2009 m. spalio 14 d.
Nr. 72
(1764)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI

 

Šiame numeryje:

Patiklūs tautiečiai –
nepasotinamų
bankų įkaitai

Pilkosios zonos

Ir žydai šaudė žydus

Jotvingio ir Jaunojo
jotvingio premijų
laureatai

Popiežius Benediktas XVI  ir muzika

Rimantas KLEVEČKA

Popiežiaus Benedikto XVI laisvalaikis
prie pianino

Muzika – neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, daugiau ar mažiau pripildanti kiekvieno kasdienybę. Kai kada ją išgirdę suklūstame, galbūt net akimirkai atidedame į šalį pradėtus darbus ir atidžiau įsiklausome, o kai kada tai tiesiog įprastinės veiklos ar vakaro poilsio fonas.

Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris apie muziką yra pasakęs, jog tam tikra prasme ji egzistuotų, net jei apskritai nebūtų pasaulio. Pasaulinio garso brazilų rašytojas Paulo Coelho romane „Portobelo ragana“ teigia, jog muzika ne vien teikia nusiraminimą ar pramogą. Iš klausomos muzikos galima pažinti žmogų.


„Bažnyčia ir valstybė: 20 metų po Berlyno sienos griuvimo“

Mindaugas BUIKA

Europos vyskupų konferencijų tarybos
pirmininkas Estergomo (Budapeštas,
Vengrija) arkivyskupas kardinolas
Peteris Erdas

Popiežius išlieka artimas kontinento vyskupams

Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE), kurią sudaro kontinento 33 nacionalinių episkopatų vadovai, šiemetinė plenarinė asamblėja nagrinėjo Bažnyčios padėties pokyčius, nulemtus pastarųjų dešimtmečių politinių procesų. Spalio 1–4 dienomis Prancūzijos vyskupų konferencijos rezidencijoje Paryžiuje vykusio susitikimo tema buvo „Bažnyčia ir valstybė: 20 metų po Berlyno sienos griuvimo“. Aptarti nusistovėję Bažnyčios ir jos institucijų teisinio statuso modeliai atskirose šalyse bendradarbiavimo su civiline valdžia stiprinimo galimybių kontekste. Taip pat įvertintos neretai iškylančios kontraversijos bažnytinei vadovybei reaguojant į radikalios sekuliarizacijos apraiškas atskiruose politiniuose ir įstatyminiuose sprendimuose.


Grybų šventėje netrūko nei svečių, nei linksmybių

Rūta AVERKIENĖ

Kinijos ir Prancūzijos ambasadoriai
su Perlojos dainininkais

Varėnoje nušurmuliavo keturioliktoji Grybų šventė. Pati didžiausia Varėnos krašto šventė grybautojų, surinktų grybų, gausybės svečių iš Lietuvos ir užsienio, linksmybių ir dzūkiškų gėrybių skaičiumi Varėną vienai dienai pavertė didmiesčiu. Šiemetė šventė – vienas iš ciklo „Tūkstantmečio aidai Varėnoje“ renginių.

Išpuoštuose seniūnijų kiemeliuose visą dieną koncertavo saviveiklininkai, buvo demonstruojami senieji dzūkų amatai ir verslai: verpiama, audžiama, liejamos žvakės, verdamas degutas, kalama geležis, pinami šiaudiniai dirbiniai, krepšiai iš balanų ir šaknų... Čia pat vietoje sumeistrautų gaminių buvo galima nusipirkti, o demonstruojamų amatų – ir pasimokyti. Senieji dzūkų buities ir darbo rakandai senienų turguje dairėsi naujų šeimininkų. Visa šventė kvepėjo dzūkiškais valgiais – kas norėjo, jų galėjo vietoje paskanauti arba nusipirkti lauktuvėms.


Rogučių trasa jau veikia

Vytautas BAGDONAS

Skriejame su vėjeliu

Ant legendomis ir padavimais apipinto Kalitos kalno Anykščiuose kiekvieną žiemą renkasi gausūs būriai slidininkų. Kalnų slidinėjimo centras „Kalita“ žinomas visoje Lietuvoje. Slidinėti į Anykščius traukiama netgi ir tada, kai laukuose trūksta sniego – mat puikiausiai galima slidinėti ir ant dirbtinio sniego, kurį pagamina specialios „patrankos“.

Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių turizmo centro rūpesčiu ir pastangomis Kalitos kalnas tapo traukos centru tiek patiems anykštėnams, tiek ir jų svečiams. O rugsėjo 1-ąją buvo iškilmingai atidaryta ką tik įrengta vasaros rogučių trasa. Rogučių trasą atidarė Anykščių rajono meras  Sigutis Obelevičius, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, kiti garbūs svečiai. Anykščių dekanas, Anykščių parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas pašventino įrenginius, o valstybinio Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vadovė Nijolė Kliokienė Anykščių rajono savivaldybei įteikė  gintarinę žvaigždę už sėkmingą turizmo plėtojimą ir naujų turistinių objektų įrengimą. Rogučių trasos atidaryme dalyvavę svečiai, žurnalistai, politikai pirmieji ir išbandė naująją atrakciją. Kadangi rogučių trasa buvo atidaryta naujųjų mokslo metų dieną, tądien ir dar keletą dienų čia nemokamai galėjo pramogauti visų rajono mokyklų pradinukai. Ir dabar ant Kalitos kalno netrūksta lankytojų, kartais netgi tenka pastovėti ir eilėje.


Didžiosios Kovos apygardos partizanų kovų keliais

Kazimieras DOBKEVIČIUS

DKA partizanų vado dukra Elvida
Morkūnaitė-Čaplikienė klūpo
prie partizanų kryželių

Ilgai buvo ruoštasi surengti Lietuvos partizaninės kovos istorinę pamoką moksleiviams mūšių vietose. Rugsėjo pabaigoje išvyką Didžiosios Kovos apygardos partizanų kovų keliais surengė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kauno savivaldybės Švietimo skyrius, LPKTS Ukmergės ir Jonavos skyriai bei šios partizanų apygardos vadovybė. Žygyje dalyvavo gausus būrys mokinių ir mokytojų iš Kauno, Ukmergės, Veprių, Gelvonų, Upninkų ir Jonavos.


Ką pasakytų „Rusijos dienoraščio“ autorė Ana Politkovskaja

Gintaras Visockas

Anos Politkovskajos knyga
„Rusijos dienoraštis“
Autoriaus nuotrauka

Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja buvo nužudyta savo namo laiptinėje Maskvoje 2006 metų spalio 7 dieną. Šiandien – 2009-ųjų spalis. Taigi prabėgo treji metai. A. Politkovskajos „Rusijos dienoraštis“, kurį galime perskaityti jau ir lietuvių kalba, yra vienas tų veikalų, kurių nederėtų pamiršti.

Debatų, kas kaltas dėl Lietuvos ir Rusijos priešpriešos, – šiandien apstu. Atmintin įstrigo LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno laida, kurioje pastarasis dėl Vilniaus ir Kremliaus ginčijosi su parlamentaru Justinu Karosu. Toje ginčų laidoje J. Karosas nuolat pabrėždavo esą Lietuvos ir Rusijos politinis, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas šlubuoja dėl to, kad didįjį kaimyną Rytuose mes nuolat erziname skelbdami priešiškus pareiškimus. Parlamentaras aiškino, kad Rusija nori su mumis draugauti, bet negali, nes mes ją nuolat įžeidinėjame ir kritikuojame.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Rodoma versija 6 iš 22 
2:03:56 Oct 28, 2009   
Feb 2007 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba