Eilėraštis tai labai maža
maždaug kaip Antilų ciklonas
kaip taifūnas Kinų jūroj
žemės drebėjimas Formozoj
Jan Cze Kjan potvynis
akimirksniu gali paskandinti šimtą tūkstančių kinų
tštai
Tačiau neduoda temos eilėraščiui
Per maža
Kaip švenčia mūsų mažame miestelyje
kaip stato naują mokyklą
kaip išrenka naują merą ir keičia turgaus dienas
tas yra dabar pasaulio centre kuris yra dabar
prie okeano upės graužiančios horizontą
Eilėraštis tai labai maža
2
Sudie mano apskrita žeme
sudie gatvės medžių eilės
einu aš į tylumą ramią
ištarti labas eilėms
Kiekvienas poetas gali
sabotuoti savo eiles
užgesinu nuorūkėlę
ir einu stikliuką išliežt
3
Gerai išdėstyti gerai parinkti
kai kurie žodžiai sudaro poeziją
žodžiai užtenka kad juos mylėtum
ir parašysi eilėraštį
ne visada žinom ką sakom
kai gimsta poezija
iš pradžių reikia rasti temą
užvardinti eilėraščiui
bet kitą kartą verki juokies
rašydamas poeziją
tai visada kachkas kraštutinio
eilėraštis
4
Mūsų vardai mūsų žodžiai mūsų žolės
džiūsta žodyne
kurį laižo veršis atsigėręs pievoje
mūsų orai mūsų begemotai mūsų kalnai
tiršti lengvi arba sunkūs bet žali
kai pilkuoja merijos iškaba
visada aprasojusi mirusiųjų neapykanta
kai saulė gnomono šnervėse
įpučia aukštos daržo blakės prigimtį
per kurią bėga uždusę zebrai
sparnuotais slaptažodžiais žaismingomis kojomis
nuo amžių teisėtvarkos pakrikštyti
kad glūdėtų ten žemai žodyne
mūsų vardai mūsų žodžiai mūsų malerbai
5
Dievulio dievuli kaip noriu parašyti mažą eilėraštį
Žiū kaip tik vienas prabėga
Mažas mažas mažas
eikš čia aš tave užversiu
ant siūlo kaip karoliuką su kitais savo eilėraščiais
eikš čia aš tave įbukinsiu
į visų savo raštų sudėtį
Eikš aš tave įpapūetinsiu
Įrimuosiu
Įritminsiu
Įlyrinsiu
Įpegasinsiu
Įeiliuosiu
Įprozinsiu
Tai karvė
nudūmė laukais
6
Juoda rašalinė mėnulio šviesoj
Juoda rašalinė mėnulio šviesoj
mėnulio šviesoj rašalinė juoda
mėnulio šviesoj rašalinė juoda
vargšui poetui paskolino plunksną
vargšui poetui paskolino plunksną
reikia trupučio šviežumo šį vakarą
mėnulio šviesoj rašalinė juoda
per baltą popierių bėga plunksna
plunksna bėga zen juodomis strėlytėmis
Baltas mėnulis tamsi rašalinė
naujagimis turi tėvą ir motiną
mėnulis baltas tamsi rašalinė
7
Kada poetai nuobodžiauja tada jiems atsi-
Tinka kad paima į rankas plunksną ir parašo eilė-
Raštį žinoma su sąlyga kad bar-
Bėtų šiek tiek po-
Ezija
8
Kur yr mano eilių registras
aš norėjau...
nėra popieriaus nė plunksnos
nebus daugiau eilėraščio
štai aš veidu į nieką
į visko nieką
į nebūtį
a kaip jaučiuos metafiziškai
nėr ugnies nei žvakės
poetikai
9
Ar šį vakarą
parašysiu eilėraštį
ainiams?
Na na
Puiki mintis
Esu tikras dėl savęs
išeinu
ir
tiems
ainiams
sakau š... ir atsiš...
ir atsiapsi...
keistiems veidmainingiems
ainiams
kurie laukia savo eilėraščio
o bet
10
Kardas iš medžio šiaudų iš žolės ir iš miltų
tuščiavidurio šeivamedžio šautuvai
patrešusio gluosnio patrankos
visa ši kariuomenė laukia
mažų vaikų gimimo
šešėliai ir svoriai ir ašaros ir prakaitas
lova snarglių perkusija
puodai kaip avinai traukomi po dulkes
šliaužiojimai po sunkiai apkrautom kėdėm
bliauna esybė savo gražiausiais metais
vaikas visai mažas vaikas
kiti suprato ir dangus suprato
ir ūsai rūstūs ir kelnyčių vidus
suprato ir baltai stipriai pūslėtos krosnelės
kurios alsuoja nerūkdamos suprato
suprato kiti ir senelis
kuris suprato zirgi
vaikui sako
kardas iš medžio šiaudų iš žolės ir iš miltų
šautuvas ant peties ant galvos šalmas
ir vaikas nugalėtas eina į mokyklą
vėliau iš jos išeina
tada jis kartais rašo eilėraščius
tema kurios labai reikia kitiems
Viens kaip šis dvitaškis
kardas medinis kardas medinis kardas medinis
kardas iš medžio šiaudų iš žolės ir iš miltų
11
Traukinys švilpia naktį
šito eilėraščiui turi pakakti
Traukinys švilpia Bohemoje
tai tema poemai
Traukinys švilpia melod-
ingai tinka odei
Traukiniui kurs švilpia kaip varnėnas
tinkamiausias bus sonetas
Traukinio kurs švilpia kaip ežys
užtenka visai epinei poemai
Tik traukinys švilpiantis naktį
duoda poezijai temą
12
Paimkite žodį paimkite du
išvirkite kaip kiaušinius
paimkite žiupsnelį prasmės
paskui didelį gabalą nekaltybės
užkaitinkite ant nedidelės ugnies
nedidelės technikos ugnies
įpilkite mįslingo padažo
pabarstykite keletu žvaigždžių
užpipirinkit o paskui uždėkit sparnus
yra gerų vietų, bet tik keletas, nes visur šlykščiai, stačiai vemt verčiančiai kalbama apie šūdą - kaip aš dabar tuoj parašysiu maža eilėraštuką, išgarsėsiu ir galėsiu sau ramiai ir patogiai atsisėdęs kentėt.