SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-12-12 nr. 593

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Skirmantas Valiulis
Nesibaigianti gatvė
7

Muzika 
• Judant į priekį5
 Jolanta Babaliauskienė
Kiek kanklių pakalbinta?
• Živilė Ramoškaitė
Čiurlionio kvartetas ir bičiuliai
3
• Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės 100-ųjų metinių minėjimas1
• Birutės Vainiūnaitės "Gražiausias C-dur ir c-moll"
• Eduardo Balsio kūryba dviguboje kompaktinėje plokštelėje4
• Žymus Čekijos vokalistas – Muzikos akademijos svečias
• "Kaskadų" trio gros su Nacionaliniu simfoniniu orkestru
• Kongresų rūmuose koncertuos Edgaras Montvidas1
• Dainininkė Anna Maria Castelli vėl vieši Vilniuje
• KONCERTAI

Dailė 
• Rūta Taukinaitytė
Penkis kartus apie dailiąją odą
1
• Armina Jonušaitė
Klasika kitaip
• Goda Giedraitytė
www.madona.st
10
• PARODOS

Literatūra 
• Niall Williams
Ištrauka iš romano "Keturi meilės laiškai"
1
• Lauryno Stuokos-Gucevičiaus 250–osioms gimimo metinėms1
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Teatro pranašumai
19
• Aktorės Elenos Gaigalaitės jubiliejus
• Kaip gerai graudu
• TEATRAI

Kinas 
• Merginos eis iš proto dėl "Nužudyti Bilą"2
• Vidutinybė ramina2
• Peterio Weiro sugrįžimas
• Savaitės filmai2
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Knygos meno konkursas

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Muzika

Kiek kanklių pakalbinta?

Minint kanklių patriarcho profesoriaus Prano Stepulio 90 metų jubiliejų

Jolanta Babaliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Pranas Stepulis

"Kažin, ar kuri nors kanklininkė ryžtųsi atsakyti į klausimą, kiek per 60 kūrybinio darbo metų modifikuota, suderinta instrumentų?.. Kitaip tariant, kiek kanklių pakalbino šio gero žmogaus rankos ir širdis?.." P. Juodelė ("Skamba kankliai", Vilnius: Muzika, 1994).

Kanklių raida – nuo suvalkietiškų dvylikastygių iki šiuolaikinių koncertinių – susijusi su plačiai žinomo kanklininko profesoriaus Prano Stepulio gyvenimu ir veikla.

Gimė P. Stepulis 1913 m. gruodžio 14 d. Lazdijų rajone, Seinų apskrityje, Janėnų kaime. Daug puikių atsiminimų išlikę iš to gražaus vaikystės laikotarpio: ten praeitas ir "ganymo universitetas", ten liko ir ilgi vakarai, praleisti su dainomis, giesmėmis; ten ir smuikelio melodijos, o svarbiausia – kaimo aplinka, gamta, papročiai ir tradicijos, kaimo "konservatorijos", kurios, be abejo, atitiko vaiko muzikinę prigimtį ir turėjo daug reikšmės jo būdo savybėms – nuoširdumui, dzūkiškam lyrizmui, meilei savo kraštui ir menui.

Įspūdingai praleidęs basakoję vaikystę, 1930 m. P. Stepulis atvyko į Kauną. Čia per vasarą baigė dviejų klasių kursą, čia sužinojo, kad yra tokia Lietuvos kanklininkų draugijos mokykla ir į ją netrukus įsirašė. Tada jis pirmą kartą kankles pamatė bei pirmą akordą užgavo. Į draugiją jį priėmė pats Pranas Puskunigis, palikęs jaunuoliui didelį įspūdį.

P. Stepulis vaizdžiai pasakoja apie kanklininkų mokymą Kauno kanklininkų mokykloje: "Užsimokėjęs kanklininkų draugijoje keletą litų, joje mokiausi ir aš. Vienoje patalpoje kiekvienas mokėsi atskirai. P. Puskunigis, prieidamas tai prie vieno, tai prie kito, uždavinėjo pratimus, taisė klaidas, ir kanklės tame kambaryje skambėjo įvairiausiais balsais."

Porą metų pasimokęs pas P. Puskunigį, jaunasis kanklininkas aktyviai įsijungė į koncertuojančių grupės veiklą. Kiek vėliau įsigijo kanklytes, kurias pagamino vargonų meistras J. Astrauskas. Kanklytės buvo 18 stygų ir gražiai skambėjo. Perėmus kanklininkų draugijos kursų vadovavimą Justinui Strimaičiui, P. Stepulis taip pat aktyviai dalyvavo koncertiniame gyvenime.

1938–1940 m. P. Stepulis studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose filologiją. Nėra abejonės, kad kanklininku būti P. Stepulį paskatino vyresnioji karta ir jos rūpesčiu jau suvešėjusi kankliavimo tradicija. P. Stepulį, studijuojantį humanitarinius mokslus, kankliuoti įkvėpė P. Puskunigis, J. Strimaitis ir pati kankliavimo idėja. Dar besimokydamas kursuose P. Stepulis domėjosi kanklių tobulinimu, aktyviai bendravo su meistrais, puikiai suprato kanklių kitimo galimybes ir prasmę.

1939–1940 m. P. Stepulis perėmė vadovavimą kanklių kursams ir tęsė J. Strimaičio pradėtą darbą, tačiau neilgai, nes 1940 m. Lietuvos kanklininkų draugijos kursai buvo uždaryti.

1940 m. J. Švedui įkūrus liaudies dainų ir šokių ansamblį, naujai kuriamo orkestro kanklių grupei vadovauti buvo pakviestas J. Strimaitis, o jo padėjėjui – P. Stepulis. Po pusmečio, J. Strimaičiui grįžus gyventi į Kauną, orkestro kanklių grupei pradėjo vadovauti P. Stepulis. Nuo to laiko ištisus 22 metus P. Stepulio veikla buvo susijusi su kūrybiniu ir koncertiniu šio ansamblio gyvenimu.

1950 m. P. Stepulis baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ir įgijo obojininko specialybę, tačiau ir vėliau aktyviai dirbo minėtame ansamblyje. Šis J. Švedo įkurtas ansamblis, be kita ko, buvo tarsi liaudies instrumentų eksperimentinė laboratorija, kurioje gimė visa, ką šiandien turime. Kanklių modelių, jų skambumo, atlikimo būdų paieškos ir tradicijų išsaugojimas susietas su šio liaudies ansamblio ir P. Stepulio vardais. Jis – praktikas, jo manymu, kanklės turi labai gražiai ir labai plačiai skambėti šiandien. Būtent šiandien!

Antroji P. Stepulio veiklos sritis, susieta su kankliavimu ir kanklininkų ugdymu, – pedagoginis darbas. 1945 m. Vilniaus konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos akademija) J. Švedo iniciatyva buvo įsteigta liaudies instrumentų katedra, kurioje P. Stepulis dirbo nuo pat įkūrimo pradžios. Ant jo pečių gulė visa tolesnė kankliavimo tradicijų raida, rūpestis tobulesnės kankliavimo sistemos kūrimu, repertuaro plėtra. Naujus kankliavimo būdus P. Stepulis pagrindė savo tiriamajame darbe "Brauktukinis kankliavimas" (1948 m.). Savo pedagoginę patirtį, istorinę medžiagą ir pluoštą repertuaro pateikė vadovėlyje "Kanklės" (1955 m.).

P. Stepulį labai domino ir pačių kanklių tobulinimas. Įsitraukdamas į šį darbo barą, artimai bendravo su instrumentų meistru P. Serva. 1977 m. kėlė kvalifikaciją Kijevo, o 1983 m. – Minsko valstybinėse konservatorijose.

1970–1987 m. P. Stepulis dirbo Vilniaus konservatorijos katedros vedėju, rūpinosi visais mokymo ir mokslo klausimais, dėstė kanklių specialybę, metodiką, liaudies instrumentų istoriją, vadovavo kamerinio ansamblio klasei. 1981 m. P. Stepuliui buvo suteiktas profesoriaus vardas. P. Stepulio iniciatyva, darbštumas, jo pedagoginis meistriškumas subrandino gražių vaisių – Liaudies instrumentų katedrą baigė nemažai talentingų atlikėjų: Z. Stepulienė, R. Tamošaitienė, prof. L. Naikelienė, D. Šimakauskaitė, N. Karčiauskienė, A. Juškevičienė. Šių kankliavimo kultūros novatorių dėka šiandien turime naujai išugdytą atlikėjų kartą, tęsiame iš mokytojų perimtas tradicijas.

Kanklių muzikos stichijai P. Stepulis – kanklių muzikos puoselėtojas, profesionalaus kankliavimo pagrindėjas, metodinių ir mokslo darbų bei vadovėlių autorius, pedagogas ir atlikėjas, reto stabilumo ir mokslinės mąstysenos žmogus – atidavė per 60 kūrybinių darbo metų. Jo dėka kanklės tapo reikšmingu koncertiniu muzikos instrumentu, originaliai įsikomponavusiu į šiandieninę muzikinę kultūrą. Džiugu paminėti, kad šiandien kanklės skamba įvairiuose Baltijos šalių rengiamuose liaudies instrumentinės muzikos festivaliuose ir konkursuose. Šiandien P. Stepulio gyvenimas ir veikla leidžia jį tituluoti kanklių muzikos patriarchu. 2003 m. prof. Pranas Stepulis pelnytai apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu.

* * *

Gruodžio 16 d. 17 val. kanklių patriarcho P. Stepulio 90-mečio proga Muzikos akademijos Liaudies instrumentų ir akordeono katedra Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3) rengia vakarą – susitikimą su profesoriumi.

Vakaro metu, be kita ko, bus pristatyti ir nauji leidiniai: 2-asis papildytas P. Stepulio vadovėlio "Kanklės" leidimas, kurį parengė prof. L. Naikelienė, bei prof. dr. A. Vyžinto monografija "Pranas Stepulis".

O gruodžio 17 d. 18 val. Muzikos akademijos Didžiojoje salėje įvyks P. Stepulio 90-mečiui skirtas LMA liaudies instrumentų ir akordeono katedros studentų koncertas.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2009 m. Vasario

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 81 
1:41:22 Feb 25, 2009   
Jun 2006 Oct 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba