SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-03-14 nr. 559

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Audronis Liuga
"Metų" pradžiamokslis
17

Muzika 
• Viktorija Gurskaitė
Palikimas
1
• Posūkis Švedijos link
• Jurijus Bašmetas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje6
• Akordeonų kvintetui "Concertino" - 253
• "Aboa musica" festivalio kompozitoriai - Onutė Narbutaitė ir Einojuhani Rautavaara6
• Vidmanto Bartulio festivalis Kanadoje7
• Šiuolaikinės muzikos festivalis Berlyne11
• Apie vieną "Karmen"
• Egidijaus Buožio spontaniškų improvizacijų ciklas
• KONCERTAI

Dailė 
• Živilė Ambrasaitė
Indas ir kūnas
2
• Elena Černiauskaitė
Žvilgsnis pro langą
• Dovilė Tumpytė
Kaip paprasti daiktai tampa angažuoti
• Trumpai apie moterį
• PARODOS

Literatūra 
• Fragmentai2
• Čekiškas humoras ir bendražmogiška vienatvė
• Kad liežuvis kuolu neatsistotų1
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Skirmantas Valiulis
Vyrams būna tik vasara
•  Živilė Pipinytė
Kairiaširdis Los Andžele
• Simonas Ližė
Kam skambina...
 Apie viltį3
• Jaunųjų kino vakaras
• Baltarusijos kino dienos
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Apie viltį

rodo TV

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Eksperimentas"

1999-ųjų rugsėjo 17 dieną Pedro Almodovaras parašo tokius žodžius: "Šį šeštadienį išėjęs į gatvę matau, kad diena yra nuostabiai saulėta. Tai pirmoji saulėta diena be mano mamos. Ašaros rieda po mano akiniais nuo saulės". Kažkodėl noriu galvoti, kad būtent tą akimirką ir gimė filmo "Pasikalbėk su ja" (LNK, 20 d. 22.35) sumanymas. Keturioliktasis Almodovaro filmas pasakoja apie du vyrus, kurie budi prie komos ištiktų savo mylimųjų. Tačiau tai ir filmas apie prisikėlimą, nes komos ištiktos miegančios gražuolės, regis, netrukus atsibus iš savo beveik amžino miego. Tai filmas apie prisikėlimo viltį, kurios nevalia prarasti.

Tačiau net ir komoje paskendusios moterys ekrane atrodo tvirtesnės už savo slaugytojus. Tiesa, viena jų net yra grynai vyriškos profesijos atstovė - toreodorė. Kita - iš pirmo žvilgsnio trapi šokėja - pasirodys stipresnė ir sugrįš į gyvenimą. Almodovaras negali negarbinti moterų ir jų paslaptis saugančių kūnų.

Šiame filme Almodovaras nuolat akcentuoja kūnus. Pirmuosiuose kadruose matome Pinos Bausch baletą - kalbančius, kenčiančius, laimingus kūnus. Kūno kalbos paženklintos ir miegančiųjų profesijos. Kūno misterija vyksta ir ligoninėje, kai prausiamas bevalis, bet stulbinamo grožio šokėjos kūnas. Trumpame filmuke, kuris atskleidžia sanitaro fantazijas, vyriškis toks mažiukas, kad gali apsigyventi moters įsčiose. Kūnas triumfuoja. Jis nemiršta niekad. Manau, kad būtent kūno pagarbinimas, kuris neturi nieko bendra su sveiko ir jauno kūno kultu, ir yra didžiausia "Pasikalbėk su ja" paslaptis.

"Pasikalbėk su ja" - pats garsiausias praėjusių metų filmas, surinkęs daugybę apdovanojimų. Kitą garsią 2001 m. geriausiu Europos filmu paskelbtą juostą parodys LTV. Tai vokiečių režisieriaus Olivier Hirschbiegelio "Eksperimentas" (16 d. 20.50). Jis paremtas realiu eksperimentu, kai mokslininkai psichologai tyrinėjo valdžios, prievartos ir kitokius nelabai malonius žmogaus "instinktus". Dvidešimt savanorių sutinka tapti kaliniais ir prižiūrėtojais bei apsigyventi uždaroje, sterilioje patalpoje. 12 iš jų bus kaliniai, 8 - prižiūrėtojai. Tačiau kai vienas "kalinys" pradeda piktnaudžiauti "prižiūrėtojų" kantrybe, eksperimentas ima slysti mokslininkams iš rankų. Įtūžę "prižiūrėtojai" pradeda siekti autoriteto vis drastiškesnėmis priemonėmis. Galiausiai jie pradeda medžioti net mokslininkus...

Ar pastebėjote, kad su sekmadienio vakaro filmo žiūrovais LTV elgiasi kur kas humaniškiau - neįterpia nei žinių, nei loterijų, nepiktnaudžiauja reklama. Taip yra todėl, kad jiems šitie žiūrovai daug mielesni už tuos, kuriuos jie patys pavadino "elitu". Sekmadienį jie tikisi prie ekranų masės, o Bergmano gerbėjai niekad nebus masė.

Šį antradienį (LTV, 18 d. 22 val.) - geriausias 6-ojo dešimtmečio Ingmaro Bergmano filmas "Žemuogių pievelė" (1957). Tai pasakojimas apie seną profesorių (vienas garsiausių švedų nebyliojo kino režisierių Victoras Sjostromas), vykstantį į simbolišką kelionę. Tai ne tik kelionė per visą Švediją atsiimti apdovanojimo, bet ir kelione laiku. Senasis profesorius tarsi suveda visas sąskaitas su savimi, artimaisiais, gyvenimu. Su tais, kurie jį mylėjo, ir su tais, kurie kaltino jį egoizmu.

Filmo pradžios košmariško sapno scena tapo viena garsiausių kino istorijoje ir žymėjo moderniojo kino, sugebančio įtaigiai perteikti žmogaus vidinį pasaulį, pradžią. "Žemuogių pievelė" - giliai filosofinis kinas, nors filme nėra tokių akivaizdžių filosofinių alegorijų, kurių buvo ambicingame "Septintajame anspaude".

Jūsų - Jonas Ūbis

 

Skaitytojų vertinimai


1531. Mykolas OK :-) 2003-03-21 12:28
Puikų filmą "Pasikalbėk su ja" vakar naktį galėjome pamatyti per TV. Puiki vaidyba, pikantiškos detalės, turtingas siužetas. Būtent dėl paskutinio siužeto posūkio nuo televizoriaus atsikėliau sužavėtas.

Trumpai papasakosiu mano mintis bežiūrint filmą.

Ligoninėje susipažinus abiems vyriškiams pagalvojau, kad tokiame filme negalėtų pasveikti abi moterys - tokį "happy end" leidžia sau tik prastesnių filmų kūrėjai (tuo metu man dar buvo nusispjaut į veikėjų likimus).

Kai siužetas pakrypo link vaiko, kažkodėl mintyse pradėjau dėlioti galimus "endšpylių" elementus. Pavyzdžiui, scena jau rodytoje bažnyčioje - kunigas sutuokia su komos ištikta moterimi ar pan. Tačiau pakrypo kiek kitaip. Tuo metu veikėjų likimai jau labai rūpėjo. Atrodė, kad visos viltys griūva.

Režisierius rado neįmanomą išeitį: viskas baigiasi gerai, bet filmas netapo primityvus, greičiau priešingai:
Toreodorė susilaukė likimo, į kurį ėjo ir kuriam buvo pasiruošusi.
Vargšelis, patekęs į kalėjimą, nebuvo prisitaikęs prie realaus pasaulio, ir pabaiga jam geriausia - nuėjo pas savo draugę.
Žurnalistui ir antrajai merginai prasideda gyvenimas, kuris gali tęstis ilgai ir laimingai, tačiau tokia laiminga pabaiga nebrukama per prievarta - atvira pabaiga.

Puikus pavyzdys mūsų menininkams ir menotyrininkams, teigiantiems, kad tikru menu galima pavadinti tik tokius filmus ar knygas, po kurių jautiesi kuo labiau prislėgtas. Kartais atrodo, tarsi būtų kažkoks meniškumo matas, išreiškimas neigiamų emocijų stiprumu.

Tikiuosi įmanoma suprasti ką turiu omenyje? :-)


1533. xX2003-03-21 15:07
Filmą buvau matęs anksčiau, ir kiek prisimenu, jo fabula buvo vienišumas. Žmogus gali pasijusti laimingu tik tada, kai jis turi su kažkuo pasikalbėti. Kai kam net nesvarbu, ar jo išklauso, ar jam atsako. Nesvarbu, ar kalbiesi su debesėliu, su draugu ar su Dievu.
Ten buvo maždaug toks dialogas: "Pasikalbėsim vėliau." "Gi mes jau pasikalbėjom." "Ne. Tai tu kalbėjai.". Semiotiškai filme likimų kombinatorika pagrįsta asimetrijos principu: tiek du "sakantys" vyrai sulaukia skirtingų likimų (gyvena/miršta), tiek ir tylinčios moterys susilaukia tokių pat skirtingų likimų.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 22 iš 86 
0:47:22 Oct 28, 2009   
Feb 2007 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba