2009 m. spalio 2 d.
Nr. 69
(1761)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI

 

Šiame numeryje:

Kainų korida

Kokių temų griebiasi
laisvasis universitetas
LUNI

Brangina pasirinktą gyvenimo kelią

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Tėvas Jonas Dominykas Grigaitis
sveikina jaunąjį ordino narį,
brolį Mindaugą Slapšinską,
įsijungusį į dominikonų gretas
Ritos Pauliukevičiūtės nuotrauka

Net keletą gražių ir įspūdingų jubiliejų šiais metais atšventęs vienas seniausių mūsų šalies dvasininkų tėvas Jonas Dominykas Grigaitis OP. Šiandien, padvelkus žvarbiems rudens vėjams, jis tik spėja suktis plačiuose savo veiklos baruose – aukoti šv. Mišias, dalyvauti rekolekcijose, susitikti su maldininkų bei svečių grupėmis. Vos prieš keletą mėnesių 95-erių metų gyvenimo slenkstį peržengęs, o liepą 70-ies metų kunigystės sukaktį paminėjęs pastarosiomis dienomis tėvas J. D. Grigaitis švenčia dar vieną, ne mažiau garbingą jubiliejų – 75-metį, kai buvo priimtas į brolių dominikonų gretas.


Atverta kunigo širdis

Vida URBONIENĖ

Skaistgirio klebonas
kun. Jordanas Urbonas ramybę
atranda Šventajame Rašte

Šis rugsėjis Šiaulių vyskupijos Skaistgirio Švento Jurgio parapijos klebonui kun. Jordanui Urbonui penkiasdešimtasis. Aukodamas šv. Mišias klebonas dėkojo Dievui už kunigystės dovaną, priminėjo gausaus svečių būrio sveikinimus.

Matyt, taip jau likimo buvo lemta, kad ilgokai klaidžiojęs gyvenimo labirintais, jis vis dėlto pasirinko kunigo kelią ir prieš devyniolika metų Kauno Arkikatedroje Bazilikoje kardinolo Vincento Sladkevičiaus buvo įšventintas kunigus.  


Erškėčiais grįstas kunigystės kelias

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas
Gintaro VISOCKO nuotrauka

Monsinjorui Alfonsui Svarinskui prieš 55 metus buvo suteikti kunigo šventimai. Ta 1954 metų spalio 3-ioji diena monsinjoro atmintyje išliko visam gyvenimui. Už ją jis ypač dėkingas likimo bičiuliui, sovietinio lagerio kaliniui vyskupui Pranciškui Ramanauskui – neįprastomis sąlygomis lagerio kalinys vyskupas atliko įšventinimo į kunigus apeigas kitam lagerio kaliniui.


Nuo batsiuvio iki kunigo

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kunigas Bronius Žilinskas mėgsta
lankytis šventose vietose –
čia jis Kryžių kalne

Kunigystės siekis

Zarasų apskrities Salako parapijos Bajorėlių kaime našlys Silvestras Žilinskas vedė  Zofiją Medvedskytę. Jų šeimoje 1923 m. rugsėjo 8 dieną gimęs sūnus buvo pakrikštytas Broniaus vardu. Nepaisant sunkios padėties (prasta žemė, keturi vaikai iš pirmos santuokos ir keturi iš antros)  visi vaikai baigė pradžios mokyklą.


Putinų kaime – atnaujintas paminklas

Birutė NENĖNIENĖ

Atnaujintą skulptūrą atšventino
Kudirkos Naumiesčio klebonas
kan. Donatas Jasulaitis

Rudens pradžioje Klausučių seniūnijoje (Vilkaviškio r.), prie Dievo Motinos Marijos paminklo, susirinko gausus būrys aplinkinių kaimų gyventojų, atvyko seniūnijos atstovai. Paminklo restauravimu pasirūpinęs Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis paminklo atšventinimo data pasirinko Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną, norėdamas žmonėms priminti apie dvasines vertybes, pasakyti, jog prasideda Šilinių atlaidų Šiluvoje aštuondienis. Kan. D. Jasulaičiui atšventinus paminklą, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Daržininkų skyriaus mokiniai parodė specialiai šiai progai parengtą programėlę, žmonės prie paminklo papėdės klojo gėlių žiedus, uždegė žvakeles. Paskui visi pasišnekučiuoti ir pasivaišinti nužingsniavo prie buvusio Putinų dvaro pastato, kuriame 1958–1972 metais veikė pradinė mokykla, o dabar gyvena keletas šeimų, kur buvo padengtas kuklus vaišių stalas.


Vaižgantinės

Vytautas Bagdonas

Vaižganto premijos laureatą poetą
Justiną Marcinkevičių sveikina
aktorius Tomas Vaisieta
Autoriaus nuotraukos

Rugsėjo 20-osios vidurdienį, kas pėsčia, kas važiuotas, plūdo į lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosius Malaišius.  Senasis sodžius dar nebuvo regėjęs tokios gausybės žmonių. Į tradicines Vaižgantines pagerbti rašytoją jo gimimo 140-ųjų metinių proga visi rinkosi po titulinių Šv. Mykolo atlaidų Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje, kur šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas.


Geras žodis nušluosto ašaras

Bronius VERTELKA

Iškilmių šv. Mišias Kristaus
Karaliaus Katedroje aukojo Panevėžio
vyskupas Jonas Kauneckas,
koncelebravo vyskupas emeritas
Juozas Preikšas, vyskupijos kunigai

Rugsėjo 16-ąją Panevėžio vyskupijos „Caritas“ minėjo savo veiklos atkūrimo 20-metį. Ši visuomeninė organizacija turi per 300 savanorių.

Iškilmių šv. Mišias Kristaus Karaliaus Katedroje aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Preikšas, vyskupijos dekanatų kunigai. Giedojo Švč. Trejybės bažnyčios choras (vadovas Jonas Grubliauskas). Mišiose dalyvavo ir Vokietijos „Caritas“ atstovai, į kuriuos vyskupas J. Kauneckas kreipėsi jų gimtąja kalba. Pamoksle  ganytojas pabrėžė, jog krikščioniška dvasia gimdo  gerumą. Jeigu žmogus yra tvirtai tikintis, tai kitam jis stengiasi padėti gerumu ir už tai jam bus atlyginta. Nešti gėrį kitiems, dalytis nelaime su į ją patekusiais – tai kilnūs „Caritas“ siekiai. Su džiaugsmo ašaromis „Caritas“ atstovės sutinkamos Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų. „Ir geras žodis dažnai nušluosto ašaras, tad niekada nepavarkite“, – kreipėsi vyskupas J. Kauneckas į esančius Katedroje.


Maldingumo popietė

Alvyra Grėbliūnienė

Šv. Mišias aukojo kunigai Vitas
Kaknevičius ir Valerijus Rudzinskas

Kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį į Panaros Pilnų namų bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčią maldai prie bendruomenės veikiančių maldos grupių renkasi draugijų nariai  bei piligrimai iš visos Lietuvos. Nepabūgę lietaus, jie sugužėjo ir rugsėjo 5 dieną.

Šv. Mišias aukojo kunigai Valerijus Rudzinskas ir Vitas Kaknevičius. Homiliją sakęs kun. V. Kaknevičius kvietė maldininkus prisiglausti prie visų mūsų Motinos Marijos kojų ir pabūti Jos mokykloje, sekti jos pavyzdžiu – aukotis tarnystei, mokytis nuolankumo, teisingumo, gailestingumo ir meilės. Šiame sumaterialėjusiame laikotarpyje nėra laiko atgaivinti savo sielą kasdien. Žmogui pabėgti nuo aplinkos padeda piligriminės kelionės. Pasaulyje ypač yra lankomos Švč. M. Marijos apsireiškimo vietos. 2007 metais Vilniuje Lurdo vyskupas J. Perrier europinio Marijos šventovių tinklo metiniame susitikime kalbėjo apie Sutaikinimo sakramento reikšmę. Tai – Dievo gailestingumo ženklas. Lietuvoje yra nemažai Marijos šventovių. Piligrimų mėgstama vieta yra ir Panaros PNB, čia jie pasikeičia. Pamokslininkas pasakojo, kad per Sutaikinimo sakramentą, per šv. Mišių auką tampame kitokie – tiek išore, tiek vidumi. Tą turime parvežti į savo namus, kolektyvus, bendruomenes ir tuo dalintis. Turime nebijoti sunkumų, prisiminti Kristaus žodžius ir  leisti Dievui apgenėti nevaisingas vynmedžio šakeles, apvalyti vaisingas, kad jos duotų dar daugiau vaisių. (plg. Jn 15, 2)


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Ateitininkų penktadienis

Ateitininkės pristatė kankinę
Adelę Dirsytę

GARGŽDAI. Gargždų Šv. arkangelo Mykolo kuopos ateitininkai kiekvieną penktadienį gieda vakaro šv. Mišiose. Rugsėjo 25 dienos, penktadienio, vakaro šv. Mišios buvo skirtos prisiminti kankinę, ateitininkę, pedagogę Adelę Dirsytę, jos gyvenimą ir veiklą. Tą vakarą bažnyčioje prie jos portreto deganti žvakė ir balta rožė kalbėjo apie asmenybę, kuri savo gyvenimu ir auka visus skatina neužmiršti pareigos būti žmogumi. Jos maldos, parašytos  1953 metais Magadane, jaudina ir stebina, paskelbti jos laiškai skatina jaunimą dvasiškai tobulėti, išlikti savimi, ginti savyje dieviškumo apraiškas ir padėti siekti šito kitiems. Žiauriai suluošinta A. Dirsytė mirė Chabarovske 1955 metų rugsėjo 26 dieną. Šiemet sukanka 100 metų nuo jos gimimo.                                 


Šiaulių vyskupijoje

Radviliškio dekanate

Paminėjo kunigystės 60-metį

Kun. Bronislovas Nemeikšis

Radviliškis. Rugsėjo 20 dieną Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje buvo meldžiamasi už šios parapijos altaristą kun. Bronislovą Nemeikšį, kuriam prieš 60 metų – 1949 m. rugsėjo 25 dieną – vyskupas Kazimieras Paltarokas suteikė kunigystės šventimus.

Rugsėjo 20-ąją vidudienio šv. Mišias už kunigą jubiliatą B. Nemeikšį ir parapiją aukojo Šiaulių vyskupijos kancleris kun. bažn. t. lic. Evaldas Alūza. Šiaulių vyskupijos svečias pranešė, kad Jubiliatas kun. B. Nemeikšis gydomas Radviliškio ligoninėje, todėl šv. Mišiose negali dalyvauti. Susirinkusieji meldėsi už Radviliškio parapijos altaristą kun. B. Nemeikšį, dėkodami Dievui už jo pašaukimo malonę ir melsdami sveikatos. Šiaulių vyskupijos kancleris kun. bažn. t. lic. E. Alūza pasakė įsimintiną homiliją apie kunigystės pašaukimą, kunigo Jubiliato vardu visiems susirinkusiems suteikė palaiminimą, perskaitė popiežiaus Benedikto XVI ypatingą apaštalinį palaiminimą kun. B. Nemeikšiui. Po šv. Mišių Šiaulių vyskupijos kancleris kun. bažn. t. lic. E. Alūza, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis, parapijos bendruomenių atstovai vyko į Radviliškio ligoninę pasveikinti Jubiliato kun. B. Nemeikšio jo kunigystės 60-mečio iškilmėje.


Amžinybėn palydėtas iškilus išeivijos dvasininkas

Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventės rytą Paryžiuje mirė kunigas, jubiliatas, Popiežiaus garbės prelatas Jonas Petrošius, visą savo kunigiškąjį gyvenimą tarnavęs Prancūzijos lietuvių katalikų sielovadai, gimęs Telšių vyskupijoje ir nuo šventimų dienos joje įkardinuotas.

Pagal mirusiojo pageidavimą iš Prancūzijos urna su velionio pelenais buvo atgabenta į Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią. Rugsėjo 16-osios vakarą joje Kalvarijos kalnus giedojo gausiai susirinkę Žvingių parapijos tikintieji, o rugsėjo 17 dieną buvo aukojamos laidotuvių šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo 20 Telšių vyskupijos kunigų. Laidotuvių apeigose taip pat dalyvavo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos auklėtiniai.  


Lietuvos jaunimo dienų kryžiaus kelionė

Savo kelionę iš Klaipėdos į Panevėžį tęsia Lietuvos jaunimo dienų (LJD) kryžius. Iki šiol savo 260 dienų kelionėje per Lietuvą  jis buvo priimtas 70 parapijų, su juo susitiko per 9000 tikinčiųjų. Kryžius jau praėjo pro penkias vyskupijas, o Kauno arkivyskupija ir Panevėžio vyskupija dar laukia šių susitikimų.

Tris savaites keliavęs po Vilniaus arkivyskupiją, jaunimo dienų kryžius rugsėjo 26 dieną susitiko su Šiaulių vyskupijos jaunimu. Iš šv. Mišių Šiaulių katedroje jaunimas nešė kryžių miesto gatvėmis į kultūros namus, kur vyko tolimesnė Šiaulių vyskupijos jaunimo dienos programa. Ten kryžius buvo perduotas Kauno arkivyskupijos jaunimo atstovams.


Monsinjoro Alfonso Svarinsko 55-asis kunigystės jubiliejus

Spalio 3 dieną gražų ir prasmingą 55-erių metų kunigystės jubiliejų pasitinka Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, mūsų tautai ir valstybei ištikimai tarnaujantis Lietuvos partizanų kapelionas, Monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS.

Tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje jis yra žinomas ne tik kaip uolus Evangelijos žodžio skelbėjas, bet ir nenuilstantis savo Tėvynės patriotas, ilgus dešimtmečius kalintas ir kankintas sovietinės imperijos gulaguose.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Rodoma versija 5 iš 22 
1:00:00 Oct 14, 2009   
Feb 2007 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba