Atnaujinta: 2008-12-30

Naujienos
Straipsniai
Straipsnių paieška
Svečių atsiliepimų knyga
Redakcinė kolegija
Rėmėjai
Lietuvos istorijos laikraštis "Voruta"

 

Lietuvių
Lenkų
Rusų
Anglų
Vokiečių
Naujienos

Kaip lietuvininkai šventė Kalėdas
 

   Kalėdas senieji mūsų krašto gyventojai suvokė kaip senųjų metų palydas ir Naujųjų sutikimą. Naujųjų metų šventimas lietuvininkų krašte iki pat XX a pr. neturėjo didesnės prasmės. Vienintelis dalykas, ką senieji klaipėdiškiai gali pasakyti apie Naujųjų Metų šventę, - tai, kad sausio pirmosios rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.

   Kalėdas švęsdavo tris dienas. Pirmoji diena buvo itin šventa, mat visi nuo ankstyvo rytmečio dalyvaudavo pamaldose. Likusią dienos dalį praleisdavo šeimoje ... toliau

   

 
Dėl Juknaičių herbo tvirtinimo
 

   Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Juknaičių herbo tvirtinimo

   2008 m. gruodžio 22 d. Nr. 1K-1648, Vilnius

   1 straipsnis.

   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu ir atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos išvadą, tvirtinu JUKNAIČIŲ herbą.

   Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

    ... toliau


 
Pašauktas ir siųstas
 

   Netrukus sukaks 95 metai nuo Tauragės Garbės piliečio evangelikų liuteronų vyskupo Jono Viktoro Kalvano gimimo. Jau prabėgo 14 metų, kai iškilusis dvasininkas mus paliko, tačiau ir dabar jis gyvas daugelio atmintyje. Koks šio žmogaus kelias į iškilumą ir platų pripažinimą?

   Grįžkime į 1939-uosius metus. Jonas Viktoras Kalvanas baigia teologijos mokslus. Miela po studijų Rygos universitete džiaugtis tėviškės šiluma, gaivintis numylėto Nemunėlio srovėje, tačiau gimtųjų Biržų gamtos grožis jau negali išblaškyti susirūpinimo dėl ateities ... toliau

   

 
Įamžins istorinio pastato 100-metį
 

   Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas kviečia miesto bendruomenę paminėti fakulteto rūmų 100-metį. Gruodžio 29 d., pirmadienį, 14 val., ant pastato bus atidengta dailininkės Ritos Gorodneckienės sukurta informacinė lenta, primenanti svarbiausius jo istorijos etapus.

   Dabartinėje S. Nėries gatvėje esantys raudonų plytų rūmai 1908 metais tarnystę klaipėdiečiams pradėjo kaip Mokytojų seminarija. Nuo to laiko iki pat šiol juose veikė įvairios, tačiau visuomet pedagogus rengusios institucijos ... toliau

   

 
Ievos Jankutės archyvą atvertus...
 

   Ievos Jankutės šeimos archyvas į Klaipėdos universiteto biblioteką, Retų spaudinių, kolekcijų ir rankraščių skyrių pasibeldė vos pieš porą metų. Būtent tuomet, 2006-aisiais, gimtinėn sugrįžusi Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vaikaitė nusprendė atsisveikinti su daug metų saugotais šeimos dokumentais bei nuotraukomis.

   Šiuo metu didžioji I. Jankutės dovanoto archyvo dalis vis dar kviečia užsukti į Mažosios Lietuvos muziejuje veikiančią Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms skirtą parodą, kurios pagrindą sudaro viena iš įdomiausių - šeimos (seserų Edės, Elzės, Urtės, brolių Kristupo, Merčiaus, jo žmonos Anės bei vaikų Jurgio ir Ievos) asmens dokumentų grupė bei fotografijos ... toliau

   

 
Lietuvybės išsaugojimas Tilžės Akto šviesoje
 

   Tvyrant lapkričio vėsai, vis trumpėjant dienoms, prasidedant Adventui - susikaupimo ir laukimo metui, - kai tiek daug reikšmingų jubiliejų, svarbių praeities įvykių, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis visus sukvietė į konferenciją - lietuvių kultūros dieną, kurios tema - „Lietuvybės išsaugojimas Tilžės Akto šviesoje“. Į Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją susirinko Karaliaučiaus krašto lituanistinių mokyklų mokytojai, lietuvių kultūros darbuotojai, draugijos pirmininkai, nariai, veteranai, krašto lietuvių draugijų ir Lietuvos meno kolektyvai, Pagėgių savivaldybės administracijos bei Kultūros centro atstovai, garbingi svečiai ... toliau

   

 
Sužibo Šilutės Kalėdų eglė
 

   “... trys... du... vienas...” - po tokių Kalėdų Senelio žodžių ir Šilutėje, šalia Kultūros ir pramogų centro, sužibo Kalėdų eglė. Į penktadienio pavakarę vykusią šventę susirinko gausus būrys mažųjų ir jų tėvelių.

   Šiemet įžiebti Kalėdų eglę ir pakviesti į Šilutę Kalėdų Senelį susirūpino viena Mama su vaikučiais. Puošiančiųjų ir kviečiančiųjų buvo - tai iš miesto vaikų darželių suvažiavę mažieji.

   Scenoje vienas kitą keitė šokių kolektyvai, buvo galima pamatyti, kaip galima išradingai pasipuošti šventiniam vakarui, svečiavosi Ugninė, Žemyna, Vandenė ... toliau

   

 
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje - Adventinis vakaras
 

   2008 m. gruodžio 23 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) įvyks Adventinis vakaras.

   Vakaro metu, tęsiant Klaipėdos krašto evangelikų surinkimų tradicijas, evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis įžiebs adventinio vainiko žvakeles, Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos centro jaunimo choras (vad. E. Fiodorova) giedos tradicines giesmes. Bus prisimenamos senosios advento tradicijos.

   Renginio metu taip pat bus apdovanoti muziejaus organizuoto Klaipėdos miesto ir rajono vaikų bei jaunimo piešinių konkurso „Skrynia grįžta“ nugalėtojai ... toliau

   

 
Rambyno regioninio parko direkcijos leidinys „Rambynas“
 

   Laikraštėlis „Rambynas“ yra leidžiamas Rambyno regioninio parko direkcijos. Jis suskirstytas visuomenei aktualiomis temomis: redakcijos žodis, sukaktys, projektas, vasaros balsai, aktualijos, prisiminimai. Išleistas vykdant projektą „Baltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke, ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenes“, kurio rėmėjai yra Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, LR Aplinkos ministerija ir Rambyno regioninio parko direkcija. Projektą vykdo Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ ... toliau


 
99 Klaipėdos istorijos pagal V. Vareikį
 

   Trečiadienį I. Simonaitytės bibliotekoje pristatyta dar viena knyga apie Klaipėdą. Tai - Klaipėdos universiteto docento Vyganto Vareikio suriktuotos "Devyniasdešimt devynios Klaipėdos miesto istorijos".

   Nepaisant, kad tos istorijos skambėjo radijo stoties "Vox maris" eteryje, dalis jų spausdinta "Vakarų ekspreso" dienraštyje, į knygos pristatymą susirinko gausus miestelėnų būrys iš pirmųjų lūpų išgirsti tų istorijų gimimo istoriją ir, žinoma, pirmuosius naujosios knygos apie Klaipėdą vertinimus ... toliau

   

 
Klaipėdos miesto istorijos 2 d.
 

   Kaip jau buvo pranešta anksčiau, šiandien 18 valandą Ievos Simonaitytės bibliotekoje bus pristatyta "Drukos" leidyklos išleista istoriko, Klaipėdos universiteto docento Vyganto Vareikio knyga "Devyniasdešimt devynios Klaipėdos miesto istorijos", kurioje pasakojama apie Klaipėdos miesto istorinę raidą, kultūros įvykius, žymias datas ir miestiečių kasdienybę. Šiandien Jūsų dėmesiui pateikiame dar keletą istorijų iš šios knygos.

   Kontrabanda

   Viešnagės Klaipėdoje metu XIX amžiaus pradžioje rusų keliautojas P ... toliau

   

 
Išleista nauja knyga apie Šilokarčemos praeities istoriją
 

   Šilutės miesto garbės pilietis Jonas Jonaitis, vos prieš mėnesį atšventęs savo 90-metį, Šilutės miestui padovanojo savo išverstą dar vieną knygą. Jo naujausia išversta knyga tai prieš 90 metų J. Zembrickio ir A. Bitenso, vokiečių kalba su lotynų kalbos intarpais, išleistos knygos „Šilokarčemos apskrities istorija“ atgimimas lietuvių kalba.

   Knygos pristatyme dalyvavo ir padėkos žodžius tarė Šilutės kultūros darbuotojai, Jono Jonaičio bendražygiai, draugai, Šilutės - Emericho (Vokietija) miestų bendradarbiavimo draugijos nariai iš Vokietijos, kurie džiaugėsi jog po Kalėdų grįždami namo lagamine vešis šią knygą, bei šios knygos ilgai laukę jos būsimi skaitytojai ... toliau

   

 
Klaipėdos miesto istorijos 1 d.
 

   Rytoj, gruodžio 17 dieną, Klaipėdos visuomenei bus pristatyta "Drukos" leidyklos leidžiama istoriko, Klaipėdos universiteto docento Vyganto Vareikio knyga "Devyniasdešimt devynios Klaipėdos miesto istorijos", kurioje pasakojama apie Klaipėdos miesto istorinę raidą, kultūros įvykius, žymias datas ir miestiečių kasdienybę.

   Knyga yra iliustruota anksčiau nepublikuotomis nuotraukomis iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Lietuvos jūrų muziejaus archyvų bei B. Aleknavičius, A ... toliau

   

 
Kaip lietuvininkų krašte šventė Kūčias
 

   Dauguma Mažosios Lietuvos gyventojų buvo evangelikai liuteronai. Bet Kūčių dienos, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, labai laukdavo. Tikėta, kad ši diena, o ypač - Kūčių naktis - ypatinga, nulemsianti kitų metų sėkmę, pokyčius gyvenime. Laikotarpį iki Kūčių (Adventą) laikė ypatingu - vengė linksmintis, šokti, dainuoti. Būta mūsų krašte ir katalikų, lietuvininkai pasakoja, kad jie Advento metu linksmindavosi, nors draudimai būdavo taikomi kaip tik jiems.

   Kūčios Mažojoje Lietuvoje sutapo su linamyniu, šventinę dieną bei naktį dar vadindavo Kočėmis arba Kuočiomis ... toliau


 
„Vilko vaikai“ vėl prisilietė prie likimo žaizdų
 

   Vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ būstinėje Šilutėje šeštadienį susirinko keliolika „Vilko vaikais“ vadinamų Karaliaučiaus srities našlaičių, nuo bado ir mirties po Antrojo pasaulinio karo išsigelbėjusių Lietuvos pasienio gyventojų lietuvių šeimose.

   70-80 metų žilagalviai iš Tauragės, Priekulės, Pagėgių, Kintų, Rusnės atvyko į Šilutę pabendrauti ir pažiūrėti Vokietijoje sukurto dokumentinio filmo apie „Vilko vaikus“. Bet jo pamatyti neteko - rengėja Gerlinda Stungurienė pritrūko tinkamos aparatūros ... toliau

   

 
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės 2 d.
 

   "Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Kelis pirmadienius lankėmės Šaulių g. 31 name, kuriame gyveno Klaipėdos krašto politinio veikėjo Erdmono Simonaičio šeima. 1938 m. pabaigoje šį namą nusipirko visuomenės ir kultūros veikėjas Jokūbas Stikliorius.

   Praėjusį pirmadienį rašėme apie jo veiklą Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte. Šiandien pasižiūrėsime, kaip Stikliorių šeima gyveno tuometiniame Vynerio Promenados 1-ajame name (Šaulių g ... toliau

   

 
Mažosios Lietuvos poringės
 

   Ką išgirstumėme įsiklausę Šernų girioje? Kokį šiupinį valgė Kristijonas Donelaitis? Kodėl liepsnojo Mažoji Lietuva?

   Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasime Bernardo Aleknavičiaus knygoje "Mažosios Lietuvos poringės".

   Ši "Drukos" leidyklos išleista knyga buvo pristatyta I. Simonaitytės bibliotekoje, į kurios konferencijų salę susirinko tiek suinteresuotųjų šiuo leidiniu, kad teko nešti pristatomų kėdžių.

   Vakare Mažosios Lietuvos kraštotyrininku prisistatęs knygos autorius sakė, kad medžiagą knygai buvo surinkęs seniai ... toliau

   

 
Šilutės kraštotyros draugija kviečia
 

   2008 m. gruodžio 16 d. (antradienį) 17 val. Šilutės seniūnijos salėje vyks Šilutės garbės piliečio J.Jonaičio išverstos J.Zembrickio ir A.Bitenso knygos „Šilokarčemos apskrities istorija“ pristatymas. Maloniai kviečiame dalyvauti.

   

   

   

   

   

    ... toliau


 
Entuziastų atkuriamą kuršių laivą puoš žalčio galva
 

   Grupė entuziastų pasišovė atkurti senovinį laivą, kuriuo, manoma, IX-XII a. kuršių genties vyrai plaukiojo Baltijos jūroje ir net iki Danijos krantų vydavosi skandinavų vikingų laivus.

   Klaipėdos rajone, netoli Saugų, esančioje vienkiemio daržinėje jūrinio paveldo išsaugojimu susirūpinę entuziastai įgyvendina šešerius metus brandintą idėją pastatyti senovinį kuršių laivą. Pasak meistrų, ketverius metus jie tyrė istorinius dokumentus, kuriuose aprašyti IX-XII amžiuje Baltijos jūroje plaukioję laivai ... toliau


 
Tautodailininkės sodyba – kilpa rajono valdžiai
 

   Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsidūrė aklavietėje. Rugsėjo mėnesį į rajono merą Algirdą Gudaitį ir rajono tarybą kreipėsi Ona Burneikienė su prašymu padėti išsaugoti Lidos Meškaitytės memorialinę sodybą. Tautodailininkė savo kūrinius padovanojo Lietuvos dailės muziejui, o sodybą testamentu paliko Smalininkuose gyvenančiai Onai Burneikienei.

   Testamento vykdytoja savo prašyme rašė, kad nekartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, Lietuvos dailės muziejų, Jurbarko rajono savivaldybę, siūlydama perimti L ... toliau

   

 
Bernardo Aleknavičiaus naujos knygos „Mažosios Lietuvos poringės“ pristatymas
 

   Š. m. gruodžio 11 d., 17 val. maloniai kviečiame dalyvauti leidyklos DRUKA išleistos Mažosios Lietuvos metraštininko Bernardo Aleknavičiaus naujos knygos „Mažosios Lietuvos poringės“, kuri gausiai iliustruota paties autoriaus dokumentinėmis nuotraukomis, sutiktuvėse.

   Renginys vyks Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje, Konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25).

    ... toliau

   

 
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės 1 d.
 

   „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Kelis pirmadienius lankėmės Šaulių g. 31 name, kuriame gyveno Klaipėdos krašto politinio veikėjo Erdmono Simonaičio šeima. Vėliau šį namą nusipirko Jokūbas Stikliorius.

   Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos tyrinėtojas Bernardas Aleknavičius J. Stikliorių dėl jo kultūrinės veiklos Klaipėdoje ir visoje Mažojoje Lietuvoje yra lyginęs su Vydūnu.

   Prieškarinėje Klaipėdoje J. Stikliorių daug kas pažinojo ... toliau

   

 
Metai su Vydūno vardu lūpose
 

   Šie metai Kintų Vydūno kultūros centrui - ypatingi: visus metus vyko renginiai, skirti Vydūno 140-osioms gimimo metinėms. Renginių ciklas prasidėjo kovo 22 dieną, per Vydūno gimtadienį, ir tęsėsi iki praėjusį savaitgalį vykusios baigiamosios vakaronės „Žodžio šventė. Jaunimo žodis Vydūnu“.

   Kintų Vydūno kultūros centro direktorė, dailės mokyklos mokytoja metodininkė Rita Tarvydienė papasakojo apie jubiliejinius renginius. Per tą laikotarpį surengtas vaikų piešinių konkursas, kuriame dalyvavo mūsų ir Klaipėdos rajono bei miesto vaikai ... toliau

   

 
Tilžės akto 90-mečiui išleista knyga
 

   Mažoji Lietuva...

   2008 m. lapkričio 30 d. sukako 90 metų vienam iš svarbiausių šio skaudaus likimo krašto dokumentų - Tilžės aktui. Ta proga vėl prisimename juodąsias šalies negandos dienas, nulenkiame galvas genocido aukoms, pagerbiame Mažosios Lietuvos riterius, saugojusius lietuvybės tvirtovę...

   Gerbiamasis skaitytojau, ar teko Jums palinkti prie tautos atminties šaltinio tam, kad augtum, stiprėtum, kurtum? Ar žinai, ką godoja Šernų giria? Ką ošia Kavolgirė? Apie ką byloja Markapio pušis? Ar lankeisi ten, kur arkliai klumpėti vaikšto? Ką reiškia žvejų bubenimas: „Pliku, plaku - pliku plaku ... toliau


 
Vydūno dvasios pakylėtasis
 

   „Ne sau – žmonėms“ – Vydūno siekis.

   Dvyliktoji Bernardo Aleknavičiaus knyga „Adomas Brakas – Vydūno dvasios pakylėtasis“* išleista 2007 m. Klaipėdoje. Jos autorius - žurnalistas, daugiau nei keturis dešimtmečius, gyvendamas Klaipėdoje nuolat domisi šio krašto praeitimi bei kaupia medžiagą apie Mažosios Lietuvos šviesuolius. Parengė ir išleido šias knygas „Donelaitis ir mes“ (1989), „Vakarė žvaigždė“ (1998), „Vydūnas“ (1999); Zanavykų kraštui skirtus du leidinius: „Kai laisvės rytas aušo“ (2002), „Lekėčių sakmės“ (2006) ... toliau

   

 
Tilžės Akto 90-metis
 

   Prieš 90 metų Tilžėje susirinkę Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, o tų pačių metų lapkričio 30 dieną priėmė ir pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą, vėliau pavadintą Tilžės aktu. Tai lietuvininkų, iškentusių svetimųjų jungą ir nepraradusių tapatumą, vaisius. Jame buvo paskelbta krašto daugumos gyventojų valia dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos. Šio akto pasirodymo išvakarėse, 1918 m. lapkričio viduryje, Prūsijos Lietuvos lietuvių politinio sąjūdžio veikėjai, nepabūgę neišvengiamų vokiečių administracijos išpuolių, išplatino atsišaukimą ... toliau

   

 
Žodis nedingsta be pėdsakų
 

   2007 m. „Versus aureus“ leidykla išleido Editos Barauskienės istorinį romaną „Žodį, nekrisk ant akmens“* apie pirmosios lietuviškos knygos sudarytoją ir autorių Martyną Mažvydą, o 2008 m. rugpjūčio 22 d., ant Rambyno kalno (Pagėgių sav.), šiai priekuliškei, kuri, kaip ir Mažvydas, yra gimusi tame pačiame parubežyje, tik kitoje jo pusėje – Virkytuose, netoli Šusties ir Ašvos, iškilmingai buvo įteikta Martyno Jankaus premija už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą, kurią įsteigė Mažosios Lietuvos patriarcho vaikaitė Ieva Jankutė ... toliau

   

 
Šventė Karaliaučiaus krašto lietuviai
 

   Dvi dienas Pagėgiuose šventė Karaliaučiaus krašto lietuviai. A.Mackaus gimnazijos salėje vyko šiame krašte gyvenančių lietuvių kultūros draugijų, ten dirbančių mokytojų ir kultūros darbuotojų konferencija, skirta šio krašto bendruomenės 20-mečiui paminėti. Kaip „Pagėgių žinioms“ sakė konferencijos organizatorius, viešosios įstaigos „Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė“ pirmininkas Sigitas Šamborskis, renginio tikslas – ne tik aptarti lietuvybės puoselėjimo problemas anapus Nemuno, bet ir paminėti jubiliejines Eduardo Gizevijaus, Viliaus Kalvaičio, Vydūno, Martyno Jankaus ir Tilžės akto datas ... toliau

   

 
Prisiminėme krašto šviesuolius
 

   „Kiek tyriau, gražiausia yr mūsų kalba“, - taip apie gimtąją kalbą yra rašęs Mažosios Lietuvos literatas, kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas bei leidėjas Vilius Kalvaitis. Ši citata neatsitiktinai pasirinkta ir retro literatūrinių skaitymų vakarui, vykusiam Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, pavadinti. Renginys skirtas paminėti Mažosios Lietuvos dienai, taip prisimenant prieš 90 metų Tilžės aktu deklaruotą Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. Šį judėjimą inicijavo 1918 m. lapkričio 16 d ... toliau

   

 
Paroda - „H. Šojaus dvaro dailės kūrinių kolekcija“
 

   2008 m. lapkričio 28 d. Šilutės muziejaus darbuotojai, dalyvaujant Savivaldybės atstovams, H. Šojaus dvare surengė Advento vakarą. Atidaryta dailės paroda „H. Šojaus dvaro dailės kūrinių kolekcija“, skirta Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto dienai paminėti.

   Adventas (lotyniškai „atėjimas“) - prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei -kūdikėlio Jėzaus gimimui - Kalėdoms. Anksčiau, prieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei ... toliau

   

 
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės 5 d.
 

   „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Kelis pirmadienius lankėmės Šaulių g. 31 name, kuriame gyveno Klaipėdos krašto politinio veikėjo Erdmono Simonaičio šeima. Pokariu, tarsi likimui pasišaipius, jame butą „gavo“ iš Vokietijos, kur buvo išvežta priverstiniams darbams, grįžusi jauniausioji Simonaičių duktė Birutė Neringa.

   Tardytos ir kankintos Grodne, pakeitusios vardus ir pavardes, kitos Simonaičių moterys su vaikais ir anūkais grįžo atgal Į Klaipėdą, tačiau apsigyveno kitur ... toliau

   

 
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės 4 d.
 

   „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Kelis pirmadienius lankėmės Šaulių g. 31-ajame name (prieškariu Vynerio promenados 1), kuriame gyveno Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos politinio veikėjo Erdmono Simonaičio šeima.

   Šiandien pasakojimą apie šią šeimą tęsiame. Mat dar tarpukariu Vokietijoje ir Lietuvoje išsklaidytos Simonaičių šeimos likimas per vieną jos atžalų - dukterį Birutę Neringą - su šiuo namu susijęs ir sovietmečiu ... toliau

   

 
Tilžes Aktui - 90
 

   Prieš 90 metų Tilžėje susirinkę Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, o tų pačių metų lapkričio 30 dieną priėmė ir pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą, vėliau pavadintą Tilžės aktu. Jame paskelbta krašto daugumos gyventojų valia dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos. Šio akto 90-metis bus pažymėtas įvairiausiais renginiais Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose.

   Istorikas Vygantas Vareikis teigia, kad nepaisant istorinių šio dokumento vertinimo kontraversijų, Tilžės aktas ir jo paminėjimas svarbus ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai ... toliau

   

 
Didlietuviškoji Mažosios Lietuvos lietuvybė?
 

   Šeštadienį, lapkričio 29 d., smagiai pasibūta Pagėgiuose – tądien Sigito Šamborskio vadovaujama Všį „Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė“ (ar tiesiog – Sigitas Šamborskis) surengė gausią idėjinę-mokslinę-meninę bei pramoginę programą „Lietuvybės išsaugojimas Tilžės Akto šviesoje“. Ir šių eilučių autorė, pusiau kviesta-pusiau nekviesta, įsigrūdo ankstyvą rytą į Vilniuje laukusį autobusą, turėjusį šventėn nugabenti dainos klubą „Raskila“ bei pranešėjus mokslininkus dr. Algirdą Matulevičių ir dr. Vacį Bagdonavičių, o pakeliui dar priimt kauniškius „Liktužės“ dainininkus ... toliau

   

 
Herkaus Manto pėdomis Lenkijoje
 

   „Herkus Mantas Klaipėdoje nugalėjo Leniną, o Lenkijoje - popiežių Joną Paulių II“, - juokavo žurnalistas, gidas, vertėjas Eugenijus Petruškevičius, perskaitęs straipsnį apie prūsų herojaus paminklą ir gatvę Klaipėdoje, publikuotą „Vakarų eksprese“ praeitą savaitę.

   Būtent E. Petruškevičiaus iniciatyva 1999 m. Lenkijoje, Kaminsko kaime, Gorowo Ilaweckie vaivadijoje, pagrindinė mokykla buvo pavadinta Herkaus Manto vardu. Pasak E. Petruškevičiaus, tuomet mokyklai buvo siūlomas ir popiežiaus vardas, tačiau jis nebuvo patvirtintas, ir tai liudija apie savitą šio Rytprūsių krašto identitetą ... toliau

   

 
Kaip Herkus Mantas Klaipėdoje Leniną nugalėjo
 

   

   Visi žino, kad pagrindinė Klaipėdos miesto gatvė vadinasi Herkaus Manto vardu, tačiau net istorikai negali atsakyti, nuo kada ir kodėl taip yra. Tad nenuostabu, kad ir nemažai klaipėdiečių nė nenutuokia, jog vieno uostamiesčio pastato nišoje stovintis karvedžio monumentas simbolizuoja didįjį prūsų vadą. Pagaliau ar ne keista, jog prūsų kovoms ir Herkui Mantui skirtą mokslinę konferenciją klaipėdiečiai organizuoja Lenkijoje, Kaminsko kaime, kuriame didysis prūsas tiesiog garbinamas?

   Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pavadinimas lyg ir įpareigoja istorikus atkreipti dėmesį į prūsų kraštą, tačiau, pasak įstaigos vadovo Jono Genio, jokie tyrimai apie Herkų Mantą muziejuje šiuo metu nėra atliekami ... toliau

   

 
Paroda primins Martyną Jankų
 

   2008-11-28 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6) atidaryta įdomi istorinė paroda, skirta Martyno Jankaus asmenybei.

   Šiais metais minimos dvi labai svarbios istorinės datos: Mažosios Lietuvos tautinės tarybos akto paskelbimo 90-ies metų bei Martyno Jankaus 150-ųjų gimimo metinių sukaktys.

   Klaipėdos universiteto biblioteka ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ta proga parengė parodą „Martynui Jankui atminti“, kurioje eksponuojamos įvairiapusę M. Jankaus gyvenimo veiklą atspindinčios fotografijos, dokumentinė medžiaga, M ... toliau

   

 
Klaipėdoje pagerbtas dr. Jono Tatorio (1925-2004) atminimas
 

   Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje lapkričio 21 vakarą susirinko gausus būrys į Klaipėdos miesto garbės piliečio, architektūros istoriko dr. Jono Tatorio dailės parodos atidarymą. Galerijoje, didelėje salėje eksponuojami visuomenei nepažįstami J. Tatorio akvarelės paveikslai. Parodos atidarymą pradėjo ir vakarą vedė galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė.

   Pačioje parodos salėje tarp gausaus būrio meno mylėtojų buvo daug Klaipėdos ev. ref. parapijiečių ir svečių. Iš Biržų į parodą, jos organizatorių kvietimu, atvyko Biržų rajono mero pavaduotojas Aurimas Frankas bei Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun ... toliau

   

 
Šiaurės Skalva atskleidžia savo paslaptis
 

   Atliekami Rambyno regioninio parko direkcijos inicijuoti archeologiniai tyrinėjimai prie Vilkyškių ir Šereitlaukio piliakalnių. Šie tyrimai reikalingi rengiantis piliakalnius paruošti lankymui.

   Vasarą Vilkyškių piliakalnio prieigas tyrinėjęs archeologas Gintautas Zabiela tęsia pradėtus darbus. Nors piliakalnio šlaituose pradėti kasinėjimai archeologiniais radiniais nestulbina, tačiau, mokslininko nuomone, tikimybė rasti Šiaurės Skalvai būdingų radinių visuomet yra. Archeologas G. Zabiela „Pagėgių žinioms“ patvirtino, kad plūktiniai molio šlaitai Vilkyškių piliakalnį išskiria iš šio regiono piliakalnių ... toliau


 
Dėmesys etninei kultūrai: nuo E. Gizevijaus iki S. Skrodenio
 

   Praeitą savaitę sukako 210 m. nuo Eduardo Gizevijaus gimimo. Tai žmogus, labai nusipelnęs mūsų tautinei kultūrai, vienas iš žymiausių Mažosios Lietuvos tautosakos, archeologinės bei etnografinės medžiagos rinkėjų. Gizevijus, kurio visas vardas Eduardas Karolis Samuelis, buvo kilęs iš suvokietėjusios mozūrų Gyžickių giminės.

   Tačiau savo širdį ir viso gyvenimo darbus paskyrė lietuvininkams. Gimė E. Gizevijus Lukoje, kai jo tėvai važiavo į Seinus. Tad juokais sakydavo: štai iš kur mano pomėgis keliauti ... toliau


 
Lietuvininkai rinkosi dvidešimtą kartą
 

   Lapkričio 28-ąją Mažosios Lietuvos gyventojai jubiliejinį - dvidešimtą kartą paminėjo Tilžės akto 90-ąsias metines.

   Šiųmetė tradicinės Humanitarinių mokslų fakulteto rengiamos mokslinės konferencijos „Lietuvininkai ir lietuviai“ , telkiančios įvairių sričių – kalbos, istorijos, etnologijos, religijos, teologijos, muzikos, dailės, rekreacijos, kraštotyros, aplinkosaugos – mokslines pajėgas Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto, Rytprūsių, apskritai Baltijos regiono problematikai, tema – „Pietizmas ir tautinis sąmoningumas“ ... toliau

   

 
Martyno Jankaus istorija - vienu likimu besidalinantiems
 

   Kaip taikliai pastebėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, Martynas Jankus yra Tilžės aktas, ir atvirkščiai - kalbant apie Tilžės aktą negalima nekalbėti apie Martyną Jankų. Švenčiant 90-ąsias Tilžės akto bei 150-ąsias Martyno Jankaus gimimo metines, Mažosios Lietuvos muziejaus sienos pasipuošė ypač šilta nuotraukų bei dokumentų kolekcija, atspindinčia gana intymią ir plačiajai visuomenei mažiau žinomą M.Jankaus gyvenimo pusę – šeimos likimo peripetijas, šiandien tampančias raktu visiems lietuvininkų likimams atrakinti ... toliau

   

 
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės 3 d.
 

   „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien dairysimės, kur Klaipėdą užgrobus hitlerinei Vokietijai pasklido didžio Mažosios Lietuvos politiko ir visuomenės veikėjo Erdmono Simonaičio šeima.

   Bus daugiau. Pradžia - 2008 m. spalio 30 d., išeina pirmadieniais. Internetinės „Vakarų ekspreso“ versijos www.ve.lt skaitytojai „Akvareles“ vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą „Miesto istorijos“.

   Meilės Tėvynei kaina

   E ... toliau

   

 
Bitėnuose įamžinamas Martyno Jankaus atminimas
 

   Vakar Bitėnų kapinaitėse išlieti pamatai Martyno Jankaus paminklui. Paminklo autoriai - architektai Marija ir Martynas Purvinai, šio krašto tyrinėjimui atidavę brandžiausius savo gyvenimo metus.

   Kaip „Pagėgių žinioms“ sakė M. Purvinienė, paminklo statybos idėja kilo M.Jankaus vaikaitei Ievai Jankutei. Iš 14 paminklo sumanytojai pateiktų eskizų I. Jankutė išsirinko atverstos knygos motyvą, kuris būdingas Klaipėdos krašto paminklų architektūroje. Paminklo sumanymas tuo pačiu atspindės ir M. Jankaus veiklą ... toliau

   

 
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės 2 d.
 

   Pradžia - 2008 m. spalio 27 d., išeina pirmadieniais. „Vakarų ekspreso“ interneto portale www.ve.lt skaitytojai „Akvareles“ vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą „Miesto istorijos“.

   „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Praėjusį pirmadienį išsiaiškinome, kokioje vietoje namą sau ir šeimai nusprendė pasistatyti didis Mažosios Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas Erdmonas Simonaitis. Šiandien praversime to namo Šaulių g ... toliau

   

 
Ant Martyno Jankaus kapo - atversta knyga
 

   Bitėnų kaimo kapinaitėse (Pagėgių sav.) architektai Marija ir Martynas Purvinai neseniai pakeitė 15 metų ant Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus (1858-1946) kapo stovėjusį ąžuolinį atminties krikštą į balkšvo lietuviško granito stilizuotą atverstą knygą. Joje - gimimo ir mirties datos.

   Lietuviškos raštijos platintoją, visuomenininką M. Jankų šiemet krašto kultūros žmonės keletą kartų minėjo jo 150-ųjų gimimo metinių proga.

   Naująjį paminklą Bitėnuose, netoli Rambyno kalno, kur prabėgo kone visas M ... toliau

   

 
Klaipėdos piliavietės projektas stojo i vėžes
 

   Vyriausybė nusprendė pašalinti kliūtis, kurios galėjo ilgam sustabdyti Klaipėdos piliavietės teritorijos tvarkymo projektus.

   „Vakarų ekspresas“ prieš keletą mėnesių rašė, kad tiek šioje teritorijoje įsikūrusios įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR), tiek ir miesto planus tvarkyti piliavietę bei jos apylinkes galėjo sužlugdyti pasikeitusi paveldosaugininkų pozicija.

   2006 m. kovą tuometinis Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nusprendė pradėti rengti Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą ... toliau

   

 
Kviečiame dalyvauti „Konferencijoje - lietuvių kultūros dienos“
 

   2008 m. lapkričio 29-30 d. ją organizuoją viešoji įstaiga Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė „Lietuvybės išsaugojimas Tilžės akto šviesoje“, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija ir Sovetsko (Tilžės) kultūros namai. Projektą vykdo: Viešoji įstaiga Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė.

   Dalyvauja: Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lituanistinių mokyklų mokytojai, lietuvių kultūros darbuotojai, lietuvių draugijų pirmininkai ir veiklos veteranai. Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių draugijų ir Lietuvos meno kolektyvai, lektoriai, Pagėgių savivaldybės administracijos ir jos Kultūros centro bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai, kiti garbingi renginio svečiai ... toliau


 
Esame
 

   Lapkričio 14 d. Tauragės Kultūros rūmų konferencijų salėje įvyko respublikinė poezijos šventė „Apkabinu eilėraštį kaip draugą“, kurioje dalyvavo Tauragės apskrities, Raseinių, Klaipėdos literatai – mėgėjai, leidyklų atstovai. Šventės metu vyko Tauragės apskrities literatų kūrybos rinktinės „Esame“ sutiktuvės. Šiame almanache publikuojamos Pagėgių krašto literatų - mėgėjų Linos Ambarcumian, Airido Bladaičio, Mildos Jašinskaitės, Gedimino Kačiulio, Veronikos Mockienės, Salomėjos Ozgirdaitės, Bronės Savickienės, Eugenijaus Skipičio, Marijos Stancikienės ir Stasės Valužienės eilės ... toliau


 
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinė atmintis. Iš Klaipėdos universiteto mokslinės konferencijos
 

   Važiuodama Klaipėdon į konferenciją „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinė atmintis“, jau dėliojausi būsimų įspūdžių atramos taškus: nepriklausomybės metais kuklias institutų, filialų „drapanas“ nusimetusios ir spalvingomis universitetų „togomis“ apsitaisiusios periferijos aukštosios mokyklos šias ambicijas gali pateisinti būtent regiono specifikai skirtais aukšto mokslinio lygio tyrimais. Kas, jei ne KU, imsis sudėtingos tematikos – Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos, galiausiai visų Rytprūsių istorijos faktų, glūdinčių archyvuose, privačiuose dokumentuose (galbūt dar ir traumuotos paskutiniųjų liudininkų sąmonės „seifuose“), paieškos, sisteminimo, gretininimo, analizės ... toliau


 
Baigta statyti Lėbartų koplyčia
 

   Jau baigta statyti ir įrengti Lėbartų koplyčia. Ji turėtų būti atidaryta Visų Šventųjų dieną, jei pavyks sutvarkyti visus reikalingus dokumentus.

   Antradienį koplyčioje sumontuota klaipėdietės dailininkės monumentalistės Angelinos Banytės kartu su meistru Arvydu Bumbliu sukurta mozaika, vaizduojanti Dievo Motiną.

   Įspūdingas meno kūrinys, kuriam prireikė specialaus stiklo iš Venecijos, kurtas beveik metus - skaičiuojant nuo pradinių brėžinių.

   Lėbartų koplyčioje galės melstis ir atsisveikinti su mirusiaisiais visų konfesijų tikintieji ... toliau

   

 
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės 1 d.
 

   „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šį kartą keliausime į Šaulių g. 31-ąjį namą, kuris prieškariu buvo Erdmono Simonaičio nuosavybė. Yra ir konkreti proga pasižvalgyti šiame name - spalio 30 d. bus minimos 120-osios šio Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjo gimimo metinės. Apie jį pirmasis Klaipėdos gubernatorius po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Jonas Budrys yra sakęs: „Nebūtų Simonaičio, nebūtų ir 1923 metų sukilimo“ ... toliau

   

 
Katyčių liuteronų evangelikų bendruomenei - 440 metų
 

   Jūsų naršyklė gali nerodyti šio paveikslėlio.Pirmą spalio sekmadienį Katyčių liuteronų evangelikų bažnyčioje vyko pamaldos, skirtos dviem labai svarbioms kiekvienam parapijiečiui datoms pažymėti - Derliaus dienai ir 440 metų liuteronų evangelikų bendruomenės įsteigimo jubiliejui. Pamaldas laikė kunigai Reicholdas Moras, Romualdas Liachavičius ir vyskupas Mindaugas Sabutis, koncertavo Klaipėdos liuteronų evangelikų choras.

   Skaudi bendruomenės istorija

   Kunigas R. Moras minėjo svarbiausius parapijos faktus ... toliau

   

 
Giedok, tu mano siela
 

   Evangeliškoji liuteroniškoji giesmė, per kelis šimtus metų dėl istorinių bei socialinių sąlygų Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte ne kartą patyrusi pakilimo ir nuosmukio laikotarpius, pastaruoju metu atgyja ir vis labiau įsitvirtina šios konfesijos tikinčiųjų gyvenime.

   Praeitais metais pasirodė ilgai lauktas naujas kunigo Liudviko Fetingio sudarytas evangelikų liuteronų giesmynas „Krikščioniškos giesmės“, kurį išleido Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija. Giesmyne užrašyta 580 per amžius bendruomenėse įsitvirtinusių giesmių ... toliau

   

 
Be praeities nėra ateities
 

   Penktadienį senose Lumpėnų kapinaitėse pastatytas medinis antkapis – krikštas – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, spaustuvininko Enzio Jagomasto šeimai atminti. Jo vardu pavadinta Lumpėnų pagrindinė mokykla.

   Žinoma Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtoja, M. Jankaus muziejaus įkūrėja Birutė Žemgulienė sakė, kad prieš kelerius metus Lumpėnų kapinės buvo apleistos – privirtusios medžių, užžėlusios tankiais krūmais, čia niekas nesilankė. Kaimo bendruomenės, moksleivių, kitų seniūnijos geros valios žmonių iniciatyva šią vietą imta tvarkyti ... toliau


 
Apartamentai ant kapinių
 

   Tai - ne Vėlinių pokštas. Iškasę 172 kapus, žmonės iš tiesų pastatė daugiabutį - apartamentus ant kapinių Klaipėdos senamiesčio širdyje, ant viduramžius menančių Šv. Jono bažnyčios pamatų.

   „Nusileidi į rūsį ir gali pačiupinėti karstų rankenas. Projekte parašyta, kad įeisi į fojė ir po stiklinėmis grindimis pamatysi buvusios bažnyčios pamatus... Betrūksta, kad dar eksponuotų karstų fragmentus, garsiojo sukilėlio Kalkenšteino pirštikaulį ar apatinį žandikaulį. Tada nusileidi į rūsį ir savo protėvių urnas gali susidėti, ar ne?“ - žurnalistei Rasai Kalinauskaitei pasakojo Naglis Puteikis, paminklosaugininkas visuomenininkas, nemenkai prisidėjęs prie kapinių apartamentų garsinimo ... toliau

   

 
Projektai dūla stalčiuose, o paveldas nyksta
 

   Kultūros paveldo departamentas šilutiškių darbą šioje srityje laiko pavyzdžiu kitoms šalies savivaldybėms. Tačiau šilutiškiai, parengę daug kultūros objektų atnaujinimo projektų, reikiamos finansinės paramos nesulaukia. Ir penktadienį Šilutėje viešėjusi Kultūros paveldo departamento delegacija gyrė mūsų rajono užmojus saugoti kultūros paveldą, o paramą, kurią apibūdino žodžiais „darysime viską, kad H. Šojaus dvaras iš paramos sąrašo neiškristų“, žadėjo H. Šojaus dvaro tvarkymo projektui.

   Gyrė šilutiškių kultūros strategiją

   Rajono savivaldybėje lankėsi Kultūros paveldo departamento prie L ... toliau

   

 
Kraštiečiai sugrįžta į gimtinę bent savo darbais
 

   Nors meras Virgilijus Pozingis visą rajono bendruomenę paragino ketvirtadienį pagerbti Mažosios Lietuvos gyventojų, patyrusių sovietinį genocidą, atminimą, tačiau kolegoms politikams savo siūlymo žuvusiųjų atminimui uždegti žvakutę nepriminė - bene 3 valandas trukusiame rajono Tarybos posėdyje apie Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną niekas neužsiminė.

   Tuo tarpu kitoje gatvės pusėje, priešais Savivaldybę esančiame H. Šojaus dvare nuščiuvęs jaunimas sustingo prie uždegtos žvakės. Ji degė, primindama tūkstančių mūsų krašto žmonių - vaikų, moterų, senelių, išvytų iš savo namų, nužudytų pakelėse, svetimuose kraštuose, kančias ... toliau

   

 
Senieji klaipėdiečiai laukia poilsio vietos
 

   Kelių šimtmečių senumo palaikai, archeologų rasti kasinėjant buvusios Šv. Jono bažnyčios teritorijoje, netrukus jau turėtų surasti amžinojo poilsio vietą. XVI amžiaus pabaigos - XVII a. palaikus, paimtus iš 172 bažnyčioje buvusių kapų, šiuo metu saugo Klaipėdos universitetas. Viena iš vietų, kur jie galėtų būti perlaidoti yra šalia Lėbartų kapinėse iškilusios koplyčios. Vis dėlto tai - dar ne galutinis sprendimas.

   Pasak Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigo Reinholdo Moro, dėl tolesnio palaikų likimo dar bus tariamasi su vyskupu, uostamiestin ketinančiu atvykti šią savaitę ... toliau

   

 
Nuimta dar viena skraistė, dengusi Lietuvos reformacijos istorijos paveikslą
 

   Spalio 8 d., trečiadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko kultūros ir literatūros istorikės, humanitarinių mokslų daktarės, Vilniaus universiteto docentės Dainoros Pociūtės monografijos Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai pristatymas ir aptarimas.

   Diskusijoje dalyvavo autorė, būrys žymių kultūros istorikų ir tyrėjų - habil. dr. Ingė Lukšaitė, dr. Darius Kuolys, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė, prof. habil dr. Arūnas Sverdiolas, pokalbį moderavo dr ... toliau

   

 
Vokietijoje lietuviai pristatė filmą apie tragišką pokario Rytprūsių vaikų likimą
 

   Sausakimšoje Lietuvos ambasados Berlyne salėje šeštadienį skambėjo prisiminimai apie pokario metus Lietuvoje. Čia buvo pristatytas būsimasis filmas apie vilko vaikus.

   „Vilko vaikų istorijos tokios jaudinančios, kad net ir turėdamas lakiausią fantaziją geresnių nesugalvosi“, – prasitarė vienas vakaro dalyvių.

   Ar verta stebėtis, kad atsirado lietuvių grupė, užsimojusi sukurti filmą apie vilko vaikų likimą?

   Būsimojo filmo režisierius – Alvydas Šlepikas, prodiuseris – Rolandas Skaisgirys. Jiems pataria senas kino vilkas Almantas Grikevičius ... toliau


 
Kaip iš Europos žemėlapio išnyko Prūsija
 

   Vokietijai 1945 m. pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, viena iš jos didžiausių žemių – Prūsija, pavadinimą gavusi nuo lietuviams artimų prūsų genčių, buvo padalyta į keletą dalių. Didžiausias gabalas atiteko Lenkijai, nemaža dalis – Sovietų Sąjungai (Karaliaučiaus sritis), dalis atsidūrė sovietų ir Vakarų sąjungininkų valdomose zonose.

   Tačiau perdėtai baiminantis greito Vokietijos galybės atsikūrimo, buvo nuspręsta tuo neapsiriboti, o visai ištrinti Prūsijos vardą iš geografinių žemėlapių, likviduojant Prūsijos žemę (Vokietijos Federacinę Respubliką sudarė 16 žemių, iš kurių kiekviena turėjo savo konstituciją, parlamentą ir vyriausybę) ... toliau

   

 
Paroda „Horst‘o Skodlerrak‘o peizažai
 

   H. Šojaus dvare (Lietuvininkų g. 4) eksponuojama paroda „Horst‘o Skodlerrak‘o peizažai“.

   Paroda skirta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti.

   Dailininkas ir grafikas Horst‘as Skodlerrak‘as (1920 - 2001) gimė Juknaičiuose. Gyvenime daug keliavo ir matė įvairių peizažų, savo įspūdžius išreiškė teptuku, pieštuku arba braižymo adata. Skodlerrak‘as dažniausiai kūrė mažo formato darbus. Labiausiai jo kūriniams būdinga spalvų niuansų įvairovė, rafinuoti paviršiai. Akvarelių žavesį sustiprina tai, kaip spalvos dengia viena kitą ir sluoksniuojasi ... toliau

   

 
Hugo Šojaus dvaro restauracijai reikia nebe 4,5, bet jau 20 milijonų
 

   Šilutės rajono savivaldybėje lankėsi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Planavimo ir programų skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė ir departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Vitalijus Juška.

   Susitikime su svečiais dalyvavo Savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, mero pavaduotojai Stasė Skutulienė ir Jonas Jaunius, Administracijos direktorius Šarūnas Laužikas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė bei kiti specialistai.

   Departamento vadovams buvo pristatyta Savivaldybės kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo strategija, kuri buvo patvirtinta Taryboje šių metų pradžioje ... toliau


 
2008 m. sausis-kovas
 

   2008 m. sausis-kovas

   RELIGIJA

   Kaitinnes, Hans. Christen in Schmelz 1947. – Iliustr. – Vok. k. // Memeler Dampfboot. – Oldenburg, Jg. 159, nr. 2 (2008), p. 20.

   Apie Klaipėdos miesto Smeltės gyvenamojo rajono tikinčiuosius pokario metais.

   KULTŪRA

   Aleknavičius, Bernardas. „Sunku akmenėliui ant kelio gulėti…“ : Vydūno 140-ajam gimtadieniui. – Iliustr. // Gimtinė. – 2008, vas. 1-29, p. 1, 7 ; kovo 1-31, p. 1-2.

   Bagdonavičius, Vacys. Vilhelmo Storosto tapsmas Vydūnu prasideda Kintuose. – Iliustr ... toliau


 
Mykolinės, Dagotuvės ir Mažvydo kelias
 

   Tradicinė Žemaičių Naumiesčio Mykolinių šventė šiemet jubiliejinė - dešimtoji. Ir ypatinga - kartu su Mykolinėmis ir Dagotuvėmis (sena lietuviška šventė, švenčiama tuomet kai nuimtas derlius ir iš naujo pasėti javai) šiemet paminėtas lietuviškos knygos 460 metų jubiliejus ir jos autoriui Martynui Mažvydui atminti atidengtas stogastulpis.

   Įvairių renginių tiek, kad trijų dienų jiems prireikė.

   Šventė nuo penktadienio

   Penktadienį Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje įvyko susitikimas su menininku Broniumi Gražiu, parodos "Mažvydo kelio atidarymas", leidinio "Knygos kelias - Mažvydo kelias" pristatymas ... toliau

   

 
2008 m. balandis-birželis
 

   STRAIPSNIAI

   2008 m. balandis-birželis

   KULTŪRA

   Aleknavičius, Bernardas. Kur uždegti atminimo žiburėlį? : Vydūno ir Adomo Brako bičiulystė. – Portr. // XXI amžius. - 2008, bal. 2, p. 11.

   Apie kultūros ir visuomenės veikėjų, puoselėjusių lietuviškumą Mažojoje Lietuvoje, draugystę.

   Aleknavičius, Bernardas. Sunku akmenėliui ant kelio gulėti… : Vydūno 140-ajam gimtadieniui. – Iliustr. // Gimtinė. – 2008, bal. 1-30 (nr. 4), p. 1, 8 ; birž. 1-30 (nr. 6), p. 5, 12.

   Apie Priekulės, Šilutės, Kintų ir Rukų (dabar Pagėgių sav ... toliau


 
Martyno Jankaus 150-metis
 

   Tarptautinė mokslinė konferencija, su vertimu į rusų, lenkų, anglų kalbas, „Martynas Jankus: tautinio atgimimo spauda ir spaudos veikėjai“, skirta Mažosios Lietuvos patriarcho 150 metų sukakčiai vyko 2008 m. rugsėjo 25 d. (ketvirtadienį) Vilniaus universiteto Senato salėje. Jos pagrindinės temos siejamos su istorine atitinkamo laikotarpio tematika, kvietė M. Jankaus dvasia ir istoriniu požiūriu aptarti šiuolaikinius knygų leidimo, platinimo, poligrafijos sklaidos bei recepcijos, knygos kultūros įtakos dabarties Lietuvai, jos tautinėms bendrijoms ir išeivijai klausimus ... toliau

   

 
Sergstintis istorinę atmintį, puoselėjantis taikų dabarties sambūvį...
 

   Tarp apdovanotųjų šiais metais Valstybės dienos proga ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ - ir Vokietijos pilietis dr. Dietmaras Albrechtas. Gal Lietuvoje ir ne tiek daug žmonių, žinančių Dietmaro Albrechto vardą, bet tie, kas žino, neabejoju – taria jį su didžia pagarba. Visi, turėję galimybę nuvykti į Travemiundėje įsikūrusią Ostsee-Akademie ar – jau šio amžiaus pradžioje - dalyvauti Academia Baltica renginiuose, kai už šių institucijų vairo stovėjo dr. D. Albrechtas, manau, patyrė šios asmenybės žavesį, kurio paslaptį pati sau esu iššifravusi taip: erudicijos sąlydis su entuziazmu bei tolerancija, dėmesingumu Žmogui, Tautoms, Istorijai ... toliau


 
Dviejų lietuvybės ąžuolų jubiliejai
 

   2008 m. rugsėjo 18 d. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) įvyko vakaras, skirtas 1918-ųjų metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų kunigo Alfonso Petrulio 135-osioms ir Jokūbo Šerno 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo rengėjai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Vasario 16-osios klubas, Lietuvos Reformacijos istorijos bei kultūros draugija.

   Minėjimas prasidėjo Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos moksleivių koncertu. Pranešimą perskaitė prof. Jonas Aničas, kuris įvairiuose archyvuose ir bibliotekose rinkdamas medžiagą knygoms apie Pasvalio Vileišius (išleido 6 kn ... toliau

   

 
Meistrai laivų vėtrunges negrįžtamai perkėlė į sausumą
 

   Archajiškosios laivų vėtrungės, unikalus Vakarų Lietuvos verslo kultūros paveldas, tapo medžio meistro iš Švėkšnos (Šilutės r.) 36-erių Vaidoto Bliūdžiaus ir jo 30-metės žmonos Virginijos amato vizitine kortele.

   Šilutės savivaldybės užsakymu žiemą jiedu padirbdino kelias vėtrunges, kuriomis buvo papuoštas rajono stendas turizmo parodoje „Vivattur“. Dabar jos eksponuojamos Vydūno kultūros centre Kintuose, dešiniajame Kuršių marių krante, kuriame vėtrungės, kaip skiriamieji laivininkystės ženklai, devynioliktajame amžiuje ir gimė ... toliau

   

 
Mažosios Lietuvos patriarcho atminimo ruduo
 

   Šiemet sukanka 150 metų kai Bitėnuose 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Martynas Jankus, spaustuvininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos gelbėjimo komiteto pirmininkas, Tilžės akto signataras. Jubiliejinių metų renginiai jau vyko Seimo galerijoje, kur buvo pristatyta foto paroda „ Martynas Jankus-vardan vienos Lietuvos“, Lietuvos paštas išleido M. Jankaus jubiliejui skirtą pašto ženklą. Savaite anksčiau, įvyko ir tradicinė „Sueiga pas Martyną Jankų“ Bitėnuose, kurioje kasmet susirenka istorikai, , leidėjai, redaktoriai, kultūros darbuotojai ... toliau


 
Mažosios Lietuvos patriarcho atminimo ruduo
 

   Šiemet sukanka 150 metų kai Bitėnuose 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Martynas Jankus, spaustuvininkas , visuomenės veikėjas, Klaipėdos gelbėjimo komiteto pirmininkas, Tilžės akto signataras. Jubiliejinių metų renginiai jau vyko Seimo galerijoje, kur buvo pristatyta foto paroda „ Martynas Jankus-vardan vienos Lietuvos“, Lietuvos paštas išleido M. Jankaus jubiliejui skirtą pašto ženklą. Savaite anksčiau, įvyko ir tradicinė „Sueiga pas Martyną Jankų“ Bitėnuose, kurioje kasmet susirenka istorikai, , leidėjai, redaktoriai, kultūros darbuotojai ... toliau

   

 
Sąjūdžiui - 20
 

   Prieš 20 metų Lietuvoje prasidėjo tautos atgimimo ir išlaisvinimo judėjimas, pasivadinęs Lietuvos pertvarkymo Sąjūdžiu. Kaip ir kitose vietose, Sąjūdžio grupė susikūrė ir Šilutėje. Minint tų atmintinų dienų 20-metį, Šilutėje, prie pastato, kur užgimė Sąjūdis atidengta atminimo lenta, o bibliotekoje surengtas minėjimas.

   Šventinio renginio vedėjas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Saulius Sodonis, prieš atidengiant memorialinę lentą prie buvusio Šilutės teatro (Lietuvininkų g. 61) prisiminė, kaip viskas prasidėjo ... toliau

   

 
Kova su paminklais
 

   1896 metais Klaipėdoje Liepų, tada vadintos Aleksandro, gatvės pradžioje iškilo paminklas kaizeriui Vilhelmui I, o 1907 metais, pergalės prieš Napoleoną šimtmečiui paminėti, buvo pastatytas Nationaldenkmal Borussia, kurio atidarymo iškilmėse dalyvavo Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Šiandien šioje vietoje stovi beasmenė Žvejo skulptūra.

   1912 metais pastatyta Klaipėdos simboliu virtusi „Taravos Anikės“ statula, skirta Klaipėdoje gimusiam vokiečių poetui ir filosofui Simonui Dachui. Paminklai Borusijai ir kaizeriui Vilhelmui griuvo 1924 metų pavasarį ir vėl iškilo 1938 metų pabaigoje nacistams Klaipėdoje imant valdžią ... toliau

   

 
„Rambynas“ pradeda kelionę po Mažąją Lietuvą
 

   2008 m. rugpjūčio mėnesį pasirodė Pagėgių krašto kultūros draugijos „Sandūra“ spalvoto žurnalo „Rambynas“ pirmasis numeris. Jis skirtas Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms. Redakcinę kolegiją sudaro: vyriausioji redaktorė Diana Milašauskienė, leidinio sudarytojas Eugenijus Skipitis, atsakingoji sekretorė Giedrė Skipitienė, Drąsutis Brazauskas, Ieva Jankutė, Marytė Gečienė, Birutė Žemgulienė, Juozas Vercinkevičius.

   Šiame numeryje siūlome skaityti Juozo Vercinkevičiaus įdomų interviu „Du prasmingi veiklos metai“ su 2006-2008 m ... toliau

   

 
Agluonėnų klojimo teatrui – jau ketvirtis amžiaus
 

   Šeštadienį paminėtas Agluonėnų etnografinės sodybos ir klojimo teatro 25-ųjų gyvavimo metinių jubiliejus. Ta proga surengtas įspūdingas teatralizuotas etnokultūros renginys „Lietuvininko kieme“. Jame dalyvavo folkloro kolektyvai iš Klaipėdos, Agluonėnų, Šilutės, Dovilų, Plikių, buvo pristatomi tradiciniai liaudies amatai, Klaipėdos krašto kulinarinis paveldas, lietuvininko gyvenimo būdas ir papročiai, taip pat surengta senų fotografijų paroda.

   Klojimo teatre suvaidinti trys spektakliai, kuriuos pastatė Usėnų dramos mėgėjų kolektyvas „Veržė“, Kretingos E ... toliau

   

 
Įteikta Martyno Jankaus premija
 

   Penktadienį ant Rambyno kalno iškilmingai įteikta Martyno Jankaus premija, kurią įsteigė Mažosios Lietuvos patriarcho vaikaitė Ieva Jankutė. Premija skiriama už kultūros paveldo puoselėjimą. Šiemet premija atiteko priekuliškei rašytojai Editai Barauskienei už knygą apie Martyną Mažvydą „Žodi, nekrisk ant akmens“. E. Barauskienė už savo kūrybą jau yra pelniusi Ievos Simonaitytės premiją.

   Rašytoja sulaukė ne tik Bitėnų kaimo gyventojų dėmesio, bet ir gausaus savo kūrybos gerbėjų bei sveikintojų būrio ... toliau

   

 
Sinagoga nusimeta paslapties šydą
 

   Kasinėdami Daržų gatvėje archeologai aptiko nacių sudegintos didžiausios uostamiesčio sinagogos pėdsakus.

   Pasak archeologės Romos Songailaitės, Daržų gatvėje 9A, kur nedideliame - maždaug 12 kvadratinių metrų - plote buvo atliekami žvalgomieji tyrimai, rasti trijų statybos etapų pamatai.

   Giliausiai esanti seniausia pamatų dalis išlikusi iš XVIII amžiaus, ant jų - XVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios dalis, o viršuje - vėlesni XIX a. pamatų akmenys. Pamatai tęsiasi į gretimą sklypą - Daržų g. 11 - bei link „Euterpės“ viešbučio ... toliau

   

 
Gyvenimas ne akmuo, kad pastumtum nuo kelio
 

   Šilgaliuose gyvenanti 95-erių metų Helga Spalvienė ilgo ir skaudaus gyvenimo moteris. Atrodo, atsisėstum drauge su ja didelio medžio pavėsyje ir vartytum senas fotografijas, kur jos tėvas, jos motina, kur per pievas kaip baltas ėriukas bėga Vyčių kaimo laukais jos vaikystė. Tačiau nėra į ką iš arti pasižiūrėti – du per pasaulį nusiritę karai sudegino visas Helgos šeimos fotografijas.

   Savo gyvenimo ji niekam negali parodyti, nors, anot jos, gyvenimas ne akmuo, kad pastumtum nuo kelio. Kažkada sėdėjom prie kavos ir cigarečių, ir skaudi praėjusio gyvenimo atmintis lyg žaizda mus tvilkė ... toliau

   

 
Kas buvo ir yra Martynas Jankus
 

   Devynioliktojo amžiaus antrosios pusės tautinio atgimimo ir sąjūdžio epocha Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo daug kuo panaši ir skirtinga. Tai lėmė priklausomybė carinės Rusijos imperijai, jos ekonominės, politinės ir teisinės sistemos dominavimas, ne rusų tautų diskriminavimas, šių tautų sparti kultūrinė, socialinė ir politinė branda, savarankiškumo siekis. Panašios gyvenimo sąlygos ir interesai jas artino ir jungė. Tačiau lietuvių tautos padėtis buvo sudėtingesnė. Ją komplikavo po 1863–1864 metų sukilimo numalšinimo caro vyriausybės įvestas lietuviškos spaudos draudimas ir etninės teritorijos priklausymas skirtingoms valstybėms ... toliau


 
Agluonėnų etnografinės sodybos ir klojimo teatro įkūrimo 25-ų metų sukaktis
 

   Teatralizuotas etnokultūros renginys “Lietuvininko kieme”

   Renginio programa: 11.00 val. Etnografinės sodybos ir klojimo teatro įkūrimo sukakties paminėjimas. 11.45 val. Lietuvininko gyvenimo būdo ir papročių pristatymas. Tradicinių amatų dirbtuvės: audimas, drožinėjimas, molio lipdymas, mezgimas, nėrimas, pamario kanklių gamyba. Kulinarinio paveldo pristatymas: Klaipėdos krašto patiekalai, jų gamyba bei receptai. Žolelių arbatos, žolininko patarimai. Dalyvauja: Plikių pučiamųjų instrumentų orkestras, folkloro kolektyvai: „Auksodis“ (Klaipėda), „Agluona“ (Agluonėnai), „Verdainė“ Šilutė), „Lažupis“ (Dovilai), „Ramytė“ (Šilutė) ... toliau

   

 
Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama projektui
 

   Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama projektui ,,Agluonėnų etnografinės sodybos restauracijos ir pritaikymo viešosioms kultūros, švietimo ir bendruomeninės veiklos reikmėms techninės dokumentacijos parengimas“

   Gargždų krašto muziejus baigia vykdyti EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų Projektų rengimo fondo paprojektį „Agluonėnų etnografinės sodybos restauracijos ir pritaikymo viešosioms kultūros, švietimo ir bendruomeninės veiklos reikmėms techninės dokumentacijos parengimas“ ... toliau

   

 
Martyno Jankaus premija – rašytojai Editai Barauskienei
 

   Penktadienį ant Rambyno kalno (Pagėgių sav.) iškilmingai įteikta Martyno Jankaus premija, kurią įsteigė Mažosios Lietuvos patriarcho vaikaitė Ieva Jankutė. Premija skirta už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą. Reikia pridurti, kad Ieva Jankutė yra sugrįžusi iš užsienio į Lietuvą ir gyvena Klaipėdoje. Ji rūpinasi Martyno Jankaus palikimo išsaugojimu ir populiarinimu. Jos įsteigta Martyno Jankaus premija skiriama tiems, kurie rūpinasi ir puoselėja Mažosios Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu ir jo populiarinimu, rašo ir leidžia knygas apie Mažają Lietuvą ... toliau


 
Senasis Klaipėdos laivynas - ne tik atvirukuose
 

   XX a. pradžioje Klaipėdoje, Paulio Lindenau laivų statykloje, gimęs laivas iki šiol reguliariai pūškuoja tarp Neapolio ir Kaprio salos Italijoje.

   Į redakciją kreipęsis 75-erių Ervinas Preikšas - išeivis iš Klaipėdos krašto, gyvenantis netoli Frankfurto esančiame mieste Idar-Oberštaine ir reguliariai aplankantis gimtinę - pasakojo ne tik skaitęs apie šį laivą spaudoje, bet ir turėjęs galimybę pats juo paplaukioti.

   Anot laivo istoriją papasakojusio ir savo darytomis nuotraukomis pasidalijusio E. Preikšo, jis visuomet jautęs silpnybę jūrai bei laivams, nekalbant jau apie sentimentus gimtajam kraštui ... toliau

   

 
Saugosime istorinį paveldą ir nacionalinį išskirtinumą
 

   Klaipėdos apskrities kultūros ir meno tarybai vadovaujanti Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė šios tarybos narius pakvietė į išvažiuojamąjį posėdį, surengtą Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Į posėdį atvyko apskrities rajonų atstovai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius Alvidas Šimelionis, rajono mero pavaduotoja Stasė Skutulienė.

   Taryba aptarė Šilutės rajono Kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui 2008-2014 m ... toliau


 
Edita Barauskienė: trumpai apie gyvenimą ir kūrybos džiaugsmą
 

   Martyno Jankaus Mažosios Lietuvos kultūros paveldo 2008 metų premijos laureatė tapo Pamario rašytoja Edita Barauskienė. „Vorutos“ laikraščio prašymu laureatė pasakoja apie savo gyvenimą ir kūrybą.

   Gimiau 1941-06-28 Šilutės raj., Virkytų kaime.

   1960 m. baigiau Saugų vidurinę mokyklą Šilutės raj., o po to vienerius metus dirbau mokytoja Šilutės raj. (Sauguose ir Pašyšiuose), kas ir nulėmė mano būsimos profesijos pasirinkimą. Nuo 1967 m. dirbau mokytoja Priekulėje.

   1998 m. išleidau knygą apie Ievą Simonaitytę „Vyžeikių karalienę“, už kurią gavau Ievos Simonaitytės premiją, įsteigtą Klaipėdos apskrities administracijos ... toliau

   

 
Rusnės karčemoje putojo alus, kvepėjo žuviene
 

   Šeštadienį visi keliai vedė į Rusnę. Kas ten nuvyko – nepasigailėjo. Atmatos slėnyje įsikūrė „Rusnės karčema“, aplinkui – amatininkų kiemeliai. Praverkime karčemos langines, užsukime pas amatų meistrus...

   Po saloje pasibaigusių krepšinio varžybų, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto projekto pristatymo Salos etnokultūros ir informacijos centre, po šventinių pamaldų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur skambėjo folkloro ansamblio „Verdainė“ atliekamos giesmės, aktorės Virginijos Kochanskytės poetinis žodis, prisimintos Mažosios Lietuvos iškilios asmenybės, visi keliai vedė prie Atmatos ... toliau

   

 
Prūsiškas dorybes derinęs su kūrybos džiaugsmu
 

   Mama pirmąkart nuvažiavau į Kuršių neriją. Gyvenome Juodkrantėje, iš ten vienąkart nuvykome į Kenigsbergą, kitąkart - į Tilžę [Tilsit]. Ir pirmąkart pajutau: aš esu namie. Artimesnį ryšį jaučiau su Tilže nei su Kenigsbergu. Tėvas, nors gimė Kenigsberge, augo Tilžėje, čia baigė mokyklą (tada vėl išvyko studijuoti į Kenigsbergą). Į Tilžę aš vis dar nuvažiuoju; praėjusiais metais buvau ten su Ulla Lachauer. Žinau tiksliai, kur gyveno mano seneliai, dar išlikus ir gatvė, ir pastatai, nors atrodo labai prastai ... toliau

   

 
Kaimo klebonas Jonas Lorančas
 

   Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenė, nors ir būdama konfesine mažuma, savo centruose- Tauragėj, Klaipėdoj, Vilniuj – yra gana gausi, veikli, pastebima. Žvelgdamas į šias parapijas, gali pamanyti: negandos ūžė ir praūžė, dabar gyvenimas vėl verda... Tačiau šį paviršutinišką optimizmą sveika kiek atšaldyti apsilankius kokioje kaimo bažnytėlėje – vienoje iš tų, kur prieškaryje susiburdavo gausus būrys liuteronų. Štai šią liepą buvodama Nidoje, liuteronų bažnytėlėje, lankiausi ne tik vakarais, kada į ją sugužėdavo koncertų klausytojai, bet ir sekmadienio priešpietę – nuėjau į pamaldas tiek lietuvių, tiek vokiečių kalba ... toliau

   

 
Jono bažnyčiai - senąsias formas
 

   Klaipėdos kultūros paveldo taryba prie Kultūros paveldo departamento liepos 24 d. 17 val. Klaipėdos siuvėjų ir paslaugų verslo mokykloje (Puodžių g. 10, 301 auditorijoje) kviečia miestelėnus į apskrito stalo diskusiją „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymas“.

   Evangelikų liuteronų Jono bažnyčia 1706-1944 m. stovėjo Turgaus g. 24. 75 metrų aukščio bažnyčios bokštas buvo aukščiausias tuometiniame Klaipėdos senamiestyje ir svarbus navigacijos objektas, o pati bažnyčia - pagrindinis dvasinio gyvenimo centras ne tik mieste, bet ir visame regione ... toliau

   

 
Europos parama dvarvietei – pinigai į vandenį?
 

   Ką galima padaryti už bemaž du milijonus litų? Įmanoma nuveikti labai daug arba, kas labai neįtikėtina, beveik išmesti juos į vandenį. Pasižvalgius Šereitlaukio kaime (Pagėgių savivaldybė), susidaro įspūdis, kad būtent taip ir nutiko. Nors Europos Sąjungos finansuotas projektas baigiamas įgyvendinti, tačiau jau dabar išvalyti tvenkiniai apaugę maurais, sutvarkytame parke galvas kelia piktžolės, istoriniuose pastatuose vietiniai įrengė sąvartynus, o šalia parko mėtosi kelių amžių senumo medinės vandentiekio sistemos liekanos ... toliau

   

 
Dėkojame už ekskursiją (Draugui)
 

   Baigiantis mokslo metams Kraupiškio (Uljanovo) vidurinės mokyklos lietuviukai labiausiai laukė ekskursijos. Ekskursiją į Karaliaučių (Kaliningradą) finansavo Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje.

   Dvejus metus su moksleiviais nesilankėme Karaliaučiuje (Kaliningrade), todėl miestas atrodė pajaunėjęs ir pagražėjęs. Mokiniai klausėsi pasakojimo apie didžiausio Rytų Prūsijos miesto, jos sostinės istorinę praeitį, įžymų kultūros centrą.

   Pirmiausia apsilankėme Katedroje, kuri pradėta statyti 13-ame amžiuje, o 1991 m ... toliau


 
Džiugi žinia Mažosios Lietuvos mylėtojams
 

   Džiaugsmo banga išties turi perlieti kiekvieną Mažosios Lietuvos atstovą ar mylėtoją – dr. Dietmaras Albrechtas apdovanotas ordinu “Už nuopelnus Lietuvai” (Karininko kryžiumi)! Idėja, jog šio Vokietijos mokslininko, savo gyvenimą pašventusio kultūrų, šalių dialogo bei istorinio konsensuso paieškai ir sklaidai, dėmesingumas Mažosios Lietuvos fenomenui turi būti įvertintas valstybiniu lygmeniu, jau senokai „sklandė ore“. Šią nuomonę palaikė (ar, manytume, būtų palaikę) visi, kam teko patirti dr.Albrechto išmanymą ir įsigilinimą į Mažosios Lietuvos istoriją, jo humaniškas tautų bendrabūvio dabarties situacijoje nuostatas ir tiesiog - asmeninį dėmesingumą ... toliau


 
Yra menkai tų, kurie žino, dar menkiau, kurie nori žinoti…?
 

   Lietuvininko Martyno Tydeko kalbos ištrauka galima apibūdinti tuos klausimus, kuriuos svarstė praėjusį šeštadienį Pjaulų kaime, Priekulės seniūnijoje, dailininko Lino Julijono Jankaus namuose vykęs XX-asis Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva‘ susiėjimas. Žemiau spausdiname bendrijos pirmininko Jono Jogučio pranešimą. Susirinkimas pradėtas malda, kuriai vadovavo Evangelikų bažnyčios kunigas Vidas Miliauskas. Jis irgi perskaitė Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos Čikagoje pirmininko Viliaus Trumpjonio sveikinimą ... toliau


 
Prezidentas Valdas Adamkus apdovanos Kazimierą Banį ordinu „Už nuopelnus Lietuvai"
 

   Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga apdovanos Kazimierą Banį ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Apdovanojimas bus įteiktas 2008 m. liepos 6 d. 19.30 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose.

   K. Banys – didelę gyvenimo patirtį turintis ir iniciatyvų nestokojantis žmogus, turintis retą dovaną bendrauti, sugebantis sutelkti bendruomenę, jaunus žmones reikšmingoms Klaipėdos krašto kultūros išsaugojimo idėjoms įgyvendinti ... toliau

   

 
Minijos kaimą vėl turtins Klaipėdos ir Kaliningrado kūrėjai
 

   Lietuviškąja Venecija vadinamą Minijos kaimą Šilutės rajone, dešiniajame upės krante, pernai liepos 1-22 dienomis pirmą kartą puošė, grožiu turtino ir garsino pirmojo tarptautinio plenero „Mingė - Lietuvos Venecija“ menininkai iš Klaipėdos, Kauno ir Kaliningrado (Rusijos federacija).

   Projektą rėmė Klaipėdos savivaldybė.

   Menininkai gyveno ir dirbo klaipėdietės verslininkės, „Lions“ klubų apygardos gubernatorės Aidos Pečeliūnienės šeimos vasarvietėje ant upės kranto.

   Sklypo teritorijoje ir ant pylimo šlaito prieš jį iš medžio ir metalo figūrines kompozicijas sukūrė ir paliko „Klaipėdos galerijos“ direktorės Violetos Jusionienės sukviesti klaipėdiečiai menininkai Saulius Bertulis, Sergejus Plotnikovas, Klaudijus Pūdymas, Evaldas Bernotas, Arūnas Mėčius, kaunietis Saulius Pauliukas, kaliningradiečiai Jevgenijus Pečerskis, Anatolijus Semenichinas, palangiškis Linas Žulkus ... toliau


 
Gyvuoja „Mažosios Lietuvos enciklopedija“. Atsakymas į Martyno Purvino straipsnį „Šiaurės Atėnuose“, nr. 897 (2008-05-23)
 

   Visko mačiusi Mažoji Lietuva, jos tyrėjai ir mylėtojai šiandien išgyvena prieštaringą ir keistą vyksmą. Visi regi, koks gražus ir reikšmingas kyla jai paminklas – „Mažosios Lietuvos enciklopedija“ (MLE). Jau yra iškilę trys ketvirtadaliai to paminklo – išleisti trys MLE tomai. Bebaigiant trečiąjį ir pradėjus ketvirtąjį, šio paminklo statyboje įvyko savotiška avarija, jos nelikvidavus gali iškilti grėsmė tos statybos ir neužbaigti.

   O avarija tokia. MLE rengėjų priešakyje nuoširdžiai darbavęsis, neseniai dar jos vyriausiuoju redaktoriumi buvęs dr ... toliau


 
Joninės ant Rambyno kalno „Neperkamos“ jau antri metai
 

   Birželio 24 d. ant Rambyno kalno skambėjo choristų balsai, folklorinės dainos, buvo leidžiami į Nemuną vainikėliai, kūrenamas Joninių laužas, vaišinamasi tradiciniais liaudiškais valgiais – medumi su riešutais, šilkine koše, kibinais, buriama, bendraujama ir šokama. Jaukiai aplinkai sukurti Rambyno kalnas idealiai tinka. Matyt, tai suprato ir Vydūnas bei Martynas Jankus, tuomet kai dar XIX a. čia pradėjo rengti Jonines pagal lietuviškas tradicijas. Šiais metais, kaip ir visi kiti Pagėgių savivaldybėje vykę ir dar vyksiantys renginiai, Joninių šventė buvo skirta M ... toliau

   

 
Vydūnas
 

   Visų pirma – Vilius Storasta-Vydūnas. Tiesą pasakius, tai nebuvo tikros pažinios, kaip jas paprastai suprantam: per visą savo gyvenimą neturėjau laimės patogiai susitikt, susipažint, pasikalbėt su tuo tikrai didžiu asmeniu. Vien teko dukart Nepriklausomojoje jį iš arti regėt ir girdėt. Pirmąkart – sėdint klausytojų eilėse. O buvo taip.

   1918 metų gale kažkas suruošė Kauno rotušės salėje (anuomet dar ne Baltojoj Gulbėj) kažkokį „parengimą“, kuriame turėjo pasirodyt ir Vydūnas. Na, kaipgi žmogus išturėsi nenuėjęs pamatyt Vydūno, kai jis taip arti tavo buto! Lygiai kaip aš, matyt, jautė ir didysis Adomas Jakštas-Dambrauskas ... toliau

   

 
„Ramytė“ priminė delmonus, šiuršius ir perdrobulius
 

   Pirmuoju miesto šventės renginiu tapo edukacinė programa „Lietuvių kostiumai, papročiai ir folkloras“, kurią F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatė jau 5 metus gyvuojantis Šilutės kraštotyros draugijos ansamblis „Ramytė“. Ansamblio dalyviai atliko pamario krašto dainas, demonstravo autentiškus Mažosios Lietuvos drabužius. Apie juos pasakojo šio ansamblio narė, Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė, jai talkino mokytoja Vaida Galinskienė, visiems gerai žinoma šišioniškių tarmės propaguotoja ... toliau


 
Maloniai kviečiame į tradicinę Joninių šventę ant Rambyno kalno
 

   Birželio 24 d. 18.00 val. - iškilmingas chorų festivalio „Lietuva - dainų šalis“ atidarymas prie aukuro. Senosios aikštės scenoje: 18.30 val. – ištrauka pagal J. Žemaitės pastatymą „Trys mylimos“. Vaidina Šakių „Varpo“ vid. m-klos dramos studija, vad. V. Meškaitienė. 19.00 val. – chorų programa.

   Dalyvauja: *Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mišrus choras, Pagėgių papildomojo ugdymo mokyklos jaunių choras, Tauragės kultūros centro vyrų choras „Mintauja“, Rietavo kultūros centro mišrus choras „Jūrava“, Evangelikų liuteronų parapijos svečių choras iš Vokietijos, Jurbarko kultūros centro moterų choras „Lelija“, Šilutės mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“, Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro mišrus choras „Cementininkas“; 21 ... toliau

   

 
Gigantiška prieškarinė trispalvė grįžo į Klaipėdą
 

   Kanadoje gyvenanti lietuvininkų Šernų šeima Mažosios Lietuvos muziejui padovanojo unikalų ir labai vertingą eksponatą - 1936-1938 m. uostamiestyje, ant Vilties ir Ramybės gatvių kampinio namo, plazdėjusią didžiulę vilnonę trispalvę vėliavą. Iki šiol muziejus neturėjo nė vienos prieškario vėliavos.

   Vėliavą muziejui vakar perdavė Irena Šernaitė-Meiklejohn, tačiau ši dovana yra visų keturių prieškario Klaipėdos žemės banko valdytojo Petro Šerno vaikų: taip pat ir Valentino Šerno, Gyčio Martyno Šerno bei Aldonos Šernaitės-Švarcienės ... toliau

   

 
Ir vėl šventė...
 

   Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčią du savaitgalius iš eilės „ištiko“ šventės. Tik jei gegužės 31-ą vykusi kunigo R. Dokšo ordinacija tapo „amžiaus įvykiu“, tai birželio 8-os Konfirmacijos pamaldos jau buvo tradicinė, kasmet kiekvienoje gausesnėje liuteroniškoje parapijoje rengiama šventė. Konfirmacijai, sąmoningam Krikšto sakramento sutvirtinimui, paprastai rengiamasi įžengiant į keturioliktus metus; suprantama, šis apsisprendimas dėl vienų ar kitų priežąsčių gali subręsti vėliau, tad konfirmantai, kuriems gerokai „virš keturiolikos“ nėra retenybė ... toliau

   

 
Kapinės - ypatingas kultūros paveldas
 

   Gegužės 2-8 dienomis visoje Europoje skelbiama kapinių pažinimo savaitė. Jos metu visuomenės nariai kviečiami susipažinti su kapinėse palaidotais asmenimis, apžiūrėti antkapius, kurie ne vienas yra architektūros ar kultūros paminklas.

   Šilutės rajone bei visame Klaipėdos krašte, priskaičiuojama daugiau kaip 300 Amžino poilsio vietų. Paprastai kiekvienas kaimas, pagal iš seno nusistovėjusią tradiciją, turėjo savo kapines. Nelikus senųjų krašto gyventojų, dabar dauguma jų yra apleistos ir neprižiūrimos ... toliau

   

 
Kas laukia „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“?
 

   Svarbiausias leidinys ir jo priešininkai

   1996 m. pradėta rengti „Mažosios Lietuvos enciklopedija“ (2000 m. buvo išleistas pirmasis tomas, 2003 m. – antrasis, 2006 m. – trečiasis) jau tapo monumentaliu rašto paminklu sunaikintajam kraštui ir seniesiems jo gyventojams, svarbiausiu leidiniu lietuvių kalba apie tą baltišką kraštą (beje, panašaus užmojo leidinio apie buvusius vokiškus Rytprūsius iki šiol neišleista net Vokietijoje).

   Tas didysis leidinys galop atkreipė Rytų ir Vakarų dėmesį, vis didesnį nepasitenkinimą juo reiškia senesnių ir dabartinių okupantų atstovai ... toliau


 
Ordinacijos šventė Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje
 

   Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia (VELB) seniai nematė tokios šventės! Kaip sakė vyskupas Mindaugas Sabutis, ko gero, to šioje bažnyčioje nebūta per visą XX-ą amžių (ką jau kalbėt apie XXI). Žinoma, visai Lietuvos evangelikų bažnyčiai anokia čia naujiena – įšventintas (ordinuotas) kunigas... Juk dar šiais metais Klaipėdoje ordinuotas ir į antrojo kunigo pareigas įvestas Romualdas Liachavičius, o Plikių bažnyčioje diakonu įšventintas Andrius Stakelis... Taigi – tokios progos vis nutinka Vakarų Lietuvoj, Klaipėdos krašte ... toliau

   

 
Pagėgių bibliotekininkės ir literatės Punske
 

   Pagėgių savivaldybės viešąją biblioteką ir Punsko lietuvių bendruomenę sieja draugystės ryšiai. Pernai Pagėgiuose viešėjo ir savo kūrybą pristatė poetas, ,,Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius ir direktoriaus pavaduotojas, fotografas, vertėjas, knygų sudarytojas ir redaktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, lietuvių bendruomenės vadovas Punske, Sigitas Birgelis. Poeto kvietimu į Punsko Poezijos pavasario šventę vyko Pagėgių viešosios bibliotekos darbuotojos, krašto poetės Lina Ambarcumian ir Salomėja Ozgirdaitė ir dailininkė J ... toliau

   

 
Iš Mažosios Lietuvos istorijos
 

   Šių metų lapkritį minėsime vadinamojo „Tilžės Akto“ 90-metį. Kiekviena sukaktis yra proga ir akstinas atsigęžti atgal, „nubraukti dulkes“, ne tik naujai, bet dažnusyk – ir kitaip, kitu kampu pažvelgti į praeities ūkuos skendinčius būtosios būties kontūrus ar vadovėlyje įrašytas „chrestomatines“ datas. Mažosios Lietuvos bei Rytprūsių Istorija, regis, jau pakankamai „susifermentavo“ idant atlaikytų ne tik mūsų žvilgsnius iš įvairių „pusių“, bet ir preparavimus įvairiais skerspjūviais... Mes, patys tikėkimės irgi esame subrendę be viena ar kita spalva paspalvintų akinių pažvelgti į šį prieštaringą, surizgusį, susisluoksniavusį istorinį fenomeną; galbūt pripažindami: neįmanoma neatsirėmus į tvirtą „ideologinę platformą“, suvokti šio Krašto visumos, taigi - žiūrėkim iš savo kampo ... toliau


 
Uostamiestis gavo 135 paveikslų lobį. „Muziejų naktis“ P. Domšaičio galerijoje sujungė dailę, muziką ir teatrą
 

   Gegužės 17-ąją, minint tarptautinę Muziejų dieną, Klaipėdos Laikrodžių, Jūrų ir Kalvystės muziejuose bei Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje jau trečią kartą šurmuliavo „Muziejų naktis“. Jungtinis Klaipėdos muziejų projektas miestelėnus iki vėlaus vakaro viliojo nemokamais koncertais, amatų ir menų dirbtuvėmis, parodomis, ekskursijomis po ekspozicijas, spektakliais, susitikimais su menininkais, delfinų pasirodymais ir įspūdingos uostamiestyje dar nematytų P. Domšaičio kūrinių kolekcijos pristatymu ... toliau


 
Dėl atsakymo į pareiškimą dėl Pagėgių miesto 700 metų jubiejaus
 

    Atsakydamas į 2008 05 15 d. iš Jūsų gautą raštą Nr. A2-197, pranešu, kad kartu su Jūsų pateiktu “Pareiškimu dėl sužlugdyto Pagėgių miesto 700 metų jubiliejaus” savo leidinyje galite spausdinti šį atsakymą: “Pagėgių miesto paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data jau kelinti metai yra pagrindinė savivaldybės administracijos bei miesto šventės organizavimo darbo grupės posėdžių tema. Prieš porą metų, remdamiesi visais iki tol buvusiais šaltiniais, šventėme 725 m. Pagėgių miesto paminėjo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejų ... toliau


 
Prūsų kalbą ir kultūrą gaivins kursai Pažaislyje
 

   Visus norinčius pramokti kalbėti prūsiškai klubas „Prūsa“ kviečia į prūsų kalbos ir kultūros kursus. Šeštadienį Pažaislio vienuolyno patalpose vyksiančių kursų dalyviai bus supažindinti su šnekamąja prūsų kalba, kartu su prūsiškos muzikos grupe galės pramokti prūsiškų dainų.

   Vienas iš kursų iniciatorių Gintautas Bukauskas (Prancis Sandings) Eltai sakė, kad atkurtosios prūsų kalbos ir kultūros kursai Pažaislyje rengiami pirmą kartą, o į kursus yra užsiregistravę apie dešimt žmonių.

   „Mokančiųjų mirusią prūsų kalbą skaičius, jei kalbėtume ne tik apie Lietuvoje gyvenančius, svyruotų apie šimtą, gal ir daugiau, nors tokios statistikos niekas nėra vedęs ... toliau


 
Jono bažnyčią atstatyti būtina
 

   Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę jau pradėta kalbėti, kad Klaipėdos miesto dalį, kur stovėjo evangelikų liuteronų bažnyčia, būtina restauruoti, o pačią Jono bažnyčią – atstatyti. Šiandien tai atrodo realu, bet ne mažiau problematiška.

   Yra viltis ir galimybių

   Dar ir šiandien aktualios architekto Vytenio Mazurkevičiaus mintys, keltos tuo metu straipsnyje „Bažnyčių bokštai“, kuris buvo paskelbtas Klaipėdos krašto savaitraštyje „Mažoji Lietuva“ 1989-ųjų balandžio 17-ąją. Diskutuota ir apie jos atstatymo tikslingumą, ir apie galimybes (žurnalo Klaipėdai, Žemaitijai ir visai Lietuvai „Vakarai“, Nr ... toliau


 
Vilioti turistus bendruomenės gali ir pačios
 

   Pasinaudojant Europos Sąjungos pinigais šalies kaimo bendruomenėms atsiveria galimybės sukurti tai, ko joms trūksta. Klaipėdos rajono gyvenvietės, siekdamos kuo didesnio turistų dėmesio, jau suskubo pagražinti savo gyvenamąją aplinką bei pasirūpinti turizmo infrastruktūros plėtra.

   Agluonėnai - rajono gyvenvietė, sulaukianti daug poilsiautojų ir turistų. Kad prasidedantis turizmo sezonas būtų dar sėkmingesnis, pasistengė pati vietos bendruomenė - jos iniciatyva pastatyti nauji ryškūs informaciniai stendai labiausiai lankomose seniūnijos vietose ... toliau

   

 
Ievos Simonaitytės romano „Aukštujų Šimonių likimas“ kelias
 

   2007 m. išėjo bibliofilo panevėžiečio Rimgaudo Banio sudaryta knygelė *„Ieva Simonaitytė. „Aukštujų Šimonių likimas“ : Romano leidimų lietuvių k. lyginamoji analizė. Metmenys“. Čia buvo įdėta nemažai triūso norint sudaryti ir išleisti tokio pobūdžio knygelę. R. Banys atlikęs milžinišką darbą, sukūrė plačiai žinomo ir visada įdomaus I. Simonaitytės romano „Aukštujų Šimonių likimas“ leidimų lietuvių kalba lyginamąją analizę bei pateikė visų leidimų titulinius lapus. Ir štai turime nelabai įprastos formos leidinuką, kuris visiems besidomintiems turtinga I ... toliau

   

 
Vilkyškių bažnyčioje - vargonų laukimo metas
 

   Vilkyškių bažnyčioje pradėti parengiamieji medžio konstrukcijos darbai, kuriuos atlikus, bus galima sustatyti parapijai dovanotus vargonus. Vargonus parapijai dovanojo Detmoldo Martyno Liuterio parapija Vokietijoje.

   1953 m. statyti vargonai Detmolde bus pakeisti naujais. Senieji, kaip tikimasi, Lietuvoje tarnaus dar ne vienus metus.

   Vilkyškių bažnyčioje buvo pakrikštytas, konfirmuotas, o vėliau - ir susituokė vokiečių rašytojas Johannes Bobrowski. Kiekvienais metais bažnyčia sulaukia rašytojo gerbėjų iš Vokietijos vizitų ... toliau

   

 
Išrinktas paminklas Jurgiui Zauerveinui
 

   Vakar speciali komisija nusprendė, kokį Jurgiui Zauerveinui įamžinti skirtą paminklą statyti Klaipėdoje. Iš gautų pasiūlymų pirmoji vieta skirta skulptoriaus Gintauto Jonkaus projektui (architektai Evaldas Morkūnas ir Vytenis Mazurkevičius).

   Komisija, kuriai vadovavo docentas Aleksandras Žalys, neturėjo įgaliojimų nuspręsti, kur paminklas turėtų stovėti. Tačiau vieninga keturiolikos jos narių nuomone, tinkamiausia vieta būtų Didžiosios Vandens gatvės skverelis. Beveik toje vietoje buvo spausdinama „Zeitunga“, kurioje pirmą kartą dienos šviesą išvydo J ... toliau

   

 
Vydūnas laikinojoje Lietuvos sostinėje: 2008-ieji – 140-ieji Vydūno gimimo metai
 

   Po Pirmojo pasaulinio karo aktyviausias lietuvių kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas vyko laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. Čia buvo susitelkusios ne tik valstybinės, bet ir įvairių visuomeninių organizacijų būstinės, buvo leidžiami keli dienraščiai, savaitraščiai ir per dešimtis įvairių žurnalų. O Vydūnui spausdintas žodis buvo jo užsibrėžto siekio nepurenti dirvonai. Ir spausdinto žodžio paslauga Vydūnas gan sėkmingai naudojosi. Tuomet filosofo dvasia pleveno tokiuose Kaune leidžiamuose žurnaluose kaip „Naujoji romuva“, „Jaunoji karta“, „Akademikas“, „Jaunoji Lietuva“, „Tautos mokykla“, „Pradai ir žygiai“, „Naujasis žodis“, „Vairas“, „Sargyba“ ir kt ... toliau

   

 
Giesmių giesmelė 2008
 

   Nuostabus dalykas ta giesmė. O ypač kai ją gieda vaikai. Žiūri į juos, klausaisi ir taip gera pasidaro. Pasimiršta rūpesčiai, kažkur dingsta jaudulys ir nuovargis, geros mintys aplanko. Tiesiog malonu,kai matai tas nuoširdžias ir geras vaikų akis, girdi linksmus ir skambius balsus.

   Tai mintys iš gegužės 3 dienos. Kretingalės bažnyčia, aibė vaikų, vadovų, svečių iš daugelio parapijų – vyksta „Giesmių giesmelė“. Laukta šventė, į kurią noriai renkasi vaikai iš daugelio Lietuvos liuteroniškų parapijų ... toliau


 
25 - Martyno Jankaus atminties metai
 

   Nors pelenu, tačiau esi namuos./Bitėnų bitės siaus viršum galvos

   Esi namuos - po stogu Lietuvos./Antai, Rambyno pušys pasiilgo,

   Antai rasa, kaip ašara, sužvilgo,/Martynai Jankau, jau esi namuos.

   (Birutė Baltrušaitytė, 1993 m.)

   Mažojoje Lietuvoje nėra svarbesnės vietos, kur tiek daug istorijos, kultūros, mitologijos dvelksmo“,- yra pasakęs Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas. Ta vieta – Bitėnų kaimas, prigludęs prie slėpiningojo Rambyno kalno. Tik per Nemuno plotį atsiskyręs nuo skalvių genties centro, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo kunigavimo , „Aušros“ pirmojo numerio išleidimo vietos –Ragainės, žvilgsniu pasiekiamos, Tilžės, kuri lietuvių atmintyje išliko kaip kultūrinė sostinė ,šią misiją garbingai atlikusi gūdžiais, tautos dvasinio naikinimo, metais ... toliau

   

 
Lena Grigoleit ne tik Ullos Lachauer akimis
 

   Paskutinį mėnesio antradienį Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos renginių organizatorė Rūta Skorupskaitė vis suburia Skaitytojų klubo narius (ir atsitiktinius vakaro svečius) aptarti kurią nors knygą – nebūtinai „bestselerį“, nebūtinai „pačią naujausią“; jai talkina nuolatinė šių renginių vedėja žurnalistė Aušra Kalinauskienė.

   Balandžio 29-os vakaro tematika, manytume, nebuvo šiam Klubui itin tradicinė - aptarimui pasiūlytos Ullos Lachauer knygos „Rojaus kelias“ bei „Rytprūsiški likimai“ ... toliau

   

 
Ragainiškiai - lietuvių kalbos olimpiadoje
 

   Ankstyvą 2008 m. balandžio 26 dienos rytmetį šventiškai pasipuošę ir puikiai nusiteikę Ragainės Karaliaučiaus krašto antrosios vidurinės mokyklos net penki mokiniai: Rasa Grikšaitė, Robertas Gečas, Rimantas Danaitis, Kristina Simonavičiūtė, Kristina Grikšaitė bei juos ruošę lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojai - Liucija Glinskienė, Loreta Chasijeva, Vida Martišauskienė ir šių eilučių autorius vyko į Įsrutį dalyvauti aštuntojoje lietuvių kalbos olimpiadoje. Visi mokytojai nuoširdžiai ruošė savo mokinius -olimpiados dalyvius ... toliau

   

 
2007 m. liepa-rugsėjis
 

   RELIGIJA

   Budrikienė, Vilija. Šišioniškių konfirmacija: šventė prilygo krikštynoms ar vestuvėms. – Iliustr. // Šilutės naujienos. – Šilutė, 2007, liep. 16, p. 5. (Apie lietuvininkų gyvenimą – iš amžininkų lūpų).

   Apie konfirmacijos tradicijas Mažojoje Lietuvoje.

   Žemaitaitis, Algirdas. Žukų liuteronų bažnyčiai – 100 metų!. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2007, rugs. 22, p. 6–7 ; Pamarys. – Šilutė, 2007, rugs. 28, p. 15 ; spal. 2, p. 5.

   1904 m. pastatytos Žukų (Pagėgių sav.) evangelikų liuteronų bažnyčios istorija ... toliau


 
Renginys, skirtas Vydūno 140-osioms gimimo metinėms
 

   Mokslininkų rūmai „Žiinijos“ draugija, Vydūno draugija organizuoja

   2008 m. Balandžio 29 d.(antradienį) 17,30 val.Dr. Vacio Bagdonavičiaus knygos „Spindulys esmi begalinės šviesos“ sutiktuvės. Taip pat bus pristatyti Rimos Palijanskaitės parengtas Vydūno tekstų rinkinys „Žvilgis į gyvenimo gelmes“ ir CD „Vydūno giesmės ir dainos“.

   Dalyvauja: dr. Vacys Bagdonavičius, MA n. e. Viktorija Daujotytė, filosofas Romualdas Ozolas, habil. dr. filosofas Jonas Balčius, Dainininkai:

   Aušra Liutikaitė, Laura Stančikaitė, Danielius Sadauskas,

   Skaitovai: Leonas Ciunis ir Aldona Daučiūnienė ... toliau


 
Dosni likimo dovana - Eva...
 

   Balandžio 16-os vakarą šiltai ir maloniai pasibūta Mažosios Lietuvos reikalų tarybos sueigų salytėje – čia paminėtas dailininkės Evos Labutytės, jau beveik prieš penkmetį mus palikusios, 70-metis. Ech, ne taip dažnai nutinka, kad pagerbdamas jubiliatą – dar gyvą ar Anapilin išėjusį - galėtum sakyti viską, kas guli ant širdies, kas išplaukia iš atminties, ir „nekupiūruotum“ savosios patirties („arba gerai, arba nieko“). Regis, kiekvienas bendravęs su Eva (Ieva), gali nesibijoti, kad lepters ką netinkamo - tiesiog neįtikėtina, jog kas nors būtų užslėpęs apie Ją kritišką žodį ar nuoskaudą ... toliau


 
Pleneras „Knygos ir laiko ženklai“
 

   Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių ciklas prasidėjo Pagėgių krašto jaunųjų menininkų pleneru „Knygos ir laiko ženklai“. 2008-ieji metai pažymėti Martyno Jankaus (1858-1946) vardu, minimos Mažosios Lietuvos patriarcho, raštijos, spaudos, visuomenės veikėjo, publicisto, Tilžės akto signataro (1918), Tautinio sąjūdžio veikėjo 150-osios gimimo metinės. Pagėgių krašto bibliotekose organizuojami renginiai, parodos ir susitikimai su įdomiais raštijos veikėjais skirti šios iškilios asmenybės nuopelnams lietuvių tautai, Mažajai Lietuvai paminėti ... toliau

   

 
Tilžės muziejus pagerbė žymaus veikėjo - Vydūno - atminimą
 

   Tilžė (Sovetskas), antras pagal dydį Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) miestas, įsikūręs prie Nemuno ir Tilželės, gali didžiuotis ne tik turtinga istorija, bet ir savo šviesuoliais. Vienas iš žymiausių tautiečių – rašytojas, filosofas, aktyvus visuomenės veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storosta).

   Tilžės miesto istorijos muziejuje atidaryta paroda, skirta 140-osioms Vydūno metinėms. Ją rengė muziejaus darbuotojai kartu su Lietuvos Vydūno draugija.

   Parodoje atskleisti miesto istorijos puslapiai, susiję su žymaus veikėjo gyvenimu Tilžėje, jo kultūrine bei literatūrine veikla ... toliau


 
Tilžės muziejus pagerbė žymaus veikėjo - Vydūno – atminimą
 

   Tilžė (Sovetskas), antras pagal dydį Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) miestas, įsikūręs prie Nemuno ir Tilželės, gali didžiuotis ne tik turtinga istorija, bet ir savo šviesuoliais. Vienas iš žymiausių tautiečių – rašytojas, filosofas, aktyvus visuomenės veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storosta).

   Tilžės miesto istorijos muziejuje atidaryta paroda, skirta 140-osioms Vydūno metinėms. Ją rengė muziejaus darbuotojai kartu su Lietuvos Vydūno draugija.

   Parodoje atskleisti miesto istorijos puslapiai, susiję su žymaus veikėjo gyvenimu Tilžėje, jo kultūrine bei literatūrine veikla ... toliau

   

 
Vydūnui skirta konferencija Tilžėje
 

   Gražiai papuoštoje Tilžės (Sovetsko) 3-osios vidurinės mokyklos aktų salėje buvo suorganizuota lietuvių kalbos olimpiada-konferencija, skirta Lietuvos šviesuolio Vydūno (Vilhelmo Storostos) 140-osioms metinėms. Renginį organizavo Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacija, rėmė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Viešoji įstaiga Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė (pirmininkas Sigitas Šamborskis). Jame dalyvavo Karaliaučiaus krašto lietuviško ugdymo įstaigų mokytojai, bendruomenės nariai, studentai iš Rusijos valstybinio I ... toliau

   

 
Vydūno gyvenimas ir veikla
 

   Kovo 22 d. sukako 140 metų nuo lietuvių rašytojo, filosofo, visuomenės veikėjo Vydūno gimimo (1868-1953). Šis fenomenas, kaip rašo dr. Vaclovas Bagdonavičius, gimė Mažosios Lietuvos likimo vingiuose. Įžymaus kūrėjo asmenybė apipinta legendomis, jis vadinamas lietuvybės uola, žmoniškumo apaštalu, šviesuoliu.

   Vydūno (Vilhelmo Storosto) asmenybė formavosi šeimoje. Tėvas, evangelikų kunigas, mokytojas, šviesaus mąstymo žmogus, save laikė lietuviu, ta dvasia auklėjo gausią šeimą, kurioje augo dvi mergaitės ir šeši berniukai ... toliau


 
Lietuviškos Velykos Karaliaučiaus krašto mokyklose
 

    Artėjo didžioji pavasario šventė – Šv. Velykos, kurioms pasiruošimas prasideda nuo septynias savaites trunkančios gavėnios. Papasakojome mokiniams apie Didžiąją savaitę jos apeigas, Verbų sekmadienio prasmę, Velykų papročius, kai buvo šventinami Velykų valgiai, pagerbiami mirusieji, lenktyniaujama skubant namo iš bažnyčios, apie velykinio stalo ruošimą, supimąsi, lalavimą, , laistymąsi vandeniu. Prisiminėme, kad Velykos – viena seniausių kilnojamų švenčių, švenčiama vis kitu laiku. Šiemet mūsų Velykos gana ankstyvos, palyginus su pravoslavų (jos bus balandžio 27 d ... toliau


 
Pagėgių viešoji biblioteka kviečia
 

   Kviečiame 2008 m. balandžio 9 d. 14.30 val. į knygos ,,Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos. Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui dailininkui Adomui Brakui atminti“. Sutiktuvės Pagėgiuose. Sutiktuvėse dalyvaus: Knygos sudarytojos: Kristina Jokubavičienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos vedėja; dr. Silva Pocytė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė;

   Lolita Zemlienė, Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė; doc. dr ... toliau


 
Vainikas nupintas!
 

   „Malonu yra labai būti jaunam“, - tokiais žodžiais Vydūnas (Vidūnas) atverė pirmąjį „Jaunimą“, savo (tiesa, redaktoriaus garbę ir atsakomybę prisiimant Martynui Ašmutaičiui) „mėnesinį laikraštį skiriamą jaunimui“, pradėjusį eiti 1911-aisiais ir ketverius metus skleisiantį jo mokymą, kuriame dora, žmoniškumas nuo tautiškumo bus neatskiriami.

   O, taip! Malonu būti jaunam! Ir ypač malonu, kai tavo asmeninė jaunystė bręsta, veržiasi idėjomis bei veikla, tautinio atgimimo - tautinės jaunystės! – fone ... toliau

   

 
Vis dar sklindanti Vydūno šviesa...
 

   Vydūno asmenybė mums vis dar šviečia. Išties Jį suvokiu ne lyg kūnišką matmenį praradusį, bet subtiliomis - ir tvariomis - Dvasios bangomis tebesklindantį šviesulį. Gali pritariamai linkčioti skaitydamas Jo Žmoniškumo puoselėjimo traktatus, Tautiškumo pagarbinimo dramas, klausydamas Grožę puoselėjančių dainų, bet..- bet nei etinės, nei estetinės idėjos nepavergs taip, kaip pati šių idėjų, principų, idealų reiškėjo asmenybė. Taip, gal ir piktžodžiauju, bet mano akyse Vydūno asmenybė, jo gyvenimas pranoksta tai, kas paprastai palikuonių ir tevertinama – „kūrybos vaisius“ ... toliau

   

 
140-osioms Vydūno gimimo metinėms - bareljefas Kintuose
 

   Šeštadienį nuo ryto į pamario kraštą, Rambyno kalną ir Bitėnų (Pagėgių sav.) kapines iš visos Lietuvos važiavo pedagogo, filosofo, dainiaus ir rašytojo Vydūno (1868-1953) pasekėjai. Bitėnuose žvakutės buvo uždegtos prie filosofo kapo, į kurį jo palaikai buvo perlaidoti 1991 metų spalio 19-ąją, praėjus 38 metams nuo jo mirties.

   Kintuose (Šilutės r.) prie 1705 metais statytos ir iki šiol puikiai išsilaikiusios restauruotos mokyklos buvo Šiandien dalyvaujant šimtui žmonių atidengta bronzinė atminimo lenta (skulptorius Petras Gintalas, Telšiai) su Vydūno bareljefu ... toliau


 
Jeronimo vaikai ir vaikaičiai...
 

   Jei Austrijoje keliauji iš vieno miesto į kitą, nuo vienos meno ar gamtos grožybės prie kitos, ir tave kiekviename „punkte“ šviečia vis kitas gidas, tai per savaitę gali būti sukaupęs visą galeriją „tipažų“, puikiai atspindinčių šios šalies monarchinę įvairovę: štai sangviniška juodbruvė primins vengriškąjį monarchijos sandą, štai jukus dėdulė su plunksnuota skrybėle „nuskambės“ lyg tirolietiškos dainos motyvas, štai siaurų akučių moterytė pati pasiaiškins jos veido bruožus esant azijietiškais, štai „pažįstamumu“ atsišauks slaviškas atlapaširdiškumas ... toliau


 
Mažoji Lietuva. Laukia įdomūs metai
 

   Šiais mokslo metais 24-ose Karaliaučiaus krašto mokyklose veikia lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai, kuriuos lanko apie tukstantis moksleivių. Mokytojų darbą šiame krašte koordinuoja lietuvių kalbos mokytojų asociacija, vadovaujama pirmininko Alekso Bartniko.

   ]Per dvylika asociacijos gyvavimo metų buvo kuriamos tradicijos, ieškoma įvairių darbo fomų. Kasmet organizuojami seminarai, konferencijos mokytojams, olimpiados, festivaliai, viktorinos, vasaros stovyklos mokiniams.

   Du kartus susirinkusi į posėdį Mokytojų asociacijos koordinacinė taryba aptarė aktualius klausimus, renginius, patvirtino 2008 metų darbo planą ... toliau


 
Frydrichas Bajoraitis – mokytojas, švietėjas
 

   Apie Frydrichą Bajoraitį, lietuvininkų poetą, visuomenės veikėją rašyta periodinės spaudos puslapiuose, beveik visose lietuviškose enciklopedijose, keliuose kultūrologijos pobūdžio leidiniuose. Jis buvo ir lietuvininkų švietėjas, mokytojas. Taigi, šiuo aspektu nusipelnė gražaus atminimo bei tautiečių padėkos. Tai irgi turi būti pasakyta.

   Mokytojo prestižas Mažojoje Lietuvoje ir Bajorų šeima

   Pirmiausiai dera prisiminti, kokią vietą mažlietuvių socialiniame gyvenime užėmė mokytojas. Atsakymas trumpiausias – labai svarbią ... toliau


 
Stankiškiai - turistų ir vėjų numylėti
 

   Stankiškiai - senas Šilutės rajono kaimas, esantis už 4 kilometrų į pietus nuo Kintų. Beveik už kilometro - marios. Gyvena 36 šeimos. Čia gimęs Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Vilius Endrikaitis.

   Patvinusiomis pievomis juosiamus Stankiškius aplankėme siaučiant stiprokam vakariniam vėjui. Jie čia ir vyrauja, atvirame lauke įsikūrusiam žvejų ir žemdirbių kaimeliui ir pikčiau pagrūmodami.

   Nusakyti Stankiškių amžių pačiame kaime keblu. Šaltiniai kalba apie 1736 metais čia įsteigtą mokyklą. Ir pavadinimo kilmę vietiniai tik spėliojo ... toliau


 
Kelionė prisiminimų takais
 

   Prieš 90 metų –1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė, kad „atstatoma nepriklausoma, demokratiniais pagrindais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje“. Taip buvo atkurtas mūsų valstybės, prasidėjusios dar Mindaugo laikais, istorinis tęstinumas ir teisėtas buvimas Europos žemėlapyje. Šią sukaktį iškiliai ruošiasi pažymėti naumiestiškiai. Jie pagerbs visus savo kraštiečius dalyvavusius kovose bei žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę.

   Liepos nemoka kalbėti...

   Palinko liepa šalia kelio,

   Pravirko motina sena:

   Sūneli, Tėvynė tave šaukia,

   Ir vėl bus laisva Lietuva

   (Lietuvių karių daina)

   Šiandien jau niekas nebegali pasakyti, kaip Žemaičių Naumiestį, pasiekė žinią apie Vilniuje paskelbtą Vasario 16-osios aktą ... toliau


 
Lietuvoje kalbama ir mirusiomis kalbomis
 

   Lietuvoje itin aktyvios pastangos gaivinti mirusias prūsų ir lotynų kalbas. Pastarosios gaivinimo šalininkai siūlo lotynų kalbą paskelbti bendra Europos kalba. Pasak jų, besiformuojančiam Lietuvos kultūriniam elitui būtų labai svarbu susigrąžinti įgūdį vartoti lotyniškas frazes, bent truputį skaityti ir suprasti lotyniškai. Tuo metu metu prūsų kalba beveik atgaivinta.

   Baltų kalbų grupę sudaro gyvosios – lietuvių, latvių – kalbos ir mirusios – prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių. Mirusios baltų kalbos, išskyrus prūsus, nepaliko jokių rašto paminklų, todėl apie jas žinoma mažai ... toliau


 
Garsiausiam Šilutės sodininkui - 90 metų!
 

   Šilutę dažnas svečias pavadina žaliuoju miestu, nes gatves puošia liepų, kaštonų vainikai, o miestelėnų kiemai, įstaigos papuoštos įvairiais dekoratyviniais, skiepytais medeliais. Daugelis tokių gamtos puošmenų - šilutiškio Juliaus Balčiausko kūriniai.

   Pirmadienį varteliai į J.Balčiausko kiemą neužsidarė. Vyriausiuoju miesto sodininku pavadintas vyras 90-mečio dieną sulaukė daug bičiulių, valdžios žmonių, kurie atėjo išreikšti pagarbą ir padėką už prasmingą veiklą.

   Rajono meras Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Stasė Skutulienė, rajono Tarybos narys ir ištikimas J ... toliau

   

 
Koncertas, skirtas Vydūno 140-mečiuiI
 

   Vasario 29 d. 17.00 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre įvyks vakaras - koncertas “Susivokimo malda”, skirtas Vydūno 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginio organizatoriai: Šilutės kultūros ir pramogų centras, Šilutės r. vaikų meno mokyklos bendruomenė. Įėjimas nemokamas.

    ... toliau


 
Pirmajam „Pagalbos“ redaktoriui 140 metų
 

   Endrikis Šadagys (1867-1911)

   Sukako 140 metų, kai Uogalių kaime (Kintų parapija, Šilutės aps.) 1867 metų gruodžio 10 dieną gimė Endrikis Šadagys, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių kultūros ir spaudos darbuotojas. Mokėsi Kintų triklasėje liaudies mokykloje (tuo metu tėvai gyveno Suvernuose), vėliau lavinosi savistoviai. Įvairiai vertęsis 1899 metais jau gyvena Vilkyčiuose. Netrukus vedė Mariją ir persikėlė į jos namus Lankupiuose (Klaipėdos aps.). Nuo 1901 metų dirbo laiškanešiu („gromatnešiu“) ir ūkininkavo ... toliau

   

 
Kvietimas į tarptautinę mokslinę konferenciją „Kultūrinio paveldo išsaugojimas kaimyninių tautų indentitetui stiprinti'
 

   2008 m. kovo 12 d.

   Klaipėda

   Konferencija skirta visiems besidomintiems Mažosios Lietuvos regiono kultūra ir istorija bei kaimyninių tautų (lietuvių, lenkų, rusų) kultūriniu palikimu.

   Konferencijos tikslas - prisidėti prie Mažosios Lietuvos regioninio tapatumo stiprinimo ir kaimyninių regionų bendradarbiavimo skatinimo, parodant kaip skirtingų kultūrų sąveika praturtino regiono ir kaimyninių tautų kultūrinį paveldą.

   Kviečiame Jus skaityti pranešimus konferencijoje šiomis temomis:

   • Kaimyninių tautų (lietuvių, lenkų, rusų) sąveika, kuriant kultūrinį paveldą;

   • Germanizmai lietuvių, lenkų kalbose;

   • Kaimyninių regionų identiteto stiprinimas;

   • Mažosios Lietuvos kultūrinis paveldas;

   • Kaliningrado krašto istorijos problemos;

   • Istorinių vertybių išsaugojimas kaimyninių kultūrų kontekste;

   • Garsiausios Prūsijos asmenybės;

   • Kultūros paveldo vadyba, paveldosauga;

   • Kultūrinė antropologija, etnologija;

   • Kaimyninių regionų folkloro palikimas ... toliau


 
Tarptautinė mokslinė konferencija „Kultūrinio paveldo išsaugojimas kaimyninių tautų identitetui stiprinti“
 

   VšĮ Socialinių mokslų kolegija bendradarbiauja su Olštino universitetu (Lenkija) ir pagal Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Kaimynystės programą ir vykdo projektą „Mažosios Lietuvos kultūrinio paveldo išsaugojimas regioniniam identitetui sustiprinti“.

   Pagal šį projektą VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje 2008 m. kovo 12d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „KULTŪRINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMAS KAIMYNINIŲ TAUTŲ IDENTITETUI STIPRINTI“.

   Tarptautinė mokslinė konferencija skirta besidomintiems Mažosios Lietuvos regiono kultūra ir istorija bei kaimyninių tautų (lietuvių, lenkų, rusų) kultūriniu palikimu ... toliau


 
Kas bijo Hugo Scheu'jaus?
 

   Klaipėdos krašte nedaug belikę ne tik senųjų, prieškaryje gimusių vietinių gyventojų, bet ir pokarinių jų palikuonių. Taigi nelinksmai juokaujant: jau galime sudarinėti “Mažosios Lietuvos Raudonąją knygą”, kurioje bent jau užregistruotume kiekvieną, su tuo Kraštu susijusį kraujo ryšiais; o jei dar pamėgintume užrašyti jų liudijimus, praeities ir dabarties vertinimus!..

   Šiandien kalbiname ROZĄ ŠIKŠNIENĘ, Šilutės muziejaus direktorę, istorikę, kuriai Likimas į dokumentus kaip gimimo vietą “įrašė” ne kokį mažlietuvišką kaimelį, o – tolimąjį Krasnojarsko kraštą…

   

   Gerbiama Roza, jau daugelį metų, dirbdama Šilutės muziejaus direktore, rūpinatės Mažosios Lietuvos paveldu, jo išsaugojimu ir sklaida ... toliau

   

 
Vasario 16-os dešimtmetis Klaipėdos krašte
 

   Artėjant jubiliejinei Vasario 16-os datai, siūlome ištrauką iš Astridos Petraitytės rašomos knygos apie aktyvų Mažosios Lietuvos veikėją Joną Aušrą -''Minjotų Donkichotas''. Tai epizodas apie 1928-aisiais metais Klaipėdoje pažymėtą Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejų.

   Vasario 16-osios dešimtmetis Klaipėdos krašte

   1928-ųjų pradžia lietuvininkams veikėjams ypatinga – gi kaip visad patriotinį ūpą pakelia Sausio penkioliktos paminėjimai, o šiemet jau penktosios metinės, kai Kraštas prijungtas prie Lietuvos! Bet dar labiau tautinius jausmus žadina artėjanti Motinėlės Lietuvos Nepriklausomybės šventė, ši data tuo labiau jubiliejinė – prieš dešimtmetį didžiavyriai lietuviai paskelbė visam pasauliui jų Tėvynę nusimetant svetimšalių jungą… Tad visi “didlietuviai” – ir tikrieji, “Kauno” valdžią Klaipėdoje atstovaujantieji, ir tokiais apšaukiamieji Krašto veikėjai - turi iš anksto nerimti, planus kurti, vis susibėgti ir tartis, kaip čia patriotinės dvasios įpūtus trumparegiams gentainiams, vis purkštaujantiems prieš “žemaičius”, jų netvarką, prieš katalikybės grėsmę…, ir bent jau lojalumo - aršiesiems vokietininkams, linkstantiems pagal Vokietijos dūdelę šokti…

   Ne, ne vien šventėmis nenuilstantieji lietuvybės puoselėtojai gyvi – kasdienos triūso per akis, gi pereitų metų rinkimai parodė, jog politinis lietuvininkų „mechanizmas“ toli gražu nėra taip gerai suteptas kaip oponentų vokietininkų ... toliau

   

 
Ramučių gyvenimą išjudino bendruomenė
 

   Ramučiai - Šilutės rajono kaimas, esantis už 6 kilometrų į vakarus nuo Gardamo. Iki Šilutės - 10 kilometrų. Pro kaimą prateka Tenenys, šalia - 54 hektarų ploto tvenkinys. Ramučiuose - maždaug 200 gyventojų.

   Atvykę keliu iš Gardamo, slidžiu vingiu pro seną šilą lėtai riedėjome į pakalnę, pervažiavome seną tiltą per Tenenį, ir vėl į kalną - vos šlaitas su senais medžiais dingo už nugaros, atsivėrė Ramučiai su evangelikų-liuteronų bažnyčia centre. Ji buvo pastatyta 1929 metais, suprojektuota architekto Gutknechto Kurto ... toliau


 
Kas lėmė Kristijono Donelaičio apsisprendimą parašyti visų laikų šedevrą?
 

   2007 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido klaipėdiečio Rimanto Černiausko naujus apsakymus; labai įdomiai pavadintą knygutę „Koridorių vilkas“* (taip vadinasi ir vienas apsakymų iš rinkinio, 176 psl., tiražas [1000] egz.). Ją sudaro dvi dalys: 23 skirtingi apsakymai ir novelių ciklas „Tolminkiemio istorijos“ (apie poetą ir evangelikų liuteronų kunigą Kristijoną Donelaitį (1714-1780) besisiejančios 6 novelės). Pirmasis knygutės dalies naujas R. Černiausko apsakymų rinkinys patraukia savo įvairiausių personažų gyvenimų spalvingais siužetais ... toliau

   

 
Laisvės kryžkelės: 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimas
 

   Audrys Antanaitis. Pirmas klausimas – ar galimą tą 1923 m. sausio 9 – 16 dienų karinę lietuvių operaciją Klaipėdoje vadinti sukilimu ?

   Vytautas Šilas. Be abejo galima. Tai buvo sukilimas. Nuo kitų sukilimų jis skyrėsi tik tuo, kad nebuvo toks kruvinas, aukų buvo mažai. O visi kiti sukilimų požymiai buvo – buvo sukurta, panaudosiu marksistinį terminą, revoliucinė situacija, t.y gyventojai buvo nepatenkinti esama valdžia, jie buvo nepatenkinti tuo, kas jų laukė. Todėl vietose buvo pašalinta administracija ir valdžia paimta į savo rankas ... toliau


 
Įvertino kritiką, pagarsėjųsi kritiškumu
 

   Minint rašytojos Ievos Simonaitytės 111-ąsias gimimo metines, jos vardu pavadintoje Klaipėdos apskrities viešojoje bibliotekoje sausio 24-ąją bus įteikta I.Simonaitytės literatūrinė premija (4000 Lt). Ji šiemet paskirta klaipėdiečiui literatūrologui dr. Marijui Šidlauskui už kritikos straipsnių rinktinę „Orfėjas mokėjo lietuviškai“ ir pastarųjų metų kultūrinę, literatūrinę veiklą Klaipėdos krašte.

   Rinktasi iš keturių kandidatūrų

   Iš septynių uostamiesčio literatūros tyrinėtojų, rašytojų, istorikų ir premijos steigėjų atstovų suburta komisija, kuriai vadovavo Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius, šią savaitę svarstė keturias I ... toliau


 
Bardinų užkardoje atidaryta fotomenininko fotografijos darbų paroda
 

   Trečiadienį popiet į Pagėgių savivaldybės Bardėnų kaime įsikūrusios užkardos pastatą, į parodos atidarymą, susirinko didelis būrys aplinkinių seniūnijų gyventojų ir svečių.

   Daugeliui Bardėnų, Bitėnų, Lumpėnų gyventojų šis apsilankymas tapo pirmąja pažintimi su pasieniečiais ir jų tarnyba iš arti.

   Pagėgių pasieniečių vadovas Z.Žymančius džiaugėsi tokia puikia idėja ir įsimintinu renginiu užkardoje. „Užkardos pareigūnų darbas su visuomene yra labai reikšmingas saugant valstybės sieną, o toks renginys galėtų būti pavyzdys kitoms užkardoms“, - teigė Z ... toliau

   

 
Kultūra: Šilutės muziejuje pristatyti nauji eksponatai
 

   Sausio 15 - tą, minint Klaipėdos dieną Šilutės muziejuje įvyko tradicinis renginys, kurio metu pristatyti per praėjusius metus sukaupti eksponatai, padėkota buvusiems jų savininkams.

   Renginį pradėjusi Šilutės muziejaus direktorė sakė, kad muziejui labai svarbu kasmet papildyti fondus. Jei taip neįvyktų, sunku įsivaizduoti, kad atsitiktų po 50 metų. Kaip pavyzdį ji pateikė sovietmečio moksleiviškas uniformas. Daugelis jas turėjo, nešiojo, o šiuo metu muziejus niekaip nesuranda nei vienos.

   Fondų saugotoja Jurgita Skobienė pristatė eksponatus, 2007 metais papildžiusius muziejaus fondus ... toliau


 
Muziejus dėkojo 1000 eksponatų dovanojusiems aukotojams
 

   Sausio 15-ąją, minint Klaipėdos dieną, Šilutės muziejuje įvyko tradicinis renginys, kurio metu pristatyti per praėjusius metus sukaupti eksponatai, padėkota buvusiems jų savininkams.

   Renginį pradėjusi Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė sakė, kad muziejui labai svarbu kasmet papildyti fondus. Jei taip nevyktų, sunku įsivaizduoti, kas atsitiktų po 50 metų. Kaip pavyzdį ji pateikė sovietmečio moksleiviškas uniformas. Daugelis jas turėjo, nešiojo, o šiuo metu muziejus niekaip nesuranda nė vienos ... toliau


 
Klaipėdiečiai pasigedo navigacinio bokšto
 

   Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, šioje vietoje, kur stovėjo navigacinis ženklas, numatoma pratęsti Naująją Uosto gatvę.

   XX amžiaus pradžioje Klaipėdoje pastatyto navigacinio ženklo sunaikinimas sukėlė miesto praeitimi besidominčių gyventojų pasipiktinimą. Uostamiesčio valdininkai tikina, kad objektas istorinės vertės neturėjo.

   Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, tai buvo unikalus, vienintelis toks Klaipėdoje likęs navigacinis ženklas. "Jis Klaipėdos priemiestyje Bomelsvitėje stovėjo apie 100 metų ... toliau


 
Kuršių mariose - senovinė dorė
 

   Jūrų muziejus džiaugiasi nauju eksponatu. Tik prasidėjus laivybos sezonui į Kuršių marias bus nuleista pagal autentišką pavyzdį pastatyta dorė.

   Dalių ieškojo pas žvejus

   Senovinę valtį motoriniu varikliu, vadinamą dore, praėjusią vasarą užsispyrė pastatyti Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbuotojai.

   Šiandien dorė jau beveik gatava. Laivo medinė konstrukcija padaryta, liko tik įdėti motorą. Mechaninė dalis – velenas, sraigtai – buvo surinkti iš trijų skirtingų valčių ... toliau


 
Klaipėdos krašto diena paminėta - telieka džiaugtis?
 

   Ech, kad taip man – plačią ir dosnią dr. Algirdo Matulevičiaus širdį! Nuklausiau, kaip išeidamas iš Seimo parodų galerijos po Sausio 15-osios paminėjimo, “Amžinosios Rambyno kalno knygos” pristatymo, jis dėkojo organizatoriams: “Aukščiausio lygio renginys!” Tikrai – šįkart, regis, turėjo džiūgauti ir mano, amžinos priekabiautojos, širdis bei protas (t.y. istorinė sąmonė)! Pirmąkart oficialiai paminėta šios, 2004-2008 metų, kadencijos Seimo narių įteisinta Klaipėdos krašto diena! O šilutiškiai ir pagėgiškiai nesitenkino tik “namuos” atšvęsdami jubiliejinę 1923-ųjų Sausio 15-os datą (juk ji verta minėjimo net ir be “sukilimo” statuso), atkeliavo Seiman , atsiveždami ir pakilų žodį (renginį vedė šilutiškis Mintaras Smelevičius), ir autentišką pamario krašto dainą (Šilutės Kraštotyros draugijos folkloro ansamblis “Ramytė”, vadovaujamas Giedrės Pocienės )! Vertai buvo pagerbtas ir Martynas Jankus, anuomet, dar neaiškioje istorinėje situacijoje nepabijojęs tapti Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vadu; šį rugpjūtį švęsime ir jo, pelniusio Mažosios Lietuvos patriarcho titulą, 150-ąsiais gimimo metines ... toliau


 
Lietuva mini 85-ąsiais Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos metines
 

   Lietuva antradienį mini 85-ąsiais Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines.

   Šilutėje žmonės rinkosi prie granitinės lentos, kurioje iškalta deklaracija apie Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos. Šioje vietoje pamario gyventojai jau dešimtmetį sausio 15 dieną mini šią įsimintiną datą.

   Minėjime dalyvavę jaunieji Šaulių sąjungos atstovai rankose laikė Mažosios Lietuvos vėliavą.

   

   Paminėta ir Seime

   Seimo posėdyje antradienį paminėtos 85-osios Klaipėdos sukilimo, lėmusio Mažosios Lietuvos prijungimą prie likusios valstybės dalies, metinės ... toliau


 
Paminėta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena
 

   Šilutės rajono savivaldybėje paminėtos 1923 metų sausio 15-19 d. sukilimo, kurio metu Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos, 85-osios metinės. Prie šiam įvykiui pastatyto paminklinio ženklo įvyko minėjimas.

   

   Prie paminklinio ženklo kalbėjo Savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, kraštotyrininkas, buvęs pedagogas Algirdas Červinskas, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Jie priminė, kad nepaisant istorijos peripetijų Lietuva dabar yra viena valstybė, paminėjo tuos žmones, kurie siekė, kad Klaipėdos kraštas būtų prijungtas prie Didžiosios Lietuvos ... toliau


 
Mieste - sukilimo dvasia
 

   Sausio 15-oji tapo atmintina data ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir šiandieninei Lietuvai. Vakar buvo paminėtos 85-osios Klaipėdos sukilimo metinės.

   „Jei ne šis ryžtingas veiksmas ir jo sėkmė, kažin ar turėtumėme pajūrį, uostą bei vadintumėmės jūrine valstybe“, – apie istorinę 1923 metų Klaipėdos sukilimo reikšmę vakar pagerbdamas žuvusiuosius kalbėjo meras Rimantas Taraškevičius.

   Savivaldybės vadovai ir lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovai savo apsilankymu pagerbė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų, patriotų ir sukilimo dalyvių Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapus ... toliau


 
Uostamiestyje švęsta Klaipėdos krašto diena
 

   Klaipėdos krašto diena ir 85-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos metinės antradienį tradiciškai paminėtos uostamiestyje ir pirmąkart - Vilniuje.

   1923 m. sausio 15 d. įvykęs Klaipėdos sukilimas yra vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių, nulėmęs Lietuvos tapsmą jūrine valstybe. 85-osios jo metinės Klaipėdoje pažymėtos tradicinėmis ceremonijomis ir kultūriniais šventiniais renginiais.

   Naktį iš sausio 14-osios į sausio 15-ąją vyko žygis pėsčiomis "Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais" iš Gargždų į Klaipėdą ... toliau


 
Pirmąkart oficialiai paminėta Klaipėdos krašto diena
 

   Sausio 15 d., antradienį, pirmą kartą oficialiai minint Klaipėdos krašto dieną ir 85-ąsias Klaipėdos krašto susijungimo su Didžiąja Lietuva metines, į Seimo rūmus buvo atvežta Amžinoji Rambyno kalno knyga ir identiška jos kopija, kurioje asmeninius įrašus paliko šios kadencijos Seimo nariai, oficialiai įteisinę šios dienos minėjimą. Šiuo renginiu pradėti Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus, kurio 150-ųjų gimimo metinių jubiliejų minėsime šią vasarą, metai.

   Renginys buvo pradėtas Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtiniams mušant timpanus ir variniais pučiamaisiais grojant toccatą iš C ... toliau


 
Jau įpusėjo pasiruošimo kasmetinėi turizmo parodai „Vivattur“ darbai
 

   Ruošiantis tarptautiniai turizmo parodai “Vivattur 2008”, kurioje Pagėgių savivaldybė jau 3 metai iš eilės pristatys savo kraštą, stengsis pritraukti turistus, šiandien aptarti darbų buvo susirinkusi visa Pagėgiškių komanda: Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dainora Žilinskaitė, Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Loreta Razutienė, šio skyriaus specialistai Gvidas Stanišauskas, Rasa Žuklijūtė, Vika Pranckevičiūtė, viešųjų ryšių specialistė Aira Brunevičiūtė, Vilkyškių seniūnijos seniūnas Sigitas Stonys, Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir M ... toliau


 
Baugina senkanti istorinė atmintis
 

   Jaunieji Pagėgių krašto šauliai, vadovaujami A.Soročkos, prisimena istorijai svarbias datas.

   Prieš 85-erius metus Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Istorikai įvairiai vertina šią datą, tačiau akivaizdu viena - Lietuva atsiėmė dalį istorinių baltų žemių. Praeities teisėjas - laikas - kiekvienai kartai pasiūlo perkainoti istorinių ir politinių įvykių svarbą. Sudėtinga Mažosios Lietuvos istorija ne tik įvairiai interpretuojama, bet kartais net panaudojama politinei savireklamai.

   Kas mums yra tie žmogiškosios būties bangavimai, paženklinti karų datomis, taikos sutartimis, pasaulio žemėlapio dalybomis, po to sekusiais tarptautinės teisės aktais, neretai prisidėjusiais prie tautų išnykimo ... toliau


 
Klaipėdoje atidaroma paroda „Lietuvos kariuomenė Klaipėdoje 1923-1939 m.“
 

   Sausio 15 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, atidaroma paroda „Lietuvos kariuomenė Klaipėdoje 1923–1939m.“

   Parodos atidaryme dalyvaus krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, kiti svečiai.

   Paroda Lietuvos uostamiestyje atidaroma prisimenant 1923 m ... toliau


 
Žygis sukilimo takais
 

   Į tradicinį pėsčiųjų žygį 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais vakar patraukė per 100 įvairaus amžiaus savanorių.

   Vienas iš dalyvių – 21 metų Aidas teigė nebijąs tokio ilgio distancijos, nes prieš tai yra tekę įveikti sunkesnes keliones, o dalyvauti nusprendė paskatintas pilietiškumo.

   Žygeiviai iš visos Lietuvos suvažiavo į Gargždus, iš kur pėsčiomis leidosi į 25 kilometrų ilgio kelionę į uostamiestį.

   Pasak vieno iš žygio organizatoriaus Algimanto Liesio, nors istoriniai archyvai nemini, jog sukilėliai į Klaipėdą iš Gargždų taip pat keliavo, tačiau spėjama, kad čia galėjo būti vienas iš svarbių sukilimo taškų – karo ligoninė ... toliau


 
Į Seimą bus atvežta sunkiausia Lietuvos knyga
 

   Sausio 15 dieną pirmą kartą oficialiai minint Klaipėdos krašto dieną ir 85-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos sukakties metines, Seimo nariai paliks asmeninius įrašus specialiai šia proga į Seimo rūmus atvežtoje Amžinojoje Rambyno kalno knygoje - Mažosios Lietuvos svečių knygoje - sunkiausioje ir didžiausioje knygoje Lietuvoje. Tokia garbė suteikta todėl, kad būtent jie, Lietuvos Respublikos 2004-2008 metų kadencijos Seimo nariai, įteisino šios datos oficialų minėjimą.

   Amžinoji Rambyno kalno knyga Mažosios Lietuvos patriarchui Martynui Jankui buvo padovanota 1928 m ... toliau


 
Svečiai iš Vokietijos
 

   Praėjusią savaitę VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centre bei Šilutės muziejuje svečiavosi Vokietijos Europos akademijos gamtosaugos ir jos vystymo atstovai Gerd Wach, Heinz-Werner Persiel, Carola Sandkuehler, Julia Bolzek bei Vokietijos Paukščių apsaugos komiteto darbuotojas dr. Eberhard Schneider.

   Šilutės rajono savivaldybėje svečius priėmė Savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, mero pavaduotojai Stasė Skutulienė ir Jonas Jaunius, Administracijos direktorius Šarūnas Laužikas, kiti Administracijos specialistai bei Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, Savivaldybės Tarybos narė Dalia Drobnienė, Rusnės seniūnas Votiech Deniuš ... toliau


 
Kuršių neriją griauna... baubai
 

   Kuršių nerija jau kuris laikas garsėja labiau ne kaip unikali vieta, kurortas, o kaip nuolatinių skandalų draskomas nelegalių statybų poligonas, kur vienoje barikadų pusėje - draudėjai aplinkosaugininkai, o kitoje - savo užmačių neįgyvendinantys Neringos savivaldybės atstovai.

   "Vakarų ekspresas" pakvietė abi konfliktuojančias puses į redakciją susėsti prie apskrito stalo ir pabandyti išsiaiškinti, kodėl nuolat nesutariama ir kokia turėtų būti visų pamėgta Kuršių nerija.

   Gyvoje diskusijoje dalyvavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, Neringos tarybos narė Aurelija Stancikienė, Neringos vicemeras Arūnas Burkšas ir Neringos vyriausiasis architektas Viktoras Katarskis ... toliau

   

 
Mažosios Lietuvos miestai - naujame klaipėdiečio albume
 

   Edukacinis-kultūrinis centras "Metidė" šių metų pradžioje išleido Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos istorijos mokytojo Norberto Stankevičiaus parengtą nuotraukų albumą "Trys miestai". Leidinyje įamžinti Mažosios Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai trijuose dabartinio Kaliningrado srities rytinės dalies miestuose.

   Albumui autorius pasirinko Darkiemį (Oziorsk), Girdavą (Železnodorožnyj) ir Frydlandą (Pravdinsk), kuris lietuviškai vadintas Romuva.

   Pasak N. Stankevičiaus, minėti miestai yra istorinėje Nadruvos ir Bartos žemėje, buvusiame lietuvininkų krašte, o dabar tai kaimyninės Kaliningrado srities rajonų centrai ... toliau


 
„Krikščioniškos giesmės“ - po šimtmečių petrūkio...
 

   Sausio pradžioje vienoje iš Lietuvos liuteroniškųjų bažnyčių tradiciškai vyksta Viešpaties metų pradžios pamaldos, kurios ne tik suteikia progą tos parapijos liuteronims patirti šventę, bet ir sutelkia bendrai maldai bei apmąstymams kone po visą šalį - ne tik Vakarų Lietuvoje - išsibarsčiusius kunigus. 2008-ųjų pradžios pamaldos įvyko Vilniuje. Tiesa, kiek pavėluotai – sausio dvyliktą, nors šiaip orientuojamasi į artimiausią Trijų Karalių šventei šeštadienį. Tačiau vėlavimas buvo „proginis“, tad ir šventė ypatinga! Būsimojoje Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios istorijoje neabejotinai ryškia eilute turės būti įrašyta ir ši data: 2008 ... toliau

   

 
Kvietimas į „Amžinosios Rambyno kalno knygos pristatymą'' ir Klaipėdos kr. dienos minėjimą
 

   Maloniai kviečiame 2008 m. sausio 15 d. į Klaipėdos krašto dienos minėjimą ir „Amžinosios Rambyno kalno knygos pristatymą“ Seimo parodų galerijoje (Gedimino pr. 53, Vilnius). Renginio pradžia 14 val.

   Valentinas Mazuronis, Seimo narys ir Kęstas Komskis, Pagėgių savivaldybės meras

    ... toliau


 
Pranešimas apie rengiamą tradicinį pėsčiųjų žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais“
 

   2008 m. sausio mėn. naktį iš 14 į 15 vyks savanorių, šaulių, Lietuvos kariuomenės ir visuomenės atstovų aštuntas nakties žygis pėsčiomis maršrutu Gargždai– Klaipėda. Žygis skiriamas Klaipėdos sukilimo, užtikrinusio Lietuvos žemių apjungimą, 85– ioms metinėms paminėti.

   Žygį rengia Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius. Žygį remia Lietuvos kariuomenės daliniai, dislokuoti Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė.

   Žygio dalyviams, įveikusiems pėsčiomis visą maršrutą bus įteikti žygio dalyvio diplomai ... toliau


 
Pranešimas apie rengiamą tradicinį pėsčiųjų žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais“
 

   2008 m. sausio mėn. naktį iš 14 į 15 vyks savanorių, šaulių, Lietuvos kariuomenės ir visuomenės atstovų aštuntas nakties žygis pėsčiomis maršrutu Gargždai– Klaipėda. Žygis skiriamas Klaipėdos sukilimo, užtikrinusio Lietuvos žemių apjungimą, 85– ioms metinėms paminėti.

    Žygį rengia Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius. Žygį remia Lietuvos kariuomenės daliniai, dislokuoti Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė.

    Žygio dalyviams, įveikusiems pėsčiomis visą maršrutą bus įteikti žygio dalyvio diplomai ... toliau


 
Būrų gyvenimo dainiaus perlaidojimas vyko paslapčia
 

   Dalyvavo perlaidojant klasiką

   Prieš kelias dienas Lietuvoje buvo paminėtas lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 294-asis gimtadienis.

   „Visai nenustebčiau sužinojęs, kad tądien niekas neuždegė žvakutės ant klasiko kapo Tolminkiemyje“,- apgailestauja 1969 – 1980 metais Kauno restauratorių dirbtuvėms vadovavęs docentas Rimantas Šermukšnis.

   Jam ir dar keliems kauniečiams teko ne tik restauruoti apleistą Tolminkiemio (dabar Čistyje Prudy, Kaliningrado sritis) bažnyčią, bet ir 1979 metais dalyvauti pusiau slaptoje K ... toliau

   

 
Lankėmės Vilniuje ir Kaune
 

    Baigiantis metams Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojai dalyvavo seminare Vilniuje ir Kaune. Jo tema „Karaliaučiaus krašto lituanistinių mokyklų veikla ugdant lietuvių kalbą, tradicijos. Bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis.“ Seminarą organizavo Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Kolesnikova, Pedagogų profesinės raidos centro suagusiųjų ugdymo skyriaus vedėja Rasa Šavareikakitė ir Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas ... toliau


 
Be Dievo, nebus ir palaimos
 

   XVIII a. Tolminkiemio bažnyčioje kunigavo liuteronų kun. Kristijonas Donelaitis. Ten gimė garsioji poema “Metai”, kurią jis užbaigė malda.

   Kaimo žmogus jaučia, kad kiekvieną svarbesnį darbą reikia pradėti ir užbaigti su malda. Logika labai paprasta: Gal tuomet Dievas apsaugos medkirtį nuo griūvančio medžio?.. Gal tuomet, esant įsisiautėjusioje jūroje ar mariose, Dievas padės žvejui išsilaikyti valtyje?.. Gal tuomet Dievas leis po vasaros žemdirbiui su pasimėgavimu skinti gausų derlių?.. Gal tuomet nebus karo ir nereikės raudoti dėl artimųjų, namų ar turto netekties? ... toliau

   

 
2007 m. sausis-kovas
 

   KULTŪRA

   Balašaitis, Antanas. Mažosios Lietuvos kelias į enciklopediją. – Iliustr. // Voruta. – 2007, kovo 3, p. 1, 4–5 ; kovo 24, p. 4–5.

   Apie “Mažosios Lietuvos enciklopedijos” rengimą ir išleidimą.

   Kitkauskas, Napalys. Lutz'o Wenau, praturtinusio donelaitiką, atminimui. – Iliustr. // Donelaičio žemė. – 2007, kovas (nr. 3), p. 3–4.

   Apie lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gyvenimo ir veiklos tyrinėtoją bei populiarintoją Lutzą Friedrichą Wilhelmą Wenau.

   Kontrimas, Česlovas ... toliau


 
D. Elertas: ''Esu apliinkybių auka''
 

   Istorikas Dainius Elertas daugeliui pažįstamas kaip aktyvus kovotojas už uostamiesčio paveldo išsaugojimą. Klaipėda jam – ne svetimas miestas. Čia gyveno net kelios jo giminės kartos.

   Vaikystė – muziejuje– Kas Jus paskatino rinktis istoriją – tai, kad ir Jūsų senelė buvo istorikė, ar noras geriau pažinti savo ištakas?

   – Taip tiesiog susiklostė aplinkybės. Dalis mano vaikystės prabėgo Liepų gatvėje, Klaipėdos kraštotyros (dabartiniame Mažosios Lietuvos istorijos) muziejuje, kur mano senelė buvo direktorė ... toliau


 
Pašaukimas – tėvystė ir kunigystė
 

   Protestantizmą išpažįstantys dvasininkai tarnystę Dievui sėkmingai derina su šeimyniniu gyvenimu

   Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigams, kitaip nei jų kolegoms katalikų dvasininkams, tikėjimo dogmos nedraudžia kurstyti šeimos židinio. Tarnystė Dievui ir žmonėms gali būti suderinta su laimingo vyro ir tėvo statusu. Tuo įsitikinę „Šeimos“ pašnekovai – liuteronų kunigai Arvydas Malinauskas, Reinholdas Moras ir Liudvikas Fetingis.

   Kalėdos – darbe

   Kaip ir kasmet, taip ir šiemet per šv. Kalėdas 41 metų dvasininkas A ... toliau

   

 
Prisiminkime ''Marš, marš, kareivėli''
 

   Minint vieną Pagėgių kraštui svarbų istorinių įvykį – Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą, o kartu ir Lietuvos kariuomenės dieną, lapkričio pabaigoje vyko jau tradiciniu tapęs jaunimo renginukas “Marš, marš, kareivėli”. Jame dalyvavo ne tik Pagėgių jaunimas, Pagėgių jaunųjų šaulių 9 kuopa, bet ir svečių iš Tauragės geležinio vilko bataljono.

   Visus susirinkusius prie paminklo, skirto Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui, pirmiausia pasveikino Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Remigijus Špečkauskas ... toliau


 
Karaliaučiaus problema dar neišspręsta
 

   Norėdami suprasti Mažosios Lietuvos dabartinės padėties priežastis, turėtume žvilgtelėti į šio krašto tarptautinių santykių istoriją. 1919 m. Versalio konferencijoje Lietuva pateikė nepaprastai tvirtą pareiškimą, sakydama, kad lietuvių tauta nuo ankstyviausių laikų – tūkstantmečius gyveno prie Baltijos jūros ir nori turėti uostą, jog nori taikos. Ji neprašo sėdėti prie apskritojo stalo, prie kurio sėdi didieji ir derasi, tačiau nori būti pakviesta į tą kambarį, stovėti prie sienos ir girdėti, kas deramasi, o kai bus kalbama apie tėvynę Lietuvą, galėti pasisakyti, ir kad jos balsas būtų girdimas ... toliau


 
Šilutės parapijos choras
 

   Trečiadienis - choro diena. Iš parapijos namų pro langus ir duris pasklinda visa gama garsų. Vakare, kai suskamba sodrūs vyrų ir moterų balsai, taip ir norisi sustoti, o sustojus - minutėlę, paprasčiausiai, slapta pasiklausyti. Su pasididžiavimu širdyje galvoji: repetuoja Šilutės parapijos choras. Vadovas Valteris Matulis prieina tai prie vieno, tai prie kito. Nebara, bet pataiso. Vargu ar yra toks dalykas, kuris galėtu iš vėžių išmušti šį ramų ir visada taktišką žmogų. Jis gerai supranta, kad vieni ateina po sunkios darbo dienos, kitiems - jau sveikata ir amžius neleidžia užgiedoti kaip jaunystėje baltame lape įspaustą juodą natą ... toliau


 
Sutvarkys ir pasukamą tiltelį
 

   Jau antrą šimtmetį uostamiesčiui tarnaujantis pasukamas Pilies uosto tiltelis laukia pokyčių. Remontuojant Pilies uosto ir Danės krantines ketinama atnaujinti ir tiltelį.

   Keisis išvaizda

   Pasukamam tilteliui tvarkyti skirta 680 tūkstančių litų. Jį tvarkys ta pati Pilies uostą ir Danės krantines rekonstruojanti bendrovė „Hidrostatyba“ iš Gargždų.

   Šalia tiltelio jau atsirado krantinės įgriuvų. Manoma, kad jo pagrindas, esantis po vandeniu, taip pat gali būti apgriuvęs. Visa metalinė konstrukcija dar gera, bet sukimo mechanizmo krumpliaračiai yra išdilę ... toliau


 
Skambėjo sakralinės giesmės
 

   Šeštadienį Šilutės Naujojoje apaštalų bažnyčioje kelias valandas skambėjo vaikų balsai. Į sakralinių giesmių šventę susirinko gausus būrys vaikų ir moksleivių iš viso rajono – net per 300 giesmininkų.

   Šilutės Naujojoje apaštalų bažnyčioje laisvų vietų nebuvo. Gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino į šventę atplasnoję du angelai – VĮ „Meno artelė“ aktorės. Angelai kvietė jaunuosius giesmininkus iš Šilutės „Raudonkepuraitės“, „Žibutės“, „Gintarėlio“, „Pušelės“ vaikų darželių, Šilutės pradinės, Vainuto, Degučių, Gardamo, Katyčių, Juknaičių, Rusnės, Vilkyčių, Traksėdžių, Laučių M ... toliau


 
Jaučiuosi esąs salos atradėjas
 

   Žakainiai - Šilutės rajono, Gardamo seniūnijos kaimas, esantis pusiaukelėje tarp Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio. Prateka Tenenys. Kaimą garsina Žakainių piliakalnis ir paminklinis akmuo Martynui Mažvydui.

   Gražių gamtovaizdžių apsupti Žakainiai prasideda Mažaisiais Žakainiais vadinama 14 kiemų gyvenviete prie plento Švėkšna-Žemaičių Naumiestis, kuri toliau "išeina" į vienkiemius. Gardamo pusėje kaimas "atsiremia" į baltą beržyną, o beveik visa tvarkingais arimais sulanguota kaimo žemė telpa vingiuoto sraunaus Tenenio lanke ... toliau

   

 
Kraštotyrininkui Kazimierui Baniui kultūros ministerijos premija
 

   Lietuvos Respublikos kultūros ministerija apdovanoja Šilutės rajono savivaldybės kraštotyrininką Kazimierą Banį premija „Už etninės kultūros paveldo rinkimą - brandžius, išsamius etnografinius aprašus, folkloro rinkinius, materialaus paveldo kolekcijas, fotodokumentus, garso, vaizdo įrašus. Už etninės kultūros puoselėjimą ir skleidimą“.

   Premijos įteikimo iškilmės įvyks 2007 m. gruodžio 21 d. 11 val. Kultūros ministerijos Baltojoje salėje (J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius).

   Kazimieras Banys prieš dešimtmetį įkūrė vienintelį privatų Šilutės rajone muziejų, kuris randasi Rusnėje ir oficialiai yra vadinamas Etnografinė žvejo sodyba ... toliau


 
„Adomas Brkaas - Vydūno dvasios pakylėtasis“
 

   Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos galerijoje "L" (Herkaus manto g. 25) įvyks Bernardo Aleknavičiaus knygos "Adomas Brakas - Vydūno dvasios pakylėtasis" sutiktuvės.

   Renginyje dalyvaus: autorius, literatūrologė Jovita Saulėnienė, leidėjas Antanas Stanevičius. Dainuos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis "Vorusnėlė". Vakarą ves dr. Dalia Kiseliūnaitė.

   Ištisus du dešimtmečius, 1919 - 1938 metų laikotarpiu, Adomas Brakas buvo neoficialus Klaipėdos krašto mažlietuvių kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo vadovas ... toliau


 
Klaipėda senuose atvirukuose
 

   Šiandien 16.30 val. Meno bibliotekoje (J. Janonio g. 9) bys pristatytas naujas leidyklos "Libra memelensis" leidinys, skirtas mūsų miesto istorijai, albumas "Klaipėda senuose atvirukuose". Pristatymo metu bibliotekoje bus atidaryta ir paroda "Klaipėdos karališkojo miesto ženklai".

   Iš žymiausių Klaipėdos kolekcininkų reinkinių sudarytas albumas "Klaipėda senuose atvirukuose" išleistas pirmą kartą Klaipėdos knygų leidybos istorijoje. Tai 256 puslapių spalvotas albumėlis kietais viršeliais, skirtas Klaipėdos miesto praeičiai, užfiksuotai atvirukuose ... toliau


 
Adventinė popietė Agluonėnuose
 

   Būdamas Vanagų parapijos kunigu, kun. Reichlodas Moras pasitelkęs jaunimą iš Klaipėdos, Agluonėnų mokykloje pradėjo organizuoti adventines popietes. Dabar vargu ar įsivaizduotume Adventą be tradicinės šventės Agluonėnų mokykloje. Pati miestelio bendruomenė pamatė, kad ir savo jėgomis galima suruošti puikią šventę.

   Šventės pradžioje susirinkusius sveikino direktorės pavaduotoja Loreta Stanevičienė, seimo narys Petras Gražulis, giedojo mažoji solistė - Romualda Milašiūtė. Šventės metu giedojo ir mokyklos merginų ansamblis (vad ... toliau


 
Istorinis sandėlis - ties išlikimo riba
 

   Dar vienai uostamiesčio kultūros vertybei iškilo grėsmė. Įtariama, kad dėl iš abiejų pusių intensyviai pradėtų statybų pradėjo trūkinėti Danės upės krantinėje stovinčio istorinio sandėlio lubos, sienos, ėmė trupėti plytos.

   Buvusiame sandėlyje įkurto vyno restorano "Petit Marseille" savininkas tvirtina, kad tokia situacija kelia pavojų darbuotojams bei klientams. Restorano darbuotojai raštu jau kreipėsi į pastato šeimininką, prašydami imtis priemonių dėl nesaugių bei pavojingų darbo sąlygų ... toliau

   

 
Didžiausias įdomybes piliavietė atvers kitąmet
 

   Pilies uosto rekonstrukcija archeologams suteikė galimybę ištirti dar nematytas kelių šimtmečių senumo medines pilies įtvirtinimo konstrukcijas, o kitąmet čia turėtų būti aptikta dar įvairesnių radinių.

   "Ką atkasame, be abejo, yra įdomu. Tai, ką radome, bus galima sulyginti su brėžiniais. Lietuvoje čia yra vienintelė vieta, kurioje išlikusios tokios senos medinės konstrukcijos", - sakė archeologas Gintautas Zabiela.

   Prieš porą mėnesių piliavietėje pradėtų kasinėjimų metu aptikti trikampio formos įtvirtinimai iš medžio ir akmenų - ravelinas ... toliau

   

 
Istorinėje Kauno prezidentūroje paminėtas Tilžės aktas
 

   Istorinėje Kauno prezidentūroje iškilmingai paminėta Tilžės akto pasirašymo data ir Kauno visuomenei pristatyta Vytenio ir Junonos Almonaičių knyga „Šiaurės Skalva“. Į renginį atvykusiems svečiams buvo surengta ekskursija po Laikinosios sostinės Prezidentūrą. Ekspozicijų salėse buvo galima apžiūrėti parodą „Pasaulio skautijai 100 metų“. Parodoje pristatoma Lietuvos ir pasaulio skautų istorija. Per fotografijas, dokumentinę medžiagą, organizacijų vėliavas, stovyklų gaireles, kaklaraiščius, skautų žymenis-ženkliukus bei apdovanojimus, stovyklų plakatus ir skautų darbelius pristatoma skautų veikla ir jų gyvenimo būdas ... toliau


 
2006 m. spalis-gruodis
 

   RELIGIJA

   Barasa, Darius. Senosios Šilutės krašto kapinės – archyvai po atviru dangumi. – Iliustr. // Šilokarčema. – Šilutė, 2006, spal. 31, p. 10. – (Šilainės sodas).

   Petronytė, Jurga. Kryžių griovėjams – maro grėsmė. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. – 2006, spal. 27, p. 1, 13.

   Apie senąsias Klaipėdos krašto kapines ir jų būklę.

   KULTŪRA

   Aleknavičius, Bernardas ; Žalys, Aleksandras. J. Zauerveino nuopelnai – ypatingi // Klaipėda. – 2006, lapkr. 14, p. 4.

   Dėl Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Jurgio Zauerveino atminimo įamžinimo ... toliau


 
Kūrybos įvairovėje - ir Mažosios Lietuvos motyvas…
 

   Lapkričio 12-ą Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko kiek neįprastas literatūrinis renginys - nors dalyvavo tik „saviškiai“ kūrėjai bei atlikėjai, tai buvo tarptautinio renginio (projekto) dalis. Jau dešimtą kartą vilniškė biblioteka įsijungia į kasmet lapkričio mėnesį organizuojamą Šiaurės šalių bibliotekų savaitę, kai sutartą dieną daugelyje Skandinavijos, o taip pat Baltijos šalių bibliotekų vyksta vienai kuriai temai skirtas vakaras.

   Šiemetinio renginio tema - „Moterys kūrėjos“ ... toliau


 
Geriausias paminklas - knyga
 

   Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas išleido trečiąjį knygos „Garbusis Šilokarčemos pilietis“ leidimą. Knygoje daug žinių ir nuotraukų apie Hugo Šojų. Knygos leidimą parėmė Irena Čižauskienė.

   Trečiadienį Hugo Šojaus dvare, jaukioje Šilutės muziejaus parodų salėje, kur eksponuojamos muziejininko Dariaus Barasos nuotraukos apie Šojaus šeimą, lankytojams pristatyta trečią kartą leidžiama knyga apie dvarininką, miesto mecenatą Hugo Šojų. Artėjant vyro netekties metinėms, Irena Čižauskienė, pasitarusi su vaikais ir artimaisiais, nusprendė finansuoti H ... toliau


 
Seniai seniai Tilžės mieste...
 

   Bent jau šių eilučių autorė savame sovietinio išsilavinimo „bagaže“ Tilžės taikos nesuranda... Gal šiandienos moksleivių žvilgsniams atveriama platesnė ir „stereoskopiškesnė“ panorama, kurioje išryškėja ne tik mitologizuotos (teigiama prasme) Mažosios Lietuvos su iškiliaisiais Mažvydo, Donelaičio, Bretkūno vardais kontūrai, bet ir daugiasluoksniai, daugiabriauniai, vokiškosios lemties paženklinti Rytprūsiai? O mums, vyresniajai kartai, telieka džiaugtis vis dar ištinkančiais atradimo džiaugsmais ... toliau


 
Mažvydo ir Vydūno takais
 

   Krentant gelstantiems medžių lapams, kai visa gamta ruošiasi poilsiui, Kraupiškio (Uljanovo) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo moksleiviai važiavo į ekskursiją. Ji skirta pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – 460-osioms metinėms. Pabuvojome Ragainėje (Nemane) ir Tilžėje (Sovetske), aplankėme su lietuvybe susijusias šių miestų vietas.

   Gidė papasakojo mokiniams apie Karaliaučiaus kraštą, kuriame nuo seno gyvena daug lietuvių, sakydama, kad ekskursija teminė ir skalvių žemėje ieškosime istorinės praeities ... toliau


 
Martynas Kavolis (1897-1979)
 

   Šiais metais sukanka 110 metų kaip 1897 m. lapkričio 14 d. Gargžduose (Kretingos aps.), bažnyčios kantoriaus šeimoje, gimė teisininkas ir evangelikų liuteronų kunigas Martynas Arminas Kavolis. Augo Batakiuose, kur tėvas taip pat dirbo evangelikų liuteronų bažnyčios kantoriumi. 1915 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją, 1918 m. – vokiečių mokytojų aukštuosius kursus Ylavoje, o 1919 m. – dar ir Kaune. 1916-18 metais mokytojavo pradžios mokykloje Tauragėje, 1919 m. – Žemaičių Naumiestyje. 1921 m. įstojo ir 1925 m ... toliau


 
Lietuvininkų ąžuolams Agluonėnuose – ankšta?
 

   Taip jau sutapo, kad Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną (spalio 16-oji), Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” būstinėje (H. Manto g. 47, Klaipėda) susirinkę bendrijos seimelio nariai bei lietuvininkų parke sodinę ąžuolus turėjo susirūpinti ir lietuvininkų ąžuolais, pasodintais atgimusios Lietuvos pirmaisiais metais.

   Susirinkusiems seimelio narė agluonėniškė dr. Silva Pocytė perskaitė Agluonėnų gyvenvietės bendruomenės kreipimasį į Lietuvininkų bendriją, kuriame rašoma: "Šių metų [2007] kovo mėn ... toliau


 
Kelionė į Tilžę - viena įstabiausių kelionių literatūros istorijoje
 

   Neringiškė, Klaipėdos Hermano Zudermano mokyklos mokinė, Martyna Feser pristatė savo režisuotą filmą pagal Hermano Zudermano romaną "Kelionė į Tilžę". 35 minučių trukmės filmo aktoriai - Nidos miestelio gyventojai labai džiaugėsi šio filmo premjera ir buvo pirmieji šio kūrinio kritikai. Daugiau apie filmą mums papasakos jo sumanytoja bei režisierė Martyna Feser.

   Kaip kilo mintis sukurti šį filmą?

   Šias metais švenčiame 150-ąsias H. Zudermano metines, šia proga Šilutėje įsikūręs H. Zudermano klubas paruošė projektą ... toliau


 
Prisijaukinome Žodį ir Debesį – o Istoriją?..
 

   Šilutė tikrai nėra Dievo pamirštas užkampis. Bent jau patys šilutiškiai netūno kampe; tai liudija ir vieno iš svarbiausių miesto kultūrinių centrų - Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos „aktyvus režimas“: čia ne tik kasdien „tyliuoju režimu“ skleidžiama knygos šviesa, bet ir nuolat vyksta įvairūs renginiai- parodos, knygų pristatymai, šventės ir pan. Svarbiausioji šios nelengvos, visą darbuotojų kolektyvą užgriūvančios rūpesčių naštos „kaltininkė“ - jaunatviško entuziazmo kupina, deganti, ieškanti (ir randanti) bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė ... toliau

   

 
Apie Mažvydą ir Zudermano klubą
 

   Leidinys “Knygos kelias. Mažvydo kelias” H.Zudermano klubo veiklos panoramoje

   Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas rugsėjo 30 d. pažymėjo veiklos 15-metį. Klubo veiklos kryptys skelbtos 1996 m. klubo išleistoje knygoje “Rašytojas ir gimtinė”, primintos pastarajame leidinyje “Knygos kelias. Mažvydo kelias”, jos ne kartą akcentuotos kituose klubo leidiniuose, straipsniuose. Veiklos kryptys pagrįstos moksline literatūra ir kalbotyra, kultūrinio gyvenimo tyrinėjimais.

   Kadangi spaudoje pasirodė informacijos, abejojančios paskutine klubo veiklos programa, priminsiu šias kryptis ... toliau


 
Tauragės liuteronų parapijai - 440 metų
 

   Šiais metais Tauragė šventė garbingą jubiliejų – sukako 500 metų nuo jos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose (1507 m. funduota katalikų bažnyčia).

   1549 m. Melchiorui (Merkeliui) Šemetai vedus Onos Bartoševičiūtės-Hlebavičienės dukterį, Tauragė atiteko Šemetoms. 1567 m. Žemaitijos kaštelionas M. Šemeta miestelyje pastatydino evangelikų liuteronų bažnyčią ir įsteigė parapiją. Iki šiol istorikai šiuos nuopelnus priskirdavo jo sūnui Jonui Šemetai. 1567 m. birželio 24 d. naujai bendruomenei išlaikyti M ... toliau


 
Rutha Bajorat
 

   Rutha Bajorat

   1930.10.18 - 2007.09.18

   Praėjusią savaitę mirtis mus išskyrė su Rutha Bajorat, Vokietijoje, Oburursel mieste, gyvenusia nuoširdžia Šilutės bičiule, aktyvia Vokietijos ir Lietuvos draugijos nare, jautria gydytoja, pedagogikos žinove, daug jėgų ir jausmų atidavusia mūsų mieste vaikų ugdymo ir kultūros įstaigoms.

   Priekulėje gimusi ir augusi R.Bajorat karo audrų buvo nublokšta į Vokietiją, kur daug metų ten dirbo pediatrijos ir fizioterapijos srityse. Ten sukūrė šeimą su dailininku Archibald Bajorat, kilusiu iš Šilutės ... toliau


 
Ar mažosios Lietuvos reikalų Tarybai jau skamba varpai?
 

   Ne tik Mažosios Lietuvos Reikalų tarybos nariai, bet ir tokie prijaučiantys pašaliečiai, kaip šių eilučių autorė neseniai sulaukė jos pirmininko Vytauto Šilo laiško, kviečiančio į ataskaitinį- rinkiminį susirinkimą bei raginančio pasvarstyti: ar įmanoma tolimesnė MLRT egzistencija? Ši pesimistinė perspektyva buvo pagrįsta finansinių sunkumų argumentais: pastatą Jakšto g. 9 įsigiję naujieji šeimininkai ne tik žada kelti nuomos kainą, bet ir artimiausiu metu pareikalaus išsikelti iš mažyčio kambarėlio, kuriame įsikūrusi Tarybos būstinė su jau daugelį metų kaupta bibliotekėle, dokumentacija ir pan ... toliau


 
Lietuvių kalbos mokytojų konferencija Tilžėje
 

   Lietuvninkų sostapile Tilže,

   Vandenų vilnimis vainikuota,

   Tavo akmenys glūdi nebylūs,

   Tavo bokštų smailieji špiliai,

   Tavo siauros gatvelės išnyra

   Mirtingoj Tilžės mūrų migloj

   Siaučia Nemunas – daužo abu krantus.

   

   Taip rašė poetė Birutė Baltrušaitytė apie Tilžę, kur po vasaros atostogų Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių kalbos mokytojai susirinko į konferenciją, skirtą 2007–2008 mokslo metų pradžiai.

   Susirinkusius viešbučio „Rusija“ (Rossija) konferencijų salėje lietuviškomis dainomis ir eilėmis sveikino Ragainės (Nemano) 2-osios vidurinės mokyklos lietuviškų klasių moksleiviai ir mokytojai ... toliau


 
Tyla, kai išskrenda gandras
 

   Atšventęs Šv. Baltramiejaus atlaidus arba per radiją išklausęs etnologo Liberto Klimkos išminties, staiga sustoji savo rudenėjančio gyvenimo šešėlyje, ausyse pasigesdamas per vasarą girdėto garso. Nei sparnų šlamesio, nei snapų kalenimo. Lyg dalgiu kas būtų tau prie kojų paklojęs tylą. Neprisiverti niekam dėkoti už drebulės lapuose čežantį virpėjimą, nes žinai, kad kaip kasmet, teks susitaikyti su kurtumu, kuris lieka išskridus gandrams, užgesus vasaros žaibams, atsivėrus rudens melancholijai. Betgi ne viskas ir ne visuomet tyliai išeina ... toliau


 
Po 30 metų Kentauras atgavo galvą
 

   Atgaivinti Klaipėdos skulptūrų parką, atverti jį naujiems menams - tokia intencija Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir VšĮ „Menų gatvė“ vakar surengė parke meno akciją „Kit-kas“.

   Renginio metu pirmą kartą visuomenei buvo atvertas paslaptingas rūsys pylime, esantis parke šalia krepšinio aikštelės. Žmonės spėliojo, jog šioje vietoje buvęs vyno rūsys, ledainė, kapinių sargo būstinė. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas negausiai susirinkusiems miestelėnams papasakojo šios vietos istoriją ... toliau


 
2006 m. liepa-rugsėjis
 

   2006 m. liepa-rugsėjis

   KULTŪRA

   Aleknavičius, Bernardas. Enzys Jagomastas – tautinio aktyvumo žadintojas. – Iliustr. // Šilokarčema. – Šilutė, 2006, rugpj. 8, p. 9–10. – (Šilainė).

   Bagdonavičius, Vacys. Pokalbis su prof. dr. Viktoru Falkenhahnu Vilniuje, Rūtų g. 13, 1971 m. rugpjūčio 25 d. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2006, rugpj. 18, p. 4 ; rugpj. 19, p. 4–5.

   Apie vokiečių kalbininko profesoriaus pažinties su lietuvių tauta ir Vydūnu pradžią bei viešnagę Lietuvoje.

   Gaulia, Vytautas. Mažoji Lietuva ir Sūduva // Donelaičio žemė ... toliau


 
Martynos Jankaus vardo premijos skiriamos už veiklą Mažosios Lietuvos paveldo srityje 2007 metų laureatai
 

    Martyno Jankaus vardo premija už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėjimą, saugojimą, puoselėjimą ir garsinimą yra įsteigta 2006 metais.

   Premijos steigėja ir fundatorė Martyno Jankaus vaikaitė Ieva Jankutė

   Martyno Jankaus vardo premija teikiama kasmet rugpjūčio mėnesį Bitėnuose, Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje. Šis laikas ir vieta pasirinkta neatsitiktinai. Rugpjūčio 7 - oji Martyno Jankaus gimimo diena. 1981 metais Bitėnuose, Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje, buvo pradėtas gaivinti Martyno Jankaus, Bitėnų ir Rambyno kalno didingos praeities atminimas ... toliau


 
Paskutiniai 2007-ųjų gandro pavakariai
 

   Kviečiame Jus rugpjūčio 24 dieną (penktadienį) atvykti į Bitėnų kaime vyksiančią gandrų palydėtuvių šventę „Paskutiniai 2007-ųjų gandro pavakariai“

   Programoje:

   11.00 Tradicijų prisiminimas, rugių vainikai ūkininkams

   11.20 – Gandrų monitoringo apibendrinimas

   11.40 – Foto parodos „Gyvenimas po Bitėnų dangum“ pristatymas

   11.50 – Susipažinimas su tradiciniais amatais

   12.10 – Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Šiaurės Skalva“ pristatymas

   12.30 – Laikraščio „Rambynas“-2, Bitėnų antspaudo, monetos ir prekinio ženklo pristatymas

   13 ... toliau


 
Knygos „Šiaurės Skalva“ pristatymas
 

   Šių metų liepos 20 dieną Viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“ Kaune išleido antrą atnaujintą ir papildytą knygą „Šiaurės Skalva : keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“, kurią parengė du autoriai, Mažosios Lietuvos mylėtojai Vytenis ir Junona Almonaičiai. Joje 208 psl. su iliustracijomis ir spalvotu žemėlapiu, kuriame pažymėta 120 svarbiausių lankytinų vietų (pirmajame leidime (2003) buvo tik 160 psl. ir 86 lankytinos vietos). Autoriai atliko milžinišką darbą ieškodami faktų archyvuose ir bibliotekose, vartydami dulkėtus rankraščių ar leidinių puslapius, ne vieną kartą apvažinėjo aprašomas vietoves, kalbėjosi su dabartiniais šio krašto gyventojais ... toliau


 
Tradicinis dailininkų pleneras M. Jankaus muziejuje
 

   2007 m. liepos 26 dieną (ketvirtadienį)prasideda tradicinis dailininkų pleneras, kuris vyks M.Jankaus muziejuje(Bitėnuose, Pagėgių sav.). Jau penktą kartą jis baigsis paveikslų parodos po atviru dangumi atidarymu Sueigos pas Martyną Jankų metu – rugpjūčio 4 d. Šiais metais plenere dalyvaus 5 aukšto lygio menininkai: vilniečiai Gintaras Kraujelis (vitražistas, tapytojas, dailininkų sąjungos narys), Kazys Kęstutis Šiaulytis (dailininkų sąjungos narys), Sigutė Ach (knygų iliustratorė), Audronė Vorevičienė(tapybos ant šilko specialistė) ir Algimantas Vorevičius (miniatiūrų autorius)iš Šakių ... toliau


 
Įėjimą į viduramžių Kionigsbergą palaidos namo statybos
 

   Kaliningrado centre statomo daugiabučio namo statybų aikštelėje archeologai aptiko viduramžių miesto Kionigsbergo liekanas. Specialistai teigia, jog tarp surastų rūsių gali būti įėjimas ir į slaptus Kionigsbergo požemius.

   Rusijos mokslų akademijos Archeologijos instituto mokslininkai drauge su Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus archeologais, vienoje centrinių Kaliningrado gatvių vykdydami Sambijos archeologinę ekspediciją, atvėrė du kultūrinius sluoksnius.

   Jokiuose istoriniuose šaltiniuose neminimoje ir niekada netyrinėtoje vietoje jie surado viduramžių bei XVII-XIX amžiaus miesto liekanas ... toliau


 
Šilutės Hugo Šojaus dvaro išsaugojimas
 

   Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Dautarto raštą, kuriame dėkojama už rūpinimąsi išsaugoti istorinės Mažosios Lietuvos kultūrinį savitumą, Šilutės Hugo Šojaus dvaro paveldą. Rašte teigiama, kad pritariama projektui „Šilutės miesto kultūrinės ir gamtinės aplinkos integravimas į regiono turizmo infrastruktūrą, restauruojant Hugo Šojaus dvaro kompleksą bei sutvarkant miesto parką“ ir minėtu reikalu kreiptasi į Finansų ir Kultūros ministrus dėl pirmumo teikimo šiam projektui igyvendinti ... toliau


 
Jurgis Sprogys (1902-1967)
 

   Šiemet sukako 105-eri metai, kai gimė, ir 40 metų, kai mirė, evangelikų liuteronų kunigas diakonas Jurgis Sprogys. Gimė jis 1902 III 21 d. Kuršlaukiuose, Dovilų parapijoje. Baigęs pradinius mokslus Laugalių ir Dovilų mokyklose, dirbo savo tėvo ūkyje. Jo tėvas Martynas Sprogys (1868-1933 III 23) buvo klimkiškis Dievo žodžio sakytojas ir auklėjo šeimą pamaldumo dvasioje. Jo žmona Urtė Žvilikė pagimdė 17, bet užaugo tik 6 vaikai. Iš jų vienas buvo Jurgis, kuris nuo 1924 metų Advento patyrė širdyje perversmą kaip pats rašė: „nuo to laiko norėjau savo Viešpačiui viernai ir ištikimai tarnauti“ ... toliau

   

 
Jonas Urbonas (1807-1886)
 

   (1807-1886)

   Šiemet sukako du šimtai metų, kai 1807 m. balandžio15 dieną Bandužiuose, prie Klaipėdos, gimė Jonas Urbonas (Urbans) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, mokytojas, poetas. Baigė greičiausiai Karalienės mokytojų seminariją. 1830-34 metais mokytojavo Vilkyškiuose (II mokytojas), 1834-52 m. Pagėgiuose, 1852-66 m. Tilžės Prūsuose (1919 m. prijungtuose prie Tilžės), nuo 1866 metų Įsrutyje (gimnazijos vyresnysis mokytojas). Bendradarbiavo su lituanistu mokytoju Friedrichu Beckeriu (1805-1890, beje, MLE nurodyti mirties metai 1891 yra klaidingi), talkino šiam rengiant pirmąją lietuvių literatūros chrestomatiją „Lietuvininkas“ („Der kleine Littauer“, 1866), reklamavo jo knygas ... toliau


 
Med.dr. Leonardas Poviliūnas
 

   Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo Lietuvoje labai mažai lieka gydytojų. Vilniaus ir Kauno universitetai ruošia naujus gydytojus, bet jų trūkumo nespėja papildyti. Tuo naudojasi įvairūs apsišaukėliai asmenys, pasivadinę gydytojais.

   ***

   Mes tada buvom Vilniaus un-to medicinos fakulteto priešpaskutinio kurso studentai. Mums, studentams, aiškinta:

    kai baigsite, jus tuojau pašauks į kariuomenę, nes dar vyksta karas, o fronte kasdien žūna ir gydytojai. Paprastai tik ką baigusius universitetą gydytojus karo metu siunčia į pulkus ... toliau


 
Draugiškas lietuvininkų susiėjimas
 

   XIX asis lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susiėjimas, įvykęs birželio 30-ą Priekulėje, buvo draugiškas ir smagus. Tam toną davė ir vyskupo Mindaugo Sabučio sveikinimo žodis prieš oficialiąją dalį (o ją pradėjo ligšiolinė bendrijos pirmininkė dr. Silva Pocytė, tuoj perleidusi vadovavimą renginio vedėjai priekuliškei Giedrei Pakers bei sekretorei – klaipėdiškei Rūtai Paplauskienei). Vyskupas, pabrėžęs Mažosios Lietuvos aktualizavimo, paveldo saugojimo, kultūrinių tradicijų tąsos prasmingumą, kritiškai įvertino pastaruoju metu spaudos puslapiuose pasirodančius poleminius straipsnius, anot kalbėtojo, grįstus emocijomis ir neskatinančius produktyvaus darbo ... toliau

   

 
Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos pirmininkui Vytautui Šilui - 70!
 

   Paskutinį birželio penktadienį į buvusiosios Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijos patalpas rinkosi svečiai su puokštėmis gėlių. Beje, šį kartą tradicinė posėdžių salės apstatymas visai nepriminė susirinkimų atmosferos. Garbingus svečius pasitiko Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos vedėja p.Tatjana Šilienė ir atsakingoji sekretorė Birutė Kurgonienė. Žmonių susirinko daugiau negu buvo tikėtasi. Po trumpo p. Birutės įžanginio žodžio Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos pirmininko Vytauto ŠILO 7O-mečio jubiliejaus proga išsirikiavo eilutė sveikintojų ... toliau


 
J.Vaiškūnas,V.V.Landsbergis: Ar Seimas sugebės apginti Valstybinę kalbą?
 

   Prieštaringai vertinamas “Vardų ir pavardžių įstatymo projektas” pagaliau pasirodė internete. Viešojoje erdvėje iki šiol jo nepavykdavo rasti nei internautams, nei žurnalistams, nei europarlamentarams... Dėl to kilo daug neaiškumų, pirmiausia dėl svetimųjų raidžių.

   2006 05 30 Lietuvos Radijo 1-os programos laidoje “Lietuvos diena” Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės pavaduotoja J.Palionytė stebėjosi, kodėl žurnalistai pasigavo tik tris q w ir x raides bei kaltino diskusijų dalyvius neskaičius paties įstatymo projekto, kuris esą numato pavardžių rašymą su visais įmanomais pasaulio tautų diakritiniais ženklais, jeigu tik ta tauta naudoja lotyniškojo pagrindo raidyną ... toliau


 
Pagėgiai 1307-2007 metais
 

   Iš spaudai rengiamos atnaujintos ir papildytos knygos

   „Šiaurės Skalva. Keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“ teksto

   PAGĖGIAI 1307–2007 METAIS.Miesto istorijos bruožai Pagėgiai įsikūrę aukštėliau užliejamo Nemuno slėnio pakilusioje lygumoje, vakarų vėjus užstojančio pušyno pašonėje. Viename sename žemėlapyje Pagėgiai pavaizduoti ant kalvos, kiek šiauriau Velnežerio. Tad gali būti, kad pirmųjų pagėgiškių gyvenimo pėdsakų reikėtų ieškoti ant vadinamojo Pagėgių kalno, maždaug kilometras į pietvakarius nuo šiandieninio miesto centro, kur stovi technikos istorijos paminklu laikytinas senasis vandens bokštas ... toliau


 
2006 m. balandis-birželis
 

   STRAIPSNIAI

   2006 m. balandis-birželis

   KULTŪRA

   Aleknavičius, Bernardas. Rusnės metai su Erčiumi Jurgenaičiu. – Iliustr. // Šilokarčema. – Šilutė, 2006, bal. 25, p. 10. – (Šilainė).

   Apie Rusnės giedotojų draugijos “Tiltas” įkūrimą 1921 m. ir jos seniūną Erčių Jurgenaitį.

   Bagdonavičius, Vacys. Adomas Brakas – Vydūno talkininkas ir bendražygis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2006, bal. 26, p. 1, 7.

   Gogolka, Karin. Unser Memelland : 40. Bezirkstreffen West. – Iliustr. – Vok. k. // Memeler Dampfboot ... toliau


 
Surinkiminiški būrų bruožai Kristijono Donelaičio „Metuose“
 

   Surinkimininkų (žr. „Pietizmas Mažojoje Lietuvoje“ http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=449) askezę ir požiūrį į pasilinksminimus Mažojoje Lietuvoje yra aprašęs evangelikų liuteronų kunigas Vilius Gaigalaitis: „Pirmesniůse Czesůse Surinkimininkai labai nůbaźnai elgesi ir wien tarp sawo dwasißku Draugu artimoje Draugysteje laikesi, Szwentomis Dienomis prieß Diewo Szlužbą jie susirinkdawo prie Bažnyczios ypatiškose Wietose, pasikalbėdawo apie sawo Dußių Ißganimą, savo Prisiwertimą, apie Pagundymus bei Wargus“ (Gaigalaitis, 1904, 44) ... toliau

   

 
„Gandro pavakariai“ Bitėnuose
 

   Vykdant Jungtinių tautų vystymo programos ir Aplinkos ministerijos remiamą projektą „Baltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenes“, Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, Rambyno regioninio parko direkcija ir Bitėnų kaimo bendruomenė suorganizavo renginį „Gandro pavakariai“. Šeštadienį, balandžio 21- ąją, pasipuošę, su pavasarinių gėlių puokštelėmis rankose, bitėniškiai prie Rambyno- Bitėnų kapinaičių sutiko svečius- žinomą magnolijų augintoją šilutiškę Eugeniją Murauskienę, kuri vieną medelį nutarė dovanoti Bitėnų kapinaitėms, bičiuliais ir pagalbininkais tapusius Vilkyškių vidurinės mokyklos gamtos mylėtojų būrelį „Lašelis“, vadovaujamą mokytojos – metodininkės Marytės Gečienės, Šilutės kultūros ir pramogų centro etnografinį ansamblį Verdainė“, vadovaujamą Reginos Jokubaitytės ... toliau


 
Archyvuose glūdinti Mažosios Lietuvos dvasia
 

   Gyvoji lietuvininkų būtis, regis, traukiasi, dyla, dar parusendama mažais židinėliais - mūsajame pamario krašte ar tolimuosiuose žemynuose... Skausmingai suvokdami, kaip mažlietuviškoji kultūra, gyvenimo būdas, dvasia ir materija vis labiau panyra į „amžių klodus“, kartu galime džiaugtis, kad randasi entuziastų, kuriems šio, išnykstančio, krašto „dvasios archeologija“ yra ne tik laisvalaikio hobis, bet ir kasdienė profesinė veikla, dėl savo „privalomumo“ neprarandanti Pašaukimo įspaudo.

   Šiandien kalbiname Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresn ... toliau

   

 
Rambynas - ne tik kalnas, bet ir laikraštis
 

   Garbė ir nuoširdi padėka redkolegijos nariams, vadovams – p. Dianai Milašauskienei (vyriaus. redaktorė), p. Giedrei Skipitienei (atsak. redaktorė). Išleistas pirmasis meninėmis ir reportažinėmis fotografijomis (autorius – Eugenijus Skipitis, leidinio techninis redaktorius) iliustruotas Rambyno (2007 m. kovas) numeris! Puikus sumanymas, o taipogi ir profesionaliai atliktas darbas. Žinoma, talkino Lietuvos istorijos laikraštis Voruta, bet ir rengėjai smagūs. Negana to – leidinys turi ir tarptautinės registracijos numerį: ISSN 1822-7163 ... toliau


 
Rambyno laikraštis - Redakcijos žodis
 

   Pavasaris kas kartą kitoks. Ar yra tekę jį pamatyti vilkintį vienodu drabužiu? Kažin ar teko. Gamtos rankų pulsas ne visada vienodu laiku pievose paberia žiedus, iš tolybių parskraidina paukščius, į jų snapus įdeda mūsų primirštą giesmę. Kaip pasakytų anapilin išėjęs Bitėnų kaimo išminčius: „Vienodo potvynio nebūna. Viešpaties laikrodis ir paskuba, ir pavėluoja“. Tačiau kiekvienais metais, nuskambėjus vieversio varpeliui, atidarai žalius pavasario langus, mintyse surikiuoji mažus ar didelius žemdirbio darbus, sustoji ant kokio nors Bardinų, Bitėnų, Pempynės, Šereitlaukio, Opstainių ar Vilkyškių kalnelio, kad rastum tinkamiausią vietą kur tuos darbus padėti ... toliau


 
Atsiminimų taku
 

   Mamos Lėnos Srūgytės-Gocentienės gyvenimo pasakojimai. Daug kartų jų klausiausi, įsiminiau, kai ką pradėjau žymėtis, užsirašinėti. Vėliau juos parodydavau, paskaitydavau, pildydavau. Jos patikimai vedamas, ėjau nuostabių gyvenimo, atsiminimų taku...

   Srūgių tremtis ir sugrįžimas.

   Kilus I pasauliniam karui, carinės Rusijos kareiviai 1914 – 1915 m. žiemą, kaip ir tūkstančius kitų Prūsijos ir Paprūsės gyventojų, areštavo tėvą Anskį, mamą Elzę ir prievarta išvežė, ištrėmė į Rusijos gilumą. Tiesa, Srūgių duktė dar kurį laiką buvo likusi pas tetą Ievutę Rupkalvikę-Fumrotienę (1888 – 1969 V 29), bet ji, matydama kad abu tėvai toli Rusijoje, davė išgabenti ir mažąją Martą ... toliau


 
Jubiliejinė Mažosios Lietuvos dainų šventė
 

   2006 metais sukako 110 metų nuo tada, kai Rambyno kalne buvo suorganizuotas didesnis renginys - Joninės. Žmonių susibūrimai čia vykdavo ir iki tol, tačiau kaip tik prieš 110 metų šis kalnas įgavo renginių organizavimo vietos statusą. Nuo to laiko renginių būta išties daug. Dažniausiai jie buvo susiję su čia gyvenusių mažlietuvių saviraiška, visuomeniniu judėjimu. Ypač buvo švenčiamos Joninės. Šiame krašte nebuvo švenčiama daug švenčių, bet Joninės buvo vienintelis ir svarbiausias nuo seno minimas vardadienis ... toliau


 
Mažosios Lietuvos kelias į enciklopediją
 

   Kokia buvo pradžia

   Savo moksliniu palikimu ir jo skelbimu po Antrojo pasaulinio karo Kanadoje ir JAV atsidūrę lietuvininkai ėmė rūpintis praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje. Kartu rūpėjo ir su politine Mažosios Lietuvos padėtimi ir jos likimu supažindinti angliškai skaitantį pasaulį. Tai turėtų būti straipsnių rinkinys „Mažosios Lietuvos problemos – The Problems of Lithuania Minor“. Jį reikėtų pasiųsti pasaulio žymiems politikams ir universitetams „kad liktų amžinu lietuvininkų buvimo Mažojoje Lietuvoje liudininku“ ... toliau

   

 
Ar Kristijonas Donelaitis buvo pietistas?
 

   Skaitant Kristijono Donelaičio XVIII a. poemą „Metai“ galėtų kilti klausimas: ar poemoje nuolankaus pamaldumo, asketizmo ir darbštumo siekis atėjo iš pietizmo (Pietizmas – tai moralinis žmogaus atsinaujinimas, giliai dievobaimingas krikščioniškas pamaldumas bei atsisakymas pasaulietiškų tuštybių, darbais pasireiškiąs meile artimui; tokio nusiteikimo srovė pradedant XVII amžiumi buvo nukreipta prieš viešosios Bažnyčios ortodoksinį sustingimą, vėliau prieš vadinamąją šviečiamąją racionalistinę teologiją) ar ne? Ar būrų poetas iš tikrųjų buvo pietistas (žr ... toliau

   

 
2006 m. sausis-kovas
 

   RELIGIJA

   Aleknavičius, Bernardas. Kodėl mes išlikome? – Portr. // XXI amžius. – 2006, kovo 1, p. 8–9.

   Apie vyskupo Motiejaus Valančiaus ir kalbininko, evangelikų liuteronų kunigo Fridricho Kuršaičio, kitų Mažosios Lietuvos dvasininkų šviečiamąją, lituanistinę veiklą Lietuvos ir lietuvybės labui.

   Klaipėdos “Sandora”. – Iliustr. // Memeler Dampfboot. – Oldenburg, Jg. 158, nr. 3 (2006), priedas „Vokiečių žinios Lietuvoje“, p. 1.

   Apie 1989 m. atkurtą Klaipėdos evangelikų–liuteronų parapijos kultūros ir labdaros draugiją, tęsiančią 1904 m ... toliau


 
Bibliotekininko tapybos paroda
 

   Liudviko Rėzos kultūros centro Juodkrantėje parodų salėse sausio 15 – vasario 28 dienomis buvo eksponuojamas Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas “Krašto ir vandenų atspindžiai”.

   Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos komplektavimo skyriuje, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” seimelio narys, Mažosios Lietuvos atsakingasis sekretorius. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga ... toliau


 
Įvardijus įgalinti būti
 

   Nedidelė saujelė Mažosios Lietuvos „autochtonų“ (ne tiek Klaipėdos krašte užsilikusių, kiek po visą pasaulį išsibarsčiusių) tikrai gali džiaugtis, kad priedermės ĮVARDINTI šį kraštą (t.y. įgalinti jį BŪTI) ėmėsi pasišventėliai mokslininkai, kurių nuoseklią jau dešimtmečius vykdomą veiklą galbūt inspiravo (leidžiame sau pafantazuoti) įprastame - de jure, ir de facto žemaitiškame – jaunų dienų pasaulyje vis išnirdavusios „svetimybės“: atšiaurių veidų keistakalbiai ir keistavardžiai kaimynai, geriantys kafiją ir sudiržusiais pirštais spaudžiantys nematytas aptrintas, bet prašmatnias knygas ... toliau


 
Klaipėdos krašto atmintina diena
 

    Šiais metais pirmą kartą 1923 metų Klaipėdos sukilimo data oficialiai minima kaip Klaipėdos krašto atmintina diena, nes pernai ją įteisino LR Seimas. Kaip ir kiekvienais metais sausio 15 dieną Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba organizavo šventinį vakarą Vilniuje Jakšto g. 9. Į šventinį vakarą susirinko patys aistringiausi Mažosios Lietuvos mylėtojai, jos istorijos ir kultūros paveldo saugotojai bei propaguotojai. Apie sukilimo reikšmę ir svarbą dabar ir anuo metu nepriklausomai Lietuvai kalbėjo MLRT pirmininkas Vytautas Šilas, MELI vyresn ... toliau


 
Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkui – Ariadnos premija
 

   Naujųjų metų išvakarėse buvęs gardamiškis, o dabar Vilniuje gyvenantis Algirdas Žemaitaitis apdovanotas Ariadnos Pėteraitienės premija, kuri kasmet skiriama už nuopelnus rengiant Mažosios Lietuvos enciklopediją ar kitaip padedant saugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Premiją įsteigė Kanadoje gyvenanti garsaus lietuvių kalbininko profesoriaus, Klaipėdos universiteto garbės daktaro Viliaus Pėteraičio šeima.

   Algirdas Žemaitaitis - inžinierius mechanikas, mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialistas ... toliau


 
Keli K. Kropaičio biografiją papildantys duomenys
 

   Nedaug težinome apie XIX a. Mažosios Lietuvos poetą, publicistą, pedagogą Kristupą Kropaitį. Jis neminimas ne tik 1966-1988 m. išėjusiose trijose sovietinėse enciklopedijose, bet ir JAV (Bostone) publikuotoje Lietuvių enciklopedijoje (1953-1966 m.), nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu – 2001 m. išleistoje Lietuvių literatūros enciklopedijoje. Taip atsitiko ne dėlto, kad jo įnašas į lietuviškąją kultūrą būtų menkas, o todėl, kad stokojama duomenų ir apie jo gyvenimą bei visuomeninę veiklą. Vienintelės iki šiol patikimesnės žin-ios pateiktos leidinyje Lietuvos TSR bibliografija Knygos lietuvių kalba ... toliau

   

 
Tilžės aktas galioja - todėl įpareigoja
 

   Pradėsime nuo tvirtinimo, kad prieš 88 metus pasirašytas Tilžės aktas apie Mažosios Lietuvos ir Lietuvos valstybės integralumą tebegalioja. Prisiminsime kaip jis atsirado ir kokį poveikį jis yra padaręs per tuos 88 metus.

   Lietuvių liaudies patarlė sako: proga pasitaiko, tačiau nesikartoja! Kai dvi grobuoniškas imperijas (ar būna kitokių?) - Vokietiją ir Rusiją išsekino I pasaulinis karas, Didžiosios Lietuvos lietuviai pasinaudojo šia proga ir 1918 metų vasario 16 d. paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybės aktą ... toliau


 
Vilniuje susitiko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai
 

   Pirmadienis, lapkričio 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė su darbo vizitais į Vilnių atvykusius Estijos Respublikos Prezidentą Tomą Hendriką Ilvesą (Toomas Hendrik Ilves), Latvijos Respublikos Prezidentę Vairą Vikę - Fraibergą (Vaira Vike – Freiberga) ir Lenkijos Respublikos Prezidentą Lechą Kačinskį (Lech Kaczynski).

   Trišaliame susitikime Baltijos valstybių vadovai aptarė regionui aktualius energetikos ir infrastruktūros projektus, bendrų pozicijų derinimo Europos Sąjungos kaimynystės, prisijungimo prie euro zonos ir Šengeno erdvės, lapkričio pabaigoje Rygoje vyksiančio NATO valstybių vadovų susitikimo klausimus ... toliau


 
Būtų juokinga, jei nebūtų per daug rimta
 

   Ponas A. Nikžentaitis (neužmirškite, kad jis Lietuvos istorijos direktorius, habilituotas istorijos mokslų daktaras) savo pareiškimais dėl Klaipėdos krašto okupacijos 1923 metais sulaukė griežto atkirčio. Mėgindamas kiek ne kiek pasiteisinti, jis prieš kurį laiką viename dienraštyje išspausdino straipsnį „Ar istorinės tiesos ieškojimas yra baudžiamas?“ Na, jeigu autorius, nesuvokdamas, ką jis daro ir sako, teiraujasi visuomenės paaiškinimo, kaipgi neatsakyti į jo desperatišką klausimą, nors yra rimto pagrindo menyti, kad šis žmogus neįstengė pasimokyti iš savo klaidų ... toliau


 
Pranešimas spaudai dėl konkurso M. Jankaus muziejaus direktoriaus pareigoms eiti
 

   Konkurse Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktoriaus pareigoms eiti dalyvavo 2 kandidatai, nors prašymus dalyvauti buvo pateikę 3. Konkursą laimėjo Liudmila Burzdžiuvienė, gyv. Šilutėje, dirbusi pedagoginį darbą Šilutės pradinėje mokykloje, šiuo metu dirbanti Šilutės muziejuje muziejininke etnografe. L. Burzdžiuvienė turi aukštąjį išsilavinimą. 1981 m. ji baigė Šiaulių K. Preikšo pedagoginį institutą, pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos specialybės visą kursą ir gavo pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją ... toliau


 
„Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio...“
 

   Bitėnuose įteiktos Martyno Jankaus premijos už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėjimą ir puoselėjimą

   Praėjusį penktadienį, tradicinio Pagėgių savivaldybės renginio „Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose“ išvakarėse, įteiktos premijos, kurias įsteigė Mažosios Lietuvos patriarcho vaikaitė Ieva Jankutė.

   Vertinimo komisija: Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktorius, Vydūno draugijos pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius ( komisijos pirmininkas), Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė ir Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius ( premijos fondo administratorius) ... toliau


 
Paskirtos Martyno Jankaus premijos
 

    Vieno iš žymiausių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Martyno Jankaus vardo premijos, kurias įsteigė jo anūkė Ieva Jankutė, paskirtos žymiems Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojams bei puoselėtojams.

   Vorutos leidyklos, kuri administruoja premijų skyrimą, sudaryta vertinimų komisiją: pirmininkas - Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktorius, Vydūno draugijos pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, nariai - Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė bei Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyriausias redaktorius Juozas Vercinkevičius išnagrinėjo gautus pasiūlymus, ... toliau


 
Prarastoji rytų Prūsijos istorija: vilko vaikų likimai
 

   2006 m. liepos 29 d. atidaroma paroda skirta Vilko vaikams „Prarastoji rytų Prūsijos istorija: Vilko vaikų likimai“.

   Parodos autorės: dr. Ruth Kibelka – Leiserowitz (Berlyno Freie Universität, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), dr. Silva Pocytė (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas).

   Skaudi ir tragiška yra Rytų Prūsijos dalies, po Antrojo pasaulinio karo atitekusios Sovietų sąjungai (Kaliningrado sritis), ir jos gyventojų pokarinė istorija ... toliau


 
Rytprūsiški motyvai Thomo Manno festivalyje
 

   (Neobjektyvūs pastebėjimai)

   Jau kaip man šiemet knietėjo pakliūti į Thomo Manno festivalį! Gi tema –„Kultūros kraštovaizdžiai. Miestai po lūžio: Klaipėda, Kaliningradas, Gdanskas“ – žadėjo žvilgsnį į Rytprūsius, į neatskiriamą jų dalį – Mažąją Lietuvą; nesgi: nuo ko šie trys miestai „nulūžo“, nors ir ne vienu metu, ir skirtingų likimų ištikti? Iškart galima pasakyti, jog nuosekliausiai, plačiausiai („istoriškiausiai“ – o tai juk tolygu: „sąžiningiausiai“) buvo pristatytas Kionigsbergas/Karaliaučius/Kaliningradas ... toliau


 
Tautos sąmonėje Valdovų rūmai jau atstatyti
 

   Šie žodžiai – iš poeto Marcelijaus Martinaičio kalbos, pasakytos per jau penktą kartą surengtas Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjų pagerbimo, daktaro Juozo Kazicko premijų įteikimo iškilmes Vilniuje liepos 6 – ąją, karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Rūmus atkuria valstybė, prie šio istorinio projekto prisideda Lietuvos žmonės, jam įgyvendinti bent po litą paskyrė daugiau kaip 56 tūkst. rėmėjų.

   „Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie Valdovų rūmų atkūrimo geru žodžiu, idėjomis ar parama ... toliau


 
Meilės Bitėnams pilnas gyvenimas
 

   Virš mūsų plevendamas atminties sparnas minkštame šešėlyje priglaudžia dažniausiai kuklius bendražygių nuopelnus, o drauge praleistos valandos tampa mūsų nuosavybe. Jau žinome, kad likusią savo gyvenimo dalį eisime paskui jų padarytus darbus, kurie papildys mūsų siekius, atvers tautos gelmių suvokimo prasmę. Girdėdami praeityje užgęstančio laiko virpėjimą, dėkojame tiems, kurių dėka galėjome nušluostyti dulkes nuo mūsų būties paveikslo, nors kartais tas istorijos suskaldytas vaizdinys būna aštresnis už veidrodžio šukę ... toliau


 
Senieji gynybiniai itvirtinimai Klaipėdos krašte
 

   Per daugelį amžių įvairios gentys, istoriniai procesai ir visa kita Mažojoje Lietuvoje bei jos šiaurinėje dalyje – Klaipėdos krašte paliko įvairiausių pėdsakų, tarp jų ir gan įvairius gynybinius įtvirtinimus. Tame krašte nuo priešų gintis ruošėsi skalviai ir kuršiai, kai kur kūrėsi atvykėliai vikingai. Vėliau savo gynybinius įrenginius (neretai ant senesniųjų baltų piliakalnių) statė Prūsijos kryžiuočių ordinas, ramesniais laikais rūpintasi pasienio su LDK apsauga, karų amžiais per kraštą žygiavo švedų, rusų, prancūzų ir kitokios kariuomenės ... toliau


 
Iškalbūs XIX a. II pusės mažlietuvių dokumentai
 

   XIX a. II pusėje Prūsija, laimėjusi svarbius karus su Danija (1864), Austrija (1866) bei Prancūzija (1870–1871), dalines vokiečių žemes suvienijo į vieną galingą imperiją. Tokių valstybių ir politika imperialistinė. “Geležinio kanclerio” O. Bismarcko ir Kulto reikalų ministro A.Falkio iniciatyva pradėtas nuožmus tautinių mažumų asimiliavimo procesas. Visi šiame krašte gyvenę lietuvininkai, mozūrai (lenkai), lužitėnai, šveicarai, prancūzai, danai privalėjo tapti “grynais vokiečiais” (rein Deutschen) ... toliau


 
Šviesus Martyno Jankaus namų slenkstis
 

   Ar vien Rambyno kalno legendų šaukiami važiuojame į Bitėnus? Pasotinę žvilgsnį širdžiai mielais Nemuno vingių peizažais, atminties minutei užsukame į Bitėnų kaimo kapinaites , kur amžinam poilsiui atgulęs V. K. Banaitis, M. Jankus, Vydūnas, paskutinė šio krašto mažlietuvė Elena Grigolaitytė – Kondratavičienė. Kai kukliuose antkapiuose perskaitęs vardus ir pavardęs, panūsti sužinoti daugiau apie sudėtingo likimo kraštą ir jo žmones, belieka miško keliuku važiuoti į Bitėnų žalumoje šviečiantį baltą namelį, kuriame dabar įsikūręs Martyno Jankaus muziejus ... toliau


 
Martyno Jankaus premija
 

   Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ įsteigė kasmetinę Martyno Jankaus premiją. Premijos mecenatė –Martyno Jankaus anūkė Ieva Jankutė.

   Kasmetinė premija už Martyno Jankaus gyvenimo ir kūrybos populiarinimą skiriama žurnalistams, kraštotyrininkams, muziejininkams ir visiems tiems, kam, rūpi Mažosios Lietuvos likimas.

   Premija kasmet bus įteikiama, rugpjūtyje, Bitėnuose.

    ... toliau


 
Klaipėdos krašto švietimo situacija: Adomo Brako pavyzdys - nuo Tilžės iki Vytauto Didžiojo gimnazijos
 

   Klaipėdos krašto kultūrinės raidos savitumas XX a. pirmoje pusėje buvo sąlygotas kelių šimtmečių raidos Prūsijos valstybėje ir Vokietijos imperijos sudėtyje bei radikalių geopolitinių pokyčių nulemtų 1919 m. Versalio taikos dokumentuose.

   Neabejotinai ilgalaikį poveikį Klaipėdos krašto kultūrinio landšafto susiformavimui turėjo reformacijos įsigalėjimas Prūsijos kunigaikštystėje XVI a., o vienas svarbiausių faktorių įtvirtinant reformaciją buvo švietimo reforma ir raštingos visuomenės formavimas ... toliau


 
1929-ieji. Rambynas, Joninės
 

   Šeštadienį iš pat ankstyvo ryto dangus buvo apniukęs, dar ir vėjas ne vasariškas pūtė, jokio ūpo trenkties ant tojo Rambyno Joninių švęst nebturėjau, nors ne vieną metą džiaugiaus su tais lietuvybės pasišventėliais smagiai pasibuvus, aukštom prakalbom bei dorovingom dainom sielą nuo kasdienos griešnų minčių nuskaistinus, o juk dar per tokias patriotiškas šventes ir manoji puikybė būn paglostyta: je, esmi ponia Liepienė, didei nusipelniusiojo Jurgio Liepos žmona! Ale… ale ir tų didžiųjų linksmybių įkaršty tarpais tenk pajusti baimingumą širdies kertelėj krebždenant: ar tai tikt nėr grieks - Perkūnui klonioties, šventą ugnį anam kūrenti, vaidilutėm pasirėdžius garbinti tuos čėsus, kai lietuviai Pono Dievo nepažino; juk tai lygu nusigręžimui nuo Jo, lygu Jėzaus Kristaus kančios paniekinimui… Vėlek turiu pasijusti maža neišmanėle mergelike šalia tvirtai ant žemės stovinčiųjų ir garsiai savo teisybę apreiškiančiųjų ... toliau


 
Kelionė į karalių miestą su Arvydu Juozaičiu
 

   Vilniškė knygų prekybos ir leidybos bendrovė “Mūsų knyga” savo tinklalapyje (http://www.musuknyga.lt) apie Arvydo Juozaičio knygą “Karalių miestas be karalių” (Klaipėda: “Eglė”, 2006) – naujausią kelionę į istorinę Prūsiją, kuriai aprašyti autoriui prireikė net 280 puslapių, taip sakoma:

   Artimiausio Lietuvos kaimyno – Karaliaučiaus krašto – šiandienai skirta aštuonioliktoji publicistikos knyga. Istorinei prūsų ir lietuvių žemei, lietuvių raštijos motinai, likimas lėmė audringą, skaudų ir įdomų likimą ... toliau


 
Kelionė į karalių miestą su Arvydu Juozaičiu
 

   Vilniškė knygų prekybos ir leidybos bendrovė “Mūsų knyga” savo tinklalapyje (http://www.musuknyga.lt) apie Arvydo Juozaičio knygą “Karalių miestas be karalių” (Klaipėda: “Eglė”, 2006) – naujausią kelionę į istorinę Prūsiją, kuriai aprašyti autoriui prireikė net 280 puslapių, taip sakoma:

   Artimiausio Lietuvos kaimyno – Karaliaučiaus krašto – šiandienai skirta aštuonioliktoji publicistikos knyga. Istorinei prūsų ir lietuvių žemei, lietuvių raštijos motinai, likimas lėmė audringą, skaudų ir įdomų likimą ... toliau


 
Pagėgių viešoji biblioteka - svarbus kultūros židinys
 

   Kitąmet Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka švęs gražų – septyniasdešimties metų veiklos ir gyvavimo jubiliejų. Tačiau jau dabar planuojama šventinių renginių programa. Belaukiant prasmingos šventės, derėtų prisiminti pirmuosius knygos mylėtojų bei platintojų darbų žingsnius. Tuo labiau, jog Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, ne vienerius metus po darbo aukodama savo laisvalaikį, kruopelytė po kruopelytės kruopščiai rinko istorijos faktus.

   Sunki pradžia

   Istorikų teigimu, pirmą kartą Pagėgiai paminėti 1281 metais ... toliau


 
Senieji Karaliaučiaus krašto vietovardžiai
 

   Labai svarbi bet kurios kultūros paveldo dalis yra kalba ir ypač vietovardžiai, arba toponimai. Kalba, susidarius aplinkybėms, gali ir išnykti, o vietų vardai natūraliai įsispraudę žemės paviršiuje, išlieka ilgam, ir iš to galima spręsti, kas nuo seno gyvenę toje ar kitoje teritorijoje, kas buvo tos ar kitos kultūros atstovai ar nešėjai. Ne veltui vietovardžių reikšmę akcentavo mūsų toponimikos tėvas K. Būga, vadindamas juos „žemės kalba“, toponimikas A. Vanagas, teigdamas, jog vietovardžių ir ypač vandenvardžių tyrinėjimas „gali duoti svarbių duomenų apie seniausių tautų gyvenimo periodus, apie jų protėvynę ir migraciją“ ... toliau


 
Nemunas - valstybės siena - Lietuvos pasienis
 

   „Vorutos“ žurnalistų Danos Buinickaitės ir Juozo Vercinkevičiaus pokalbis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vadu, pulkininku Genadijumi KUZNECOVU. Pirmiausia, kada buvo įkurta Pagėgių pasienio užkarda, suformuoti kadrai?Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 –ųjų kovą, tų pačių metų spalį imta rūpintis užtikrinti Valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą – prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba ... toliau


 
Pagėgių rašytojai visi lygfūs
 

   Pagėgių rašytojai lygūs visi: ir valdininkai, ir alkoholikai

   „Skubu į darbą“, - taip sutiktam smalsiam praeiviui šmaikščiai pernai pavasarį atsakinėdavo dviejų knygų autorė, 2002-aisiais Pagėgių krašto Metų žmogumi išrinkta pagėgiškė Bronė Savickienė. Garbaus amžiaus moteris nuolatiniu darbu įvardindavo šešias dienas per savaitę Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje trejetą valandų teksto rinkimą kompiuteriu. Būtent ten buvo perrašomas antroje rudens pusėje pasirodęs naujas B.Savickienės romanas „Dėmės saulėje“ ... toliau


 
Akrostichą naudojo ne tik M. Mažvydas
 

   Jokūbas Ašmonas - žymus sakytojas klimkiškis, religinis veikėjas, Vydūno dėdė Jokūbas Ašmonas (1800 XI 2-1862 V 2) gimė ir mirė Priekulės parapijos Lankupių kaime Klaipėdos apskrityje. 1924 XI 15 d. Klaipėdoje sudarytų draugijos Ewangeliško Lietuwininkų Senojo Surinkimo įstatų priede Evangeliški surinkimai Lietuvoje išvardintas kartu su kitais nusipelnusiais jau mirusiais 62 sakytojais.

   Kad galėtų Dievo karalystės anksti pajaustam darbui visiškai atsidėti, liko nevedęs bei perleido tėvų ūkį jaunesniajam broliui, išsiderėjęs sau kuklų išlaikymą ... toliau


 
Iššifruotas dainos žodis
 

   Vis dar iki šiol neišsisklaidžiusių abejonių polemiką sukėlė lenkų kalbininko ir literatūros istoriko, Breslavo universiteto profesoriaus Vladislavo Nėringo [Władisław Nehring] straipsnis, 1889 metais išspausdintas tęstiniame moksliniame žurnale Beiträge zur kunde der indogermanischen Sporachen („Indogermanų kalbotyra“), pavadintas Ein altes Denkmal der litauischen Sprache („Senas lietuvių kalbos paminklas“). Jame V. Nėringas pateikė Saksonijoje, Drezdeno mieste, surastoje šilko juostoje išaustą lietuviškos dainos posmą:

   ANO 1512 PAS MAMUZES AUGAU WARGA NEZINOJAU PO DARZITI WAIKSZCZODAMA WAINIKITI PINAU EIAU ISZ DARZICZE DARZA MARTA MERAU PUOLE MANA WAINIKITIS NU MANA GALMUZES MANA

   Tiek pateikėjas V ... toliau


 
Lietuviški motyvai Hermann'o Sudermanno ''Lietuviškose apysakose''
 

   Kalbant apie XIX a. istorinius atspindžius grožinėje literatūroje, galima rasti ne vieną tekstą, nukeliantį mus į Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto aplinką, buitį. Šiuokart iliustratoriumi pasirinksime klaipėdiškį, vokiečių tautybės rašytoją Hermann Sudermann, kurio kūrybą ir perteiktus vaizdinius palyginsime su Klaipėdos krašto metraštininkės Ievos Simonaitytės kūryba.

   H. Sudermann platesnei lietuvių visuomenei ilgą laiką buvo nepažįstamas, ir tik pastaruoju metu jis vėl sugrįžta į Lietuvos ir ypač Klaipėdos krašto kultūrinę erdvę ... toliau


 
Bitėnuose paminėta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 83-osios metines
 

   Praėjusį šeštadienį Bitėnuose (Pagėgių sav.) Martyno Jankaus muziejuje paminėta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 83-osios metinės.

   Martyno Jankaus muziejus kasmet rengia svarbių Mažosios Lietuvos istorijos datų paminėjimą Gruodžio ir sausio mėnesių renginiai skiriami 1918 m. pasirašytam Tilžės aktui ir 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos. Renginyje kaip niekad gausiai, dalyvavo vietos politikai, Pagėgių savivaldybės tarybos nariai: Vrginijus Komskis, Bronius Būdvytis, Edmundas Mieliulis, Remigijus Kelneris, Eugenijus Dargužas, Alvydas Dumbliauskas ... toliau


 
Paroda „Šeimos albumų istorijos: klaipėdiškiai 1944-1960“
 

   2005 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (mokslo darbuotojos dr. Ruth Kibelka-Leiserowitz, dr. Silva Pocytė, IV kurso istorijos specialybės studentas Vasilijus Safronovas, BOSCH‘o fondo stipendininkė Katharina Röper) vykdė projektą „Šeimos albumų istorija(os). Klaipėdos krašto pokario laikotarpis 1944–1960 m. m.”. Projekto metu buvo surinkta ir sukataloguota keletas šimtų nuotraukų. Pirmasis šio darbo rezultatas - 2006 m. sausio 13 d. 16 val. Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma paroda „Šeimos albumų istorijos: klaipėdiškiai 1944–1960 m ... toliau


 
Kvietimas senųjų fotonuotraukų parodos „Šeimos albumų istorijos: Klaipėdiškiai 1944-1960 m.“
 

   Kviečiame į senųjų fotonuotraukų parodos „Šeimos albumų istorijos: klaipėdiškiai 1944–1960 m.“,pasakojančios apie Klaipėdos krašto gyventojus pokario metais, atidarymą, kuris įvyks 2006 m. sausio 13 d. 16 val.

   Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Klaipėda, Didžioji Vandens g. 6).

   2006 m. sausio 14 d. 13 val. paroda atidaroma Agluonėnų (Klaipėdos rajonas) seniūnijos patalpose.

   Parodos organizatoriai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ... toliau


 
Pirmasis Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus skrydis į Rumunija
 

   Gruodžio 8-9 dienomis LR Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Rumunijoje. Tai pirmasis Lietuvos Prezidento oficialus apsilankymas Rumunijoje. Iki tol nei vienas LR Prezidentas nebuvo lankęsis šioje šalyje Prezidentą lydėjo LR Seimo nariai, Lietuvos verslininkų delegacija ir gausus būrys žiniasklaidos atstovų.

   Truputį sitorijos

   Įvairios Lietuvos enciklopedijos apie Rumuniją pateikia panašias žinias. Daugiausia žinių žinoma yra JAV išleistoje “Lietuvių enciklopedijoje”(1956, t.26 .p.115-124)

   Keletą faktų norėtume paminėti ... toliau


 
Gerbiami Mažosios Lietuvos mylėtojai!
 

   Pranešu apie mano organizuojamus renginius.

   Spalio 21 d. (penktadienį) 16 val. Pagėgių savivaldybės salėje skaitysiu paskaitą „Pirmieji Pagėgių vietovardžio paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose“

   Spalio 22 d. (šeštadienį) 16 val. senosiose Naujienos kaimo evangelikų liuteronų kapinaitėse (miške prie Mociškių girininkijos) bus šventinamas krikštas Viliaus Gaigalaičio tėvų Mikelio ir Edės atminimui. Dalyvaus kunigas Mindaugas Kairys, istorikė Silva Pocytė.

   Maloniai kviečiu dalyvauti abiejuose renginiuose ... toliau


 
Lietuvių kilmės mįslę įmenant / Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui
 

   Lietuvių etnogenezės problemoms nagrinėti yra skirtos autoriaus knygos Lietuvių kalbos kilmė (Vilnius, 1984 m.), Lietuvių tautos kilmė (Vilnius, 2005 m.) ir kartu su archeologu Aleksiejumi Luchtanu ir antropologu Gintautu Česniu parengta dabar leidžiama knyga Iš kur mes kilę, taip pat daugybė straipsnių. Toliau dirbant šia kryptimi buvo prieita prie naujų išvadų, papildančių ankstesnius teiginius ir leidžiančių daryti reikšmingus apibendrinimus. Svarbiausi iš tų apibendrinimų bus čia trumpai išdėstyti, suprantama, pateikiant juos plačiame iš anksčiau žinomų duomenų kontekste ... toliau


 
Mažoji Lietuva: „Grąžinkite Jankui, kas priklauso Jankui“…
 

   Mažojoje Lietuvoje, Bitėnuose, vykusiame kasmetiniame susiėjime bandoma praskleisti kultūros paveldo naikinimo Mažojoje Lietuvoje uždangą

   Česlovas Juršėnas – sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose globėjas

   Trečius metus iš eilės Bitėnuose, Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijoje, netoli Tilžės ir Ragainės, prie garsiojo Rambyno, ant Nemuno kranto rengiama „Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose“. Šiemet sueigos globėjas buvo LR Seimo pirmininko pavaduotojas, žurnalistas Česlovas Juršėnas ... toliau


 
Pas Martyną Jankų suėjo Lietuvos šviesuomenė
 

   Šeštadienį šalies žurnalistai, kultūros, meno ir visuomenės veikėjai būriais suėjo, suvažiavo į legendomis apipintą Rambyno kalną pasisvečiuoti pas Mažosios Lietuvos patriarchą Martyną Jankų. Spaustuvininko ir visuomenės veikėjo dvasia tebetraukia žmones ten, kur šimtmečiais buvo puoselėjama lietuvybė, iš kur lietuviškas žodis maitino carinės Rusijos prispaustus Didžiosios Lietuvos gyventojų sielas ir ugdė tautinę savimonę.

   „Mes čia jau treti metai sueiname kaip giminės“, - sveikindamiesi vieni su kitais sakė atvykusieji iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės ir kitų Lietuvos vietų ... toliau


 
Pastatytas paminklas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimui
 

   Baigiamame rekonstruoti Pagėgių miesto parke galingas kranas ant iš anksto paruošto pamato užkėlė daug tonų sveriantį paminklą. Akmenyje iškalta motina, ant rankų laikanti kūdikį, simbolizuoja Didžiąją Lietuvą, prie savęs priglaudusią Mažąją Lietuvą.

   Paminklą pastatyti padėjo ir jo kūrėjas skulptorius Steponas Juška. "Šilokarčemos" pakalbintas skulptorius sakė gyvenąs Tauragės dvare, ten turi įsirengęs ir kūrybines dirbtuves. 1980 metais baigęs tuometinį Telšių dailės technikumą S.Juška teigė rimtesne kūryba užsiimantis tik paskutiniuosius dešimt metų ... toliau


 
Sakytojai Klaipėdos krašte po II pasaulinio karo
 

   Antrojo pasaulinio karo metais visi Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kunigai šį savo kraštą pametė, o ir po karo nė vienas vienintelis nebesugrįžo. Tiesa, vienui vienas Smalininkų parapijos kunigas Gruodis, kuris save vadinosi Wilhelm Grodde, buvo pabėgti, reikia manyti, pramiegojęs. Bet tas vienintelis pasilikusis kunigas Grodde prie altoriaus nebestojo. Pradėjo vargonuoti Jurbarko katalikų bažnyčioje, o 1957 metais repatrijavo į Vokietiją. Bažnyčios, jei kurios ir nesugriautos, tai bent apgriautos, o išplėštos visos, tik vienoje Šilutės bažnyčioje išliko vargonai, bet ir tie apdraskyti, visų bažnyčių nurėdyti altoriai, išgrobti liktoriai ir kiti bažnyčios rykai, išnešioti suolai, sunaikinti paveikslai, sujauktos, sutryptos bei išnešiotos knygos, visų sugriautų bažnyčių dingo varpai, Ramučių, Nidos bažnyčių varpų išplėštos šerdys ... toliau


 
Rambyno kalno paslaptys
 

   Žemaičiai, kaip ir visi lietuviai, nekantriai laukė Joninių. Ne tik todėl, kad tai – nedarbo diena, bet, kad su bendradarbiais, draugais ir draugėmis galėjo iki paryčių pasiausti ir paparčio žiedo tradiciškai paieškoti ant Rambyno kalno. Dar 1895 m. Politikos, literatūros ir mokslo laikraštis „Varpas“ rašė: „Paprotys susirinkti Jono vakarą ant Rambyno yra įsigyvenęs Prūsų Lietuvoje“.

   Kasdienės lobių paieškos

   Manoma, jog vietos reljefas susiformavo maždaug prieš 14 tūkstančių metų, kai paskutinio Lietuvos teritorijos apledėjimo metu ledo riba buvo ties Rambynu ... toliau


 
Mažosios Lietuvos kultūros pergamente atmintimi įrašyti Bitėnai
 

   Bitėnai – Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijos kaimas ant Nemuno kranto, Rambyno kalno papėdėje. Už kelių kilometrų, kitoje Nemuno pusėje – Ragainė, Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – pirmosios lietuviškos knygos gimtinė. Bitėnai kelis šimtmečius priklausė Ragainės parapijai. Gal kuklioje Martyno Mažvydo bažnytėlėje buvo padėtas lietuviškos raštijos pamatas, virtęs pirmuoju „Aušros“ numeriu. Šiame mieste Vydūnas baigė mokytojų seminariją, o Martynas Jankus pradėjo spaustuvininko kelią.

   Daug šviesos į Bitėnų gyvenimą įnešė Martyno Jankaus sodybos kieme 1892 m ... toliau


 
Smalininkais prasideda Mažoji Lietuva...
 

   Taip pavadinta birželio 4 d. surengta konferencija Smalininkuose, Jurbarko r., skirta 610-osioms jų paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms. Šventė prasidėjo ekumeninėmis evangelikų-liuteronų ir katalikų bažnyčių pamaldomis už Smalininkus ir smalininkiečius.

   Pagerbti žuvusieji kariai Sovietų karių kapinėse, kur dalyvavo Rusijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai bei LR vyriausybės Ministro Pirmininko patarėjas V. Kavaliauskas. Prie paminklo vokiečių kariams ir smalininkiečiams, žuvusiems Pirmojo pasaulinio karo metais, padėti gėlių vainikai ... toliau


 
Vilniaus evangelikai liuteronai mini bažnyčios 450 metų sukaktį
 

   Penktadienį sostinėje prasidės tradicinė evangelikų bažnyčių giesmių šventė "Mes garbiname Dievą šventoje Trejybėje", skirta Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios 450 metų jubiliejui.

   1555 metais sostinės Vokiečių gatvėje įkurtoje šventovėje skambės vargonų muzika [19.00 val.], šeštadienį Vilniaus mokytojų namų kiemelyje [15.00 val.] dainuos chorai, gros orkestrai.

   Evangelikų liuteronų parapija Vilniuje veikė jau 1552-aisias. Ji turėjo savo antspaudą su Dievo Avinėliu ir lotynišku užrašu "Branginkite tiesą ir taiką", o nuo 1555 - bažnyčią Vokiečių gatvėje ... toliau


 
Mokslinė konferencija “Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas”
 

   Rengėjai: Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus universitetas.

   Organizacinis komitetas: pirmininkas – Lietuvos MA narys ekspertas, prof. Domas Kaunas (Vilniaus universitetas), nariai: doc. Vytenis Almonaitis (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Vacys Bagdonavičius (Kultūros, filosofijos ir meno institutas), dr. Silva Pocytė (Klaipėdos universitetas), Arthur Hermann (Heidelbergo universitetas).

   Reikmė surengti mokslinę konferenciją “Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas” išsirutuliojo iš 2003 m ... toliau


 
Kaliningrade įvyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Kaliningrado srities Dūmos parlamentarų forumo sesija
 

   Balandžio 1-2 dienomis Kaliningrado srityje įvyko penktoji Lietuvos Respublikos Seimo ir Kaliningrado srities Dūmos parlamentarų forumo sesija.

   Šiais metais Kaliningrado srities Dūmoje surengtame forume dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso vadovaujama parlamentarų delegacija, Kaliningrado srities Dūmos deputatai ir administracijos atstovai, Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade diplomatai.

   Sesijoje perskaityti pranešimai apie pirmųjų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų įtaką šalies vidaus gyvenimui ir santykiams su Rusijos Kaliningrado sritimi bei apžvelgta padėtis šioje srityje Lietuvai tapus ES nare ... toliau


 
„Išaugome tik labai atkakliai dirbdami“
 

   Sausio 4-ąją akademikas Zigmas Zinkevičius šventė savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Ne tik jis, jo šeima, bet ir visa lituanistų bendruomenė, esanti tėvynėje ir svetur. Jis – Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos narys (1982), Norvegijos mokslų akademijos narys (1991), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1995), Latvijos universiteto Garbės daktaras (1991). 1968 metais už darbą „Lietuvių dialektologija“ pelnyta Valstybinė premija; 1994 metais paskirta tarptautinė Herderio premija; 1995 metais – Lietuvos mokslų akademijos K ... toliau


 
Mažosios Lietuvos bibliografija (2 dalis)
 

   KNYGOS

   Augustienė, Augustė Fridrykė. Rojus, iš kurio mūsų niekas neišvys...: [prisiminimai]. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla–spaustuvė, 2003. – 227, [1] p.: iliustr., faks. – (Skaitiniai apie Klaipėdos kraštą). – ISBN 9986-31-089-X.

   Gražiausieji Mažosios Lietuvos padavimai / [sudarytojai J. Bicka ir F. Tumosas] ; [fotografas Bernardas Aleknavičius]. – Marijampolė: Ramona, 2000. – 129, [2] p.: iliustr. – ISBN 9986-851-49-1.

   Jakštas, Petras. Tilžės bažnyčios ; Kuršiai ir jų kalba / [sudarė Domas Kaunas] ... toliau


 
Mažosios Lietuvos bibliografija (1 dalis)
 

   KNYGOS

   Balsys, Rimantas. Mažosios Lietuvos žvejų dainos : sandaros, turinio ir poetikos ypatumai : mokslinė monografija / Klaipėdos universitetas. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2003. – 239, [1] p. – ISBN 9955-456-86-8.
Juška, Albertas. Mažosios Lietuvos mokykla / Mažosios Lietuvos fondas. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2003. – 846, [1] p. : iliustr. – ISBN 9955-585-23-4.
Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai : skiriama Gotfrydo Ostermejerio 285-osioms gimimo ir 200-osioms mirties metinėms / parengė Vilija Gerulaitienė ... toliau


 
Sueigoje pas Martyną Jankų ir raginimai nepamiršti Karaliaučiaus
 

   Į Bitėnus iš visos Lietuvos susibėgo tie, kuriems brangi Lietuvos spaudos istorija, lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetis, ir kurie pripažįsta Mažosios Lietuvos išskirtinę reikšmę išsaugant lietuvybę ir gimtąją kalbą.

   Jau antrus metus Pagėgių savivaldybė, Martyno Jankaus muziejus ir laikraštis "Šilokarčema" organizuoja sueigą pas Martyną Jankų - suvažiuoja iškiliausios kultūros ir spaudos asmenybės, visi tie, kurie saugo ir puoselėja lietuvišką žodį.

   Vienas svarbesnių akcentų tapo konferencija "Lietuviškos spaudos ištakos - pamatinis šiandieninės kultūros akmuo" ... toliau


 
Gotlando šviesa
 

   Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas 2004-05-06 LR Seimo Konstitucijos salėje surengė konferenciją “Nacionalinio susitarimo galimybės Gotlando komunikato šviesoje”.

   Konferenciją atidaręs Komiteto pirmininkas V.P. Andriukaitis paaiškino, kad 15 metų sukaktis nuo Gotlando komunikato (GK) pasirašymo (1989-08-06) minima anksčiau, nes LR Seime vykdoma “Europos savaitės” programa Lietuvos įstojimo į ES proga.

   Sveikinimo žodyje Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas pažymėjo, kad įvykių sekoje nuo Molotovo-Ribentropo pakto (1939-08-23) iki akto “Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo” (1990-03-11) Gotlando komunikatas turi ypatingą reikšmę ... toliau


 
Per karo okupacijas: nauja knyga, senos problemos
 

   Per kasmetinę knygų mugę, vykusią Vilniaus Mokytojų namuose, 2004 04 03 buvo atstovaujama ir Punsko "Aušros" leidyklai. Lankytojai galėjo nusipirkti šios leidyklos išleistų knygų, susitikti su Lenkijos lietuvių organizacijų vadovais.

   Per šią knygų mugę pristatyta nauja Antano Suraučiaus knyga "Per karo okupacijas" (Punskas, "Aušra", 2004. – 350 p.). nauja knyga ir Lenkijos lietuvių problemos susilaukė didelio dėmesio. Šeimininkams teko renginį perkelti iš Mažosios salės į Didžiąją ... toliau


 
Knygnešio dienos minėjimas parlamente
 

   2004 m. kovo 16 d., antradienį, 14 val. minint Knygnešio dieną, Parlamento galerijoje atidaryta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sukurta ekspozicija „Spaudos draudimo laikotarpio knygos“ ir Šilutės raj. savivaldybės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos sudaryta fotoparoda „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“.

   Parodos „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“ atidarymo metu koncertuos šilutiškių vokalinė - instrumentinė grupė "Trio gama"(vadovė Regina Mockutė). Dainininkai atliks žvejų krašto šilutiškių autorių dainas ... toliau


 
Parlamente bus paminėtas Petro Jakšto atminimas
 

   2004 m. vasario 5 d. 14 val. Parlamento galerijoje pristatyta paroda „Iš nutylėto paveldo“, skirta švietėjui, bibliofilui, Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjui, Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkui Petrui Jakštui atminti. Ekspozicijoje pristatomi 11 stendų, su autentiškomis nuotraukoms, pasakojančiomis apie P. Jakšto gyvenimą ir darbus.

   Parodos atidarymo metu bus pristatytas P. Jakšto leidinys „Knygos“. Tai – nepriklausomos Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo spaudos skyriaus majoro ir bibliofilo P ... toliau


 
Mažosios Lietuvos istoriko sukaktis
 

   Sausio 10 d.Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vicepirmininkui, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresniajam moksliniam redaktoriui, įžymiam Mažosios Lietuvos istorikui daktarui Algirdui Matulevičiui sukako 65-eri.

   Sukaktuvininkas dr.A.Matulevičius gimė garsiuose Giedraičiuose (čia nuo lietuvių gavo į kaulus lenkų generolas Želigovkis). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą. 1973 tapo humanitarinių mokslų daktaru. Jo disertacijos vadovu buvo garsus istorikas, akademikas Vytautas Merkys ... toliau

   

 
Yra tik viena Lietuva
 

   Tilžės Akto 85-mečiui

   Lietuvių tauta, kaip ir kiekviena tauta, turi istorinių datų, kurių prasmė neišblėsta laikui bėgant. Prieš penkerius metus, 1998 m. birželio 25 d. Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė Seimo priimtą Atmintinų dienų papildymo ir pakeitimo įstatymą. Tokia prasminga buvo šiuo įstatymu įteisinta atmintina Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto, t. y. 1918 m. Tilžės Akto, diena.

   Kalbant apie 1918 metų Tilžės Aktą, jo kilmę, negalima jo negretinti su tų pačių metų Vasario 16 d ... toliau


 
Rūdiškių orkestras skelbė kultūros dienas Kaliningrade
 

   Nedidelio Rūdiškių miestelio Trakų rajone pučiamųjų instrumentų orkestras „Brass-Band“ sėkmingai atliko atsakingą Lietuvos kultūros pasiuntinių užsienyje misiją.

   Orkestras su pasisekimu atstovavo šaliai Lietuvos regionų kultūros dienose Kaliningrado srityje. Jaunųjų rūdiškiečių pasirodymas kaliningradiečių buvo šiltai sutiktas ir sulaukė asmeninės Lietuvos konsulato Kaliningrade generalinio konsulo Vytauto Žalio padėkos.

   Rūdiškių meno mokyklos orkestras „Brass-Band" grojo nuotaikingus žinomus užsienio ir lietuvių autorių kūrinius ... toliau


 
Vydūnas
 

   Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) – įžymus lietuvių filosofas, rašytojas, dramaturgas, kultūros veikėjas, muzikas, pedagogas. Gimė Jonaičiuose, Šilutės apskrityje. 1873 m. šeima persikėlė į Naujakiemį, kur prabėgo Vydūno ankstyvoji jaunystė. Jo asmenybės ir pasaulėjautos formavimuisi didelę įtaką darė išsilavinęs tėvas bei lietuviškas tradicijas puoselėjanti, religinga motina. Nuo 1883 m. mokėsi Pilkalnio gimnazijoje, vėliau Ragainės mokytojų seminarijoje. 1888–1891 m. dirbo mokytoju Kintų mokykloje ... toliau


 
Baltiškasis Bitėnų krašto pagrindas
 

   Straipsnis parengtas naujos autoriaus knygos „Šiaurės Skalva.

   Keliautojo Po Pagėgių kraštą žinynas” (Kaunas, 2003; bendraautorė –

   J. Almonaitienė) ir M. Jankaus 145-ųjų gimimo metinių proga 2003 m. rugpjūčio 8 d. Bitėnuose skaityto pranešimo pagrindu

   Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie lietuviškos periodinės spaudos ištakas ir knygnešių takų pradžią. Aptariant šiuos dalykus bene dažniausiai minimos trys vietovės: Ragainė, Tilžė ir Bitėnai ... toliau


 
Bitėnuose paminėtos didžiojo spaustuvininko Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės
 

   Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime, įsikūrusiame Martyno Jankaus muziejuje rugpjūčio 8 d. paminėtos garsaus lietuviškų knygų spaustuvininko ir leidėjo Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės.

   Sueigą pas Martyną Jankų surengti padėjo Pagėgių savivaldybė, M.Jankaus muziejus, lietuvininkų bendrija “Mažoji Lietuva”, laikraštis “Šilokarčema”. Sueigos globėjas buvo Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas, iš pajūrio į šventę atvykęs su žmona bei keliais patarėjais.

   Bitėnuose spausdinta uždraustoji spauda lietuvių kalba

   Bitėnų kaimas yra M ... toliau


 
Mažosios Lietuvos prezidentą Martyną Jankų pagerbė ir Lietuvos Prezidentas
 

   Maždaug per 10 kilometrų nuo Tilžės (Sovetsko), Bitėnuose įsikūrusiame muziejuje rugpjūčio 8 d. paminėtos garsaus lietuviškų knygų spaustuvininko ir leidėjo Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės.

   Renginio “Sueiga pas Martyną Jankų” globėjas – Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas, kuris atvyko su žmona bei keliais patarėjais.

   Iš Bitėnų platinta caro žandarų persekiojama lietuviška spauda

   Bitėnai – Lietuvos kaimas, priklausantis Pagėgių savivaldybei ... toliau


 
Klaipėdos sukilimo 80-osios metinės
 

   Sukilimo minėjimas prasidėjo Klaipėdos miesto ir apskrities mokyklose. 8 val. jose vyko istorijos pamoka. 10 val. nuo miesto merijos išvyko merijos ir lietuvininkų atstovai į Lėkartų ir Joniškės kapines, kur padėjo gėlių ant E.Simonaičio ir J.Lėkarto kapų.

   12 val. prie buvusios Prancūzijos prefektūros teatro aikštėje atidengta atminimo lenta su tokiu tekstu: 1923 m. sausio 15 . Mažosios Lietuvos ir Lietuvos savanorių pajėgos įžengė į Antantės valdomą Klaipėdą ir užėmė šiame pastate įsikūrusią prancūzų prefektūrą ... toliau


 
Mažosios Lietuvos bibliografija
 

   1. Juozas Fabijonavičius, “Mažoji Lietuva. Klaipėdos kraštas praeityje ir šiandien”. // Voruta. – 1991 m. gruodžio 1-15 d. p. 5

   2. “Mažosios Lietuvos lietuvių deklaracija”, “Mažosios Lietuvos lietuvių protestas”. // Voruta. – 1992 m. gruodžio 23 d., Nr. 48 (89). p.2.

   3. Nastazija Kairiukštytė, “Mažoji Lietuva 1944 metais”. // Voruta. – 1993 m. balandžio 1-7 d. Nr. 13(103) p. 7.

   4. Dr. Algirdas Matulevičius, “Vydūnas – Mažosios Lietuvos istorikas”. // Voruta. – 1993 m. balandžio 22-28 d. Nr. 16 (106) p ... toliau


 
Jono Bretkūno žvaigždė tebespindi
 

   Nežinia kokių banalybių apie Joną Bretkūną prikurtų televizijos laidos “Klausimėlis” respondentai, o mokslo žmonės, senųjų lietuvių raštų tyrinėtojai ir žinovai teigia, kad Jonas Bretkūnas yra didžiausias Prūsijos lietuvių rašytojas iki Kristijono Donelaičio, Mažosios Lietuvos prozos pagrindėjas (Jurgis Lebedys), žymiausias ir produktyviausias XVI a. Mažosios Lietuvos kultūros darbininkas (Algimantas Radzevičius), neabejotinai vienas įdomiausių XVI a. kūrėjų: labai išsilavinęs, vertinantis mokslą, turintis polinkių dirbti tiriamąjį darbą (Ona Aleknavičienė), plačių užmojų, nepaprasto darbštumo ir didelių gabumų žmogus, kuris vien milžinišku Biblijos vertimo darbu nusipelnė lietuviško Liuterio vardą (Zigmas Zinkevičius) ... toliau

   

 
Karaliaučiuje pagerbtas Jonas Bretkūnas
 

   Š.m. lapkričio 7 d. Karaliaučiuje, Katedros soboro muziejuje, įvyko tarptautinis seminaras, skirtas 400-osioms senosios lietuvių literatūros klasiko Jono Bretkūno metinėms. Tai visuomeninės organizacijos Regioninė Karaliaučiaus srities lietuvių tautinė kultūrinė autonomija (pirm. Alvydas Muliuolis) renginys.

   Seminarui vadovavo Karaliaučiaus universiteto užsienio literatūros katedros vedėjas profesorius Vladimiras Grešnych. Įžanginį žodį tarė Alvydas Muliuolis. Buvo išklausyti šie pranešimai: akad ... toliau


 
Klaipėdos krašto repatriantai ir jų padėtis 1945-1950 m.
 

   Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos regionų diddžiausiu gyventojų nuostoliu išsiskyrė Klaipėdos kraštas. 1939.01.01 jame buvo 152,8 tūkst.1, 1945 m. pr. – apie 20 tūkst. žmonių2. Senieji šio krašto gyventojai sudarė mažumą. 1945 m. spalio pab. jų buvo tik 2,8 tūkst.3. Toks Klaipėdos gyventojų skaičiaus sumažėjimas aiškinamas tuo, kad besitraukianti vokiečių armija prievarta evakavo tiek norinčius, tiek nenorinčius palikti savo kraštą žmones. Ir net grasino sušaudymu, jeigu nevykdysią įsakymo ... toliau


 
Mažoji Lietuva pro Valdovų rūmų langus
 

   Suirutė turi paklausą

   2001 m. birželio 16 d. draugija Pilis organizavo kelionę į Karaliaučiaus kraštą. Apie planuojamą kelionę skelbė “Vorutos” ir “Trakų žemės” laikraščiai, o jos tikslas – Valdovų rūmų atstatymo idėjai pritariančią visuomenę supažindinti su valstybės svarbos objektais Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje. Kelionės sumanytojai – Valdovų rūmų paramos fondo valdyba buvo gerokai nustebinta, kai pageidaujantys aplankyti Karaliaučiaus kraštą vos sutilpo į du kelionių agentūros “Švitė” autobusus ... toliau


 
Liūdni įspūdžiai iš Mažosios Lietuvos
 

   "Vorutos" interviu su Marija ir Martynu Purvinais

   Papasakokite apie kelionę, jos tikslus ir įspūdžius.

   Mažosios Lietuvos teritorija nėra jau tokia maža. Turbūt nėra žmogaus, kuris būtų aplankęs visus kimus ir miestelius. Šį kartą ekspedicijos tikslas buvo Įsruties kraštas. Ieškojome ten gyvenančių lietuvių. Džiugu, kad suradom. Tačiau jų pastebimai mažėja. Buvę tremtiniai ar politiniai kaliniai grįžta į Lietuvą, kiti mėgina prisitaikyti prie esamų sąlygų. Žmones, be abejo, veikia aplinka ... toliau


 
Mindaugas valdė ir Mažąją Lietuvą
 

   Pagrindinė ir didžiausia Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas užsienio valstybių politikams tai tik vokiečių žemė, kurioje rusai įsikūrė karinį forpostą. Mūsų valdžios vyrai orientuojasi gėreliau, jie žino, kad čia gyvenę prūsai ir lietuviai, išėjo pirmosios lietuviškos knygos. Deja, jie pabrėžia, kad to per maža kokių nors interesų šiame krašte reiškimui. Kai vokiečių žurnalas “Der Spiegel” paklausė tuomet dar einančio prezidento pareigas A.Brazausko, kaip jis vertina S.Lozoraičio ambicijas gauti Karaliaučiaus anklavą, A ... toliau


 
Vydūnas - Mažosios Lietuvos istorikas
 

   Lietuvininkas Vydūnas Europoje labiau žinomas kaip filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Jo darbai iš istorijos nenagrinėti. 1916 m. Tilžėje vokiečių kalba išėjo jo istorijos knygelė ,,Lietuva praeityje”. Solidi monografija ,,Septyni šimtmečiai vokiečių – lietuvių santykių” (t. p. vokiškai, Tilžėje, 1932) yra vienas iš reikšmingiausių ir plačiausių Mažosios Lietuvos istoriografijoje. Iki Vydūno krašto švietimo, raštijos, tautinių santykių klausimais plačiau rašė lietuvininkas Ansas Bruožis. Pagal tematikos apimtį, konceptualumą, aktualumą, tautiškumo kriterijų bei gausybę faktų, duomenų, jam lygių neparašyta iki šiol ... toliau


 














120x60.lt



Rodoma versija 81 iš 245 
22:25:13 Dec 30, 2008   
1998 2018
Sąrašas   Archyvas   Pagalba