SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-03-07 nr. 792

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Edmundas Gedgaudas
Ne protu Rusiją suprast
37

Savaitė 
• Atsargiai: gėlės!2

Muzika 
• Mariuszas Trelińskis: esu už tiesą10
• Jūratė Vičienė
Tobulas barokas
2
• Goda Rupeikaitė
Salvadoras Dali ir jo mūza
1
• M.K. Čiurlionio menų mokyklos choras – Vokietijoje 1
• KONCERTAI

Dailė 
• Vidas Poškus
Uogelės ir gėlelės. Tortai ir pyragai
24
• Dangira Buzytė
Potėpiuose slypinčios nuojautos
8
 Monika Krikštopaitytė
Žmogus-griaustinis ir tylinčios dūdos
37
• Niujorke atidaryta grafikės iš Lietuvos darbų paroda3
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI1

Teatras 
• Vilmantas Juškėnas
Tramdomieji marškinėliai moterims
1
• DVD metraštis „Lietuvos teatras“1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• „Tos visos moterys“
• Siaubo šou 1
• Karnavalas tęsiasi7
• Kino projektas sujungs dvi kultūros sostines
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Tebūnie naktis2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Žmogus-griaustinis ir tylinčios dūdos

Sauliaus Vaitiekūno instaliacija „Requiem orkestrui“ galerijoje „Vartai“

Monika Krikštopaitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Saulius Vaitiekūnas. Instaliacija „Requiem orkestrui“. 2008 m.
A. Baltėno nuotr.

Saulius Vaitiekūnas jau seniai išoriškai tapo panašus į Dzeusą, o pastaruoju metu pratrūko beveik mitiniu įsiūčiu. Žurnalistai šį griaudėjimą mandagiai vadino provokacija. O man pasirodė, nors paprastai rekomenduojama pasistengti atsiriboti nuo menininko asmenybės ir sutelkti visą dėmesį į kūrinį, kad šį kartą verta neatsieti menininko emocijų, nes jos netgi labai susijusios su instaliacijos turiniu.

Pats kūrinys yra ne mažiau emocingas. Niūri atmosfera – kaip prasta nuotaika, knibždėlyną primenantis vaizdas – kaip nerimastingos mintys ir daiktai – kaip buvusios prabangos liekanos kalba apie nykimą, judėjimą chaoso link. Tai nėra filosofiško susitaikymo su laiku iliustracija, o greičiau kovojimas su vis stiprėjančia, viską keičiančia srove.

Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad atvirai kalbėti apie baimę jaustis nereikalingam yra drąsu. Tema gana netikėta ir dar aštresnė, nes Saulius Vaitiekūnas tikrai nėra vienas iš paraštinių menininkų, kuris galėtų būti seniausiai įtraukęs panašius jausmus į kasdienę apyvartą kaip niekuo neypatingus. Atvirkščiai, jau daug metų jis – pripažintas, įtakingas ir svarus kūrėjas. Galbūt kuo žmogus galingesnis, tuo labiau nepakeliamas gali atrodyti galios nykimo tikras ar menamas pavojus. Todėl, mano manymu, instaliacija „Requiem orkestrui“ ir yra toks grėsmingas tarsi tiksintis branduolinis sprogmuo arba ta po sprogimo likusi dykvietė, kuri šiurpina išeikvotos energijos mastu.

Visos keturios „Vartų“ galerijos salės užtvindytos juodais laidais (daugiau kaip 5 kilometrų ilgio), kėdėmis (141 vienetas, kaip Seime), natų stoveliais su prietemoje spingsinčiomis lempelėmis ir svarbiausia – nebegrojančiais, nurašytais, aplamdytais pučiamaisiais instrumentais.

Projektas buvo sumanytas prieš ketverius metus, o kol įvyko, apaugo tokia galybe reikšmių bei istorijų, kad net labiausiai atsidavęs „istorinei tiesai“ menotyrininkas susipainiotų, kaip kad atidarymo metu žiūrovai painiojosi tarp laidų. Vaitiekūnai, svaidyk nors ir žaibus, bet aš nekalbėsiu nei apie „Permainų knygą“, nei apie penklinės linijas, nei apie kitus didžiuosius naratyvus, prie kurių siūlai kabinti prasmes, o plika akimi, nors užmušk – nesimato. Mano galva, instaliacija yra akivaizdžiai apie vieną dalyką – bergždumo keliamą siaubą. Ir man ši psichologinė atodanga (gal net neplanuota nuošliauža) tuo ir patinka. Jaudina. Beveik išpažintis. Na ir kas, kad išrėkta trenkiant kumščiu į stalą. Beje, per atidarymą menininkas pristatydamas instaliaciją pasakė, kad tai kūrinys „visiems apie viską“. Mano kalba tai reiškia – apie nieką. Šiuo atveju tai privalumas. Instaliacija yra apie tą didelį nieką, apie kurį, kaip jau minėjau, reikia drąsos prašnekti, juk tai praktiškai šuolis į tamsią bedugnę.

Muzikos instrumentai irgi parinkti neatsitiktinai. Tai kvėpuojančio menu menininko metafora. Juk instrumentas, praradęs savo funkciją, vis dėlto sukrečia daug labiau nei koks nors prakiuręs samtis. Visokie trimitai, klarnetai ir saksofonai mena daugybę publikų, jaudulio ir plojimų, daugybę muzikos, o kiek natų! Kažkaip apie samtį, menantį daug įvairiausių sriubų, kaip apie gyvą daiktą, būtų kur kas sunkiau galvoti. Instaliacijos sutemose stypsantys pučiamieji instrumentai yra tik nebylios išnaros, vis blyškesni pirmapradės idėjos šešėliai. O kai jų tokia galybė, liūdesys ima skandinti nespėjus net susivokti, tarsi per potvynį vikriai kylanti jūra. Kad dar labiau skaudėtų, Vaitiekūnas instrumentus kiekvieną atskirai pasodino ant kėdės, įžiebė lempelę, pajungė laidus ir liepė laukti muzikantų. Čia tas pats, kaip akluosius vestis į nebylųjį kiną. Žiauru, kitaip tariant. Tokia bjauriai nepatogi instrumentų padėtis man labai primena sceną iš Federico Fellini filmo „8½“, kur nusenusioms moterims leidžiama sušokti paskutinį šokį. Tragišką ir beviltišką šokį. Per spaudos konferenciją S. Vaitiekūnas, be visų kitų dalykų, grasino, kad tai paskutinis jo kūrinys. Tvirtai manau, kad niekas tuo nepatikėjo, nes jis yra vienas produktyviausių menininkų, ypač įvertinant, su kokiomis sunkiasvorėmis medžiagomis dirbama. O ir Marcello Mastroianni, su bizūnu rankoje varančio lauk, regis, nesimatė.

Antra, instaliacija „Requiem orkestrui“ yra paremta pertekliaus estetika. Saulius Vaitiekūnas visuomet siekė būti monumentalus, jam būdinga macho retorika. Tai rieduliais užverčia telefono būdelę, tai, žiūrėk, akmenų griūtis pilasi pro vartus. Visai tiesiai rėžiant, Vaitiekūnas nėra tas menininkas, kurį galima būtų apeiti. Griausmavaldžio balsas jus pagaus ir jėga bandys įtikinti tuo, kuo tiki pats menininkas, lyg niekaip kitaip ir būti negali, lyg kita nuomonė būtų nuodėmė. Temperamentas visu savo pajėgumu išsiskleidė ir šįkart. Erdvės įgavo gaivališkų džiunglių pavidalą. Prietema ir gyvatiški, vijokliški laidai. Kaip ir palei tankų mišką vaikščioji pakraščiais, nes jei įžengsi – pražūsi.

Iš esmės kūrinys turinio prasme nesikeistų, ar tai būtų viena salė, dvi, ar keturios. Legaliai galima piktintis gigantomanija. Bet, prisipažinsiu, man asmeniškai nesibaigiančių džiunglių egocentriškas vešlumas yra jau net atskira ir, sakyčiau, svaiginanti kūrinio savybė, kurią geriausiai įvardytų tiksliai neišverčiamas rusiškas žodis bespridel – beribiškumas, kaip tam tikra laisvės forma. O turint galvoje, kad instaliacija atlikta savais ištekliais, telieka gerbti menininko prioritetus ir polėkius. Ir šiaip, palyginti su menininkų poros Christo ir Jeanne-Claude užmojais (už savo pinigus pakuoja didelius statinius ir salas) pasipiktinimas būtų tiesiog smulkmeniškumo apraiška.

Nemanykit, kad čia jau viskas... Yra dar keliolikos didelio formato nuotraukų serija koridoriuje. Su fotografu Arūnu Baltėnu siekta išgauti kitos meninės kokybės. Iš išgauta. Panašu į film noir juodus automobilius, naktyje glostomus miesto žiburių. Instrumentai, nors ir apraizgyti laidų, nuotraukose atrodo oriau. Fotografija, valdydama šešėlius, geba iš visų padaryti asmenybes. Ypač kai riestanugariai pučiamieji – tokie fotogeniški pozuotojai. A. Baltėnas greičiausiai ir samčius sugebėtų nufotografuoti taip, kad graudulys sudrėkintų akis.

Bet nuotraukų man jau buvo per daug. Gaunamas tas pats efektas, kaip kad stovint prie Eifelio bokšto: jei tik nusuksi žvilgsnį, vis tiek visur matysi mažus jo dublikatus (visokios kokybės, net gerų fotografų). Instaliacijos nuotraukos gali padėti tik tiems, kurie nedrįsta dėl įvairiausių priežasčių susidurti su natūra. Ir pačių nuotraukų kiekio padėtis lygiai tokia pati, kaip ir instaliacijos salių klausimas. Gali būti viena, gali būti dvi, nors ir šimtas. Daugiau kietumo kūrinio kūne iš to nebus.

Trečia, „Requiem orkestrui“ yra vienas iš tų kūrinių, kuris negali gyventi be už jo esančios asmenybės. Kaip kad Andy Warholo drobės ir daiktai būtų buvę tik nevykęs nežinia kas be jo atsainios ir kvestionuojančios asmenybės, taip ir „Requiem orkestrui“ be temperamentingo Vaitiekūno tebūtų pučiamųjų ir laidų spūstis. Menininkas apraizgo ne tik laidais, bet ir istorijomis, sukuria ne tik mįslingą apšvietimą, o tiesiog atskirą energetinį lauką. Instaliacijai reikia Vaitiekūno. Vaitiekūnui reikia instaliacijos. Tai du neatskiriami dalykai. Santykis tarp jųdviejų maždaug toks, kaip tarp rylos ir muzikanto. Menininkas suka rankenėlę ir tada instaliacija groja tam tikras reikšmes. Pati savaime instaliacija irgi gana įspūdingas reginys, labai imlus interpretacijoms. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Ne sluoksnių (susisiejančių struktūrų), o vienas į kitą panašių medžių, kurie ima klaidinti. Todėl vis dėlto geriau, kai „rylininkas suka rankenėlę“.

Viskas, ką čia pasakiau, gali būti panaudota prieš mane teisme, t. y. nurašyta į dar vieną oficialų šio kūrinio temos įvardijimą – nesusikalbėjimas. Anot menininko, žmonės nebesusišneka. Instrumentai nebesugros jokio kūrinio, juolab kad tokios sudėties pučiamiesiems kūrinys neparašytas. Lempelių šviesą Vaitiekūnas įvardija kaip viltį, kad gal kas nors ateis ir kaip nors sugros. Beatodairiškas tikėjimas toks tvirtas, kaip rusiškuose filmuose apie karą, kai viskas beviltiška, o žmogus vis tiek „žino“, kad rusai laimės. Nenuvertinkim šitų jausmų treniruočių poveikio. O štai man visai nesinori, kad ateitų minia ir per jėgą visi sugrotų vieną melodiją. Gal kaip tik tyla ir yra atsakymas. Gal vilties suteikia mintis, kad visą laiką groję instrumentai dabar galės išmokti klausyti?

 

Skaitytojų vertinimai


13115. instrumentai2008-03-10 12:09
O ko jie klausysis?

13118. Lapė2008-03-10 13:19
Vaitiekūno ir menotyrininkių. Ko gi daugiau...

13120. magistras2008-03-10 15:57
vaitiekunas-pripažintas įtakingas ir svarus kūrėjas. ohoho.čia tai bent.

13123. nemagistras :-) 2008-03-10 16:46
O ko jau jis nepripazintas? Puikus menininkas! Puikus sumanymas! Puiki instaliacija, atspejanti daugelio vidines nuotaikas ir isgyvenimus! BRAVO! Puikus straipsnis! Aciu!

13126. Anaba2008-03-10 18:04
Slamsto kruva suverst nereikejo vargti taip, apsizvalgius tiek visko po ziemos...Ponia ar panele M.K.gavo uzsakyma ir ji ispilde- kas cia per puikus straipsnis, puikus menininkas...JUOKINGA.

13127. duobe2008-03-10 18:23
Kurini gerai paaiskina: -"„Requiem orkestrui“ yra vienas iš tų kūrinių, kuris negali gyventi be už jo esančios asmenybės." as jo nepazystu. Tai viskas ir isaiskeja.

13129. perteklius2008-03-10 19:35
Metafizini siauba galima isvysti ir dulkiu saujoj. Ideto darbo ir pinigu kiekis atvirksciai proporcingas rezultatui.

13131. zee3 :-) 2008-03-10 21:36
kietas straipsnis. tikiuosi, kad SV kurinys yra vertas siu metaforu, kurias ne kiekvienas gal ir sugebes perskaityti. man atrodo, kad bergzdumas yra ta tema, apie kuria sukasi daugumos lt menininku (ypac vyru, pusamziu kartos) kuryba, tik retas kuris atvirai ivardija tai, prisidengdamas miglotomis teorijomis ar impresijomis. kam? juk tai neissemiamas kurybos saltinis...noretusi daugiau atviro asmeniskumo, ir maziau pretenziju i mistifikuota objekyvuma..

13141. ivs 2008-03-11 02:51
atrodo tai gerai.

13142. al tapytojas2008-03-11 09:57
Kariotiskiu savartynas su veikianciais gyvais personazais SV instaliacija pranoksta daugybe kartu, ir ne seni instrumentai, o gyvi zmones atrodo nepalyginamai dramatiskiau. Nebutis visada salia. Kokia prasme 4 metus dusintis, kad tai irodyti?

13143. Titas2008-03-11 10:22
SV: “Koks aš kietas, koks aš didis, koks aš žinomas, koks aš stiprus ir garsus! Koks aš filosofas! Pribloškiantis! Kaip išsiskiriu meniniam kontekste darbo masteliu! Tuoj parklupdysiu Europą!“ Burbulai pučiami ne tik NT rinkoje...

13145. hudoznik2008-03-11 11:29
degeneruojantis patosas ir jokios egzaltazijos- eksplotuodamas ready made`us pagal literaturines potekstes, SV panasus i nyku simuliakrini demiurga. eilini karta kurinys paspaustas po blefuojancia galerininiku nuostata menas-menui. eilini karta egocentrine SV ryla, sumalanti kontekstini daugiasluoksniskuma, sokdina kaprizingas, bet kompleksuojancias periodikos menotyrininkes.

13170. nuogybe besileidzianti laiptais2008-03-12 17:14
christo ir jean claude. oho.uz savus pinigus.ohoho.vaitiekunas. ihihi.

13171. studentė2008-03-12 17:26
plokščia,banalu,paviršutiniška,nuobodu...

13173. Anaba2008-03-12 21:11
Reziume:absoliutus s....

13182. Be_pykcio :-) 2008-03-13 11:07
Labai daug priesu turi SV. Arba daugelis nesioja savy labai daug pykcio. Matau, kad normalus menininkai cia nerasineja. Kas paragave yra tikros kurybs skonio ir kanciu, niekada nedristu Anabomis, Titais ar hudoznikais ar skrepliais cia taskytis. SV tai pavadntu greiciausiai NESUSIKALBEJIMU, o man atrodo, kad tai vidine zmoniu bjaurastis.

13183. geras ponas2008-03-13 11:33
man patiko šita instaliacija (kaip ir vaitiekūno ližės arba iš būdelės virstantys akmenys). ir tekstas šitas patiko - įdomu buvo skaityti

13186. kiskis p2008-03-13 14:20
labai logiska: kam nepatinka SV, tas yra bjaurybe.

13189. Be_pykcio2008-03-13 16:31
savo nepasitenkinima SV galima ir padoriau isreiksti, bet matosi, atsirado proga issilieti:) Tai ir liejasi kraujas laisvai:)

13191. to Be pykcio2008-03-13 18:27
Jei SV eina i viesuma su savo darbais ketindamas sokiruoti publika, tegu buna pasiruoses isgirsti ivairiu nuomoniu. Zmones skirtingi, mato ir masto nevienodai. Niekas nieko pikto nepasake, isskyrus savo nuomone apie musu demesiui pateikta kurini. Cia ne besispjaudantys Delfio komentatoriai, o ispruse meno suvokejai. Anonimai neturi jokio pragmatisko intereso nei peikti, nei girti. Tai puiki proga autoriui suzinoti kokias mintis jo kurinys sukelia ziurovui. Nei cia kraujas, nei cia skrepliai. Ir nematau ko cia isizeisti.

13192. idiotas :-( 2008-03-13 18:45
as pazistu ta vyruka, jis puikus teisininkas...daugiau nieko, o kad klimaksas suteikia energijos tai cia jokia metafizika

13194. hudoznik2008-03-13 18:56
genialus kurejas savo kurynyje ivertina metaforos kontraversijos galimybe- ar macho kartu su visais pustu harmoninga melodija sededamas valdzios orkestro duobeje? ar tik ne cia pakastos pykcio saknys?

13199. studentas2008-03-13 23:57
maciau tik viena pusetina sv darba moters su mazais suniukais nuotrauka,visa kita dekoratyvine tufta.

13203. hudoznik2008-03-14 01:03
ar diskretiskas kurejas leistu sau globalaus lietuviu dailei jubiliejaus proga rodyti kolegom b...?sutinku,kad tokia intriga kartais suaktyvina komunikacija,bet ar butina tokiu budu deretis su istorija?pasitiketi piaro pompa- taip pat ganetinai naivu.

13212. piaras2008-03-14 11:47
nieko...zuokas viska nupirks

13213. hudoznikui2008-03-14 12:35
noretum but kietas vargseli tu vargseli, nabageli, sieratele tu, liudnasis ubageli, nesielvartauk, surengsi savo zadetaji mitinga prie smc, uzimsi issvajota kuizino kede ir ten galesi savo barzdele kedenti. uiiii kaip as tave uzjauciu, neturi kur deti savo laiko, vis mintys tave kamuoja, (sriubavimas peraugantis i gilu radojima) Paduokite man nosine! nusivalyti akims!

13215. hudoznikui2008-03-14 13:55
hudoznike, tfu, robi, augink barzdą, rašyk komentarus ir galvok kad esi kietas hudoznikas, nors esi impotentas ir bezdarnikas

13216. kiskis p2008-03-14 14:30
gerokai ne i tema pavarete, anonime. be to, sakoma "nusisluostyti akis" o ne "nusivalyti". kalbos jausmo trukumas. bet gal zmogus mazarastis, negali zinoti. panasu.

13217. hudoznikui_dar2008-03-14 15:03
tai gi gali apsiriboti komentaru rasymu ir barzdu auginimu, labai perspektyvus verslas. Robis tu ar smobis, dzin cia visiem, svarbiausia barzda

13219. kolega2008-03-14 15:50
Maciau tas balteno fotografijas.tai blogiausia ka baltenas yra sukures.sveikinu arunai.

13220. kolegai ir kitiems kiskiams2008-03-14 16:31
Ai, rasykit jus cia ka tik norit, blevyzgokit, o SV pasides i savo asmenini archyva tikrai pavykusi MK straipsni gal net busimam grandioziniam albumui panaudos, o instaliacija kur gerai parduos. Taip jums visiems ir reikia. :))) ir gyvens sau toliau idomiai, kurybiskai ir laimingai!

13221. kiskis p2008-03-14 16:53
belieka palinketi sekmes. tikime kad viskas taip ir bus. ypac kad parduos - del sito abejoniu tikrai nera.

13222. Anaba2008-03-14 18:45
Ja, svarbiausiai, kad SV viska parduotu, o geriausiai tiems is kuriu supirko:-( kas del pykcio cia jo ner visai, paprasciausia konstatuojamas faktas: sis perfomance s.... aisku zmogeliukams visokiems kurie sedi tik Lietuvoje tai padaro ispudi, gali buti, kad mano nuomone subjektyvi, bet tai mano nuomone ir is manes jos neatims.O kas del mazarasciu, tai labai nemalonu-jau netgi mieliau tampa kiskio p samoningas xi, xi, xi...

13223. Ja2008-03-14 19:40
man labai gaila taip pat del mazarasciu, o Anaba, tu teisus.Tavo tiesa, Tiesa tavo.

13224. Anaba2008-03-14 20:56
Tavo tiesa, Tiesa tavo.Blefas!Tiesa tai driezo uodega-pabandyk paciupt uz jos...

13227. hudoznik2008-03-15 00:14
mano istikimas gerbejas zino, kad nuo komplimentu barzda ypac gerai auga. stengiasi labai, kadangi dar zino viena ypatinga dalyka- neapykanta ir meile tikrai nepanasi i driezo uodegos tiesa. nenustebau, kad mano istikimas gerbejas moka nusivalyti akis. jis puikus aktorius ir itaigiai blefuoja, kad iliuzija, tai juoda kate tamsiame kambaryje.

13240. jurg2008-03-16 18:46
veikla, kuri labai svarbi veiklai imituoti,- vadybines "kulturos" produktas. Vieno gaila-neliko tikram vietos

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 78 
0:21:09 Oct 14, 2009   
Feb 2007 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba