SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-12-14 nr. 781

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Skaidra Trilupaitytė
Ar Fluxus Vilniuje?..
75

Savaitė 
• Jankos Kupalos teatras Vilniuje
• Nauji Batuoto Katino nuotykiai1

Muzika 
• Violeta Tumasonienė
Kaskart vis nauja paslaptis
10
• Jūratė Katinaitė
Parduotoji fleita
26
• Goda Rupeikaitė
Dovana nesibaigiančiai vaikystei
• Nauji čiurlionistikos leidiniai1
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Pipiraitė
Aguonų pienas: fazės
2
• Aistė Paulina Virbickaitė
Jauni ir neįsiutę
5
• Monika Krikštopaitytė
Ne apie viską pagalvota
19
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• è
Banalu nemylėti
• Filmas apie stiprybę
• Niujorko kritikai renkasi brolius Coenus
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pastebėjimai 
• Paulina Pukytė
Fluksus gyvas!
13

Pasaulyje 
• Kitos pasaulio pabaigos nebus19

Anonsai 
• Paskelbti 2007-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Ar Fluxus Vilniuje?..

Paroda „Fluxus tinklai Vidurio Rytų Europoje“

Skaidra Trilupaitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nuotrauka iš renginio „Three Flux Days of Fun and the Fourth in a Clinic“. 1977 m.
J. Kozłowski nuotr.

Lietuvos sostinė šiemet neabejotinai tapo Fluxus miestu, tačiau miesto ir Fluxus sąsajos čia nevienareikšmės. Vietiniame meno pasaulyje Fluxus seniai gyvuoja kaip tam tikras idėjinis variklis, netgi savotiškas bendresnio pobūdžio „nacionalinis projektas“, pirmiausia dėl lietuviškų Jurgio Mačiūno šaknų. Fluxus, anot Christopho Tannerto, egzistuojantis tuo pačiu metu kaip tvarka ir betvarkė, neturi apibrėžtos pradžios ir pabaigos. Vis dėlto galima kalbėti apie įvairius ataskaitos taškus arba „užuomazgas“, kaip skelbė dar 1996 m. Šiuolaikinio meno centre atidarytos parodos „Ilga istorija su daugeliu užuomazgų. Fluxus Vokietijoje“ pavadinimas.

Avangardo sąvokai šiuo atveju neteikiant normatyvinės reikšmės, galima prisiminti, kad kartu su devintojo dešimtmečio pabaigos Anykščių hepeninigais, muzikinėmis ir videomeno akcijomis – dažniausiai spontaniškumo ir atsitiktinumo estetiką eksploatuojančiais posovietinio avangardo „fliuksizmais“ – formavosi šiuolaikinio lietuvių meno kryptys. Būta ne tik akcijų, bet ir nedidelių parodėlių dešimtojo dešimtmečio vidury (pvz., „Lietuvos aido“ galerijoje Vilniuje). Su Fluxus sieta ne vienus metus Vilniuje sklandžiusi iniciatyva Užupyje įkurdinti šiuo metu Niujorke esantį Jono Meko kino filmų archyvą ar bent jo dalį. Kurį laiką politinės Fluxus formos buvo susijusios su Redo Diržio, formavusio savotišką simbolinę Fluxus geografiją Lietuvoje, iniciatyvomis. Jo dėka Mekas ir Mačiūnas (tiksliau – jų lėlės) dar prieš kelerius metus ant kojūkų perėjo per įvairias šalies vietas nuo Kauno centrinės aikštės iki Alytaus paminklų. Apkeliavęs kitus miestus, 2007 m. Fluxus, kaip nacionalinis projektas, vėl atgimė Vilniuje. Šį kartą – ne tik kaip socialinis-politinis menininkų susibūrimas, bet ir kaip didelių užmojų verslo planas.

Plačiai nuskambėjęs kontroversiškas Jono Meko vizualiųjų menų centro patalpų atidarymas „Vilniaus vartuose“ pailiustravo Vilniaus savivaldybės ir verslininkų pastangas propaguoti „pasaulinio lygio“ meno idėjas miestui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine. Planas gan aiškus – pasinaudojant dviejų svetur išgarsėjusių lietuvių šlove, šalies sostinę mėginama paversti pasauliniu avangardo centru. Vis dėlto tarptautinio Vilniaus „centriškumo“, Lietuvos sostinės, kaip „naujojo Niujorko“, ir panašūs įvaizdžiai šiemetinėje žiniasklaidoje bylojo ne tiek vietinių menininkų ambicijas, kiek gana tiesmuką naujųjų vadybininkų ideologiją. Meniniu požiūriu, Fluxus pristatymą JMVMC (o tiksliau – parodą „Avangardas. Nuo futurizmo iki FLUXUS“) kol kas galima vertinti kaip Meką reprezentuojančios Niujorko „Maya Stendhal“ galerijos renginį. Jokiu būdu neneigiu galerijos teisės siūlyti savo požiūrį į K. Binkį, J. Mačiūną ir J. Meką. Tačiau dėl gan dekoratyvaus parodos formato, išsamesnio lietuviško Fluxus konteksto tenka ieškoti kitur.

Fluxus pas mus formavosi ne tik „iš apačios“ ir ne vien kaip paradoksali savivaldybės „avangardo politika“. Šis reiškinys taip pat tapo svarbiu „aukštosios kultūros“ atributu po to, kai daugiau kaip prieš dešimtmetį lietuviai gavo progą susipažinti su kraštiečio Mačiūno inspiruotu Vakarų meniniu judėjimu. Įdomu tai, kad svarbiausios tada Lietuvoje įvykusios Fluxus parodos – 1996 m. pradžioje ŠMC rodytos dvi ekspozicijos („Ilga istorija su daug užuomazgų. Fluxus Vokietijoje 1962–1994“ ir „Jurgis Mačiūnas: Fluxus menas – pokštas“) – sutapo su vietinės institucijos suklestėjimu. Minėtos parodos ženklino paties ŠMC (o tiksliau – jo direktoriaus) triumfą kovoje dėl išlikimo tuometinių politinių intrigų kontekste. ŠMC ne tik išsilaikė, bet ir gerokai išplėtė veiklą, užsiaugino naują auditoriją. Dešimtojo dešimtmečio vidurio parodose menas prilygintas pokštui ir visiems prieinamų masinių daiktų gamybai (kaip ir reikalavo Mačiūnas), kas suteikė idėjinių impulsų pačiai jauniausiai kartai. O apie finansinę po tarptautines parodų sales keliaujančių eksponatų išraišką tuomet užsiminta tik prabėgomis. Prieš kelis dešimtmečius anapus „geležinės uždangos“ Fluxus daiktai atrodė pernelyg konkretūs, nereikšmingi ir todėl pigūs – juos galima buvo kolekcionuoti netgi neturint pinigų. Tačiau posovietinę Mačiūno tėvynę tie patys objektai – žaidimai beveik „Lego“ pavidalo informaciniais kodais, tualetinių spintelių rinkiniais, gatvės triukšmu, dulkėmis ir kiškio išmatomis – pasiekė bene brangiausios iš ligi tol rengtų ekspozicijos pavidalu.

Apžiūrinėdami fliuksiškas ekspozicijas daugiau kaip prieš dešimtmetį, lietuvių žiūrovai buvo ne tik linksminami, bet ir provokuojami pagalvoti apie tai, kiek pianinų, mandolinų, citrų, violončelių ar tiesiog lagaminų buvo preparuota dirginant filisterio suvokėjo sąmonę didžiausio Fluxus aktyvumo metu. Tuo tarpu 2007 m. lapkričio 30 d. ŠMC atsidariusi kitokio pobūdžio keliaujanti paroda „Fluxus East: Fluxus tinklai Vidurio Rytų Europoje“ analizuoja ne Vakaruose, o Centrinėje ir Rytų Europoje veikusias Fluxus iniciatyvas. Šiuo atveju eksponuojami nebūtinai „spalvingi“, tačiau istoriškai reikšmingi dokumentai, poezija, korespondencijos, nuotraukos, objektai etc., kurie pirmą kartą išsamiai liudija Fluxus veiklą buvusiame Rytų bloke šaltojo karo metu ir vėliau. Vizualinės įtampos ekspozicijai teikia ir parodos architektės Andrea Pichl pasiūlytas kasdienę socializmo „tikrovę“ iliustruojantis sprendimas.

Fluxus, pagamintas iš adaptuotų enciklopedinių žinių, „konkrečios veiklos ir užduočių“, paruoštų garsinių schemų ir diagramų, tegali būti apibūdinamas akcentuojant jo neapibrėžtumą, prie kurio lietuviški Fluxus gerbėjai jau yra įpratę. Vis dėlto šiandienė paroda ŠMC turi gana aiškią vizualinę struktūrą ir iškalbingą senovinėmis „muziejinėmis lentelėmis“ papuoštą literatūrinį apipavidalinimą. Kaip spaudos konferencijos metu teigė vienas judėjimo dalyvių Ericas Andersenas, „Fluxus East“ demonstruoja ne kuratoriaus-menotyrininko požiūrį (tai gana būdinga pasaulyje vykstančioms Fluxus parodoms), bet menininkų archyvų paieškas, todėl, anot jo, tai yra pirma nuoširdžiai fliuksiška ekspozicija. Čia svarbu netgi ne tiek tarptautiniai tinklai, kiek atskiri įvykiai, tarsi atsitiktinai iš „fliuksiškų lagaminų“ ištraukiami istorijos gabaliukai. Logiška, kad neišryškinamos ribos tarp „tikrosios“ istorijos ir naujesnių šiandienių iniciatyvų. Turint minty programinį reiškinio neapibrėžtumą, pradžios ar pabaigos nustatymas greičiausiai būtų tiesiog politiškai nekorektiškas žingsnis.

Vienas svarbiausių „Fluxus East“ parodos nuopelnų yra tas, kad čia siūloma pažinti įvairias politines meninės veiklos konotacijas. Kaip parodo išsamiame parodos kataloge pristatoma istorinė medžiaga (pirmiausia – puikus kuratorės Petra Stegmann straipsnis, taip pat menininkų atsiminimai), Mačiūnas ne tik atvirai simpatizavo komunizmo idealams (tai maždaug 1960 m. jį privertė atsiriboti nuo lietuvių diasporos), bet ir buvo savotiško totalitarizmo arba diktatūros mene šalininkas. Sovietų Sąjungos garbinimas (laiškas Chruščiovui, etc.), kaip ir nesibaigiančios jo pastangos biurokratizuoti bei „struktūruoti“ judėjimą, buvo susijusios su Fluxus, kaip politinio projekto, idėja. Šis Fluxus aspektas, suprantama, nesulaukė išsamesnio lietuvių tyrinėtojų dėmesio vien todėl, kad komunistinė ideologija vargu ar galėjo rasti palankią dirvą dešimtojo dešimtmečio Lietuvoje, kurioje išpažintos kiek kitokios to paties Fluxus vertybės. Ir nors iki šiol Lietuvos dailės gyvenime dominavo linksmasis (žaismingasis) Fluxus aspektas, laikai pasikeitė. Kairuoliškumas tapo ne tik madingas, bet ir kone „privalomas“ šiuolaikinio menininko atributas, o ir Fluxus sekėjai dažniau eksperimentuoja ne tik vizualiniais ar garsiniais paradoksais, bet politinio gyvenimo spalvomis. Šiemetinis „vilnietiškos“ Fluxus kolekcijos įkurdinimas prabangiame verslo centre šioms spalvoms neabejotinai suteikė reikiamo tirštumo.

Praėjusiame dešimtmetyje pas mus buvo linkstama tiesiog romantizuoti Fluxus įkūrėjo asmenybę (tokį požiūrį nulėmė lietuviams itin brangi pasaulinio meninio judėjimo įkūrėjo kilmė). Tuo tarpu šiandien galima kalbėti ne tik apie programinį šio reiškinio neapibrėžtumą, bet ir apie tai, kad Fluxus reiškiniui būdingi netapatūs meniniai tikslai ir netgi nesutarimai. J. Mačiūno (kuris įvardijo save „fluxus vedėju“) siekis paversti Fluxus griežta organizacija buvo svetimas kitiems menininkams; įvairiais metais tą patį Fluxus ženklino vis kiti dalyviai ir meninės veiklos scenarijai. Net ir „Fluxus East“ parodoje dalyvaujantys bei kataloge pristatyti lietuvių menininkai – Mačiūnas, Vytautas Landsbergis bei Nomeda ir Gediminas Urbonai – akivaizdžiai tarpusavyje skiriasi. Kita vertus, menininkų ir politiko veiklą traktuojant vien „mačiūniškai“, galima ieškoti bendrumų.

iliustracija
Nuotrauka padaryta prieš Fluxus koncertą Vilniaus Pedagoginiame Institute 1966 m.

Mačiūno ankstyvojo periodo internacionalizmas, nuolatos pabrėžiamas universalus, antinacionalinis meno charakteris tik iš dalies gali būti lyginamas su Urbonų menine praktika – mikrosocialiniais tyrimais, pasižyminčiais vietiniu jautrumu. Kartu su „Populizmo“ paroda 2005 m. gimusi „Protesto laboratorija“ pirmiausia yra pilietinė akcija, kurioje nėra tiek svarbios „tikrojo autoriaus“ paieškos, svarbesnis poveikis aplinkai, toli gražu ne vien meno pasauliui. Sąjūdis už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą inspiravo korekcijas „didžiojoje politikoje“, pavyzdžiui, viešojo intereso įstatymo kūrimą. Savo ruožtu, ne estetinė, bet politinė kovos platforma (kaip ir verslininkų iškeltas tikras teisminis ieškinys „Lietuvos“ gynėjams), ko gero, labiausiai priartėja prie realios Mačiūno kovos dėl menininkų būstų Niujorko Soho rajone. Nors tiesmukos analogijos su veiksmais, vykusiais prieš keturiasdešimt metų kitoje pasaulio dalyje, čia netinka, verta perskaityti Mačiūno rašytą „Fluxhouse“ kooperatyvo pareiškimą dėl menininkų problemų (1967–1968), kuris šiandien eksponuojamas JMVMC parodoje. Tai, kad Fluxus lyginamas su daugeliu XX a. avangardo strategijų – hipių judėjimu, hepeningais, neo-dada, pop artu, situacionistais etc. – šiandienius Urbonų veiksmus taip pat leidžia sieti su kitomis tarptautinėmis undegroundo kultūromis. Vizualine prasme nuo 2005 m. iki 2007 m. vykusios akcijos priešais „Lietuvos“ kino teatrą gali priminti kad ir JAV Fluxus artimų jipių (yippies) veiksmus. Tiesiog pastarieji kažkada reiškėsi protestų prieš karą Vietname kontekste, o lietuviška „Protesto laboratorija“ tebekovoja už Lietuvos praradimus.

„Protesto laboratorijoje“ atvirai eksploatuojamos nacionalinės savisaugos strategijos, kita vertus, ši veikla praauga vietines ribas. „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ įstaigai šį rudenį nepanorus solidarizuotis su iš pažiūros pernelyg politine iniciatyva (formaliai žiūrint, tai – „jau pralaimėta kova“), aikštės prieš „Lietuvos“ kino teatrą socialinį „atvejį“ panoro pristatyti „Park Fiction“ organizacija savo rengiamame projekte kitai 2009 m. Europos kultūros sostinei Lincui. Vilniaus menininkų inicijuota fliuksiška akcija sulaukė platesnio susidomėjimo pirmiausia dėl šiandien pasaulio miestuose vykstančios sparčios viešųjų erdvių privatizacijos ir gentrifikacijos procesų. Tai – ne vien išoriškai matomos nekilnojamojo turto transformacijos, bet ir nauji socialinės kontrolės mechanizmai, veikiantys turizmo, žiniasklaidos ir pramogų erdvėje. Lietuvių projektas akivaizdžiai padeda suvokti, kad „privačios viešosios erdvės“ plėtrą postindustrinėje urbanistikoje reguliuoja vadinamosios naujosios ekonomikos iš pažiūros tarsi ir „natūralūs“ dėsniai. Kultūros industrijos čia gan sėkmingai integruojamos į toli siekiančius investuotojų tikslus.

Nors mano minimos Fluxus reprezentacijos šiandieniame Vilniaus meniniame gyvenime – „Protesto laboratorija“ ir JMVMC – formaliai nėra susijusios, abi iniciatyvos paradoksaliai papildo viena kitą. Žinoma, į akis krenta ne kokie nors veiklos strategijų panašumai, bet politinių, socialinių ir kultūrinių iniciatyvų asimetrija, ypač jei žvelgtume plačiau. Judėjimas už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą orientuojasi į nacionalinius kultūros interesus. Savo ruožtu savotišku JMVMC nacionaliniu projektu tapo abstraktaus globaliojo avangardo (o tiksliau – globaliojo muziejaus) Vilniuje steigimas. Šiuo atveju meno vaidmuo visuomenėje a priori sutapatintas su optimistiškai deklaruojamais, tačiau paviršutiniškai suvokiamais ateities ekonominiais efektais, kuriuos turėtų inspiruoti vadinamasis „Bilbao efektas“. Globalaus neoliberalistinio konsensuso siekiai pastaraisiais metais išryškino ir kone postmodernistines manipuliacijas „viešojo“ intereso sąvoka. Kaip atsakas į tai Lietuvos sostinėje (kaip ir kitur pasaulyje) susiformavo (visuo)meninės rezistencijos formos.

Avangardo pavertimas paklausiu prekės ženklu (brand) JMVMC atveju parodo ne tik meną kuriančių ir vartojančių grupių kontrastus, bet ir nuolat kintančius, ambivalentiškus „centrų“ ir „periferijų“ santykius. Ne tiek nacionalinę meno politiką, kiek simbolinės ekonomikos procesus liudija kad ir futuristiniai šio centro pareiškimai JMVMC internetiniame tinklalapyje, kuriame nedaug tegalima sužinoti apie pačią instituciją. Pavyzdžiui, teiginys, kad „Vilniaus daugiafunkcinis kultūros centras taps vieta, kur Lietuvos ir viso regiono meno gerbėjai bus supažindinami su pasaulio avangardinio meno istorija ir geriausiais dabar kuriančiais menininkais“ mažai ką sako apie vilniečių JAU įsigytą Meko kolekciją, kuri yra paversta savotiška Guggenheimo konsorciumo įkaite. Ogi ir viešai eskaluojamas kolekcijos pirkimo „skandalas“ kol kas atspindi tik politinę kovą tarp buvusio mero šalininkų ir priešininkų, bet ne meno ekspertų dėmesį.

Vertinant Meko palikimą ne vietinių politinių intrigų, bet platesniame kontekste (Fluxus centrų, archyvų ir asmeninių rinkinių pasaulyje yra ne vienas ir ne du) derėtų klausti, kuo tyrinėtojus domins būtent šis centras. Arba kuo Vilniaus įsigytas rinkinys skiriasi nuo kolekcijų Vokietijoje, Vengrijoje, Danijoje, Šiaurės šalyse, Japonijoje, JAV ir t.t.? Reikšmingos asmeninės menininkų kolekcijos (toli gražu ne vien Meko), taip pat įvairių kolekcionierių pastangos (lietuviams plačiau žinoma Gilberto ir Lilos Silverman kolekcija, kurios itin maža dalelė 1997 m. tapo ŠMC „Jurgio Mačiūno fluxus kabinetu“) siūlo neišsemiamas istorinių avangardo naratyvų dokumentavimo galimybes. Vargu ar šiuo metu kas nors pajėgus jas uzurpuoti. JMVMC steigimas Vilniuje greičiausiai reiškė vienintelę žymiojo pasaulio lietuvio kolekcijos „sugrįžimo“ į Lietuvą galimybę. Vis dėlto gaila, kad kūrinių klausimas kol kas paviršutiniškai paliečiamas tik pačiam Mekui „atmušinėjant“ priešininkų priekaištus (kaip rodo neseniai Lietuvoje paskelbtas atviras laiškas). Galima tik spėlioti, kad išsamiau kolekciją bus galima pažinti, kai Vilniuje atsidarys Ermitažo-Guggenheimo muziejus. O kas bus, jei muziejus čia neįsikurs?

Likimo ironija, tačiau ir buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko avangardinė kultūros politika, ir šalia JMVMC neseniai vykusi teatralizuota Fluxus laidojimo akcija arba „Fluxus keturnedėlis“ (kaip ir reikėjo tikėtis, tuoj pat pasveikintas to paties JMVMC) kuria Vilniaus – Fluxus miesto – istoriją. Fluxus ne tik neturi pradžios, ne kartą buvo skelbta ir jo mirtis (vienas rimtesnių, tačiau tikrai ne vienintelis pareiškimas nuskambėjo dar aštuntojo dešimtmečio pradžioje iš Johanno S. Beuys’o). Savivaldybės inicijuotas Fluxus verslo planas, kaip ir vietinių menininkų protestai, tiesiog atspindi paradoksalius avangardo apropriacijos dėsningumus. Vis dėlto postmodernioje viešųjų ryšių ir vartojimo ženklų prisodrintoje žiniasklaidos erdvėje šis fluidiškumas įgauna naujų intrigų. Istoriniai Fluxus pradininkų tarpusavio nesutarimai ir konfliktai greičiausiai buvo didesni nei dabar; deja, 2007 m. sukurtas vilnietiškas Fluxus brendas turi mažai ką bendra su autentiškomis meninėmis pastangomis. Kita vertus, tarptautinius 2009 m. Europos kultūros sostinės apžvalgininkus juk gali intriguoti ir posovietinės politikos avangardas? Akivaizdu bent tiek, kad Fluxus Vilniuje jau nebėra nekaltas pokštas, nors stebuklų Fluxus „kultūros politikoje“ greičiausiai dar sulauksime.

 

Skaitytojų vertinimai


11971. toto2007-12-17 03:23
Daugokai prirašyta apie nieką, ir net vienu žodžiu neužsiminta apie šarlatanizmą. - Tai ir yra šarlatanizmas, Skaidra Trilupaityte.

11973. kiskis p2007-12-17 09:56
tu esi nepagydomas glusas, totai.

11978. Lapė-toto2007-12-17 10:45
Esate vienas protingiausių komentuotojų, tačiau šįryt, matyt, dar nepabudęs ir neperpratote žodžių kabutėse ir rašinio potekstės, taigi šmaikštuolis kiškis p teisus - rašinio autorė būtent tai ir turėjo omeny, ko jūs pasigedote. ”Plačiai nuskambėjęs kontroversiškas Jono Meko vizualiųjų menų centro patalpų atidarymas „Vilniaus vartuose“ pailiustravo Vilniaus savivaldybės ir verslininkų pastangas propaguoti „pasaulinio lygio“ meno idėjas”. ”2007 m. sukurtas vilnietiškas Fluxus brendas turi mažai ką bendra su autentiškomis meninėmis pastangomis”. ”Fluxus Vilniuje jau nebėra nekaltas pokštas, nors stebuklų Fluxus „kultūros politikoje“ greičiausiai dar sulauksime“.

11979. kiskis p2007-12-17 10:51
as atvirai sakant dar straipsnio neskaiciau, bet mintinai zinau kad totas yra totalus glusas.

11980. toto2007-12-17 10:52
Trilupaitytė tau giminė, skeltalūpi? - Nu jo, privalėjau pats susiprast,.. nepagydomai glušas. Tik neimk, prašau, taip giliai į širdį, neperpasakok visko, ką tau kas pasako.

11982. toto2007-12-17 11:03
Nežinau, lape, oi nežinau... daug antkart klausimų pakėlėte. Gaila, neturiu galimybės tuojau pat (antrąsyk) panert į straipsnio potekstės kodus. Atsigriebsiu, tikiuosi... O jūs diskutuokite, aiškinkitės su kiskiu piskiu - man bus lengviau :).

11983. kiskis p - totui2007-12-17 11:13
ar kaune mada pagal giminyste spresti apie viska?

11985. Lapė2007-12-17 11:17
Kiškis p neskaitė, o Toto skaitė miegodamas - tai apie ką čia mes, berniukai? Einu kavos...

11986. kiskis p2007-12-17 11:18
nebutu kaunas mafijinis miestas.

11990. Gurmanas2007-12-17 11:22
Rekomenduoju visiems - Londonas: „Fluxus“ meno perlai - tautinėms kiaulėms www.lrytas.lt/?id=11976091931195686854&view=4

12003. toto2007-12-17 14:25
Dėkui Gurmane, skanus buvo desertas pietums, beveik didžiojo benderio vizito pas L.Donskį tęsinys. Ypatingai patiko dvyliką kėdžių mačiusių „tautinių kiaulių“ komentarai... :)

Su savo pačių mitais tikinčiais, kaip ir su kvailinimo verslų profesionaliais, diskusijos neįmanomos. Bulvarinio LRyto Kristiną vargu nuginčysi, kai ji žino už ką pinigus gauna. Nepapūsi prieš plauką ir užkietėjusiam filmininkui Jonui. - Abu geri fruktai. Abu pabrėžtinai išdidžiai neskiria meno nuo antimeno, Fluxus nuo avangardo, avangardinio nuo šiuolaikinio. Be abejonės, jiems nuo to gerai. Ir man gerai pasijuokt, tuo pačiu.

O esmė visada viename: kas tas paskutinis, t.y. kas už kieno pinigus juokiasi.


12004. vl-tautinė kiaulė2007-12-17 15:23
apseisiu be amsterdamo deimantų ir NY perlų.

12005. kiskis p - vl2007-12-17 15:59
ir ne tu vienas, labai daug kas apseis. kam mums tie perlai, turime pakankamai savo avizu. pasaulis nepazistamas ir gasdinantis. geriau nuo jo atsiriboti. po savo jaukiu stogeliu, ziurek, kiekvienas sungrybis jau milzinas. argi ne puiku? ta baime kazkur tautos pasamonej. stai jura, kuri kitoms tautoms taptu vartais i pasauli, galimybe pazinti nepazinta. tik mums, lietuviams, o ypac bukiems zemaiciams, kurie prie juros gyvena, tai patikima uztvara nuo viso kas ne sava. tokie ir likome, uzguiti nepatiklus stuobriai.

12006. kiskis p2007-12-17 16:07
keisciausia, kad apseis pirmiausia tie, kurie antai taip verzesi is gniauztu. koks antanvicius, rodos, pats taip dusintas, dabar pizdelina ant kiekvieno kampo pries gugenheima.

12007. Titas2007-12-17 16:08
O! Kiškis atsigavo!

12008. a?2007-12-17 16:15
gal kiškiui Kac nors perpilė kraują.

12010. Titas2007-12-17 16:20
Antanavičius taip dusina tą Guggenheimą, kad kiškutis nuomariu krenta. Ir dar tie žemaitiški šungrybiai. Ir aš jų nekenčiu.

12014. toto, Gurmanui2007-12-17 17:29
Ar ziurejot aukciono kolekcija (www.menorinka.lt)? Gal turit kokiu minciu?

12017. tadas2007-12-17 19:50
taip, ziurejau, sunku suprasti - gal tai tik dar vienas internetinis turgus, kokiu Lietuvoje begales? Neskelbiami aukcionu rezultatai? Grazu svietejiska veikla, ji nekomercine, kaip suprantu? Noretusi nuorodu i kt panasius pusl. Apskritai ispudis neblogas

12037. raimis ( šalutine tema)2007-12-18 14:59
Būta kuršių ir pamarėnų, kurie drąsiai plaukiojo Baltija. Netgi atplaukę vikingai gaudavo į kaulus nuo lietuvių pamario genčių: pamarėnų, kuršių, ceklio žemės vyrų. Būta stiprių lietuviškų genčių pamaryje...Vėliau jau vokiečiai ir slavai išgujo lietuvius tolyn nuo jūros ir laivų valdymų.

12038. kiskis p2007-12-18 16:24
o jo, taip palei kranta, palei kranta, pasistudami kartimi. labai drasus, kol kartis dugna siekdavo.

12045. raimis > kiskis p2007-12-18 20:58
Kiski piski, kartį kiški savo šiknon - ligi dugno!

12046. kiskis p2007-12-18 22:09
ziuriu, zmones daznai netenka kantrybes. net internete, o ka jau kalbet apie gyvenima.

12048. kiskis p - raimiui2007-12-18 22:47
be to, kadangi jie vadinosi pamarenai, o ne pajurenai, tai tikriausiai makaluodavosi mariose, o ne juroje. tai kartis tuo labiau atrodo itikinamai. taciau gerbiu tavo pastangas irodyti, kad lietuviai ne tik kalviai, bet ir jurininkai.

12050. pliuškė K :-) 2007-12-19 01:27
o kas tie lietuviai?

12052. toto2007-12-19 05:13
Taigi, gerbiama lape, perskaičiau straipsnį dar kartą :). Ir ką gi, savo paties nuostabai (savo paties nenaudai) savo paties naktiniam fluxus`ui #11971 rašau tvirtą penketą. Su tašku. Lengva ranka.
Ar verta tokiais atvejais teisintis bargan? Ar gi reikalingos kondolencijos, jei jau ir taip jautiesi teisus? - O taip! - Gyvenime sutramdytos emocijos, kovoj išgrynintas temperamentas - privalomi kaip cukrus, kaip ugnis - jie poroj tiesiog sutverti ritualui (kavai), jie kaip šampanas prie gėlių ar gėlės prie šampano :), ...tik ne pri-kiski`-toj/ pri-piski`-toj virtualybėj pagiriom po ne į temą sulipdyto, sorry, referato.
:)
Dar porą žodžių, bet šiltų, dėl „Meno Rinkos“ aukciono. - Super! Ne joks ten inter-turgus, matosi, kad buvo ruoštasi rimtai. Linkiu sėkmės (šiandien ir ateity).
Mažytė, neesminė pastaba (gi prašėte minčių): kiek prakutus, patarčiau pasisamdyti profesionalų web dizainerį.

12053. meska2007-12-19 09:39
O, toto! si ryta tu mane sutverei kavai, einu ,uzkaisiu tos smalos....

12054. meska2007-12-19 10:27
o is tiesu idomiai cia nusifluxino komentarai per pamarenus iki pat menorinkos...

12055. kiskis p2007-12-19 10:50
geles ir sampanas - ar gali buti kas nors banaliau?

12056. kiskis p2007-12-19 10:57
nu nebent viska apibarstai susmulkintomis kondolencijomis.

12057. meska2007-12-19 11:14
kas yra kondolencijos

12058. kiskis p2007-12-19 11:19
totas zino.

12059. meska2007-12-19 11:33
toto, sako tu viska zinai. ka manai, kas siandien iskeliaus is aukciono i pas naujus seimininkus? ka manot, zveriukai?

12060. Lapė2007-12-19 11:46
Nesuprantu vieno - neadekvataus, neproporcingai didelio dėmesio FLUKSUS, kuris gimė NY, kažkam užėjo, praėjo, na atvežė likučius į Vilnių, besidomintiems puiki galimybė susipažinti su tam tikru meno istorijos etapu ir tiek (na pasidaužykim krūtinę, kad lietuviai “kieti“ žemaičių pavyzdžiu). Stebina kita - sunkiai gimsta vienas iš būtinų meninio gyvenimo elementų - aukcionas “Meno rinka“ - ir jokio dėmesio nei iš kritikų, nei kultūrinėje spaudoje, nei TV, nieko... Taip nesvarbu? Lengviau fluksiškus burbulus leisti, nei profesionaliai pasisakyti apie pateiktą kolekciją? Arba Rusijos ambasados surengta jaunųjų dailininkų paroda, ar yra kas vertinga ir kur ji vyksta? Jokios informacijos nei 7MD nei Litmenyje. Tikrų vertybių paieška neimponuoja?

12061. Lapė2007-12-19 11:54
Manau sėkmingi lotai gali būti L.Katino “Raktai“, A.Galdiko“Moteris“, Puipos darbai, A.Tuleikio ir keletas kitų.

12062. kiskis p2007-12-19 12:02
rusijos ambasada visuomet uzsiima tik vertingais dalykais. cia net klausimo nera.

12063. Gurmanas2007-12-19 12:05
Turtingų žmonių Lietuvoje daugiau, negu gerų menininkų, bet jų aistros labai toli nuo meno. Juos kausto neišprusimo ledas. Jei dėl darbų (nors kelių)susiremtų konkuruojantys pirkėjai ir taip iškeltų kainas - būtų didžiausia aukciono sėkmė, statyčiau žvėriukams šampano.

12064. kiskis p2007-12-19 12:10
aukcionas - tai situacijos imitacija. megdziojimas svetimo reiskinio, kuriam cia nera nei pagrindo, nei naturalios terpes. surengs gal dar desimt, gal dvidesimt aukcionu ir nustos. man tai primena laikotarpi, kai pasirode pirmoji reklama sovietijoj. reklamuodavo skalbykles, kuriu niekur negaudavai nusipirkti.

12065. meska2007-12-19 12:24
kiski-nichiliski, manau tu per daug teisus.bet jei sulaksim 20 aukcionu tai situacija jau bus neblogai imituota ka? su didziausiom kondolencijom laukiu rezultu

12066. kiskis p2007-12-19 12:28
taigi, kol turciams nusibos vaizduoti meno myletojus.

12067. Lapė-kiškiui2007-12-19 12:39
Kiški, pabusk, sovietmetis baigėsi, situacija ir su reklama ir su skalbyklėmis ir su menu ir su pinigais visiškai kita. Turčiai dar tik pradeda pagauti kampą.

12068. kiskis p2007-12-19 12:58
manau, dar ilgai gaudys.

12070. metanas2007-12-19 16:36
97 atvejais iš 100 taip vadinamų turčių, beje, kaip ir beturčių yra maišai prikimšti organine medžiaga.

12075. toto2007-12-19 20:03
O Marijos žeme! Tebūnie išklausytos tavo neatrastųjų genijų raudos, tebūnie palaimintas neįvertintųjų mintijimas apie tikrosioms vertybėms nesunokusius turčius tavo. - Per amžius. Amen.

12076. meska2007-12-19 20:12
cia ne Marijos,cia kiskiu ir kitu ivairiu graziu gyvunu zeme

12078. meska2007-12-19 22:09
o gal jau yra sugrizusiu is aukciono ? gurmano sampana gersim ar ne?

12080. Lapė2007-12-19 22:52
3 proc. sunokusių turčių nulėmė gana neblogą aukciono rezultatą - parduota 17 darbų - 35 proc., dėl kai kurių vyko varžybos ir kilo kaina. Lyginant su pirmuoju aukcionu - parduoti 3 darbai iš 63 (5 proc.)- žengtas septinmylis žingsnis. Gal matėt Gurmaną, gal jau geria šampaną?

12081. Lapė2007-12-19 22:57
Beje, kai ką prognozavau teisingai.

12082. meska2007-12-19 23:02
eik tu sau lape! kokie skaiciai! ir kas tapo tais kalediniais pirkiniais?

12083. Lapė-meskai2007-12-19 23:15
Spėk

12084. meska speja2007-12-19 23:24
manau is tavo prognozuotuju turejo sudominti Puipa ir Katino `Raktai`, galbut ir Gladikas, beveik neabejoju del Kampo, Kaze Z. manau irgi turejo nupirkti.galvoju, svarstau apie Mikolaityte,Liksaite. o del simonio-labai idomu ,labai labai idomu ar juo gi kas nors domejosi?

12085. kiskis p2007-12-19 23:32
ar visi atejo graziai pasipuose, pasidabine?

12086. Trys šimtai dešimt 2007-12-19 23:34
O tai saunuole Jurga Seduikyte, kad pasisake pries kulturos supopsinima! Ar ne paradoksas - menininkai nuolankiai priima savivaldybes popierelius, o popkulturos atstove stoja ginti aukstaji mena! O kur musu drasa?

12087. meska2007-12-19 23:38
o tikrai,kur jusu drasa, pone Trys simtai desimt?

12089. Lapė-meskai2007-12-19 23:41
Kai ką atspėjai, kai ko ne. O dėl Šimonio - ne tik domėjosi, bet ir nupirko.

12090. meska2007-12-19 23:45
eh, nupirko pusheles.pasidovanojo kaledoms saules spinduliu

12091. kiskis p - lapei2007-12-19 23:54
kaip tu buvai apsirengusi?

12092. Gurmanas2007-12-19 23:54
Aukciono rezultatai pakankamai geri, kainos gerokai pakilo, bet tai dar nieko nereiškia. Nupirkti senesni darbai (šiuolaikinių nedaug tebuvo), bet Kampo pirkimas brėžia tam tikrą tendenciją. Gal ateity bus pasiūlyta stipriai individualizuotų šiandieninių dailininkų, kurių kainos prasideda penkiaženkliais skaičiais, kolekcija. Tada matysim rinkos potenciją.

12093. meska lapei2007-12-20 00:02
bet lape snape,tu mane neteisingai informavai: aukcione nupirkta 20 darbų iš 48!

12094. Lapė2007-12-20 00:12
Eik tu sau! Kiški, girdėjai? Apsivožk!

12095. toto2007-12-20 02:29
17 darbų - neįtikėtina sėkmė. Nuoširdžiai sveikinu!

Mano prognozėse, pvz., buvo „Kauno lango“ Kampas, Šimonis, Buračas, Zimblytė...
Šiandien, važiuojant pro Pažaislį, net sustojau pasitikrint J.B. drobėj „Jachtų uostan“ užfiksuotos Kauno marių perspektyvos... ir gavau kilometrą minčių.

P.s. [tarp mūsų kalbant + ne į temą]
- Dėl to aukštai ant šakių iškelto retorinio teksto ir konteksto, ar „tikrų vertybių paieška neimponuoja?.
Na, pradžiai siūlyčiau charachiri - pripažint kiekvienu žodžiu meluojant sau. - Jau nekalbant apie intelektualaus žmogaus kosmosą, kur „tikra vertybė“ negali būti (ir nėra) nei pinigai, nei prekė, - aukciono kataloge nebuvo, bent aš neradau, jokio investicijos vardu vadintino objekto. Nereikia fantazuot. Pagal mastelį - ubagui Kalėdos. Visi sutiks, kad „turčiui“ tie keli šaukti mikroniniai litukai - dzin. Objektyvių vertybių rinkoj ant užgaidų klijuotos etiketės sąrėmių nesukelia. Dėl kažkokių „vertybių“ ar „paieškos“ piaro joks sveiko proto „turčius“ net nesukrutės, ir tuo labiau, kažkokiu neidentifikuojamu logikai svetimu imanentiniu pelėsiu savo interjero jis kasmet netapetuos. Nebūkime patys naivūs! - O tai jau yra blogas, neribotai savimeilei labai blogas, gniuždantis šūkis, labai...;-)Tiesiog - gaila savęs... ir tiesiog neįmanoma patikėt, kad nederėtų kliedėti mukranais, betūpčiojant apie atsitiktinę bangų išplautą geldą.
;-)


12096. kiskis p2007-12-20 09:57
nuramino tai, kad totui nieks saremiu nesukele, daugiau neiveikiu ir einu gerti kofos.

12097. Ne tik ministrams2007-12-20 13:07
“Pernai M.Petryla įsivėlė į kitą kriminalinę istoriją. Jis buvo kaltinamas vagyste iš buvusio ūkio ministro Valentino Milaknio namo. Tąkart iš nukentėjusiojo buvo pavogta žinomų lietuvių dailininkų paveikslų ir 63 tūkst. litų vertės daiktų. Tačiau teismas M.Petrylą dėl šio nusikaltimo išteisino, o kaltu pripažino jo brolį Darių.“ L.Rytas

12098. meska speja2007-12-20 13:24
cia turbut gyli mintis slypi komentare apie petrylas:0

12099. kiskis p2007-12-20 13:26
petrylos valdo.

12112. Lapė2007-12-20 19:28
Eik tu sau! Kad ministrai perka meną - girdėjau, bet kad vagys neštų paveikslus?! Neįtikėtina...

12114. kiskis p2007-12-20 20:44
turbut aukcione daugiausiai pirko paleckiokas.

12115. bebru kolega2007-12-20 21:56
Ne i tema - Meno kainas ir rinka sukuria tik istatyminis valstybes uzsakymas menui visuomeniniams statomiems objektams.DAR- Visishkai nepriimtina vienintelis menui skitas Dailes zurnalas. Turi atsirasti bent du , finansuojami ish skirtingu shaltiniu.

12116. Bebrams2007-12-20 22:18
Nei valstybės užsakymai, nei žurnalų skaičius talentingų kūrinių atsiradimui įtakos nedaro. Nuolatiniai užsakymai pribaigia kūrėją.

12117. meska sako :2007-12-20 22:31
woooow>>>> tik speju akis vartyt! norejau apsidziaugus pritarti bebru kolegai, tik staiga svyyyyst priesininku komanda i savo puse kamuoliii, iiiir-triiiitaskiiiiis - auksine mintis! kuo maziau uzsakymu tuo kurejas kaip koks neisganytas paklydelis iesko savo kelio ir brenda prakaita braukdamas per pelkynus nevalges negeres sedevro link

12118. meskai2007-12-20 22:36
Valtybiniai užsakymai nėra patys sveikiausi valgymo ir gėrimo šaltiniai, nuo jų išsivysto priklausomybė.

12119. meska2007-12-20 23:11
o nuo ko priklausomybe nesivysto? aisku, jeigu uzsakymai vykdomi pagal gilias musu girios tradicijas...ir dar zinant kas valstyb uzsakymus kuruoja...ilga nemaloni kalba, geriau einu medaus pakopineti-as nuo jo priklausoma

12120. kiskis p - bebru kolegai2007-12-20 23:31
beproti tu.

12139. kitas kishkis2007-12-21 22:09
su siukslemis sushluoji ir vertybes. Nieko sau "specialiste".Dar 89-taisiais pas ji rusy=je tie popiereliai gulejo, visiems buvo rodomi, bet prireike tik vilnieciams.Keisti tie lietuviai.

12149. Wanagas :-) 2007-12-23 22:47
kokios siusksles? pusgalwi. jei tu neisikerti , kad tai specialiai sukurtas mitas- tada patylek. skaityk ka Mekas tarp eiluciu parase...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Balandžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 76 iš 202 
1:40:44 Apr 1, 2009   
Jul 2006 Nov 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba