»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version 


Laikraštis Diabetas
Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 4 (60) Lapkričio mėn., 2008

Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Berlin Chemie Menarini Baltic, Eksmos MTC, Interlux, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Vitabalans Oy, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministreijos yra pagrindinis šio numerio rėmėjas.


Pa­sau­li­nė dia­be­to ir Jungtinių Tautų die­na

Lapkričio 14-oji

2008 m. te­ma „Vai­kų ir pa­aug­lių dia­be­tas“

      Svar­biau­sia pa­sau­li­nė dia­be­to in­for­ma­ci­jos kam­pa­ni­ja
      Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na (PDD) mi­ni­ma kas­met lap­kri­čio 14-ąją. Tai Fre­de­ri­ko Ban­tin­go, ku­ris kar­tu su Charlesu Bes­tu at­ra­do in­su­li­ną, gi­mi­mo die­na. Nors dau­giau­sia ren­gi­nių or­ga­ni­zuo­ja­ma tą die­ną, kam­pa­ni­ja su­tar­ta te­ma trun­ka vi­sus me­tus.
      Kiekvienais metais gvildenama skirtinga PDD tema. Buvo kalbėta apie cukrinį diabetą ir gyvenseną, diabetą ir žmogaus teises, dia­be­to kai­ną. Keleto pastarųjų metų PDD temos:
      2004 m. – „Diabetas ir nutukimas“,
      2005 m. – „Diabetas ir diabetinė pėda“,
      2006 m. – „Diabeto kontrolė kiekvienam“.
      2007 me­tais nu­spręs­ta skleis­ti ži­nias pa­si­rink­ta te­ma il­ges­nį lai­ko tar­pą. 2007 ir 2008 me­tų PDD te­ma yra ta pa­ti – „Vai­kų ir pa­aug­lių dia­be­tas“. Te­ma, nu­ma­ty­ta 2009-2013 me­tams, yra „Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka“.
      2007 ir 2008 me­tų PDD kam­pa­ni­jos tiks­lai:
      • Įtraukti daugiau vaikų į TDF paramos programą „Saugokime vaikų gyvybę“,
      • Didinti visuomenės budrumą, kad atpažintų diabeto požymius,
      • Skatinti diabetinės ketoacidozės profilaktiką ir skleisti apie tai informaciją,
      • Reklamuoti sveiką gyvenseną ir užkirsti kelią vaikų II tipo diabetui.

      Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na – pa­sau­li­nė Jung­ti­nių Tau­tų die­na
      Da­bar PDD yra ofi­cia­liai pri­pa­žin­ta Jung­ti­nių Tau­tų die­na, ku­ri šven­čia­ma nuo 2007 m. Tai pa­skel­bė JT Ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja, 2006 me­tų gruo­džio 20 die­ną pa­si­ra­šiu­si re­zo­liu­ci­ją 61/225. Šia svar­bia re­zo­liu­ci­ja pri­pa­žin­ta, kad diabetas yra „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, da­ran­ti ža­lą šei­moms, valstybėms ir visam pasauliui.“
      Jung­ti­nės Tau­tos pa­rė­mė ko­vą prieš dia­be­tą pa­brėž­da­mos pa­sau­li­nę dia­be­to grės­mę ir nu­švies­da­mos PDD reikš­mę. Re­zo­liu­ci­ja pir­mą kar­tą at­krei­pė dė­me­sį į lė­ti­nę ne­už­kre­čia­mą li­gą ir pri­pa­ži­no ją svar­bia pa­sau­lio svei­ka­tos ne­gan­da gre­ta to­kių in­fek­ci­nių epi­de­mi­jų kaip ma­lia­ri­ja, tu­ber­ku­lio­zė ir ŽIV/AIDS.
      Re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas yra di­de­lis pa­sie­ki­mas vi­siems žmo­nėms, ku­rie jau ser­ga ar ga­li su­sirg­ti dia­be­tu. Ta­čiau tai yra tik pir­mas žings­nis dia­be­to epi­de­mi­jai stab­dy­ti ir žmo­nių gy­vy­bėms gel­bė­ti.
      61/225 re­zo­liu­ci­ja su­da­rė pa­sau­li­nę ko­vos su dia­be­to pan­de­mi­ja dar­bo­tvarkę, ku­ri kvie­čia vi­sas tau­tas kur­ti na­cio­na­li­nes dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos, kon­tro­lės ir gy­dy­mo pro­gra­mas. Pa­sau­li­nė dia­be­to ben­druo­me­nė pri­va­lo bū­ti vie­nin­ga, kad vi­sos vals­ty­bės lai­ky­tų­si to­kios dar­bo­tvarkės.
      Dau­giau kaip 250 mln. žmo­nių ser­ga dia­be­tu. Jei­gu ne­bus im­ta­si ko­or­di­nuo­tų ko­vos veiks­mų, ser­gan­čių­jų skai­čius ar­ti­miau­siu me­tu pa­sieks 380 mln.

      Kas yra diabetas?
      Dia­be­tas yra lė­ti­nė li­ga, ku­ria su­ser­ga­ma dėl ne­pa­kan­ka­mos in­su­li­no ga­my­bos ka­so­je ar­ba su­tri­ku­sio jo vei­ki­mo au­di­niuo­se. In­su­li­nas yra hor­mo­nas, ku­rio rei­kia, kad krau­jo gliu­ko­zė pa­tek­tų į ląs­te­les ir bū­tų pa­vers­ta ener­gi­ja. Tiek in­su­li­no sto­ka, tiek su­tri­ku­si jo veik­la gau­si­na gliu­ko­zės krau­jy­je (hi­per­gli­ke­mi­ja). Dėl to il­gai­niui pa­žei­džia­mos or­ga­niz­mo krau­ja­gys­lės, įvai­rūs au­di­niai ir or­ga­nai.

      I ti­po dia­be­tas
Pir­mo ti­po dia­be­tas yra au­to­imu­ni­nė li­ga, ku­rios me­tu su­nyks­ta ka­so­je esan­čios ir in­su­li­ną ga­mi­nan­čios ląs­te­lės. Dėl to žmo­nių, ser­gan­čių šia li­ga, or­ga­niz­mas sto­ko­ja ar vi­siš­kai ne­ga­mi­na in­su­li­no. Tam, kad žmo­gus iš­gy­ven­tų, in­su­li­nas lei­džia­mas švirkš­tais ar­ba in­su­li­no pom­pa. Ne­se­niai pa­siek­ta in­su­li­no tie­ki­mo nau­jo­vių ki­tais bū­dais. Pir­mo ti­po dia­be­tas, anks­čiau va­din­tas jau­nuo­lių dia­be­tu, daž­niau­siai yra diag­no­zuo­ja­mas vai­kams ir jau­nuo­liams.

      II ti­po dia­be­tas
      An­tro ti­po dia­be­to pa­žeis­tas or­ga­niz­mas ne­su­ge­ba įsi­sa­vin­ti in­su­li­no. Žmo­nės, ser­gan­tys šia li­ga, ne­ga­li pa­nau­do­ti in­su­li­no, nors li­gos pra­džio­je or­ga­niz­me jo es­ti net per daug. Kar­tais su­sir­gę žmo­nės pa­ge­ri­na sa­vo svei­ka­tą die­ta ir mankšta.
      Ta­čiau daž­niau­siai pri­rei­kia an­ti­dia­be­ti­nių tab­le­čių ar in­su­li­no. II ti­po li­ga var­gi­na dau­giau kaip 90 pro­cen­tų vi­sų (246 mln.) pa­sau­ly­je ser­gan­čių­jų dia­be­tu.
      Tiek pir­mo, tiek ir an­tro ti­po dia­be­tas yra sun­ki li­ga, ku­ria ga­li sirg­ti vai­kai. Svar­bu ži­no­ti dia­be­to po­žy­mius.

      Ki­tos dia­be­to rū­šys
Tre­čio ti­po dia­be­tu kar­tais su­ser­ga nėš­čios mo­te­rys. Pa­si­tai­ko ir dar re­tes­nių dia­be­to rū­šių.
Kai ku­riems vai­kams diag­no­za­vus šią li­gą, pa­ste­bi­ma ir pir­mo, ir an­tro ti­po dia­be­to po­žy­mių. Šis fe­no­me­nas daž­nai va­di­na­mas „hib­ri­di­niu“, „mai­šy­tu“, „dvi­gu­bu“ dia­be­tu. Jis yra su­si­jęs su daž­nė­jan­čiu vai­kų ir su­au­gu­sių­jų ant­svo­riu ir nu­tu­ki­mu.

      Nė­ra to­kios diag­no­zės: leng­vas dia­be­tas

      MO­DY dia­be­tas (bran­dos dia­be­tas) vai­kams pa­si­tai­ko re­tai, jį su­ke­lia vie­nin­te­lis ge­nas, ku­ris truk­do įsi­sa­vin­ti in­su­li­ną. Ši dia­be­to for­ma te­su­da­ro 5% vi­sų dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų. Daž­nai ji lie­ka ne­diag­no­zuo­ta.

      Ar vai­kas ser­ga? Ži­no­ki­me dia­be­to po­žy­mius:*
      • dažnas šlapinimasis,
      • besaikis troškulys,
      • didėjantis alkis,
      • svorio mažėjimas,
      • nuovargis,
      • negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,
      • suprastėjusi rega,
      • vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).
      * Vai­kams, ser­gan­tiems an­tro ti­po dia­be­tu, šie po­žy­miai ga­li bū­ti ne­ryš­kūs ar­ba jų ga­li iš vi­so ne­bū­ti.

      Nė vie­nas vai­kas ne­tu­ri mir­ti nuo dia­be­to

      Dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos
      Dia­be­tas yra lė­ti­nė, vi­są gy­ve­ni­mą trun­kan­ti li­ga, ku­rią bū­ti­na kruopš­čiai ste­bė­ti ir kon­tro­liuo­ti. Tin­ka­mai ne­si­gy­dan­čio žmo­gaus krau­jy­je gliu­ko­zės es­ti per daug. Tai su­ke­lia kom­pli­ka­ci­jas. Su­sir­gu­sia­jam gre­sia:
      • Širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas,
      • Inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurios gali visiškai sunykti inkstai. Kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos,
      • Nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis,
      • Akių ligos (diabetinė retinopatija), netgi apakimas.

      Dia­be­ti­nė ke­to­a­ci­do­zė
      Dia­be­ti­nė ke­to­a­ci­do­zė yra gy­vy­bei pa­vo­jin­ga ne­gy­do­mo ar pras­tai kon­tro­liuo­ja­mo pir­mo ti­po dia­be­to kom­pli­ka­ci­ja. Ji ima var­gin­ti, kai or­ga­niz­me trūks­ta ar­ba vi­siš­kai nė­ra in­su­li­no, bū­ti­no or­ga­nams ir au­di­niams ener­gi­jai gau­ti. To­kiu at­ve­ju or­ga­niz­mas pra­de­da ener­gi­ją ga­min­ti iš rie­ba­lų. Skai­dan­tis rie­ba­lams, su­si­da­ro rūgš­tin­gų at­lie­kų, va­di­na­mų ke­to­nais. Jie su­trik­do or­ga­niz­mo rūgš­čių ir šar­mų pu­siau­svy­rą. Krau­jy­je su­si­kau­pę ke­to­nai daž­ni­na kvė­pa­vi­mą, grei­ti­na pul­są, su­ke­lia ne­ma­lo­nų bur­nos kva­pą, pil­vo skaus­mus, vė­mi­mą, nuo­var­gį.
      Vi­sa­me pa­sau­ly­je dia­be­ti­nė ke­to­a­ci­do­zė yra pa­grin­di­nė vai­kų, ser­gan­čių pir­mo ti­po dia­be­tu, mir­ties ir ne­įga­lu­mo prie­žas­tis. Ne­gy­do­ma ji vi­sa­da bai­gia­si mir­ti­mi, ku­rią su­ke­lia 60 – 90 proc. at­ve­jų sme­ge­nų pa­brin­ki­mas (ede­ma). Ši kom­pli­ka­ci­ja bū­din­ga tik vai­kams.

      Dia­be­ti­nės ke­to­a­ci­do­zės pre­ven­ci­ja
      Ke­to­a­ci­do­ze pra­si­de­da apie 40 proc. nau­jai diag­no­zuo­ja­mų pir­mo ti­po dia­be­to at­ve­jų. Sun­ki ke­to­a­ci­do­zė pro­gre­suo­ja iš lė­to, kai hi­per­gli­ke­mi­jos po­žy­miai yra ne­pa­ste­bi­mi. Pa­ste­bė­jus šiuos po­žy­mius anks­ti, ga­li­ma iš­veng­ti blo­gų ke­to­a­ci­do­zės pa­sek­mių.

      Ži­no­ki­me dia­be­to po­žy­mius

      Vie­nas iš daž­niau­sių ne­pa­ste­bi­mų pir­mo ti­po dia­be­to po­žy­mių yra ne­įpras­tas šla­pi­ni­ma­sis mie­gant. Pro­fi­lak­ti­nės pro­gra­mos Ita­li­jo­je me­tu šis po­žy­mis, kaip ir ki­ti, bu­vo ap­tar­tas. Mo­kyk­lo­se ir pe­diat­rų ka­bi­ne­tuo­se bu­vo iš­ka­bin­ti in­for­ma­ci­niai pla­ka­tai su šios li­gos po­žy­miais. Bu­vo įreng­ta ne­mo­ka­ma dia­be­to­lo­gų te­le­fo­no li­ni­ja tė­vams. Gy­dy­to­jai aiš­ki­no kam­pa­ni­jos tiks­lus mo­ky­to­jams, ku­rie bu­vo ra­gi­na­mi ro­dy­ti pla­ka­tus tė­vams. Ši pro­gra­ma tru­ko aš­tuo­ne­rius me­tus. Per šį lai­ko­tar­pį ke­to­a­ci­do­zė re­tė­jo nuo 78 iki 12,5 proc.

      Vai­kų ir pa­aug­lių dia­be­tas
      Dia­be­tas yra vie­na iš daž­niau­sių vai­kų lė­ti­nių li­gų. Jis ga­li var­gin­ti įvai­raus am­žiaus vai­kus, net­gi kū­di­kius. Dia­be­tas vai­kams daž­nai yra diag­no­zuo­ja­mas per vė­lai, kai krau­jo gliu­ko­zė bū­na be­veik mir­ti­nai pa­vo­jin­go ly­gio. Kar­tais dia­be­to simp­to­mai pai­nio­ja­mi su ki­to­mis li­go­mis, pvz., gri­pu.

      Dia­be­tu ga­li su­sirg­ti bet ku­rio am­žiaus vai­kas

      Da­ly­je pa­sau­lio ša­lių in­su­li­nas, ku­ris ser­gan­tie­siems dia­be­tu yra gy­vy­biš­kai bū­ti­nas vais­tas, žmo­nėms ne­įper­ka­mas dėl bran­gu­mo. Dėl to skur­džiau gy­ve­nan­čio­se ša­ly­se dau­gy­bė vai­kų nuo dia­be­to mirš­ta. 2007 ir 2008 me­tų Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną vi­suo­me­nei skel­bia­ma apie plin­tan­tį pir­mo ir an­tro ti­pų dia­be­tą tarp vai­kų, ne­pa­vė­luo­to diag­no­za­vi­mo ir li­gos kon­tro­lės mo­ky­mo svar­bą, kad bū­tų iš­veng­ta kom­pli­ka­ci­jų ir mirčių.

      Pa­sau­li­nė epi­de­mi­ja
      Šian­dien pa­sau­ly­je yra dau­giau nei 250 mln. žmo­nių, ser­gan­čių dia­be­tu. Prog­no­zuo­ja­ma, kad per 20 me­tų šis skai­čius iš­augs iki 380 mln. Dia­be­tas ir gy­vy­bei pa­vo­jin­gos jo kom­pli­ka­ci­jos ta­po pa­sau­li­ne epi­de­mi­ja, ku­ri ne­gai­li net­gi vai­kų ir pa­aug­lių.
      Vai­kų ir pa­aug­lių, ser­gan­čių pir­mo ti­po dia­be­tu, kas­met pa­dau­gė­ja 3 proc., o pra­di­nių kla­sių vai­kų – dar spar­čiau (net 5 proc. per me­tus). Nu­sta­ty­ta, kad kas­met pa­sau­ly­je šia li­ga su­ser­ga apie 70 tūkst. vai­kų, jau­nes­nių nei 15 m. (be­veik 200 vai­kų kas­dien). Iš 440 tūkst. ser­gan­čių vai­kų, jau­nes­nių nei 14 m., 25 proc. gy­ve­na Piet­ry­čių Azi­jo­je ir dau­giau nei 20 proc. Eu­ro­po­je.

      Daž­nė­ja vai­kų ir pa­aug­lių dia­be­tas

      Nu­ma­to­ma, kad vai­kų, ser­gan­čių an­tro ti­po dia­be­tu, per ar­ti­miau­sius 15 me­tų ga­li pa­dau­gė­ti apie 50 proc. Ši dia­be­to for­ma anks­čiau bu­vo lai­ko­ma su­au­gu­sių­jų li­ga. Šian­dien ji gąs­di­nan­čiu grei­čiu plin­ta: su­ser­ga vis dau­giau vai­kų ir pa­aug­lių. Nu­sta­ty­ta, kad JAV pa­aug­lių tar­pe II ti­po dia­be­tas su­da­ro 43 proc. nau­jai diag­no­zuo­to dia­be­to ir kai ku­rio­se te­ri­to­ri­jo­se sie­kia 29 proc. Ja­po­ni­jo­je per 20 me­tų šia li­ga ser­gan­čių vai­kų pa­dvi­gu­bė­jo ir jau ap­len­kė pir­mo ti­po dia­be­to at­ve­jų skai­čių. Kai ku­rio­se vie­ti­nė­se abo­ri­ge­nų ir in­dė­nų ben­druo­me­nė­se Šiau­rės Ame­ri­ko­je ir Aust­ra­li­jo­je maž­daug kas 20-tas vai­kas ser­ga an­tro ti­po dia­be­tu.

      Vai­kai, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, ga­li gy­ven­ti pro­duk­ty­vų, vi­sa­ver­tį, kū­ry­bin­gą gy­ve­ni­mą

      Vi­sa­me pa­sau­ly­je yra ser­gan­čių dia­be­tu vai­kų, ku­riems ne­už­tik­rin­ta tin­ka­ma svei­ka­tos prie­žiū­ra, nė­ra re­gu­lia­raus in­su­li­no nė sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių tie­ki­mo ir trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų gy­dy­to­jų. Be to, dau­ge­ly­je ša­lių vis dar ma­no­ma, kad dia­be­tas yra tik se­ne­lių li­ga. Dėl to vai­kų dia­be­tas yra nu­sta­to­mas per vė­lai, jau su ne­pa­tai­so­mais or­ga­nų pa­žei­di­mais, to­dėl bai­gia­si mir­ti­mi. To­kių ne­lai­mių ga­li­ma iš­veng­ti. Tin­ka­mai pri­žiū­ri­mi, gau­da­mi vais­tų, sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių ir mo­ko­mi bei re­mia­mi, vai­kai ga­li gy­ven­ti svei­kai ir kū­ry­bin­gai.

      Li­gos po­vei­kis
      Dia­be­tas vei­kia ne tik vai­ką, bet ir jo šei­mą. Krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mai, in­jek­ci­jų, mais­to ir fi­zi­nio krū­vio re­gu­lia­vi­mas trik­do įpras­tą kas­die­ni­nį gy­ve­ni­mą. Dia­be­tas ga­li kenk­ti nor­ma­liai vai­ko gy­ven­se­nai, bren­di­mui, mo­ky­mo­si re­zul­ta­tams, au­gi­mui. Vai­kui ir šei­mai tvar­dy­tis, mal­šin­ti psi­cho­lo­gi­nius, emo­ci­nius iš­gy­ve­ni­mus tu­ri pa­dė­ti įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, ge­rai iš­ma­nan­tys pe­diat­ri­ją. Pa­ra­mos rei­kia ir ki­tiems žmo­nėms, ku­rie rū­pi­na­si vai­ku, mo­kyk­los per­so­na­lui. To­kiu bū­du vai­kai, ser­gan­tys pir­mo ar an­tro ti­po dia­be­tu, ga­li aug­ti ir bręs­ti ne­pa­tir­da­mi ža­los.
      Psi­cho­lo­gi­niai ir so­cia­li­niai sun­ku­mai ga­li truk­dy­ti vai­kui pa­siek­ti ge­riau­sią dia­be­to kon­tro­lę. Tiek vai­kui, tiek jo šei­mai ten­ka nu­ga­lė­ti bū­din­gas psi­cho­lo­gi­nes ir fi­zi­nes pro­ble­mas, taip pat li­gos kon­tro­lės ru­ti­ną. Li­ga vei­kia kiek­vie­ną vai­ko gy­ve­ni­mo sri­tį, už­de­da naš­tą pa­čiam, šei­mai, mo­kyk­lai, vie­tos ben­druo­me­nei. Dia­be­to val­dy­mo ru­ti­na ne­leng­va vai­kui ir tė­vams, ypač kai gy­dy­mas ir kon­tro­lė yra griež­ta, in­ten­sy­vi (pvz., in­jek­ci­jo­mis ko­re­guo­ja­ma krau­jo gliu­ko­zė).
      Bren­di­mo lai­ko­tar­pis yra ne­leng­vas vi­siems. Ser­gan­tie­siems daž­nai yra itin sun­ku pa­siek­ti ge­rą dia­be­to kon­tro­lę. Pa­aug­lius ne­re­tai var­gi­na sa­vig­rau­ža, dep­re­si­ja, val­gy­mo su­tri­ki­mai.
      Vai­kams, ser­gan­tiems dia­be­tu, ky­la di­džiu­lė anks­ty­vų kom­pli­ka­ci­jų grės­mė. Nors yra nau­jų gy­dy­mo tech­no­lo­gi­jų, dau­giau nei 50 proc. vai­kų kom­pli­ka­ci­jos ap­tin­ka­mos po 12 me­tų nuo li­gos diag­no­za­vi­mo. Tik griež­ta dia­be­to kon­tro­lė ga­li pa­dė­ti vai­kams svei­kai ir kū­ry­bin­gai gy­ven­ti.
      An­tra ver­tus, ir ko­rek­ci­ja ga­li di­din­ti hi­pog­li­ke­mi­jos grės­mę, o tai daž­nai kar­to­jan­tis ga­li lė­tė­ti sme­ge­nų vys­ty­ma­sis ir funk­ci­jos. Dėl to dia­be­to gy­dy­mo sche­mos tu­ri bū­ti su­re­gu­liuo­tos ir pri­tai­ky­tos pa­gal ser­gan­čio žmo­gaus am­žiaus spe­ci­fi­ką.

      Ko­re­guo­ti­nas kū­no svo­ris
      Bu­vo ma­no­ma, kad an­tro ti­po dia­be­tu ser­ga tik su­au­gu­sie­ji, ypač vy­res­ni nei 40 m. Ta­čiau kuo to­liau, tuo daž­niau vai­kai per daug sve­ria, pa­sy­viai lei­džia sa­vo lais­va­lai­kį, dėl to vis dau­giau jų su­ser­ga šia li­ga.
      Spė­ja­ma, kad tai su­si­ję su mi­ty­bos po­ky­čiais. Var­to­ja­ma vis dau­giau rie­baus, ka­lo­rin­go mais­to, ku­ris yra sun­kiai virš­ki­na­mas ir tu­ri ma­žai skai­du­lų. Vis dau­giau šei­mų val­go ne na­mie ga­min­tą mais­tą.
      Apie 85 proc. vai­kų, ku­riems diag­no­zuo­ja­mas an­tro ti­po dia­be­tas, tu­ri ant­svo­rį ar yra nu­tu­kę. Nu­sta­ty­ta, kad kas de­šim­tas vai­kas pa­sau­ly­je per daug sve­ria. Tai su­da­ro 30 – 45 mln. vai­kų bei pa­aug­lių ir 22 mln. vai­kų, jau­nes­nių nei 5 me­tai. Vi­siems jiems dia­be­to grės­mė yra di­des­nė.
      Ki­ti pa­grin­di­niai an­tro ti­po dia­be­to ri­zi­kos veiks­niai:
      • šeimos nariai, sirgę ar sergantys antro tipo diabetu,
      • kai kurios tautybės,
      • per didelis kraujo spaudimas,
      • lipidų kiekio sutrikimai,
      • judrumo stoka,
      • per didelis ar per mažas svoris gimstant.
      Daž­niau­siai vai­kai, su­sir­gę an­tro ti­po dia­be­tu, li­gą yra pa­vel­dė­ję iš sa­vo šei­mos na­rių. Tau­ty­bė taip pat svar­bus ri­zi­kos veiks­nys. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se apie 8 proc. vai­kų, ser­gan­čių šia li­ga, yra af­ri­kie­čių, is­pa­nų, azi­jie­čių ar in­dė­nų kil­mės.
      Yra ži­no­ma, kad mo­te­rų, sir­gu­sių ges­ta­ci­niu dia­be­tu, vai­kai tu­ri po­lin­kį sirg­ti an­tro ti­po dia­be­tu. Pi­mos in­dė­nų ty­ri­mas nu­sta­tė, kad di­džiau­sia ri­zi­ka bu­vo tiems 5 – 19 me­tų vai­kams, ku­rie pa­ty­rė dia­be­tą bū­da­mi gim­do­je. Tam, kad su­ma­žin­tų ges­ta­ci­nio dia­be­to grės­mę, mo­te­rys tu­ri siek­ti op­ti­ma­laus svo­rio ir ge­ros svei­ka­tos iki pa­sto­damos ir nėš­tu­mo me­tu, lai­ky­tis re­ko­men­duo­ja­mos gy­ven­se­nos prin­ci­pų. Ges­ta­ci­nio dia­be­to at­ve­ju bū­ti­na griež­ta mo­ters gliu­ko­zės kon­tro­lė, ku­ri ma­ži­na grės­mę kū­di­kiui vė­liau su­sirg­ti dia­be­tu.
      Vai­kams an­tro ti­po dia­be­tas pa­pras­tai vys­to­si iš lė­to. Daž­nai jis pa­ste­bi­mas bren­di­mo me­tu, kuo­met au­gan­čio kū­no jaut­ru­mas in­su­li­nui ga­li bū­ti su­ma­žė­jęs iki 30 proc. Šios li­gos simp­to­mai daž­nai es­ti pa­na­šūs į pir­mo ti­po, tik sun­kiau pa­ste­bi­mi. Kai ku­rie vai­kai ir pa­aug­liai po­žy­mių ga­li ir ne­jaus­ti. Dėl to li­ga diag­no­zuo­ja­ma per vė­lai, o tai ga­li tu­rė­ti ne­ma­lo­nių pa­sek­mių vai­ko svei­ka­tai, kel­ti kom­pli­ka­ci­jas. Diag­no­za­vi­mo me­tu kar­tais nu­sta­to­ma pa­di­dė­ju­si šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ka, hi­per­ten­zi­ja ir ne­nor­ma­lus rie­ba­lų kie­kis krau­jyje.

      Dia­be­to kon­tro­lė ir gy­dy­mas
      Dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams ir pa­aug­liams ten­ka vi­są gy­ve­ni­mą ko­vo­ti su li­ga.
      Ly­gi­nant su su­au­gu­sių­jų dia­be­to val­dy­mu, vai­kams ir pa­aug­liams ky­la tam tik­rų sun­ku­mų. Rei­kia:
      • siek­ti nor­ma­laus fi­zi­nio ir psi­cho­lo­gi­nio au­gi­mo ir bren­dimo,
      • į vai­ko prie­žiū­rą įtrauk­ti vi­są šei­mą, kad ma­žy­lis su­pras­tų ir pats ge­bė­tų val­dy­ti li­gą,
      • kon­tro­liuo­ti dia­be­tą ne tik na­mie, bet ir mo­kyk­lo­je.
      Vai­ko ar pa­aug­lio am­žius są­ly­go­ja li­gos val­dy­mo ypa­tumus.

      Dia­be­to kon­tro­lės po­ky­čiai pri­klau­so nuo vai­ko am­žiaus

      Keb­lu­mai, ky­lan­tys ser­gan­tiems kū­di­kiams, ma­žy­liams ir jų pri­žiū­rė­to­jams:
      • pri­klau­so­my­bė nuo at­sa­ko­my­bės tė­vų ar glo­bė­jų, ku­rie kon­tro­liuo­ja dia­be­tą,
      • ne­re­gu­lia­ri mi­ty­ba ir mankš­ta,
      • sun­ku­mas at­skir­ti nor­ma­lią ir dia­be­to ke­lia­mą nuo­tai­kų kaitą,
      • in­jek­ci­jų ar gliu­ko­zės ma­ta­vi­mo dū­rių skaus­mas,
      • daž­nes­nės hi­pog­li­ke­mi­jos.

      Mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams sun­ku:
      • pri­si­tai­ky­ti prie na­mų ir mo­kyk­los ap­lin­kos kai­tų,
      • ben­drau­ti su ki­tais vai­kais,
      • mo­ky­tis pa­čiam val­dy­ti dia­be­tą,
      • kon­tro­liuo­ti dia­be­tą mo­kyk­lo­je.

      Pa­aug­lius ir jau­nuo­lius trik­do:
      • bren­di­mo me­tu su­ma­žė­jęs jaut­ru­mas in­su­li­nui,
      • el­ge­sio ir nuo­tai­kų kai­ta,
      • ne­at­spa­ru­mas dep­re­si­jai, ne­ri­mas ir sa­vig­rau­ža,
      • po­rei­kis at­lik­ti su­au­gu­sių­jų pa­rei­gas.

      La­bai svar­bu vai­kams ma­žin­ti dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką. To­dėl jie pri­va­lo kuo ge­riau kon­tro­liuo­ti sa­vo svei­ka­tą, kad fi­zi­nis ir psi­chi­nis au­gi­mas, bren­di­mas bū­tų nor­ma­lus. Va­di­na­si, krau­jo gliu­ko­zė tu­ri bū­ti iš­lai­ky­ta re­ko­men­duo­ja­mos nor­mos ri­bo­se, ven­giant hi­pog­li­ke­mi­jų ir hi­per­gli­ke­mi­jų.
      Vi­si vai­kai, ser­gan­tys pir­mo ti­po dia­be­tu, pri­va­lo leis­tis in­su­li­ną. Jis ga­li bū­ti su­švirkš­čia­mas tris ar dau­giau kar­tų per die­ną ar tie­kia­mas pom­pa, ku­ri nuo­lat la­ši­na pre­pa­ra­tą į po­odį. Vai­kams, ser­gan­tiems an­tro ti­po dia­be­tu, ski­ria­mos tab­le­tės (pvz., met­for­mi­nas) ar in­su­li­nas ar­ba abu vais­tai. Nė­ra įro­dy­ta, ku­ris vai­kų an­tro ti­po dia­be­to gy­dy­mas yra ge­riau­sias, ta­čiau vis dau­giau ser­gan­čių­jų švirkš­čia­si in­su­li­ną, ku­rio jiems la­biau rei­kia nei su­au­gu­sie­siems. La­bai svar­bu, kad ser­gan­tis vai­kas, ne­pri­klau­so­mai nuo dia­be­to ti­po, val­gy­tų svei­ką mais­tą, mankš­tin­tų­si ir re­gu­lia­riai tik­rin­tų gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je.
      Mankš­ta ge­ri­na fi­zi­nę žmo­gaus būk­lę, šir­dies ir krau­ja­gys­lių iš­tver­mę, in­su­li­no įsi­sa­vi­ni­mą, ma­ži­na krau­jo spau­di­mą, gliu­ko­zės ir rie­ba­lų kie­kį krau­jy­je, di­di­na rau­me­nų ma­sę (ypač ser­gan­tie­siems II ti­po li­ga).
      Nė­ra uni­ver­sa­laus dia­be­to val­dy­mo pla­no, ku­ris tik­tų vi­siems vai­kams. Kiek­vie­nam ga­li skir­tis siek­ti­nas krau­jo gliu­ko­zės ma­ta­vi­mų ir in­su­li­no in­jek­ci­jų daž­nis, pre­pa­ra­to rū­šis, do­zė, ki­tų vais­tų var­to­ji­mas, die­ta.
      Li­gos kon­tro­lės mo­ky­mu sie­kia­ma veng­ti kom­pli­ka­ci­jų ir sau­go­ti gy­vy­bę. Nuo vai­ko am­žiaus pri­klau­san­čios pa­stan­gos tu­ri už­tik­rin­ti, kad ma­žie­ji ga­lė­tų kon­tro­liuo­ti sa­vo krau­jo gliu­ko­zę, o šei­mos na­riai ir pe­da­go­gai ži­no­tų, ką da­ry­ti. Kai gy­dy­to­jų pa­ta­ri­mų griež­tai lai­ko­ma­si, vai­kai sėk­min­gai ko­re­guo­ja krau­jo gliu­ko­zę ir es­ti svei­kes­ni.
      Vi­si dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai tu­ri tei­sę į tin­ka­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą ir mo­ky­mą val­dy­ti dia­be­tą. Ide­a­lu, jei gy­dy­to­jų ko­man­da dir­ba ir su ser­gan­čių­jų tė­vais, mo­ky­to­jais, auk­lė­to­jais, ki­tais šei­mos na­riais. Vi­si kar­tu jie at­lie­ka svar­bų dar­bą – ren­gia vai­ką ar jau­nuo­lį gy­ven­ti be kom­pli­ka­ci­jų.
      Dia­be­to pa­mo­kė­lės tu­ri ati­tik­ti vai­ko am­žių, bran­dą, dia­be­to sta­di­ją ir gy­ve­ni­mo bū­dą, taip pat kul­tū­ros ypa­ty­bes ir in­di­vi­du­a­lius po­rei­kius.

      Pro­filaktika

      Vi­si dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai tu­ri tei­sę gau­ti li­gos val­dy­mui rei­kia­mus vais­tus, pa­ra­mą ir mo­ky­mą

      Šiuo me­tu nė­ra I ti­po dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos. Ap­lin­kos veiks­niai, ku­rie, ma­no­ma, iš­pro­vo­kuo­ja in­su­li­ną ga­mi­nan­čių ląs­te­lių iri­mą or­ga­niz­me, vis dar ty­ri­nė­ja­mi.
      II ti­po dia­be­to ga­li­ma iš­veng­ti lai­kan­tis svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų: tin­ka­mai mai­ti­nan­tis ir pa­kan­ka­mai mankš­ti­nan­tis. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Ki­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je at­lik­tais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad šios li­gos pro­fi­lak­ti­ka yra kū­no svo­rio kon­tro­lė ir mankš­ta.
      Vi­sa­me pa­sau­ly­je vals­ty­bės, mo­kyk­los ir ben­druo­me­nės įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis ska­ti­na­mos lai­ky­tis tin­ka­mo re­ži­mo, vyk­dy­ti re­ko­men­duo­ja­mos gy­ven­se­nos ir svei­kos ap­lin­kos pro­gra­mas.
      Kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se pa­si­rū­pi­na­ma, kad vai­kai val­gy­tų kuo dau­giau vai­sių ir dar­žo­vių.
      Kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se ma­ži­na­ma sal­džių gė­ri­mų, ska­ti­na­ma fi­zi­nė kul­tū­ra.
      Kai ku­rio­se gy­ven­vie­tė­se re­gu­lia­riai tik­ri­na­mi vai­kų fi­zi­nio vys­ty­mo­si ro­dik­liai (ūgis, svo­ris), skai­čiuo­ja­mas kū­no ma­sės in­dek­sas (KMI) ir re­zul­ta­tai ap­ta­ria­mi su tė­vais.
      Vie­tos ben­druo­me­nės pa­ren­gia ir siū­lo svei­kos gy­ven­se­nos pro­gra­mas vai­kams ir šei­moms.
      Sėk­min­gas pro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mas vyk­do dau­ge­lis įvai­rių ša­lių ar re­gio­nų mo­kyk­lų. Ty­ri­mo, ku­ria­me da­ly­va­vo Ka­li­for­ni­jos (JAV) mo­kyk­los, re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad, su­trum­pi­nus te­le­vi­zo­riaus žiū­rė­ji­mą ir vi­deožai­di­mų lai­ką nuo 12 iki 8 va­lan­dų per sa­vai­tę, reikš­min­gai su­ma­žė­jo vai­kų KMI. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mo­kyk­lo­se už­drau­dus par­da­vi­nė­ti sal­džius gė­ri­mus, su­ma­žė­jo vai­kų, tu­rin­čių ant­svo­rį.
      Ša­lių vy­riau­sy­bės tu­ri su­vok­ti ir pri­pa­žin­ti, kad vai­kų an­tro ti­po dia­be­tas yra di­džiu­lė vi­suo­me­nės svei­ka­tos ne­gan­da, ir kur­ti bei ska­tin­ti veiks­min­gas pir­mi­nės prie­žiū­ros bei pro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mas. Tai ap­ima ir po­pu­lia­ci­nius ty­ri­mus, ku­riais nu­sta­to­mas nau­ja­gi­mio svo­rio nuo­kry­pių pa­pli­ti­mas, prie­žas­tys bei pro­fi­lak­ti­nės prie­mo­nės. Taip pat bū­ti­na sku­biai ge­rin­ti svei­kos gy­ven­se­nos už­tik­ri­ni­mo įsta­ty­mi­nę ba­zę. Sku­baus dė­me­sio rei­kia mies­tų in­fra­struk­tū­rai. Čia bū­ti­na iš­sau­go­ti ir plės­ti par­kus, ak­ty­vaus po­il­sio zo­nas; mies­tų pro­jek­tuo­to­jai tu­ri kur­ti erd­ves, pa­to­gias pa­si­vaikš­čio­ti ty­ra­me ore.

      Dia­be­tas mo­kyk­lo­je
      Dau­ge­ly­je ša­lių vai­kai vi­du­ti­niš­kai sep­ty­nias va­lan­das per die­ną pra­lei­džia mo­kyk­lo­je. La­bai svar­bu, kad ser­gan­tie­siems dia­be­tu bū­tų už­tik­ri­na­mos vi­sos li­gos kon­tro­lės ga­li­my­bės ir bū­tų pa­si­rū­pin­ta bet ko­kiu dėl li­gos iš­ky­lan­čiu po­rei­kiu. Dau­gy­bė ap­lin­ky­bių, ku­rios yra nor­ma­lios mo­kyk­li­nės dar­bo­tvarkės da­lis, ga­li veik­ti moks­lei­vio krau­jo gliu­ko­zę. Ypač tai su­si­ję su mankš­ta ir mi­ty­bos po­ky­čiais. Steng­da­ma­sis iš­lai­ky­ti nor­ma­lią krau­jo gliu­ko­zę kū­no kul­tū­ros pa­mo­ko­se ar mankš­tin­da­ma­sis, moks­lei­vis tu­ri ko­re­guo­ti mi­ty­bą ir in­su­li­no do­zę. Ser­gan­tie­siems dia­be­tu mo­kyk­lo­je tu­ri bū­ti su­da­ry­tos są­ly­gos kon­tro­liuo­ti li­gą, iš­si­tir­ti krau­jo gliu­ko­zę, su­si­leis­ti in­su­li­ną, už­kan­džiau­ti ir gau­ti grei­tai vei­kian­čių an­glia­van­de­nių.

      Kiek­vie­nas ser­gan­tis dia­be­tu moks­lei­vis yra ver­tas sau­gios mo­ky­mo­si ap­lin­kos ir tu­ri ly­gias tei­ses siek­ti iš­si­la­vi­ni­mo

      Dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams svar­bu, kad šei­ma, jį pri­žiū­rin­tys svei­ka­tos spe­cia­lis­tai kar­tu su­da­ry­tų dia­be­to val­dy­mo pla­ną, ku­ris pa­tei­kia­mas mo­kyk­los per­so­na­lui. Ta­me pla­ne tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta:
      • insulino leidimo ir gliukozės kontrolės tvarkaraštis,
      • vaiko gebėjimai valdyti savo ligą,
      • hiperglikemijos ir hipoglikemijos požymiai ir pirmosios pagalbos priemonės,
      • būtinosios pagalbos priemonės ir vaistai,
      • turėtini maisto produktai ir užkandžiai,
      • mankštos rekomendacijos,
      • kontaktas su tėvais ar globėjais nelaimės atveju.
      Mo­ky­to­jai ir ki­ti mo­kyk­los dar­buo­to­jai tu­ri ben­drau­ti su mo­ki­niais bei jų tė­vais, kad šis pla­nas bū­tų įgy­ven­di­na­mas. Tik ben­dros tė­vų, per­so­na­lo ir mo­ki­nių pa­stan­gos ga­li už­tik­rin­ti sau­gią mo­ky­mo­si ap­lin­ką ir ly­gias iš­si­la­vi­ni­mo ga­li­my­bes vi­siems ser­gan­tiems vai­kams.
      Kai ku­rio­se ša­ly­se nė­ra ga­li­my­bės iš­tir­ti gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną (HbA1c). Šios ir ki­tos prie­žas­tys le­mia tai, kad skur­džio­se ša­ly­se daug vai­kų mirš­ta ne­tru­kus po to, kai jiems nu­sta­to­mas dia­be­tas, dėl blo­gos li­gos kon­tro­lės, anks­ty­vų kom­pli­ka­ci­jų ir in­va­li­du­mo.

      Si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je
      Lie­tu­vo­je įre­gist­ruo­ta apie 800 I ti­po ir apie 60 II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų.
      Ser­gan­tie­ji dia­be­tu ne­mo­ka­mai gau­na vi­sų rū­šių in­su­li­ną ir an­ti­dia­be­ti­nes tab­le­tes. Nuo 2004 m. kom­pen­suo­ja­mas gliu­ka­go­nas. Nuo 2005 m. vai­kams, ser­gan­tiems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, kom­pen­suo­ja­ma iki 1800 diag­nos­ti­nių juos­te­lių per me­tus. Nuo 2007 m. gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1c) ty­ri­mas kom­pen­suo­ja­mas vi­siems dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms 4 kar­tus per me­tus. 2008 m. pa­tvir­tin­ta gy­dy­mo in­su­li­no pom­pa kom­pen­sa­vi­mo tvar­ka vai­kams, nėš­čioms ir pla­nuo­jan­čioms pa­sto­ti mo­te­rims, jau kom­pen­suo­ja­mos (300 Lt mė­ne­siui) vien­kar­ti­nės pom­pų da­lys. Rug­sė­jo mė­ne­sį Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­ba pri­ta­rė, kad bū­tų kom­pen­suo­ja­ma 900 diag­nos­ti­nių juos­te­lių per me­tus in­su­li­nu be­si­gy­dan­tiems II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams ir 450 juos­te­lių vai­kams, be­si­gy­dan­tiems tab­le­tė­mis.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos
      pre­zi­den­tė


Puslapis 3
Mieli skaitytojai!

      Pa­ra tu­ri dvi pu­ses: die­ną ir nak­tį. Šie reiš­ki­niai nuo mū­sų va­lios ne­pri­klau­so, tad ra­miai pa­klūs­ta­me jų kai­tai. Žmo­gus taip pat tu­ri dvi pu­ses: ma­to­mą ir ne­ma­to­mą. Ma­to­mo­je pu­sė­je jis sten­gia­si at­ro­dy­ti tvar­kin­gas, įta­kin­gas, ga­lin­gas, rei­ka­lin­gas, tur­tin­gas... Ta­čiau, per­ne­lyg siek­da­mas ki­tų pri­pa­ži­ni­mo, jis pa­žei­džia ne­ma­to­mą­ją sa­vo pu­sę, ją griau­na ir nai­ki­na tol, kol ji tam­pa ma­to­ma. Taip ga­li­ma kal­bė­ti ir apie svei­ka­tą. Kol jos tu­ri – ne­tau­so­ji, apie ją ne­gal­vo­ji, o pra­ra­dęs ar su­sir­gęs, įver­ti­ni ir vi­so­mis ga­lio­mis sten­gie­si at­gau­ti. O jei ne­pa­vyks­ta? Ta­da rei­kia iš­mok­ti gy­ven­ti taip, lyg bū­tum sveikas.
      Mes ži­no­me, ką tai reiš­kia. Vie­ni su­ser­ga dia­be­tu dėl ne­svei­kos gy­ven­se­nos, stre­so, ki­ti li­gą pa­vel­di. Kai taip at­si­tin­ka, jau ne­svar­bu, ko­dėl, bet pri­va­lu iš­mok­ti gy­ven­ti taip, lyg bū­tų nie­ko ne­įvy­kę. Per­nai ir šie­met Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja dau­giau­sia dė­me­sio sky­rė vai­kų ir pa­aug­lių dia­be­tui. Skelb­ta ak­tu­a­li in­for­ma­ci­ja, mo­ko­ma vi­suo­me­nę at­pa­žin­ti plin­tan­čios šios vai­kų li­gos po­žy­mius, ska­ti­na­ma dia­be­ti­nės ke­to­a­ci­do­zės pro­fi­lak­ti­ka, rū­pi­na­ma­si pa­ra­ma skur­džių ša­lių ser­gan­tie­siems. Vi­suo­me­nės švie­ti­mas – pa­grin­di­nis mū­sų už­da­vi­nys. At­ei­nan­tys pen­ke­ri me­tai bus ski­ria­mi dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mui ir pro­fi­lak­ti­kai.
      Ne­tru­kus baig­sis šie me­tai, juos pa­ly­dė­da­mi kiek­vie­nas įver­tin­si­me ne tik iš dvie­jų, bet ir iš vi­sų pu­sių. Svar­biau­sia, ne­liū­dė­ti pra­ei­ties, džiaug­tis šia die­na, tęs­ti sa­vo ke­lio­nę į at­ei­tį. Te­bū­na ji lai­min­ga ir švie­si.

      Su geriausiais linkėjimais –
     
      Vida Augustinienė


Puslapis 7

Jung­ti­nės Tau­tos                                                                                                                           A/RES/61/225
Ge­ne­ra­li­nė Asam­blė­ja

Še­šias­de­šimt pir­ma se­si­ja                                                                                                             Iš­pla­tin­ta:
113 dar­bo­tvarkės klau­si­mas                                                                                                           2007 m. sau­sio 18 d.

Ge­ne­ra­li­nė­je Asam­blė­jo­je pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja
[Be nu­ro­dy­mo Pa­grin­di­niam Ko­mi­te­tui (A/61/L.39/Rev.1 ir Add.1)]
61/225. Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na

      Ge­ne­ra­li­nė Asam­blė­ja,
      Pri­min­da­ma 2005 m. Pa­sau­lio kon­fe­ren­ci­jos nu­ta­ri­mus1, Jung­ti­nių Tau­tų Tūks­tant­me­čio de­kla­ra­ci­ją² bei pa­grin­di­nių Jung­ti­nių Tau­tų kon­fe­ren­ci­jų, pa­si­ta­ri­mų eko­no­mi­kos, so­cia­li­nius ir ypač svei­ka­tos prie­žiū­ros to­bu­li­ni­mo tiks­lus, nu­ro­dy­tus tuo­se ren­gi­niuo­se, ir pri­im­tas re­zo­liu­ci­jas 58/3 2003 m. spa­lio 27 d., 60/35 2005 m. lap­kri­čio 30 d. ir 60/265 2006 m. bir­že­lio 30 d.,
      Pri­pa­žin­da­ma, kad, sie­kiant tarp­tau­ti­niu ly­giu su­de­rin­tų tiks­lų, įskai­tant Tūks­tant­me­čio plėt­ros tiks­lus, le­mia­mą reikš­mę tu­ri vi­suo­me­nės svei­ka­ta ir svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mų stip­ri­ni­mas,
      Pri­pa­žin­da­ma, kad dia­be­tas yra lė­ti­nė, sun­ki ir bran­giai kai­nuo­jan­ti li­ga, su­ke­lian­ti sun­kias kom­pli­ka­ci­jas, ku­rios da­ro įvai­rią ža­lą žmo­nėms, vals­ty­bėms na­rėms ir vi­sam pa­sau­liui, yra grės­min­gas iš­šū­kis, truk­dan­tis įgy­ven­din­ti tarp­tau­ti­nius, tai­gi ir Tūks­tant­me­čio plėt­ros, tiks­lus,
      Pri­min­da­ma, Pa­sau­lio Svei­ka­tos Asam­blė­jos re­zo­liu­ci­jas WHA42.36 1989 m. ge­gu­žės 19 d. dia­be­to pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės klau­si­mais³ ir WHA57.17 2004 m. ge­gu­žės 22 d. pa­sau­li­nės stra­te­gi­jos die­tos, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir svei­ka­tos klau­si­mais4,
      Svei­kin­da­ma fak­tą, kad Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja, re­mia­ma Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, nuo 1991 m. vi­sa­me pa­sau­ly­je lap­kri­čio 14 – ąją pa­žy­mi Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną,
      Pri­pa­žin­da­ma tai, jog rei­kia dau­gia­ša­lė­mis pa­stan­go­mis sku­biai rem­ti ir ge­rin­ti žmo­gaus svei­ka­tą, taip pat gy­dy­mo ir svei­ka­tos mo­ky­mo pri­ei­na­mu­mą:
      1. Nu­ta­ria lap­kri­čio 14 – ąją, da­bar­ti­nę Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, skelb­ti ir Jung­ti­nių Tau­tų die­na, ku­rią švęs­ti kas­met nuo 2007 m.;
      2. Kvie­čia vi­sas vals­ty­bes na­res, svar­bias Jung­ti­nių Tau­tų sis­te­mos ir ki­tas tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, to­kias kaip pi­lie­ti­niai su­si­vie­ni­ji­mai, taip pat ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas ir pri­va­tų sek­to­rių, de­ra­mai pa­žy­mė­ti Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, gau­si­nant vi­suo­me­nės ži­nias apie dia­be­tą, jo kom­pli­ka­ci­jas, pre­ven­ci­ją ir kon­tro­lę, įskai­tant mo­ky­mą ir in­for­ma­ci­ją ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­mis;
      3. Ra­gi­na vals­ty­bes na­res ak­ty­vin­ti na­cio­na­li­nę dia­be­to pre­ven­ci­jos, gy­dy­mo ir prie­žiū­ros po­li­ti­ką, nuo­sek­liai to­bu­lin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, at­si­žvel­giant į su­si­tar­tus tarp­tau­ti­nius, tai­gi ir Tūks­tant­me­čio plėt­ros, tiks­lus;
      4. Rei­ka­lau­ja, kad Ge­ne­ra­li­nis Sek­re­to­ria­tas at­kreip­tų vi­sų vals­ty­bių na­rių ir Jung­ti­nių Tau­tų sis­te­mos or­ga­ni­za­ci­jų dė­me­sį į šią ne­pa­pras­tos svar­bos Re­zo­liu­ci­ją.

      83 ple­na­ri­nis su­si­rin­ki­mas
      2006 m. gruo­džio 20 d.

      1 See re­so­lu­tion 60/1.
      ² See re­so­lu­tion 55/2.
      ³ See World He­alth Or­ga­ni­za­tion, For­ty-se­cond World He­alth As­sem­bly, Ge­ne­va, 8 – 19 May 1989, Re­so­lu­tions and De­ci­sions, An­ne­xes (WHA42/1989/REC/1).
      4 Ibid., Fif­ty-se­venth World He­alth As­sem­bly, Ge­ne­va, 17 – 22 May 2004, Re­so­lu­tions and De­ci­sions, An­ne­xes (WHA57/2004/REC/1).


Puslapis 8
Tarp­tau­ti­niai ren­gi­niai

      Ro­ma (Ita­li­ja)
      Rug­sė­jo 7 – 11 d. Ro­mo­je vy­ko 44-oji Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos (EASD) kon­fe­ren­ci­ja. Da­ly­va­vo per 14 tūkst. moks­li­nin­kų, ša­lių vy­riau­sy­bių, pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų, įvai­rių spe­cia­lis­tų. Pro­gra­mos ko­mi­te­tas šiais me­tais at­rin­ko 1402 moks­li­nių pra­ne­ši­mų te­zes iš 2498 pri­sta­ty­tų. Pro­gra­ma vy­ko 6 pa­ra­le­li­nė­se gru­pė­se. Tai sim­po­ziu­mai, ple­na­ri­nės se­si­jos, de­ba­tai, tei­kian­tys daug ži­nių apie ba­zi­nį ir kli­ni­ki­nį moks­lą, moks­li­nin­kų pa­stan­gas to­bu­lin­ti dia­be­to pre­ven­ci­ją ir gy­dy­mą. Sten­di­niuo­se pra­ne­ši­muo­se pri­sta­ty­ti nau­ji vais­tai ir kon­tro­lės prie­mo­nės. Daug dė­me­sio skir­ta II ti­po dia­be­to (ypač vai­kų) pli­ti­mui stab­dy­ti, nu­tu­ki­mo, šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­goms ma­žin­ti, tin­ka­mai mi­ty­bai ir fi­zi­niam ak­ty­vu­mui, li­go­nių mo­ky­mui, vi­suo­me­nės švie­ti­mui. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai at­sto­va­vo pre­zi­den­tė bei val­dy­bos ir Slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių drau­gi­jos na­rė Al­do­na Da­ny­lie­nė. LDA veik­la pri­sta­ty­ta sten­di­nia­me pra­nešime „LDA vaid­muo ge­ri­nant dia­be­to pre­ven­ciją ir kon­trolę”. Ma­lo­nu pa­žy­mė­ti, kad mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos veik­la do­mė­jo­si ir džiau­gė­si pa­sie­ki­mais EASD pre­zi­den­tas Ele Fe­ran­ni­ni, įvai­rių už­sie­nio bei mū­sų ša­lies at­sto­vai. Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo LDA ta­ry­bos na­rės gy­dy­to­jos en­dok­ri­no­lo­gės Ona Jur­kaus­kie­nė ir Jū­ra­tė Kul­bo­kie­nė, taip pat daug ki­tų gy­dy­to­jų iš Lie­tu­vos. In­for­ma­ci­ja apie šį ren­gi­nį pa­teik­ta ad­re­su www.easd.org

      Mal­ta

Salės viduryje - Juratė Barkovskienė ir Antanas Sližys Maltoje
      Rug­sė­jo 17–18 d. Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­nas pa­kvie­tė aso­cia­ci­jų at­sto­vus į mo­ky­mo kur­sus Mal­to­je. Iš Lie­tu­vos da­ly­va­vo LDA ta­ry­bos ir val­dy­bos na­rys, Anykš­čių dia­be­to klu­bo pir­mi­nin­kas An­ta­nas Šli­žys, LDA sek­re­to­rė Jū­ra­tė Bar­kov­skie­nė ir pre­zi­den­tė. Čia bu­vo mo­ko­ma, kaip dia­be­to aso­cia­ci­jos tu­rė­tų in­for­muo­ti vi­suo­me­nę cuk­ri­nio dia­be­to pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės klau­si­mais, ben­dra­dar­biau­ti su ži­niask­lai­dos, val­džios ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vais bei rė­mė­jais. Dis­ku­tuo­ta, ko­dėl yra svar­bus ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mas tiek ša­lies, tiek tarp­tau­ti­niu ly­giu, pa­tar­ta, kaip su­bur­ti dau­giau na­rių. In­for­muo­ta apie ga­li­my­bes aso­cia­ci­joms da­ly­vau­ti įvai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se.

      Rug­sė­jo 19 d. vy­ku­sia­me TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dy­je bu­vo ap­tar­ta or­ga­ni­za­ci­jos žen­klo nau­do­ji­mo ga­li­my­bės, part­ne­rių pa­ra­ma pro­jek­tams, Ge­ne­ra­li­nės asam­blė­jos ir kon­fe­ren­ci­jos „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni” klau­si­mai. Nu­tar­ta šiuos ren­gi­nius 2009 m. or­ga­ni­zuo­ti Mon­re­a­ly­je (Ka­na­do­je) kar­tu su TDF kon­gre­su, 2010 m. – Li­sa­bo­no­je (Por­tu­ga­li­jo­je), o 2011 m. – Du­ba­ju­je kar­tu su TDF pa­sau­li­niu kon­gre­su. Išklau­sy­ti re­gio­nų pra­ne­ši­mai. Po­sė­dy­je ap­tar­ta in­for­ma­ci­ja iš Skan­di­na­vi­jos ša­lių su­si­ti­ki­mo, vy­ku­sio Stok­hol­me (Šve­di­jo­je) rug­pjū­čio 28–31 d., taip pat pra­ne­ši­mas apie dia­be­to si­tu­a­ci­ją Len­ki­jo­je, dar­bą su Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis. Svars­ty­ti Pa­sau­li­nės dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nos bei ki­tų ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mai. La­bai ge­rai įver­tin­ta DE­PAC kon­fe­ren­ci­ja, vy­ku­si Vil­niu­je šių me­tų ge­gu­žės 1–3 d. Šis ren­gi­nys sky­rė­si nuo ki­to­se nau­jo­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se or­ga­ni­zuo­tų tuo, kad čia da­ly­va­vo ne tik tų ša­lių dia­be­to eks­per­tai, bet ir LR Sei­mo bei Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, ku­riuos pa­kvie­tė LDA. Ki­tas TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dis vyks Briu­se­ly­je (Bel­gi­jo­je) gruo­džio 13 d.

      Rug­sė­jo 19–21 d. kon­fe­ren­ci­jos „Kar­tu mes esa­mi stip­res­ni” pa­grin­di­nė te­ma „Dia­be­to iš­šū­kiai”. Kon­fe­ren­ci­ją svei­ki­no TDF Eu­ro­pos re­gio­no vi­ce­pre­zi­den­tas, or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Chris De­li­ca­ta, Mal­tos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė An­na Zam­mit McKe­on, TDF Eu­ro­pos re­gio­no pre­zi­den­tas prof. Eber­hard Standl, Mal­tos so­cia­li­nės po­li­ti­kos mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­rius svei­ka­tos klau­si­mams Dr. Joe Cas­sar ir jau­nas ber­niu­kas, ser­gan­tis I ti­po dia­be­tu, Jack De­li­ca­ta. Kon­fe­ren­ci­jo­je ap­tar­ti dia­be­to klau­si­mai Vi­dur­že­mio jū­ros ša­lių re­gio­ne, B.I.R.O pro­jek­tas, TDF pa­reng­tos gai­rės. Su eks­per­tais gvil­den­ta šir­dies bei krau­ja­gys­lių su­tri­ki­mų, neu­ro­pa­ti­jų, inks­tų li­gų ir ki­tų dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­ka. Pri­sta­ty­tas Dia­be­to au­di­to Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se lei­di­nys. Pa­si­da­ly­ta in­for­ma­ci­ja apie vi­suo­me­nės dia­be­to­lo­gi­nį švie­ti­mą Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, apie nu­tu­ki­mą ir II ti­po dia­be­to pli­ti­mą, apie vai­kų ap­rū­pi­ni­mą in­su­li­nu, mais­to pro­duk­tų su­dė­ties žy­mė­ji­mą eti­ke­tė­se. Is­pa­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos at­sto­vai pa­sa­ko­jo, kaip dir­ba su ser­gan­čiais žmo­nė­mis, o Olan­di­jos dia­be­to or­ga­nia­ci­ja apie di­de­lę pa­cien­tų įta­ką svei­ka­tos po­li­ti­kos spren­di­mams. Gvil­den­ti ty­ri­mai, atlik­ti Ser­bi­jo­je. Dar­bo gru­pė­se ana­li­zuo­ti pa­cien­tų in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mo, tei­sių, mo­ky­mo, gy­dy­mo, na­cio­na­li­nių dia­be­to pla­nų, taip pat in­su­li­no rin­ki­mo pro­gra­mos „In­su­li­nas gy­ve­ni­mui” (In­su­lin for Li­fe) klau­si­mai. Vė­liau visa tai ap­tar­ta ple­na­ri­nė­je se­si­jo­je.

      Rug­sė­jo 21 d. TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ge­ne­ra­li­nė­je asam­blė­jo­je pa­tvir­tin­tas 2007 m. Dub­li­no GA pro­to­ko­las, iš­klau­sy­ti or­ga­ni­za­ci­jos me­ti­nis bei dar­bo su Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis, Cen­tri­nės, Ry­tų ir Šiau­rės Eu­ro­pos bei nau­jai įsto­ju­sių į ES (DEPAC) ša­lių gru­pių veik­los pra­ne­ši­mai, fi­nan­si­nės ata­skai­tos, pre­li­mi­na­rūs 2009 ir 2010 m. biu­dže­to pla­nai. Išrink­tas vie­nas nau­jas val­dy­bos na­rys iš 6 kan­di­da­tų. Įteik­ti ap­do­va­no­ji­mai.

      Gas­tei­nas (Aust­ri­ja)
      Spa­lio 1–4 d. vy­ku­sia­me 11-aja­me Gas­tei­no Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­me „Svei­ka­tos ver­tė – nuo vi­zi­jos iki re­a­ly­bės” (Va­lu­es in He­alth – From vi­sions to re­a­li­ty) da­ly­va­vo per 800 svei­ka­tos eks­per­tų iš vi­so pa­sau­lio, taip pat PSO, ES ins­ti­tu­ci­jų, Pa­sau­lio ban­ko, įvai­rių Eu­ro­pos ša­lių par­la­men­tų, svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jų, svei­ka­tos pa­slau­gų ap­mo­kė­ji­mo fon­dų, įvai­rių tarp­tau­ti­nių ir ša­lių pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Iš Lie­tu­vos dalyva­vo SAM sek­re­to­rė Ri­ma Vait­kie­nė, Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos di­rek­to­rius Al­gis Sas­naus­kas ir kiti šių institucijų atstovai, Vals­ty­bi­nės ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­bos prie SAM di­rek­to­rius Juo­zas Gal­di­kas, Vals­ty­bi­nio me­di­ci­ni­nio au­di­to ins­pek­ci­jos prie SAM di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ra­mu­nė Vait­ke­vi­čie­nė ir Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Kon­fe­ren­ci­jo­je ple­na­ri­niuo­se po­sė­džiuo­se, fo­ru­muo­se ir dar­bo gru­pė­se de­ta­liai bu­vo ap­tar­tos šios te­mos: Ino­va­ci­jos ko­or­di­nuo­to­je svei­ka­tos prie­žiū­ro­je; Ko­ky­bė ir sau­gu­mas; Pre­ven­ci­ja ir svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lai; Re­tos li­gos; Svei­ka­tos eti­ka; Nau­jos Eu­ro­pos Są­jun­gos svei­ka­tos stra­te­gi­jos. Dau­giau in­for­ma­ci­jos pa­teik­ta ad­re­su www.ehfg.org

      Vi­suo­se ren­gi­niuo­se bu­vo or­ga­ni­zuo­ta pla­ti pa­žin­ti­nė so­cia­li­nė pro­gra­ma, su­si­pa­žin­ta su di­din­ga Ro­mos ar­chi­tek­tū­ra, įspū­din­ga Mal­tos bei Gas­tei­no gam­ta, ša­lies pa­pro­čiais, na­cio­na­li­niais val­giais, kul­tū­ra.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė


Puslapiai 9-10
Lietuvos diabeto asociacijos kronika

      »  Rug­pjū­čio 22 – 23 d. Anykš­čiuo­se su­reng­ta mo­ky­mo sto­vyk­la LDA ko­lek­ty­vi­nių na­rių (klu­bų, ben­dri­jų, drau­gi­jų) va­do­vams. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Taip pat po­sė­džia­vo LDA ta­ry­ba ir val­dy­ba. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos nuo­la­ti­niu dei­man­ti­niu rė­mė­ju pri­im­ta Merck Sharp&Doh­me kom­pa­ni­ja.
      »  Rug­sė­jo 4 d. Kau­no „In­su­los” klu­bo na­riai ži­nias ir svei­ka­tą ge­ri­no Drus­ki­nin­kų „Dai­na­vos” mo­ky­mo ir gy­dy­mo cen­tre. Ži­nio­mis su jais da­li­jo­si ir LDA va­do­vai hab. dr. prof. J.S. Da­ni­le­vi­čius ir V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rugsėjo 5 – 6 d. Romoje (Italijoje) vykusioje Europos seserų diabeto mokytojų federacijos konferencijoje dalyvavo J. Uleckienė, A. Danylienė ir kt. Lietuvos slaugytojų dia­be­to­logių draugijos atstovės.
      »  Rugsėjo 7 – 11 d. Romoje, 42-ojoje Europos diabeto studijų asociacijos konferencijoje V. Augustinienė ir A. Danylienė pristatė LDA parengtą stendinį pranešimą „LDA vaidmuo gerinant diabeto prevenciją ir priežiūrą”. Konferencijoje dalyvavo gydytojos O. Jurkauskienė, J. Kulbokienė ir kt.
      »  Rugsėjo 12 d. Dubingiuose (Molėtų r.) Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos konferencijoje „GMP koncepcijos įgyvendinimo aktualijos” dalyvavo Lietuvos pacientų or­ga­nizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė V. Augustinienė.
      »  Rugsėjo 15 d. V.Augustinienė informacija apie Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) ir LDA veiklą pasidalijo su Kauno „Aronijos” bendrijos nariais.
      »  Rugsėjo 17 – 21 d. Maltoje vyko TDF Europos regiono mokymo kursai, valdybos posėdis, Generalinė asamblėja ir konferencija „Kartu mes esame stipresni”. Lietuvos diabeto asociacijai atstovavo V. Augustinienė, J. Bar­kovskienė, A. Šližys ir E.Mickevičienė. Dalyvavimą rėmė TDF Europos regiono biuras ir Berlin Chemie Menarini Baltic.
      »  Rugsėjo 24 d. Kelmės diabeto klubas surengė konferenciją „Diabetas žygiuoja po Lietuvą”. Pranešimus skaitė V. Augus­tinienė, hab. dr. prof. J. S. Danilevičius, Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovė V. Krasauskaitė ir kiti specialistai.
      »  Rugsėjo 26 d. LR Vyriausybės rūmuose vykusiame Nacio­naliniame forume „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir sauga: iššūkiai bei pasiekimai” pranešimą „Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje” skaitė V. Augustinienė. Dalyvavo LPOAT narės E. Kvedaraitė, D. Kašubienė ir U. Šakūnienė.
      »  Rugsėjo 26 d. Marijampolės klubo „Diabetikas ABC” su­reng­tame mokymo seminare žiniomis su sergančiaisiais dalijosi hab. dr. prof. J.S.Danilevičius ir LDA prezidentė.
      »  Rugsėjo 27 d. į seminarą „Cukrinio diabeto ir jo komp­li­kacijų prevencija” pasidalyti informacija LDA vadovus pakvietė Rokiškio diabeto klubas.
      »  Rugsėjo 29 d. LR sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos posėdyje pritarta „Cukrinio diabeto kontrolės 2009 – 2011 m. programai”. Dalyvavo Kolegijos narė V. Augustinienė.
      »  Rug­sė­jo 29 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je po­sė­džia­vo Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­ba. Pri­tar­ta, kad į kom­pen­suo­ja­mų­jų me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių są­ra­šą (C są­ra­šą) bū­tų įra­šy­tos diag­nos­ti­nės juos­te­lės krau­jo gliu­ko­zei tir­ti II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams: per me­tus 900 vnt. be­si­gy­dan­tiems in­su­li­nu, ir 450 vnt. – be­si­gy­dan­tiems tab­le­tė­mis. Taip pat pri­tar­ta, kad bū­tų kom­pen­suo­ja­mi vais­tai II ti­po dia­be­tui, os­te­o­po­ro­zei, hi­per­ten­zi­nėms ir ki­toms li­goms gy­dy­ti.
      »  Rugsėjo 29 d. hab. dr. prof. J. S. Danilevičius Pagėgiuose „Rambyno” klube skaitė pranešimą „Cukrinis diabetas ir mityba bei ligos kontrolė”, o rugsėjo 30 d. Raseinių diabeto klubo konferencijoje pasakojo „Ką turi žinoti apie diabetą visuomenė”.
      »  Rugsėjo 30 – spalio 5 d. Gašteine (Austrijoje) 11-ajame Europos sveikatos forume dalyvavo TDF Europos regiono valdybos narė, LDA prezidentė V. Augustinienė.
      »  Spa­lio 6 d. Anykš­čių „At­ei­ties” klu­bas or­ga­ni­za­vo vi­suo­me­nei ren­gi­nį, skir­tą Pa­sau­li­nei dia­be­to die­nai pa­žy­mė­ti. TDF in­for­ma­ci­ją apie cuk­ri­nio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ją, li­gos simp­to­mus pa­tei­kė LDA va­do­vai.
      »  Spa­lio 7 d. Vil­niu­je „Be­ta” klu­bo su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ši­mus skai­tė gyd. en­dok­ri­no­lo­gė O. Jur­kaus­kie­nė, neu­ro­pa­to­lo­gė I. Jer­šo­va, LDA pre­zi­den­tė ir ki­ti spe­cia­listai.
      »  Spa­lio 8 d. Plun­gės dia­be­to klu­bas or­ga­ni­za­vo kon­fe­ren­ci­ją. Pra­ne­ši­mą „Apie cuk­ri­nį dia­be­tą bū­ti­na ži­no­ti kiek­vie­nam” skai­tė hab.dr. prof. J. S. Da­ni­le­vi­čius. Nau­jau­sią TDF in­for­ma­ci­ją pa­tei­kė V. Au­gus­ti­nie­nė. Ži­nio­mis apie vais­ta­žo­lių nau­dą bei kau­lų są­na­rių gy­dy­mą da­li­jo­si spe­cia­lis­tai iš Šiau­lių.
      »  Spa­lio 9 d. Ku­piš­kio ra­jo­no „Ku­pos” klu­bo ren­gi­ny­je pra­ne­ši­mą „Dia­be­tas plin­ta ir Lie­tu­vo­je” skai­tė hab.dr. prof. J. S. Da­ni­le­vi­čius. Prak­ti­niais pa­ta­ri­mais, kaip val­dy­ti li­gą, da­li­jo­si LDA va­do­vė. UAB Abo­vi­ta at­sto­vė su­tei­kė in­for­ma­ci­jos apie sa­vi­kon­tro­lės svar­bą.
      »  Spa­lio 9 d. Far­ma­ci­jos de­par­ta­men­te prie SAM vy­ko pa­si­ta­ri­mas dėl kai­nų ra­šy­mo ant vais­tų pa­kuo­čių. Da­ly­va­vo LPO­AT at­sto­vė U. Ša­kū­nie­nė.
      »  Spa­lio 17 d. UAB Eks­ma mi­nė­jo sa­vo 25 m. ju­bi­lie­jų. Į ren­gi­nį bu­vo pa­kvies­ta ir LDA pre­zi­den­tė.
      »  Spa­lio 22 d. Ig­na­li­no­je gy­dy­to­jo E. Stai­gio ini­cia­ty­va vy­ko dia­be­to klu­bo stei­gia­ma­sis su­si­rin­ki­mas. In­for­ma­ci­ją svar­biau­siais or­ga­ni­za­ci­jos stei­gi­mo klau­si­mais pa­tei­kė V. Augus­­ti­nie­nė. Apie dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ją bei ne­pa­vė­luo­tą diag­no­za­vi­mą kal­bė­jo gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė O. Jur­kaus­kie­nė.
      »  Spa­lio 23 d. Kau­ne su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je UAB Ser­vier 10 m. veik­lai Lie­tu­vo­je pa­žy­mė­ti da­ly­va­vo LDA va­do­vė.
      »  Lap­kri­čio 4 d. Vil­niu­je Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos Ta­ry­ba ap­ta­rė Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo pro­gra­mos, Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­nių bei LDA VII su­va­žia­vi­mo or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mus.
      »  Lap­kri­čio 8 d. Kai­šia­do­rių ra­jo­no „Li­ki­mo” klu­bas šven­tė pen­ke­rių me­tų su­kak­tį. Į šven­tę pa­kvies­ta LDA pre­zi­den­tė bei ki­tų dia­be­to klu­bų at­sto­vai.
      »  Lap­kri­čio 12 d. Drus­ki­nin­kų mies­to dia­be­to klu­bas „Atei­tis” mi­ni de­šim­ties me­tų veik­los ju­bi­lie­jų.
      »  Res­pub­li­ki­nė kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta Pa­sau­li­nei dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nai pa­žy­mė­ti „Cuk­ri­nio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja. Vai­kų ir jau­nuo­lių cuk­ri­nis dia­be­tas” vyks Vil­niu­je, Ge­di­mi­no pr. 28/2 IV a. sa­lė­je lap­kri­čio 14 d. Pa­grin­di­nis ren­gi­nio rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Vi­si, kas pa­gei­dau­ja da­ly­vau­ti, kvie­čia­mi kreip­tis į LDA tel. 8 5 2620783.
      »  Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas vyks­ta Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je vi­sus me­tus. Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė O. Jur­kaus­kie­nė kon­sul­tuo­ja žmo­nes ne­mo­ka­mai ant­ra­die­niais 10.30 – 12.30 val. ir tre­čia­die­niais 14.30 – 16.30 val.


Puslapis 11

Rokiškėnai Kuldigoje
Ma­lo­ni vieš­na­gė

      Rokiškio „Diabeto“ klu­bas su­rengė eks­kur­si­ją į Lat­vi­ją. Per dvi die­nas va­žiuo­da­mi be­veik 1000 km, pa­ty­rė­me ne­už­mirš­ta­mų įspū­džių. Gro­žė­jo­mės Kul­di­gos se­na­mies­čiu, ku­ria­me dau­gy­bė ar­chi­tek­tū­ros pa­min­klų. Ma­tė­me XIX a. pa­sta­ty­tą til­tą – vie­ną il­giau­sių to­kio ti­po Eu­ro­po­je, bu­vo­me prie įdo­mių kriok­lių. Vent­spi­lis ža­vė­jo tvar­ka, gė­ly­nų gau­sa, darnio­mis jų kom­po­zi­ci­jo­mis, spal­vin­go­mis kar­vių skulp­tū­ro­mis. Bu­vo sau­lė­ta, ge­ra pa­­plau­kio­ti lai­vu. Lie­po­jo­je ca­ri­niais ir so­vie­ti­niais lai­kais bu­vo di­de­lis ka­ri­nis uos­tas. Čia bu­vo pro­ga su­grįž­ti į pra­ėju­sius lai­kus: bu­vu­sia­me ka­lė­ji­me te­ko ei­ti tam­siais ko­ri­do­riais, pa­tir­ti ka­li­nių da­lią už­da­ry­tiems ka­me­ro­se, vyk­dy­ti įsak­mias pri­žiū­rė­to­jo ko­man­das.

      Ma­ri­jo­na Mie­liaus­kie­nė
      „Dia­be­to” klu­bo pir­mi­nin­kė


Puslapiai 12-15
Drą­sa „su­gy­ven­ti“ su dia­be­tu
Tru­pu­tis dia­be­to­lo­gi­jos istorijos

      Šio straips­nio au­to­rius Dr. Alb­recht Dan­nehl yra ki­lęs iš Vo­kie­ti­jos mies­to Štral­zun­do. Pir­mo ti­po dia­be­tu jis su­sir­go vai­kys­tė­je, 1953 me­tais, be­si­mo­ky­da­mas Liu­be­ko pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je. Stu­di­ja­vo me­di­ci­ną, gy­dy­to­jo prak­ti­ką pra­dė­jo Darm­šta­te, gy­dė ir mo­kė dia­be­tu ser­gan­čiuo­sius. Vėliau ta­po Darm­šta­to li­go­ni­nės Dia­be­to sky­riaus va­do­vu.  Il­gus me­tus gy­dė pa­cien­tus sa­vo pri­va­čio­je Dia­be­to am­bu­la­to­ri­jo­je. Užau­gi­no du vai­kus, tu­ri du anūkus. 1997 m. bu­vo ap­do­va­no­tas Ger­hard-Katsch me­da­liu. Gy­dy­to­jas su žmo­na  lan­kėsi Lie­tu­vo­je, ža­vė­jo­si ly­gu­mų gam­ta ir Ni­dos ko­po­mis. Šiuo me­tu jis jau pen­si­jo­je, ta­čiau vis dar ak­ty­viai da­ly­vau­ja vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, skai­to pa­skai­tas, ra­šo į Vo­kie­ti­jos žur­na­lą In­su­li­ner.


      Per pra­ėju­sius ke­tu­ris de­šimt­me­čius spar­čiai to­bu­lin­tos dia­be­to kon­tro­lės ir gy­dy­mo prie­mo­nės. Šia li­ga se­niai ser­gan­tys žmo­nės me­na jų gy­ve­ni­mą leng­vi­nan­čią pa­žan­gą. Ver­ta trum­pai pri­si­min­ti dia­be­to­lo­gi­jos pra­ei­tį.
      Šio straips­nio au­to­riui gy­dy­to­jų dar­bą pa­leng­vi­no šla­pi­mui tir-ti tes­tų juos­te­lės, ku­rios 1958 m. at­si­ra­do Vo­kie­ti­jo­je. Kai ku­rie vy­res­nio am­žiaus žmo­nės pri­si­me­na, kai stik­li­nius švirkš­tus pa­kei­tė plas­ti­ki­niai.
      Bu­vę to­kių gy­dy­to­jų, ku­rie, siek­da­mi ge­riau­sių re­zul­ta­tų, rei­ka­lau­da­vo, kad be­si­švirkš­čian­tys in­su­li­ną kas­dien vi­rin­tų in­stru­men­tus. Pa­mi­nė­ti­ni ir in­su­li­no pieštukai („pe­nai“), ku­rie la­bai pa­leng­vi­no in­jek­ci­jas. Kai bu­vo su­kur­tos krau­jo gliu­ko­zės tes­tų juos­te­lės, pa­čiam li­go­niui bu­vo ga­li­ma su­de­rin­ti in­jek­ci­jų ir val­gy­mo re­ži­mą. Ži­no­ma, te­ko įpras­ti ba­dy­tis pirš­tus, o tai nė­ra ma­lo­nu.
      Bet ar ga­li­ma da­bar įsi­vaiz­duo­ti krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mo re­zul­ta­tų il­ga­lai­kį lau­ki­mą? Štai pa­vyz­dys: vie­no­je po­li­kli­ni­ko­je kaip pa­pras­tai bu­vo pa­im­tas krau­jas gliu­ko­zės kie­kiui nu­sta­ty­ti. Po dvie­jų die­nų šiai pa­cien­tei skam­bi­na gy­dy­to­jo pa­dė­jė­ja: „Dėl Die­vo mei­lės, po­nia Šmidt, kaip jums se­ka­si? Kuo sku­biau su­val­gy­ki­te ga­ba­liu­ką cuk­raus, jū­sų gliu­ko­zės krau­jy­je – tik 58 mg/dl!“ Jau be­veik trys de­šimt­me­čiai, kai su­re­gu­liuo­ti me­džia­gų apy­kai­tą dau­ge­liui li­go­nių pa­de­da elek­tro­ni­nės in­su­li­no pom­pos. Ta­čiau bu­vo ir vi­sai pras­ti lai­kai.

      1900-1920 m.: be­vil­tiš­ku­mas
      Vie­nas 1904 m. gi­męs ir 1920 m. cuk­ra­li­ge su­sir­gęs žmo­gus pa­sa­ko­jo, kad ne­nu­mal­do­mas troš­ku­lys, be­jė­gis kū­nas ir grei­tas nuo­var­gis po dau­ge­lio sa­vai­čių nu­liū­di­no diag­no­ze „cuk­ra­li­gė“. Žmo­gus bu­vęs dvi­ra­ti­nin­kas, ta­čiau tada jo vi­siš­kai ne­džiu­gi­no tai, kas anks­čiau do­mi­nda­vo ir teik­da­vo ma­lo­nu­mą. Gy­dy­to­jas sky­rė šiam pa­cien­tui die­tą: per die­ną 100 g bul­vių, tru­pu­tį mė­sos, deš­ros ir sū­rio. Bet už tai daug rie­ba­lų: svies­to, alie­jaus ir pan. Tai įsi­gy­ti bu­vę ne taip jau pa­pras­ta sun­kiu lai­ko­tar­piu – po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Apie krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mus pa­cien­tas bu­vo gir­dė­jęs, bet gy­dy­to­jas ga­lė­jo iš­tir­ti tik šla­pi­mą.
      Gy­dy­to­jai, vais­ti­nin­kai, drau­gai ir pa­žįs­ta­mi re­ko­men­duo­da­vo li­go­niui ir jo tė­vams be­ga­lę tab­le­čių, mil­te­lių, la­šų ir ar­ba­tų. Šei­ma iš­lei­du­si daug pi­ni­gų. Vis ti­kė­da­vę, bet nu­si­vil­da­vę, kai sa­vi­jau­ta ne­ge­rė­da­vo.
      Vie­no­je 1903 m. iš­leis­to­je kny­go­je cuk­ra­li­gė skirs­to­ma į: leng­vą, vi­du­ti­nio sun­ku­mo ir sun­kiau­sią for­mą. Ne­pai­sant vi­sų vil­tin­gų žo­džių iš ap­ra­šy­mo žmo­gus su­pra­to, jog sun­kiau­sia for­ma, ku­ri šian­dien va­di­na­ma pir­mo ti­po dia­be­tu, tin­ka jam. Ser­gan­tys – daž­niau­siai jau­ni žmo­nės – iš­sek­da­vo ir be­veik vi­si mir­da­vo per vie­ne­rius me­tus.

      Gy­dy­ta­si deg­ti­ne
      Pa­si­tu­rin­tys žmo­nės ga­lė­jo vyk­ti į spe­cia­lias ku­ror­ti­nes sa­na­to­ri­jas, pvz., Bad Mer­gent­hai­mą, ir ki­tas. Ten kiek­vie­nas li­go­nis pus­ry­čiams, pie­tums ir va­ka­rie­nei gau­da­vo po stik­liu­ką deg­ti­nės. Tuo ko ge­ro bu­vo sie­kia­ma tre­jo­po tiks­lo: pir­miau­sia, dau­giau ka­lo­ri­jų, ku­rios var­gu ar ge­rin­da­vę gliu­ko­zės ro­dik­lius. An­tra, deg­ti­nė tu­rė­ju­si pa­ska­nin­ti sun­kiai virš­ki­na­mus rie­bius pa­tie­ka­lus. Tre­čia, – tur­būt no­rė­ta pra­skaid­rin­ti slo­gią žmo­nių nuo­tai­ką. Bet vie­na bu­vo aiš­ku jau ir ta­da: deg­ti­nė tik­rai ne­pa­dė­da­vo pa­cien­tams sveik­ti.

      1923 –1939 m.: gel­bė­jo in­su­li­nas
      Kan­čios ir anks­ty­va šim­tų tūks­tan­čių jau­nų žmo­nių mir­tis ska­ti­no kur­ti vais­tus ir at­lik­ti ty­ri­mus nuo ta­da, kai Os­ka­ras Min­kov­skis ir Jo­sep­has von Me­rin­gas at­ra­do, kad dia­be­to prie­žas­tis – ka­sa. Ame­ri­ko­je ir Vo­kie­ti­jo­je me­di­ci­nos ty­ri­mai kaip nie­ka­da su­ak­ty­vė­jo. To­bu­li­ni­mai, ku­rių pa­sek­mė­je Fre­de­ri­kas Grant Ban­tin­gas ir Char­le­sas Be­stas 1921 m. To­ron­te pa­ga­mi­no pir­mą­jį in­su­li­ną, vi­sus do­mi­no ne­ly­gi­nant ro­ma­nas. 1922 me­tų sau­sį in­su­li­nu bu­vo pra­dė­tas gy­dy­ti pir­ma­sis žmo­gus – try­li­ka­me­tis L. Thom­so­nas. Ži­nia apie sėk­min­gą gy­dy­mą per ke­le­tą sa­vai­čių kaip žai­bas ap­skrie­jo vi­są pa­sau­lį.
      Vie­nas pa­cien­tas po be­veik pen­kių de­šimt­me­čių pa­sa­ko­jo apie pir­mą­sias in­su­li­no in­jek­ci­jas, ku­rios jam bu­vo su­švirkš­tos 1923 m. va­sa­rą Bres­lau li­go­ni­nė­je, lyg tai bū­tų įvy­kę va­kar. Iš­ra­šy­tas iš li­go­ni­nės žmo­gus vėl la­bai su­ne­ga­la­vęs, nes na­muo­se in­su­li­no ne­tu­rė­jo. Tai­gi po ke­le­to sa­vai­čių te­ko grįž­ti į sta­cionarą.
      Jis pa­sa­ko­jo apie klau­si­mus, į ku­riuos pa­tys gy­dy­to­jai ne­ga­lė­ję at­sa­ky­ti: kur gau­ti in­su­li­no? Šis pre­pa­ra­tas Vo­kie­ti­jo­je bu­vo pra­dė­tas ga­min­ti tik 1923 m. Kur gau­ti švirkš­tų? Ar in­su­li­nu ka­da nors bus ga­li­ma vi­siš­kai iš­gy­dy­ti dia­be­tą? Tik per ke­le­tą me­tų kau­piant pa­tir­tį bu­vo gau­ti at­sa­ky­mai į tuos klau­simus.
      Re­ko­men­duo­ja­mo­je die­to­je vis tiek ir to­liau bu­vo gau­su rie­ba­lų. In­su­li­ną dau­ge­liui li­go­nių rei­kė­da­vo leis­tis iki ke­tu­rių kar­tų per die­ną. La­bai grei­tai iš­aiš­kė­jo, kad val­gis ir in­su­li­nas tu­rė­jo bū­ti kie­ky­biš­kai de­ri­na­mi. Gy­dy­to­jai ir ser­gan­tie­ji pa­te­ko į vi­siš­kai nau­ją, iki to lai­ko ne­įpras­tą si­tu­a­ci­ją: nuo da­bar bu­vo bū­ti­na į gy­dy­mo pro­ce­są įtrauk­ti pa­tį li­go­nį.

      Mo­ky­mas val­dy­ti dia­be­tą ir sa­vi­kon­tro­lė
      Čia su pa­gar­ba rei­kia pa­mi­nė­ti ame­ri­kie­čių gy­dy­to­ją Dr. El­lio­tą Proc­te­rą Jos­li­ną (1869 – 1962 m.). Jis šią bū­ti­ny­bę įžvel­gė vie­nas iš pir­mų­jų. As­me­ni­niuo­se po­kal­biuo­se jis siek­da­vo įtrauk­ti pa­cien­tus į jiems rei­ka­lin­gą gy­dy­mą ir aiš­ki­no vi­siems, kad sa­vi­kon­tro­lė yra bū­ti­na. Sa­vo kli­ni­ko­je Bos­to­ne nuo pat pra­džių šis gy­dy­to­jas su­bū­rė pa­cien­tų mo­ky­mo gru­pes. Jo ini­cia­ty­va nuo 1920 me­tų dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai va­sa­ros atos­to­gų me­tu sto­vyk­lo­se bu­vo mo­ko­mi sveiko gy­ve­ni­mo bū­do.
      Švirkš­ti tik vie­ną, du kar­tus per die­ną
      Dau­ge­lis žmonių džiaugs­min­gai svei­ki­no il­go vei­ki­mo in­su­li­no at­ra­di­mą 1936 m. Da­bar ser­gan­tie­ji tu­rė­jo švirkš­tis in­su­li­ną tik vie­ną ar­ba du kar­tus per die­ną. Bet da­bar val­gy­ti pri­va­lė­jo tam tik­ru lai­ku ir tam tik­rais kie­kiais pri­klau­so­mai nuo in­su­li­no vei­ki­mo. Tai­gi Vo­kie­ti­jo­je ser­gan­tie­siems be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­čius bu­vo griež­tas die­tos re­ži­mas. Tik vai­kų gy­dy­to­jas prof. dr. Kar­las Stol­te Bres­lau ir Greif­sval­do mies­tuose re­ko­men­duo­da­vo dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų tė­vams, kad jie mažylio poreikius ati­tin­kan­čią die­tą derintų su in­su­li­no in­jek­cijomis.
      In­su­li­no vei­ki­mas šiuo pre­pa­ratu ir dia­be­to sta­bi­li­za­vi­mas bu­vo kon­tro­liuo­ja­mas. Ta­čiau gliu­ko­zės kie­kio ty­ri­mai bu­vo su­dė­tin­gi ir bran­gūs, to­dėl juos at­lik­da­vo tik di­des­nės la­bo­ra­to­ri­jos.
      Šei­mų gy­dy­to­jai ir dau­ge­lis li­go­ni­nių da­ry­da­vo tik pi­ges­nius gliu­ko­zės šla­pi­me ty­ri­mus. Jos­li­nas jau 1920 me­tais šią sa­vi­kon­tro­lę per­lei­do pa­čių pa­cien­tų at­sa­ko­my­bei: tai su­kė­lė la­bai daug spe­cia­lis­tų dis­ku­si­jų. Dar 1947 m. la­bai nu­si­pel­nęs vo­kie­čių dia­be­to­lo­gas Fer­di­nan­das Ber­tra­mas ra­šė sa­vo va­do­vė­ly­je: „Šla­pi­mo ty­ri­mų sa­vi­kon­tro­lę li­go­niams rei­kia už­draus­ti.“

      Pu­sė dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių bu­vo be­dar­biai
      In­su­li­nas ap­sau­go­jo ligonius nuo mir­ties. Ta­čiau ki­lo dau­giau so­cia­li­nių pro­ble­mų. 1930 m. pra­džio­je Vo­kie­ti­jo­je di­dė­jo be­dar­bys­tė. Vie­ni iš pir­mų­jų pra­ra­du­sių­jų dar­bą bu­vo ser­gan­tys dia­be­tu. Tik maž­daug pu­sė dar­bin­go am­žiaus šių žmo­nių 1930 m. tu­rė­jo dar­bo vie­tą. Dėl to­kios so­cia­li­nės ir psi­cho­lo­gi­nės būk­lės ser­gan­tie­ji daž­nai pa­tek­da­vo į li­go­ni­nes.
      Ši si­tu­a­ci­ja pa­ska­ti­no Greif­sval­do vi­daus li­gų gy­dy­to­ją prof.dr. Ger­hardą Kat­sel­tą vie­ną di­de­lį dva­rą pa­vers­ti dia­be­tu ser­gan­čių­jų na­mais. De­ja, iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir po­ka­rio lai­ko­tar­piu jiems sti­go fi­nan­si­nių iš­tek­lių. Kar­tais dar­buo­to­jai, ku­rių dau­gu­ma šiuo­se na­muo­se gy­ve­no kar­tu su pa­cien­tais, ne­gau­da­vo at­ly­gi­ni­mų.
      No­rė­da­mi dis­ku­tuo­ti apie sa­vo rū­pes­čius ir sie­ki­mus, kar­tu at­kreip­ti dė­me­sį į sa­vo rei­ka­lus, 1931 m. Ber­ly­ne sep­ty­ni ser­gan­tys dia­be­tu žmo­nės įkū­rė Vo­kie­ti­jos dia­be­to są­jun­gą su žur­na­lu „Mes ser­ga­me cuk­ra­li­ge“. 1943 m. dėl po­pie­riaus sty­giaus žur­na­lo lei­di­mas nu­trauk­tas. 1939 m. są­jun­gai pri­klau­sė maž­daug 600 na­rių ir ji eg­zis­ta­vo iki ka­ro pa­bai­gos. 1951 m. Vurc­bur­ge ją ne­pa­keis­tu pa­va­di­ni­mu vėl įkū­rė Ro­ber­tas Be­inin­gas.

      1941–1957 m. Ka­ro ir po­ka­rio lai­ko­tar­pis
      Il­gus me­tus šio straips­nio au­to­riui te­ko ben­drau­ti su vie­nu žmo­gu­mi, ku­ris gi­mė 1920 m. ir be­si­mo­ky­da­mas 1936 m. su­sir­go dia­be­tu. Gy­dy­to­jas Su­de­ten­lan­das nuo pat pra­džių re­ko­men­da­vo jam gliu­ko­zės kie­kio šla­pi­me sa­vi­kon­tro­lę. Jis pa­sa­ko­jo apie bran­giai kai­nuo­jan­čius ty­ri­mų me­to­dus (iš da­lies vi­ri­mo ban­dy­mus) va­din­tus Be­ne­dict, Feh­ling, Trom­mer, Ny­lan­der ir Gly­ku­ra­tor. At­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, ar jis ka­da nors yra pa­ty­ręs ko­mą, dia­be­ti­nę ke­to­a­ci­do­zę, jis iš­si­trau­kė sa­vo 1946 m. są­siu­vi­nį, vie­ną iš sa­vo dia­be­to die­no­raš­čių. Jis tei­gė, kad dia­be­tu ser­gan­tie­ji bu­vo ne­pa­kan­ka­mai ap­rū­pi­na­mi in­su­li­nu, todėl daž­nai pats tu­rė­da­vęs pirk­ti pre­pa­ra­tą ne­le­ga­liai juo­do­jo­je rin­ko­je. Nuo to vais­to jo būk­lė stai­ga pa­blo­gė­jo ir po ke­lių die­nų žmo­gus pa­ty­rė ko­mą. At­li­ku­si ati­tin­ka­mą ty­ri­mą, svei­ka­tos rei­ka­lų tar­ny­ba nu­sta­tė, kad ne­le­ga­liai pirk­to­je am­pu­lė­je bu­vo be­veik tik van­duo.
      Kai 1953 m. pats šio straips­nio au­to­rius su­sir­go dia­be­tu, dau­ge­lis va­di­na­mų­jų sun­kių­jų li­go­nių lei­do­si in­su­li­ną du kar­tus per pa­rą. Val­gy­ti rei­kė­jo še­šis kar­tus per die­ną. Gar­ze vy­ko dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mai. Čia teig­ta, kad die­to­je tu­ri bū­ti gau­su an­glia­van­de­nių, nor­ma­lus kie­kis bal­ty­mų ir ma­žai rie­ba­lų. Vi­sas ke­tu­rias sa­vai­tes šei­mos gy­dy­to­jas ne­val­giu­siems pa­cien­tams tir­da­vo krau­jo gliu­ko­zę. Pa­cien­tai iš­mo­ky­ti pa­tys at­lik­ti šla­pi­mo ty­ri­mą Ny­lan­de­r ir Gly­ku­ra­to­r. Kar­tą per sa­vai­tę 24 val. rin­ko šla­pi­mą ir kaitindamas du­jų lieps­na da­rė vie­no mė­gi­nio ty­ri­mą. Šei­mos gy­dy­to­jas sa­kė, kad šla­pi­me tu­ri bū­ti tru­pu­tį gliu­ko­zės, jog sau­go­tų nuo hi­pog­li­ke­mi­jos; dėl to ji ir va­di­nta „ap­sau­gi­ne gliu­koze“.
      Stu­den­tų ben­dra­bu­ty­je, kur gy­ve­no au­to­rius, rink­ti ir tir­ti šla­pi­mą ne­bu­vo pa­to­gu. Kai­ti­na­mas šla­pi­mo ir ny­lan­der mi­ši­nys siau­bin­gai dvo­kė.
      1950 m. pir­miau­siai tuo­me­ti­nė­je VDR at­ra­dus, o 1953 m. ta­ria­mai „nau­jai at­ra­dus“ gliu­ko­zės krau­jy­je ma­ži­nan­tį kar­bu­ta­mi­do po­vei­kį, dia­be­tas pa­da­ly­tas į „nuo in­su­li­no pri­klau­so­mą“ ir „nuo in­su­li­no ne­pri­klau­so­mą“.
      Šio straipsnio autorius nu­si­vy­lė, kai 1955 m. po sen­sa­cin­gų pa­skel­bi­mų apie „cuk­raus tab­le­tę“, šei­mos gy­dy­to­jas diag­no­za­vo nuo in­su­li­no pri­klau­so­mą dia­be­tą, ku­riam gy­dy­ti tab­le­tės ne­pa­dės.

      1958 – 1980 m.: kom­pli­ka­ci­jos
      Gy­dan­tis in­su­li­nu, me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mas jau bu­vo kiek pri­stab­dy­tas. Bet il­gė­jant li­go­nio am­žiui, bai­siau­sia ta­po grės­mė su­sirg­ti akių, inks­tų, šir­dies ir ner­vų li­go­mis.
      Ne­se­niai re­ti­no­pa­ti­jos, neu­ro­pa­ti­jos ir ko­ro­na­ri­nių šir­dies li­gų gy­dy­to­jai ma­žai tu­rė­jo ga­li­my­bių pa­dė­ti li­go­niui.
      Šian­die­ną su­ma­žin­ti skaus­mus ir iš­gel­bė­ti gy­vy­bę ga­li la­ze­ri­nė ko­a­gu­lia­ci­ja, dia­li­zė ir ope­ra­ci­jos. Vi­sų pir­ma ser­gan­čių­jų ži­nios apie dia­be­tą ir pui­kios sa­vi­kon­tro­lės ga­li­my­bės lei­džia li­go­niams tap­ti vis dau­giau ne­pri­klau­so­miems. Gy­dy­to­jo ir pa­cien­to san­ty­kiai, pri­me­nan­tys tė­vo ir vai­ko san­ty­kius, vis la­biau ben­dro­mis pa­stan­go­mis virs­ta part­ne­rys­te. Tai lei­džia iš­lai­ky­ti be­veik nor­ma­lią ser­gan­čio­jo būk­lę.
      Pa­dė­jo 1980 m. HbA1C ty­ri­mas, o 1983 m. – žmo­gaus in­su­li­nas. Nuo to lai­ko ga­li­ma keis­ti in­su­li­no mo­le­ku­lę, kad hor­mo­nui veik­ti bū­tų su­teik­tos pa­lan­kes­nės są­ly­gos. Tai­gi jau ku­ris lai­kas tei­kia nau­dą ir la­bai grei­tai, ir san­ty­ki­nai to­ly­giai il­gai vei­kian­tys in­su­li­no ana­lo­gai.

Mokymai yra tvirtas diabeto gydymo pagrindas

      Ne­rei­kia pa­lūž­ti su­sir­gus dia­be­tu
      Nu­si­me­na­ma su­ži­no­jus, kad vi­są gy­ve­ni­mą teks sirg­ti ir lai­ky­tis re­ži­mo. Bet pri­va­lu su­si­tai­ky­ti su tais ap­ri­bo­ji­mais, nes tai tei­kia vil­tin­gą gy­ve­ni­mą. Anks­čiau su­sir­gu­sie­ji pa­de­da ki­tiems, vi­sus pa­drą­si­na, pa­mo­ko. Ne­tie­sa, kad su­sir­gus gy­ve­ni­mas nu­trūks­ta. Pa­ro­dy­ki­me ser­gan­tiems žmo­nėms, kad mes juos su­pran­ta­me. Su­tei­ki­me jiems vil­ties, drą­sos su­si­gy­ven­ti su dia­be­tu!

      Trum­pa dia­be­to is­to­ri­ja:
      1889 m. Os­ka­ras Min­kov­skis at­ra­do ry­šį tarp ka­sos ir gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je.
      1921 m. Fre­de­ri­kas Ban­tin­gas ir Char­le­sas Be­stas (To­ron­tas) ap­ra­šė hor­mo­ną in­su­li­ną.
      1965 m. Bo­eh­rin­ge­ris Man­hei­mas – he­mog­liu­ko­tes­tą, ta­čiau Vo­kie­ti­jos gy­dy­to­jai pa­tar­da­vo ne­si­im­ti jo­kių sa­va­ran­kiš­kų veiks­mų.
      1980 m. su­kur­ta pir­mo­ji in­su­li­no pom­pa.
      1983 m. – žmo­gaus in­su­li­nas.
      1985 m. su­konst­ruo­tas pir­ma­sis in­su­li­no pieštukas.
      1996 m. pa­ga­min­tas pir­mas trum­pai vei­kian­tis in­su­li­no ana­lo­gas.
      Šian­dien li­go­nio būk­lės sta­bi­li­za­vi­mu rū­pi­na­si ne tik gy­dy­to­jas. Pa­cien­tas pats kon­tro­liuo­ja krau­jo gliu­ko­zę ir spren­džia, kaip lai­ky­tis re­ži­mo.
      Šal­ti­nis: www.dia­be­tes-world.net

      Dr. Alb­recht Dan­nehl
      DDG dia­be­to­lo­gas, Ros­dor­fas


Puslapis 18
Cuk­ri­nis dia­be­tas ir vy­rų po­ten­ci­ja

      Iš moks­li­nių ty­ri­mų ži­no­ma, kad ak­ty­vų sek­su­a­li­nį gy­ve­ni­mą gy­ve­nan­tys žmo­nės yra svei­kes­ni ir lai­min­ges­ni. Ta­čiau ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu vy­rų ly­ti­nė sis­te­ma pa­žei­džia­ma pen­kis kar­tus daž­niau [1]. Itin ne­re­ti erek­ci­jos su­tri­ki­mai, dėl ku­rių tik la­bai ne­dau­ge­lis vy­rų iš­drįs­ta kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus. Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė ga­li pa­dė­ti ati­to­lin­ti šią ne­ma­lo­nią li­gos pa­sek­mę, bet jos vis tiek ne­iš­ven­gia apie 80 proc. dia­be­tu ser­gan­čių vy­rų.
      Šiuo­lai­ki­nė me­di­ci­na jau tu­ri įvai­rių prie­mo­nių, pa­de­dan­čių vy­rams pa­ge­rin­ti jų ly­ti­nio gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Vie­nas iš jų – na­tū­ra­lus au­ga­li­nis pre­pa­ra­tas Tri­bes­tan®, di­di­nan­tis or­ga­niz­me vy­riš­kų ly­ti­nių hor­mo­nų kie­kį.
      Svar­biau­sias vy­riš­ku­mą le­mian­tis hor­mo­nas yra te­stos­te­ro­nas. Or­ga­niz­me jo ga­my­bai pa­nau­do­ja­mas cho­les­te­ro­lis, to­dėl kar­tu ma­žė­ja ir „blo­go­jo“ cho­les­te­ro­lio (MTL-C) kie­kis. Ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu vy­rų or­ga­niz­me la­bai pa­gau­sė­jus gliu­ko­zės, su­ma­žė­ja te­stos­te­ro­no pirm­ta­ko – de­hid­ro­e­pian­dros­te­ro­no sul­fa­to (DHEA- S) – ga­my­ba, to­dėl lė­tė­ja te­stos­te­ro­no sin­te­zė ir su­trin­ka hor­mo­nų pu­siau­svy­ra [2]. Ma­žė­jant DHEA-S kie­kiui, or­ga­niz­mas tam­pa ne­at­spa­rus erek­ci­jos dis­funk­ci­jai.
      Na­tū­ra­lus au­ga­li­nis pre­pa­ra­tas Tri­bes­tan® pa­de­da pa­lai­ky­ti or­ga­niz­me rei­kia­mą te­stos­te­ro­no kie­kį. Pre­pa­ra­te esan­tis Tri­bu­lus ter­rest­ris eks­trak­tas – aukš­čiau­sios ko­ky­bės ža­lia­va, au­gi­na­ma ir ruo­šia­ma Bul­ga­ri­jo­je. Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad šia­me re­gio­ne su­rink­to­je ža­lia­vo­je veik­lio­sios me­džia­gos fu­ros­ta­no­lio sa­po­ni­no (pro­to­dios­ci­no) yra dau­giau­sia (per 60 proc.) [3]. Pro­to­dios­ci­nas na­tū­ra­liu bū­du di­di­na DHEA- S kie­kį or­ga­niz­me, to­dėl gau­sė­ja ir te­stos­te­ro­no. To­kiu bū­du:
      • iš­lai­ko­ma na­tū­ra­li hor­mo­nų pu­siau­svy­ra,
      • ge­rė­ja ly­ti­nis pa­jė­gu­mas,
      • di­dė­ja sper­ma­to­zoi­dų skai­čius ir jud­ru­mas, ge­rė­ja jų mor­fo­lo­gi­nės sa­vy­bės,
      • pail­gė­ja erek­ci­jos lai­kas,
      • ge­rė­ja eja­ku­lia­ci­ja,
      • stip­rė­ja ly­ti­nis po­trau­kis [4].
      Tai­gi Tri­bes­tan® po­vei­kis cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių vy­rų ly­ti­niam pa­jė­gu­mui bu­vo įro­dy­tas. Vie­nas iš dau­ge­lio ty­ri­mų bu­vo at­lie­ka­mas In­do­ne­zi­jo­je. Tris sa­vai­tes pa­cien­tai, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu ir be­si­skun­džian­tys erek­ci­jos su­tri­ki­mais, var­to­jo po 750 mg per die­ną Tri­bu­lus ter­rest­ris eks­trak­to. Gy­dy­mo re­zul­ta­tai bu­vo ly­gi­na­mi su kon­tro­li­ne gru­pe – cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čiais vy­rais, var­to­ju­siais pla­ce­bo. Šio ty­ri­mo po­vei­kis cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių vy­rų erek­ci­jai pa­vaiz­duo­tas čia pa­tei­kia­ma­me gra­fi­ke.

      Nu­sta­ty­ta, kad pa­cien­tų, ku­rių erek­ci­ja prieš var­to­jant Tri­bu­lus ter­rest­ris eks­trak­tą bu­vo sil­pna, skai­čius su­ma­žė­jo iki 20 proc. Tuo tar­pu pa­cien­tų, įver­ti­nu­sių sa­vo erek­ci­ją kaip ge­rą, pa­di­dė­jo dvi­gu­bai. Pla­ce­bo gru­pė­je sta­tis­tiš­kai reikš­min­gų pa­ki­ti­mų ne­bu­vo nu­sta­ty­ta. Pa­na­šūs re­zul­ta­tai bu­vo gau­ti įver­ti­nus ir ki­tus ly­ti­nio gy­ve­ni­mo ko­ky­bę le­mian­čius ro­dik­lius: ly­ti­nį po­trau­kį, eja­ku­lia­ci­ją bei or­gaz­mą.
      Api­ben­dri­nant šio ty­ri­mo re­zul­ta­tus, ga­li­ma teig­ti, kad Tribestan® – sau­gus ir ge­rai to­le­ruo­ja­mas pre­pa­ra­tas. Jis ne tik ge­ri­na po­ten­ci­ją, pail­gi­na erek­ci­jos lai­ką ir ska­ti­na ly­ti­nį po­trau­kį, bet ir pa­de­da ma­žin­ti MTL- C cho­les­te­ro­lio kie­kį or­ga­niz­me. Tribestan® ga­li bū­ti var­to­ja­mas vie­nas ar­ba kaip pa­pil­do­ma prie­mo­nė kar­tu su ki­tais vais­tais.

      Tri­bes­tan® var­to­ji­mo re­ko­men­da­ci­jos:
      • pacientui, kurio svo­ris < 90 kg – 3 tab­le­tės (750 mg) per die­ną,
      • pacientui, kurio svo­ris > 90 kg – 6 tab­le­tės (1500 mg) per die­ną,
      • var­to­ji­mo kur­sas – iki 90 die­nų.

      Li­te­ra­tū­ra:
      1. Adi­mo­el­ja A., Ga­nes­han Adai­kan P. Pro­to­dios­cin from her­bal plant Tri­bu­lus ter­rest­ris L im­pro­ves the ma­le se­xu­al func­tions, pro­bab­ly via DHEA. In­ter­ne­ti­nė pri­ei­ga: http://www.li­bi­lov.com/en/cli­ni­cal_stu­dies/stu­dy_Adi­mo­el­ja_Adai­kan_1997.htm
      2. Adi­mo­el­ja A. Tre­a­ting of se­xu­al dys­func­tion in dia­be­tes mel­li­tus sub­jects using oral­ly ad­mi­nist­ra­ted pro­to­dios­cin and in­jec­tion of va­so­ac­ti­ve com­pounds. In­ter­ne­ti­nė pri­ei­ga: http://www.li­bi­lov.com/en/cli­ni­cal_stu­dies/stu­dy_Adi­mo­el­ja_1997.htm
      3. Din­chev D., Jan­da B., Ev­sta­tie­va L., Oles­zek W., As­la­ni M.R., Kos­to­va I. Di­stri­bu­tion of ste­roi­dal sa­po­nins in Tri­bu­lus ter­rest­ris from dif­fe­rent ge­og­rap­hi­cal re­gions. In­ter­ne­ti­nė pri­ei­ga: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pub­med/17719068
      4. Ka­du­še­vi­čius E., Lu­ko­šius A. Vy­rų ly­ti­nės funk­ci­jos su­tri­ki­mų gy­dy­mas au­ga­li­niu pre­pa­ra­tu Tri­bes­tan. Lie­tu­vos ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­jas, 2003, t. VII, Nr.12.

      Dr. Bi­ru­tė Ži­lai­tie­nė
      Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas


Puslapis 19
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro
Į S A K Y M A S

Dėl ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu
slau­gos pa­slau­gų tei­ki­mo rei­ka­la­vi­mų
ap­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo


2008 m. spa­lio 10 d. Nr. V-982
Vil­nius

      Įgy­ven­din­da­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir pa­val­džių įstai­gų su­ves­ti­nio 2008 me­tų dar­bo pla­no, pa­tvir­tin­to svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2008 m. ko­vo 12 d. įsa­ky­mu Nr. V-184, IV sky­riaus 58 punk­tą ir Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006–2007 me­tų pro­gra­mą, pa­tvir­tin­tą svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2006 m. ge­gu­žės 19 d. įsa­ky­mu Nr. 408 (Žin., 2006, Nr. 61-2218), at­si­žvelg­da­mas į Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006–2007 me­tų pro­gra­mos ko­or­di­na­vi­mo ta­ry­bos re­ko­men­da­ci­jas ir Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos 2008 m. ba­lan­džio 24 d. nu­ta­ri­mą Nr. 3/7 ir siek­da­mas už­tik­rin­ti pri­ei­na­mas ir tin­ka­mas slau­gos pa­slau­gas pa­cien­tams, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, bei ra­cio­na­lų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šų nau­do­ji­mą:
      1. T v i r t i n u Ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu slau­gos pa­slau­gų tei­ki­mo rei­ka­la­vi­mų ap­ra­šą (pri­de­da­ma).
      2. P a v e d u įsa­ky­mo vyk­dy­mą kon­tro­liuo­ti mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­riui pa­gal ad­mi­nist­ruo­ja­mą sri­tį.

      Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras
      Ge­di­mi­nas Čer­niaus­kas


Puslapis 20
Dia­be­ti­nės po­li­neu­ro­pa­ti­jos gy­dy­mas ben­fo­tia­mi­nu

      Ser­ga­mu­mas cuk­ri­niu dia­be­tu ir šios li­gos pa­pli­ti­mas di­dė­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Apie 30–50 proc. dia­be­tu ser­gan­čių pa­cien­tų diag­no­zuo­ja­ma po­li­neu­ro­pa­ti­ja – vie­na iš šios li­gos kom­pli­ka­ci­jų. Skai­čia­vi­mai ro­do, kad po­li­neu­ro­pa­ti­jos gy­dy­mo kai­na daž­nai ne­pa­kan­ka­mai įver­ti­na­ma – ji yra to­kia pa­ti, kaip ir dia­be­to su­kel­tų šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų.

      Dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, pvz., neu­ro­pa­ti­jos, pa­to­fi­zio­lo­gi-­jai tu­ri reikš­mės su­si­da­ran­tys ga­lu­ti­niai gli­kuo­ti pro­duk­tai (GGP). Sie­kiant su­stab­dy­ti po­li­neu­ro­pa­ti­jos pro­gre­sa­vi­mą, bū­ti­na kuo anks­čiau gy­dy­ti dia­be­tą. Nors op­ti­ma­li gli­ke­mi­jos kon­tro­lė lei­džia su­ma­žin­ti kom­pli­ka­ci­jų pa­vo­jų, ta­čiau jos ne vi­sa­da pa­kan­ka. Di­de­liu Eu­ro­po­je at­lik­tu ty­ri­mu nu­sta­ty­ta, kad net su­re­gu­lia­vus gli­ke­mi­ją (HbA1c – 6,7 proc.), 28 proc. an­tro ti­po dia­be­tu ser­gan­čių pa­cien­tų var­gi­na dia­be­ti­nė neu­ro­pa­ti­ja.
      Mat jų or­ga­niz­mas sto­ko­ja vi­ta­mi­no B1, kurio es­ti net 75–76 proc. ma­žiau nei svei­kų as­me­nų. Tai aiš­ki­na­ma tuo, jog 16–24 kar­tus yra pa­di­dė­jęs tia­mi­no ša­li­ni­mas per inks­tus.
      Jau se­niai ži­no­ma, kad al­ko­ho­li­kų po­li­neu­ro­pa­ti­jos prie­žas­tis yra vi­ta­mi­no B1 sto­ka. Po­li­neu­ro­pa­ti­ją ga­li­ma gy­dy­ti ben­fo­tia­mi­nu – rie­ba­luo­se tir­piu tia­mi­no (vi­ta­mi­no B1) da­ri­niu. Kli­ni­ki­niai ty­ri­mai pa­tei­kė duo­me­nų apie dia­be­ti­nės po­li­neu­ro­pa­ti­jos veiks­min­gą gy­dy­mą vie­nu ben­fo­tia­mi­nu. Toks yra, pa­vyz­džiui, pre­pa­ra­to Ben­fo­gam­ma žir­ne­liai ar jo de­ri­nys su vi­ta­mi­nu B6 (Mil­gam­ma 100 tab­le­čių)  ir su vi­ta­mi­nu B12 (Mil­gam­ma N kap­su­lės). Ben­fo­tia­mi­nas ap­sau­go nuo GGP su­ke­lia­mo smul­kių­jų ir stam­bių­jų krau­ja­gys­lių en­do­te­lio pa­žei­di­mo. Tai­gi gy­dy­mas su ben­fo­tia­mi­nu yra pa­grįs­tas po­vei­kiu dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų pa­to­ge­nezei.
      Šie duo­me­nys su­da­rė prie­lai­dą iš­tir­ti ben­fo­tia­mi­no mo­no­te­ra­pi­jos veiks­min­gu­mą dia­be­ti­ne po­li­neu­ro­pa­ti­ja ser­gan­tiems pa­cien­tams– BEN­DIP.
      Šis ty­ri­mas bu­vo at­lik­tas de­šim­ty­je Vo­kie­ti­jos gy­dy­mo cen­trų. Jo tiks­las – pa­tvir­tin­ti simp­to­mi­nės dia­be­ti­nės po­li­neu­ro­pa­ti­jos gy­dy­mo ben­fo­tia­mi­nu nau­dą ir įver­tin­ti to­le­ra­vi­mą bei vais­to do­zės san­ty­kį su po­vei­kiu. Da­ly­vau­ti ty­ri­me at­rink­ti 18-70 me­tų am­žiaus pir­mo ir an­tro ti­po dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės, ku­riems diag­no­zuo­ta si­met­ri­nė ko­jų po­li­neu­ro­pa­ti­ja, trun­kan­ti ne ma­žiau kaip 3 mė­ne­sius (bet ne il­giau nei dve­jus me­tus).
      BEN­DIP ty­ri­mu bu­vo nu­sta­ty­tas reikš­min­gas 400 mg/d. ben­fo­tia­mi­no te­ra­pi­nis po­vei­kis. Taip pat nu­sta­ty­ta, kad 600 mg/d. ben­fo­tia­mi­no do­zė la­biau ma­ži­na neu­ro­pa­ti­nius simp­to­mus nei 300 mg/d. do­zė. Po še­šių gy­dy­mo sa­vai­čių 600 mg/d. ben­fo­tia­mi­nu ge­ro­kai su­ma­žėjo po­li­neu­ro­pa­ti­jos su­kel­tas skaus­mas.
      Ski­riant pa­to­ge­ne­zi­nį gy­dy­mą ben­fo­tia­mi­nu, ga­li­ma ti­kė­tis su­lė­tin­ti po­li­neu­ro­pa­ti­jos pro­gre­sa­vi­mą. Vi­sų tirtų pa­cien­tų svei­ka­ta pa­ge­rė­jo. Ta­čiau še­šių sa­vai­čių gy­dy­mo lai­ko­tar­pis, ma­tyt, yra per trum­pas, kad bū­tų ga­li­ma pa­ste­bė­ti po­li­neu­ro­pa­ti­jos pro­gre­sa­vi­mą lė­ti­nan­tį ben­fo­tia­mi­no po­vei­kį.
      Tai­gi, BEN­DIP ty­ri­mas su­tei­kė in­for­ma­ci­jos apie dia­be­ti­nės po­li­neu­ro­pa­ti­jos gy­dy­mo 600 mg/d. ben­fo­tia­mi­no nau­dą ir ga­lė­tų bū­ti to­li­mes­nių ty­ri­mų pa­grin­du. Re­mian­tis anks­tes­nių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, gy­dant dia­be­ti­nę po­li­neu­ro­pa­ti­ją tu­rė­tų bū­ti var­to­ja­ma ne ma­žes­nė kaip 400 mg/d. ben­fo­tia­mi­no dozė.

      Pa­ruoš­ta pa­gal In­ter­nis­tą, 2008, Nr. 5(79)


Puslapis 21
Stovykla įkvėpė kūrybai

      Aš Pla­te­liuos pir­mą kar­tą,
      Bet da­bar ži­nau tik­rai –
      Čia bu­vo­ti bu­vo ver­ta
      Gam­ta – lyg pa­sa­kų ke­rai.
      Čia žmo­nės nuo­šir­dūs
                                        ir gra­žūs,
      O jų kal­ba tar­si dai­na,
      Klau­sai­si jų ir vis dar ma­ža,
      Klau­sais ir vis dar ne­ga­na.
      Čia sau­go­mi tau­tos lo­by­nai,
      Čia ra­do­me nau­jų drau­gų,
      Pa­klai­džio­jam miš­kų
                                        kem­sy­nais,
      Su­pran­ta­me, kaip tai bran­gu.
      Pra­ei­ti sta­ci­jų ta­ke­liais,
      Pa­sig­ro­žė­ti eže­rais.
      Ste­bėt auš­roj, kaip sau­le
                                        ke­lias,
      Kaip bun­da uo­siai pa­ry­čiais,
      Kaip lau­mės šlais­to­si po rais­tą
      Ir gau­bia­si mig­lų ska­ra...
      Čia nie­kam ne­at­ro­do keis­ta,
      Kad pa­sa­kų vis dar yra.

      Šios ei­lu­tės at­si­ra­do ne at­si­tik­ti­nai. Ne­se­niai il­sė­jau­si dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­lo­je Pla­te­liuo­se, kur ne tik vi­lio­ja ty­vu­liuo­jan­tys eže­rai, šna­ran­tys miš­ke­liai, bet ir la­bai nuo­šir­dūs žmo­nės. Čia sau­go­ma, puo­se­lė­ja­ma gam­ta, se­no­lių pa­tir­tis, tau­to­sa­ka. Dva­ro sve­tai­nės pa­tal­po­se įkur­tai sto­vyk­lai va­do­vau­ja Al­do­na Da­ny­lie­nė.
      Kaip ži­no­ma, dia­be­tu ser­ga vis dau­giau žmo­nių, tad LDA de­da di­džiu­les pa­stan­gas, kad kiek­vie­nas žmo­gus gau­tų kuo ge­res­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, dau­giau su­ži­no­tų apie li­gos kon­tro­lę.
      2008 m. Pla­te­liuo­se sto­vyk­la­vo per šim­tą žmo­nių. Pen­kios gru­pės po 21-24 da­ly­vius. Čia bu­vo mo­ko­ma svei­kai mai­tin­tis, ap­skai­čiuo­ti ka­lo­ri­jas, mais­to an­glia­van­de­nius, rie­ba­lus, bal­ty­mus, kad tin­ka­mai lai­kan­tis iš­lik­tų ge­ra sa­vi­jau­ta, ne­var­gin­tų kom­pli­ka­ci­jos.
      Al­do­nai Da­ny­lie­nei tal­ki­no slau­gy­to­ja Ele­na Mic­ke­vi­čie­nė, ku­ri kas­dien at­lik­da­vo vi­sų krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mus ir pa­tar­da­vo gy­dy­mo klau­si­mais.
      Sto­vyk­lo­je žmo­nės bu­vo ska­niai ir so­čiai mai­ti­na­mi, bet taip, kad mes­tų svo­rį. Per sa­vai­tę ne­te­ko­me bent po po­rą ki­log­ra­mų ir su­ma­žė­jo krau­jy­je cuk­raus. Iš­vy­ko­me žva­les­ni ir links­mes­ni.
      Šiais me­tais dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų mo­ky­mo sto­vyk­la vei­kė ir Anykš­čiuo­se.
      Ser­gan­čių žmo­nių var­du dė­ko­ju vi­siems, kas mu­mis rū­pi­na­si.

      Na­ta­li­ja Pri­bu­šaus­kie­nė
      Anykš­čių dia­be­to klu­bo ko­mi­te­to na­rė


Puslapiai 22-24
Lė­ti­nės li­gos ir eko­no­mi­ka

      Pa­ga­liau su­si­rū­pin­ta lė­ti­nių li­gų, to­kių kaip dia­be­tas, įta­ka eko­no­mi­kai. Mat, ski­riant la­bai daug lė­šų svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mai, lė­tė­ja ša­lių eko­no­mi­nė plėt­ra. Daž­nai kal­bant apie lė­ti­nes li­gas ne­gal­vo­ja­ma apie gy­dy­mui skir­tas lė­šas. Šia­me straips­ny­je ap­ta­ria­ma, kaip tei­sin­gas ir stra­te­giš­kas eko­no­mi­kos tvar­ky­mas ga­li ge­rin­ti lė­ti­nių li­gų pre­ven­ci­ją ir kon­tro­lę. Straips­ny­je ap­ra­šo­mos lė­ti­nių li­gų prie­žas­tys ir pa­sek­mės eko­no­mi­kai, taip pat nu­ma­to­mos ga­li­mos at­ei­ties per­spek­ty­vos, jei bus im­ta stab­dy­ti lė­ti­nių li­gų pli­ti­mą.

      Ap­tar­ki­me kon­kre­tų cen­tri­nių Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti-­jų ga­myk­los dar­buo­to­jo Eli Pe­ter­so­no at­ve­jį.
      Šis žmo­gus – vi­du­ti­nio am­žiaus. 20 me­tų jis dir­bo prie me­cha­ni­zuo­tos sa­va­ei­gės li­ni­jos ga­myk­lo­je, nuo­lat at­lik­da­mas mo­no­to­niš­kus veiks­mus. Il­gai­niui tai pa­kir­to Eli Pe­ter­so­no svei­ka­tą. Dėl jud­ru­mo sto­kos jau tris­de­šimt­me­čiui vy­rui ėmė aug­ti svo­ris. Su­lau­kęs 36 m. bu­vo gy­dy­to­jų įspė­tas, kad nu­tu­ki­mas ke­lia II ti­po dia­be­to grės­mę. Eli bu­vo sun­ku keis­ti gy­ven­se­ną – rau­me­nų skaus­mas sun­ki­no ju­de­sius. Kad iš­lai­ky­tų šei­mą, il­gai dir­bo, mai­ti­no­si ne na­mie ga­min­tu mais­tu, be to, ma­žas at­ly­gi­ni­mas ne­su­da­rė są­ly­gų rū­pin­tis svei­ka gy­ven­sena.
      Po ke­le­rių me­tų Eli Pe­ter­so­nui diag­no­zuo­tas II ti­po dia­be­tas dar la­biau jį alino. Nors svei­ka­tos drau­di­mas rū­pi­no­si žmo­gu­mi, tačiau kasmet jis silpo. Pri­rei­kė inks­tų dia­li­zės, am­pu­tuo­ti ke­li ko­jų pirš­tai. Be to, vy­ras pra­dė­jo ak­ti ir dėl to ta­po ne­dar­bin­gas. Ne­tru­kus Eli žmo­nai te­ko at­si­sa­ky­ti dar­bo, kad ga­lė­tų rū­pin­tis vy­ru, o jų vai­kams – ieš­ko­tis už­dar­bio, kad kom­pen­suo­tų lė­šų sty­gių.

      Tech­no­lo­gi­jų ir ga­my­bos plėt­ra ma­ži­na žmo­gaus fi­zi­nį ak­ty­vu­mą.

      Eko­no­mi­nės prie­žas­tys
      Ži­no­ma, Eli dia­be­tas ga­lė­jo bū­ti nu­lem­tas ge­ne­tiš­kai, ta­čiau bio­me­di­ci­nos ir gy­ven­se­nos ste­bė­ji­mai ne­at­sklei­džia tik­ro­sios prie­žas­ties, ko­dėl tiek daug žmo­nių ma­žai ju­da, val­go ne­svei­ką mais­tą ir su­ser­ga dia­be­tu. Iš tie­sų, prie­žas­tis le­mia so­cia­li­nės eko­no­mi­nės są­ly­gos, tu­rė­ju­sios įta­kos ir Pe­ter­so­no lė­ti­nei li­gai. Di­džiau­sią pa­vo­jų kė­lė jo dar­bo są­ly­gos. Prieš pen­kias­de­šimt me­tų žmo­nės už­si­ė­mė že­mės ūkiu, o dar po ke­lių de­šimt­me­čių dau­gu­mas ga­my­bos sri­čių bus val­do­ma duo­me­nų ba­zė­mis, tai­gi žmo­gaus dar­bas dar la­biau su­pap­ras­tės ar liks tik at­sa­ki­nė­ti į te­le­fo­no skam­bu­čius. Tech­no­lo­gi­jų ir ga­my­bos plėt­ra slo­pi­na žmo­gaus fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Di­džiau­sią skriau­dą pa­ti­ria žmo­nės, gy­ve­nan­tys skur­džio­se ir vi­du­ti­nių pa­ja­mų ša­ly­se.
      Vie­nas svar­biau­sių so­cia­li­nės eko­no­mi­nės įta­kos veiks­nių yra mais­to pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bės. Svei­ka­tai nau­din­gi vai­siai ir dar­žo­vės yra bran­gūs, pa­ly­gin­ti su rie­biais, sal­džiais, sū­riais pro­duk­tais, per­dirb­tu mais­tu ir ki­tais pro­duk­tais, ku­riuo­se ma­žai or­ga­niz­mui nau­din­gų me­džia­gų. Grei­tai ap­do­ro­to mais­to ga­li­ma įsi­gy­ti pi­giau, o na­muo­se ga­mi­na­ma vis re­čiau. Tai vie­na pa­grin­di­nių ser­ga­mu­mo prie­žas­čių.
      Eli gy­ve­na­ma­me mies­te sti­go fi­nan­si­nių iš­tek­lių, kad bū­tų įreng­ti pa­to­gūs pės­čių­jų pa­si­vaikš­čio­ji­mui, taip pat dvi­ra­ti­nin­kams ta­kai, su­teik­ta erd­vė fi­zi­nei veik­lai. Mies­tuo­se vis dar nė­ra sau­gu spor­tuo­ti ir mankš­tin­tis.

      Lė­ti­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kai svar­bi eko­no­mi­nė pa­gal­ba, kad bū­tų pa­ša­lin­tos svei­ka­tą ža­lo­jan­čios prie­žas­tys.

      Ne­svei­ka mi­ty­ba, ne­jud­ru­mas ir to su­kel­tas II ti­po dia­be­tas, kan­ki­nęs Eli Pe­ter­so­ną, ir yra šios ne­tin­ka­mos ap­lin­kos pa­sek­mė. Ka­dan­gi lė­ti­nių li­gų pli­ti­mo šak­nys yra eko­no­mi­nė sfe­ra, svei­ka­tos ap­sau­ga tu­ri bū­ti čia to­bu­li­na­ma pir­miau­sia. Svar­bu, kad žmo­gus ga­lė­tų pri­ei­na­mo­mis kai­no­mis nu­si­pirk­ti svei­ko ir šir­džiai tin­ka­mo mais­to, tu­rė­tų są­ly­gas mankš­tin­tis (ypač jau­ni­mas) sa­vo ap­lin­ko­je ir dar­bo­vie­tė­se.

      Eko­no­mi­nės būk­lės svar­ba
      Eli Pe­ter­so­nui svei­ka­tos prie­žiū­ra bu­vo bran­gi: rei­kė­jo in­su­li­no, dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nių, dia­li­zės, pro­fe­sio­na­lios chi­rur­go pa­slau­gos, il­ga­lai­kės slau­gos li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Ne­tie­sio­gi­nį šios būk­lės eko­no­mi­nį nuos­to­lį didino pra­ras­tas darbingu­mas. Dėl tė­vo li­gos pa­ki­to vai­kų kar­je­ros sie­kiai, smu­ko šei­mos eko­no­mi­nė ge­ro­vė.
      Eko­no­mi­kos su­kel­tos ne­gan­dos tu­ri tie­sio­gi­nės ne­igia­mos įta­kos svei­kam gims­ta­mu­mui, stip­rių dar­buo­to­jų ren­gi­mui, in­ves­ti­ci­joms į moks­lus, be to, daž­nai iš vi­so šei­mai ne­lie­ka san­tau­pų. Ky­la klau­si­mas, kiek ga­li­ma bū­tų su­tau­py­ti ir iš­veng­ti lė­ti­nių li­gų, jei žmo­nėms bū­tų pri­ei­na­mos rei­kia­mų pre­kių kainos.
      Įvai­rių li­gos sta­di­jų tyrimu ver­tin­ama eko­no­mi­nė naš­ta. Žinant so­cia­li­nes pro­ble­mas, tam­pa aki­vaiz­dus ky­lan­čių kai­nų pa­vo­jus; de­ja, į svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­rių nie­kas neat­si­žvelgia.
      Ki­tu me­to­du ana­li­zuo­ja­mi lė­ti­nių li­gų pa­da­ri­niai įvai­rioms eko­no­mi­kos sri­tims, pvz., pa­tiems žmo­nėms, ben­druo­me­nėms ar vi­sai ša­liai. Ste­bi­mas san­ty­kis tarp lė­ti­nių li­gų ir nu­ma­no­mų eko­no­mi­nių pa­sek­mių, ku­rios tiek tie­sio­giai, tiek ne­tie­sio­giai tu­ri įta­kos kai­noms. Toks ty­ri­mas pa­de­da nu­sta­ty­ti, kiek rei­kė­tų lė­šų mir­tin­gu­mui ma­žin­ti ir kiek dėl to pi­ni­gų ga­li­ma bū­tų su­tau­py­ti.

      Pras­ta eko­no­mi­nė būk­lė są­ly­go­ja ne­svei­ką mi­ty­bą ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ką.

      No­rint ap­skai­čiuo­ti, kiek žmo­gus ga­li su­tau­py­ti, svar­biau­sia įver­tin­ti kai­nas. Anks­čiau svei­ka­tos prie­žiū­ros fi­nan­sa­vi­mas ne­bu­vo sie­ja­mas su eko­no­mi­kos nuos­to­liais, pa­ti­ria­mais dėl lė­ti­nių li­gų.

      Pra­ei­ty­je fi­nan­suo­jant svei­ka­tos prie­žiū­rą ne­bu­vo at­si­žvel­gia­ma į lė­ti­nių li­gų eko­no­mi­ką.

      Vis dėl­to į dau­ge­lį svei­ka­tai svar­bių pre­kių iki šiol nė­ra at­si­žvel­gia­ma. Ta­ba­ko pra­mo­nė ska­ti­na­ma kel­ti rū­ka­lų kai­nas, kad ma­žė­tų rū­ka­lių. O štai ža­lin­gas ne­svei­kas, tu­ki­nan­tis mais­tas vis par­duo­da­mas že­mes­nė­mis kai­no­mis, nes yra pel­nin­gas jį ga­mi­nan­čioms kom­pa­ni­joms.

      Svar­bi ga­li­my­bė rink­tis svei­ką pro­duk­tą
      Ne­re­tai tei­gia­ma, jog rū­ky­ti ar ne­rū­ky­ti yra kiek­vie­no žmo­gaus as­me­ni­nio pa­si­rin­ki­mo lais­vė. Ta­čiau, ne­ap­ri­bo­jus šios lais­vės, ma­ži­na­mas žmo­gaus pa­si­rin­ki­mas: bū­ti ar ne­bū­ti lai­mingam.
      Šis ar­gu­men­tas yra svar­bus, to­dėl rei­kia kon­kre­taus api­brė­ži­mo, kur žmo­gui bū­ti­na pa­si­rin­ki­mo lais­vė, kad jis bū­tų svei­kas ir ge­rai jaus­tų­si. Gal­būt dėl to su­ma­žė­tų ver­sli­nin­kų pel­nas. Ki­tas ak­tu­a­lus da­ly­kas yra pri­ei­ga prie in­for­ma­ci­jos. Blo­gai, kad vie­ni žmo­nės ga­li gau­ti vi­są in­for­ma­ci­ją, o ki­ti – jo­kios ap­skri­tai ar­ba kar­tais ga­vę ne­ga­li jos re­a­liai pa­nau­do­ti (pvz., mais­to su­dė­ties žy­mė­ji­mas eti­ke­tė­se).
      Šie už­ra­šai, jau pri­tai­ky­ti ta­ba­ko rin­ko­je, nau­din­gi žmo­gaus pa­si­rin­ki­mui. Sie­kiant, kad žmo­nės dau­giau pirk­tų svei­ka­tai ver­tin­gų ga­mi­nių ir veng­tų ža­lin­gų, rei­kia žy­mė­ti to­kius pro­duk­tus.

      Skur­das ali­na svei­ka­tą
      Svei­ka­tos ap­sau­gos at­sto­vai su­ne­ri­mę dėl In­di­jos kai­me itin plin­tan­čio dia­be­to. Vie­nas iš bū­dų tam už­kirs­ti ke­lią yra įti­kin­ti vy­riau­sy­bę, jog at­kreip­ti­nas dė­me­sys į ben­druo­me­nės iš­lai­ky­mą, fi­nan­sa­vi­mą. Ty­ri­mui ga­li bū­ti pa­nau­do­tas že­mė­la­pis, kur pa­ro­dy­ta eko­no­mi­kos ža­la, ku­rią ke­lia žmo­nių be­dar­bys­tė, men­kos pa­ja­mos ar ne­pro­duk­ty­vi veik­la. Ra­jo­no eko­no­mi­nė pa­dė­tis ly­gi­na­ma dau­ge­liu as­pek­tų, tad ži­no­mi ir dia­be­to epi­de­mi­jos da­ro­mi nuos­to­liai. Pa­na­šūs duo­me­nys tei­kia­mi tiek at­ski­roms sri­tims, tiek ša­lims.
      Bū­tų ide­a­lu, jei bū­tų kon­tro­liuo­ja­mos ir re­gu­liuo­ja­mos vai­sių ir dar­žo­vių kai­nos. Rei­kė­tų at­lik­ti ty­ri­mus, ku­rie pa­ro­dy­tų svei­ko mais­to pri­ei­na­mų kai­nų įgy­ven­di­ni­mo nau­dą. Ma­žė­tų dia­be­to at­ve­jų, o tai tu­rė­tų tei­gia­mą po­vei­kį eko­no­mi­kai.

      Būtina tinkama eko­no­mi­ko­s politika.

      Vi­sais lai­kais bu­vo per ma­žai iš­tek­lių ir per daug po­rei­kių. Kad bū­tų su­vok­ta mak­si­ma­li as­mens sveikatos, lais­vės ir ge­ros sa­vi­jau­tos nau­da, eko­no­mi­ko­je būtini tyrimai. Taip ge­riau su­vo­kia­ma ir il­ga­lai­kė ža­la ser­gan­čio žmo­gaus psi­cho­lo­gi­jai, gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, truk­mei, ir nuos­to­lis vi­suo­me­nei dėl gy­ven­to­jų li­gos, ne­dar­bin­gu­mo naš­tos. Ne­pa­ke­lia­mos iš­lai­dos lė­ti­nėms li­goms gy­dy­ti ir kon­tro­liuo­ti smuk­do as­mens šei­mos lais­vę ir lai­mę. Kol nė­ra su­for­muo­tos tin­ka­mos po­li­ti­kos ir stra­te­gi­jos spęs­ti šiuos klau­si­mus, tu­ri bū­ti itin ti­ria­mi fi­nan­si­niai ro­dik­liai.

      Iš­va­dos
      Žmo­nių svei­ka­tą le­mia vy­riau­sy­bių po­žiū­ris į eko­no­mi­kos veiks­nius. Ži­no­ma, kad dia­be­tas tam­pa epi­de­mi­ja. Rei­kia rū­pin­tis, kad gim­tų svei­ki vai­kai, taip pat ge­rin­ti so­cia­li­nes eko­no­mi­nes są­ly­gas, skelb­ti ar­gu­men­tus, ku­rie ska­tin­tų vy­riau­sy­bes im­tis li­gų pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nių ne tik at­ski­ro­se ša­ly­se, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.

      Da­vid Stuc­kler straips­nį, spaus­din­tą 2008 m. ge­gu­žės mėn. Dia­be­tes Voi­ce (53) žur­na­le,
      iš an­glų kal­bos iš­ver­tė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė


Puslapiai 25-26
Kaip ma­ži­na­ma glo­ba­li­nė lė­ti­nių li­gų naš­ta?

      Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) tei­gia, kad 2005 me-tais ŽIV/AIDS, tu­ber­ku­lio­zė ir ma­lia­ri­ja kar­tu nu­si­ne­šė 4 mln. gy­vy­bių. Tais pa­čiais me­tais dėl lė­ti­nių ne­in­fek­ci­nių li­gų mi­rė be­veik 30 mln. žmo­nių. Šie grės­min­gi skai­čiai to­li gra­žu dar ne­pa­ro­do tik­ro­sios pa­dė­ties, ži­nant, kad dau­ge­lis li­go­nių tam­pa ne­dar­bin­gi, yra ka­muo­ja­mi dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, sle­gia­mi di­dė­jan­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų fi­nan­si­nės naš­tos. Be to, dėl su­ma­žė­ju­sio sa­vo pi­lie­čių dar­bin­gu­mo ir pa­di­dė­ju­sio ser­ga­mu­mo eko­no­mi­nę ža­lą pa­ti­ria kiek­vie­nos ša­lies, tai­gi ir vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­ka. Ži­no­ti­na, kad lė­ti­nių li­gų ka­muo­ja­mi žmo­nės yra ma­žiau at­spa­rūs in­fek­ci­nėms li­goms, įskai­tant ŽIV/AIDS ir tu­ber­ku­lio­zę. Dau­ge­ly­je ša­lių šei­mos ne­ga­li iš­bris­ti iš skur­do vien dėl to, kad jo­se yra ser­gan­čių lė­ti­nė­mis li­go­mis žmo­nių. Tai­gi bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į šią svar­bią so­cia­li­nę eko­no­mi­nę pro­ble­mą.
      La­bai svar­bu už­kirs­ti ke­lią lė­ti­nėms li­goms. Pa­tei­kia­mo­je diag­ra­mo­je nu­ro­dy­tas 2005 m. mir­čių skai­čius dėl in­fek­ci­nių li­gų, taip pat dėl lė­ti­nių šir­dies bei plau­čių li­gų, vė­žio ir dia­be­to. PSO tei­gia, kad, 2 proc. su­ma­ži­nus lė­ti­nių li­gų per 10 me­tų, bū­tų iš­veng­ta apie 36 mln. mir­čių iki 2025 m. Tai pa­ge­rin­tų biu­dže­tą (mi­li­jar­dais JAV do­le­rių) Ki­ni­jos – 36, In­di­jos – 15, o Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos – 20. Ne­su­ma­ži­nus ser­gan­čių­jų, tai kai­nuos (mi­li­jar­dais JAV do­le­rių) be­veik 600 Ki­ni­jai, apie 225 – In­di­jai, apie 300 – Ru­si­jai (1). Tai ne­ste­bi­na, nes prog­no­zuo­ja­ma, jog per 20 me­tų vien ser­gan­čių­jų dia­be­tu pa­dau­gės apie 65 proc. ar­ba nuo 240 iki 380 mlrd. (2). 75 proc. šių žmo­nių yra dar­bin­go am­žiaus – 35-64 me­tų (3, 4).
      Re­mian­tis PSO skai­čia­vi­mais, pa­sau­ly­je ga­li­ma iš­veng­ti 80 proc. dia­be­to, šir­dies li­gų, in­sul­to ir 30 proc. vė­žio at­ve­jų. Pa­ti­ki­mo­mis dia­be­to stu­di­jo­mis įro­dy­ta, kad dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ga­li­ma iš­veng­ti, lai­kan­tis me­di­kų re­ko­men­duo­ja­mo gy­dy­mo ir kon­tro­lės.

      Vis dau­giau vy­riau­sy­bių įgy­ven­di­na lė­ti­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mas. Su­pran­ta­ma, kad, no­rint iš­veng­ti ar bent jau ge­ro­kai su­ma­žin­ti šir­dies, plau­čių lė­ti­nes li­gas, dia­be­tą ir vė­žį, rei­kia rū­pin­tis ap­lin­ko­sau­ga – ma­žin­ti mies­tų už­terš­tu­mą, ge­riau re­gu­liuo­ti vie­šą­jį trans­por­tą, taip pat ska­tin­ti, kad žmo­nės mankš­tin­tų­si ir dar­bo­vie­tė­se, kvė­puo­tų šva­rų orą ir val­gy­tų svei­ką mais­tą. Pa­gvil­den­ti­ni bū­dai, ku­rie pa­dė­tų tai pa­siekti.

      Vi­suo­me­nės ir vy­riau­sy­bių po­žiū­ris
      Nu­tu­ki­mui ir lė­ti­nėms li­goms įta­kos tu­ri žmo­gaus gy­ven­se­na. Tai­gi, la­bai svar­bus yra tin­ka­mas vy­riau­sy­bių ir vi­suo­me­nės po­žiū­ris į jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir ap­lin­ko­sau­gą.
      Lė­ti­nių li­gų ža­la ir eko­no­mi­nė naš­ta la­bai ge­rai ma­to­ma svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos vi­du­je, ta­čiau tai tik led­kal­nio vir­šū­nė. Dau­giau­sia nuos­to­lių pa­ti­ria vy­riau­sy­bė, ver­slas ir vi­sa ben­druo­me­nė. Lė­ti­nių li­gų prie­žas­tis le­mia so­cia­li­nė, ben­druo­me­ni­nė ir fi­zi­nė ša­lies ap­lin­ka, ku­ri ga­li ir tu­ri bū­ti kei­čia­ma. Svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma be­jė­gė vie­na iš­spręs­ti šiuos už­da­vi­nius. Ati­tin­ka­mus veiks­mus tu­rė­tų at­lik­ti ir že­mės ūkio, žve­jy­bos, trans­por­to sek­to­rius. Tai tu­rė­tų lies­ti ša­lių vyk­do­mą­sias ins­ti­tu­ci­jas, iž­dą, pre­ky­bą, vie­šuo­sius dar­bus, tei­sė­sau­gą ir kt. Pra­mo­nės ir ver­slo at­sto­vai tu­ri su­pras­ti svei­kes­nių žmo­nių su­ku­ria­mą nau­dą ir ak­ty­viai im­tis ini­cia­ty­vos bei at­sa­ko­my­bės ska­tin­ti svei­kes­nės dar­bo ap­lin­kos kū­ri­mą, ge­rin­ti ga­mi­na­mus pro­duk­tus, kad jie ne­kenk­tų vi­suo­me­nės svei­ka­tai.

      Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės stip­ri­ni­mas
      Pi­lie­tiš­ku­mas yra pa­grin­di­nė svei­kos vi­suo­me­nės sa­vy­bė, ku­ri už­tik­ri­na ir kon­tro­liuo­ja dar­nią vy­riau­sy­bės ir at­ski­rų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą, sie­kiant vi­siems vie­no­dų ge­res­nio ir svei­kes­nio gy­ve­ni­mo ga­li­my­bių.

      Ri­zi­kos veiks­niai
      Rū­ky­mas, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba yra pa­grin­di­niai ri­zi­kos veiks­niai nu­tuk­ti, sirg­ti dia­be­tu, lė­ti­nė­mis šir­dies bei kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, vė­žiu, hi­per­ten­zi­ja. Svei­ka gy­ven­se­na ne tik sau­go nuo mi­nė­tų ne­ga­la­vi­mų, bet ir le­mia ge­res­nę vi­suo­me­nės fi­zi­nę bei psi­chi­nę būk­lę; net­gi jau ser­gan­tys lė­ti­nė­mis li­go­mis žmo­nės ga­li iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų ir pa­ge­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.
      At­si­žvel­giant į vie­ti­nius po­rei­kius, yra nau­din­gos vi­sos prie­mo­nės, ku­rio­mis sie­kia­ma ma­žin­ti ža­lin­gus vi­suo­me­nės įpro­čius, ge­rin­ti mais­to pro­duk­tus, op­ti­mi­zuo­ti mies­tų pro­jek­ta­vi­mą. Jos taip pat ska­ti­na ge­res­nę pra­mo­nės įmo­nių veik­lą ir at­sa­ko­my­bę, įvai­rių sek­to­rių ben­dra­dar­bia­vi­mą, tai­gi yra bū­ti­nos tiek so­cia­li­nei, tiek eko­no­mi­nei sfe­rai.

      Dia­be­tu ser­gan­čių­jų prie­žiū­ra
      Svar­bu lai­ku nu­sta­ty­ti ir tin­ka­mai gy­dy­ti dia­be­tą. Tam tiks­lui tiek gy­dy­mas, tiek li­gos kon­tro­lės prie­mo­nės, tiek ir ki­tos pa­slau­gos tu­ri bū­ti vi­siems žmo­nėms pri­ei­na­mos. Be to, bet ku­rio ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­ji tu­ri gau­ti pa­kan­ka­mai ži­nių ir jas nuo­lat to­bu­lin­ti.
      Kad gy­dy­mas bū­tų veiks­min­ges­nis, žmo­gui rei­kė­tų už­tik­rin­ti svei­kes­nio mais­to ir tin­ka­mos ap­lin­kos mankš­tai pri­ei­na­mu­mą. Tai pa­ge­rin­tų be­si­gy­dan­čių­jų fi­zi­nę būk­lę ir su­ma­žin­tų kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką.

      Kas jau pa­da­ry­ta?
      Dau­ge­lio ša­lių vy­riau­sy­bės vis dau­giau dė­me­sio ski­ria lė­ti­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kai. PSO ir Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja (TDF) pri­ėmė ke­tu­rias de­kla­ra­ci­jas dėl dia­be­to at­ski­riems pa­sau­lio re­gio­nams. Va­ka­ri­nių Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių ir Af­ri­kos re­gio­no de­kla­ra­ci­ja skel­bė PSO nu­ma­ty­tus ir įgy­ven­di­na­mus pla­nus. Ki­to­je PSO ir TDF de­kla­ra­ci­jo­je „Ne­ati­dė­lio­ti­nos prie­mo­nės dia­be­tui nu­ga­lė­ti“ ska­ti­na­ma kuo ge­riau pa­žin­ti, kuo anks­čiau diag­no­zuo­ti ir kuo sėk­min­giau gy­dy­ti dia­be­tą.
      PSO pa­siū­lė Kon­ven­ci­ją dėl ta­ba­ko kntro­lės (KTK), Pa­sau­lio stra­te­gi­ją dėl die­tos, fi­zi­nės veik­los ir svei­ka­tos. Dau­ge­lis ša­lių pa­si­ra­šė KTK.
      Pa­sau­lio ban­kas taip pat vis dau­giau dė­me­sio ski­ria lė­ti­nėms li­goms. Tai di­de­lė pa­žan­ga. Vie­šo­ji po­li­ti­ka – la­bai svar­bus veiks­nys lė­ti­nų li­gų pli­ti­mui stab­dy­ti. Ti­ki­ma­si, kad įvai­rios tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos fi­nan­siš­kai rems vi­suo­me­nės svei­ka­ti­ni­mo pro­gra­mas (ypač ne­tur­tin­gų ša­lių).
      PSO sa­vo ren­gia­mo­mis pro­gra­mo­mis ir tech­ni­ne pa­ra­ma ska­ti­na stip­rin­ti ša­lių svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mas, ge­rin­ti prie­mo­nes tiek vi­soms lė­ti­nėms li­goms, tiek dia­be­tui kon­tro­liuo­ti. Be to, at­lie­ka­mi ri­zi­kos veiks­nių ir dia­be­to ty­ri­mai.
      Nors pa­grin­di­nė na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ap­sau­gos plėt­ros ini­cia­to­rė yra PSO, Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja taip pat ski­ria la­bai daug dė­me­sio lė­ti­nėms li­goms. Re­gio­ni­nės dia­be­to ap­žval­gos ir re­gu­lia­riai lei­džia­mi Dia­be­to at­la­so lei­di­niai skel­bia nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją. Ne ma­žiau svar­bios ir ki­ta TDF li­te­ra­tū­ra bei pro­gra­mos. 2006 m. gruo­džio mėn. TDF re­zo­liu­ci­ją, ku­ri ra­gi­na ryž­tin­giau ko­vo­ti prieš dia­be­tą, pa­lai­kė ir Jung­ti­nės Tau­tos. Su­kur­tas stra­te­gi­nis pla­nas, su­for­muo­tos vi­sus pa­sau­lio re­gio­nus ap­iman­čios dar­bo gru­pės, va­do­vau­jan­čios to­kioms kam­pa­ni­joms:
      • Vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka ir na­cio­na­li­nės dia­be­to pro­gra­mos įvai­rio­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se įgy­ven­di­ni­mas.
      • Stan­dar­tai, pa­gal ku­riuos dia­be­to va­dy­bą vals­ty­bė tai­ky­tų at­si­žvelg­da­ma į kon­kre­čią sa­vo ša­lies būk­lę.
      • Dia­be­to mo­ky­mo to­bu­li­ni­mas, kad li­gą ge­rai kon­tro­liuo­tų tiek li­go­niai, tiek svei­ka­tos prie­žiū­ros at­sto­vai.
      • Ži­nių apie dia­be­tą sklai­da vi­suo­me­nė­je.
      2006 me­tų Jung­ti­nių Tau­tų spren­di­mas bu­vo pa­skelb­tas per 2007 m. Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, kad kuo dau­giau žmo­nių apie tai su­ži­no­tų. Ši prie­mo­nė pa­dė­jo vi­suo­me­nei pa­ma­ty­ti „tik­rą­jį dia­be­to vei­dą“ ir su­for­muo­ti tei­sin­gą žmo­nių po­žiū­rį į šią epi­de­miš­kai plin­tan­čią li­gą.
      2003 m. įkur­ta Oks­for­do svei­ka­tos są­jun­ga vie­ni­ja Oks­for­do uni­ver­si­te­tą ir No­vo Nor­disk A/S . Ši są­jun­ga su­da­ry­ta ko­vai su trim ri­zi­kos veiks­niais – rū­ky­mu, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba ir fi­zi­nės veik­los sto­ka. Mat jie di­di­na pa­vo­jų su­sirg­ti šir­dies li­go­mis, dia­be­tu, lė­ti­nė­mis plau­čių li­go­mis ir vė­žiu, o mir­tin­gu­mas nuo šių li­gų sie­kia net 60 proc. ben­dro žmo­nių mir­tin­gu­mo. Oks­for­do svei­ka­tos są­jun­gą su­da­ro dės­ty­to­jai, moks­li­nin­kai, svei­ka­tos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos, vals­ty­bi­nės ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ver­sli­nin­kai, pra­mo­ninin­kai, ki­ti ben­dra­min­čiai. Jie sten­gia­si, kad vi­si vi­suo­me­nės sluoks­niai bū­tų in­for­muo­ti apie lė­ti­nių li­gų grės­mę, ri­zi­kos veiks­nius, o po­li­ti­niai spren­di­mai bū­tų veiks­min­gi ir per­spek­tyvūs.
      2008 m. va­sa­rio mėn. ši są­jun­ga suor­ga­ni­za­vo Penk­tą­jį sa­vo me­ti­nį pa­sau­li­nį aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­ki­mą Sid­nė­ju­je (Aust­ra­li­jo­je). Bu­vo svars­to­ma, kaip už­tik­rin­ti svei­ko žmo­gaus gy­ve­ni­mą svei­ko­je pla­ne­to­je. Nu­tar­ta:
      • Su­kur­ti svei­ka­tai pa­lan­kią ap­lin­ką mies­tuo­se.
      • Rū­pin­tis, kad svei­kas mais­tas bū­tų ne tik ska­ti­na­mas var­to­ti, bet ir vi­siems įper­ka­mas.
      • Ska­tin­ti, kad bū­tų lai­ko­ma­si svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų dar­bo vie­to­se.
      • Už­tik­rin­ti, kad svei­ka­tos po­li­ti­ka ga­ran­tuo­tų so­cia­li­nę ly­gy­bę ir vie­no­das ga­li­my­bes.
      • Švies­ti vi­suo­me­nę, kad ji no­rė­tų gy­ven­ti svei­kai.
      Ti­ki­ma­si, kad Sid­nė­ju­je pri­im­ti spren­di­mai pa­dės pro­pa­guo­ti svei­ką gy­ven­se­ną ir vi­sa­me pa­sau­ly­je bus sėk­min­gai ko­vo­ja­ma su lė­ti­nė­mis li­go­mis.

      Li­te­ra­tū­ra:
      1. World He­alth Or­ga­ni­za­tion. Pre­ven­ting Chro­nic Di­se­a­ses: A Vi­tal In­vest­ment. WHO. Ge­ne­va, 2005.
      2. In­ter­na­tio­nal Dia­be­tes Fe­de­ra­tion. Dia­be­tes At­las, 3rd edi­tion. IDF. Brus­sels, 2006.
      3. King H., Au­bert R., Her­man W. Glo­bal bur­den of dia­be­tes, 1995-2025 pre­va­len­ce, nu­me­ri­cal es­ti­ma­tes and pro­jec­tions. Dia­be­tes Ca­re, 1998; 21: 1414-31.
      4. Amos A., McCar­ty D., Zim­met P. The ri­sing glo­bal bur­den of dia­be­tes and its com­pli­ca­tions: es­ti­ma­tes and pro­jec­tions to the year 2010. Dia­bet Med. 1997; 14(Suppl 15): S1-S85.

      Ruth Co­la­giu­ri straips­nį, skelb­tą
      2008 m. ge­gu­žės mėn. Dia­be­tes Voi­ce žur­na­le,
      iš an­glų kal­bos iš­ver­tė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė


Puslapis 27
Ką da­ry­ti dia­be­tu ser­gan­čiam žmo­gui su­ne­ga­la­vus dėl ki­tos li­gos

      Žmo­gus, su­sir­gęs gri­pu, šla­pim­ta­kių už­de­gi­mu ar su­strei­ka­vus skran­džiui, pavargsta, pra­ran­da ape­ti­tą, ne­ten­ka ener­gi­jos. Daž­niau­siai gu­li lo­vo­je, ge­ria vais­tus, mie­ga ir lau­kia, kol ne­ma­lo­nūs po­jū­čiai pra­eis. Ser­gan­čia­jam dia­be­tu nė­ra taip pa­pras­ta – ne­kon­tro­liuo­jant li­gos, ne­ko­re­guo­jant krau­jo gliu­ko­zės, svei­ka­ta pra­stė­ja. Straips­nio au­to­riai ap­žvel­gia to­kiais at­ve­jais ga­li­mus sun­ku­mus ir pa­ta­ria, kaip pri­si­žiū­rė­ti dia­be­tu ser­gan­čiam žmo­gui, kaip elg­tis jį slau­gan­tiems as­me­nims.

      Dia­be­tu ser­gan­čių­jų or­ga­niz­mas per il­gą lai­ką iš­ski­ria į krau-ją hor­mo­nus – ad­re­na­li­ną ir kor­ti­zo­ną , ku­rie ska­ti­na gliu­ko­zės ga­my­bą ke­pe­ny­se ir ma­ži­na jaut­ru­mą in­su­li­nui. Dėl to dia­be­to val­dy­mas tam­pa su­dė­tin­ges­nis. To­kiu at­ve­ju rei­kia švirkš­tis dau­giau in­su­li­no krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lei, nes ka­sa pa­ti jo pa­kan­ka­mai ne­pa­si­ga­mi­na.
      Kai dia­be­tu ser­gan­tie­ji ne­ga­luo­ja ir pra­ran­da ape­ti­tą, daž­nai ma­no­ma, kad ir krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­liai yra ma­ži. Ta­čiau daž­niau­siai jie ge­ro­kai vir­ši­ja nor­mą. Vis dėlto ne­ga­la­vi­mų su­kel­tas per di­de­lis krau­jo gliu­ko­zės kie­kis ga­li bū­ti sėk­min­gai ma­ži­na­mas ir na­mų są­ly­go­mis. Kaip pa­vyz­dys ap­ra­šo­mas dvie­jų žmo­nių, I ir II ti­po diabetu ser­gan­čių­jų, el­ge­sys. Abu jie su­ne­ga­la­vę krei­pė­si į svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­trą.

      Tu­rint ži­nių,ir na­muo­se ga­li­ma ge­rai ko­re­guo­ti dėl ne­ga­la­vi­mų pa­di­dė­ju­sią krau­jo gliu­ko­zę.

      Ką da­rė II ti­po dia­be­tu ser­gan­tis Mal­comas?
      Vie­ną ry­tą su­ne­ga­la­vęs Mal­co­mas krei­pė­si į sa­vo svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą. Skun­dė­si pa­bu­dęs skau­da­ma gal­va, so­pan­čia ger­kle, la­bai blo­ga sa­vi­jau­ta. Nors ser­ga II ti­po dia­be­tu, bet krau­jo gliu­ko­zė pa­pras­tai bū­da­vo apy­nor­ma­lė 5–9 mmol/l. Ta­čiau šį ry­tą – 14 mmol/l. Li­go­nis skam­bi­no me­di­kams, tei­ra­vo­si, ko­kių vais­tų prieš pus­ry­čius jam rei­kė­tų iš­ger­ti – met­for­mi­no ar glic­la­zido.

      Ką da­rė I ti­po dia­be­tu ser­gan­ti Va­nes­a?
      Va­nes­a, iš­si­ty­ru­si ir su­ži­no­ju­si, kad jos krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­liai ke­lias pas­ta­rą­sias die­nas bu­vo tarp 15 ir 22 mmol/l, ap­si­lan­kė dia­be­to cen­tre. Mo­te­ris sa­kė, jog jai skau­da dan­te­nas vie­no­je bur­nos pu­sė­je, tad ei­sian­ti pas odon­to­lo­gą. Dėl šio ne­ga­la­vi­mo ji ma­žiau val­gė ir klau­sė, kaip jai pa­si­rink­ti tin­ka­mas mais­to ir in­su­li­no do­zes. Nors tą ry­tą ji pa­pil­do­mai su­si­lei­do in­su­li­no, gliu­ko­zės krau­jy­je bu­vo per daug. Dia­be­to cen­tre iš­tir­to krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­lis sie­kė 15,6 mmol/l, o ke­to­nų bu­vo ma­žiau nei 1 mmol/l.

      Ką rei­kė­tų da­ry­ti su­ne­ga­la­vus?
      Svar­biau­sia yra iš anks­to ap­tar­ti ga­li­mos dia­be­to kon­tro­lės ei­gą su en­dok­ri­no­lo­gu. Tuo at­ve­ju stai­ga su­ne­ga­la­vus bū­tų ga­li­ma ko­ky­biš­ka sa­vi­kon­tro­lė. Vie­ną iš ga­li­mo dia­be­to val­dy­mo pla­nų pa­ren­gė Aust­ra­li­jos dia­be­to pe­da­go­gų aso­cia­ci­ja (AD­PA) – „Nu­ro­dy­mai, kaip kon­tro­liuo­ti dia­be­tą su­ne­ga­la­vus“. Jie ga­li tik­ti ser­gan­tie­siems tiek I, tiek II ti­po dia­be­tu. Ta­čiau pa­ta­ri­mais nau­do­tis rei­kia as­me­ni­nę pa­cien­to būk­lę ap­ta­rus su dia­be­to­lo­gu.
      Ne­pai­sant dia­be­to ti­po, rei­kia švirkš­tis in­su­li­ną. Nors din­gus ape­ti­tui ne­val­go­ma, vais­tų at­si­sa­ky­ti ne­ga­li­ma. Dau­ge­liu at­ve­jų rei­kia net pa­di­din­ti jų do­zes – tiek tab­le­čių, tiek in­su­li­no in­jek­ci­jų. O krau­jo gliu­ko­zė tu­ri bū­ti ti­ria­ma daž­niau – kas 2 val., kad bū­tų tiks­liai ver­ti­na­mi jos ro­dik­liai.

      Ne­ga­luo­jant, net ge­rai kon­tro­liuo­ja­mo dia­be­to val­dy­mas tam­pa su­dė­tin­ges­nis.

      Rei­kė­tų ger­ti daug skys­čių, steng­tis bent šiek tiek val­gy­ti an­glia­van­de­nių tu­rin­čio mais­to – ban­de­lių, švie­žios ar pa­skru­din­tos duo­nos, vir­tų ry­žių. O din­gus ape­ti­tui, dau­giau ger­ti skys­čių. Jei krau­jo gliu­ko­zė ne­vir­ši­ja 15 mmol/l, skys­čiuo­se tu­ri bū­ti gliu­ko­zės, o jei vir­ši­ja 15 mmol/l – ne­sal­daus gėrimo.

      Su­ne­ga­la­vu­siųjų dia­be­to val­dy­mo pla­nas tu­ri bū­ti de­ri­na­mas su specialistu.

      Ser­gan­čia­jam la­bai rei­kia po­il­sio. Me­di­kų pa­ta­ri­mai pa­pras­tai pa­leng­vi­na būk­lę ir pa­de­da kon­tro­liuo­ti dėl ša­lu­ti­nės li­gos pa­gau­sė­ju­sią krau­jo gliu­ko­zę. Li­go­nį pri­žiū­rin­tys žmo­nės tu­rė­tų nu­si­ma­ny­ti apie dia­be­to kon­tro­lę, kad ga­lė­tų pa­dė­ti.

      Svar­bi in­for­ma­ci­ja
      Jei I ti­po dia­be­tu ser­gan­čio žmo­gaus krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­liai ku­rį lai­ką vir­ši­ja 15 mmol/l, pa­ta­ria­ma kas 2 val. tir­ti tiek ją, tiek ir šla­pi­me esan­čių ke­to­nų kie­kį. Jei ro­dik­liai ne­kin­ta, va­di­na­si, or­ga­niz­mas sto­ko­ja in­su­li­no ir ky­la ke­to­a­ci­do­zės (DKA) grės­mė. To­kiu at­ve­ju bū­ti­na kreip­tis į gy­dy­to­ją.
      Be to, I ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems bū­ti­nos pa­pil­do­mos grei­to vei­ki­mo in­su­li­no do­zės, kad ne­gau­sė­tų ke­to­nų. AD­PA pa­ta­ria pa­pil­do­mą in­su­li­no kie­kį nu­sta­ty­ti at­si­žvel­giant į krau­jo gliu­ko­zės ir ke­to­nų krau­jy­je pa­ro­dy­mus. Re­ko­men­duo­ja­ma grei­to vei­ki­mo in­su­li­no do­zes pa­di­din­ti 5–20 proc. kas 2 val. pri­klau­so­mai nuo to, kiek pa­gau­sė­jo krau­jo gliu­ko­zės.

      Va­nes­os dia­be­to mo­ky­to­jas pa­ta­rė pa­di­din­ti grei­to vei­ki­mo in­su­li­no do­zes kiek­vie­no val­gy­mo me­tu (grei­to vei­ki­mo in­su­li­no do­zė bu­vo di­di­na­ma 5 proc. nuo vi­sos kas­die­ni­nės do­zės) ir su­si­švirkš­ti jo pa­pil­do­mai tarp val­gy­mų, jei krau­jo gliu­ko­zė vir­ši­ja 15 mmol/l. Mo­ters odon­to­lo­gas sky­rė jai an­ti­bio­ti­kus nuo dan­te­nų už­de­gi­mo. Per ke­lias die­nas jos krau­jo gliu­ko­zė ta­po nor­ma­li, tad ir in­su­li­no do­zes bu­vo ga­li­ma su­ma­žin­ti iki įpras­tų kas­die­ni­nių.

      Pa­ta­ri­mai ser­gan­tie­siems II ti­po dia­be­tu
      Šiems žmo­nėms su­ne­ga­la­vus ga­li rei­kė­ti di­din­ti ge­ria­mų vais­tų do­zes (ypač sul­fani­lu­rea) ar net im­tis lai­ki­nų in­su­li­no in­jek­ci­jų. Ga­li tek­ti nu­trauk­ti met­for­mi­no var­to­ji­mą, jei ve­mia­ma. Tai tu­ri bū­ti ap­tar­ta su gy­dy­to­ju.

      Mal­co­mui bu­vo pa­tar­ta ger­ti dau­giau ne­sal­džių ar sal­džių skys­čių, kol vėl at­si­ras ape­ti­tas. Be to, te­ko daž­niau tir­ti krau­jo gliu­ko­zę ir pa­di­din­ti gli­c­la­zi­do do­zę, iki ne­su­ma­žės krau­jy­je gliu­ko­zės. Po ke­le­tos­ die­nų vy­ro sa­vi­jau­ta pa­ge­rė­jo, krau­jy­je gliu­ko­zės ma­žė­jo. Tuo­met jis ga­lė­jo su­ma­žin­ti vaistų do­zę iki įprastos.

      Iš­va­dos
      Kai ku­rios li­gos, pvz., gast­ro­en­te­ri­tas, ga­li ma­žin­ti krau­jy­je gliu­ko­zės, ta­čiau tai re­tas at­ve­jis. Dėl to ga­li tek­ti su­ma­žin­ti dia­be­to vais­tų do­zes. Pred­ni­zo­nas tam tik­roms li­goms gy­dy­ti taip pat ga­li su­kel­ti hi­pog­li­ke­mi­ją. To­kiu at­ve­ju teks gau­sin­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je.

      Ser­gan­ty­sis dia­be­tu, ku­rio būk­lė pra­stė­ja, vi­sa­da tu­ri kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­ju.

      Jei dia­be­tu ser­gan­tis žmo­gus pras­tai jau­čia­si, ve­mia, tam­pa mie­guis­tas, pri­va­lo kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­ju. Prie­šin­gu at­ve­ju I ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems ga­li kil­ti DKA, II ti­po – hy­pe­ros­mo­lar hi­per­gli­ke­mi­ja (HH). To­kia gy­vy­bei pa­vo­jin­ga būk­lė ga­li bū­ti kri­ti­nė, tad na­muo­se gy­dy­tis ne­pa­tar­ti­na. Svar­bu iš­veng­ti DKA ar HH, nes to­kia svei­ka­tos būk­lė yra grės­min­ga.
      Dia­be­tu ser­gan­tis žmo­gus, tin­ka­mai ko­re­guo­jan­tis krau­jo gliu­ko­zę (HbA1c ma­žes­nis kaip 7 proc.), es­ti sau­ges­nis ir su­ne­ga­la­vęs. De­ja, daž­nai žmo­nių, ser­gan­čių dia­be­tu, li­gos kon­tro­lė yra nepakankama, tad ne­ga­la­vi­mo die­no­mis ky­la daug keb­lu­mų. To la­bai svar­bu ne­už­mirš­ti, sau­gan­tis iš anks­to ne­ti­kė­tai už­klup­tos li­gos.

      Pen­ny Mor­ris ir Les­ley Camp­bell straips­nį,
      skelb­tą 2008 m. bir­že­lio mėn. Dia­be­tes Voi­ce žur­na­le, iš an­glų k. iš­ver­tė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė


Puslapis 28
Var­to­ki­me ma­žiau an­glia­van­de­nių

      Ame­ri­kos ty­rė­jai nu­sta­tė, kad mo­te­rys, ku­rios lai­kė­si an­glia­van­de­nių mi­ty­bos re­ži­mo, sėk­min­giau iš­ven­gė II ti­po dia­be­to. Stu­di­jų re­zul­ta­tai at­sklei­dė, kad, sai­kin­giau var­to­jant an­glia­van­de­nių, net pa­gau­si­nus gy­vu­li­nių rie­ba­lų, ne­di­dė­ja pa­vo­jus su­sirg­ti.
      20 me­tų bu­vo ste­bi­ma 85 tūkst. mo­te­rų, ku­rios da­ly­va­vo Ame­ri­kos slau­gy­to­jų svei­ka­tos stu­di­jo­se. Tir­tos są­sa­jos tarp ma­žiau an­glia­van­de­nin­gos mi­ty­bos ir dia­be­to. Iš­va­dos ska­ti­na val­gy­ti ma­žiau an­glia­van­de­nių tu­rin­čius pro­duk­tus – ne­skal­dy­tus grū­dus, grū­di­nius ga­mi­nius, vai­sius, dar­žo­ves, so­čiuo­sius rie­ba­lus.

      In­for­ma­ci­ją, spaus­din­tą
      2008 m. bir­že­lio mėn. žur­na­le „Dia­be­tes Voi­ce“,
      iš an­glų kal­bos iš­ver­tė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė


Puslapis 29
Ser­ga… bet šyp­so­si

      Ši­to­kiais žo­džiais ra­jo­no vi­ce­me­ras R. Medz­vec­kas iš­reiš­kė nuo­sta­bą dia­be­tu ser­gan­čių­jų, su­si­rin­ku­sių į sa­vo­jo klu­bo „Vi­ta” 15 me­tų ju­bi­lie­jų, stip­ry­be, nes tą­syk vi­si jie, kaip­mat už­pil­dę „Gluos­nio” ka­vi­nės ant­rą­jį aukš­tą, spin­dė­jo pa­vy­dė­ti­nu op­ti­miz­mu ir ge­ra nuo­tai­ka.

      O to­kie sma­gūs tie žmo­nės bu­vo gal to­dėl, kad dė­me­sį klu­bo šven­tei tą­syk pa­ro­dė vi­si ra­jo­no va­do­vai bei su jų veik­la su­si­ję at­sa­kin­gi dar­buo­to­jai. Gal kad jų pa­čių su­si­rin­ko tiek daug ir pa­ties įvai­riau­sio am­žiaus, ne­iš­ski­riant nė ma­žo­jo Pau­liu­ko, ku­rio vai­kys­tę la­bai pa­leng­vin­tų re­gu­liuo­jan­ti in­su­li­ną pom­pa, de­ja, ne­įper­ka­ma be di­de­lių san­tau­pų, to­dėl ir vėl ti­ki­ma­si sa­vi­val­dy­bės ge­ra­no­riš­ku­mo. Gal kad tie­siog į šir­dį pa­tai­kė klu­bo pir­mi­nin­kės A. Do­bi­lie­nės žo­džiai „Šian­dien mes šokam, dai­nuo­jam, o ry­toj – kaip Die­vas… Nes ne­bus juk ge­riau nuo to, jei­gu išti­sai de­juo­si”.
      Ir iš tie­sų – jie dai­na­vo kar­tu su ge­rą nuo­tai­ką 130-čiai žmo­nių do­va­no­ju­sio­mis „Lakš­tu­tė­mis”, su ku­rio­mis ga­liau­siai ry­žo­si už­trauk­ti ir 67-me­tis pa­kruo­jie­tis Vla­das, nes no­ras dai­nuo­ti šio žmo­gaus ne­ap­lei­džia net ir vis la­biau pra­ran­dant akių švie­są.
      Ne vie­nam ūpą pa­kė­lė tai, kad be­maž kiek­vie­ną pa­kal­bin­ti su­ra­do lai­ko iš Vil­niaus at­vy­ku­si Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė. Kad kiek­vie­nas gavo dova­nė­lę klu­bo 15-os me­tų ju­bi­lie­jui at­min­ti.
      Ša­lia jų tą­syk bu­vo il­ga­me­tė ra­jo­no sergančiųjų „pa­tro­nė”, o ir da­bar ge­ro žo­džio nei pa­ta­ri­mų ne­gai­lin­ti ra­jo­no po­li­kli­ni­kos slau­gy­to­ja Jū­ra­tė Šums­kie­nė (kas kad da­bar dir­ba re­gist­ra­tū­ro­je), ir Ro­za­li­mo gy­dy­to­ja V. Kaz­laus­kie­nė, ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė A. Ja­siū­nie­nė su so­cia­li­nės rū­py­bos sky­riaus ve­dė­ja D. Rut­ke­vi­čie­nė, ir Sei­mo na­rio J. Juo­za­pai­čio pa­dė­jė­ja-sek­re­to­rė A. Ku­bi­lic­kie­nė, ir sa­ma­rie­čių bei Lie­tu­vai pa­gra­žin­ti drau­gi­jų pir­mi­nin­kė J. Dir­ba­naus­kie­nė, ir Lin­ku­vos se­niū­nė K. Ba­ce­vi­čie­nė, ir „Re­te­nės” bei čer­no­by­lie­čių at­sto­vai, ir li­ki­mo drau­gai iš Kel­mės, Anykš­čių, ir me­di­ka­men­tus tei­kian­čių fir­mų Eli Lil­ly Lie­tu­va, Eks­mos MTC, Ro­che Lie­tu­va Diag­nos­ti­kos pa­da­li­nys, Abo­vi­ta, Sa­no­fi Aven­tis Lie­tu­va, Aco­ni­tum.
      Iš dau­gy­bės do­va­no­tų puokš­čių iš­rin­kę gra­žiau­sią, šven­tės or­ga­ni­za­to­riai nu­ve­žė ją ant klu­bo įkū­rė­jo Ze­no­no Bab­raus­ko ka­po. O klu­bo pir­mi­nin­kė A. Do­bi­lie­nė neat­si­džiau­gė, be vi­sa ko, dar pa­da­bin­ta ir lau­ko gė­lių, su­rink­tų Sta­čiū­nų pie­vo­se, vai­ni­ku – už mo­kė­ji­mą au­ko­tis ir vi­sais rū­pin­tis be at­ly­gio.
      Ne­vel­tui tarp­tau­ti­nio Drei­fu­so fon­do, į ku­rį „Vi­ta” anuo­met krei­pė­si pa­ra­mos, at­sto­vai ste­bė­jo­si neat­si­ste­bė­jo, kad ser­gan­tie­ji pa­ra­šė pro­jek­tą svei­kie­siems, ku­rių svei­ka­ta jie – at­ro­dy­tų – rū­pi­na­si la­biau ne­gu sa­vo.
      Ne tik vie­na ak­ty­viau­sių, bet ir vie­na iš ne­sa­va­nau­diš­kiau­sių, ki­tų la­bui dir­ban­čių ra­jo­no ne­vals­ty­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų šį klu­bą įvar­di­jo ir ra­jo­no me­ras S. Ge­giec­kas bei jo pa­ta­rė­ja M. Žiub­rie­nė.
      Be vi­sų, pa­ro­džiu­sių dė­me­sį „Vi­tos” veik­los ju­bi­lie­jui, klu­bas taip pat dė­kin­gas ir „Kan­ru­gės” bei „Ro­bus­tos” ko­lek­ty­vams, nes var­gu ar pa­vyk­tų su­reng­ti to­kią pui­kią šven­tę be rė­mė­jų.

      P. Kve­da­rie­nė
      Pakruojis


Puslapis 30
Pa­si­kei­tė Lietuvos slaugytojų diabetologų draugijos va­do­vė

      Sie­kiant pa­dė­ti žmo­nėms, ser­gan­tiems cuk­ra­li­ge, 1990 m. lap­kri­čio 16 d. bu­vo įkur­ta Lie­tu­vos se­se­rų dia­be­to mo­ky­to­jų drau­gi­ja. Tai nau­jos pro­fe­si­jos se­se­rys. Da­bar ši or­ga­ni­za­ci­ja pa­va­din­ta Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­ja (LSDD). Aštuo­nio­li­ka me­tų va­do­va­vu­si šiai drau­gi­jai, gar­bin­gai per­da­viau jos „vai­rą“ ir vėliavą Vir­gi­ni­jai Buli­kai­tei. Tai Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kų, Vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė, Slau­gos ka­ted­ros dok­to­ran­tė, vie­na iš kva­li­fi­kuo­čiau­sių dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo spe­cia­lis­čių. Lin­kiu jai sėk­min­gai tęs­ti ma­no pra­dė­tą dar­bą.

      Ju­ze­fa Ulec­kie­nė


Puslapis 31
Insulino terapija mažina kompli­ka­cijų grėsmę

      Nuo 1991 m. kas­met lapkri-­čio 14-ąją mi­ni­ma Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na. Ji mi­ni­ma per ka­na­die­čio Fre­de­ri­ko Ban­tin­go gim­ta­die­nį. Jis kar­tu su Char­le­su Bes­tu 1921 me­tais at­ra­do in­su­li­ną, ku­ris ir šian­dien yra svar­bus ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu gy­dymui.
      Cuk­ri­nis dia­be­tas – li­ga, įgau­nan­ti epi­de­mi­jos po­bū­dį; prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 me­tais sirgs apie 380 mln. gy­ven­to­jų. Dau­gu­ma ser­gan­čių­jų yra vy­res­nio am­žiaus, per daug sve­rian­tys žmo­nės. Juos var­gi­na II ti­po dia­be­tas.
      Diag­no­za­vus šią li­gą, pa­cien­tui ski­ria­mas ne­me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas (die­ta, mankš­ta, sa­vi­kon­tro­lės mo­ky­mas) ir vais­tai. Sie­kia­ma, kad žmo­gus pa­lai­ky­tų nor­ma­lų gliu­ko­zės ir li­pi­dų kie­kį krau­jy­je, ko­re­guo­tų kū­no svo­rį, nes tik taip sau­go­mos krau­ja­gys­lės nuo pa­žei­di­mų, kom­pli­ka­ci­jų. To­dėl pa­ta­ria­ma tir­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį ry­te at­si­kė­lus ir 2 val. po pa­grin­di­nių val­gy­mų. Ven­giant kom­pli­ka­ci­jų, gliu­ko­zės krau­jy­je ry­te tu­rė­tų bū­ti 4,4 – 6 mmol/l, o po val­gio – iki 7,8 mmol/l. La­bai svar­bus dia­be­to gy­dy­mo kon­tro­lei yra HbA1c ty­ri­mas, ku­riuo įver­ti­na­mas li­gos val­dy­mas per pas­ta­ruo­sius 3 mė­ne­sius. Dia­be­to gy­dy­mas ge­ras, jei HbA1c ro­dik­lis ma­žes­nis nei 6,5 proc.
      Nu­sta­tant II ti­po dia­be­tą pa­pras­tai in­su­li­no sek­re­ci­ja žmo­gaus or­ga­niz­me bū­na su­ma­žė­ju­si dau­giau kaip per pu­sę, o po še­še­rių me­tų jos lie­ka tik apie 25 proc. Li­gai pro­gre­suo­jant, vi­siš­kai su­tri­kus ka­sos be­ta ląs­te­lių funk­ci­jai ir su­ma­žė­jus in­su­li­no sek­re­ci­jai, or­ga­niz­mas ne­ga­li pa­nau­do­ti gliu­ko­zės, to­dėl gy­dy­mas tam­pa ne­veiks­min­gas. Ser­gan­čia­jam bū­ti­na in­su­li­no te­ra­pi­ja. Šis gy­dy­mas kom­pen­suo­ja in­su­li­no sto­ką – or­ga­niz­mas vėl ap­rū­pi­na­mas ener­gi­ja.
      In­su­li­nu gy­do­miems li­go­niams rei­kia už­tik­rin­ti pa­kan­ka­mą jo kie­kį val­gio me­tu, tarp val­gy­mų bei nak­tį. Val­gant gliu­ko­zės krau­jy­je grei­tai gau­sė­ja, to­dėl rei­kia in­su­li­no ku­ris grei­tai veik­tų. Tuo tar­pu in­su­li­no po­rei­kis pa­val­gius su­ma­žė­ja. Vis dėl­to bū­ti­nas ne­di­de­lis šio pre­pa­ra­to kiekis krau­jy­je, kad gliu­ko­zės per daug ne­pa­dau­gė­tų – vei­ktų ba­zi­nis in­su­li­nas. To­dėl ir ski­ria­mi ke­li in­su­li­nai ke­le­tą kar­tų per die­ną. De­ja, daug­kar­ti­nės in­jek­ci­jos pa­cien­tams daž­nai yra ne­pa­to­gios, var­žo re­ži­mas. Dėl to šiuo­lai­ki­nė me­di­ci­na su­kū­rė nau­ją gy­dy­mo prie­mo­nę – miš­raus vei­ki­mo in­su­li­ną. Jis už­tik­ri­na ge­rą il­ga­lai­kę dia­be­to kon­tro­lę, nes ja­me yra du in­su­li­nai – grei­to vei­ki­mo, ku­ris ko­re­guo­ja krau­jo gliu­ko­zės kie­kį po val­gio, ir il­go vei­ki­mo, ko­re­guo­jan­tį tarp val­gy­mų ir nak­ties me­tu. Su­švirkš­tas miš­raus vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gas pra­de­da veik­ti po ke­lių mi­nu­čių, to­dėl švirkš­čia­mas prieš pat val­gant, tuoj po val­gio ar val­gant.
      Daž­nai žmo­nės bi­jo in­su­li­no in­jek­ci­jų. Ta­čiau jau tik su­sir­gę pa­cien­tai tu­rė­tų ži­no­ti, kad pri­reiks šio vais­to in­jek­ci­jų, ir tai bus ne baus­mė, o tie­siog to­li­mes­nio gy­dy­mo eta­pas.
      Pra­dė­jus gy­dy­tis in­su­li­nu, ge­rė­ja or­ga­niz­mo me­džia­gų apy­kai­ta, gliu­ko­zė vėl tam­pa ląs­te­lių ener­gi­jos šal­ti­niu, vyks­ta nor­ma­li bal­ty­mų ga­my­ba, to­dėl pa­ge­rė­ja žmo­gaus sa­vi­jau­ta, dar­bin­gu­mas, ne­var­gi­na troš­ku­lys ir ki­ti ne­ga­la­vi­mai.
      Tin­ka­mai pa­rink­ta in­su­li­no te­ra­pi­ja pa­de­da žen­kliai su­ma­žin­ti kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką, pa­ge­ri­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

      Dr. Li­na Ra­dze­vi­čie­nė
      Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to
      En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas


Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, N. Voveraitienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 10000 egz.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.
Rodoma versija 8 iš 21 
20:56:11 Mar 19, 2009   
Jul 2006 Nov 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba