SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-06-25 nr. 620

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Vika Ryžovaitė
Sapnai ir paprastumas
7

Muzika 
• Beata Leščinska
"Midem" – šansas muzikos leidybai
• Vladas Zalatoris
Subtilios vokalinės muzikos vakaras
• Širdžių muzika Rašytojų sąjungos salėje
• Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo sukaktis
• Jaunatviškoji "Traviata"2
• Senosios muzikos mėgėjams
• Vasaros sezonai Trakų pilyje
• KONCERTAI

Dailė 
• Agnė Narušytė
Klijuokime etiketes!
3
• Nuotrauka
• Ona Gaidamavičiūtė
Grafikos konfigūracijos
• Lina Jakeliūnaitė
Transmigracija
3
 Asta Giniūnienė
Lietuvos globėjas
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Irena Aleksaitė
Keturioliktasis teatrinis "Kontaktas"
• Birutė Mar
"Trečiojo kūno" link
1
• Ieškome lietuviško Šekspyro!!!
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Norėjau įdėti kažką savo2
• Kas vadovaus Lietuvos lentpjūvei?1
• Skalvijos" kino centro cikle "XX a. kino klasikai" – geriausi Chen Kaige filmai
• Vilniaus dokumentinių filmų festivalis bendradarbiaus su Tarptautiniu Amsterdamo dokumentinių filmų festivaliu
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Rusijos studijų centras2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Lietuvos globėjas

Paroda "Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija Lietuvoje"

Asta Giniūnienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Procesijų altorėlis su šv. Kazimiero atvaizdu. Nežinomas XVII a. tapytojas. Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia
A. Poškutės nuotr.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje šv. Kazimiero jubiliejinių metų proga surengta Lietuvos globėjui skirta paroda. Vilniuje prieš 400 m. buvo iškilmingai atšvęstas oficialus karalaičio Kazimiero pripažinimas šventuoju. Paroda – vienas iš kompleksinės šventinės programos renginių. Ją sudaro koncertai, teatralizuota eisena, poezijos, kultūros istorijos vakarai. Ši pirmoji paroda veiks iki lapkričio 7 d., antroji bus pristatyta rudenį, lapkričio 18 d., ir veiks iki 2005 m. kovo 4 d. Parodos rengėjai ruošia knygą, kuri apims ne tik eksponatus, bet ir išsamiai pristatys su šventojo kultu susijusias vertybes, esančias Lietuvos bažnyčiose.

Paroda "Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija" sumanyta ir įgyvendinta bendradarbiaujant dviem institucijoms – valstybinei ir bažnytinei – Lietuvos nacionaliniam muziejui (LNM) ir Vilniaus arkivyskupijai. Vertybiniai kultūriniai bei estetiniai kriterijai buvo sujungti su sakralia, pirmine objektų paskirtimi, tikėjimo bei pamaldumo praktika. Taip išvengta nuo sovietinių laikų likusio drastiško liturginių objektų atribojimo nuo tikrosios jų būties, paskirties, inspiracijos šaltinio. Paroda nepribloškia apimtimi, dydžiu, galime aiškiai užčiuopti jos koncepciją. Paprasčiau ir tiksliau pasakius, matyti parodos rengėjų – Vilniaus arkivyskupijos menotyrininkės Sigutės Maslauskaitės ir muziejaus menotyrininkės Neringos Markauskaitės – pasišventimas bei tikras išmanymas. Apie jį liudija ir ilgas sąrašas, nurodantis, iš kur surinkti šie eksponatai, ir informatyvūs jų aprašai, ir parodos architektės Gražinos Pajarskaitės vizualinis sprendimas.

Visų pirma buvo peržiūrėti muziejaus fondai – grafikos, tapybos, skulptūros, tekstilės, taip pat tautodailės ir auksakalystės dirbinių rinkiniai. Galime pamatyti ikonografiniu požiūriu įdomią XIX a. graviūrą "Tikrasis krikščioniškas vynuogynas" – Šv. Rašto palyginimo apie vynmedžio šakeles alegoriją. Tarp vaisingų medžio šakelių randame įrašą: "Šv. Kazimieras 1484". Pirmą kartą parodoma Paparčių Šv. Stanislovo bažnyčios altoriaus detalė su popiežiaus Klemenso VIII paveikslu, taip pat eksponuojamas dar vienas retas šv. Kazimiero atvaizdas – jis nutapytas jėzuitų drabužiais, labai panašus į jėzuitą šv. Stanislovą Kostką. Kiti parodoje eksponuojami kūriniai atvežti iš Kauno arkivyskupijos, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės (ČDM), Šiaulių "Aušros", žemaičių "Alkos", Kretingos kraštotyros ir Alantos bažnyčios muziejų, privačių kolekcijų. Toliau tektų vardyti ilgą Lietuvos bažnyčių sąrašą. Eksponuojami Vilniaus universiteto bibliotekos senieji spaudiniai ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugoma popiežiaus Klemenso VIII brevė. Dauguma kūrinių iš bažnyčių buvo restauruoti, o restauratorių išvados padėjo patikslinti jų sukūrimo datą.

Parodos turinį tiksliai atspindi jos pavadinimas. Eksponatai leidžia prisiliesti prie šv. Kazimiero kulto raidos ir plėtotės. Šv. Kazimiero kanonizacijos istorijos pradžią iliustruoja iš Romos atvykusio popiežiaus legato vyskupo Zaccaria Ferreri parašyta pirmoji šventojo biografija su mums žinomu šv. Kazimiero atvaizdu. Eksponuojama 1602 m. lapkričio 7 d. popiežiaus Klemenso VIII brevė – reikšmingiausias dokumentas, patvirtinantis kanonizaciją; pagal šią brevę Lietuvoje buvo leidžiama švęsti šv. Kazimiero liturginę šventę, joje nurodyti skaitiniai bei maldos į šventąjį. Lotyniškais rašmenimis išrašyti maldos žodžiai (lankytojams pateiktas lietuviškas brevės vertimas) atspindi šv. Kazimiero šventumo savitumą: "Dieve, kuris karališkoje prabangoje išsaugojai tavo išpažinėjo šventojo Kazimiero dvasią nepaliestą vilionių, meldžiame, padaryk, kad Tavo tikintieji taip įsitvirtintų Tavo meilėje, kad žemiškuosius dalykus paniekintų ir visuomet siektų dangiškųjų. Per mūsų Viešpatį".

iliustracija
Šv. Kazimiero ir šv. Stanislovo Kostkos skulptūros. Nežinomas XVII a. skulptorius. Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios muziejus
A. Poškutės nuotr.

Parodoje eksponuojamas popiežiaus Leono X, kuris rūpinosi kanonizacijos procesu, atvaizdas, taip pat šv. Kazimiero kulto skleidėjų, pvz., karališkosios Vazų dinastijos atstovų, portretinės graviūros. Jų dėka lig šiolei stovi Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčia bei Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia. Pateikiama ir įdomių istorinių faktų, pvz., kaip Leonas Sapiega nešė iš Romos atvežtą vėliavą su karalaičio Kazimiero atvaizdu. Tokios istorijos marginalijos tarsi atgaivina praeitį. XVI a. kapa vertintina ne vien kaip unikalus liturginis drabužis, ją, pasak legendos, Vilniaus bernardinams padovanojo šv. Kazimiero motina, karalienė Elžbieta, labai pamaldi moteris.

Lietuvos vienuolijų indėlį puoselėjant šv. Kazimiero kultą perteikia parodoje eksponuojama Kauno pranciškonų monstrancija (saugoma LNM), papuošta šv. Pranciškaus ir šv. Kazimiero figūrėlėmis. Retos šv. Kazimiero ir jėzuito šv. Stanislovo Kostkos altorinės skulptūros iš Alantos bažnyčios priskiriamos prie ankstyviausiųjų parodos medžio drožinių (XVII a. II p.). Kitas labai vertingas eksponatas – barokinis XVIII a. trečiojo ketvirčio Semeliškių procesijų altorėlis su Lietuvos globėjo šv. Kazimiero ir Jėzaus Nazariečio paveikslais. Šis trinitorių vienuolių platinamas nuteistojo Kristaus Karaliaus ikonografinis atvaizdas dera prie šv. Kazimiero paveikslo. XVIII a. Kristus Karalius taip pat pelnė Lietuvos globėjo titulą.

Parodoje kulto ir ikonografijos temos tarpusavyje susipynusios, bet pastarajai tenka didesnis dėmesys. Mat pamaldumo objektu gali būti ir kuklus masinės produkcijos religinis paveikslėlis – "abrozdėlis". Rengėjai sąmoningai vengė panašių kūrinių. Ne paslaptis, kad tiek, profesionalių, tiek primityvesnių darbų, sukurtų P. Nemirovskio, V. Majeranovskio ir V. Slendzinskio, J. Mackevičiaus, Lietuvos bažnyčiose yra gana daug. Be to, kai kuriuos minėtus meno kūrinius bei kokybiškas jų kopijas galima išvysti Lietuvos dailės muziejaus ekspozicijoje.

Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos rengėjai siekė parodyti šventojo atvaizdų įvairovę. Greta tikinčiųjų pamilto šv. Kazimiero atvaizdo, kur šventasis meldžiasi prie uždarytų Vilniaus katedros durų, arba kito atvaizdo, kur jis laiko leliją – skaistumo simbolį, būta daug kitokių šventojo gyvenimą iliustruojančių kūrinių. Ikonografiniu požiūriu vertas atidos XVIII a. pr. Liolių bažnyčios paveikslas (saugomas LNM). Jame šventojo dvasinei kovai ("verčiau mirti, nei, sunkiai susirgus, gydytojų patarimu prarasti dorumą ir nekaltybę" – pagal brevės tekstą) pavaizduoti dailininkui nepakako paminto amūriuko, jis nutapė ir velnią, siūlantį šventajam gražuolę. Kitas šv. Kazimiero ikonografinis atvaizdas: po nesėkmingo žygio į Vengriją šventasis meldžiasi prie švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslo (Jonas Chruckis, 1849, ČDM). Greta matyti nublokšti valdžios atributai – karalaitis atsisako sosto ir karūnos. Dažnai Lietuvos globėjas vaizduojamas ir šventųjų draugijoje. Restauruotame, parodos rengėjų "atrastame" Alsėdžių bažnyčios paveiksle šv. Kazimieras kartu su kitais šventaisiais garbina švč. Trejybę.

iliustracija
Pirmasis žinomas šv. Kazimiero atvaizdas. Iš pirmosios šv. Kazimiero biografijos (Zaccaria Ferreri, "Vita beati Casimiri Confessoris", 1521, Vilniaus universiteto biblioteka)
K. Stoškaus nuotr.

Į parodą galime pažvelgti ir kitokiu aspektu. Įdomu patyrinėti, kaip keitėsi šv. Kazimiero atributai: pirmosios biografijos raižinyje pavaizduoti rožinio ir lelijos simboliai, po oficialaus šv. Kazimiero pripažinimo šventuoju 1604 m. – lelija ir kryžius, palmės šakelė, vėliau – karališkos regalijos. Yra netikėtų vėlesnių intarpų, antai praėjusiame amžiuje sukurtame paveiksle šv. Kazimieras pavaizduotas su erškėčių vainiku. XX a. šv. Kazimiero kultas atgyja, tačiau sakralumą nustelbia tautinis patosas, ir nesvarbu, ar tai būtų nemažo formato kopija, ar tradicinės ikonografijos kūrinys, ar savita kompozicija.

Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, kultą populiarino dievadirbiai, išdrožę medinių šventojo skulptūrų, tuo tarpu liaudies meistrų grafikos raižiniuose jo atvaizdas retas. Dievadirbiai mokėsi iš profesionalių dailininkų kūrybos, ne vienas skaitė ir M. Valančiaus "Šv. Kazimiero gyvenimą". Dievadirbio K. Katino sukurtoje skulptūrėlėje (Ukmergės kraštotyros muziejus) pavaizduotas besimeldžiantis šv. Kazimieras, ant metalo plokštės įrėžti "Omni die dic Mariae" giesmės žodžiai. Jais prasidėdavo kasdienė prakilniojo šventojo malda; po šv. Kazimiero mirties giesmės nuorašas buvo įdėtas į jo karstą.

Parodoje atsispindi įvairių laikmečių lūkesčiai, žmonių viltys, susietos su šv. Kazimieru; jis ir šventasis Lietuvos globėjas bei užtarėjas, šviesusis kunigaikštis, romantiškas skaistus jaunuolis, ir karys bajoras.

Ši išsamiai parengta paroda įdomi įvairiais aspektais, todėl ji patraukli ir specialistams, ir istorijos bei dailės gerbėjams, ir tikintiesiems. Ji ne tik atveria žinomus ar mažiau žinomus šv. Kazimiero kulto ir ikonografijos ypatumus, bet skatina permąstyti ir kartais iš naujo suvokti asmeninį savo santykį su šiuo Lietuvos šventuoju ir Lietuvos istorija.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 81 
2:49:57 Aug 19, 2009   
Dec 2006 Apr 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba