Literatūra ir menas

Literatūra ir menas, 2009-06-12 nr. 3241,
www.culture.lt/lmenas/?st_id=14953

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS

Poetiniai medvilnės laukai

NIJOLĖ KEPENIENĖ

[skaityti komentarus]

Gaudete. Poezijos pavasaris – ne advento sekmadienis, bet džiaugsmas panašus, kupinas laukimo. O dar šį pavasarį poetinės kelionės man keistai pinasi su medvilnės rinkimu, kurios – ne, to išnokusio, puraus pumpuro, tiesą sakant, niekada nė nečiupinėjau, tik į kelioninį krepšį įsimečiau draugės paskolintą B. Traveno knygą „Medvilnės rinkėjai“, ir, kaip dažniausiai gyvenime ir nutinka, vieni kultūriniai klodai užklojo kitus, ir suprakaitavę Pietų Amerikos medvilnės rinkėjai atsikraustė į Joniškį, šėrė poezijos ištroškusius lietuviškus uodus Burbiškio dvare ir gviešės iš popieriaus išlankstytų ir mums, poetams, padovanotų gulbių, Baisogaloj taikėsi pasiglemžti muzikantų dūdmaišį, o paskui ramių ramiausiai sumerkė akis namolio riedančiame autobusėlyje, ko nesumerkti – vairuotojas patikimas, nėra to darbo, kurio nebūtų dirbęs, nedaug žemėje vietų, kuriose nesvajojo lankytis, tuo tarpu rapsai Lietuvoje, įgavę antrą kvėpavimą ir pasilypėję dar aukščiau dangaus, savo tankumėj slėpė kiškius ir lapes, ir net nykštukines stirnas, o gal net dekoratyvinius aligatorius ir rainas gyvačių išnaras, išbirusias iš poetų skaitomų knygų ir rekomendacinio pobūdžio lankstinukų, visi dabar ką nors vieni kitiems rekomenduoja: knygas, filmus, vaistus nuo depresijos ar peršalimo, o kmynai (visi kone vienbalsiai nusprendėme, kad baltais garbiniais pasipuošę laukai simbolizuoja kmynų pikanteriją beigi kvapnumą) vis dėlto man priminė medvilnę, poetiškai nokstančią po gana drungna lietuviška saule.

Medvilnei, kaip ir poetiniam žodžiui, rekomenduotina šiluma ir net aistra, kurią būtina suvaldyti kantrybe bei judesių tikslumu, rankų ir proto miklumas visada praverčia, ir vis dėlto žodis – ne medvilnė, pagal užsakymą surinktas žodžių derlius būna dažniausiai arba neprinokęs (tuomet tepavyksta surankioti nežinia kokias atplaišas, gal net visai ne medvilnę, o tik drugelių išmėtytus sparnus) arba pernokęs (šįsyk turime reikalų su paprasčiausiu smėliu). Tad džiaukimės. Gaudete. Šilumos ir net poetinės aistros mūsų lankytose vietose tikrai nestigo. Ypač Pašušvy. Kai pamačiau prie šimtažiedžiuos paskendusių savo namelių sustojusias močiutes, kurių kiekviena miela raukšlelė – sonetas su tobulais rimais ir mintim darbininke, žinančia, kaip nešamas gyvenimo medus. Kai pamačiau jas, tas moterytes, kurių kiekviena pirštų raukšlelė – poema, baisi abejonė įsimetė kažin kur po šonkauliais ar tarp jų: ar tą kultūrą augini? ar turi teisę? ar?..

Tūkstantis ir vienas klausimas. O pro tautinių juostų vartus jau ėjo mūsų žodžiai: Vytauto Kazielos eilės brido nedrąsiai, nors ir patikrintom, vis dėlto nežinia kur po vandeniu pasislėpusiom brastom, Vytautas Stulpinas buvo nutiesęs žodžių tiltus, Aleksandras Šidlauskas yrėsi humoru dervuota valtele, nesyk šią susisiekimo priemonę išbandęs, Sara Poisson drąsiai pūkštelėjo vandenin, žinojo, išplauks, juk žuvis, skaitovai Regina Paliukaitytė ir Juozas Šalkauskas tiesiog skrido, bepigu, kai žodžio lėktuvėlis pilotuojamas jau šitiek metų, viešnia Aksinija Michailova dovanojo bulgariško karščio ir įkarščio, kurio gydomojo poveikio, žinia, nebūtume pajutę be Laimos Masytės talkinimo. O aš?..

O ką aš?

Aš renku medvilnę Lietuvos laukuose. Terbelėje tik vienas aptrupėjęs drugio sparnas. Raštas neįskaitomas, spalvos išblukusios. Sąmonė teisėjo plaktuku daužo ir daužo: nėr medvilnės Lietuvoj! Liaukis! O pasąmonė kužda, jog esi prie pat atradimo slenksčio, tiesa, ji kužda dar ir kitą dalyką, kad tai ne slenkstis – bedugnė. Ar užteks drąsos ir tikėjimo? Drąsos – kad pultum stačia galva. O tikėjimo –­ kad gyvas liktum. Jei nėra tikėjimo, net ir beprotiškiausia narsa bergždžia.

Ir vis dėlto yra tų medvilnės rinkėjų Lietuvoje. Kiekviename miestelyje, kiekviename kaime. Atpažįstame vieni kitus iš raukšlelių aplink akis ir rašaluotų pirštų, į kurių rieveles žiūrėdami ir rašome medvilnės rinkimo istoriją Lietuvoje. Gero jums derliaus, mielieji.

 

Skaitytojų vertinimai


53561. ***2009-06-16 13:44
oi dėkui, dėkui - pilnas gomurys medvilnės...

Rodoma versija 1 iš 1 
23:48:44 Jun 16, 2009   
11 AM 11 AM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba