 10 in­ten­sy­vaus gy­dy­mo me­tų jis su­ma­žė­jo iki vi­du­ti­niš­kai 7 proc. In­ten­sy­vaus gy­dy­mo gru­pė­je siek­ta, kad ti­ria­mų­jų plaz­mos gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja ne­val­gius bū­tų iki 6,0 mmol/l. Bu­vo at­lie­ka­mi ne ma­žiau kaip 4 gliu­ko­zės kie­kio ma­ta­vi­mai per die­ną. Kon­tro­li­nės gru­pės pa­cien­tų, ku­rie bu­vo gy­do­mi die­ta, HbA1c vi­du­ti­niš­kai su­ma­žė­jo iki 7,9 proc. Šio­je gru­pė­je bu­vo sie­kia­ma, kad ti­ria­mų­jų plaz­mos gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja ne­val­gius bū­tų ma­žes­nė ne­gu 15 mmol/l. Gliu­ko­zės kie­kio ma­ta­vi­mų skai­čius per die­ną ne­bu­vo nu­sta­ty­tas. Iš vi­so abie­jo­se te­ra­pi­jos gru­pė­se mik­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų su­ma­žė­jo 25 proc.
      Šio ty­ri­mo re­zul­ta­tų ana­li­zė at­sklei­dė, kad HbA1c nu­kri­tus vie­nu pro­cen­ti­niu punk­tu (pvz., nuo 9 iki 8 proc.), su­ma­žė­ja: mik­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų ti­ki­my­bė – 35 proc., su dia­be­tu su­si­ju­sių mir­čių ti­ki­my­bė – 25 proc., mir­tin­gu­mo dėl įvai­rių prie­žas­čių ti­ki­my­bė – 7 proc., o mir­ti­nų ir pa­gy­do­mų mio­kar­do in­fark­to at­ve­jų – be­veik penk­ta­da­liu.
      2009 me­tais bu­vo ana­li­zuo­ja­mi pen­kių kli­ni­ki­nių ty­ri­mų (ir UKPDS) duomenys. Šiuo­se ty­ri­muo­se da­ly­va­vo 33 040 pa­cien­tų. Siek­ta nu­sta­ty­ti, ko­kią įta­ką in­ten­sy­vus gy­dy­mas tu­ri ma­ži­nant gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je mir­ties at­ve­jams bei šir­dies krau­ja­gys­lių su­tri­ki­mams, paly­gi­nti su įpras­tu gy­dy­mu. In­ten­sy­vaus gy­dy­mo gru­pės pa­cien­tų HbA1c bu­vo vi­du­ti­niš­kai 0,9 proc. že­mes­nis nei įpras­tai gy­dy­tų. Šios ana­li­zės re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad in­ten­sy­vus gy­dy­mas ir gliu­ko­zės kon­tro­lė mio­kar­do in­fark­to at­ve­jų su­ma­ži­na 17 proc., o šir­dies krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką – 15 proc. Bu­vo pa­ste­bė­ta, kad mir­tin­gu­mui dėl įvai­rių prie­žas­čių bei in­sul­to at­ve­jams in­ten­sy­vus gy­dy­mas įta­kos ne­tu­ri.
      Stu­di­jo­je iš­aiš­kin­ta, kad gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je kon­tro­lė yra be­veik tiek pat veiks­min­ga kaip ir krau­jo­spūdžio ar cho­les­te­ro­lio ma­ži­ni­mas, sten­gian­tis iš­veng­ti šir­dies bei krau­ja­gys­lių su­tri­ki­mų. Todėl ser­gan­tiems dia­be­tu la­bai svar­bu ne tik kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, bet ir ko­re­guo­ti krau­jo­spūdį bei cho­les­te­ro­lio ly­gį.
      UKPDS ty­ri­mu įro­dy­ta, kad, su­ma­ži­nus vi­du­ti­nį krau­jo­spūdį iki 144/82 mmHg, ge­ro­kai ma­žė­ja in­sul­to, šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo, mik­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų, apa­ki­mo ir mir­čių nuo dia­be­to at­ve­jų. Ti­ria­mie­siems bu­vo griež­tai kon­tro­liuo­ja­mas krau­jo­spūdis ir tai 24–56 proc. su­ma­ži­no ko­ne vi­sų kar­dio­vas­ku­li­nių ir mik­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų grės­mę. Bū­ti­na siek­ti, kad krau­jo­spūdis ne­vir­šy­tų 130/80 mmHg. Šios iš­va­dos pa­tvir­ti­no, kad svar­bu lai­ky­tis anks­tes­nių Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos re­ko­men­da­ci­jų.
      Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad vie­nu ge­ria­muo­ju vais­tu ne­ga­li­ma pa­siek­ti in­ten­sy­vaus dia­be­to gy­dy­mo tiks­lų. In­ten­sy­vaus gy­dy­mo gru­pė­je bu­vo de­ri­na­mas in­su­li­nas ar met­for­mi­nas su sul­fo­nil­kar­ba­mi­dais. Šis miš­rus gy­dy­mo bū­das bu­vo tai­ko­mas siekiant di­des­nio re­zul­ta­tų skir­tu­mo tarp in­ten­sy­viai ir įpras­tu bū­du gy­do­mų pa­cien­tų plaz­mos gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jos ne­val­gius.
      UKPDS ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­tvir­ti­na, kad hi­per­gli­ke­mi­ja ir jos pa­da­ri­niai yra pa­grin­di­nė dia­be­to mik­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų prie­žas­tis. Hi­per­gli­ke­mi­ja – tok­si­nė būk­lė, neat­si­žvel­giant į jos prie­žas­tis ar žmo­gaus am­žių.
      Epi­de­mio­lo­gi­nė šio ty­ri­mo ana­li­zė taip pat at­sklei­dė, kad kar­dio­vas­ku­li­niai pa­ki­ti­mai su hi­per­gli­ke­mi­ja su­si­ję pa­na­šiai kaip hi­per­gli­ke­mi­ja su mik­ro­vas­ku­li­nė­mis kom­pli­ka­ci­jo­mis. Vis dėl­to ty­ri­mas iki ga­lo ne­įro­dė, kad in­ten­sy­vus gy­dy­mas, ma­ži­nant gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, pa­dė­tų iš­veng­ti kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų.
      II ti­po dia­be­tas daž­niau­siai diag­no­zuo­ja­mas vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. To­kių pa­cien­tų gy­ve­ni­mo truk­mė, skai­čiuo­jant nuo aki­mir­kos, kai bu­vo nu­sta­ty­tas dia­be­tas, trum­pes­nė dėl jų am­žiaus ir kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų ri­zi­kos. To­dėl ma­no­ma, kad pa­ste­bė­ta ma­žes­nė gliu­ko­zės kon­tro­lės nau­da to­kiems pa­cien­tams yra dėl pa­vė­luo­tos dia­be­to diag­no­zės ir įvai­rių ki­tų li­gų. Ty­ri­mas pa­tvir­ti­no, kad ne­ma­žai (~ 50 proc.) pa­cien­tų, ku­riems nu­sta­ty­tas dia­be­tas, jau anks­čiau yra pa­ty­rę kai ku­riuos dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų simp­to­mus. To­dėl šie ne­ri­mą ke­lian­tys skai­čiai tik dar la­biau ska­ti­na tai­ky­ti in­ten­sy­vų gy­dy­mą.
      Dia­be­tas – pro­gre­suo­jan­ti li­ga, ir gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja krau­jy­je di­dė­ja, il­gė­jant II ti­po dia­be­to truk­mei. Tiek įpras­tai, tiek in­ten­sy­viai gy­do­miems ti­ria­mie­siems pa­ste­bė­tas gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jos krau­jy­je di­dė­ji­mas. Daž­nai li­go­niai, ge­rian­tys tab­le­tes, tu­ri di­din­ti jų do­zę ir ga­liau­siai pra­dė­ti gy­dy­mą in­su­li­nu. Bū­ti­na juos nu­ra­min­ti, kad tai ne jų kal­tė, jog dia­be­tas il­gai­niui pro­gre­suo­ja, ir rei­kia in­ten­sy­ves­nio gy­dy­mo.
      UKPDS ty­ri­mas pa­rė­mė Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos po­zi­ci­ją, kad in­ten­sy­vus dia­be­to gy­dy­mas, už­kirs­da­mas ke­lią lė­ti­nėms kom­pli­ka­ci­joms, ga­li pa­leng­vin­ti li­gos ei­gą ir su­ma­žin­ti mir­ties nuo šios li­gos ti­ki­my­bę. Gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ma­ži­ni­mas ri­bo­ja mik­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų skai­čių bei jas pa­leng­vi­na. Taip es­ti abie­jų ti­pų dia­be­to at­ve­jais. Su­ma­ži­nus krau­jo­spūdį, ma­žė­ja kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų.
      Ty­ri­mo re­zul­ta­tai įro­dė, kad pa­pil­do­mos iš­lai­dos, skir­tos gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jai krau­jy­je ir krau­jo­spūdžiui ma­žin­ti, tie­sio­giai at­si­per­ka dėl sai­kin­ges­nių hos­pi­ta­li­za­vi­mo iš­lai­dų. Be to, in­ten­sy­ves­nis gy­dy­mas ir kon­tro­lė, kaip ma­ty­ti iš ap­klau­sos re­zul­ta­tų, ne­pa­blo­gi­na li­go­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bės. Prie­šin­gai – ne­re­tai pa­de­da iš­veng­ti mak­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų (dau­giau­sia in­fark­to ir in­sul­to) bei mik­ro­vas­ku­li­nių li­gų (daž­niau­siai re­ti­no­pa­ti­jos, ku­riai bū­ti­na tai­ky­ti fo­to­ko­a­gu­lia­ci­ją), blo­gi­nan­čių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir bran­gi­nan­čių ben­drą gy­dy­mą.
      Gy­dy­mo, ma­ži­nant gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, sėk­mę la­biau­siai už­tik­ri­na jo pa­sto­vu­mas. Tai­gi rei­kia re­gu­lia­riai ma­tuo­tis gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je bei ne­nu­kryp­ti nuo gy­dy­to­jo pa­skir­to gy­dy­mo re­ži­mo.
      Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­ja re­ko­men­duo­ja gy­dy­mą, ku­riuo sie­kia­ma to­kių tiks­lų:
      »  krau­jo­spūdis ne­tu­ri vir­šy­ti 130/80 mmHg;
      »  HbA1c ly­gis – 6,5 proc. ar že­mes­nis;
      »  plaz­mos gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja ne­val­gius, ti­ria­ma la­bo­ra­to­ri­jo­je – ma­žesnė ne­gu 7 mmol/l;
      »  pa­ties li­go­nio ste­bi­mas gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je prieš val­gį – 4–7 mmol/l.

      Ab­bott Dia­be­tes Ca­re,
      Gied­rė Apuo­kai­tė
      Šal­ti­niai:
      http://ca­re.dia­be­tes­jour­nals.org/con­tent/25/suppl_1/s28.full
      http://www.the­he­art.org/ar­tic­le/973171/print.do


Puslapis 9
69-oji Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja

      2009 bir­že­lio 5–9 d. tūks­tan­čiai dia­be­to ben­druo­me­nės na-­rių iš vi­so pa­sau­lio at­vy­ko į 69-ąsias Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos (ADA) moks­li­nes se­si­jas, or­ga­ni­zuo­tas Nau­ja­ja­me Or­le­a­ne, Lui­zia­nos vals­ti­jo­je.
      Pro­gra­mą pa­ren­gė Moks­li­nių se­si­jų su­si­ti­ki­mų pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas, va­do­vau­ja­mas Dr. Ha­rold E. Le­bo­vitz. Dau­giau ne­i 300 svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lų ir moks­li­nin­kų per­žiū­rė­jo per 2700 ir iš jų at­rin­ko dau­giau kaip 1900 moks­li­nių dar­bų san­trau­kų žo­di­nėms ir sten­di­nėms se­si­joms. Šių me­tų pro­gra­mo­je bu­vo 8 pa­grin­di­nės te­mos. Dau­giau­sia dė­me­sio skir­ta nau­jau­siems ba­zi­niams, kli­ni­ki­niams, el­ge­sio, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ir mo­ky­mo ty­ri­mams.
      Kiek­vie­ną die­ną vy­ko sim­po­ziu­mai, dar­bo gru­pės, ple­na­ri­niai po­sė­džiai ir sten­di­nės se­si­jos. Trys pa­grin­di­niai sim­po­ziu­mai šių me­tų pro­gra­mo­je bu­vo skir­ti ry­šio tarp dia­be­to bei šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų te­mai. Pri­sta­ty­ti „RE­CORD kli­ni­ki­nės stu­di­jos re­zul­ta­tai“ (Re­sults of the RE­CORD Cli­ni­cal Trial), „BA­RI 2D kli­ni­ki­nės stu­di­jos re­zul­ta­tai“ (Re­sults of the BA­RI 2D Cli­ni­cal Trial) ir „Nau­ja AC­CORD ir VA kli­ni­ki­nės stu­di­jos ana­li­zė“ (New Ana­ly­ses from AC­CORD and VA Dia­be­tes Trial).
      Se­si­jų da­ly­viai ly­gi­no skir­tin­gus po­žiū­rius į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas bei dia­be­tą. Bu­vo ap­tar­ti nau­jau­sių stu­di­jų re­zul­ta­tai apie ry­šį tarp dia­be­to, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, vė­žio. Moks­li­nin­kai ap­žvel­gė smul­kių­jų krau­ja­gys­lių dia­be­ti­nių kom­pli­ka­ci­jų, įskai­tant neu­ro­pa­ti­jas, re­ti­no­pa­ti­jas ir nef­ro­pa­ti­jas, pas­ku­ti­nius ty­ri­mus. Įver­tin­ti ne­se­niai at­lik­tų stu­di­jų duo­me­nys apie pe­ri­odi­nių hi­pog­li­ke­mi­jų prie­žas­tis ir po­vei­kį, ap­tar­ti prak­ti­niai klau­si­mai, su­sie­ti su dia­be­tu ir fi­zi­niu ak­ty­vu­mu, įvai­rūs mai­ti­ni­mo­si as­pek­tai dia­be­to val­dy­me. Bu­vo ko­men­tuo­ja­mi ne­per­trau­kia­mo gliu­ko­zės kon­tro­lės sen­so­riaus nau­do­ji­mo kas­die­niam kli­ni­ki­niam dia­be­to val­dy­mui duo­me­nys. Pri­sta­ty­tos nau­jo­viš­kos, įro­dy­mais pa­grįs­tos mo­ky­mo stra­te­gi­jos. Įver­tin­tos moks­li­nių ty­ri­mų ir kli­ni­ki­nės stra­te­gi­jos nu­tu­ki­mo pre­ven­ci­jai ir gy­dy­mui. Ap­žvelg­ti nau­jau­si ty­ri­mai apie in­su­li­no po­rei­kį ir jo vei­ki­mą II ti­po dia­be­to at­ve­ju. Pa­aiš­kin­ti I ti­po dia­be­to ge­ne­ti­kos nau­jau­sių stu­di­jų re­zul­ta­tai ir jų reikš­mė kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je.
      Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­ja žy­miau­sius moks­li­nin­kus ap­do­va­no­jo už di­džiau­sius moks­li­nius pa­sie­ki­mus. Ap­do­va­no­tie­ji Dr. Ger­ge S. Ei­sen­barth, Dr. Ran­dy J. Se­e­ley, Dr. Ste­ven V. Edel­man ir Dr. Ja­mes B. Meigs skai­tė spe­cia­lias pa­skai­tas.
      Pa­ro­dų sa­lė­je dau­giau kaip 200 kom­pa­ni­jų tei­kė in­for­ma­ci­ją, eks­po­na­vo įvai­rius dia­be­to prie­žiū­ros ir val­dy­mo prie­tai­sus bei far­ma­ci­jos prie­mo­nes.
      Se­si­jų da­ly­viai tu­rė­jo ga­li­my­bę su nuo­lai­do­mis įsi­gy­ti Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos lei­di­nių, lais­va­lai­kiu gro­žė­tis Mi­si­si­pe ir ki­to­mis Lui­zia­nos vals­ti­jos apy­lin­kė­mis, nuo­sta­bia Nau­jo­jo Or­le­a­no ar­chi­tek­tū­ra, pran­cū­zų kvar­ta­lu (French Qu­ar­ter), ap­lan­ky­ti mu­zie­jus, klau­sy­tis džia­zo kon­cer­tų.
      Pa­tei­kia­me ke­le­tą nau­jie­nų iš 69-ųjų Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos moks­li­nių se­si­jų.

      RE­CORD stu­di­ja
      Bir­že­lio 5 d. bu­vo pri­sta­ty­ta il­gai lauk­ta RE­CORD stu­di­ja, tru­ku­si pen­ke­rius su pu­se me­tų. Jo­je da­ly­va­vo 338 moks­li­niai cen­trai iš 23 Eu­ro­pos, Aust­ra­li­jos ir Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ša­lių. Stu­di­jos tiks­las bu­vo įver­tin­ti il­ga­lai­kę ro­sig­li­ta­zo­no įta­ką šir­dies krau­ja­gys­lėms ir gliu­ko­zės kon­tro­lei, pa­ly­gin­ti su įpras­tais vais­tais – met­for­mi­nu ir sul­fo­ny­lu­rea.
      „Re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad gy­dy­to­jai ga­li ra­miai skir­ti šiuos vais­tus sa­vo pa­cien­tams“, – sa­kė Phi­lip D. Ho­me, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras, fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­ras, stu­di­jos or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ir Niu­kas­lio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. „Ro­sig­li­ta­zo­nas ne­ken­kia šir­dies krau­ja­gys­lėms. Tai pa­tvir­ti­no dau­giau kaip 4 tūkst. tir­tų at­ve­jų“, – tę­sė jis. Moks­li­nin­kai pa­da­rė iš­va­dą, kad tin­ka­mai pa­rink­tas ro­sig­li­ta­zo­nas ne­di­di­na ri­zi­kos su­sirg­ti šir­dies ar krau­ja­gys­lių li­go­mis, taip pat ir mir­tin­gu­mo nuo šių li­gų.
      Pa­sak Dr. Ho­me, stu­di­ja pa­ro­dė, kad ro­sig­li­ta­zo­nas, pa­ly­gin­ti su met­for­mi­nu ir sul­fo­ny­lu­rea, išsis­ki­ria il­ga­lai­kiu po­vei­kiu. Po pen­ke­rių me­tų pa­cien­tų, var­to­ju­sių ro­sig­li­ta­zo­ną, A1c bu­vo 0,29 proc. ma­žes­nis, ne­gu žmo­nių, var­to­ju­sių sul­fo­ny­lu­rea, ir 0,26 proc. ma­žes­nis ne­gu pa­cien­tų, var­to­ju­sių met­for­mi­ną.
      Dr. Ho­me pa­žy­mė­jo, kad šie re­zul­ta­tai yra pa­na­šūs į anks­tes­nės – ADOPT stu­di­jos at­ra­di­mus, kai pen­ke­rius me­tus bu­vo ver­ti­na­ma krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė pa­cien­tų, var­to­ju­sių ro­sig­li­ta­zo­ną, met­for­mi­ną ir sul­fo­ny­lu­rea gly­bu­ri­de.
      RE­CORD stu­di­ja bu­vo at­vi­ra. Jos me­tu moks­li­nin­kai at­rin­ko 4447 at­si­tik­ti­nius II ti­po dia­be­tu ser­gan­čius pa­cien­tus, ku­rie jau var­to­jo met­for­mi­ną ar­ba sul­fo­ny­lu­rea, ir ku­rių A1c bu­vo 7,9 proc. Šiems ser­gan­tie­siems moks­li­nin­kai pa­pil­do­mai sky­rė ro­sig­li­ta­zo­ną (n=2220), ar­ba met­for­mi­no ir sul­fo­ny­lu­rea kom­bi­na­ci­ją (ak­ty­vi kon­tro­li­nė gru­pė n=2227). Vi­sos do­zės di­din­tos, kol pa­siek­tas ir pa­lai­ko­mas A1c ta­po ma­žes­nis ar­ba ly­gus 7 proc. Jei A1c di­dė­jo, bu­vo di­des­nis ar­ba ly­gus 8, 5 proc., moks­li­nin­kai pri­dė­da­vo tre­čią ora­li­nį gliu­ko­zę ma­ži­nan­tį vais­tą (ro­sig­li­ta­zo­nu gy­do­mo­je gru­pė­je) ar­ba pra­dė­da­vo švirkš­ti in­su­li­ną (ne ro­sig­li­ta­zo­nu gy­do­mo­je gru­pė­je).
      „At­lie­kant šią moks­li­nę stu­di­ją, siek­ta nu­sta­ty­ti, ar ro­sig­li­ta­zo­nas ser­ga­mu­mą šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­go­mis ir mirš­ta­mu­mą nuo jų le­mia tiek pat, kiek ir met­for­mi­nas ir sul­fo­ny­lu­rea. RE­CORD stu­di­jos re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad vi­si šie pre­pa­ra­tai šiuo klau­si­mu yra vie­no­di“, – tei­gė Dr. Ho­me. Ta­čiau nu­sta­ty­ta, kad ro­sig­li­ta­zo­nas net dvi­gu­bai daž­niau nei ki­ti pre­pa­ra­tai ga­li pa­di­din­ti ri­zi­ką su­sirg­ti šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu. Vis dėl­to dau­giau at­ras­ta po­zi­ty­vių­jų ro­sig­li­ta­zo­no pu­sių, ypa­tin­gai tu­rint ome­ny­je mir­čių nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ar šių li­gų ri­zi­ką (ri­zi­kos ko­e­fi­cien­tas – 0,99:CI 0,85, 1.16).
      „Šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mas yra rim­ta pro­ble­ma, to­dėl gy­dy­to­jai, skir­da­mi ro­sig­li­ta­zo­ną, tu­ri rū­pes­tin­gai pri­žiū­rė­ti sa­vo pa­cien­tus, nu­sta­ty­ti šią ri­zi­ką anks­ty­vo­se sta­di­jo­se ir ne­del­siant nu­trauk­ti gy­dy­mą, at­si­ra­dus šiai pro­ble­mai“, – sa­kė dr. Home.
      Ro­sig­li­ta­zo­nas di­di­na jaut­ru­mą in­su­li­nui ir yra nau­do­ja­mas gliu­ko­zei ma­žin­ti vie­nas ar­ba kar­tu su met­for­mi­nu ir/ar sul­fo­ny­lu­rea žmo­nėms, ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu. Jis ne­re­ko­men­duo­ja­mas žmo­nėms, tu­rin­tiems šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą.
      „Pa­tvir­tin­ta, kad ro­sig­li­ta­zo­no ne­ga­li­ma skir­ti vy­res­nio am­žiaus mo­te­rims, nes jų kau­lai tra­pūs, o ran­kų ir ko­jų lū­žiai yra dvi­gu­bi“, – sa­kė Dr. Ho­me. Šis sta­tis­tiš­kai reikš­min­gas at­ra­di­mas pa­tvir­ti­no ADOPT stu­di­jos re­zul­ta­tus.
      Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie bir­že­lio 5 d. pa­skelb­tus RE­CORD stu­di­jos re­zul­ta­tus ga­li­ma ras­ti ad­re­su: www.re­cord­stu­dy­­results.org

      Tarp­tau­ti­nis ko­mi­te­tas re­ko­men­duo­ja A1C ty­ri­mą, kaip nau­ją prie­mo­nę dia­be­to diag­no­zei
      Tarp­tau­ti­nis eks­per­tų ko­mi­te­tas, su­si­de­dan­tis iš Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos (ADA), Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (IDF) ir Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos (EASD), re­ko­men­duo­ja at­lik­ti A1C ty­ri­mą dia­be­tui diag­no­zuo­ti. Re­ko­men­da­ci­jos, pa­skelb­tos ADA sim­po­ziu­me bir­že­lio 5 d., ofi­cia­liai ne­bu­vo dar šių tri­jų dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų pa­si­ra­šy­tos, bet tą pa­čią die­ną pa­skelb­tos in­ter­ne­te, o lie­pos mė­ne­sį jau iš­spaus­din­tos žur­na­le Dia­be­tes Ca­re (www.ca­re.dia­be­tes­jour­nals.org). Ko­mi­te­to pra­nešimas tu­ri po­ten­cia­lią ga­li­my­bę iš pa­grin­dų pa­keis­ti dia­be­to diag­no­zės bū­dą. Da­bar at­lie­ka­mi du tes­tai dia­be­to diag­no­zei: krau­jo gliu­ko­zės plaz­mo­je (KGP) ir gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos (GTT) ty­ri­mai.
      Ko­mi­te­tas, pa­teik­da­mas šias nau­jas re­ko­men­da­ci­jas, iš­ty­rė ry­šį tarp il­ga­lai­kės gli­ke­mi­jos ir kom­pli­ka­ci­jų. Nu­sta­ty­ta, kad lė­ti­nės gli­ke­mi­jos ly­gio ma­ta­vi­mas, toks kaip A1C, ku­ris ro­do krau­jo gliu­ko­zės vi­dur­kį per pas­ku­ti­nius 2–3 mė­ne­sius, ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mas kaip diag­nos­ti­nis tes­tas.
      „A1C reikš­mė ma­žiau kin­ta ne­gu krau­jo gliu­ko­zė plaz­mo­je, to­dėl A1C ty­ri­mas yra pra­na­šes­nis už gliu­ko­zės ty­ri­mą. Be to, A1C tes­tas dia­be­to ty­ri­mui yra daug pa­to­ges­nis pa­cien­tams, nes ne­be­rei­kės krau­jo gliu­ko­zės plaz­mo­je ar gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos ty­ri­mo“, – sa­kė me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras bei Ma­sa­čiu­set­so pa­grin­di­nės li­go­ni­nės Dia­be­to cen­tro di­rek­to­rius ir Har­var­do me­di­ci­nos mo­kyk­los pro­fe­so­rius bei eks­per­tų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Da­vid M. Nat­han.
      Ap­žvelg­da­mas A1C ty­ri­mų ir il­ga­lai­kių kom­pli­ka­ci­jų (pvz., re­ti­no­pa­ti­jos) duo­me­nis, ko­mi­te­tas kon­sta­ta­vo, kad jei­gu A1C yra di­des­nis ar ly­gus 6,5 proc., jau ga­li­ma diag­no­zuo­ti dia­be­tą. „Vis dėl­to šis skai­čius ne­tu­rė­tų bū­ti in­ter­pre­tuo­ja­mas kaip ne­gin­čy­ti­na ri­ba tarp nor­ma­lios gli­ke­mi­jos ir dia­be­to“, – įspė­jo Dr. Nat­han. Ta­čiau ko­mi­te­tas pa­da­rė iš­va­dą, kad A1C reikš­mė 6,5 proc. yra pa­kan­ka­mai tiks­li ir cha­rak­te­rin­ga žmo­nėms, ser­gan­tiems dia­be­tu. Žmo­nės, ku­rių A1C reikš­mė di­des­nė ne­gu 6 proc., bet ma­žes­nė už 6,5 proc., tu­ri di­džiu­lę ri­zi­ką su­sirg­ti dia­be­tu.
      Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­ja re­ko­men­duo­ja pa­si­tik­rin­ti, ar ne­ser­ga dia­be­tu, vi­siems su­au­gu­siems žmo­nėms, tu­rin­tiems virš­svo­rio pro­ble­mų, ken­čian­tiems dėl aukš­to krau­jo­spūdžio, per di­de­lio cho­les­te­ro­lio kie­kio, taip pat tu­rin­tiems ar­ti­mų gi­mi­nai­čių, ser­gan­čių dia­be­tu. Su­au­gu­sie­ji, ne­tu­rin­tys šių ri­zi­kos fak­to­rių, tu­rė­tų pra­dė­ti tik­rin­tis dėl dia­be­to, bū­da­mi vy­res­ni ne­gu 45 me­tų. Žmo­nėms, tu­rin­tiems ri­zi­kos fak­to­rių, rei­kė­tų pa­tar­ti, kaip pa­lai­ky­ti nor­ma­lų ar su­ma­žin­ti svo­rį (jei­gu rei­kia) ir dau­giau ju­dė­ti.
      Ko­mi­te­tas ti­ki­si, kad šis pra­nešimas pa­ska­tins tarp­tau­ti­nę ben­druo­me­nę ir pro­fe­sio­na­lų or­ga­ni­za­ci­jas nau­do­ti A1C ty­ri­mą dia­be­tui diag­no­zuo­ti. Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­ja, at­si­liep­da­ma į šį pra­ne­ši­mą, taip pat pa­tvir­ti­no šio tes­to nau­do­ji­mą dia­be­to diag­no­zei.

      Ge­nų vaid­muo I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių gli­ke­mi­jos kon­tro­lei
      2009 m. bir­že­lio 6 d. Nau­ja­ja­me Or­le­a­ne vy­ku­sio­je Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­jo­je moks­li­nin­kai pa­tvir­ti­no, kad I ti­po dia­be­to gli­ke­mi­jos kon­tro­lė pri­klau­so ne tik nuo žmo­gaus el­ge­sio, bet ir nuo ge­nų.
      „Mes iden­ti­fi­ka­vo­me ke­tu­ris ge­nus, su­si­ju­sius su I ti­po dia­be­to gli­ke­mi­jos kon­tro­le. Nuo dvie­jų iš šių ge­nų dar pri­klau­so ir kom­pli­ka­ci­jos – inks­tų, akių ir šir­dies krau­ja­gys­lių li­gų, o vie­nas ge­nas le­mia da­lį hi­pog­li­ke­mi­jų“, – sa­kė ­me­di­ci­nos moks­lų ba­ka­lau­ras, di­plo­muo­tas chi­rur­gas, Vai­kų li­go­ni­nės To­ron­te Ge­ne­ti­kos ir ge­no­mo bio­lo­gi­jos pro­gra­mos vy­res­ny­sis moks­li­nin­kas An­drew D. Pa­ter­son.
      „Šis at­ra­di­mas ne­su­tei­kia lais­vės žmo­nėms, ser­gan­tiems dia­be­tu, ne­si­lai­ky­ti rū­pes­tin­gos mi­ty­bos, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir gy­dy­mo re­ži­mo. Svei­ka gy­ven­se­na yra svar­biau­sias veiks­nys kon­tro­liuo­jant gli­ke­mi­ją“, – įspė­jo Dr. Pe­ter­son. „At­ra­di­mai ge­ne­ti­kos sri­ty­je ga­li bū­ti nau­do­ja­mi blo­gai gli­ke­mi­jos kon­tro­lei bei dia­be­to su­ke­lia­moms kom­pli­ka­ci­joms iden­ti­fi­kuo­ti. Lai­kui bė­gant šie me­di­ci­nos moks­lo lai­mė­ji­mai su­in­ten­sy­vins kon­tro­lę ar ki­tų prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mą, o kol kas šis ži­no­ji­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos ge­ne­ti­nių stu­di­jų pla­nui ir ana­li­zei ban­dant iden­ti­fi­kuo­ti il­ga­lai­kių dia­be­ti­nių kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­kos fak­to­rius“.
      2010 m. Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos 70-osios moks­li­nės se­si­jos vyks bir­že­lio 25–29 d. Or­lan­de, Flo­ri­do­je. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ren­gi­nį ra­si­te ad­re­su: www.scien­ti­fic­ses­sions.dia­be­tes.org
      Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­ja yra ly­de­rė ko­vo­je prieš ne­gai­les­tin­gas dia­be­to pa­sek­mes ir rū­pi­na­si tais žmo­nė­mis, ku­rie jau ser­ga dia­be­tu. Aso­cia­ci­ja fi­nan­suo­ja pre­ven­ci­jos, gy­dy­mo ir dia­be­to val­dy­mo ty­ri­mus, tei­kia pa­slau­gas šim­tams ben­druo­me­nių, sklei­džia ob­jek­ty­vią ir pa­ti­ki­mą in­for­ma­ci­ją, gi­na ser­gan­čių­jų dia­be­tu tei­ses. Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos, įsteig­tos 1940 m., mi­si­ja yra siek­ti, kad žmo­nės iš­veng­tų dia­be­to, o ser­gan­tie­ji gau­tų tin­ka­mą gy­dy­mą bei ge­rė­tų jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ADA ra­si­te ad­re­su: www.dia­be­tes.org

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė


Puslapis 10
Nijolė
Voveraitienė
1931–2009

      Ei­da­ma 79-uo­sius me­tus, stai­ga mi­rė vie­na švie­siau­sių as­me­ny­bių, LDA na­rė, il­ga­me­tė laik­raš­čio „Dia­be­tas“ re­dak­to­rė Ni­jo­lė Vo­ve­rai­tie­nė. Kaip pas­ku­ti­nį at­mi­ni­mą ji pa­li­ko su­re­da­guo­tą ir šį laik­raš­čio nu­merį.
      Ni­jo­lė Vo­ve­rai­tie­nė la­bai rū­pi­no­si, kad kiek­vie­nas žo­dis neš­tų ši­lu­mą, teik­tų stip­ry­bės. Vi­si Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos lei­di­niai nuo 1991 m. yra jos su­tvar­ky­ti, su­re­da­guo­ti. Ji bu­vo prie­ka­bi žo­džiui, ieš­ko­jo ja­me pras­mės ir iš­raiš­kin­gu­mo. Mū­sų Ni­jo­lė vi­sa­da jaut­riai iš­klau­sy­da­vo sun­kią va­lan­dą, pa­tar­da­vo. Žmo­gaus iš­gy­ve­ni­mai, rū­pes­čiai jai bu­vo tiek pat svar­būs. To­kių žmo­nių nė­ra daug, to­kie žmo­nės nors ma­ža da­li­mi pa­lai­ko pa­sau­ly­je gė­rį ir tei­sy­bę. Il­gė­si­mės Ni­jo­lės ir skau­džiai iš­gy­ven­si­me jos ne­tek­tį.

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja

Ma­no mo­čiu­tė…

      Vi­sai ne­se­niai Ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­si il­ga­me­tė laik­raš­čio „Dia­be­tas“ re­dak­to­rė Ni­jo­lė Vo­ve­rai­tie­nė – ma­no mo­čiu­tė. Bu­vau lai­min­ga anū­kė, nes tik­rai il­gai tu­rė­jau vi­sus se­ne­lius. Jie ma­tė, kaip aš au­gau, bai­giau mo­kyk­lą, uni­ver­si­te­tą, iš­te­kė­jau, su­si­lau­kiau dvie­jų vai­ku­čių. Su ma­mos tė­vais san­ty­kiai bu­vo ypač ar­ti­mi. Se­ne­lį, ačiū Die­vui, te­be­tu­riu. O mo­čiu­tę pri­si­min­siu kaip la­bai at­si­da­vu­sią sa­vo dar­bui, šei­mai, ar­ti­mie­siems, drau­gams. Ji bu­vo ypa­tin­gai jaut­ri ki­to skaus­mui, ne­lai­mei, li­gai, taip pat mo­kė­jo ne­įti­kė­ti­nai nuo­šir­džiai džiaug­tis kiek­vie­nu ar­ti­mo žmo­gaus pa­sie­ki­mu, lai­mė­ji­mu. Vi­sa­da la­bai džiaug­da­vo­si ma­ty­da­ma anū­kus, pro­anū­kius. Jei bū­tų ga­lė­ju­si, tik­rai bū­tų nu­ka­bi­nu­si žvaigž­des nuo dan­gaus, kad tik mū­sų sva­jo­nės iš­si­pil­dy­tų. Ki­to to­kio ne­sa­va­nau­diš­ko žmo­gaus, iš­sky­rus se­ne­lį, dar ne­su­ti­kau. Ji vis sa­ky­da­vo: „Aš, ži­nok, mel­džiau­si už ta­ve“. Ir tai bu­vo tie­sa. Jai vi­sa­da rū­pė­da­vo ne tik, ar mes pa­val­gę, ap­si­ren­gę, bet ir ar lai­min­gi, ar ne­pa­var­gę…
      Pri­si­me­nu mo­čiu­tę, gro­jan­čią pia­ni­nu, akor­de­o­nu, dai­nuo­jan­čią sa­vo drau­gėms, mums. O drau­gių, drau­gų ji tu­rė­jo vi­są ai­bę. Ir la­bai vi­sas ir vi­sus my­lė­jo. Aš pa­ži­no­jau be­veik vi­sas mo­čiu­tės drau­ges, net tu­rė­jau sa­vo „fa­vo­ri­čių“, apie ku­rias sa­ky­da­vau: „Čia vie­na mėgs­ta­miau­sių ma­no mo­čiu­tės drau­gių“…
      Pri­si­me­nu, kaip mo­čiu­tė iš­ėjo į pen­si­ją. Ji nuo­lat verk­da­vo nak­ti­mis – nie­kaip ne­ga­lė­jo su­vok­ti, kaip­gi ji da­bar ne­be­dirbs. Dar­bas jai bu­vo šven­tas.
      Pri­si­me­nu, kaip mo­čiu­tė su­sir­go dia­be­tu. Tuo­met aš dar bu­vau mo­ki­nė. Ji ėmė leis­tis in­su­li­ną, ku­rį vi­sa­da ne­šio­da­vo­si su sa­vi­mi, jei il­ges­niam lai­kui iš­ei­da­vo iš na­mų. Bet nie­ka­da tos sa­vo li­gos „ne­už­krau­da­vo“ mums. Pri­si­me­nu tik tiek, kad jai rei­kė­da­vo daug va­lios no­rint at­si­sa­ky­ti sal­du­my­nų… Mo­čiu­tė ne­įti­kė­ti­nai ra­miai ir stoiš­kai pri­ėmė sa­vo li­gą.
      Vi­si, kas ge­rai pa­ži­no­jo ma­no mo­čiu­tę, pri­si­min­da­mi ją, pir­miau­sia mi­ni li­te­ra­tū­rą ir mu­zi­ką. Ji il­gus me­tus dir­bo re­dak­to­re, taip pat nuo­lat mu­zi­kuo­da­vo – mo­ky­da­vo vai­kus ar va­do­vau­da­vo sa­vi­veik­los an­sam­bliams. Pia­ni­nas, akor­de­o­nas, lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kų kny­gos – di­džiau­sias mo­čiu­tės tur­tas, ne­skai­tant šei­mos.
      Ir dar… Mo­čiu­tę pri­si­me­nu vi­sa­da pa­si­puo­šu­sią, pa­si­da­žiu­sią. Ji vis klaus­da­vo mū­sų šei­mos vy­rų: „Ar aš gra­žiai at­ro­dau?“ Net li­kus dviem sa­vai­tėm iki at­si­svei­ki­ni­mo mo­čiu­tė nu­si­pir­ko nau­ją si­jo­ną ir la­bai no­rė­jo, kad aš jį pa­žiū­rė­čiau…
      Apie mo­čiu­tę ra­šy­ti ga­liu la­bai daug, to­dėl tam, kad ge­riau pa­vyk­tų at­skleis­ti jos as­me­ny­bę, pa­ban­džiau nu­pieš­ti jos pa­veiks­lą taip, kaip mo­ku ge­riau­sia – žo­džiais. La­bai di­džiuo­juo­si, ga­lė­da­ma tęs­ti jos pra­dė­tą – re­da­ga­vi­mo – darbą.

      Kris­ti­na No­rei­kie­nė


Puslapis 11
Kaip gy­ven­ti ser­gan­čia­jam dia­be­tu

      Ne­se­niai Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja iš­lei­do nau­ją kny­gą „Kaip gy­ven­ti ser­gan­čia­jam dia­be­tu“. Kny­gą pa­ren­gė pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, me­di­ci­ni­nius pa­ta­ri­mus tei­kė prof. hab.dr. Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius ir gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Ona Jur­kaus­kie­nė. Kny­gą re­da­ga­vo Ni­jo­lė Vo­ve­rai­tie­nė.
      V. Au­gus­ti­nie­nė, jau 23 me­tus pa­ti sirg­da­ma dia­be­tu ir no­rė­da­ma pa­dė­ti ki­tiems, dau­ge­lį me­tų puo­se­lė­jo vil­tį pa­reng­ti ir iš­leis­ti to­kį lei­di­nį, ku­ria­me kiek­vie­nas ser­gan­tis žmo­gus ras­tų prak­ti­nių pa­ta­ri­mų, kaip jam elg­tis įvai­rio­se kas­die­nio gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­jo­se, kur ras­ti ži­nių apie li­gą, tin­ka­mą jos kon­tro­lę bei ke­lia­mus pa­vo­jus, taip pat apie vals­ty­bės tei­kia­mą pa­ra­mą. Tai kny­ga, ku­rią pra­var­tu tu­rė­ti kie­kie­nam ser­gan­čia­jam: tik su­ži­no­ju­sie­ji, kad ser­ga, čia ras daug in­for­ma­ci­jos apie sa­vo li­gą, ir gal­būt ta juos iš­ti­ku­si ne­lai­mė, per­skai­čius kny­gą, jau ne­be­at­ro­dys to­kia bai­si. Na o tiems, ku­rie jau se­niai „drau­gau­ja“ su dia­be­tu, ši kny­ga bus kas­die­nis pa­ly­do­vas, pa­ta­rė­jas, vi­sa­da esan­tis po ran­ka. Kny­go­je gau­su įvai­rių len­te­lių, vaiz­di­nės me­džia­gos, pa­dė­sian­čios ne tik su­pras­ti ser­gan­čio­jo or­ga­niz­me vyks­tan­čius pro­ce­sus, bet ir juos kon­tro­liuo­ti. Tai sa­vo­tiš­kas die­no­raš­tis, ku­ris pra­vers ei­nant pas gy­dy­to­ją, taip pat ga­li la­bai pa­si­tar­nau­ti su šia li­ga su­pa­žin­di­nant ne tik ser­gan­čiuo­sius, bet ir jų ar­ti­muo­sius, šei­mos na­rius. Čia ra­si­te daug in­for­ma­ci­jos ir apie dia­be­to kon­tro­lei bei gy­dy­mui skir­tus vais­tus, pre­pa­ra­tus. Bet svar­biau­sia – ši kny­ga pa­dės su­si­gy­ven­ti su dia­be­tu, „su­si­drau­gau­ti“ su juo ir pa­žvelg­ti į jį ne kaip į ne­lai­mę, o kaip į dar vie­ną li­ki­mo mes­tą iš­ban­dy­mą, ku­ris su­stip­ri­na, su­bran­di­na ir pri­me­na, kad rei­kia bran­gin­ti kiek­vie­ną gy­ve­ni­mo die­ną...
      Kny­gą ga­li­ma įsi­gy­ti Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je. Kvie­čia­me ra­jo­nų dia­be­to klu­bų va­do­vus pa­si­rū­pin­ti, kad lei­di­nys pa­siek­tų kiek­vie­ną or­ga­ni­za­ci­jos narį.

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja


Puslapis 12
Pa­cien­tams, su­si­ruo­šu­siems į vais­ti­nę, re­ko­men­duo­ja­me su­si­pa­žin­ti
su nau­jo­mis tai­syk­lė­mis ir ži­no­ti sa­vo tei­ses.


Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro
Į S A K Y M A S
Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2002 m. ko­vo 8 d. įsa­ky­mo Nr. 112
„Dėl vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo ir vais­tų iš­da­vi­mo (par­da­vi­mo)“ pa­kei­ti­mo

2009 m. lie­pos 24 d. Nr. V-622
Vil­nius

      Siek­da­mas, kad gy­ven­to­jai gau­tų rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją apie jiems iš­duo­da­mus (par­duo­da­mus) vais­tus,
      p a k e i č i u Vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo ir vais­tų iš­da­vi­mo (par­da­vi­mo) gy­ven­to­jams tai­syk­les, pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2002 m. ko­vo 8 d. įsa­ky­mu Nr. 112 „Dėl vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo ir vais­tų iš­da­vi­mo (par­da­vi­mo)“ (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2004, Nr. 70-2467; 2007, 68-2691):
      1. Iš­dės­tau 67 punk­tą taip:
      „67. Vais­ti­nin­kas, iš­duo­da­mas (par­duo­da­mas) vais­tą, tu­ri in­for­muo­ti gy­ven­to­ją apie to pa­ties ben­dri­nio pa­va­di­ni­mo, far­ma­ci­nės for­mos ir stip­ru­mo vais­tų, esan­čių vais­ti­nė­je, kai­nas, pir­miau­sia pa­siū­ly­da­mas pi­giau­sią iš jų. Jei­gu bent vie­nas did­me­ni­nio pla­ti­ni­mo li­cen­ci­jos tu­rė­to­jas tu­ri pi­ges­nių, ne­gu tu­ri­mi vais­ti­nė­je, to pa­ties ben­dri­nio pa­va­di­ni­mo, far­ma­ci­nės for­mos ir stip­ru­mo vais­tų, apie tai vais­ti­nin­kas tu­ri in­for­muo­ti gy­ven­to­ją ir, jam pa­gei­dau­jant, vais­tus už­sa­ky­ti. Už­sa­ky­ti vais­tai pri­sta­to­mi tai­syk­lių 76 punk­te nu­sta­ty­ta tvar­ka.“
      2. Iš­dės­tau 76 punk­tą taip:
      „76. Jei as­mens krei­pi­mo­si me­tu vais­ti­nė­je nė­ra rei­kia­mo vais­to, ta­čiau jį tu­ri bent vie­nas did­me­ni­nio pla­ti­ni­mo li­cen­ci­jos tu­rė­to­jas, vais­ti­nin­kas tu­ri pa­siū­ly­ti jį už­sa­ky­ti. Už­sa­kant vais­tą, ku­rio nu­ma­to­ma maž­me­ni­nė kai­na (įskai­tant vi­sus mo­kes­čius) yra di­des­nė nei 100 Lt (vie­nas šim­tas li­tų), vais­ti­nė tu­ri tei­sę pra­šy­ti as­mens su­mo­kė­ti avan­si­nę įmo­ką, ku­ri ne­ga­li bū­ti di­des­nė kaip 30 proc. apy­tik­rės vais­to kai­nos. Avan­si­nės įmo­kos mo­kė­ti ne­rei­kia, kai už­sa­ko­mas kom­pen­suo­ja­ma­sis vais­tas. Už­sa­ky­ti vais­tai pri­sta­to­mi: mies­tuo­se – ne vė­liau kaip per 2 dar­bo, mies­te­liuo­se ir kai­muo­se – per 4 dar­bo die­nas.
      Jei už­sa­ko­mas re­cep­ti­nis vais­tas, re­cep­tas už­re­gist­ruo­ja­mas vais­ti­nė­je. Ant re­cep­to de­da­mas spau­das „Vais­tai už­sa­ky­ti“ ir nu­ro­do­ma už­sa­ky­mo da­ta. Vais­tų pa­so 3 for­mos re­cep­tai re­gist­ruo­ja­mi tai­syk­lių 97 punk­te nu­sta­ty­ta tvar­ka.
      Jei, už­sa­kius re­cep­ti­nius vais­tus, bai­gia­si re­cep­to ga­lio­ji­mo ter­mi­nas, re­cep­tas lai­ko­mas ga­lio­jan­čiu at­si­žvel­giant į šia­me punk­te nu­sta­ty­tus už­sa­ky­tų vais­tų pri­sta­ty­mo į vais­ti­nes ter­mi­nus.
      Jei, už­sa­kius re­cep­ti­nius vais­tus, pas­ku­ti­nė re­cep­to ga­lio­ji­mo die­na yra po­il­sio ar šven­čių, re­cep­to ga­lio­ji­mo pa­bai­gos die­na lai­ko­ma po jos ei­nan­ti dar­bo die­na.“

      Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras                   Al­gis Čap­li­kas



Di­dė­ja ga­li­my­bės įsi­gy­ti pi­ges­nių vais­tų

      Di­des­nes ga­li­my­bes rink­tis pi­ges­nius vais­tus su­tei­kia Vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo ir vais­tų par­da­vi­mo tai­syk­lių pa­kei­ti­mai, ku­riuos pa­tvir­ti­no Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Al­gis Čap­li­kas. Nau­jo­se tai­syk­lių nuo­sta­to­se įra­šy­tas įpa­rei­go­ji­mas vais­ti­nin­kams su­teik­ti vi­są in­for­ma­ci­ją pir­kė­jui apie to pa­ties ben­dri­nio pa­va­di­ni­mo, for­mos ir stip­ru­mo vais­tų, esan­čių vais­ti­nė­je, kai­nas, pa­siū­lant pi­giau­sią iš jų.
      „Ši prie­mo­nė yra vie­na iš SAM pa­tvir­tin­to Vais­tų pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mo ir kai­nų ma­ži­ni­mo pla­no da­lių. Kom­plek­siš­kas vi­sų pla­no prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mas pa­dės su­tau­py­ti 100 mln. Lt per me­tus pa­cien­tų iš­lai­dų vais­tams. Taip pat ti­ki­mės su­tau­py­ti apie 50 mln. Lt Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) lė­šų,” – sa­ko mi­nist­ras A.Čap­li­kas.
      Kaip ra­šo­ma pa­keis­to­se Vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo ir vais­tų par­da­vi­mo tai­syk­lė­se, jei­gu bent vie­nas did­me­ni­nio pla­ti­ni­mo li­cen­ci­jos tu­rė­to­jas tu­ri pi­ges­nių, ne­gu tu­ri­mi vais­ti­nė­je, ana­lo­giš­kų vais­tų, apie tai vais­ti­nin­kas tu­ri in­for­muo­ti gy­ven­to­ją ir, jam pa­gei­dau­jant, vais­tus už­sa­ky­ti.
      Jei as­mens krei­pi­mo­si me­tu vais­ti­nė­je nė­ra rei­kia­mo vais­to, ta­čiau jį tu­ri bent vie­nas did­me­ni­nio pla­ti­ni­mo li­cen­ci­jos tu­rė­to­jas, vais­ti­nin­kas tu­ri pa­siū­ly­ti pir­kė­jui jį už­si­sa­ky­ti. Jei vais­tas bran­ges­nis nei 100 Lt, vais­ti­nė jį už­sa­ky­da­ma ga­li pra­šy­ti gy­ven­to­jo su­mo­kė­ti avan­si­nę įmo­ką. Avan­so mo­kė­ti ne­rei­kia, jei už­sa­ko­mas kom­pen­suo­ja­mas vais­tas. Tai­syk­lė­se taip pat nu­ma­ty­ti 2-jų mies­te ir 4-ių dar­bo die­nų mies­te­liuo­se ir kai­muo­se ter­mi­nai, per ku­riuos at­lie­ka­mas už­sa­ky­mas.
      Vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo ir vais­tų par­da­vi­mo tai­syk­lių nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mą kon­tro­liuo­ja Vals­ty­bi­nė vais­tų kon­tro­lės tar­ny­ba (VVKT).
      Įgy­ven­din­da­ma Vais­tų pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mo ir kai­nų ma­ži­ni­mo pla­ną, SAM taip pat yra pa­ren­gu­si ir pa­tei­ku­si de­rin­ti Vy­riau­sy­bei Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tą, ku­ria­me nu­ma­ty­tas ant­kai­nių ri­bo­ji­mas ne­kom­pen­suo­ja­miems re­cep­ti­niams vais­tams.

      SAM Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­rius
      Tel. (8 5) 266 1499,
      El. pa­štas: samrsv@sam.lt, www.sam.lt


Puslapis 13
2009 m. Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo pro­jek­tas
Mo­ky­mo sto­vyk­los „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“ ra­jo­nų klu­buo­se

      2009 m. bu­vo su­reng­tos sep­ty­nios vie­nos die­nos truk­mės mo-ky­mo sto­vyk­los „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“ ra­jo­nų dia­be­to klu­buo­se. Jos vy­ko Vil­niu­je (ba­lan­džio 24 d., 100 da­ly­vių), Tel­šiuo­se (ba­lan­džio 29 d., 104 da­ly­viai), Ro­kiš­ky­je (ge­gu­žės 5 d., 67 da­ly­viai), Klai­pė­do­je (ge­gu­žės 8 d., 109 da­ly­viai), Pa­sva­ly­je (ge­gu­žės 12 d., 85 da­ly­viai), Ma­ri­jam­po­lė­je (ge­gu­žės 20 d., 131 da­ly­vis), N. Ak­me­nė­je (ge­gu­žės 29 d., 80 da­ly­vių). Iš vi­so bu­vo ap­mo­ky­ti 676 žmo­nės. Se­mi­na­rus or­ga­ni­zuo­ti pa­dė­jo Vil­niaus mies­to VšĮ An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­kos dia­be­tu ser­gan­čių­jų „Be­ta“ klu­bas (D. Bar­tu­se­vi­čie­nė), Tel­šių dia­be­tu ser­gan­čių­jų ben­dri­ja „Dia Tel­šiai“ (D. Daug­no­rie­nė), Ro­kiš­kio dia­be­to klu­bas „Ro­kiš­kis“ (M. Mie­liaus­kie­nė), Klai­pė­dos mies­to vai­kų, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, klu­bas „Smal­su­čiai“ (J. Ja­siu­lio­nie­nė), Klai­pė­dos mies­to dia­be­tu ser­gan­čių­jų klu­bas „CD“ (A. Lieš­kū­nie­nė), Pa­sva­lio r. cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų drau­gi­ja „Svei­ka­ta“ (V. Ve­gie­nė), Ma­ri­jam­po­lės klu­bas „Dia­be­ti­kas ABC“ (G. Nai­dzi­na­vi­čie­nė), Ak­me­nės r. dia­be­to klu­bas „Sa­du­tė“ (I. Ba­la­be­ko­vie­nė).
      Sto­vyk­lo­se da­ly­va­vo dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės iš skir­tin­gų Lie­tu­vos ra­jo­nų ir mies­tų: Anykš­čių, Bir­žų, Ig­na­li­nos, Jo­na­vos, Jo­niš­kio, Kau­no, Kel­mės, Klai­pė­dos, Kre­tin­gos, Ku­piš­kio, Kur­šė­nų, Ma­ri­jam­po­lės, Ma­žei­kių, Mo­lė­tų, N. Ak­me­nės, Pa­gė­gių, Pa­kruo­jo, Pa­lan­gos, Pa­ne­vė­žio, Pa­sva­lio, Plun­gės, Prie­nų, Rad­vi­liš­kio, Ra­sei­nių, Rie­ta­vo, Ro­kiš­kio, Ši­lu­tės, Ša­kių, Tau­ra­gės, Tel­šių, Uk­mer­gės, Vil­ka­viš­kio, Vil­niaus.
      Mo­ky­mo sto­vyk­lo­se da­ly­va­vo LR Sei­mo na­rys Al­gis Ri­mas, LR Sei­mo na­rio An­ta­no Ma­tu­lo pa­dė­jė­ja Zi­na Ma­ge­lins­kie­nė, Pa­sva­lio raj. sa­vi­val­dy­bės me­ras Gin­tau­tas Ge­gu­žins­kas, Ma­ri­jam­po­lės mies­to me­ras Vid­man­tas Bra­zys, Ak­me­nės ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas, N. Ak­me­nės mies­to se­niū­nas Rim­vy­das Juo­za­pa­vi­čius, Ro­kiš­kio, Klai­pė­dos, Pa­sva­lio, Ma­ri­jam­po­lės, Ak­me­nės raj. so­cia­li­nės pa­ra­mos ir svei­ka­tos sky­rių ir ki­tų val­džios ins­ti­tu­ci­jų, li­go­ni­nių, po­li­kli­ni­kų, ki­tų gy­dy­mo įstai­gų, ži­niask­lai­dos, įvai­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai bei ki­ti cuk­ri­niu dia­be­tu be­si­do­min­tys žmo­nės.
      Mo­ky­mo sto­vyk­lo­se pra­ne­ši­mus ak­tu­a­liau­siais dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­kos, diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo ir kon­tro­lės klau­si­mais skai­tė bei prak­ti­nius pa­ta­ri­mus tei­kė prof. hab. dr. J. S. Da­ni­le­vi­čius, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tė gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Ona Jur­kaus­kie­nė, gy­dy­to­jai en­dok­ri­no­lo­gai Sau­lius Gri­go­nis, Ni­jo­lė Druk­tei­nie­nė, Re­gi­na Vaš­ke­vi­čie­nė, An­drej Le­vin­ger, Re­gi­na Tau­čie­nė, Jū­ra­tė Kul­bo­kie­nė, Ni­jo­lė Bart­ke­vi­čie­nė, vai­kų gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Si­gi­ta Vai­nie­nė, gyd. Ar­tū­ras Ki­ri­jen­ko, slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Au­re­li­ja Ja­ko­čiū­nie­nė, med. m. dr. Ri­ta Šul­cai­tė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      Ser­gan­tie­siems dia­be­tu bu­vo pa­teik­tos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo ir ži­nių apie dia­be­tą įver­ti­ni­mo an­ke­tos. Į an­ke­tos klau­si­mus at­sa­kė 385 žmo­nės. Džiu­gi­na, kad pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, laik­raš­tį „Dia­be­tas“ skai­to dau­giau žmo­nių (2008 m. – 34 proc. ap­klaus­tų­jų; 2009 m. – 48,3 proc. ap­klaus­tų­jų), ir tik 1,7 proc. ne­ži­no, kad toks lei­di­nys yra (2008 m. – 6 proc.).
      Per pir­muo­sius pen­kis šių me­tų mė­ne­sius pa­cien­tams pri­klau­san­tį diag­nos­ti­nių juos­te­lių kie­kį ga­vo 82 proc. ap­klaus­tų­jų, 8 proc. ga­vo ma­žiau, ne­gu jiems pri­klau­so per tą lai­ko­tar­pį, o 10 proc. vi­sai jų ne­ga­vo. Gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mai šiais me­tais vi­sai ne­at­lik­ti 20 proc. ap­klaus­tų­jų. Ste­bi­na tai, kad net 21 proc. žmo­nių, už­pil­džiu­sių an­ke­tas, ne­ži­no­jo gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no nor­mos ser­gant dia­be­tu. Pil­džiu­siems an­ke­tas trūks­ta ži­nių mi­ty­bos klau­si­mais: an­glia­van­de­nių kie­kio mais­to pro­duk­tuo­se ne­ži­no net 38,2 proc. Ser­gan­tie­ji, ži­no­da­mi, kad jų li­gos kon­tro­lė la­bai pri­klau­so nuo die­tos, tu­rė­tų skai­čiuo­ti pa­ros an­glia­van­de­nių vie­ne­tus. Treč­da­lis ap­klaus­tų­jų ne­ski­ria vi­sų hi­pog­li­ke­mi­jos ir hi­per­gli­ke­mi­jos po­žy­mių (ati­tin­ka­mai 32,7 proc. ir 20,5 proc.), 29,9 proc. ne­nu­si­ma­no, kas ge­riau pa­dė­tų iš­ti­kus hi­pog­li­ke­mi­jai. Ser­gan­tie­ji dia­be­tu ne­pa­kan­ka­mai ži­no, kaip elg­tis su­sir­gus gri­pu, karš­čiuo­jant ar vi­du­riuo­jant – ne­tei­sin­gai at­sa­kė dau­giau kaip treč­da­lis ap­klaus­tų­jų, t. y. 37,7 proc. La­biau­siai gąs­di­na, kad se­rgan­tie­ji ne­tu­ri pa­grin­di­nių ži­nių apie dia­be­tą – net 25,2 proc. ne­ži­no, kaip daž­nai ser­gan­ty­sis dia­be­tu tu­rė­tų ma­tuo­tis krau­jo gliu­ko­zę, o 19,2 proc. net ne­ži­no, ko­kia krau­jo gliu­ko­zės nor­ma yra ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu. Bai­su, kai ser­gan­ty­sis ne­ži­no, kad ge­ra il­ga­lai­kė krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė ma­ži­na kom­pli­ka­ci­jų grės­mę. At­sa­ky­mų į an­ke­tos klau­si­mus ana­li­zė ro­do, jog li­ga kon­tro­liuo­ja­ma blo­gai, kad ser­gan­tie­siems dia­be­tu trūks­ta ele­men­ta­riau­sių ži­nių apie sa­vo li­gą, ku­rios pa­dė­tų iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų ir pa­leng­vin­tų gy­ve­ni­mą. Li­go­niai gy­dy­mo įstai­go­se nė­ra mo­ko­mi ir pa­tys ne­si­do­mi ge­ra li­gos kon­tro­le. Todėl bū­ti­nas nuo­la­ti­nis ser­gan­čių­jų dia­be­tu švie­ti­mas, se­mi­na­rų dia­be­to klau­si­mais or­ga­ni­za­vi­mas, spe­cia­lis­tų mo­ky­mas.
      Per sep­ty­nis se­mi­na­rus bu­vo at­lik­ta 241 gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas. Tik 11 proc. tik­rin­tų žmo­nių gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas nor­ma­lus (HbA1c 4–6 mmol/l). 14 proc. ty­ri­mo ro­dik­lis ras­tas pa­ten­ki­na­mas (6,1–6,5 mmol/l), 19 proc. – 6,6–7 mmol/l. Net 34 proc. pa­si­tik­ri­nu­sių­jų dia­be­to kon­tro­lė blo­ga (7,1–8 mmol/l), HbA1c dau­giau kaip 8 mmol/l ras­tas 23 pro­c. pa­si­tik­ri­nu­sių­jų gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną, iš jų 3 proc. žmo­nių HbA1c sie­kė dau­giau kaip 10 mmol/l, ir 0,8 proc. tir­tų­jų HbA1c – net 13 mmol/l. Il­gai lai­kan­tis blo­giems gliu­ko­zės ro­dik­liams, žmo­gus tu­ri su­si­rū­pin­ti ir ati­džiai per­žiū­rė­ti ne tik mi­ty­bos pla­ną, bet ir gy­dy­mą. At­lie­kant gliu­ko­zės ir HbA1c ty­ri­mus tal­ki­no Abo­vi­tos at­sto­vai.
      Mo­ky­mo da­ly­viai įsi­gi­jo daug kny­gų, buk­le­tų, „Dia­be­to“ laik­raš­čių, ki­tos spaus­din­tos in­for­ma­ci­jos, pla­čiau su­si­pa­ži­no su dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nė­mis.
      Ren­gi­nio da­ly­viai ne tik įgi­jo ži­nių, pa­tir­ties, kaip val­dy­ti li­gą, bet ir nau­din­gai tar­pu­sa­vy­je pa­ben­dra­vo, pa­si­klau­sė kon­cer­tų. Ren­gi­niuo­se kon­cer­ta­vo Klai­pė­dos mies­to vai­kai, Ma­ri­jam­po­lės ne­įga­lių­jų drau­gi­ja, Kel­mės dia­be­to klu­bo „Dia­be­tas ABC“ an­sam­blis „Skam­bėk, dai­na“, Ak­me­nės r. so­cia­li­nių pa­slau­gų na­mų sen­jo­rų an­sam­blis. Sve­čiai su­si­pa­ži­no su Ro­kiš­kio ir Pa­sva­lio kraš­to mu­zie­jų eks­po­zi­ci­jo­mis.
      Pa­grin­di­nis ren­gi­nių rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Taip pat renginius rėmė Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Ba­y­er He­alt­hCa­re Con­cu­mer Ca­re, Mic­ro­li­fe, No­vo Nor­disk Phar­ma, Sa­no­fi Aven­tis Lie­tu­va, Eks­mos MTC, Ro­che Lie­tu­va diagnostikos padalinys, Eli Lil­ly Lie­tu­va, Tel­šių ir Pa­sva­lio r. sa­vi­val­dy­bės, Ma­ri­jam­po­lės mies­to sa­vi­val­dy­bė, Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja, Ma­ri­jam­po­lės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras, Ak­me­nės r. sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos rė­mi­mo fon­das, Ak­me­nės r. so­cia­li­nių pa­slau­gų na­mai, VšĮ An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­ka, KRKA, Mar­ty­no Maž­vy­do pa­grin­di­nė mo­kyk­la, Ro­kiš­kio kraš­to mu­zie­jus, Pa­sva­lio kraš­to mu­zie­jus, Pa­sva­lio PASPC, Ak­me­nės r. laik­raš­tis „Vie­ny­bė“, Apot­he­ca vais­ti­nė, Spi­rig Phar­ma ir ki­ti rė­mė­jai ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo vie­to­se.
      Nuo­šir­dus dė­kui vi­siems tal­ki­nin­kams, pa­dė­ju­siems Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai da­lin­tis ak­tu­a­lio­mis ži­nio­mis apie dia­be­tą, ser­gan­tie­siems ir vi­sai vi­suo­me­nei.

      Pa­gal an­ke­tų duo­me­nis ap­žval­gą pa­ren­gė
      gyd. end. Ona Jur­kaus­kie­nė
      ir Svet­la­na Kuz­ne­co­va


Puslapis 14
Al­ber­tas Klei­naus­kis
Va­ba­liu­kai

      Pla­te­liai – Že­mai­ti­jos kam­pe­lis, gar­sė­jan­tis ne tik nuo­sta­baus gro­žio gam­ta, bet ir žmo­nė­mis, ge­ban­čiais tau­riai gy­ven­ti. Jie dir­ba, ku­ria ir ne­ai­ma­nuo­ja. Pla­te­lių mies­te­lio gy­ven­to­jas Al­ber­tas Klei­naus­kis kraš­tie­čius pra­džiu­gi­no sa­vo nau­ju kū­ri­niu – tai tri­jų da­lių ro­ma­nas „Va­ba­liu­kai“ (pir­mo­ji ra­šy­to­jo iš Pla­te­lių kny­ga va­di­no­si „Pil­vū­za pliur­pa­la“). Ra­šo jis že­mai­tiš­kai.
      „Esu gry­nas že­mai­tis, ne­jau­gi sa­vo kal­bą ga­liu pa­mirš­ti? Jei­gu ki­to­kia kal­ba ra­šy­čiau, pla­te­liš­kiai ma­ne pirš­tais už­ba­dy­tų ir bū­čiau jų ne­su­pras­tas“, – ko­dėl taip da­ro, aiš­ki­no ra­šy­to­jas. A. Klei­naus­kis ir pats jau 11 me­tų ser­ga dia­be­tu ir yra Plun­gės mies­to ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu klu­bo na­rys.
      2005 m. iš­leis­ta ro­ma­no „Va­ba­liu­kai“ pir­mo­ji da­lis. Sa­vo kū­ri­nė­ly­je A. Klei­naus­kis ap­ra­šė tai, ką pats ge­riau­siai pa­ži­no­jo. Vaiz­da­vo kai­mo gy­ve­ni­mą, ku­rio vei­kė­jai – vie­nos šei­mos na­riai: vy­ras, žmo­na, vai­kas. 2006 m. iš­leis­ta ant­ro­ji da­lis ro­ma­no apie ma­žo Že­mai­ti­jos kai­me­lio žmo­nes, ku­rie gy­ve­no pa­kan­ka­mai su­dė­tin­gu val­džių kei­ti­mo­si lai­ko­tar­piu ir sten­gė­si ne tik iš­gy­ven­ti, bet ir pa­siek­ti kaž­ką dau­giau, nei, at­ro­do, ga­lė­tų pa­pras­ti kai­mo „va­ba­liu­kai“. Ro­ma­nas pri­sod­rin­tas Pla­te­lių apy­lin­kėms bū­din­gų, su ge­ra hu­mo­ro do­ze pa­teik­tų įvy­kių. Tre­čio­ji ro­ma­no da­lis iš­leis­ta 2009 m. No­rė­da­mas, kad at­ei­nan­čios Že­mai­ti­jos kraš­to kar­tos ga­lu­ti­nai ne­pa­mirš­tų sa­vo tar­mės, Al­ber­tas Klei­naus­kis pa­ra­šė šį ro­ma­ną že­mai­tiš­kai, įterp­da­mas ja­me daug se­niau var­to­tų, da­bar jau už­mirš­tų žo­džių, po­sa­kių. Ro­ma­no vei­kė­jai yra Pla­te­lių apy­lin­kė­se tik­rai gy­ve­nę žmo­nės, įvy­kiai taip pat pa­im­ti iš re­a­laus ano me­to gy­ve­ni­mo. Kny­gą ra­šy­to­jas ski­ria sa­vo ma­mai – pa­pras­tai kai­mo mo­teriai.
      Kvie­čia­me ra­šy­to­jo kraš­tie­čius links­mai skai­ty­ti Že­mai­ti­jos „Va­ba­liu­kus“.
      2009 m. ba­lan­džio 2 d. Al­ber­tas Klei­naus­kis pa­do­va­no­jo sa­vo kū­ri­nį Tel­šių vie­šo­sios bib­lio­te­kos skai­ty­to­jams. Ju­li­tos Švėgž­da­vi­čie­nės, Tel­šių vie­šo­sios bib­lio­te­kos bib­lio­grafinio ap­tar­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jos, pra­šy­mu, per­duo­da­me pa­dė­ką ger­bia­mam Že­mai­ti­jos ra­šy­to­jui nuo vi­sų tel­šiš­kių: „Di­de­le dė­ko­jam už to­kia do­vana!“


Puslapis 15
Pa­dė­ki­me sau ir ki­tiems iš­mok­ti val­dy­ti sa­vo li­gą

      Vil­niaus mies­to ir ra­jo­no dia­be­to są­jun­gos pir­mi­nin­kės Rai-mon­dos Čer­niaus­kie­nės su­reng­tos svei­kos mi­ty­bos mo­ky­mo sto­vyk­lė­lės su­do­mi­no ne tik Vil­niaus, bet ir Kau­no „Aro­ni­jos“, Elek­trė­nų, Kai­šia­do­rių „Li­ki­mo“, Ma­ri­jam­po­lės „Dia­be­ti­ko ABC“, Kre­tin­gos „Vil­ties ke­lio­nės“, Klai­pė­dos „CD“, Ši­la­lės „Dia­be­to“, Ši­lu­tės „Dia­be­to ABC“, Švėkš­nos, Za­ra­sų „Vil­ties“ klu­bų dia­be­tu ser­gan­čiuosius.
      2009 bir­že­lio 15–20 d., lie­pos 6–15 d. Za­ra­sų ra­jo­no kai­mo so­dy­bo­se, o rug­piū­čio 10–16 d. – Kre­tin­gos ra­jo­ne įsi­kū­ru­sio­je „Jau­ni­mo so­dy­bo­je“ ser­gan­tie­ji po­il­sia­vo ir mo­kė­si sa­va­ran­kiš­kai pla­nuo­ti sa­vo mi­ty­bą. Pa­de­dant die­to­lo­gei ir Eks­mos MTC va­dy­bi­nin­kei Rū­tai Si­niaus­kie­nei, daug ži­nių ir in­for­ma­ci­jos ga­vo 51 da­ly­vis. Ki­ti spe­cia­lis­tai mo­ky­mo pro­gra­mos da­ly­viams pa­dė­jo pa­si­tik­rin­ti cho­les­te­ro­lį, pa­si­da­ry­ti neu­ro­pa­ti­jos, al­bu­mi­nu­ri­jos ty­ri­mus, dau­giau su­ži­no­ti apie ran­kų hi­gie­ną, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Mi­ty­bos pla­na­vi­mas pa­de­da kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, rie­ba­lus, spau­di­mą, re­gu­liuo­ti kū­no svo­rį. To­dėl vi­si sto­vyk­lė­lės da­ly­viai ve­dė už­ra­šus ir ly­gi­no kiek­vie­nos die­nos re­zul­ta­tus. Sto­vyk­lė­lė­se pa­siek­ti re­zul­ta­tai kai ku­riuos la­bai nu­ste­bi­no. Mo­ky­mo pro­gra­mos da­ly­viai ne tik įgi­jo ži­nių, bet ir iš­mo­ko skai­čiuo­ti ka­lo­ri­jas, su­ma­ži­no kū­no svo­rį, su­pras­ti, kaip svar­bu tu­rė­ti in­di­vi­du­a­lų mi­ty­bos pla­ną, o ap­si­lan­kius pas gy­dy­to­jus ži­no­ti, ko pa­klaus­ti ar ko­kios pa­gal­bos pra­šy­ti.
      Kre­tin­go­je, Lab­da­ros-pa­ra­mos fon­do kun. H. Jo­no Šul­co „Jau­ni­mo so­dy­bo­je“ vy­ku­sio­je sto­vyk­lė­lė­je po­il­sia­vo ir ži­nių sė­mė­si Lat­vi­jos vai­kų ir jau­ni­mo klu­bo na­rė Si­mo­na Ja­ku­ta­vi­čiū­tė. Sto­vyk­lė­lė­se vy­ko ir įvai­rūs kul­tū­ri­niai ren­gi­niai.
      At­va­žia­vu­si pa­ben­drau­ti su po­il­siau­to­jais Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ir Eks­mos MTC va­do­vy­bė pa­si­džiau­gė ser­gan­čių­jų pa­siek­tais re­zul­ta­tais , pui­kio­mis jų nuo­tai­ko­mis bei ge­rais at­si­lie­pi­mais apie šios sto­vyk­los rei­ka­lin­gu­mą ir tiks­lin­gu­mą.
      Sto­vyk­lau­to­jų no­ras: dar ne kar­tą su­si­tik­ti ir da­ly­vau­ti to­kio po­bū­džio mo­ky­mo sto­vyk­lė­lė­se!

      Rai­mon­da Čer­niaus­kie­nė
      Vi­suo­ti­nės svei­ka­tos pro­gra­mos ko­or­di­na­to­rė
      Vil­niaus mies­to ir ra­jo­no dia­be­to są­jun­gos pir­mi­nin­kė


Puslapiai 16-17
Lietuvos diabeto asociacijos kronika

      »  2009 m. ge­gu­žės 29 d. Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos įkū­ri­mo 5 me­tų ir at­kū­ri­mo 20 me­tų mi­nė­ji­me da­ly­vius svei­ki­no Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 5 d. tarp­tau­ti­nia­me kon­gre­se „Pa­cien­tų sau­ga odon­to­lo­gi­jo­je“ pra­ne­ši­mą apie LPO­AT veik­lą skai­tė or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.

A.Mayorov, V.Augustienienė ir A.Šližys prie Laimės Žiburio, Anykščiai
      »  Bir­že­lio 6–11 d. Lui­zia­nos vals­ti­jo­je, Nau­ja­ja­me Or­le­a­ne (JAV) vy­ku­sio­se Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos 69-osio­se moks­li­nė­se se­si­jo­se da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 16 d., 23 d. ir rug­pjū­čio 25 d. Far­ma­ci­jos de­par­ta­men­te prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų ko­mi­si­jos po­sė­dy­je pa­cien­tams at­sto­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 17 d. į Kau­no os­te­o­po­ro­zės klu­bo „Uo­la“ de­šimt­me­tį bu­vo pa­kvies­ta LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 17 d. LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė su­si­ti­ko su Pla­te­liuo­se (Plun­gės r.) vy­ku­sios vai­kų ir jau­nuo­lių, ser­gan­čių I ti­po dia­be­tu, mo­ky­mo sto­vyk­los da­ly­viais. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Bir­že­lio 22 d. Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui per­duo­tos LDA 2009 m. Pa­slau­gų ne­įga­lie­siems ben­druo­me­nė­je ir Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jos veik­lų rė­mi­mo ko­re­guo­tos są­ma­tos (biu­dže­tas su­ma­žin­tas 40 tūkst. li­tų).
      »  Bir­že­lio 22 d. Lie­tu­vo­je vie­šė­jo Vo­kie­ti­jos ko­mi­te­to vai­kams, ser­gan­tiems dia­be­tu, Lie­tu­vo­je rem­ti pir­mi­nin­kė Lil­ly Karn. Ji LDA pre­zi­den­tei V. Au­gus­ti­nie­nei per­da­vė 1 tūkst. eu­rų pa­ra­mą, už ku­rią LDA nu­pirks diag­nos­ti­nių juos­te­lių vy­res­niems ne­gu 18 me­tų dia­be­tu ser­gan­tiems jau­nuo­liams.
      »  Bir­že­lio 26–29 d. Briu­se­ly­je (Bel­gi­jo­je) LDA pre­zi­den­tė, Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos val­dy­bos na­rė, da­ly­va­vo šios or­ga­ni­za­ci­jos val­dy­bos po­sė­džiuo­se.
      »  Lie­pos 1 d. Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tas LDA 2010 m. Neį­ga­lių­jų aso­cia­ci­jos veik­los rė­mi­mo pro­jek­tas.
      »  Lie­pos 3 d. Lie­tu­vos ra­di­jo lai­do­je apie pla­nuo­ja­mą svei­ka­tos re­for­mą min­ti­mis da­li­jo­si LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lie­pos 4–5 d. Plun­gės r. po­il­sio ir pra­mo­gų kom­plek­se „Žem­suo­da“ vy­ko LDA or­ga­ni­zuo­ta slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų kon­fe­ren­ci­ja. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Lie­pos 5 d. LR Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ri­te­rio kry­žiu­mi ap­do­va­no­jo Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tę V. Au­gus­ti­nie­nę.
      »  Lie­pos 8 d. vy­ko prie LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos įsteig­tos pa­cien­tų ta­ry­bos su­si­ti­ki­mas su mi­nist­ro pa­ta­rė­jais M. Mar­cin­ke­vi­čiu­mi ir I. Mi­la­šiū­te.
      »  Lie­pos 8 d. Lie­tu­vos TV po­li­ti­nių de­ba­tų lai­do­je „Tei­sė ži­no­ti“ da­ly­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė. Ap­tar­ti svei­ka­tos sis­te­mos re­for­mos met­me­nys.

Slaugytojos diabetologės atlieka jogos pratimus
      »  Lie­pos 10 d. LDA val­dy­bos po­sė­dy­je pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos 2010 m. Pa­slau­gų ne­įga­lie­siems ben­druo­me­nė­je pro­jek­tas, vie­šų­jų pir­ki­mų tai­syk­lės. Dėl fi­nan­si­nių sun­ku­mų nu­tar­ta nu­trauk­ti su­tar­tį dėl pa­pro­jek­čio pa­gal Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės fi­nan­si­nio me­cha­niz­mo ir Nor­ve­gi­jos fi­nan­si­nio me­cha­niz­mo sub­si­di­jų sche­mą „Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų sek­to­riaus stip­ri­ni­mas Lie­tu­vo­je“ įgy­ven­di­ni­mo. Ap­tar­ti ki­ti ak­tu­a­lūs klau­si­mai.
      »  Lie­pos 19–25 d., lie­pos 26–rug­pjū­čio 1 d., rug­pjū­čio 15–21 d. ir 22–28 d. Pla­te­liuo­se įvy­ko II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­los. Su sto­vyk­los da­ly­viais su­si­ti­ko LDA pre­zi­den­tė. Pa­grin­di­nis sto­vyk­lų rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Rug­pjū­čio 7–8 d. Anykš­čiuo­se įvy­ko LDA ko­lek­ty­vi­nių na­rių va­do­vų mo­ky­mo se­mi­na­ras „Lie­tu­vos pa­cien­tų tei­sės Eu­ro­pos pa­cien­tų tei­sių char­ti­jos kon­teks­te“. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Rug­pjū­čio 10–19 d. Ig­na­li­nos r., Šved­riš­kės km., po­il­si­nė­je „At­si­pūsk“, vy­ko LDA vai­kų ir jau­nuo­lių, ser­gan­čių I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, mo­ky­mo sto­vyk­la. Sto­vyk­lau­to­jus ap­lan­kė LDA va­do­vė V. Au­gus­ti­nie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Rug­pjū­čio 14–18 d. Svet­lo­gors­ke, Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je vy­ku­sio­je tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Vi­suo­me­ni­nių dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų dar­bas šiuo­lai­ki­nė­mis eko­no­mi­nė­mis są­ly­go­mis, už­da­vi­niai ir jų re­a­li­za­ci­jos bū­dai“ skai­tė 2 pra­ne­ši­mus ir pir­mi­nin­ka­vo po­sė­džiui „Ru­si­jos DA tarp­tau­ti­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni“ LDA pre­zi­den­tė V. Augus­ti­nie­nė.


Puslapis 18
Slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių se­mi­na­ras

      2009 m. lie­pos 4–5 d. pra­mo­gų ir po­il­sio kom­plek­se „Žem­suo­da“ Plun­gės ra­jo­ne vy­ko prak­ti­nis mo­ky­mo se­mi­na­ras slau­gy­to­joms dia­be­to­lo­gėms ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu mo­ky­mo klau­si­mais „Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mi­ty­ba ir sa­vi­kon­tro­lės svar­ba“. Se­mi­na­re da­ly­va­vo 27 slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės (iš jų 4 ser­gan­čios cuk­ri­niu dia­be­tu) iš 17 Lie­tu­vos ra­jo­nų (Kau­no, Uk­mer­gės, Jo­niš­kio, Rad­vi­liš­kio, Jo­na­vos, Klai­pė­dos, Kre­tin­gos, Za­ra­sų, Ma­žei­kų, Vil­niaus, Pa­ne­vė­žio, Šal­či­nin­kų, Aly­taus, Laz­di­jų, Rie­ta­vo, Elek­trė­nų, Ra­sei­nių). Vi­soms da­ly­vėms Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja pa­tei­kė an­ke­tas, ku­rio­se rei­kė­jo at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Į pir­mą klau­si­mą, ar se­mi­na­ro da­ly­vės tu­ri slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės li­cen­ci­ją, 19 at­sa­kė tei­gia­mai. 4 da­ly­vės tu­ri ser­ti­fi­ka­tus, o 3 da­ly­vės li­cen­ci­jos ne­tu­ri, ir tik dvi iš jų no­rė­tų tu­rė­ti. An­tru klau­si­mu no­rė­ta su­ži­no­ti, ar slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės, at­vy­ku­sios į se­mi­na­rą, dir­ba kar­tu su gy­dy­to­ju en­dok­ri­no­lo­gu, ko­jų prie­žiū­ros ka­bi­ne­te, dia­be­to mo­ky­to­ja ar kt. Re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad su gy­dy­to­ju en­dok­ri­no­lo­gu dir­ba tik sep­ty­nios slau­gy­to­jos. Dvi iš jų pa­žy­mė­jo, kad dir­ba su en­dok­ri­no­lo­gu, bet ne­tu­ri at­ski­ro ka­bi­ne­to. Dia­be­to mo­ky­to­jos dir­ba tik su li­go­niais dia­be­to klu­buo­se (Za­ra­sai, Jo­niš­kis). Dvi slau­gy­to­jos dir­ba tik sa­vo įsteig­tuo­se pri­va­čiuo­se ka­bi­ne­tuo­se. Kaip daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čias pro­ble­mas, pa­mi­nė­jo, jog šei­mos gy­dy­to­jai ne­in­for­muo­ja li­go­nių ar­ba ne­no­riai siun­čia į dia­be­to mo­kyk­las, per ma­žai ar­ba vi­sai nė­ra ski­ria­ma lai­ko li­go­nių mo­ky­mui, nė­ra ap­mo­ka­ma už dar­bą, to­dėl ne­ga­li nau­do­tis ir pė­dos ka­bi­ne­te esan­čia įran­ga, vi­sai nė­ra ko­jų prie­žiū­ros ka­bi­ne­to ir ka­bi­ne­to dia­be­to mo­ky­mui; mo­ky­mas ne­vyks­ta po­li­kli­ni­ko­se ir li­go­ni­nė­se (pvz., Pa­ne­vė­žy­je už­da­ry­ti anks­čiau vei­kę ka­bi­ne­tai), trūks­ta įran­gos, mo­ky­mo prie­mo­nių, li­go­niams sun­ku pa­tek­ti pas gy­dy­to­ją en­dok­ri­no­lo­gą (Elek­trė­nai), trūks­ta įvai­rių mo­ky­mo prie­mo­nių vai­kams.

Maisto patiekalų ruošimo pratybos
      Ka­dan­gi nė­ra ofi­cia­liai pa­tvir­tin­to slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės ir ko­jų prie­žiū­ros spe­cia­lis­tės pa­slau­gos įkai­nio, slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės už­ima įvai­rias pa­rei­gas: vyr. gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jų slau­gai, vy­res­nių­jų slau­gy­to­jų pro­ce­dū­rų, ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jų akių li­gų, kar­dio­lo­gi­jos, tvars­to­ma­ja­me ka­bi­ne­te, spe­cia­lis­čių kli­ni­ki­nė­se la­bo­ra­to­ri­jo­se, vai­kų dar­že­liuo­se, dia­be­to kon­sul­ta­ci­nė­se po­li­kli­ni­ko­se, re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­truo­se, PSPC, sa­vi­val­dy­bių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­truo­se, KMUK vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riu­je, pri­va­čiuo­se ko­jų prie­žiū­ros ka­bi­ne­tuo­se, dia­be­to mo­kyk­lo­se tik dia­be­to klu­buo­se.
      Kva­li­fi­ka­ci­ją dau­gu­ma se­mi­na­ro da­ly­vių ke­lia kur­suo­se, įvai­riuo­se se­mi­na­ruo­se, skai­to li­te­ra­tū­rą, ieš­ko in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te, ser­gan­čios dia­be­tu re­mia­si ir sa­vo prak­ti­ka.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja taip pat no­rė­jo su­ži­no­ti, kiek ir ku­rios slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės ga­lė­tų tal­kin­ti LDA or­ga­ni­zuo­jant sto­vyk­las vai­kams, jau­nuo­liams bei II ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems. Sa­vo atos­to­gų me­tu LDA-ai ga­lė­tų tal­kin­ti tik dvy­li­ka slau­gy­to­jų, o ke­tu­rios gal­būt ga­lė­tų. Ir tik dvi slau­gy­to­jos pa­žy­mė­jo, jog ga­lė­tų tal­kin­ti Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai sto­vyk­lo­se šiais me­tais (N. Vo­sy­lie­nė iš Kau­no ir N. Mu­raus­kie­nė iš Ma­žei­kių). Nors iš an­ke­tų at­sa­ky­mų ma­to­me, kad tal­kin­ti LDA ne vi­sos no­rė­tų, ta­čiau vi­sos ki­tais me­tais no­rė­tų vėl da­ly­vau­ti LDA or­ga­ni­zuo­ja­ma­me se­mi­nare.
      Pa­pra­šė­me se­mi­na­ro da­ly­vių pa­teik­ti sa­vo siū­ly­mus Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai. Slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės no­rė­tų, kad bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­ma dau­giau se­mi­na­rų ir prak­ti­nių už­si­ė­mi­mų. Bu­vo pa­siū­ly­ta keis­ti se­mi­na­ro vie­tą ir ki­tais me­tais or­ga­ni­zuo­ti se­mi­na­rą „Kar­py­nė­je“ (Ra­sei­niuo­se). Di­džiau­sias į se­mi­na­rą su­si­rin­ku­sių­jų no­ras – kad dia­be­to mo­ky­mo ir ko­jų prie­žiū­ros ka­bi­ne­tai bū­tų kiek­vie­no­je po­li­kli­ni­ko­je.
      Slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės dė­ko­ja Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai už or­ga­ni­zuo­ja­mus la­bai nau­din­gus se­mi­na­rus, ku­riuo­se su­ži­no nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją apie li­go­nių mo­ky­mą bei Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mus, kas kom­pen­suo­ja­ma dia­be­tu ser­gan­tie­siems, vi­są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją, ku­rią rei­kė­tų per­duo­ti ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu. Taip pat slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės bu­vo ap­rū­pin­tos Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos li­te­ra­tū­ra. Da­ly­va­vu­sios se­mi­na­re pa­lin­kė­jo LDA sėk­mės, iš­tver­mės ir stip­ry­bės dir­bant šį sun­kų dia­be­to mo­ky­mo dar­bą.

Prof. J.Dailevičiaus patarimai, kaip skaičiuoti angliavandenius
      Se­mi­na­re pra­ne­ši­mus skai­tė prof. ha­bil. dr. Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius, gy­dy­to­jai en­dok­ri­no­lo­gai An­drej Le­vin­ger ir Jū­ra­tė Kul­bo­kie­nė, gy­dy­to­jas Ar­tū­ras Ki­ri­jen­ko, svei­ka­tos eko­lo­gė Gin­ta­rė La­gu­na­vi­čie­nė, slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Vir­gi­ni­ja Bu­li­kai­tė (Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių drau­gi­jos pir­mi­nin­kė). Se­mi­na­ro da­ly­vės sa­va­ran­kiš­kai ruo­šė mais­to pa­tie­ka­lus, skai­čia­vo jų su­dė­ty­je esan­čius an­glia­van­de­nius. Vi­si mo­ky­mo pro­gra­mos da­ly­viai ga­vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pa­žy­mė­ji­mus.
      Da­ly­va­vu­sie­ji se­mi­na­re ne tik ga­vo ne­įkai­no­ja­mų ži­nių, bet ir tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­ben­drau­ti, ma­lo­niai pra­leis­ti lai­ką gam­to­je ir tie­siog pail­sė­ti. Iš­klau­siu­sios pra­ne­ši­mus slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės sma­giai plau­kio­jo bai­da­rė­mis, gro­žė­jo­si vin­giuo­jan­čios Mi­ni­jos upės pa­kran­tė­mis. Va­ka­re jų lau­kė švie­sos me­di­ta­ci­ja ir mau­dy­nės ku­bi­le. Ki­tą die­ną slau­gy­to­jos at­li­ko jo­gos pra­ti­mus gam­to­je.
      Pa­grin­di­nis se­mi­na­ro rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Dė­ko­ja­me ir ki­tiems rė­mė­jams: Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Ba­y­er, Eks­mos MTC, No­vo Nor­disk Phar­ma, Ro­che Lie­tu­va, diag­nos­ti­kos pa­da­liniui.
      Se­mi­na­rą or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas ir Plun­gės dia­be­to klu­bo slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Al­do­na Da­ny­lie­nė.

      An­ke­tų ap­žval­gą pa­ren­gė
      N. Vo­ve­rai­tie­nė ir S. Kuz­ne­co­va


Puslapis 18
In­for­ma­ci­ja

      In­for­muo­ja­me, kad šiais me­tais bu­vo tei­kia­mos pro­jek­tų pa­raiš­kos į Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tą:
      1. Pa­slau­gų ne­įga­lie­siems ben­druo­me­nė­je (pa­tei­ki­mo Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui ter­mi­nas – lie­pos 24 d.);
      2. Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo (pa­tei­ki­mo Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui ter­mi­nas – lie­pos 1 d.).
      Klu­bų pir­mi­nin­kai bu­vo in­for­muo­ti ir pa­ska­tin­ti reng­ti pro­jek­tus, kad gau­tų fi­nan­sa­vi­mą sa­vo ben­druo­me­nė­je teik­ti pa­slau­gas ne­įga­lie­siems. Pa­raiš­kų tei­ki­mo Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai ter­mi­nas bu­vo pa­skelb­tas vi­siems klu­bams ir bai­gė­si lie­pos 10 d.  LDA val­dy­bos po­sė­džio metu nu­tar­ta pa­raiš­kų pri­ėmi­mo ter­mi­no ne­pra­tęs­ti, no­rint spė­ti pa­reng­ti jung­ti­nį pa­slau­gų tei­ki­mo pro­jek­tą Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui.  Aly­taus dia­be­to klu­bas „Vil­tis“ ir Šiau­lių kraš­to žmo­nių, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, klu­bas „Lem­tis“ at­siun­tė pro­jek­tus, ku­rie lai­ku pa­teik­ti kon­kur­sui kar­tu su Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pa­raiš­ka.



Puslapiai 20-21
Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mas
Pa­slaugų pri­ei­na­mu­mo ir ži­nių apie dia­be­tą
ĮVER­TI­NI­MO AN­KE­TA

      Mie­las skai­ty­to­jau, siū­lo­me ir Tau pa­si­tiks­lin­ti sa­vo ži­nias apie cuk­ri­nį dia­be­tą!
      »  Atidaryti anketą


Puslapiai 22-23
Ant­ro­ji tarp­tau­ti­nė dia­be­to mo­ky­mo kon­fe­ren­ci­ja

      Cuk­ri­nis dia­be­tas yra vie­na di­džiau­sių pa­sau­lio svei­ka­tos ne-­gan­dų. Sie­kiant ge­rai kon­tro­liuo­ti li­gą ir iš­veng­ti tiek ūmių, tiek vė­ly­vų­jų lė­ti­nių kom­pli­ka­ci­jų, itin svar­bus yra pa­cien­tų mo­ky­mas. Ge­gu­žės 14–15 d. Zag­re­be (Kro­a­ti­joje) įvy­ko Ant­ro­ji tarp­tau­ti­nė dia­be­to mo­ky­mo kon­fe­ren­ci­ja. Čia su­si­ti­ko cuk­ri­nio dia­be­to eks­per­tai, kad pa­si­da­ly­tų pa­cien­tų mo­ky­mo pa­tir­ti­mi. Mat šis mo­ky­mas – ne­at­ski­ria­ma gy­dy­mo ir kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos da­lis. Spe­cia­lis­tai tu­rė­tų ne tik teik­ti ser­gan­tie­siems in­for­ma­ci­ją, bet ir ge­bė­ti mo­ty­vuo­ti, kad šie keis­tų sa­vo elg­se­ną. Dia­be­to prie­žiū­ros ko­man­da pri­va­lo tu­rė­ti spe­ci­fi­nių ži­nių ir prie­mo­nių, pa­de­dan­čių tuo įti­kin­ti pa­cien­tus. Sėk­min­gam mo­ky­mui rei­kia kva­li­fi­kuo­tų pe­da­go­gų, lė­šų ir tin­ka­mų prie­mo­nių. Mat, kaip mi­nė­ta, pa­tei­kiant pa­cien­tui in­for­ma­ci­ją, svar­bu jį ska­tin­ti svei­kai gy­ven­ti, for­muo­ti dia­be­to kon­tro­lės įgū­džius. In­ves­ti­ci­ja į mo­ky­mą ir krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė ma­ži­na vė­ly­vų­jų kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką. Kon­fe­ren­ci­jo­je ap­tar­tos pa­grin­di­nės ser­gan­čių­jų mo­ky­mo pro­ble­mos ir da­lin­ta­si pa­tir­ti­mi, kaip jas įveik­ti.
      Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo dau­giau kaip 80 spe­cia­lis­tų iš 12 ša­lių. UAB „Ro­che Lie­tu­va“ Dia­be­to prie­žiū­ros gru­pė su­tei­kė ga­li­my­bę į ren­gi­nį at­vyk­ti ir Lie­tu­vos de­le­ga­tams. Be dia­be­to prie­žiū­ros pro­duk­tų va­dy­bi­nin­kės Auš­ros Sau­ly­tės, mū­sų ša­lį at­sto­va­vo 6 slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės. KMUK en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Ive­ta Ul­pai­ty­tė pri­sta­tė dia­be­to mo­ky­mo si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je, nu­ro­dė, ko­kių pro­ble­mų pa­ti­ria pa­cien­tai ir juos mo­kan­čios slau­gy­to­jos.
      Prof. Želj­ko Me­tel­ko iš Zag­re­bo uni­ver­si­te­to kli­ni­kos bei prof. Mi­ros­lav Du­mic iš cen­tri­nės šio mies­to li­go­ni­nės kal­bė­jo, kad šian­dien pa­cien­tai ir jų šei­mos na­riai vis dar su­si­du­ria su įvai­riais dia­be­to kon­tro­lės sun­ku­mais. Dau­gu­mos pa­cien­tų gli­ke­mi­jos kon­tro­lė nė­ra ge­ra, nes jie ne vi­sa­da lai­ko­si gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­jų re­ko­men­da­ci­jų.

      Pa­cien­tų mo­ky­mas – rak­tas į sėk­min­gą dia­be­to val­dy­mą

      Ro­che kor­po­ra­ci­jos dia­be­to prie­žiū­ros gru­pės va­do­vas (Ry­tų Eu­ro­pai, Vi­du­rio Ry­tams ir Af­ri­kai) dr. Ha­mi­das Em­min­ger kal­bė­jo apie pa­cien­tų ži­nių svar­bą ir pri­sta­tė Ac­cu-Chek pro­gra­mą. Dr. Em­min­ger nuo­mo­ne, nors mo­ky­mas yra vyk­do­mas, dau­ge­liu at­ve­jų esa­ma dar­bo spra­gų. Sie­kiant įtrauk­ti pa­cien­tus į dia­be­to val­dy­mą, Ro­che kor­po­ra­ci­ja yra pa­si­ry­žu­si ne tik rū­pin­tis pa­cien­to krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­le, bet ir pa­dė­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams ge­riau teik­ti pa­cien­tams mo­ky­mo pa­slau­gas.
      Pa­sau­ly­je gar­sios Ber­ger pro­gra­mos mo­de­liu grįs­ta Ac­cu-Chek mo­ko­mo­ji pro­gra­ma pa­cien­tams, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, pra­de­da­ma įdieg­ti dau­ge­ly­je ša­lių. Re­mian­tis ja, mo­ky­mas vyk­do­mas vi­suo­se tri­juo­se lyg­me­ny­se: pa­tei­kiant pa­cien­tui in­for­ma­ci­ją, jį mo­ty­vuo­jant ir ska­ti­nant keis­ti elg­se­ną. Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams bu­vo pa­de­monst­ruo­ta mo­ky­mui skir­ta li­te­ra­tū­ra, ku­ri bus iš­vers­ta ir į lie­tu­vių kal­bą. Tu­rė­jo­me pro­gos su ja su­si­pa­žin­ti. Tai pa­ruoš­ti tes­tai ap­klau­soms, įvai­rūs in­for­ma­ci­niai lanks­ti­nu­kai, pla­ka­tai, kor­te­lės su pa­veiks­lė­liais ir klau­si­mais, teks­tai pa­cien­tui, jo šei­mai ir slau­gy­to­jui. Kro­a­ti­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se įgy­ven­di­na­ma pro­gra­ma yra veiks­min­ga ir la­bai ge­rai įver­tin­ta dia­be­tu ser­gan­čių pa­cien­tų bei jų šei­mos na­rių.

      Struk­tū­ri­zuo­tas krau­jo gliu­ko­zės ma­ta­vi­mas – ge­ra dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nė

      Dr. D. Fran­kas iš Vo­kie­ti­jos pa­brė­žė bū­ti­ny­bę sis­te­min­gai ma­tuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ir ana­li­zuo­ti re­zul­ta­tus, at­si­žvel­giant į su­var­to­tus an­glia­van­de­nius, me­di­ka­men­tų do­zę bei fi­zi­nio krū­vio in­ten­sy­vu­mą. Dau­ge­lis pa­cien­tų ne­re­gu­lia­riai kon­tro­liuo­ja gli­ke­mi­ją ir ne­ga­li pa­siek­ti re­ko­men­duo­ja­mo HbA1c ly­gio. Tai ska­ti­na spe­cia­lis­tus ieš­ko­ti bū­dų, kaip pa­dė­ti ser­gan­čia­jam val­dy­ti li­gą. Pa­cien­tams rei­kė­tų for­muo­ti įgū­džius, re­gu­lia­riai tir­ti gli­ke­mi­ją, pa­aiš­kin­ti, kaip ver­tin­ti ro­dik­lius ir pa­gal juos keis­ti sa­vo re­ži­mą. „Struk­tū­ri­zuo­tas ma­ta­vi­mas – 7 ty­ri­mai per die­ną, tam tik­ru lai­ku (bent ke­le­tą kar­tų per mė­ne­sį) pa­dė­tų tiek pa­tiems pa­cien­tams ge­riau val­dy­ti dia­be­tą, tiek spe­cia­lis­tams su­teik­tų svar­bios in­for­ma­ci­jos pa­ren­kant ir ko­re­guo­jant gy­dy­mą“, – tei­gė dr. D. Fran­kas. Struk­tū­ri­zuo­tas ma­ta­vi­mas, kaip itin ver­tin­ga prie­mo­nė, re­ko­men­duo­ja­mas įtrauk­ti į na­cio­na­li­nę dia­be­to mo­ky­mo pro­gramą.
      Pa­cien­tai tu­ri ma­ty­ti ir su­vok­ti re­gu­lia­rių ma­ta­vi­mų nau­dą. To­dėl for­ma, ku­ria tu­rė­tų bū­ti re­gist­ruo­ja­mi gli­ke­mi­jos ty­ri­mai, tu­ri bū­ti pa­pras­ta, o re­zul­ta­tai aiš­kiai ma­to­mi. Tam pui­kiai tik­tų Ac­cu-Chek 360° View prie­mo­nė, kur gliu­ko­zės rod­me­nys pa­teik­ti kaip krei­vė – in­for­ma­ty­vu ir gy­dy­to­jui, ir pa­cien­tui. Tai tam tik­ra stan­dar­ti­zuo­ta for­ma pa­teik­tas die­ny­nas, ku­rį re­ko­men­duo­ja­ma kruopš­čiai pil­dy­ti 3 die­nas iš ei­lės, kad vė­liau bū­tų ga­li­ma at­lik­ti iš­sa­mią duo­me­nų ana­li­zę. Gli­ke­mi­jos ty­ri­mai tu­rė­tų bū­ti at­lie­ka­mi re­gu­lia­riai (prieš val­gį ir 2 val. po val­gio), pa­žy­mi­mi die­ny­ne ir su­jun­gia­mi li­ni­ja, ku­ri vaiz­džiai pa­ro­do po­ky­čius. Taip pat tu­rė­tų bū­ti įver­tin­ta ir pa­žy­mė­ta su­val­gy­to mais­to por­ci­ja bei at­lik­ta mankš­ta. Ša­lių, tai­kiu­sių šią for­mą, pa­tir­tis ro­do, kad tai pa­pras­tas, pi­gus ir veiks­min­gas bū­das pa­dė­ti pa­cien­tams ana­li­zuo­ti gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je svy­ra­vi­mų prie­žas­tis. Dia­be­to slau­gy­to­ja Moi­ra Grix­ti iš Mal­tos, ku­ri jau nau­do­ja Ac­cu-Chek 360° View aanli­zę, per­da­vė dau­ge­lio sa­vo pa­cien­tų žo­džius „da­bar aš pir­mą kar­tą su­pra­tau gli­ke­mi­jos ma­ta­vi­mų reikš­mę“.
      Kal­bė­ju­si psi­cho­lo­gė prof. Mir­ja­na Pi­ber­nik-Oka­no­vic taip pat pa­brė­žė, kad la­bai svar­bu pa­cien­tus ska­tin­ti mo­ky­tis val­dy­ti dia­be­tą, nes tai le­mia jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir ge­ro­vę. Dep­re­si­ja du – tris kar­tus daž­niau var­gi­na ser­gan­čiuo­sius cuk­ri­niu dia­be­tu ne­gu ki­tus žmo­nes. Vi­sos ben­dra­vi­mo su pa­cien­tu ir pa­ra­mos prie­mo­nės tu­ri bū­ti tai­ko­mos la­bai ati­džiai, kad žmo­gus žings­nis po žings­nio siek­tų dau­giau su­ži­no­ti ir sėk­min­giau kon­tro­liuo­ti li­gą. Krau­jo gliu­ko­zės ste­bė­ji­mas nau­do­jan­tis Ac­cu-Chek 360° View apa­ra­tu yra la­bai veiks­min­ga prie­mo­nė, kaip ir me­to­diš­kas mo­ky­mas gru­pė­se pa­de­dan­tis pa­cien­tams da­ly­tis pa­tir­ti­mi ir su­pras­ti sa­vo li­gą.
      Vi­si kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai su­ta­rė, kad sėk­min­gą dia­be­to gy­dy­mą ne­bū­ti­nai le­mia anks­ti diag­no­zuo­ta li­ga. La­bai svar­bus yra nuo­la­ti­nis pa­cien­tų mo­ky­mas, pa­grįs­tas tri­mis ele­men­tais: in­for­ma­ci­ja, mo­ty­va­ci­ja ir pa­cien­to įga­li­ni­mu keis­ti elg­se­ną. Kaip mi­nė­ta, sėk­min­gam mo­ky­mui rei­kia kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų, pa­kan­ka­mų lė­šų ir tin­ka­mų prie­mo­nių.
      Kon­fe­ren­ci­jos me­tu bu­vo pa­si­ra­šy­ta dia­be­to mo­ky­mo svar­bos de­kla­ra­ci­ja.

Dia­be­to mo­ky­mo svar­ba
DE­KLA­RA­CI­JA
2009.05.15, Zag­re­bas

      »  Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių pa­cien­tų mo­ky­mas yra ne­at­ski­ria­ma gy­dy­mo ir kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos da­lis.
      »  Dia­be­to mo­ky­mo tiks­las – ma­žin­ti ar to­lin­ti kom­pli­ka­ci­jų grės­mę, taip tau­pant dia­be­to gy­dy­mo iš­lai­das.
      »  Es­mi­nis sėk­min­go dia­be­to mo­ky­mo veiks­nys yra ge­bė­ji­mas mo­ty­vuo­ti pa­cien­tus, jų slau­gy­to­jus bei spe­cia­lis­tus. Dia­be­to mo­ky­to­jai tu­ri tu­rė­ti spe­ci­fi­nių ži­nių ir mo­ky­mo prie­mo­nių, kad ga­lė­tų įti­kin­ti pa­cien­tus keis­ti sa­vo re­ži­mą ir gy­ven­se­ną.
      »  Sėk­min­gam mo­ky­mui rei­kia kva­li­fi­kuo­tų pe­da­go­gų, tin­ka­mų mo­ky­mo prie­mo­nių ir pa­kan­ka­mai lė­šų.
      »  Kad bū­tų sėk­min­gas, mo­ky­mas tu­ri ati­tik­ti pa­cien­to po­rei­kius (pir­mi­nis, pa­žen­gęs ar eks­per­tas). To­dėl dir­ba­ma tri­juo­se lyg­me­ny­se: pa­tei­kiant pa­cien­tui in­for­ma­ci­ją, jį mo­ty­vuo­jant ir ska­ti­nant keis­ti elg­se­ną.
      »  Žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu, esan­tys ri­zi­kos gru­pė­je, taip pat jų slau­gy­to­jai tu­ri tu­rė­ti tei­sę į re­gu­lia­rų ir iš­sa­mų mo­ky­mą.
      »  Struk­tū­ri­zuo­tas ma­ta­vi­mas yra ne­at­sie­ja­ma dia­be­to kon­tro­lės da­lis ir ver­tin­gas bū­das ska­tin­ti pa­cien­tų sa­vi­kon­tro­lę, taip pat for­muo­ti bū­ti­nas ži­nias ir įgū­džius.
      »  Gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je vi­zu­a­lus pa­tei­ki­mas yra pui­ki prie­mo­nė įtrauk­ti pa­cien­tus į ak­ty­vią sa­vo li­gos kon­tro­lę. Iš­sa­mi 360° gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ana­li­zė tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­ma dia­be­to mo­ky­mo pro­ce­so da­lis.
      »  Vy­riau­sy­bė ir pi­ni­gų mo­kė­to­jai (VLK) tu­rė­tų su­pras­ti dia­be­to mo­ky­mo svar­bą ir įdieg­ti na­cio­na­li­nes re­ko­men­da­ci­jas tam, kad ska­tin­tų mo­ky­mo svar­bos su­pra­ti­mą.
      »  Tin­ka­mas lė­šų pa­skirs­ty­mas dia­be­to mo­ky­mui, gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je sa­vi­kon­tro­lei, tu­rė­tų bū­ti pri­ori­te­tas. In­ves­ti­ci­jos į mo­ky­mą ir kon­tro­lę il­gai­niui ma­ži­na li­gos gy­dy­mo iš­lai­das.

      Slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė V. Bu­li­kai­tė
      KMUK vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­rius


Puslapis 24
Pra­ne­ši­mas spau­dai
Iš ES tau­tų lie­tu­viai gy­ve­na trum­piau­siai,
o jiems tei­kia­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos –
vie­nos blo­giau­sių Eu­ro­po­je
2009 m. lie­pos 13 d.

      Pa­cien­tus ir far­ma­ci­nin­kus vie­ni­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos ra­gi­na kuo sku­biau įgy­ven­din­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tą Vais­tų pri­ei­na­mu­mo ir kai­nų ma­ži­ni­mo prie­mo­nių pla­ną, ta­čiau įspė­ja, kad šios prie­mo­nės tik iš da­lies pa­ge­rins pras­tą ša­lies svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos si­tu­a­ci­ją. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je žmo­nės gy­ve­na trum­piau­siai iš vi­sų ES tau­tų, o nau­jau­sia­me Eu­ro­pos ir Ka­na­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mų pa­slau­gų ty­ri­me Lie­tu­va at­si­dū­rė 25-oje vie­to­je tarp 32 vals­ty­bių.
      „Nors mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tas pla­nas nė­ra ide­a­lus, mes ma­no­me, kad tai – žings­nis į prie­kį. Jį vyk­dant, vi­sos far­ma­ci­jos rin­ko­je dir­ban­čios įmo­nės – tiek vais­tų ga­min­to­jai, tiek pre­ky­bi­nin­kai – tu­rės ieš­ko­ti re­zer­vų, to­dėl ti­ki­mės, kad, pri­imant ati­tin­ka­mus tei­sės ak­tus, bus dis­ku­tuo­ja­ma su vi­so­mis in­te­re­sų gru­pė­mis“, – sa­kė Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      Pa­sak jos, di­džiau­sią rū­pes­tį ke­lia tai, kad, pa­ly­gi­nus su Eu­ro­pos Są­jun­ga, kur vi­du­ti­nė žmo­nių gy­ve­ni­mo truk­mė il­gė­ja, Lie­tu­vo­je gy­ve­na­ma vis trum­piau. Be to, mū­sų ša­ly­je yra pa­ly­gin­ti di­de­lis dar­bin­go am­žiaus žmo­nių mir­tin­gu­mas. Tai są­ly­go­ja ne tik gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, bet ir šlu­buo­jan­ti svei­ka­tos prie­žiū­ra, ne­pa­kan­ka­mas mo­der­nių vais­tų pri­ei­na­mu­mas ša­lies gy­ven­to­jams.
      Lie­tu­vos Eti­nių far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ja (EFA) at­krei­pia dė­me­sį, kad, vyk­dant Pa­sau­lio ban­ko re­ko­men­da­ci­jas ma­žin­ti li­go­ni­nių skai­čių ir di­din­ti ser­gan­čių­jų gy­dy­mą am­bu­la­to­riš­kai, la­bai svar­bi yra tin­ka­ma vais­tų po­li­ti­ka. „Gu­lė­ji­mą li­go­ni­nė­je pa­keis­ti am­bu­la­to­ri­niu gy­dy­mu ga­li­ma tik nau­do­jant tin­ka­mus mo­der­nius vais­tus, ku­rie ne tik gy­do, bet ir stip­ri­na li­go­nio or­ga­niz­mą, pa­de­da jam iš­lik­ti dar­bin­gam. Jau da­bar nau­jau­si vais­tai su­tei­kia ga­li­my­bę ne­ma­žą da­lį li­gų gy­dy­ti pa­cien­tui gy­ve­nant vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, ne­gu­lint li­gos pa­ta­le“, – sa­kė EFA val­dy­bos pir­mi­nin­kas Lai­mu­tis Abe­ciū­nas.
      Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos biu­ro Eu­ro­pos re­gio­nui duo­me­ni­mis, 2009 m. pra­džio­je vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė Lie­tu­vo­je bu­vo 71 m., o Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis yra 79,1 m. Dar blo­ges­nė si­tu­a­ci­ja su­si­ju­si su vy­rų gy­ve­ni­mo truk­me: Lie­tu­vo­je – 64,9 m., o ES – 76 m.
      Ty­ri­mų ir in­for­ma­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos „He­alth Con­su­mer Po­wer­hou­se“ jau ke­le­rius me­tus at­lie­ka­mas pa­cien­tų po­žiū­riu pa­grįs­tas tris­de­šim­ties Eu­ro­pos vals­ty­bių ir Ka­na­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mų ty­ri­mas pa­ro­dė, kad Lie­tu­va už­ima 25-ąją vie­tą. Ty­ri­mo me­tu pras­čiau­siai bu­vo įver­tin­ta far­ma­ci­jos sri­tis – kom­pen­sa­vi­mo tvar­ka, nau­jų vais­tų ir svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas.
      Apie Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bą. Pa­grin­di­nis or­ga­ni­za­ci­jos tiks­las yra at­sto­vau­ti pa­cien­tų pi­lie­ti­nėms, so­cia­li­nėms ir eko­no­mi­nėms tei­sėms, gin­ti jų lais­vę ir oru­mą, įgy­ven­di­nant vi­sa­pu­siš­ko pa­cien­tų da­ly­va­vi­mo vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me prin­ci­pą, re­mian­tis Eu­ro­pos So­cia­li­nės Char­ti­jos bei Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos, Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pri­im­tais tei­sės ak­tais, ki­tais tarp­tau­ti­niais do­ku­men­tais bei vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­to­mis mo­ra­lės nor­mo­mis.
      Apie Eti­nių far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ją. Eti­nės far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jos – tai kom­pa­ni­jos, ku­rian­čios nau­jus, pa­ten­ti­nius re­cep­ti­nius vais­tus bei pri­pa­žįs­tan­čios Vais­tų rin­ko­da­ros ko­dek­są. Aso­cia­ci­ja įkur­ta 1997 m. spa­lio mė­ne­sį, jos tiks­las yra dieg­ti eti­nio el­ge­sio ir rin­ko­da­ros prak­ti­kos prin­ci­pus Lie­tu­vos vais­tų rin­ko­je, pa­dė­ti plė­to­ti or­ga­ni­zuo­tą far­ma­ci­jos pre­pa­ra­tų rin­ką Lie­tu­vo­je bei pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tos ge­ri­ni­mo.
      Apie Vais­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ją. Aso­cia­ci­jos tiks­las – ko­or­di­nuo­ti aso­cia­ci­jos na­rių, vais­tus ga­mi­nan­čių ben­dro­vių, veik­lą, at­sto­vau­ti aso­cia­ci­jos na­rių in­te­re­sams ir juos gin­ti bei ten­kin­ti ki­tus vie­šuo­sius in­te­re­sus.

      Dau­giau in­for­ma­ci­jos:
      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė,
      Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, 8~652 11555
      Lai­mu­tis Abe­ciū­nas,
      Eti­nių far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ja, 8~699 32707
      Al­ber­tas Ber­tu­lis,
      Vais­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius, 8~698 23866


Puslapis 25
Mo­kė drau­gau­ti su… li­ga


Dalyviai ir svečiai seminare Pasvalyje
      Be­veik še­šiems šim­tams mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jų yra diag­no-­zuo­tas cuk­ri­nis dia­be­tas. Kas­met iš­aiš­ki­na­ma per 100 nau­jų su­sir­gi­mo at­ve­jų: po ke­lis – ser­gan­čius pir­mo­jo ti­po ir be­veik po šim­tą – ant­ro­jo ti­po dia­be­tu. Ma­no­ma, kad yra ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie ser­ga, bet apie sa­vo li­gą kol kas nie­ko ne­ži­no. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ir Pa­sva­lio ra­jo­no ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu drau­gi­ja „Svei­ka­ta“ Pa­sva­lio kraš­to mu­zie­ju­je bu­vo su­ren­gu­sios sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­džių ug­dy­mo sto­vyk­lą „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“. Į ją cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės su­va­žia­vo net iš pen­kių ra­jo­nų: Anykš­čių, Rad­vi­liš­kio, Pa­kruo­jo, Pa­ne­vė­žio, Jo­niš­kio.
      Sto­vyk­los da­ly­vius svei­ki­nęs mū­sų ra­jo­no me­ras Gin­tau­tas Ge­gu­žins­kas ak­cen­ta­vo, kad cuk­ra­li­gės už­klup­tus pa­sva­lie­čius vie­ni­jan­ti drau­gi­ja „Svei­ka­ta“ Pa­sva­lio kraš­te yra vie­na veik­liau­sių ir ak­ty­viau­sių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Pa­sva­lio pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro vyr. gy­dy­to­jas Vi­lius Po­vi­lio­nis pri­mi­nė, kad šian­dien ne tik Pa­sva­lio ar Jo­niš­kė­lio po­li­kli­ni­ko­se, bet ir mies­te­lių am­bu­la­to­ri­jo­se ar kai­mo me­di­ci­nos punk­tuo­se, ga­li­ma pa­si­tik­rin­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Dėl su­dė­tin­gų ty­ri­mų ir­gi ne­rei­kia va­žiuo­ti į did­mies­čius – jie at­lie­ka­mi, ar bent mė­gi­niai pa­ima­mi, ir at­sa­ky­mas duo­da­mas po­li­kli­ni­kos la­bo­ra­to­ri­jo­je.
      Anot sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­jos Da­lios Va­si­liū­nie­nės, tai, kad to­kia sto­vyk­la su­reng­ta Pa­sva­ly­je, yra drau­gi­jos „Svei­ka­ta“ ge­ro dar­bo pri­pa­ži­ni­mas.
      Nuo pat šios drau­gi­jos įsi­kū­ri­mo 1992-ai­siais, jau 17 me­tų jai va­do­vau­ja Vi­da Ve­gie­nė. Jei tam pa­čiam žmo­gui ši­tiek me­tų pa­ti­ki­mos vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vo pa­rei­gos, va­di­na­si, sa­vo dar­bui jis ati­duo­da vi­są šir­dį, pa­au­ko­ja daug lai­ko. O to­kie mo­ky­mai, kaip ši sto­vyk­la, cuk­ra­li­ge su­sir­gu­siems žmo­nėms tei­kia di­de­lę nau­dą ir pa­gal­bą. Nors apie cuk­ri­nį dia­be­tą kal­ba­ma ir ra­šo­ma daug, bet, kai žmo­gus su li­ga su­si­du­ria pats, pa­ma­to, kad ži­nių apie ją daž­nai pri­trūks­ta. Su­si­ti­kę to­kio­se sto­vyk­lo­se, ga­li­te pa­si­da­lin­ti kas­die­ne sa­vo pa­tir­ti­mi, ne tik iš me­di­kų, bet ir iš li­ki­mo drau­gų iš­girs­ti, kaip įveik­ti vie­ną ar ki­tą pro­ble­mą. Ne kar­tą te­ko gir­dė­ti sa­kant: „Aš su sa­vo li­ga su­si­drau­ga­vau.“ Lyg ir keis­tai skam­ba šie žo­džiai, bet vi­sa­da ge­riau tu­rė­ti drau­gą ne­gu prie­šą. Tik, no­rint „su­si­drau­gau­ti“ su li­ga, rei­kia la­bai daug apie ją ži­no­ti. Vi­sos bai­mės ky­la iš ne­ži­no­ji­mo.
      „Ti­kiu, kad ši sto­vyk­la jums su­teiks nau­jų ži­nių – ir te­ori­nių, ir prak­ti­nių“, – lin­kė­jo Da­lia Va­si­liū­nie­nė.
      Drau­gi­jos „Svei­ka­ta“ pir­mi­nin­kė Vi­da Ve­gie­nė pri­mi­nė, kad drau­gi­ja mū­sų ra­jo­ne vie­ni­ja per 200 na­rių. Tai ne tik cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės, bet ir jų šei­mų na­riai. Drau­gi­jo­je yra ke­le­tas cuk­ra­li­gės už­klup­tų vai­kų. Jau­niau­siam iš jų – 9 me­tu­kai, dar trys – jau gim­na­zis­tai.
      „Drau­gi­ja lau­kia vi­sų, ku­riuos ar­ba ku­rių ar­ti­muo­sius pa­lie­tė cuk­ri­nis dia­be­tas, ir tuos, ku­rie no­ri dau­giau apie jį su­ži­no­ti“, – sa­kė drau­gi­jos „Svei­ka­ta“ va­do­vė.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė džiau­gė­si gir­dė­da­ma tiek daug ge­rų žo­džių apie aso­cia­ci­jos na­rꠖ Pa­sva­lio kraš­te vei­kian­čią „Svei­ka­tos“ drau­gi­ją.
      „Mū­sų aso­cia­ci­ja vie­ni­ja 55-ias gi­mi­nin­gas or­ga­ni­za­ci­jas. To­dėl dar­bas, ku­ris vyks­ta ra­jo­nuo­se, kar­tu yra vi­sos aso­cia­ci­jos dar­bas. Šian­dien mes pas jus at­vy­ko­me ne tik pa­skai­tų skai­ty­ti, bet ir iš­girs­ti jū­sų min­čių bei pa­siū­ly­mų“, – tei­gė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      Mo­ky­mo sto­vyk­los da­ly­viams bu­vo iš­da­lin­ta Ži­nių apie dia­be­tą ir svei­ka­tos prie­žiū­ros pri­ei­na­mu­mą ver­ti­ni­mo an­ke­ta. Jiems te­ko at­sa­ky­ti į ke­lias de­šim­tis pa­čių įvai­riau­sių klau­si­mų. Šia an­ke­ta siek­ta iš­si­aiš­kin­ti, ar cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės ži­no, kaip elg­tis vie­no­je ar ki­to­je si­tu­a­ci­jo­je, ar jiems už­ten­ka in­for­ma­ci­jos apie gy­dy­mo pa­slau­gas, apie me­di­ka­men­tus ir ki­tas prie­mo­nes, už ku­rias pri­va­lo su­mo­kė­ti Li­go­nių ka­sa, apie ki­tas leng­va­tas.
      „An­ke­ta mums pa­dės su­ži­no­ti ir įver­tin­ti, ko­kios in­for­ma­ci­jos jums la­biau­siai trūks­ta“, – tei­gė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė.
      Vieš­nia mi­nė­jo, kad iš 12 tūks­tan­čių pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų, ku­rie aso­cia­ci­jos rū­pes­čiu bu­vo at­lik­ti Lie­tu­vos žmo­nėms, net 12-kai pro­cen­tų ras­tas pa­di­dė­jęs cuk­raus kie­kis krau­jy­je. Tai di­de­lį ne­ri­mą ke­lian­tis sig­na­las, kar­tu liu­di­jan­tis, ko­kia svar­bi yra šios li­gos pro­fi­lak­ti­ka.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos gar­bės na­rys, pro­fe­so­rius ha­bil. dr. Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius skai­tė pa­skai­tą „Stab­dy­ki­me dia­be­to pli­ti­mą“. Slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Au­re­li­ja Ja­ko­čiū­nie­nė tei­kė prak­ti­nius pa­ta­ri­mus, kaip val­dy­ti dia­be­tą. Pro­vi­zo­rius Da­rius Mil­ke­vi­čius mo­kė sa­va­ran­kiš­kai ma­tuo­ti krau­jo­spūdį, Ele­na Bud­rie­nė pa­sa­ko­jo, kaip tei­sin­gai nau­do­ti in­su­li­no švirkš­ti­mo prie­mo­nes.
      Ša­lia Pa­sva­lio kraš­to mu­zie­jaus sto­vė­ju­sio­je mū­siš­kė­je „Am­bu­la­to­ri­jo­je ant ra­tų“ bu­vo ma­tuo­ja­mas cuk­raus kie­kis krau­jy­je, at­lie­ka­mi gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mai.

      Zi­na Ma­ge­lins­kie­nė
      „Pa­sva­lio laik­raš­tis“


Puslapiai 26-27
Aš esu Jis

      Aš esu Jis. Ko­dėl? To­dėl, kad mes esa­me vi­su­ma. Vien­ti­sas ir ne­su­ga­din­tas kū­ri­nys. Aš – tik ma­ža bū­ty­bė di­džiu­lia­me pa­sau­ly­je, o Jis – di­dis ir sun­kus dia­be­tas. Aš esu Jis, ir nie­kas to ne­pa­keis, nes kiek­vie­nas žmo­gus vi­suo­met liks vie­nin­te­lis. Aš esu to­kia – vie­nin­te­lė, bet tik kar­tu su Juo. Man tai svar­bu, nes kar­tu su Juo aš ne­be­pri­klau­sau pil­kai ma­sei, kaip dau­ge­lis ma­ne su­pan­čių žmo­nių.
      Dia­be­tas – tai nau­jų­jų lai­kų ma­ras, nuo ku­rio ne­mirš­ta­ma taip stai­giai kaip nuo tik­ro­jo, bet ku­ris su­ge­ba su­nai­kin­ti ta­ve ne fi­ziš­kai, bet mo­ra­liš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai. Tie­sa, kad dia­be­tas ga­li nu­žu­dy­ti žmo­gų, ta­čiau ne taip grei­tai, kaip dau­ge­lis iš mū­sų ga­li pa­gal­vo­ti.
      Dia­be­tas – tai en­dok­ri­ni­nė li­ga, su­nai­ki­nan­ti ka­sos ląs­te­les, ga­mi­nan­čias in­su­li­ną. Tai lė­ti­nė li­ga, ku­rios me­tu, sa­vęs ne­pri­žiū­rin­tis žmo­gus, ga­li ne­tek­ti ko­jų, ran­kų, gal­būt apak­ti. Dia­be­tu su­sir­gęs žmo­gus daž­niau­siai ken­čia nuo krau­jy­je esan­čio cuk­raus kie­kio svy­ra­vi­mų, jis pri­klau­so­mas nuo dirb­ti­nių vais­tų, pa­kei­čian­čių in­su­li­ną, ku­rio ne­be­ga­mi­na ka­sa. Su­sir­gus cuk­ri­niu dia­be­tu, daž­niau­siai jau­čia­mas sil­pnu­mas, nuo­var­gis, troš­ku­lys, stai­gus svo­rio kri­ti­mas. Jei li­ga nė­ra pa­ste­bi­ma, ji pro­gre­suo­ja, ir ser­gan­ty­sis ga­li ne­tek­ti są­mo­nės – pra­si­de­da dia­be­ti­nė ko­ma.
      Kas iš tie­sų man yra dia­be­tas? Tai su­dė­tin­ga, ali­nan­ti ir daug rei­ka­lau­jan­ti li­ga. Nie­ka­da ne­pa­mir­šiu, kaip pa­te­kau į Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kas. Ma­ma pa­ste­bė­jo, kad man la­bai nu­kri­tęs svo­ris, o juk bu­vau vie­nuo­li­kos me­tų mer­gai­tė – svei­kas vai­kas ne­sve­ria dvi­de­šimt sep­ty­nių ki­log­ra­mų. Man pa­da­rė ty­ri­mus ir nu­sta­tė, kad cuk­raus kie­kis krau­jy­je la­bai pa­di­dė­jęs, or­ga­niz­me yra ace­to­no.
      Kiek tu­rė­jau sva­jo­nių, ku­rios nie­ka­da ne­be­iš­si­pil­dys vien dėl dia­be­to! Pa­me­nu, bu­vau grei­čiau­sia mo­kyk­lo­je, bė­gio­da­vau grei­čiau nei ber­niu­kai, no­rė­jau tap­ti sprin­te­re. Ta­čiau vis­kas su­griu­vo per ke­lias se­kun­des, kai gy­dy­to­jas pa­sa­kė: „Tau dia­be­tas, mer­gyt. Tu ser­gi. Nie­ka­da ne­pa­sveik­si.“ Tas be­pras­mis lau­ki­mas, ka­da vi­si pra­dės juok­tis ir šauk­ti „Pokš­tas!“, dar ir da­bar tū­no ma­no šir­dy­je. Dar ir da­bar, po sep­ty­ne­rių me­tų, aš vis lau­kiu to trum­po, bet to­kio svar­baus žo­džio, ku­ris ta­da at­ro­dė toks svar­bus ir ga­lin­tis reikš­min­gai vis­ką su­sta­ty­ti į vie­tas. Tas kvai­las su­var­žy­mas, ne­ga­lė­ji­mas da­ry­ti to, ką la­biau­siai mė­gau. Kiek va­di­na­mų­jų drau­gų ma­ne pa­li­ko, at­sky­rė lyg ne­svei­ką, lyg ki­to­kią. Dėl dia­be­to ne­te­kau tiek daug. Ne­te­kau ga­li­my­bės „kimš­ti“ sal­dai­nius, o tai ta­da at­ro­dė taip bai­su. Ne­ga­lė­jau spor­tuo­ti taip, kaip anks­čiau. O dar ta sa­vi­kon­tro­lė, ne­ga­lė­ji­mas iš­ei­ti nie­kur be vi­so­kių prie­mo­nių, apa­ra­tė­lio cuk­raus kie­kiui krau­jy­je ma­tuo­ti, in­su­li­no pe­no, tai taip sun­ku, o jie juk tu­ri „leng­vin­ti“ gy­ve­ni­mą. Ta­da jie man jį tik sun­ki­no. Pa­sa­ko­ti žmo­nėms, kas yra vie­nas ar ki­tas daik­tas, kas ką da­ro, kas ką reiš­kia, kas yra ge­rai, o kas blo­gai, la­bai sun­ku. To­dėl klau­si­nė­ja­ma ne­re­tai bū­nu šiurkš­ti, tam­pu už­da­ra. Ne­si­no­ri nie­ko ne­iš­ma­nan­tiems žmo­nėms aiš­kin­ti, kaip vis­kas su­dė­tin­ga.
      O kiek se­nų ir ne tik se­nų žmo­nių tar­si ba­ra: „Ne­rei­kė­jo val­gy­ti tiek daug sal­du­my­nų“. Tar­si sal­du­my­nai bū­tų kal­ti dėl to, kad ta­pau to­kia. Tar­si kas nors bū­tų iš tie­sų kal­tas dėl to, kad su­sir­gau. Nie­kas dėl to nė­ra kal­tas, nors no­rė­čiau, kad bū­tų – ta­da tu­rė­čiau ką kal­tin­ti, kad ta­pau žmo­nėms „ma­to­ma“.
      Iš tie­sų taip gy­ven­ti la­bai sun­ku. Žmo­nės, ku­rie ži­no, kad ser­gu, vi­sa­da la­bai jau­di­na­si dėl ma­nęs. O jei pa­si­jun­tu blo­gai, at­ro­do, kad ir jie jau­čia tą pa­tį kar­tu su ma­ni­mi. Man sun­kiau­sia tai, kad aš per sa­ve ir Jį skau­di­nu ki­tus žmo­nes. Ži­nau, jie nie­ka­da man to ne­pa­sa­kys, nie­ka­da ne­iš­tars, kad jiems skau­da, ta­čiau aš ma­tau, jau­čiu. Bi­jau įskau­din­ti juos, bi­jau juos pa­lik­ti, bet ne­ži­nau, kas bus ry­toj. To­dėl la­bai sten­giuo­si ir sau­gau sa­ve, o kar­tu ir ma­ne su­pan­čius žmo­nes, ku­riems esu rei­ka­lin­ga ir svar­bi net sirg­da­ma.
      Kar­tais sa­vęs klau­siu, ko­dėl nak­tį ver­kiu? To­dėl, kad tai la­bai in­ty­mu. No­ri­si, kad kas nors ma­ne iš­girs­tų. Nors už­gniau­žiu vis­ką, kai tik iš­girs­tu, kad ma­ma ei­na pro ma­no kam­ba­rio du­ris. Lyg ir no­rė­čiau, kad ji iš­girs­tų, bet kai tai įvyks­ta, ir ma­ma su nuos­kau­da šir­dy­je ke­de­na man plau­kus, aš pyks­tu. Ir vis­gi lyg koks ra­my­bės šal­ti­nis sru­ve­na ma­ny­je, kai ji yra ša­lia. Su­si­rie­čiu į ka­muo­liu­ką, at­si­ri­bo­ju nuo pa­sau­lio ir pa­si­duo­du ra­my­bei, ku­rią sklei­džia ma­mos ran­kos. Ta­čiau kar­tais ji tie­siog ne­iš­girs­ta ma­no skaus­mo. Ta­da pa­gal­vė tam­pa di­džiau­sia pa­guo­da, o verks­mas at­ro­do toks be­pras­mis, kai jo nie­kas ne­gir­di. Ta­čiau aš vis tiek ne­no­riu iš­si­duo­ti. Pa­lau­kiu, kol vis­kas ap­link nu­ty­la, kol gir­dė­ti tik vie­ni­ši kaž­kie­no žings­niai už lan­go ir žvie­gian­čio au­to­mo­bi­lio sig­na­li­za­ci­ja ar be­si­kei­kian­čio al­ko­ho­li­ko krenkš­ti­mas, ir vėl ver­kiu. Ta spen­gian­ti ty­la – lyg no­si­nė, ku­ria ga­liu nu­si­šluos­ty­ti akis. Ta­da stip­riai už­mer­kiu akis – no­riu, kad jos il­sė­tų­si mė­nu­lio švie­so­je, kad ma­no gal­va pa­jus­tų dan­giš­ką tam­sos ra­my­bę, o šir­dis iš­girs­tų to­kius svar­bius sa­vo pa­čios dū­žius. Ne­be­liū­džiu, kad ma­ma ne­at­ėjo ir ne­pa­guo­dė. Juk iš tie­sų jai bū­na dar sun­kiau ir skau­da dar la­biau. Už vis­ką, ką tu­riu šia­me gy­ve­ni­me, la­biau­siai esu dė­kin­ga sa­vo ma­mai. Ji vi­suo­met ša­lia ma­nęs.
      Ma­ma pa­dė­jo vi­sa­da. Ži­nau, kad ji vi­suo­met bus ša­lia. To­kios ma­mos nie­kur pa­sau­ly­je ne­ra­si­te. Ma­no ma­ma yra pa­ti ge­riau­sia ma­ma pa­sau­ly­je. My­liu ją ir ži­nau, kad bet ka­da ga­liu kreip­tis į ją pa­gal­bos. Nie­ka­da ne­pa­mir­šiu, kai ji kar­tu su ma­ni­mi va­žia­vo re­ani­mo­bi­liu, kai pa­dė­jo man at­si­sto­ti ant ko­jų po sun­kaus dia­be­to kir­čio.
      Ži­nau, kad kar­tais dėl ma­nęs ken­čia ma­no tė­vai, ta­čiau ne­no­riu, kad jiems skau­dė­tų, to­dėl sten­giuo­si, kad vis­kas bū­tų ge­rai.
      Dia­be­tas yra to­kia li­ga, ku­ri ga­li kirs­ti ty­liai, bet la­bai skau­džiai. Nie­ka­da ne­pa­mir­šiu, kaip kar­tą bu­vau pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę. Gu­lė­jau su la­še­li­ne. Sun­ku nu­sa­ky­ti, kaip ta­da jau­čiau­si – bu­vau nei gy­va, nei mi­ru­si. Man bu­vo sun­kus dia­be­to kir­tis. Pa­me­nu, kaip ma­ne ruo­šė per­vež­ti į Kau­ną. Ta­da tė­tis at­ve­žė ma­no my­li­miau­sią meš­kiu­ką, at­si­sto­jo prie ma­no lo­vos, glos­tė man plau­kus ir ver­kė. Nie­ka­da ne­bu­vau ma­čiu­si tė­čio ver­kian­čio. Ta­da jis ver­kė, skruos­tais rie­dė­jo tik­ros aša­ros. Aša­ros, skir­tos man. Tą aki­mir­ką gal­vo­jau, kad nu­mi­riau ir vėl ga­vau tei­sę gy­ven­ti.
      Kar­tais klau­siu sa­vęs, ko­dėl gy­ve­nu? Juk kar­tais su ma­ni­mi taip sun­ku, su­dė­tin­ga ir net bai­su. Bet ga­liu drą­siai sa­ky­ti, kad gy­ve­nu to­dėl, kad man su­teik­ta ga­li­my­bė. Šia­me pa­sau­ly­je aš at­si­ra­dau ne be rei­ka­lo ir ži­nau, kad tu­riu tiks­lą. Ži­nau, kad šian­dien at­si­kė­lu­si aš pri­va­lau džiaug­tis sau­le, dan­gu­mi, že­me, žmo­nė­mis ir vis­kuo, kas ma­ne su­pa, nes gal­būt at­si­bu­dau pas­ku­ti­nį kar­tą. Ta­čiau gy­ve­ni­mas man duo­tas, ir jei aš bu­vau iš­gel­bė­ta nuo mir­ties gniauž­tų du kar­tus, va­di­na­si, ma­no mi­si­ja dar ne­baig­ta. Sten­giuo­si ne­švais­ty­ti lai­ko vel­tui ir kuo efek­ty­viau jį iš­nau­do­ti. No­riu džiaug­tis gy­ve­ni­mu, tu­rė­ti gy­ve­ni­mą, jaus­ti jį.
      Vi­są lai­ką gal­vo­jau, kad dia­be­tas man yra naš­ta ir gy­ve­ni­mo kir­tis. Iki tol, kol ne­su­ti­kau Jos. Pa­me­nu, va­žia­vau į sto­vyk­lą, ne­no­rė­jau ir ne­lau­kiau tos die­nos. Ten ir su­si­pa­ži­nau su Ja – Ka­ro­li­na. Ji pa­ro­dė man tai, ko iki tol ne­bu­vau re­gė­ju­si. Pa­ma­čiau vis­ką ki­to­mis spal­vo­mis ir, be­je, ne to­kio­mis tam­sio­mis kaip iki tol. Ka­ro­li­na pa­ro­dė man ki­to­kį gy­ve­ni­mą su dia­be­tu. Ji pa­ti taip pat ser­ga jau try­li­ka me­tų. Ji gy­ve­na su dia­be­tu ne kaip su li­ga, o kaip su „drau­gu“, „pa­ly­do­vu“. Ji vi­sa­da džiaugs­min­gai pri­ima sa­vo lem­tį. Op­ti­mis­tiš­kai žiū­ri į sa­ve. Gy­ve­ni­mas su dia­be­tu pa­da­rė Ją tvir­tes­nę ir stip­res­nę. Ji ti­ki, kad ka­da nors at­eis to­kia die­na, kai dia­be­tas bus iš­gy­do­mas, ir Ji džiaugs­min­gai ga­lės iš­tar­ti: „Aš pa­svei­kau!“. Ka­ro­li­na sa­ve pri­žiū­ri ir sau­go tam, kad su­lauk­tų to­kios die­nos. Ji dėl dia­be­to pa­ty­rė daug sun­ku­mų, bet tai Ją tik dar la­biau su­stip­ri­no ir pri­ver­tė siek­ti sa­vo tiks­lo. Da­bar Ji pil­na stip­ry­bės, ku­rios aš iš Jos se­miuo­si. Ji vie­nin­te­lė, ku­ri ma­ne su­pran­ta vi­sa­pu­siš­kai. Ji ga­li verk­ti kar­tu su ma­ni­mi, jaus­ti tą pa­tį, ką jau­čiu aš. Ji kar­tu su sa­vo dia­be­tu pa­de­da man ir ma­no dia­be­tui. Ji vi­sa­da yra ir bus ša­lia. Kai tu­ri „trū­ku­mą“, la­bai svar­bu tu­rė­ti ša­lia žmo­gų, ku­ris su­pran­ta, ką jau­ti, nes jis taip pat tu­ri to­kį pat „trū­ku­mą“. Ki­ti žmo­nės ga­li tik įsi­vaiz­duo­ti, kaip aš jau­čiuo­si, ta­čiau jie nie­ka­da ne­pa­jus to, ką jau­čiu aš. O Ji tai ga­li, Ji tai jau­čia. Tą pa­tį skaus­mą, tą pa­čią ne­vil­tį, tą pa­tį sil­pnu­mą ar bai­mę.
      Pa­sau­ly­je ga­li bran­gin­ti dau­gy­bę da­ly­kų. Ga­li bran­gin­ti vis­ką, kas ta­ve su­pa. Bet svar­biau­sia bran­gin­ti tą, ku­ris vi­sa­da yra ša­lia, tą, ku­ris dėl ta­vęs nu­vers kal­nus ir iš­dau­žys vi­sus lan­gus, jei tik rei­kės. Svar­bu bran­gin­ti tą, ku­ris, at­si­ra­dęs ta­vo gy­ve­ni­me, iš jo ne­iš­nyks­ta pa­pū­tus stip­riam šiau­rės vė­jui.
      Da­bar, pra­ėjus sep­ty­ne­riems me­tams po to lem­tin­go smū­gio, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad dia­be­tas man jau ne li­ga. Da­bar jis ma­no „drau­gas“ ir gy­ve­ni­mo „pa­ly­do­vas“. Sun­ku­mai ne­din­go, aš vis dar tu­riu sa­ve sau­go­ti, kad bū­tų ap­sau­go­ti ir man svar­būs žmo­nės. Gy­ven­ti su „trū­ku­mu“ yra sun­ku, bet ga­li­ma. Pri­si­tai­ky­ti prie ga­li­my­bių ir no­rų vi­sa­da įma­no­ma, te­rei­kia pa­stan­gų. Ma­ne su­pa daug žmo­nių, pa­de­dan­čių ap­lenk­ti ga­li­my­bes ir no­rus vien tam, kad bent tą aki­mir­ką man bū­tų ge­ra gy­ven­ti. Vi­są gy­ve­ni­mą bū­siu dė­kin­ga sa­vo tė­vams už mei­lę, pa­gal­bą ir su­teik­tą pa­to­gu­mą man ir Jam. Bū­siu dė­kin­ga drau­gams, ku­rie ne­nu­si­su­ko nuo ma­nęs, ku­rie vi­sa­da pa­si­ren­gę pa­dė­ti ir pa­lai­ky­ti už ran­kos. Taip pat bū­siu dė­kin­ga Jai. Nes tik Ka­ro­li­na man pa­dė­jo pa­sa­ky­ti žo­džius, ku­rie su­lau­žė stan­dar­tus, žo­džius, iki šiol skam­ban­čius ma­no gal­vo­je: „Aš ne­su ne­svei­ka. Aš esu tik­ra“. Su­pras­ti ir pa­jaus­ti žmo­gų ga­li­ma dau­gy­be bū­dų. Ta­čiau tai, kas ma­ne sie­ja su ma­ma ir Ka­ro­li­na, yra ne­pa­pras­ta ir ne­su­griau­na­ma. Jos pa­čios ar­ti­miau­sios ma­no gy­ve­ni­me.
      Tai­gi, kad ir ką sa­ky­tų žmo­nės, ku­rie nė­ra pa­ty­rę to, ką pa­ty­riau aš, man tas pats. Nes nuo šiol aš ži­nau, kad gy­ve­ni­mas man da­vė Jį ne be rei­ka­lo. Kad ir kaip ne­iš­ma­nė­liai žmo­nės lau­žy­tų gal­vas teig­da­mi, kad su­sir­gau nuo sal­du­my­nų, aš ži­no­siu – dėl to, kad su­sir­gau, ne­kal­tas nie­kas. Ir ge­rai, kad nie­kas, nes ga­liu bū­ti ra­mi, ne­apy­kan­ta nie­ka­da ne­už­lies ma­no kū­no. Vi­sa, ką pa­ty­riau su dia­be­tu, ma­ne pa­da­rė tik stip­res­nę ir at­spa­res­nę ap­lin­kos dir­gik­liams. Ga­vau pui­kią ga­li­my­bę su­stip­rin­ti sa­vo cha­rak­te­rį, pa­jaus­ti pil­nat­vę ir džiaugs­mą. Ap­lan­kiau vie­tas, ku­rių ne­bū­čiau ap­lan­kiu­si, jei ne­tu­rė­čiau Jo. Pa­ži­nau žmo­gų, ku­ris su­tei­kia man gy­ve­ni­mo džiaugs­mo, pri­pil­do ma­ne ši­lu­mos ir pri­ver­čia nu­si­šyp­so­ti. Aš ga­vau ga­li­my­bę tu­rė­ti Ka­ro­li­ną. Ir vi­sa tai vyks­ta tik dėl to, kad sep­ty­ne­rius me­tus ser­gu dia­be­tu. Žmo­nės tu­rė­tų su­pras­ti, kad ne vis­kas taip blo­gai, kaip iš pra­džių at­ro­do. Juk ir aš žmo­gus, iš pra­džių ir man bu­vo la­bai sun­ku. Ta­čiau vis­ką ga­li­ma pa­keis­ti taip, kaip no­ri tu pats. Nie­ka­da ne­lei­džiu sau pa­mirš­ti, kad vis­kas, ką aš da­rau, yra svar­bu ne tik man, bet ir ap­link ma­ne esan­tiems.
      Ačiū li­ki­mui, kad tu­riu Ta­ve, dia­be­te. Nes mes esa­me vi­su­ma. Ne­su­griau­na­ma ir ne­su­nai­ki­na­ma. To­dėl bū­ki­me vie­nin­gi ir pa­dė­ki­me vie­nas ki­tam. Nes Aš esu Tu. O Tu esi aš. Aš su­si­tai­kiau su sa­vo trū­ku­mais ir ta­pau ide­a­li. Vi­sa­da to no­rė­jau. Bū­ti ide­a­li.

      Li­na Mat­laus­kai­tė


Puslapis 30
Daniški dar­žo­vių pa­tie­ka­lai

      Ru­duo – me­tas, kai ga­li­me mė­gau­tis švie­žio­mis dar­žo­vė­mis. Dar­žo­ves val­gy­ti svei­ka ne tik ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu. Jo­se gau­su vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, ta­čiau ma­žai ka­lo­ri­jų. To­dėl siū­lo­me Jums ke­le­tą nau­jų dar­žo­vių pa­tie­ka­lų re­cep­tų.

      Žiups­ne­lis in­for­ma­ci­jos apie dia­be­tą Da­ni­jo­je
      2007 me­tais dia­be­tu sir­go apie 240 tūkst. žmo­nių, t.y. apie 4 proc. vi­sų Da­ni­jos gy­ven­to­jų. Mo­te­rys su­da­ro apie 49 proc., o vy­rai – apie 51 proc. Per me­tus Da­ni­jo­je ser­gan­čių­jų dia­be­tu skai­čius iš­au­ga vi­du­ti­niš­kai 6,9 proc.

      Su­sir­gus dia­be­tu, re­ko­men­duo­ja­ma gy­ven­ti kuo svei­kiau ir ak­ty­viau. Ypa­tin­gai svar­bu svei­kai mai­tin­tis. Šie ska­nių ir įdo­mių pa­tie­ka­lų re­cep­tai pui­kiai tin­ka ne tik dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms, bet ir kiek­vie­nam, no­rin­čiam svei­kai mai­tin­tis.

      Po­rų py­ra­gas (8 por­ci­jos)
      Pro­duk­tai teš­lai: 300 g mil­tų, 150 ml van­dens, 50 ml alie­jaus ar­ba mar­ga­ri­no, 0,5 ar­ba­ti­nio šaukš­te­lio drusko­s.
      Į­da­rui: 4 po­rai (apie 500 g), 25 g džio­vin­tų po­mi­do­rų alie­ju­je, 400 ml pie­no, 4 kiau­ši­niai­, žiups­ne­lis tar­kuo­to mus­ka­to rie­šu­to, 1–2 ar­ba­ti­niai šaukš­te­liai drus­kos­, pi­pi­rų, 4 šaukš­tai tar­kuo­to par­me­za­no sū­rio­.
      Pa­ruo­ši­mas:
      Py­ra­go teš­los in­gre­dien­tus su­mai­šy­ti. Teš­lą at­šal­dy­ti. Di­de­lę ke­pi­mo for­mą iš­tep­ti alie­ju­mi. Teš­lą iš­ko­čio­ti ir įdė­ti į for­mą. Po­rus nu­va­ly­ti, su­pjaus­ty­ti žie­de­liais ir pa­vir­ti sū­dy­ta­me van­de­ny­je apie 10 min. Džio­vin­tus po­mi­do­rus su­pjaus­ty­ti ga­ba­liu­kais ir kar­tu su pu­siau iš­vir­tais po­rais su­dė­ti ant py­ra­go teš­los. Kiau­ši­nius iš­plak­ti kar­tu su pie­nu. Į šią ma­sę įdė­ti mus­ka­to rie­šu­to, drus­kos ir pi­pi­rų, iš­mai­šy­ti ir su­pil­ti ant py­ra­go teš­los su dar­žo­vė­mis. Ant vir­šaus pa­bars­ty­ti par­me­za­no sūrio.
      Py­ra­gą kep­ti iki 175 laips­nių įkai­tin­to­je or­kai­tė­je apie 45 min.
      1 por­ci­ja: 34 g an­glia­van­de­nių, 11 g rie­ba­lų­.
      Ka­lo­rin­gu­mas: 298 kkal.

      Ki­nų troš­ki­nys (4 por­ci­jos)
      In­gre­dien­tai: 350 g spa­ge­ti ma­ka­ro­nų, 1 skil­te­lė čes­na­ko, 3 svo­gū­nų laiš­kai (apie 50 g), 1 di­de­lė mor­ka (apie 75 g), 1 cu­ki­ni­ja (apie 275 g), 1 ar­ba­ti­nis šaukš­te­lis mal­to im­bie­ro, 1 šaukš­tas aly­vuo­gių alie­jaus, 0,5 ko­pūs­to (apie 400 g), 100 ml van­dens, 250 g pie­va­grybių, 1 ža­lio­ji pa­pri­ka (apie 125 g), 1 ar­ba­ti­nis šaukš­te­lis ci­ber­žo­lės (kur­ku­mos), 50 ml švel­naus so­jų pa­da­žo, d­rus­kos, pi­pi­rų, 100 ml se­za­mo sėk­lų (apie 50 g).
      Pa­ruo­ši­mas: Spa­ge­ti ma­ka­ro­nus per­lauž­ti į 3 da­lis ir iš­vir­ti. Čes­na­ką nu­lup­ti ir smul­kiai su­pjaus­ty­ti. Svo­gū­nų laiš­kus ir cu­ki­ni­ją nu­plau­ti ir su­pjaus­ty­ti 3 cm il­gio juos­te­lė­mis. Mor­ką nu­lup­ti ir su­pjaus­ty­ti 3 cm il­gio juos­te­lė­mis. Čes­na­ką, laiš­kus, mor­ką, cu­ki­ni­ją ir im­bie­rą pa­ke­pin­ti alie­ju­je gi­lio­je kep­tu­vė­je. Ko­pūs­tą nu­va­ly­ti, su­pjaus­ty­ti plo­no­mis juos­te­lė­mis ir su­dė­ti į dar­žo­vių troš­ki­nį, už­pil­ti van­de­niu, troš­kin­ti apie 10 min. Pie­va­grybius ir pa­pri­ką su­pjaus­ty­ti grie­ži­nė­liais. Pie­va­grybius, pa­pri­ką, ci­ber­žo­lę ir so­jos pa­da­žą su­pil­ti į troš­ki­nį ir vis­ką dar pa­troš­kin­ti apie 5 min. Ga­liau­siai į troš­ki­nį su­dė­ti spa­ge­ti ir se­za­mų sėk­las, pa­gar­din­ti drus­ka ir pi­pi­rais. Vis­ką iš­mai­šy­ti ir šiek tiek pa­troš­kin­ti. Pa­tie­ka­lą ga­li­ma pa­tiek­ti su so­jų pa­da­žu.
      1 por­ci­ja: 50 g an­glia­van­de­nių, 8 g rie­ba­lų­.
      Ka­lo­rin­gu­mas: 412 kkal.

      Re­cep­tus iš da­nų kal­bos iš­ver­tė
      Ag­nė Bu­rins­kai­tė


Puslapis 31
Sto­vyk­lų die­nos – sau­lės spin­du­lys

      Lie­pos 19–25 d. da­ly­va­vo­me dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­je Pla­te­liuo­se, kur mo­kė­mės kon­tro­liuo­ti dia­be­tą ir tai­sė­me svei­ka­tą. Kiek­vie­ną die­ną vy­ko pa­mo­kė­lės, ku­rias or­ga­ni­za­vo Eu­ro­pos slau­gy­to­jų diabetologų fe­de­ra­ci­jos na­rė, sto­vyk­los va­do­vė Al­do­na Da­ny­lie­nė, ku­ri čia mus vi­sus su­bū­rė į dar­nią šei­mą. Džiau­gė­mės pui­kiai pa­reng­ta sto­vyk­los pro­gra­ma, reik­lu­mu, prin­ci­pin­gu­mu. Poniai Aldonai tal­ki­nęs gy­dy­to­jas Vy­tau­tas Da­ny­la su­tei­kė daug me­di­ci­ni­nių ži­nių. Prak­ti­nių pa­ta­ri­mų iš­gir­do­me iš slau­gy­to­jos Ele­nos Mic­ke­vi­čienės.
      Svei­ki­ni­mo žo­dį su šyp­se­na ta­rė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Da­ly­va­vo Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Eks­mos MTC fir­mų at­sto­vės, ku­rios pa­sa­ko­jo apie dia­be­to sa­vi­kon­tro­lę, jos prie­mo­nes, pa­do­va­no­jo gliu­ko­ma­čių. Mums bu­vo at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas, kas­dien ke­lis kar­tus ti­ria­ma krau­jo glu­ko­zė. Su­ži­no­jo­me apie die­ti­nę mi­ty­bą ir jos reikš­mę dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­kai. Iš­mo­ko­me nu­sta­ty­ti kū­no ma­sės in­dek­są, ap­skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nių kie­kį, rei­kia­mą kiek­vie­nam in­di­vi­du­a­liai per pa­rą. Su­pra­to­me an­glia­van­de­nių, rie­ba­lų ir bal­ty­mų po­rei­kį or­ga­niz­mui. Ka­dan­gi mū­sų ra­jo­ne dia­be­to mo­kyk­los nė­ra, ši sto­vyk­la mums bu­vo itin nau­dinga.
      Po mo­ky­mų da­ly­va­vo­me eks­kur­si­jo­se, lan­kė­mės mu­zie­juo­se. Džiau­gė­mės da­ly­va­vu­sios sto­vyk­lo­je ir no­ri­me pa­sa­ky­ti, kad jos yra bū­ti­nos, nes žmo­nės tik­rai geriau iš­moks­ta val­dy­ti sa­vo li­gą. Įgy­tas ži­nias par­ve­ši­me ki­tiems sa­vo klu­bo na­riams.
      Nuo­šir­dus ačiū pre­zi­den­tei Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei, sto­vyk­los va­do­vei Al­do­nai Da­ny­lie­nei, mū­sų klu­bo pir­mi­nin­kei Al­do­nai Vy­tie­nei, ku­ri ra­šo pro­jek­tus tam, kad į sto­vyk­las ga­lė­tų nu­vyk­ti kuo dau­giau klu­bo na­rių, ir vi­siems sto­vyk­los or­ga­ni­za­to­riams.

      E. Kniukš­tie­nė, L. Bud­vy­tie­nė
      Ši­lu­tės klu­bas „Dia­be­tas ABC“

Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 10000 egz.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.
Rodoma versija 11 iš 21 
21:56:15 Dec 19, 2009   
Apr 2007 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba