SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-01-09 nr. 596

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Laima Kreivytė
Būk originali arba žūk
12

Muzika 
• Robertas Varnas
Klaipėdiečių kalėdinė dovana
 Beata Leščinska
Ir studentui, ir prezidentui
11
• Operos švyturiai
• Kipras, Fiodoras ir kiti – jau Vilniuje2
• Patikslinimas
• 2003 m. "Muzikos žinios"
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Stančienė
Barokinė misterija
2
• Pillė Veljataga
Papuošalas – priešas
• PARODOS

Literatūra 
• Paulius Normantas apie Rytų muziejų1
• Paskutinė premija per Tris karalius2
• Tarptautinis poezijos konkursas "Strugos tiltai"3
• VAKARAI

Teatras 
• Susipažinkime5
• Irena Aleksaitė
Raudonkepuraitė vilko glėbyje
1
• Psichologinio teatro adeptas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Ant nevaldomo keistų dimensijų plausto: Dereko Jarmano atvejis
• Tragedija ir 15 minučių1
• Ilga kelionė į pabaigą: karaliaus sugrįžimas2
• Garbingas apgavikas
• Savaitės filmai3
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• SLEIPNIR

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Ir studentui, ir prezidentui

"Linksmosios našlės" premjera Nacionaliniame operos ir baleto teatre

Beata Leščinska

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Linksmosios našlės" pastatymo LNOBT’e fragmentas
M. raškovskio nuotraukos

Šiek tiek humoro, truputis erotikos, šlakelis nostalgijos ir daug nuoširdumo – tai tie ingredientai, iš kurių daromas operetės "kokteilis". Bent jau taip mano režisierė Monika Wiesler, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre režisavusi Franzo Lehįro operetę "Linksmoji našlė". Naujojo pastatymo premjera įvyko Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d. Spektaklio dirigentas ir meno vadovas – Jonas Aleksa (2003 metų Nacionalinės premijos lauretas), dailininkas Eldoras Renteris (Estija), libretą į lietuvių kalbą išvertė Ramutė Skučaitė. Vaidmenis kūrė Inesa Linaburgytė (Hana Glavari), Laimonas Pautienius (grafas Danila), Vytautas Bakula (baronas Cėta), Regina Šilinskaitė (Valensjena, jo žmona), Audrius Rubežius (Kamilis de Rosiljonas, Valensjenos meilužis), Rafailas Karpis (Njegušas, raštininkas), taip pat Kęstutis Alčiauskis, Deividas Staponkus, Arvydas Markauskas, Jūratė Rudžianskaitė, Arūnas Malikėnas, Laima Domikaitė ir kiti solistai.

Tipiška Vienos operetė "Linksmoji našlė", sukurta beveik prieš šimtą metų – jos premjera įvyko 1905 m., gruodžio 30 d. Vienoje, – iki šiol yra tarp populiariausių muzikinių sceninių veikalų. Iš visų daugiau nei 250 000 operetės pastatymų pasaulyje (vien Lietuvoje ji pastatyta jau aštuntą kartą) turbūt vargiai atrastume bent vieną visiškai nesėkmingą, nes kad ir kaip scenoje būtų įprasminta "Linksmoji našlė", viską atperka ir "išveža" muzika, žinoma, jei patinka operetė. F. Lehįro (1870–1948) kūryba – tai vienas iš ryškiausių puslapių operetės žanro istorijoje. Jis yra sukūręs apie 30 operečių, iš kurių ypač populiarios "Linksmoji našlė", "Grafas Liuksemburgas" ir "Paganinis", pastarosios dvi šiuo metu yra Kauno muzikinio teatro repertuare. Lehįro operetės kupinos tos nostalgiškos XX a. pradžios atmosferos, kurioje gyveno Viena Austrijos imperijos ir Habsburgų dinastijos saulėlydžio laikais.

"Linksmoji našlė", sukurta 1905 metais, Lehįrui dirbant Vienos teatro "Theater an der Wien" dirigentu, nebuvo pirmoji jo sukurta operetė, tačiau tik po "Linksmosios našlės" premjeros kompozitoriui nusišypsojo fortūna. Teigiama, kad jis net tapo milijonieriumi! Tiesa, iš pradžių buvo sunku įtikinti teatro vadovybę skirti pastatymui lėšų: aktoriai repetavo nemokamai. Tačiau premjera sukėlė tikrą furorą, ir nuo to laiko "Linksmosios našlės" populiarumas neblėsta.

Operetės, sukurtos pagal prancūzų komediografo Henry Meilhaco pjesę "Ambasados atašė", siužetas (libreto autoriai – Victoras Léonas ir Leo Steinas) tipiškas – tai meilės istorija su daugybe painių detalių, kurių tikslas – atitolinti svaiginančią laimingą pabaigą. Siužeto vingiai savaip atspindi tų laikų, XX a. pradžios, socialinę tikrovę ir papročius. Didžioji kliūtis, trukdanti ar kažkada sutrukdžiusi susijungti pagrindinei įsimylėjėlių porai, yra luominis barjeras, tačiau jis įveikiamas, nes, kaip pasaka suaugusiems ir kartu žanras, orientuotas į įvairius visuomenės sluoksnius, operetė piešė socialinę idilę.

Kita vertus, čia atsispindi didžiųjų imperijų, kaip paskutinių aristokratiškos visuomenės tvirtovių, saulėlydžio situacija, kai greta kilmingų, bet neretai prasiskolinusių grafų, baronų, kunigaikščių scenoje atsiranda nekilmingi, bet turtingi bankininkai, žymios aktorės ar linksmos našlės, moterys, kurioms kilmės suteikia jų buvę (mirę) vyrai. Iš čia ir ta nenusakoma nostalgiška operečių atmosfera ir meilės bei linksmybių, už kurių gali pasislėpti nuo visų pasaulio griūčių, išaukštinimas.

Muzika taip pat turėjo patikti ir studentui, ir prezidentui, todėl čia skamba populiarūs XX a. pradžios šokiai – svaiginantys valsai ("Viena yra Viena"), mazurka, kankanas, taip pat maršai ir, žinoma, daug dainingų melodijų.

Koks gi naujasis pastatymas? Pakilus uždangai pirmiausia, žinoma, pamatai E. Renterio kurtą scenovaizdį. Turėčiau pasakyti, kad ilgainiui stebint spektaklį ir pripratus prie E. Renterio braižo įspūdis gerėja, nes pirmoji impresija nuvilia. Scenovaizdis pernelyg perkrautas detalių ir spalvų. Jokiu būdu nesu nusiteikusi prieš ryškias spalvas, tiesą sakant, jau gerokai pabodo teatrų scenose vyraujanti pilkai juoda paletė, tačiau šiuo atveju visko yra per daug. Nors dailininkas gan taikliai stilizuoja secesijos laikų interjerą, kostiumus (3 veiksme – gan vykusi Tuluz-Lotreko piešinių stilizacija), visgi visuma yra pernelyg eklektiška. Žinoma, dailininko apipavidalintos Johanno Strausso operetės (LNOBT scenoje – "Vienos kraujas", Kauno muzikiniame teatre – "Naktis Venecijoje") yra mielai lankomos publikos, visgi kitų, ypač naujų LNOBT pastatymų apsupty jau norėtųsi šio to šviežesnio, skoningesnio, kad ir laikantis "tradicinio" pastatymo koncepcijos.

iliustracija
Regina Šilinskaitė (Valensjena), Audrius Rubežius (Kamilis de Rosiljonas)

Vilniškė "Linksmoji našlė" gali puikuotis aktoriniais dainininkų darbais. Ugningoji režisierė iš Austrijos ne tik įtraukė į operetę kiek daugiau nei "priklauso" baleto scenų, bet ir išjudino mūsų operos trupę, dainininkai ir choras ne tik dainuoja, bet ir šoka kankaną! Ši atsakinga užduotis 3 veiksme teko Pontevedro pasiuntinio Paryžiuje barono Cėtos žmonos Valensjenos vaidmenį atlikusiai Reginai Šilinskaitei.

Nuoširdžiai stebėjausi, kaip galima vienu metu ir dainuoti, iš šokti kankaną. Galima, pasirodo, nors, dainininkės dėta, turbūt pasiskųsčiau žmogaus teisių apsaugos komisijai. Reginos Šilinskaitės, kaip ir daugelio spektaklyje dalyvavusių solistų, dainavimas buvo stilingas, "Pučinio" negirdėjome, mat tuo ypač rūpinosi su dainininkais dirbęs maestro Jonas Aleksa, liepęs pamiršti "Toską" ir dainuoti Lehįrą.

Gražų aktorinį duetą Reginai Šilinskaitei pavyko sukurti su lyriškąjį Kamilį de Roslijoną vaidinusiu Audriumi Rubežiumi. Man regis, itin sutapo abiejų solistų sceninis temperamentas, toks, sakyčiau, santūrus aristokratizmas.

Visgi spektaklio centre, žinoma, atsidūria Hanos Glavari ir grafo Danilos atlikėjai – Inesa Linaburgytė ir Laimonas Pautienius (2003 metų "Operos Švyturys"). Inesa Linaburgytė vaidindama Haną Glavari ypač atsiskleidė, tai – jos vaidmuo. Visuomet kurianti psichologiškai tikslius savo personažų portretus scenoje, ir šį kartą dainininkė kuo puikiausiai įsijautė į šiek tiek fatališkos, šiek tiek nenuspėjamos, šio to gyvenime mačiusios moters paveikslą. Puikiai scenoje judanti solistė stilingai atliko ir vokalinę partiją. Itin subtiliai buvo padainuota "Viljos baladė".

Laimono Pautieniaus Danila Danilovičius – tikras dendis. Jo personažas – lengvabūdis, žavus plevėsa. Operetė dainininkui – ne naujiena, jis jau yra dainavęs ir Kauno, ir Klaipėdos muzikiniuose teatruose, tad pajusti žanro specifiką jam, matyt, nebuvo sudėtinga. Dainininkas tiesiog žaidžia scenoje ir lygiai taip pat lengvai, elegantiškai atlieka savo arijas ir duetus.

Itin charakteringas dar studijuojančio Muzikos akademijoje Rafailo Karpio sukurtas Njegušo, Pontevedro pasiuntinybės raštininko, vaidmuo, reikalaujantis nemenko komiko talento.

Operetėje netikėtai atsiskleidė ir Vytautas Bakula, paprastai skiriamas į "antrąsias" sudėtis. Jis sukūrė ryškų, komišką savo tarnystės tėvynei (kunigaikščiui) reikšmę suvokiančio, žmonos apgaudinėjamo (apie tai, žinoma, nenutuokiančio) pasiuntinio barono Cėtos vaidmenį. Įsiminė ir Arvydo Markausko pasiuntinybės patarėjas Kromovas, nuolat bėgiojantis paskui savo žmoną ir kartojantis "ty opiat kokietnečieješ, Olga".

Dirigentas Jonas Aleksa dirigavo pasimėgaudamas, juk "Linksmosios našlės" muzika yra tarsi šampano purslai – lengva, žėrinti, svajinga. Čia, kaip per spaudos konferenciją minėjo pats maestro, "juoktis galima".

 

Skaitytojų vertinimai


2583. kritikams taip2004-01-11 13:43
lengvas straipsnis. gerai

2585. saule2004-01-12 09:44
Liuks straipsnis! Kad ir negirdejau, bet uztat dabar isivaizduoju! Bravo, kad pastebeti pagaliau tie, kuriems visad tenka "laukti savo eiles". Bravo Reginai Silinskaitei, kad optimizmo uztenka iriantis i prieki! Taip ir toliau, kad tik tu vaidmenu duotu!

2596. decima :-) 2004-01-14 12:26
Paskaityti tikrai vertejo...Si straipsni sulyginciau su lengvais dienos skaitiniais.Man patiko.:)

2599. Draugiskai :-( 2004-01-15 19:52
Recenzija visikai atitinka senus ir konvencionalius kanonus. Pradzioje informacija Apie vieta, laika ir atlikeju sudeti bei pastatymo grupe, veliau istorija ir galiausiai atskirai nagrinejamas kiekvienas atlikejas. Jau ne pirma karta pastebiu, jog tai autores braizas. Bet ar nevertetu jo pakeisti? Ar siaip nors kiek tranformuoti, surasti nauju deriniu.

2600. Skeptiskai2004-01-16 10:00
O kam?

2603. Naiviai2004-01-16 16:09
Aha, tikrai - o kam? Jei jau susidarei karta ir visiems laikams recenzijos rasymo sablona, tai kam ji keisti?..

2605. Beata2004-01-17 09:59
Kalbejimas apie sablona ir kanonus (kad ir senus) visgi liudija apie forma, tai priimu kaip komplimenta. Tik gaila, kad nepasirasote. Anonimiskumas visuomet suteikia "draugiskiems" patarimams nekokio atspalvio, o siaip mielai padiskutuociau.

2608. Tikis2004-01-18 00:35
MIeliauskioji, negalima stengtis itikti kazkam (kaip tai visose recenzijose Jus darote) Reikia VERTINTI. Keista, kuomet recenzentas stebisi sokanciais operetes personazais. nezinant operetes specifikos gal nereikia rasyti ir recenzijos...

4087. enrika :-) 2004-12-21 20:19
starpsnis lb geras...ir opera lb sauni:)

9316. suzaveta :-) 2007-01-22 19:32
Straipsnis neblogas, gana ispudingas, bet pati operete dar nuostabiasne, visiskai nesigailiu nuejus buvo tiesiog nepakartojama, tikejausi visai ne to ka maciau, maniau tris valandas teks sedeti ir miegoti ar bent ziovauti is nuobodulio taciau buvo is ties idomu ir miegoti visai nesinorejo (na nebent siek tiek, bet labai mazai per antraja dali:)) )

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 19 iš 78 
1:19:21 Nov 25, 2009   
Mar 2007 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba