ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-09-25 nr. 958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PANOS KARNEZIS. Gimtadienio šventė (1) • KASPARAS POCIUS. Mokymasis kaip emancipacija (3) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • Su profesoriumi STASIU SKRODENIU kalbasi Mindaugas Peleckis. 400 žodžių paslaptisVIDAS POŠKUS. Ekspresionizmo beieškant (1) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalėDONALDAS STRIKULIS. Mstislavo Dobužinskio mokykla (1) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sVYTAUTAS P. BLOŽĖ. Eilės (1) • ODETA VILKIŠIŪTĖ. PaveikslasMARIJUS BERNATAVIČIUS. Lengvas būdas patekti ant knygos viršelio (2) • DAIVA ELERTIENĖ, DAINIUS ELERTAS. Pasmerktoji auklėjimo tradicijaVIDAS POŠKUS. Odė kontraforsuiANDRIUS PATIOMKINAStranstendencija iš dailylenčių, poušta lakuotais kelmais (347) •

Odė kontraforsui

VIDAS POŠKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus nuotrauka

Tu buvai pastatytas Vilniuje prieš keturis šimtus metų.

Tu remi vakarinę buvusių profesų namų sieną.

Nežinia, kieno galvoje gimė Tavo idėja. Tai galėjo būti ir namų statymo organizatorius – prepozitas tėvas Paulius Bokša, ir statytojas, architektas Jonas Pranckevičius, ir mūrininkas jėzuitas Stanislovas Bohdzievičius.

Tavo kūną sudaro (sudarė) plytos, čerpės ir jas rišantis skiedinys.

Tavo pamatuose galbūt yra laukuose rinktų granitinių riedulių.

Tavo plytos yra masyvios ir storos. Su braukais viršuje. Ant daugelio iš jų paviršiaus likę ryškūs plytininkų pirštų atspaudai. Kiekviena Tavo plyta yra truputėlį kitokia, individuali, su charakteriu. Perlūžusių plytų viduje marmuriškai kaitaliojasi gelsvai rausvi raštai – kaip sustingusios lavos rašysena.

Tavo čerpės yra rausvos, plokščios, nuapvalintais galais. Lyg žuvų žvynai jos, saugodamos nuo lietaus ir sniego, dengė Tavo paviršių.

Tavo skiedinys sudarytas iš kalkių tešlos ir užpildo (šiame pilna karoliukų dydžio mažų pilkų ir pilkšvų akmenukų).

Tavo planas yra paprasčiausias stačiakampis. Taviškis siluetas yra elementariausias statusis trikampis.

Tavo kūnas yra tvirtas, stamantrus plytinis monolitas.

Tavo šonai lygūs. Tačiau jie kvėpuoja (išsipučia ir susitraukia), alsuoja dirbančio žmogaus kvapu (tai nevienodų Tavo plytų kuriamas įspūdis).

Viršun Tu kyli veržliai, energingai, kaip sunkią naštą tempiantis padaras.

Tavo remiamą sieną vainikuoja paprastas manieristinis atikas.

Kai buvai pastatytas, Tu puoselėjai Lietuvoje tuo metu dar gyvybingas gotikines tradicijas, Tu įkūnijai renesansinių proporcijų idealą, su Tavo remiamu pastatu ir prie jo prigludusia Šventojo Kazimiero bažnyčia mūsų krašte prasidėjo barokas.

Tavo giminaičiai ir kolegos remia ne vieno bendralaikio statinio sienas. Artimiausi iš jų – Šventojo Kazimiero bažnyčios centrinės navos sienas. Panašūs į Tave tvirtina ir puošia Vijos bernardinų vienuolyno, Gaidžiūniškių protestantų maldos namų fasadus.

Tu (kaip ir visas vienuolynas) matei daug iškilių jėzuitų. Andriaus Bobolės, Alberto Vijūko-Kojelavičiaus, Konstantino Sirvydo, Žygimanto Liauksmino, Tomo Žebrausko šešėliai praslinko Tavo paviršiumi.

Tu patyrei nesuskaičiuojamą kiekį griaunančių karų.

Tu pergyvenai daugybę gaisrų.

Carų okupacijos metais Tu rėmei kareivines, sovietmečiu – vidurinę mokyklą.

Dabar Tu prisišliejęs prie Jėzuitų gimnazijos.

Tu egzistuoji nuošaliame, rakinamame kieme. Prieš Tave įrengta pati paprasčiausia automobilių aikštelė.

Prie Tavęs želia apdulkėjusios žolės ir nutrinti miesto krūmokšniai.

Prie Tavęs katės veda vaikus.

Per keturis šimtmečius Tavo kūnas įgavo taurią senatvės spalvą. Lyg rugpjūtinis įdegis patina padengė Tavo plytas.

Tavo plyšiuose įsikūrė vėdarėlių bendruomenės. Vorai ir skruzdėlės čia rado namus.

Prie Tavęs valgo valkatos. Prie Tavęs alų geria ir sienas teplioja jaunuoliai (užrašai Lytiniai santykiai, Alkofrontas ir kitkas palikta jų). Ant Tavęs gamtinius reikalus atliko ne vienas užklydęs turistas.

Nesenos „restauracijos“ metu Tavo kūną gerokai apskaldė. Per pusę nukapoto Tavo torso vietoje įrengė metalinę dėžę su elektros įrenginiais. Kita panaši konstrukcija pastatyta šalia. Dar – Tavo remiamo pastato sieną užgožė negrabi transformatorinė.

Tavo plytas ir plytgalius gerokai aprinko ir išmetė. Tave apdrėbė storu tinko sluoksniu. Šiuo metu Tu esi apgriozdintas statybiniu laužu.

Tu beveik sunaikintas ir beveik niekam nežinomas.

Tu nedaugeliui tapai reikalingas. Net ir Tavo remiamam pastatui...

Tu beveik praradai savo kūną ir dvasią.

Tu vos vegetuoji.

Tavo dienos beveik suskaitytos.

Tu esi paminklas ne tik nykstančiai praeičiai, bet ir mūsų neišprusimui.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 1 iš 27 
1:41:05 Sep 30, 2009   
Sep 2008 Sep 2010
Sąrašas   Archyvas   Pagalba