Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-10 nr. 3245

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EMILY DICKINSON.
4
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“

PUBLICISTIKA 
• STASYS STACEVIČIUS.
Vienaragio klajonės (2)

LITERATŪRA 
• RITA IVINSKYTĖ.
Apmąstau pasaulį. Szymborskos

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato
1
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokio žmogaus nemėgo Kristus?
13
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui
• Su JUSTINU SARTAUSKU kalbasi SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Šiaulių dramos teatro spektaklius rodys Šiaulių televizija

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi Vilniaus tapybos tradicijos
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu

MUZIKA 
 VACLOVAS JUODPUSIS.
Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

PAVELDAS 
• ALFONSAS TAMULYNAS.
Tūkstantmečio parodoje – Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose
• „Neregėta Lietuva“ Japonijoje­­­

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Tūkstantmečio paunksmėje
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
1953

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ.
3

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ALGIS KUKLYS.
Sūnaus vardas

VERTIMAI 
• MARLEN HAUSHOFER.
Pasileidėlis

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Profesionaliųjų imtynių spektaklis

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Utenos muzikos fenomenas pagal Vasha Dadaya: „Tikra magija“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• BIRUTĖ ASEVIČIŪTĖ.
„Folk session“: tautinio identiteto ženklai jaunųjų menininkų akimis

KULTŪRA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
K. G. Jungo idėjos – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo fone
3

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kaip prapuolė slibinai
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Kodėl išnyko undinės
• KĘSTUTIS PULOKAS.
Praėjusių vasarų kronika
• Skraidom užsienio lėktuvais

MUZIKA

Festivalis pasibaigė, festivalis prasidės…

2009-ųjų „Sugrįžimus“ palydėjus

VACLOVAS JUODPUSIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vaidą Raginskytę baigiantis koncertui maloniai sveikino profesoriai Vytautas Viržonis ir Virgilijus Noreika
Autoriaus nuotrauka

Lietuvos muzikų rėmimo fondas (LMRF) prieš 18 metų suformuotas programas vykdo išsijuosęs, be atokvėpio savaičių ar mėnesių. Vos pasibaigė 2008–2009 m. „Alma Mater musicalis“ koncertų ciklas Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, balandžio 1 d. (kaip buvo skelbta, taip ir įvyko, nesumeluota!) prasidėjo XI tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“, kurio, kaip liudijo pilnutėlės salės klausytojų, laukė ir sugrįžtantieji, ir jų besiilgintieji. O tai ir yra vienas gražiausių įspūdžių, kurį dar prieš 1999 m. pavasarį surengtą pirmąjį festivalį pajuto ir suvokė fondo moterys (direktorė Liucija Stulgienė). Troškimas, kad būtų palaikomi ryšiai su svetur gyvenančiais mūsų tautiečiais muzikais, jau tada buvo didžiulis. Jis neblėsta, kaskart vis labiau aktualėja, nes mūsų tautiečių muzikų jau sutiksi ir egzotiškiausiose šalyse. Tad šiandien yra ypač svarbu siekti, kad Lietuva nepamirštų savo vaikų. Ir dabar LMRF turi visą informaciją, palaiko ryšius ne tik su Europos šalyse gyvenančiais, ten besimokančiais ar dirbančiais, bet ir su JAV, Kanadoje, Tailande įsikūrusiais įvairių kartų lietuvaičiais muzikais, galėtų pateikti net kelių būsimų festivalių dalyvių programas, žinoma, jei to neribotų skiriamos paramos lėšos. O nuo jų kaip tik dažniausiai ir priklauso festivalio dalyvių skaičius, kai tenka atsisakyti iš tolimųjų kraštų norinčių atvykti ir muzikuoti Tėvynėje. Beje, vienas vadybininkas yra pareiškęs, kad su užsienio atlikėjais reikia atsiskaityti „oriai“ (neturėtų būti nusigręžta ir nuo mūsiškių atlikėjų). Bet ar galima atsiskaityti „oriai“, jeigu plačią programą aprėpę „Sugrįžimai’ iš valstybės biudžeto gavo tik 15 tūkst. Lt? Dar ir dabar norisi geriausiu žodžiu minėti operos solistų S. Larino ir L. Deksnytės-Larinos dalyvavimą 2006 m. „Sugrįžimuose“, į kuriuos jie atvyko savo lėšomis, o gautas pajamas skyrė neįgalių jaunų žmonių meniniam ugdymui. Štai koks patriotizmas!

Šių metų „Sugrįžimų“ festivalis buvo vienuoliktasis ir vyko finansinės krizės paliestu laikotarpiu. Sunku pasakyti, koks jis būtų buvęs, jei dalyviai nebūtų ėmėsi ant savo pečių kartu nešti finansinę naštą. Ta našta nemaža, bet troškimas muzikuoti Lietuvoje buvo didesnis. Kaip liudijo koncertai, visi atlikėjai jiems rengėsi atsakingai ir nuoširdžiai. Tai ir lėmė, kad šių metų „Sugrįžimai“ sulaukė tautiečių iš JAV, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Norvegijos, Rusijos, Estijos, Suomijos, su kuriais kartu į Lietuvą atvyko ir muzikavo atlikėjai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Dažnam svečių koncertui talkino Lietuvos atlikėjai, kurie atnaujino savo kūrybines pažintis su išvykusiaisiais ir suteikė malonių akimirkų mūsų šalies klausytojams. Festivalio koncertai vyko Vilniaus rotušėje, Taikomosios dailės muziejuje, Vilniaus paveikslų galerijoje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Mykolo Römerio universitete, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Stasio Vainiūno namuose, Kauno filharmonijoje ir Marijampolės kultūros centre. Malonu, kad šiųmečiame festivalyje prasmingai „suskambo“ čiurlioniška tema – dalyvavo menotyros daktarė docentė Laima Marija Petrusevičiūtė, pristačiusi savo knygą apie norvegų dailininką E. Munchą ir M. K. Čiurlionį, jų kūrybos paraleles. Tai jau nauja gaida „Sugrįžimuose“!

Žvelgiant į šiųmečio festivalio programą džiugu, kad „Sugrįžimų“ istorija jau apima beveik 200 koncertų, dalyvavo beveik 300 atlikėjų, tarp jų –­ per 100 mūsų tautiečių ir 56 užsieniečiai, atvykę su kolegomis lietuviais net iš 25 šalių. Beveik tiek pat jiems talkino ir mūsų šalies atlikėjų. „Sugrįžimuose“ skambėjo 56 lietuvių kompozitorių opusai. Vien šiųmečiame festivalyje išgirdome Z. Bružaitės, A. Šenderovo, F. Latėno, A. Martinaičio (D. Puodžiukas ir A. Puodžiukas pirmą kartą atliko jo „Belaukiant F. Schuberto“), V. Klovos kūrinius, A. Raudonikio ir H. Lingertaičio (JAV) dainas. Atlikta daug praeities kūrėjų J. Naujalio, B. Budriūno, J. Kačinsko ir kitų opusų, o A. Mikulskio kūrybai buvo skirtas vakaras Stasio Vainiūno namuose, kur kasmet nuo 2000 m. rengiami išeivijos muzikų – kompozitorių, dainininkų, poetų kūrybos vakarai, vis tikintis, kad jie „sugrąžins“ jų kūrybinį palikimą į Lietuvą, ir jis taps artimesnis Lietuvos klausytojams. Nuo 2000 m. čia skambėjo kompozitorių Giedros Gudauskienės, Vlado Jakubėno, Jeronimo Kačinsko, Broniaus Budriūno kūriniai, žavėjomės Stasio Santvaro, Bernardo Brazdžionio kūrybiniu palikimu, operos solistų Juozės Krištolaitytės-Daugėlienės (ir poetės), Juozės Augaitytės, Vincės Jonuškaitės-Zaunienės, Stasio Baro balsais. Onos ir Alfonso Mikulskių pavardės ir jų nuveikti darbai puošia lietuvių tautinės muzikos aruodus, todėl čia kankliavo Aistė Bružaitė, muzikavo ansamblis „Vaivora“ (vadovė Lina Naikelienė), solistė Gema Šinkevičienė, buvo pasigrožėta ir „Čiurlionio“ ansamblio įrašu, nuotraukų ir dokumentų paroda. Šis vakaras priminė, kad prieš metus Amžinybėn išėjo garsioji „kanklių karalienė“, o rudenį minėsime jau 100-ąsias A. Mikulskio gimimo metines.

Galima pasidžiaugti, kad LMRF darbuotojai, rengdami „Sugrįžimus“, būsimiems koncertų dalyviams primena lietuvių kompozitorių kūrybą. Tiesa, rengiant pirmuosius festivalius, reikėjo gerokai paraginti, kad svečių programose atsirastų M. K. Čiurlionis ar kuris nors šiandienos lietuvių kompozitorius. Dabar didesnės agitacijos nebereikia: atlikėjai noriai ieško muzikinių kontaktų su kompozitoriais ir jų kūriniais papuošia savo pasirodymus. Atsiranda entuziastų, kurie, atvykę į „Sugrįžimus“, lietuvišką muziką interpretuoja drauge su tų šalių atlikėjais. Ir šį kartą maloniai pradžiugino pianistės Ievos Stružaitės ir dainininko Ǿrjano Hartveito iš Norvegijos atlikti Vytauto Klovos (Ūdrio daina iš operos „Pilėnai“, J. Mackonio eilės) ir Algimanto Raudonikio („Švelnumas“, E. Selelionio eilės) kūriniai. Solistas puikiai interpretavo (neabejoju, kad tai – nuoširdus I. Stružaitės dėmesys) šią muziką. Tai jau ne vien pasirodymas Lietuvoje, bet ir lietuviškos muzikos sklaida užsienyje. Norisi tikėti, kad atlikėjai tuos kūrinius populiarins būsimuose savo koncertuose.

Šiųmečiai „Sugrįžimai“ pažėrė aukšto meninio lygio vakarų, kurie žavėjo ir reiklią Vilniaus publiką. Norėtųsi išskirti smuikininkės Rūtos Lipinaitytės, fleitininko Alberto Stupako ir pianistės Indrės Baikštytės, pianistų Sandros ir Andriaus Urbų, dainininkės Vaidos Raginskytės ir pianistės Linos Krėpštaitės, pianistės Ievos Stružaitės ir dainininko Ǿrjano Hartveito, dainininkės Kristinos Zmailaitės ir kitų pasirodymus. Žavėjo profesionalus brolių Dainiaus ir Aido muzikavimas, jų susitikimas Vilniaus B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Po ilgokos pertraukos vėl teko išgirsti dainininkės Marytės Bizinkauskaitės ir pianistės Aušros Motuzienės (jų koncerte Nacionalinėje filharmonijoje dalyvavo operos solistas Edmundas Seilius, o Marijampolėje – Ramūnas Urbietis) duetą. Kiek gražaus, jaudinančio Tėvynės ilgesio nuskambėjo šiuose vakaruose! Dar subtilesnis ir šiltesnis jų vakaras buvo Marijampolėje, kur publika maloniai sutiko įvairiais talentais apdovanotą Helmutą Lingertaitį (gimęs Marijampolėje, o atvyko iš Bostono), kuris lietuviškai dainai skyrė nemaža metų, eiliuoja ir kuria muziką dainoms, kurias žaviai interpretavo M. Bizinkauskaitė.

Nebe pirmą kartą „Sugrįžimų“ dienomis LMRF kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie LR Vyriausybės rengia ir konferenciją, kurioje gvildenami įvairiausi klausimai, susiję su meninės inteligentijos gyvenimu užsienyje. Tuokart Vilniaus paveikslų galerijoje savo mintis išsakė TMID generalinis direktorius Arvydas Daunoravičius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorius profesorius Povilas Gylys, menotyrininkė L. M. Petrusevičiūtė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja muzikai Eglė Čobotienė ir kiti. Taigi, kasmet aprėpiamos vis naujos problemos, tik kartais pagalvoji, ar jas kas išgirs ir pagvildens, kaip dažnai būna po panašių konferencijų? Beje, ir šįmet Stasio Vainiūno namuose buvo surengtas susitikimas su Vokietijoje gyvenančiais ir ten muzikuojančiais pianistais Sandra Urba ir Andriumi Urba, kurie visiems besi­domintiesiems atvėrė savo kūrybinio gyvenimo akimirkas, muzikavo.

Visus XI „Sugrįžimų“ renginius lydėjo pilnutėlės salės. Klausytojų dėmesys didžiulis. Tad ar negalėjo jis papuošti Vilniaus Europos kultūros sostinės programos? Deja, toks siūlymas šios programos rengėjų nebuvo išgirstas. Gal apie „Sugrįžimus“, pradėjusius antrąjį gyvavimo dešimtmetį, išgirs LR kultūros ministerija ir skirs nuolatinį finansavimą, nes šis festivalis svarbus mūsų šalies kultūros politikai ir tuos uždavinius profesionaliai vykdo. To įrodymas – spalvingas 36 puslapių leidinys (dailininkai Dalia ir Romas Duboniai, išleido „Sapnų sala“), priminęs visiems ir apie didžią mūsų šalies šventę – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.

Nuaidėjo vienuoliktieji „Sugrįžimai“, o LMRF jau gyvena Druskininkų rūpesčiais – birželio 27 d. pradėtas VII tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Vėl kiekviename koncerte skambės M. K. Čiurlionis, kiti lietuvių kompozitoriai, muzikuos ne tik mūsų šalies, bet ir JAV, Norvegijos, kitų šalių atlikėjai. Bus ir poezijos vakarų, parodų. O konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ sukvies gražų būrį tų, kurie mūsų kūrėją garsina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio kraštuose. Taigi programa jau baigiama, todėl kiekvienas M. K. Čiurlionio miesto-kurorto lankytojas iki rugsėjo 22-osios patirs ne vieną meninę staigmeną. Neabejoju, kad jie taip pat, kaip ir iš „Sugrįžimų“, išsiveš gerą žinią apie mūsų šalies kultūrą.

Vienas festivalis pasibaigė, o kitas tuoj prasidės…

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 9 
23:31:44 Jul 14, 2009   
Nov 2006 Mar 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba