ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-11-13 nr. 964

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AUGUSTINAS DAINYS. Poetinė būsena (43) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Teksto jausmas (28) • -js-. Sekmadienio postilė (3) • JURGA TUMASONYTĖ. Apie tai, kaip mes bėgome į „Sirenas“ (4) • AUŠRINĖ ŠIAUDVYTYTĖ. Eilės (13) • JONAS GRIGAS. Evoliucinis pokštas (17) • INEZA JUZEFA JANONĖ. Alfuniukas (7) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (1) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Mano Maskva (22) • JURGIS JANAVIČIUS. Laiškas iš Australijos (4) • VALDAS GEDGAUDAS. Eilės (9) • KASPARAS POCIUS. Jei mes sugriovėme bolševizmą, kodėl mums nesugriovus ir kapitalizmo? (103) • DARIUS POCEVIČIUS. Nežinomos knygos (2) • Parengė JUOZAS ŠORYS. „Žaguly, žaguly, eikiva autų skalbti...“ (8) • Miorica (4) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Fotografijos (75) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Už „Kalbančių durų“ (18) • tikroves reikia bijoti (173) •

Poetinė būsena

AUGUSTINAS DAINYS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ernst Ludwig Kirchner
Štafelalpo kraštovaizdis. 1918

Pasaulyje daiktų yra mažiau nei jų dermių ir kombinacijų, kurias atveria skirtingos tų pačių daiktų matymo perspektyvos. Keli daiktai gali sukelti begalinį prasmių įvairovės žaismą, kai į juos žiūrima iš skirtingų perspektyvų. Todėl turime kalbėti apie dvi pasaulio patyrimo tonacijas. Pirmoji būtų daiktų statikos tonacija. Šioje tonacijoje daiktai patiriami kaip savo ribas turintys esiniai. Antroji tonacija būtų daiktų dermių ir kombinacijų tonacija, išlaisvinanti prasmių įvairovės žaismo begalybę. Tai žavesio atmosferos, kurią sukuria suskambančios daiktų dermės ir kombinacijos, tonacija. Pastaroji yra poetinės būsenos tonacija. Daiktai tiesiog esti savyje ir tiek. Ar bus patirta poetinė būsena, priklauso nuo to, ar bus įšokta į poetinės būsenos tonaciją.

Vienas iš būdų gilintis į poezijos slėpinį yra įsimąstyti į prasmių įvairovės žaismo perteklingąją rastį. Į niekaip nemotyvuotą prasmių įvairovės žaismo perteklingumą, kuris užplūsta kad ir stovint prie jūros ir stebint saulėlydį. Tuomet jūra, saulė, dangus, debesys, smėlis, jūržolės, dumbliai, kriauklės, akmenėliai ir mylimas veidas virsta prasminių sąsajų tarp daiktų ir žmonių puota. Prasmių įvairovės žaismas pradeda sunktis iš daiktų ir jų padėčių ir suskamba kaip vakaro simfonija, kuri, žiūrint objektyviai, nėra būtina, daiktiška, o yra žavesio debesėlis, išsisunkęs iš daiktų veidų ir tvyrantis ore tarp jų. Šis prasmių įvairovės žaismo perteklius, užplūdęs palei jūrą vaikštinėjantį žmogų, yra poetinė būsena. Ji yra įsiveržusio ir užklupusio prasmių įvairovės žaismo pertekliaus pajauta. Iš jos gimsta gamtos didingumo potyris.

Literatūros istorijoje gausu pavyzdžių, kai tam, kad poetas įšoktų į poetinės būsenos tonaciją, būdavo vartojami narkotikai. Baudelaire’as, surūkęs opijaus pypkę, leisdavosi klajoti po savo sąmonės ir pasąmonės lankas ir ten rinkdavo medžiagą eilėraščiams. Toks poetavimas yra savinaika, sugriaunanti poeto sveikatą per kelerius metus. Tai neturi nieko bendro su mano samprotavimais, nes aš kalbu apie natūralų įšokimą į poetinės būsenos tonaciją.

Pasaulio daiktai esti savyje, atskleisdami daiktų pasaulio statiką, kurią geriausiai užčiuopė senovės Graikijos architektai ir skulptoriai, kurdami į aiškias ribas ir linijas įformintą daiktų kosmosą. Jei nori suprasti, kas yra meno daiktas, turi nuvažiuoti į Atėnus ir pamatyti aptrupėjusią koloną, prieš daugiau nei du tūkstančius metų sukurtą graikų skulptoriaus. Tačiau net Atėnuose labai lengva pasijusti impresionistu, kai klasikiniai daiktai, įsitraukę į tarpusavio kombinacijų ir dermių vyksmą, prasiverš prasmių įvairovės žaismo perteklingumu. Tuo begalybę atveriančiu perteklingumu, kurio taip nemėgo graikai, filosofų tauta par excellence, davusi pasauliui Platoną, pašaipiai ir niekinamai žiūrėjusį į poetus. Dėl ko gi taip nemėgo poetų Platonas? Tikrai ne dėl kalbos ornamentų, nes jis pats meistriškai jais papuošdavo savo dialogus. Platoną gąsdino būtent poetinės būsenos, užvaldančios poetą, padarančios jį nenuspėjamą ir dėl to keliančios grėsmę jo kurtam valstybės modeliui.

Poetinės būsenos priešybė yra nuobodulys. Nuobodulį kelia įprastybės valdos, kuriose neįmanomas joks netikėtas nuostabą keliantis įvykis, nes įprastybėje jau iš anksto žinoma, kas nutiks ar nenutiks. Tačiau įprastybės luobas slepia unikalius ir nepakartojamus daiktus. Reikia tik sukeistinti įprastybės vietovę, pasižiūrėjus į ją netikėtu kampu, kad ji virstų unikalių ir nepakartojamų daiktų vietove. Ir štai kur paradoksas: kai įprastinė žiūra įveikiama, kai atsiveria unikalūs ir nepakartojami daiktai, ši unikalių ir nepakartojamų daiktų vietovė pradeda gimdyti prasmių įvairovės žaismą, kuris pertekliškai dauginasi užpildydamas poeto sąmonę ir perkeldamas jį į poetinę būseną. Vietovė, kurioje nutinka poetinė būsena, yra prasmių įvairovės žaismo pertekliaus vietovė. Nuplėšus įprastybės šydą, išlaisvinamas daiktų dermių ir kombinacijų žaismas, kuris virsta prasmių įvairovės žaismo pertekliumi. Šį prasmių įvairovės žaismo perteklių paprastai vadiname tikrovės žavesiu.

Kiekvienoje daiktų vietovėje, atmetus įprastybės žiūrą ir sukeistinus daiktų matymą, galima sukelti poetinę būseną. Tereikia leisti žaisti daiktų dermėms ir kombinacijoms, kurių visada yra daugiau nei pačių daiktų. Tai yra poetinės būsenos priežastis. Ji visada remiasi prasmių įvairovės pertekliumi, gimdomu daiktų dermių ir kombinacijų žaismo. Poetinė būsena yra prasmių įvairovės žaismo perteklius, užklupęs ir pagavęs poeto sąmonę. Kadangi šis perteklius nėra daiktai, esantys poetinės būsenos vietovėje, kaip jau sakiau, turime kalbėti apie dvi tonacijas: daiktų padėčių ir poetinės būsenos, kurią maitina išlaisvintas prasmių įvairovės žaismas. Poetinės būsenos prasminis krūvis, palyginti su daiktų padėtimis, yra daug didesnis; jis yra perteklingas daiktų tonacijos atžvilgiu.

Taip poetas, kurio tikslas – gyventi poetine būsena ir kuris ilgesnį laiką neišeina iš poetinės būsenos tonacijos, sukelia chaosą įprastinio socialumo ir įprastinių daiktų padėčių režime. Tą liudija kad ir Verlaine’o ir Rimbaud poetinių būsenų viesulas, pralėkęs per Prancūziją, Belgiją ir Angliją. Rimbaud, apsireiškęs ties Verlaine’o buto durimis ir jį įvedęs į poetinę būseną, visiškai sugriovė jo kaip šeimos vyro ir vidurinės klasės atstovo būtį. Galų gale Verlaine’ui viskas baigėsi kaltinimu pasikėsinus į Rimbaud gyvybę ir dvejų metų kalėjimo bausme. Tokia destrukcija kilo iš to, kad poetinės būsenos tonacija nesuderinama su įprastybės režimu. Ji jį išsprogdina ir išgriauna.

Nors geriausios eilės gimsta tik iš poetinės būsenos, poetas negali visus savo kūrinius parašyti tik iš jos. Kiekvienam poetui ateina laikas, kai jis nustoja rašyti iš Dievo malonės ir belieka kliautis darbu ir amato išmanymu. Taip poetas iš Dievo malonės virsta rašytoju, t. y. žmogumi, kuris savo gyvenimą paskyrė tekstų gamybai. Poetas, visus kūrinius parašęs iš poetinės būsenos, o kai ji praėjo, atsisakęs tapti rašytoju, t. y. tekstų amatininku, buvo Rimbaud. Kaip poetas iš Dievo malonės, jis pasielgė sąžiningai: į savo negausų eilių korpusą neįtraukė nė vieno amatininko ranka parašyto eilėraščio. Rašant jo ranką vedžiojo Dievas, o kai Jis nustojo ją vedžioti, Rimbaud metė rašyti ir išvyko, be kitų dalykų, prekiauti ginklais Etiopijoje. Tai neįtikėtinas poetinio sąžiningumo atvejis.

Rimbaud maištas prieš miesčioniškas vertybes ir gyvenimo būdą, kuris giliai įsišaknijęs į įprastybę ir kuris yra jos tęstinumo garantas, kilo ne iš kokios nors ideologijos, bet iš poetinės būsenos tonacijos. Pati Rimbaud būsena išsprogdindavo šias vertybes ir gyvenimo būdą.

Poetinės būsenos prasmę, mano galva, gerai paaiškina „fiziko“ ir „lyriko“ supriešinimas. Sakydamas „fizikas“, turiu omenyje pozityvistą, kuris poetinę būseną bando apriboti apčiuopiamais daiktais, arba semiotiką, kuris poetinį slėpinį bando paaiškinti ieškodamas jame aiškios schemos ir poetinę prasmę skaido į apčiuopiamus elementus, sujungtus aiškios struktūros. Lyg ši apčiuopiama struktūra ir būtų poetinės prasmės pagrindas. „Fizikas“ negirdi poetinės būsenos muzikos ir nejaučia jos svaigulio, bet poetinę būseną mėgina redukuoti į aiškių ir apčiuopiamų elementų struktūrą. Sakydamas „lyrikas“, turiu omenyje poetą, vizionierių, transcendentalistą ir kitus dvasių įkvėptuosius ir apsėstuosius, kurie išgirsta ir įžiūri daugiau prasmių, nei yra objektyviai duota, kitaip tariant, nei mato, girdi ir jaučia „fizikas“. To, ką įžiūri, išgirsta ir pajunta „lyrikas“, negalima apriboti objektyviomis ir apčiuopiamomis duotimis. Jo jausmas veda į viso to, kas yra, slėpinį, kuris nėra tik daiktai. „Lyrikas“ ir „fizikas“ nėra įžeidimai, bet du idealūs tipai, kurie su realių žmonių nuostatomis gali neturėti nieko bendro.

Tačiau svarbu tai, kad „fizikas“ poetinę būseną bando paaiškinti savo fizikalistiniais terminais ir kaip tik dėl to su ja prasilenkia ir išleidžia iš akių esminį poezijos lygmenį. „Fizikas“ lyg daltonikas, kuris nemato poetinių spalvų ir dėl to, kad jų nemato, teigia, kad jos neegzistuoja. Semiotika yra poezijos fizika. Ji bando poeziją paaiškinti pozityvistiniais terminais ir dėl to poeziją sunaikina, nes poetinė būsena yra slėpinys, kurio negalima apriboti apčiuopiamybe. Semiotika paaiškina, kaip eilėraštis padarytas. Tačiau eilėraščio padarymas, kitaip tariant, eilėraščio fizika, su poezija mažai ką turi bendro. Poezija nukrenta iš Dievo, poetinė būsena aplanko kaip Dievo žaibas. Su pasaulio fizika ji mažai ką turi bendro. Tačiau svarbu tai, kad fizinis pasaulis visada egzistuoja, o poetinis ne visada. Todėl fizinę pasaulio sanklodą teigiantis žmogus jaučiasi pranašesnis ir tvirčiau stovintis ant žemės už tą, kuris pripažįsta poetines būsenas ir jų atveriamus slėpinius, nes pirmojo pozicija nurodo visada paliečiamus ir apčiuopiamus dalykus, o antrąjį galima pavadinti pilstytoju iš tuščio į kiaurą arba kliedėtoju. Kad poetinė būsena egzistuotų, reikia įšokti į poetinės būsenos tonaciją. Tačiau šis šuolis nėra metodiškas, paklūstantis taisyklėms, nėra standartizuojamas ir paverčiamas visiems pritaikoma praktika, todėl jo realumą galima neigti.

Fizikalistinis pasaulis yra antipoetinis pasaulis. Jis yra labai skurdus ir monochrominis. Atvirkščiai, pasaulis, ties kurio daiktais įžiebiama poetinė būsena, yra spalvingas ir turtingas. Pasaulio daiktai pražysta poezija, lyg žiemos nustekentas rododendro krūmas vasaros pradžioje prasprogsta daugiaspalve žiedų palete.

Jei lyrikas nėra fizikas, tai gal jis yra metafizikas? Į šį klausimą galima atsakyti taip: lyrika ir metafizika yra labai skirtingi, bet susisiekiantys indai. Jie visų pirma skirtingi tuo, kad lyrika yra vaizdosaka, o metafizika – konceptualus kalbėjimas. Lyrikas kalba poetinę būseną išreiškiančiais vaizdais, o metafizikas – jausminio ir vaizdinio krūvio neturinčia abstrakčia kalba, sudaryta iš sąvokų. Tai pagrindinis skirtumas. Metafizika ieško fizinio pasaulio pagrindo, kuris, grįsdamas fizinį pasaulį, nėra jo dalis. Tai Aristotelio pirmasis judintojas, kuris yra viso judėjimo, nutinkančio fiziniame pasaulyje, priežastis. Krikščionybės metafizikai tokį pirmąjį judintoją arba pirmąją viso to, kas yra, priežastį vadino Dievu.

O ką atveria poetinė būsena, išgyvenama lyriko? Poetinės būsenos išgyvenime yra patiriamus daiktus į vieną vaizdinį surišanti galia. Poetinė būsena, daiktų padėtis į visumą sujungiantis išgyvenimas, kuria sintetinį daiktų padėčių vaizdinį – simbolį. Daiktų sudėjimas kartu graikiškai reiškia simbolį – συμβάλλειν. Poetinis simbolis yra pasaulio daiktines atskirybes sujungiantis ir apibendrinantis vaizdinys, kuris leidžia įsijausti, įsigyventi ir įsismelkti į tų daiktų, kuriuos jis apibendrina, slėpinį. Poetinis simbolis yra poetinės būsenos, kurios metu įsismelkiama į daiktų pagrindą, iš kurio jie kyla, kalbinis vaizdinys.

Poetinis simbolis ir metafizinė viso to, kas yra, pagrindo sąvoka yra formos požiūriu priešingi, bet turinio ir prasmės požiūriu artimi dalykai. Jais abiem smelkiamasi į pasaulio egzistavimo pagrindo slėpinį. Poetinis simbolis, kuriuo apibendrinama ir išreiškiama poetinė būsena, yra kalbos vaizdinys, perkeliantis į viso to, kas yra, slėpinio išgyvenimą. Toks išgyvenimas yra jausmingas ir vaizdingas. Tuo jis skiriasi nuo metafiziko sąvokine ir atitraukta kalba formuluojamo viso to, kas yra, pagrindo. Taigi lyrikas, patirdamas poetinę būseną, įsijaučia į viso to, kas yra, slėpinį ir jį išreiškia kalbos vaizdais, o metafizikas įsimąsto į viso to, kas yra, pagrindą ir jį išreiškia abstrakčiomis sąvokomis. Taigi lyriko ir metafiziko išreiškiamas turinys yra bent jau analogiškas, o kalbėjimo formos visiškai skirtingos.

Ar poetinės būsenos išgyvenimas daro žmogų geresnį? Poezijos rašymas ir skaitymas žmogų priartina prie jo giliosios savasties, iš pasąmonės gelmių ją iškelia į sąmonės šviesą. Ir tai nutinka dėl poetinės būsenos. Ji leidžia įsijausti ir įsibūti į save, priversdama aižėti kasdienį, pragmatinių reikšmių kupiną ego. Silpnindama pragmatinį ego ir tiesdama kelią į giliąją žmogaus savastį, poetinė būsena apnuogina žmogaus trūkumus ir sudaro sąlygas žmogui dirbti su savimi. Ar išgyvendamas poetines būsenas žmogus taps geresnis, priklauso nuo jo paties, nuo to, kokia bus jo nuostata poetinės būsenos metu atsivėrusios savasties atžvilgiu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


174917. druskonis2009-11-17 17:11
Turbūt iš poetų festifalio mūsų mieste.

174981. praeivis2009-11-18 13:03
stai kur lygis, stai tekstas vertas pagarbos. teisingas poziuris i auksta poezija. as taip pat norejau buti pakyletu, dangoraiziu poetu, troskau atsiplesti nuo varganos zemeles, bet, deja, nepavyko skristi, pavyko tik kristi - depresija, alkoholis, prazudyta karjera, skurdas, sutrypta reputacija... stai ir viskas ka man dovanojo auksta poetine busena.

174982. katė praeiviui2009-11-18 13:08
O kaip ginklų biznis?

174983. praeivis katei2009-11-18 14:03
galvoju apie Rimbaud, apie ginklus, bet tik apie saltuosius, nes reikia ginti princeses, poetes, dulsinejas is Lietuvos... dzentelmenas gali prekiauti tik kalavijais, kardais, durklais, stiletais, alebardomis, ietimis, kirviais...

174993. @2009-11-18 15:55
Taip ir yra kaip rašo, net neabejoju.

175040. Yspudingai2009-11-18 21:42
"poetinis yvykis" tikrai padarę yspūdi.O busena jau yra šiek tiek išprievartauta.

175068. poetas2009-11-19 11:19
esu tikras poetas, auksta poetine busena - tai mano kasdienybe, niekada nenukrisiu ant purvinos zemes, gyvensiu baltuose debesyse, snekesiu tik su dievais, gersiu nektara, mylesiu tik muzas. as esu tikras poetas...

175104. terra2009-11-19 19:59
kas tas Dainys? Tikriausiai - moksleivis? Nepilnametis?

175114. akys2009-11-19 21:46
poetas Dainys. Miręs. Bet teberašo. Eiles ir traktatus.

175141. to akys (IP 91.198.227.49, host neo.misc.e.pointzero.dk)2009-11-19 23:54
terra yra rusė. Ji negali suvokti, jei nepažįsta ir negali kontroliuoti/valdyti. Tas ją biesina. Ypač laisvė, nepriklausomybė, kitoniškumas jei jis neišmoktas. Ji eina išproto tada. Tipiška sovietinių laikų kultpartorgė.

175151. postmodernizmo pabaiga2009-11-20 08:00
tai manifestas, tai naujas kelias, kuriuo eis poetai. sveikinu autoriu, jo izvalgas, taurius siekius.

175153. akys2009-11-20 08:26
Poetai kiekvienas eis savo keliu, kai kurie, žinoma - dauguma, - eis klysteliais, šuntakiais, o šauks - Osana! - net nesradę tikro kelio, nes jiems trūks talento.

175167. metalas2009-11-20 12:12
akys ziuri i akis ir mato tamsa...

175185. katė2009-11-20 15:22
Tas tekstas visai geras, kalba aprengta filosofijos marškiniais. Bet viskas žinoma atmintinai. Tekstą būtų patogu ir naudinga panaudoti mokykloje.

175191. praeivis katei2009-11-20 15:54
jei VISKAS zinoma mintinai, tai ko tavo kolegos keikiasi, raso piktas eiles, pila ant balto popieriaus nesamones... klysti kate, nieko jus nezinote, nieko neismanote. visi jus uzkieteje materialistai, uzkietejusiu komentatoriu kohortoje beveik ne vieno dvasingo, pakyleto poeto, o jei toks atsiranda - buna negailestingai isjuoktas, pazemintas, sutryptas...

175193. KATĖ2009-11-20 16:21
Tekstas tikrai geras, jokių priekaištų neturiu, bet man seniai žinoma antitezė fizikai–lyrikai. Man malonu ir įdomu buvo skaityti dėl raiškos. Mokykloms tokių tekstų reikia. Mano pasiūlymas visai nemenkina autoriaus. Jei dirbčiau mokykloje,šį tekstą tikrai panaudočiau pačiais kilniausiais tikslais. Netiesa, kad čia visi užkietėję materialistai. Vieni juokauja, kiti vaidina išminčius, treti vėl. Bet čia tik žydrynė, nereikėtų rimtai žiūrėti į komentatorius. Žmogui patogiausia laikytis už savęs.

175194. praeivis katei2009-11-20 16:27
itikinai. aciu. atsiprasau, jei pasikarsciavau

175195. mie2009-11-20 16:51
malonu, kad ir mandagus zmones uzklysta, ne vien tokie kaip as.

175220. terra2009-11-20 20:32
kuo čia dėtos rusės? tiesiog tekstas yra beviltiškai banalus ir vaikiškas - tik tiek. todėl ir klausiu ar Dainys pilnametis ar paauglys, nes jeigu paauglys - toks rašinėlis jį gal papuoštų, bet jeigu suaugęs žmogus ir dar literatas - tada jis yra nieko vertas

175232. terrai2009-11-20 21:44
rusės ne prie ko, bet tavo destrukcija/rusova matosi jau dabar - jaunimas nieko nebeišgali sukurti, po tavo valdymo. Štai yra rusės kutlportorfinis (terros) valdymas.

175234. Tara2009-11-20 22:29
Na žinote, terra... jūs aiškiai esate fizikalistas. Pagarba autoriui. Tik vietoj "savasties" vartočiau "patybę" (self). "Savastis" nurodo į ką savita, vadinasi, skirtinga,o "patybė, patis" (plg. viešpatis, tapatybė ir pan.) – į vienijančią esmę.

175241. Artūras iš Vilniaus2009-11-20 23:56
sunku pasakyt ar tai įgalu edukologine prasme Vilniaus mokykloms, bet terros reflesijos tai yra iš rusologijos sferos. Ši moteris net neįsivaizduoja ką demonstruoja. Liūdna. rusė terra yra gyva tik tolerantiškoj lietuvių aplinkoj. Džiaukis, terra, kad Lietuvoj gyveni

175243. is kaimo2009-11-21 08:59
negalima smerkti terros, rusai yra dvasinga tauta ir jei terra materialiste, tai tik jos nelaime

175244. Paulius :-) 2009-11-21 09:11
Man būtų įdomu sužinoti ar autorius dogmatiškai mano, kad neįmanoma metodiškai pasiekti poetinės būsenos ar tiesiog sako, kad šiuo metu nėra sukurto tokio modelio?

175246. saulius pauliui2009-11-21 09:53
poetine busena neimanoma pasiekti savo paties pastangomis. nepades nei meditacija, nei stoja, nei religine praktika, nei didziulis isprusimas. poetine busena dovanojama is auksciau - galima ivardyti dieva, muzas, impersonalini ikvepima, kosmoso vibracijas... ka tik nori. poetine busena - tai palaima ir prakeikimas, tai mums nepaziniu jegu meskos paslauga, tai pasaukimas tikslui, kurio mes nezinome, gal but gyvenimas jau kitame matavime, kitokioje erdveje, tai nauju pojuciu pazinimas ir kazkas tokio, kas netelpa i standartinius mokslo ir religiju remus. ir kas siurpiausia - poetine busena ( cia mano nuomone ! ) yra isrinktiesiems dovanota patirtis apie TAI ka mes VISI patirsime po mirties.

175248. mie2009-11-21 10:42
bijau pasirodyti nekukli, bet iskart supratau, kad poetine busena man labai pazistama. nepaziniu meskos jegu poveikis, kosminiai vibrantai, gyvenimas kitame matavime - ech, tai jau tapo kasdienybe. aciu tau, dieve, kad dovanojai tokia dovana dar iki mirties.

175253. briedis2009-11-21 11:28
o kad malku priskaldyta... o ta busena- sakykim taip- kaip auksta temperatura- kuo trumpiau trunka, tuo geriau.

175259. saulius briedziui2009-11-21 12:33
issigandai, sprunki i miska...

175278. ivs :))))))2009-11-21 14:13
perteklingumo pervirs siame tekste. matyt, tokia busena pasiekiama pernelyg isitraukus i alkoholio perteklinga rasti, nes blaivas zmogus vargiai net atbulais nagais sukaltu tokia fraze:
    Vienas iš būdų gilintis į poezijos slėpinį yra įsimąstyti į prasmių įvairovės žaismo perteklingąją rastį. Į niekaip nemotyvuotą prasmių įvairovės žaismo perteklingumą, kuris užplūsta...
blah blah blah - kai jau isoki i tokia tonacija, tai sausas nebekelsi - apsinuoginsi ir dirbsi su savimi atsivėrusios savasties atzvilgiu, kaip pasakyta paskutineje pastraipoje. hezau hezau.

175300. terra2009-11-21 21:28
"Ar bus patirta poetinė būsena, priklauso nuo to, ar bus įšokta į poetinės būsenos tonaciją." Kas gi tai? itata iš Dainio pliurpalų ir kliedesių. Jeigu tai rašytų Erlickas, žavėtų savo humoru, bet kai tai rašoma rimtai, tai akivaizdu, kad autorius yra grybas ir durnius ir apie poeziją neišmano visiškai. Galit samprotaut apie ruses ar ukrainietes, nors ir apie žydes, bet tai yra kvailio bezdalai.

175380. nepoeta :-( 2009-11-22 20:25
Santrauka: kai įkvepi, tai ir iškvepi.

175415. katė2009-11-23 11:11
Ivs, terra, nepykite, bet Jūs neteisios. Tekstas parašytas filosofine lietuvių kalba, kuri dar tebekuriama nuo Maceinos laikų. Jis gal sunkiau skaitomas, bet nušlifuotas. O tam, kas teigė,kad mokiniams jis būtų pernelyg sudėtingas, atsakau: aš, pavyzdžiui, pasiūlyčiau pajusti semantinį žodžių "perteklingumas" ir "perteklius" ir kt. skirtumą, ir į kitas filosofinės kalbos ypatybes.

175417. katė2009-11-23 11:31
dėmesį atkreipčiau.

175422. poetas2009-11-23 13:26
l.noreciau, kas ir kituose s.atenu numeriuose butu rasoma apie "poetine busena", pageidauciau, jei sia tema rytuliotu gerb. augustinas. nekantriai ir viltingai laukiu tesinio.

175430. ivs > katei2009-11-23 14:59
jus pati paskaitykite garsiai, pagirdekite:
    savo ribas turintys esiniai
    sąsajų tarp daiktų ir žmonių puota
    sukeistinti įprastybės vietovę
    daiktų vietovė pradeda gimdyti prasmių įvairovės žaismą, kuris pertekliškai dauginasi
    būsena išsprogdindavo šias vertybes ir gyvenimo būdą.
ir t.t. jau nekalbant apie "Ji jį išsprogdina ir išgriauna" - ar tai nuslifuotas tekstas? nu, nebent perteklingai nuslifuotas. bet nesakau, yra ir normaliu pastraipu ir idomiu pastebejimu, jei butu pateikti be isidirbinejimu, butu galima duoti net mokiniams pasakaityti, o dabar - nebent kaip pavyzdi, kaip galima nusirasyti isokus i tonacija.

175432. Katė> ivs2009-11-23 15:25
Pirmas įspūdis man irgi buvo panašus. Stilius įmantrus, heidegeriškas. Aš taip nerašyčiau, bet man patinka (aišku, yra išlygų, aš tiesiog neturėjau laiko giliai analizuoti).

175443. AišV2009-11-23 16:59
esu po Tavo kojomis, Kate. Nemėgstu tavęs kaip reikalas, bet šios dekados pozicija yra aukštumoje.

Pagarba mižiniškiausia, visą laiką prie Tavo kojų mažutis AišV`as

175451. kl2009-11-23 17:56
kada idesit nauja nr?

175452. AišV plus dyrektyviai2009-11-23 17:57
Pagarba mižiniškiausia, visą laiką prie Tavo kojų mažutis AišV`as

turi būti pakeistas

Pagarba milžiniškiausia, visą laiką prie Tavo kojų mažutis AišV`as.

Jei nebus pakeista - kils III WW

175477. na, 2009-11-24 02:27
jei autorių bent kartą ištiktų "fizikinė būsena", gal paaiškėtų, kad ji labai giminiga "poetinei būsenai".

175478. katė Aišvui2009-11-24 09:14
Tiek dėmesio iš Vilniaus katei iš kaimo? Nors ir neigiama konotacija, bet vis tiek kutena.

175481. zioma from haifa2009-11-24 09:30
"Vienas iš būdų gilintis į poezijos slėpinį yra įsimąstyti į prasmių įvairovės žaismo perteklingąją rastį." - jo majo, jo majo, pas mumis Haifoj butu diskvalifuotas ligi gyvos galvos.

175482. zioma from haifa2009-11-24 09:31
Bischen susijaudinau: diskvalifikuotas:)))

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 117 iš 236 
15:34:07 Nov 24, 2009   
Mar 2007 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba