»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version 


Laikraštis Diabetas
Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 3 (59) Rugpjūčio mėn., 2008

Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Berlin Chemie Menarini Baltic, Eksmos MTC, Interlux, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Vitabalans Oy, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG.


Vis­kas kei­čia­si, jei­gu no­ri­me, kad keis­tų­si

      Ko­dėl par­ti­jų rin­ki­mi­niai šū­kiai ne­kai­ti­na nei pro­to, nei jaus­mų? Ko­dėl iš pa­čių šir­dies gel­mių ne­ky­la švie­si ban­ga: štai ko­kie pas mus žmo­nės ver­žia­si į val­džią, ko­kie tau­rūs ir tik­ri jų žo­džiai, kaip mes vie­ni ki­tus su­pran­ta­me ir pa­lai­ko­me, esa­me vie­nin­gi! Bet ne­at­si­ran­da nė užuo­mi­nos, kad skel­bia­mos tie­sos tu­ri bent ko­kį kū­ną ir krau­ją. Pa­na­šiai kaip puo­to­je, kai sa­ko­mi tie pa­tys tos­tai už mei­lę, drau­gys­tę, gar­bę ir t.t., kai jau įkai­tę ir pa­ki­lę nuo sta­lo žmo­nės džiau­gia­si ge­rai pra­lei­dę lai­ką, vėl grįž­ta į sa­ve, prie įpras­tų sa­vo dar­bų ir min­čių, gy­ve­na kaip gy­ve­nę. Kas pa­si­kei­tė? Tie­siog at­ėjo nau­ja die­na. Ar ry­toj bus ki­taip?

      Ver­ty­bės kaip kor­tų na­me­lis
      Ver­ty­bių de­kla­ra­vi­mas, nuo­la­ti­nis kal­bė­ji­mas apie jas sa­vai­me ne­si­re­a­li­zuo­ja. Jei­gu jos tik­ro­vė­je nė­ra nu­si­sto­vė­ju­sios ar bent iš da­lies re­a­liai eg­zis­tuo­jan­čios ir vei­kian­čios, nuo­la­ti­niu skel­bi­mu yra tik su­vul­ga­ri­na­mos. Vul­ga­rus tam­pa ir pats veiks­mas: sa­kau vie­na, da­rau ki­ta. Rin­ki­mų me­tu jos tam­pa pi­giais bliz­gu­čiais. Juk ir taip ži­nom, kad, pa­te­kęs į val­džią, žmo­gus jas grei­tai pa­mirš­ta, nes yra ne tik ne­pa­si­ren­gęs, bet ir sto­ko­ja pro­to iš­tek­lių bei ener­gi­jos toms ver­ty­bėms gin­ti. Ar šį kar­tą bus ki­taip? Var­gu. Daug Lie­tu­vos žmo­nių yra įsi­ti­ki­nę, kad nie­ko ne­ga­li gy­ve­ni­me pa­keis­ti, ir nie­ko ge­ro ne­si­ti­ki iš at­ei­ties, kad ne­ger­bia­mos žmo­gaus tei­sės. O juk žmo­gaus tei­sės ir yra tos pa­čios ver­ty­bės, tik ki­taip pa­sa­ky­tos. Bet kad ir kaip jos ten bū­tų pa­sa­ky­tos, dar­bo už­teks ne vie­nam Sei­mui. Vi­sų pir­ma rei­kia tas ver­ty­bes api­brėž­ti tiks­liai, pa­gal tai pri­im­ti įsta­ty­mus, juos vyk­dy­ti ir kon­tro­liuo­ti. Pats sa­vai­me įsta­ty­mas ne­vei­kia, nors ir la­bai tei­sin­gas bū­tų. Jei­gu nė­ra har­mo­ni­jos ir pa­gar­bos žmo­gui bent vie­no­je sri­ty­je, tas įsta­ty­mas griū­na kaip kor­tų na­me­lis. Mes vi­si no­ri­me ge­rai gy­ven­ti, ta­čiau, kol ne­su­si­for­muos re­a­li ter­pė pa­pras­tam žmo­gui jaus­tis sau­giai, ži­no­ti, kad ir ne­daug tu­rė­da­mas ne­skur­si, ne­ba­dau­si, Lie­tu­vos pi­lie­čiai ne­bus lai­min­gi. Ver­ty­bės taip pat ne­bus puo­se­lė­ja­mos ir ug­do­mos. Apie tai kal­bu to­dėl, kad, užuot vis­kuo nu­si­vy­lus, rei­kia ge­rai su­si­pa­žin­ti su kan­di­da­tais vi­sų par­ti­jų są­ra­šuo­se, įver­tin­ti, kaip sa­ko­ma, kiek­vie­no kan­di­da­to nau­din­gu­mo ko­e­fi­cien­tą vals­ty­bei. Rin­ki­mai tu­rė­tų bū­ti tar­si sie­tas, ku­riuo­se at­ski­ria­mi pe­lai nuo grū­dų.

      Val­džia sa­vęs ne­ver­čia dirb­ti
      Ar ga­li­ma ti­kė­ti, kad val­džia pa­ti sa­ve pri­vers dirb­ti? Nie­ka­da taip ne­bu­vo ir ne­bus. Val­džia, sa­vo ran­ko­se tu­rė­da­ma slo­pi­na­muo­sius įran­kius – įsta­ty­mus, teis­mus, po­li­ci­ją, ka­riuo­me­nę ir ga­ly­bę jai tar­nau­jan­čių val­di­nin­kų, jau­čia­si stip­ri, tei­si, de­monst­ruo­ja sa­vo ga­lią ir ne­klys­ta­mu­mą. Aš nie­ko prieš, kad ji vi­sa tai tu­ri, tik su są­ly­ga, kad šie įran­kiai gin­tų ma­no ir vi­sų gy­ven­to­jų tei­ses, kad mes jaus­tu­mė­mės sau­gūs ir rei­ka­lin­gi. Tai yra pa­grin­di­nės mū­sų san­tar­vės, iš­gy­ve­ni­mo są­ly­gos. Bet žy­miai leng­viau ir pa­to­giau val­dy­ti, kai ver­ty­bės skan­di­na­mos įvai­rių nuo­mo­nių liū­ne. At­si­ra­dus reikš­min­giems skir­tu­mams tarp tik­ra ir ne­tik­ra, pa­to­giau veik­ti ap­suk­riems iš­ve­džio­to­jams, ma­ni­pu­lia­to­riams, sie­kian­tiems sa­va­nau­diš­kų tiks­lų. Bū­tų nai­vu ti­kė­tis, kad, iš­rin­kus nau­ją val­džią, ki­tą die­ną pra­dė­sim gal­vo­ti ir gy­ven­ti ki­taip. To­kių ste­buk­lų ne­bū­na.
      No­rė­da­mi gy­ven­ti ge­riau, tu­ri­me bū­ti itin at­sar­gūs ir iš­ran­kūs, kad pra­ei­ties at­gy­ve­nos ne­truk­dy­tų keis­tis. Bet kas to im­sis, kas iš­kels gy­vy­bin­gą idė­ją? Sa­ko­ma, kad vie­ny­bė ir yra to­ji vie­nin­te­lė šven­to­ji ug­nis, iš­de­gin­sian­ti blo­gį ir at­ver­sian­ti ke­lią tik­ra­jam gė­riui. Ma­no gal­va, tai yra aukš­čiau­sios pra­bos fal­si­fi­ka­tas, gud­rus akių dū­mi­mas, nes vie­ny­bė nė­ra tiks­las. Su­si­vie­ni­ji­mai, frak­ci­jos, klu­bai, fron­tai pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą, so­cia­li­nę pa­dė­tį su­tel­kia ben­dra­min­čius, bet po­li­ti­nės par­ti­jos at­ski­rai pa­gal sa­vus kri­te­ri­jus ban­do vie­ny­ti žmo­nes, o šią mo­zai­ką su­dė­jus į vie­ną pa­veiks­lą, vie­ny­bės vis tiek nė­ra. Vi­suo­me­nė yra vals­ty­bės ku­ria­mo­ji jė­ga, jo­je au­ga ir bręs­ta pa­si­šven­tę ben­dram la­bui žmo­nės. Jie iš­si­la­vi­nę ir pro­tin­gi. Ta­čiau, jaus­da­mie­si ne­rei­ka­lin­gi, emig­ruo­ja, pa­lik­da­mi vis tirš­tė­jan­čias se­nas at­gy­ve­nas, gi­ria­mą ir pa­lai­ko­mą pri­mi­ty­vų mąs­ty­mą, sa­va­nau­diš­ku­mą. Gy­ve­ni­mą pir­myn stu­mia as­me­ny­bės, at­si­kra­čiu­sios se­nų pa­žiū­rų, bai­mių, pa­tir­ties, klai­din­go mąs­ty­mo, taigi iš­si­lais­vi­nu­sios nuo iš­si­la­vi­ni­mo ne­ga­lios, pa­si­ren­gu­sios at­sa­kin­gai ir tin­ka­mai dirb­ti žmo­nių la­bui. Jei­gu Sei­mą su­da­ry­tų bent pu­sė to­kių žmo­nių, mes ga­na grei­tai at­si­sto­tu­me ant la­bai aukš­tos pa­ko­pos laip­te­lio, mū­sų gy­ve­ni­mas, min­tys ir kal­bos bū­tų ki­to­kios. Ta­čiau tik da­bar pra­de­da­ma kal­bė­ti, kad rei­kia nau­jų žmo­nių su nau­jo­mis drą­sio­mis idė­jo­mis. Bet kaip juos at­ves­ti, jei į Sei­mą kas­kart ren­ka­si sen­bu­viai? Vyks­ta kon­ku­ren­ci­nė par­ti­jų ko­va, bet ne nau­jų žmo­nių pa­ieška.

      Ku­ria­mo­ji jė­ga
      Prieš­nuo­dis at­gy­ve­noms, dirb­ti­nai de­kla­ruo­ja­moms ver­ty­bėms, sa­vi­va­lei, ko­rup­ci­jai, ma­ni­pu­lia­vi­mui ir vul­ga­riz­mui yra ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir ben­druo­me­nės, moks­li­nin­kų, me­ni­nin­kų sam­bū­riai, pa­žan­gūs ju­dė­ji­mai. Ten tarps­ta idė­jos ir jų ge­riau­si spren­di­mai. Ten jun­gia­si šviesiau­si žmo­nės, ge­ne­ruo­da­mi pa­žan­giau­sias pa­sau­lio idė­jas. Ge­rai pa­žin­da­mi gy­ve­ni­mą, tu­rė­da­mi pa­tir­ties ir iš­min­ties, pa­lai­ky­da­mi glau­džius ry­šius su vi­suo­me­ne, jie ga­li pa­laips­niui tie­siog įves­ti, įstum­ti pa­žan­gą į nu­si­sto­vė­ju­sį pseu­dos­ta­bi­lu­mą, ku­ris tai ge­rė­ja, tai blo­gė­ja, bet ra­tai nie­kaip ne­rie­da. Ta­čiau šių or­ga­ni­za­ci­jų vals­ty­bė ne­re­mia. To­dėl jos sil­pnos, ga­li­my­bės skleis­ti nau­jas idė­jas ri­bo­tos, nors žmo­nių no­ro, ryž­to, pa­si­au­ko­ji­mo ne­trūks­ta. Pa­sa­ky­kit, kuo šios or­ga­ni­za­ci­jos ir ju­dė­ji­mai pras­tes­ni už par­ti­jas? Kad dir­ba be de­kla­ra­ci­jų, rū­pi­na­si žmo­nė­mis ir kva­li­fi­kuo­tai gi­na jų tei­ses, vi­so­mis ga­lio­mis sten­gia­si, kad bū­tų pri­ima­mi tei­sin­gi įsta­ty­mai ir pa­gar­biai tvar­ko­mas vals­ty­bės gy­ve­ni­mas? Ar kas nors at­li­ko nors vie­nos par­ti­jos veik­los au­di­tą, įver­ti­no jos nau­din­gu­mo ko­e­fi­cien­tą ša­liai? Ne, bet do­ta­ci­jos ski­ria­mos. La­bai pa­to­gu gau­ti ir ne­bū­ti at­sa­kin­gam.

      Po­li­ti­ka yra ver­slas?
      Jau pa­pras­tas kai­mo žmo­gus sa­ko, kad po­li­ti­ka ir par­ti­ja yra la­bai nau­din­gas ver­slas. Ne­tu­riu ar­gu­men­tų to pa­neig­ti. De­vy­nio­li­ka me­tų dir­bu Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je, esu Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, tu­riu pa­rei­gų ir įga­lio­ji­mų Tarp­tau­ti­nė­je dia­be­to fe­de­ra­ci­jo­je. Per tą lai­ką sa­vo ša­ly­je, netgi įžei­di­nė­ja­ma ir ig­no­ruo­ja­ma, rū­pi­nau­si ser­gan­čių­jų tei­sė­mis, kol pa­sie­kiau tai, ką da­bar tu­ri­me. Bet pa­dė­tį rei­kia keis­ti iš es­mės. Svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma ne­nu­kreip­ta į svei­ką žmo­gų, tuo la­biau į pa­cien­tą. Lė­šos svei­ka­tos prie­žiū­rai ski­ria­mos ne svei­kie­siems, pa­cien­tams, bet įstai­goms, ku­rios sa­vo va­lia to­mis lė­šo­mis nau­do­ja­si. Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos pro­gra­ma eg­zis­tuo­ja tik po­pie­riu­je, nes nė­ra nu­ma­ty­ta, kaip ji tu­ri veik­ti kon­kre­čiai, kas tai tu­rė­tų kon­tro­liuo­ti, at­sa­ky­ti ir at­si­skai­ty­ti. Gy­dy­ti li­gų su­kel­tas kom­pli­ka­ci­jas, ge­o­met­ri­ne pro­gre­si­ja plin­tan­čias epi­de­mi­jas ar pan­de­mi­jas ko­mer­ciš­kai la­bai ap­si­mo­ka, nes pel­nas ir­gi au­ga ge­o­met­ri­ne pro­gre­si­ja, sta­čiai auk­so gys­la. Li­gų pre­ven­ci­jai, mo­ky­mui, švie­ti­mui, ko­ky­biš­koms svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­goms rei­kia žy­miai ma­žiau lė­šų, o nau­da šim­te­rio­pai di­des­nė. Kuo­met svars­to­mas svei­ka­tos ap­sau­gos biu­dže­tas, jis ne­ana­li­zuo­ja­mas, ko­dėl bū­tent tam ar tam rei­kia tiek pi­ni­gų, koks bus re­zul­ta­tas. Tie­siog pa­sa­ko­ma: trūks­ta lė­šų. Bet kam jų trūks­ta? Re­a­liau­sią pa­dė­tį ži­no pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos, bet kas jų klau­sia? Mat pa­skir­ti eks­per­tai ge­riau vis­ką ži­no, o ne kaž­ko­kios ten or­ga­ni­za­ci­jos. Tai­gi ko­mer­ci­ja, ko­rup­ci­ja kles­ti. Svei­kas žmo­gus yra di­džiau­sias vals­ty­bės tur­tas ir at­ei­ties ga­ran­tas, bet ne vais­tai jam gy­dy­ti. Vi­sos li­gos tar­pu­sa­vy su­si­ju­sios, vie­naip ar ki­taip vei­kia svei­ka­tą. Li­gų pre­ven­ci­ja tu­ri rū­pin­tis vi­sos valdžios ins­ti­tu­ci­jos, ne ­ra­min­ti pa­ža­dais, o tie­siog kon­tro­liuo­ti, kaip vyk­do­mas įsta­ty­mas; jei­gu jis ne­veiks­min­gas ar tu­ri spra­gų, ne­del­siant ana­li­zuo­ti­nas ir keis­ti­nas. Pri­pa­ži­ni­mas kly­dus yra ke­lias į pa­si­ti­kė­ji­mą.

      Ką ga­liu ir su­ge­bu aš pa­ti?
      Ma­no gy­ve­ni­mas yra ma­no ran­ko­se. Kaip iki šiol at­sa­kin­gai ir kva­li­fi­kuo­tai gy­niau sa­vo nuo­mo­nę, ku­ri nie­ka­da ne­bu­vo ver­ty­bių ar įsta­ty­mų as­me­ni­nė pro­jek­ci­ja, taip da­ry­siu ir to­liau. Da­ly­va­vi­mas įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų dar­be pa­de­da man įgy­ven­din­ti už­si­brėž­tus tiks­lus, kon­tro­liuo­ti, kaip li­gų pre­ven­ci­jai nau­do­ja­mos biu­dže­to lė­šos, kaip su­da­ro­ma ir vyk­do­ma Svei­ka­tos pro­gra­ma. Be­maž dėl kiek­vie­no spren­di­mo ten­ka įveik­ti di­džiu­lį pa­si­prie­ši­ni­mą ir abe­jin­gu­mą, ta­čiau su­si­vie­ni­ju­sios pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos yra la­bai veiks­min­ga jė­ga. Pa­vyz­džiui, 2007 m. pa­gal Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos re­ko­men­da­ci­jas bu­vo per­skirs­ty­tos LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos lė­šos Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006–2007 m. pro­gra­mai fi­nan­suo­ti. At­lik­tų pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad be­veik 30 proc. žmo­nių tu­ri įvai­rių svei­ka­tos su­tri­ki­mų.
      Aš pa­ti esu in­ži­nie­rė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je dir­bu be­veik de­vy­nio­li­ka me­tų, ko­vo­ju už ser­gan­čių žmo­nių tei­ses, pa­ta­riu, kaip iš­veng­ti li­gos ir rū­pin­tis sa­vi­mi su­sir­gus, kad gy­ve­ni­mas lik­tų vi­sa­ver­tis, ne­tap­tų naš­ta sau ir ki­tiems. Da­rau vis­ką, kad žmo­nės ne­si­jaus­tų taip blo­gai, kaip jau­čiau­si pa­ti, su­sir­gu­si dia­be­tu prieš 22 me­tus. Ta­da trū­ko ži­nių, nie­kas ne­mo­kė, kaip val­dy­ti li­gą, ne­bu­vo ko­ky­biš­kų vais­tų, li­gos sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių. Apie cuk­ri­nį dia­be­tą bu­vo bi­jo­ma net kal­bė­ti. Tai nu­lė­mė ma­no gy­ve­ni­mą, jį pa­sky­riau žmo­nėms. Va­do­vau­da­ma­si moks­lo pa­sie­ki­mais ir re­ko­men­da­ci­jo­mis, nuo­lat įro­di­nė­ju, kad bū­tų pri­ima­mi tin­ka­mi įsta­ty­mai, grin­džian­tys vals­ty­bės svei­ka­tos po­li­ti­ką. Nuo­sek­liai sie­kiu už­si­brėž­tų tiks­lų, to­dėl šian­dien žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu bei ki­to­mis sun­kio­mis li­go­mis, jau ga­li gau­ti ne­mo­ka­mą šiuo­lai­kiš­ką gy­dy­mą. Rū­pi­nuo­si Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos laik­raš­čio ,,Dia­be­tas”, me­to­di­nės li­te­ra­tū­ros ir kny­gų lei­dy­ba. Pa­ren­giau ir iš­lei­dau pen­kias kny­gas su pa­ta­ri­mais ser­gan­tiems žmo­nėms. Or­ga­ni­zuo­ja­me vai­kų ir su­au­gu­sių žmo­nių mo­ky­mą va­sa­ros sto­vyk­lo­se, se­mi­na­ruo­se, kon­fe­ren­ci­jo­se, švie­čia­me vi­suo­me­nę li­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos klau­si­mais, at­lie­ka­me pro­fi­lak­ti­nius svei­ka­tos ty­ri­mus. Dar­bo sėk­mę lė­mė ir ak­ty­vus da­ly­va­vi­mas Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos, Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so, Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo, Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos veik­lo­je, taip pat glau­dus ben­dra­dar­bia­vi­mas su val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis. Man pa­vy­ko pa­siek­ti, kad Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ta­po ly­de­re ne tik Lie­tu­vo­je. Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja ją pri­pa­žįs­ta kaip vie­ną iš ge­riau­sių or­ga­ni­za­ci­jų pa­sau­ly­je. Mū­sų pa­tir­tį pe­ri­ma pa­sau­lio ben­druo­me­nė.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos ini­cia­ty­va 2002 m. įkur­ta Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba, ku­ri ak­ty­viai da­ly­vau­ja spren­džiant svar­bius svei­ka­tos prie­žiū­ros klau­si­mus. Ta­ry­ba pa­ti­kė­jo man at­sto­vau­ti pa­cien­tams įvai­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Esu LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to ne­eta­ti­nė eks­per­tė, Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos na­rė, LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jos na­rė. Dir­bu dar­bo gru­pė­se, drą­siai sa­vo nuo­mo­nę įvai­riais svei­ka­tos klau­si­mais iš­sa­kau spau­do­je, ra­di­ju­je, TV lai­do­se, nors dau­gu­mai val­di­nin­kų daž­nai ji bū­na ne­pri­im­ti­na. Dir­banti nuo­šir­džiai ir at­sa­kin­gai Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba 2005 m. pri­im­ta į Tarp­tau­ti­nį pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­są, o 2007 m. ta­po Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo na­re.
      Esu ne­par­ti­nė, bet Tė­vy­nės są­jun­gos – Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų ­kvietimu įra­šy­ta į dau­gia­man­da­tės apy­gar­dos są­ra­šą. Jei­gu bū­siu iš­rink­ta į LR Seimą, tai pri­imant įsta­ty­mus rei­ka­lau­siu, kad jie bū­tų pa­grįs­ti, aiš­kūs ir pas­kui jų įgy­ven­di­ni­mas bū­tų tin­ka­mai kon­tro­liuo­ja­mas. Vie­nas žmo­gus ma­ža ką ga­li pa­da­ry­ti, ta­čiau, pa­si­tel­kus po­li­ti­nes prie­mo­nes, kon­sul­tuo­jan­tis ir ta­rian­tis su iš­ma­nan­čiais ir pa­ty­ru­siais žmo­nė­mis, ga­li ras­ti vi­siems ge­riau­sią spren­di­mą. Pa­ti įsi­ti­ki­nau, kad vis­kas kei­čia­si, jei­gu no­ri­me, kad keis­tų­si.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė


Puslapis 3
Malonūs skaitytojai!

      Ru­duo ir žie­ma mums ne­ža­da so­taus gy­ve­ni­mo. Gy­ven­sim dar la­biau dir­žus su­si­juo­sę. Ta­čiau tu­rė­sim iš­gy­ven­ti, steng­si­mės vi­so­mis ga­lio­mis ne­pa­si­duo­ti ir sau­go­ti svei­ka­tą. Ne­pri­klau­so­mai nuo to, kas kiek val­go ir kaip minkštai mie­ga, nu­tu­ki­mas, me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai, su tuo su­si­ju­sios dia­be­to ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gos ke­lia vi­so pa­sau­lio rū­pes­tį. Di­dė­ja grės­mė pa­tir­ti in­fark­tą, in­sul­tą ar net mir­ti. Šia­me laik­raš­čio nu­me­ry­je ra­si­te, kaip to iš­veng­ti, ko­kie yra me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mo ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jai.
      Li­gų ga­li­ma iš­veng­ti ar­ba jas val­dy­ti taip, kad nekiltų pavojaus nė di­de­lių rū­pes­čių. Vi­sų pir­ma rei­kia ge­rin­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Vie­na pa­grin­di­nių prie­lai­dų yra spor­ta­vi­mas, vaikš­čio­ji­mas pės­čio­mis ir sai­kin­ga su­de­rin­ta mi­ty­ba. Nutukimas yra vi­sų li­gų kau­pyk­la. Jei­gu žmo­gus nekoreguoja svo­rio, va­di­na­si, skur­dina save nesirūpindamas brangiausiu turtu – sveikata. Tai ne­pri­klau­so nuo to, ar žmo­gus ma­no­si kaip iš­ma­ny­da­mas, ar mau­do­si tur­tuo­se. Skir­ki­me lai­ko sau, sa­vo gy­ve­nsenai. Ta­da mus daž­niau ap­lan­kys švie­sios min­tys, daž­niau šyp­so­si­mės ir vie­nas ki­tam lin­kė­si­me ge­ro.
      Da­bar ru­duo, pri­no­ko vai­siai, už­au­go dar­žo­vių. Val­gy­ki­me jų dau­giau, sem­ki­mės iš jų sau­lės ener­gi­jos, leng­vai liek­nė­ki­me! Pa­ly­dė­ki­me ir pa­si­ti­ki­me iš mo­kyk­los vai­kus ir anū­kus. Su­tei­ki­me jiems džiaugs­mo, o ir pa­tys, kas­dien pa­si­vaikš­čio­ję vie­ną ki­tą ki­lo­met­rą dau­giau, jau­si­mės žva­les­ni, svei­kes­ni.
      Bus dar sau­lė­tų ar bent ne­lie­tin­gų die­nų. Ne­žiū­rė­ki­me pro lan­gą, o ei­ki­me į gamtą, įkvėp­ki­me dar ža­lu­ma dvelkian­čio oro.

      Su geriausiais linkėjimais –
     
      Vida Augustinienė


Puslapis 4

2008 m. Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų
veik­los rė­mi­mo pro­jek­tas

Mo­ky­mo sto­vyk­los ra­jo­nų klu­buo­se

      Šiemet su­reng­tos 7 mo­ky­mo sto­vyk­los „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­-to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja” dia­be­tu ser­gan­tiems įvai­rių Lie­tu­vos ra­jo­nų žmo­nėms. Jos vy­ko Jo­na­vo­je (ge­gu­žės 16 d.), Ši­lu­tė­je (ge­gu­žės 20 d.), Ra­sei­niuo­se (ge­gu­žės 23 d.), Jo­niš­ky­je (bir­že­lio 18 d.), Ma­žei­kiuo­se (bir­že­lio 26 d.), Pa­ne­vė­žy­je (lie­pos 10 d.) ir Vil­ka­viš­ky­je (lie­pos 16 d.). Mo­ky­mo truk­mė – 1 die­na (6 val.). Kiek­vie­na­me ra­jo­ne bu­vo pla­nuo­tas da­ly­vių skai­čius ne ma­žiau kaip po 100 (iš vi­so 700) žmo­nių. Mo­ky­mo sto­vyk­las pa­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti Jo­na­vos (A. Lai­va), Ši­lu­tės (A. Vy­tie­nė), Ra­sei­nių (J. Taut­kie­nė), Jo­niš­kio (A. Goš­tau­tie­nė), Ma­žei­kių (F. Juo­zė­nie­nė), Pa­ne­vė­žio (N. Vai­te­lio­nie­nė) ir Vil­ka­viš­kio (K. Ku­kis) dia­be­to klu­bai, ben­dri­jos, drau­gi­jos.
      Sto­vyk­lo­se gi­li­no ži­nias 743 dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės iš 30 ra­jo­nų ir mies­tų – Tau­ra­gės, Ma­ri­jam­po­lės, Vil­ka­viš­kio, Ša­kių, Anykš­čių, Ma­žei­kių, Kau­no, Klai­pė­dos, Vil­niaus, Pa­ne­vė­žio, Uk­mer­gės, Ro­kiš­kio, Kel­mės, Pa­sva­lio, Kur­šė­nų, Tel­šių, N. Ak­me­nės, Kre­tin­gos, Rie­ta­vo, Plun­gės, Rad­vi­liš­kio, Jo­niš­kio, Ža­ga­rės, Pa­kruo­jo, Ra­sei­nių, Ši­lu­tės, Pa­lan­gos, Pa­gė­gių, Jo­na­vos, Prie­nų.
      Mo­ky­mo sto­vyk­lo­se da­ly­va­vo LR Sei­mo na­rio Al­gir­do But­ke­vi­čiaus pa­dė­jė­jas, Klai­pė­dos, Pa­ne­vė­žio te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos atstovai, Jo­niš­kio, Ši­lu­tės sa­vi­val­dy­bių me­rai, Jo­na­vos, Ši­lu­tės, Ra­sei­nių, Vil­ka­viš­kio vi­ce­me­rai, Ši­lu­tės, Jo­na­vos, Ma­žei­kių sa­vi­val­dy­bių gy­dy­to­jai, Ši­lu­tės, Ra­sei­nių, Ma­žei­kių, Jo­niš­kio, Vil­ka­viš­kio so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių ir ki­ti val­džios ins­ti­tu­ci­jų, li­go­ni­nių po­li­kli­ni­kų, ki­tų gy­dy­mo įstai­gų, ži­nias­klai­dos, įvai­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų gy­ven­to­jų svei­ka­ta su­in­te­re­suo­ti žmo­nės.
      Mo­ky­mo sto­vyk­lo­se pra­ne­ši­mus ak­tu­a­liau­siais dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­kos, diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo ir kon­tro­lės klau­si­mais skai­tė, prak­ti­nius pa­ta­ri­mus tei­kė LDA vi­cep­re­zi­den­tas prof. hab. dr. Juo­zas Da­ni­le­vi­čius, KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to prof. hab. dr. An­ta­nas Nor­kus, Ri­ta Šul­cai­tė, Ni­jo­lė Jur­ge­vi­čie­nė, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to dr. Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė, gy­dy­to­jos en­dok­ri­no­lo­gės Ona Jur­kaus­kie­nė (Vil­nius) ir Jū­ra­tė Kul­bo­kie­nė (Ma­ri­jam­po­lė), Ni­jo­lė Ves­ber­gie­nė (Pa­ne­vė­žys), slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės Ire­na Use­vi­čie­nė (Jo­na­va), Au­re­li­ja Ja­ko­čiū­nie­nė (Elek­trė­nai), gy­dy­to­jai Dže­na­ra Pi­pi­rie­nė, Auš­ra Jur­ge­vi­čie­nė, Rai­mon­das Sa­vic­kas, Da­lius La­gū­na­vi­čius, Do­na­tas Gau­ril­či­kas, ki­ti spe­cia­lis­tai Jo­lan­ta Ja­siu­lio­nie­nė, Da­rius Mil­ke­vi­čius, Eri­ka Vit­kaus­kie­nė, Li­gi­ta Va­len­čie­nė, LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, vi­ce­pre­zi­den­tė Ge­no­vai­tė Nai­dzi­na­vi­čie­nė.
      Ser­gan­tie­siems dia­be­tu iš­da­ly­ta už­pil­dy­ti 700 an­ke­tų. No­rė­ta iš­si­aiš­kin­ti, kiek jie ži­no apie dia­be­tą ir kaip ver­ti­na gau­na­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas. Už­pil­dy­tas an­ke­tas grą­ži­no tik 57 proc. da­ly­vių.
      Ste­bi­na tai, kad iš at­sa­kiu­sių­jų į an­ke­tos klau­si­mus dau­giau ne­gu 34 proc. žmo­nių tik ret­kar­čiais skai­to „Dia­be­to” laik­raš­tį, net 6 proc. iki šiol net ne­nu­vo­kė, kad toks lei­di­nys yra. Net 9 proc. at­sa­kiu­sių­jų ne­ži­no­jo, kiek jiems pri­klau­so ne­mo­ka­mai gau­ti krau­jo gliu­ko­zės diag­nos­ti­nių juos­te­lių. Vi­sai nie­ko ne­pa­žy­mė­jo ar­ba ne­ga­vo nė vie­nos juos­te­lės net 11 proc. ap­klaus­tų­jų, o gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mai vi­sai ne­at­lik­ti dau­giau kaip 15 proc. žmo­nių.
      La­biau­siai ži­nių trūks­ta apie svar­biau­sias dia­be­to gy­dy­mo bei kon­tro­lės prie­mo­nes, krau­jo gliu­ko­zės ir HbA1c nor­mas. Ser­gan­tie­ji ne­ski­ria hi­pog­li­ke­mi­jos ir hi­per­gli­ke­mi­jos po­žy­mių. Net ne­ži­no, kas da­ry­ti­na iš­ti­kus hi­pog­li­ke­mi­jai. Žmo­nės sto­ko­ja die­ti­nės mi­ty­bos ži­nių, ne­mo­ka re­gu­liuo­ti vais­tų do­zes pa­gal sa­vi­kon­tro­lės ro­dik­lius. Jie ne­ži­no, kad ge­ra il­ga­lai­kė krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė ma­ži­na kom­pli­ka­ci­jų grės­mę.
      At­lik­ta per 2 tūkst. krau­jo gliu­ko­zės, per 300 gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1c) ty­ri­mų.
      Tik 10,3 % tik­rin­tų žmo­nių gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas nor­ma­lus (4 – 6%). 17,7 % ty­ri­mo ro­dik­lis ras­tas pa­ten­ki­na­mas (6 – 6,5%), o 20,9% – (6,5 – 7%). Net 25,1% pa­si­tik­ri­nu­sių­jų dia­be­to kon­tro­lė blo­ga (HbA1c 7 – 8%), o 26,3 % – la­bai blo­ga (HbA1c dau­giau kaip 8%). At­lik­ti krau­jo gliu­ko­zės ir HbA1c ty­ri­mus pa­dė­jo Abo­vi­tos at­sto­vai.
      Iš li­gos kon­tro­lės ty­ri­mų bei an­ke­tų at­sa­ky­mų ma­ty­ti, kad ser­gan­čių­jų ži­nios apie li­gos val­dy­mą yra itin skur­džios. Va­di­na­si, li­go­niai gy­dy­mo įstai­go­se nė­ra mo­ko­mi ir pa­tys ne­si­do­mi ge­ra dia­be­to kon­tro­le.
      Mo­ky­mo da­ly­viai įsi­gi­jo daug kny­gų, buk­le­tų, „Dia­be­to” laik­raš­čių, ki­tos spaus­din­tos in­for­ma­ci­jos, pla­čiau su­si­pa­ži­no su li­gos val­dy­mo prie­mo­nė­mis.
      Ren­gi­nio da­ly­viai ne tik ga­vo rei­ka­lin­gų ži­nių, pa­tir­ties, bet ir tar­pu­sa­vy­je pa­ben­dra­vo, pa­si­klau­sė kon­cer­tų, ap­lan­kė vaiz­din­gas is­to­ri­nes, kul­tū­ri­nes ra­jo­nų vie­to­ves.
      Ren­gi­niuo­se kon­cer­ta­vo Jo­na­vos hu­mo­ro gru­pė „Rykš­tė” (vad. A. Bort­ke­vi­čie­nė), Ne­įga­lių­jų drau­gi­jos an­sam­blis „Lie­ta­va” (vad. L. Sta­ke­liū­nie­nė), Ši­lu­tės an­sam­blis „Kar­če­ma” (vad. V. Stoč­kus), Ra­sei­nių kul­tū­ros cen­tro an­sam­blis „De­gu­lė” (vad. A. Ne­žin­tai­tie­nė), Jo­niš­kio ne­įga­lių­jų miš­rus an­sam­blis „At­gai­va” (vad. D. Ky­bar­tie­nė), Ma­žei­kių ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių drau­gi­jos an­sam­blis, Pa­ne­vė­žio miš­rus an­sam­blis „Jo­va­ras” (vad. Ž. Ani­lio­nis) ir Vil­ka­viš­kio raj. Gi­rė­nų kai­mo ka­pe­la (vad. N. Kli­maus­kie­nė).
      Pa­grin­di­nis ren­gi­nių rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Ba­y­er He­alt­hCa­re Con­cu­mer Ca­re, Mic­ro­li­fe, No­vo Nor­disk Phar­ma, Sa­no­fi Aven­tis Lie­tu­va, Ma­žei­kių, Vil­ka­viš­kio ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės, Jo­niš­kio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius, svei­ka­tos biu­ras, Ne­ve­raus­kie­nės kli­ni­kos slau­gy­to­ja R. Vi­par­tie­nė, Al­gir­do But­ke­vi­čiaus pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­das, Vil­ka­viš­kio ra­jo­no laik­raš­tis „San­ta­ka”, AB „Ma­žei­kių duo­na” ir ki­ti rė­mė­jai ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo vie­to­se.
      n­for­ma­ci­ją apie ren­gi­nius spaus­di­no Ra­sei­nių „Nau­jas ry­tas”, Vil­ka­viš­kio „San­ta­ka”, Ma­žei­kų „San­tar­vė”, Jo­niš­kio „Si­dab­rė”, „Šiau­lių kraš­tas”, „Ši­lu­tės nau­jie­nos”, „Pa­ne­vė­žio bal­sas”, „Pa­ne­vė­žio ry­tas”, „Re­kla­mos gi­das”, Kre­tin­gos ir ki­tų ra­jo­nų laik­raš­čiai.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja nuo­šir­džiai dė­ko­ja vi­siems tal­ki­nin­kams, pa­dė­ju­siems skleis­ti vi­suo­me­nei ži­nias apie epi­de­miš­kai plin­tan­čią li­gą.

      Pa­gal an­ke­tų duo­me­nis ap­žval­gą pa­ren­gė
      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ir Jū­ra­tė Bar­kov­skie­nė


Puslapis 5
Lietuvos diabeto asociacijos kronika

      »  2008 m. ge­gu­žės 15 d. pa­teik­ta pa­raiš­ka Jung­ti­nei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos, Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės ir Nor­ve­gi­jos fi­nan­si­nių me­cha­niz­mų pa­ra­mai gau­ti.
      »  Ge­gu­žės 31 d. Hel­sin­ky­je (Suo­mi­jo­je) vy­ko Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dis. Da­ly­va­vo val­dy­bos na­rė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 1 – 4 d. Hel­sin­ky­je vy­ko Penk­to­ji pa­sau­lio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos kon­fe­ren­ci­ja. Lie­tu­vai at­sto­va­vo LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ge­no­vai­tė Pau­laus­kie­nė, KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to dr. Džil­da Ve­lič­kie­nė ir LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 12 – 16 d. Isyk-Ku­ly­je (Kir­gi­zi­jo­je) vy­ko TDF Euro­pos re­gio­no Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių dia­be­to aso­cia­ci­jų kon­fe­ren­ci­ja „Vie­ny­ki­mės gė­riui”. TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė da­li­jo­si LDA dar­bo pa­tir­ti­mi ir pir­mi­nin­ka­vo po­sė­džiui „Dia­be­to aso­cia­ci­jų vaid­muo ge­ri­nant ser­gan­čių­jų dia­be­tu ir vi­suo­me­nės ži­nias”.
      »  Bir­že­lio 20 d. Pa­kruo­jo dia­be­to klu­bas „Vi­ta” mi­nė­jo 15 me­tų veik­los su­kak­tį. Ju­bi­lia­tus svei­ki­no LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, Anykš­čių, Kel­mės klu­bų va­do­vai, ra­jo­nų val­džios, įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, rė­mė­jai.
      »  LDA or­ga­ni­zuo­ja­mos vai­kų ir jau­nuo­lių, ser­gan­čių I ti­po dia­be­tu, mo­ky­mo sto­vyk­los įvy­ko Anykš­čiuo­se bir­že­lio 13 –  22 ir lie­pos 18 – 27 d. (va­do­vė Gied­rė Apuo­kai­tė), taip pat Pla­te­liuo­se lie­pos 1 –  10 ir 11 –  20 d. (va­do­vė Ag­nė Da­ny­lai­tė). II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­los vy­ko Pla­te­liuo­se (Plun­gės raj.) bir­že­lio 23 – 29 d., rug­pjū­čio 4 – 10, 11 – 17 ir 18 – 24 d. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Pla­tes­nė in­for­ma­ci­ja apie šias sto­vyk­las bus pa­teik­ta „Dia­be­te” Nr. 4(60).
      »  Mo­ky­mo sto­vyk­los ra­jo­nų dia­be­to klu­buo­se, ben­dri­jo­se, drau­gi­jo­se įvy­ko Jo­na­vo­je (ge­gu­žės 16 d.), Ši­lu­tė­je (ge­gu­žės 20 d.), Ra­sei­niuo­se (ge­gu­žės 23 d.), Jo­niš­ky­je (bir­že­lio 18 d.), Ma­žei­kiuo­se (bir­že­lio 26 d.), Vil­ka­viš­ky­je (lie­pos 16 d.), Pa­ne­vė­žy­je (lie­pos 10 d.). Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Bir­že­lio 25 d. ir lie­pos 1 d. LDA pa­tei­kė pro­jek­tus Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos 2009 m. veik­lai fi­nan­suo­ti.
      »  Lie­pos 8 d. LDA va­do­vė su Ro­che Lie­tu­va Diag­nos­ti­kos pa­da­li­nio at­sto­ve Auš­ra Le­o­na­vi­čie­ne ap­ta­rė ben­dra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes.
      »  Lie­pos 15 d. įvy­ko VšĮ LST Sert Ne­ša­liš­ku­mo už­tik­ri­ni­mo ko­mi­te­to po­sė­dis. Pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie 2007 – 2008 m. veik­lą, ak­re­di­ta­ci­jos plė­ti­mo re­zul­ta­tus, pro­jek­tų vyk­dy­mą, skun­dus, ape­lia­ci­jas ir kt. Da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lie­pos 15 d. UAB Ak­to­li­ta di­rek­to­rė Edi­ta Kai­rie­nė su­pa­žin­di­no LDA at­sto­vus su Lo­renz Bio­tech ga­mi­na­ma apa­ra­tū­ra dia­be­tu ser­gan­čių­jų ko­jų prie­žiū­rai.
      »  Lie­pos 18 d. LDA pre­zi­den­tė su Eli Lil­ly Lie­tu­va va­do­ve Aure­li­ja Juš­ke­vi­čie­ne ta­rė­si dėl ga­li­my­bės da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nia­me pro­jek­te ver­ti­nant svei­ka­tos prie­žiū­ros fi­nan­sa­vi­mą ir vais­tų kom­pen­sa­vi­mą Lie­tu­vo­je.
      »  Lie­pos 22 d. LDA va­do­vė su Eks­mos MTC di­rek­to­riu­mi Aud­riu­mi Sta­nis­lo­vai­čiu ir ben­dro­vės at­sto­vė­mis nu­ma­tė ben­dra­dar­bia­vi­mo sri­tis.
      »  Lie­pos 22 d. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė at­sa­kė į Ži­nių ra­di­jo klau­si­mus dėl kai ku­rių LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos dar­bo gru­pės siū­ly­mų.
      »  Lie­pos 26 – 27 d. Pla­te­liuo­se (Plun­gės raj.) įvy­ko prak­ti­nis mo­ky­mo se­mi­na­ras slau­gy­to­joms dia­be­to­lo­gėms „Aš ir dia­be­tas”. Da­ly­va­vo LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ode­ta Vit­kū­nie­nė, LDA vi­ce­pre­zi­den­tas Juo­zas Da­ni­le­vi­čius. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Lie­pos 29 d. LR Sei­me Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to su­reng­ta­me po­sė­dy­je „LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos veik­los kryp­tys 2008 m. II pus­me­ty­je” Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė iš­dės­tė keb­lu­mus, ku­rių pa­ti­ria pa­cien­tai (in­for­ma­ci­jos, me­di­kų dė­me­sio sto­ka, ei­lės gy­dy­mo įstai­go­se, ri­bo­tos ga­li­my­bės pa­tek­ti pas spe­cia­lis­tus, „ky­šiai”), ir pa­tei­kė siū­ly­mus, kaip jų veng­ti.
      »  Rug­pjū­čio 1 d. Pa­ne­vė­žy­je su­si­ti­ko aš­tuo­nių Lie­tu­vos dia­be­to klu­bų de­le­ga­ci­jos. Ren­gi­nį „Pa­bū­ki­me kar­tu” or­ga­ni­za­vo Pa­ne­vė­žio „Vil­ties” drau­gi­ja.
      »  Rug­pjū­čio 4 d. Ži­nių ra­di­jo lai­do­je apie svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos pro­ble­mas dis­ku­ta­vo LR Sei­mo na­rė Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­nė, bu­vęs LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Ro­mu­al­das Kon­stan­ti­nas Dob­ro­vols­kis ir Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­pjū­čio 7 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Ge­di­mi­nas Čer­niaus­kas pa­si­kvie­tė Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vus ap­tar­ti ak­tu­a­lius svei­ka­tos klau­si­mus. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bai ir Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai at­sto­va­vo Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­pjū­čio 22 – 23 d. Anykš­čiuo­se įvy­ko mo­ky­mo sto­vyk­la „Cukrinis diabetas ir sergančiųjų teisės“ LDA ko­lek­ty­vi­nių na­rių (klu­bų, ben­dri­jų, drau­gi­jų) va­do­vams. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Taip pat posėdžiavo ta­ryba ir valdyba. Kretingos diabeto klubas „Vil­ties kelionė“ priimtas LDA kolektyviniu nariu, UAB Merck Sharp & Dohme – nuolatiniu deimantiniu, UAB Bayer – sidabriniu rėmėju.
      »  Rug­sė­jo 5 – 6 d. Ro­mo­je (Ita­li­jo­je) vyks Eu­ro­pos se­se­rų dia­be­to mo­ky­to­jų fe­de­ra­ci­jos, o rug­sė­jo 7 – 11 d. – Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­jos. Da­ly­vaus ir Lie­tu­vos at­sto­vai.
      »  Rug­sė­jo 17 – 21 d. Mal­to­je vyks TDF Eu­ro­pos re­gio­no mo­ky­mo kur­sai, val­dy­bos po­sė­dis, Ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja ir kon­fe­ren­ci­ja „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni”. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai at­sto­vaus pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, sek­re­to­rė Jū­ra­tė Bar­kov­skie­nė, val­dy­bos ir ta­ry­bos na­rys, Anykš­čių klu­bo „At­ei­tis” pir­mi­nin­kas An­ta­nas Šli­žys ir ta­ry­bos na­rė, Plun­gės dia­be­to klu­bo pir­mi­nin­kė Ele­na Mic­ke­vi­čie­nė.
      »  Lap­kri­čio 14 d. Vil­niu­je vyks res­pub­li­ki­nė kon­fe­ren­ci­ja Pa­sau­li­nei dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nai pa­žy­mė­ti „Vai­kų ir jau­nuo­lių cuk­ri­nis dia­be­tas”. Pa­gei­dau­jan­čiuo­sius da­ly­vau­ti pra­šo­ma kreip­tis į sa­vo ra­jo­ne esan­tį dia­be­to klu­bą, drau­gi­ją, ben­dri­ją ar Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ją.
      »  Dia­be­to mo­ky­mas vyks­ta Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je vi­sus me­tus. Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė O. Jur­kaus­kie­nė kon­sul­tuo­ja pa­cien­tus ne­mo­ka­mai ant­ra­die­niais 10.30 – 12.30 val. ir tre­čia­die­niais 14.30 – 16.30 val.


Puslapis 6
Tarp­tau­ti­niai ren­gi­niai

      2008 m. ge­gu­žės 31 d. Hel­sin­ky­je (Suo­mi­jo­je) po­sė­džia­vo TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­ba. Ap­tar­ti re­gio­ne įvy­kę ren­gi­niai, taip pat pa­si­ruo­ši­mas mo­ky­mo kur­sams, Ge­ne­ra­li­nei asam­blė­jai ir kon­fe­ren­ci­jai „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni”. Tai vyks rug­sė­jo 17 – 21 d. Mal­to­je, Pa­sau­li­nei ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nai pa­žy­mė­ti.
      Bir­že­lio 1 – 4 d. Hel­sin­ky­je su­reng­tas Penk­ta­sis pa­sau­lio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos kon­gre­sas. Čia su­si­rin­kę moks­li­nin­kai, vi­suo­me­nės svei­ka­tos eks­per­tai, svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lai ir pro­pa­guo­to­jai, dau­ge­lis ki­tų part­ne­rių iš įvai­rių pa­sau­lio že­my­nų ir ša­lių ap­žvel­gė pa­ti­ria­mus iš­šū­kius ir nau­jau­sius moks­lo pa­sie­ki­mus, stra­te­gi­jas, at­ei­ties pla­nus dia­be­to, jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos klau­si­mais. Kon­gre­so pre­zi­den­tas prof. Pek­ka Pus­ka pa­žy­mė­jo, kad vis la­biau pri­pa­žįs­ta­ma, jog žmo­gaus gy­ven­se­na, tin­ka­ma die­ta ir jud­ru­mas yra pa­grin­di­nės II ti­po dia­be­to, šir­dies bei krau­ja­gys­lių, taip pat dau­ge­lio ki­tų lė­ti­nių ne­in­fek­ci­nių li­gų pre­ven­ci­jos prie­mo­nės. Yra pa­reng­ta dau­gy­bė tarp­tau­ti­nių ir na­cio­na­li­nių šių li­gų pro­fi­lak­ti­kos stra­te­gi­jų, tad aiš­ku, kad rei­kia dau­giau im­tis prak­ti­nės veik­los.
      Suo­mi­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Kirs­ti Tal­si-Sirk­ka pri­mi­nė, kad 1997 m. aso­cia­ci­jos or­ga­ni­zuo­tas Še­šio­lik­ta­sis Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos kon­gre­sas bu­vo vie­nas di­džiau­sių TDF ren­gi­nių, su­tel­kęs per 10 tūkst. da­ly­vių iš vi­so pa­sau­lio. Suo­mi­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja yra vie­na iš ak­ty­viau­sių dia­be­to pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės ini­cia­to­rių. Jos pa­stan­go­mis, da­ly­vau­jant dau­ge­liui įvai­rių eks­per­tų, Suo­mi­jo­je pa­reng­tų ir vyk­do­mų pro­gra­mų DEH­KO ir FIN-D2D įver­ti­ni­mo re­zul­ta­tai bu­vo pa­teik­ti šia­me kon­gre­se. Suo­mi­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos pa­tir­tis yra aki­vaiz­dus pa­vyz­dys, ko­kias di­džiu­les ga­li­my­bes tu­ri tiek sa­va­no­riš­ka, tiek ir dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jos veik­la ligos pre­ven­ci­jai ir kon­tro­lei to­bu­lin­ti. Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to dr. Džil­da Ve­lič­kie­nė kon­gre­se eks­po­na­vo sten­di­nį pra­ne­ši­mą „Ne­diag­no­zuo­ta dep­re­si­ja žmo­nėms ­di­din­a ri­zi­ką sirg­ti II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu”. Kon­gre­se da­ly­va­vo ir LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ge­no­vai­tė Pau­laus­kie­nė.
      Bir­že­lio 12 – 16 d. Isyk-Ku­ly­je (Kir­gi­zi­jo­je) vy­ko TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių dia­be­to aso­cia­ci­jų kon­fe­ren­ci­ja „Vie­ny­ki­mės gė­riui”. Čia da­ly­va­vo Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių dia­be­to aso­cia­ci­jų va­do­vai, TDF at­sto­vai, Kir­gi­zi­jos Res­pub­li­kos Par­la­men­to, svei­ka­tos prie­žiū­ros, spau­dos, rė­mė­jų at­sto­vai, ne­ma­ža sve­čių. Bu­vo ap­tar­ta dia­be­to pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės si­tu­a­ci­ja Kir­gi­zi­jo­je. Dis­ku­tuo­ta apie Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­jos prak­ti­nį įgy­ven­di­ni­mą, taip pat šio do­ku­men­to svar­bą ser­gan­čių­jų dia­be­tu tei­sėms gin­ti. Da­ly­ta­si pa­tir­ti­mi apie dia­be­to aso­cia­ci­jų vaid­me­nį ser­gan­čių­jų mo­ky­mui ir vi­suo­me­nės švie­ti­mui. Ap­žvelg­ti pa­sie­ki­mai ir at­lik­ti­ni dar­bai, siū­ly­mai, kaip pa­leng­vin­ti dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių gy­ve­ni­mą, kaip ge­riau juos ap­rū­pin­ti šiuo­lai­ki­nė­mis gy­dy­mo, sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nė­mis re­gio­ne. Daug dė­me­sio skir­ta vai­kų ir jau­nuo­lių II ti­po dia­be­tui, įvai­rių dia­be­to aso­cia­ci­jų skir­tu­mams bei pa­na­šu­mams. Aš pir­mi­nin­ka­vau po­sė­džiui „Dia­be­to aso­cia­ci­jų vaid­muo ge­ri­nant ser­gan­čių­jų dia­be­tu ir vi­suo­me­nės ži­nias” ir pa­si­da­li­jau Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos dar­bo pa­tir­ti­mi.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos
      Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rė


Puslapis 21
Nu­tu­ki­mas ska­ti­na vė­žį

      Ži­no­ma, kad nu­tu­ki­mas di­di­na lė­ti­nių li­gų (II ti­po dia­be­to ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių veik­los su­tri­ki­mų) pa­vo­jų. Ne­se­niai Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je baig­tas ty­ri­mas nu­sta­ty­ti są­sa­jai tarp nu­tu­ki­mo ir vė­žio. Jo re­zul­ta­tus pa­skel­bė žur­na­las Lan­cet 2008 me­tais. 141 stu­di­jo­je da­ly­va­vo 282 tūkst. žmo­nių iš Eu­ro­pos, Šiau­rės Ame­ri­kos, Azi­jos ir Aust­ra­li­jos. Ti­ria­mie­ji, ku­rių nu­tu­ki­mas bu­vo įvai­raus ti­po, ste­bė­ti 9 – 15 me­tų. Ap­skai­čiuo­tas jų kūno masės indeksas ir re­zul­ta­tai ly­gi­na­mi su vė­žio at­ve­jais.
      Leu­ko­zės, lim­fo­mos ir dau­gy­bi­nės mie­lo­mos ri­zi­ka tiek vy­rams, tiek mo­te­rims bu­vo pa­na­ši, ta­čiau dėl nu­tu­ki­mo pa­vo­jus sirg­ti kai ku­rio­mis vė­žio for­mo­mis bu­vo skir­tin­gas. Vy­rams 15 kg svo­rio per­tek­lius di­di­na pa­vo­jų sirg­ti stem­plės vė­žiu 52 proc., skyd­liau­kės vė­žiu – 33 proc., gaub­ti­nės žar­nos ir inks­tų vė­žiu – 24 proc. Tuo tar­pu mo­te­rims 13 kg svo­rio per­tek­lius di­di­na gim­dos ir tul­žies pūs­lės vė­žio grės­mę 60 proc., stem­plės – 51 proc., inks­tų vė­žio – 34 proc. Di­džiau­sia grės­mė sirg­ti krū­ties vė­žiu nuo per di­de­lio svo­rio bu­vo pa­ste­bė­ta Azi­jos gy­ven­to­jams.

* * * * *

Dar­žo­vės
ma­ži­na II ti­po dia­be­to grės­mę

      Ne­se­niai at­lik­tos stu­di­jos pa­tei­kė dar dau­giau įro­dy­mų, kad, gau­siau val­gant au­ga­li­nio mais­to, ge­riau iš­sau­go­ma svei­ka­ta. Mi­ty­bos žur­na­le (Jour­nal of Nu­tri­tion) 2008 me­tais pa­skelb­ti re­zul­ta­tai ty­ri­mo, ku­ria­me da­ly­va­vo 65 tūkst. 40–70 m. am­žiaus Ki­ni­jos mo­te­rų. Pa­ste­bė­ta, kad 30 proc. ma­žes­nė ti­ki­my­bė su­sirg­ti dia­be­tu bu­vo toms, ku­rios val­gė daug švie­žių dar­žo­vių (ko­pūs­ti­nių, la­pi­nių, gel­to­nos spal­vos dar­žo­vių, svo­gū­nų, čes­na­kų, po­rų, po­mi­do­rų).
      Ty­rė­jai ap­žvel­gė Ki­ni­jos ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų gy­ven­to­jų mi­ty­bos įpro­čius. Ty­ri­mo da­ly­viai pil­dė spe­cia­lią an­ke­tą stu­di­jos pra­džio­je ir po 4 me­tų. Pa­ste­bė­ta, kad 28 proc. su­ma­žė­jo pa­vo­jus su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu tiems, ku­rie per die­ną su­val­go 428 g dar­žo­vių, ly­gi­nant su tais, ku­rie jų su­var­to­ja tik apie 121 g.
      Įdo­mu, kad vai­siai ne­ma­ži­na ri­zi­kos su­sirg­ti dia­be­tu. Net yra duo­me­nų, kad vi­ta­mi­nas E, C ir be­ta­ka­ro­ti­nas ga­li di­din­ti II ti­po dia­be­to pa­vo­jų. Ta­čiau šis Šan­cha­jaus ty­ri­mas pa­tei­kė įro­dy­mų, kad ki­tos me­džia­gos (fi­ta­tai, lig­na­nai, izof­la­vo­nai) tu­ri ap­sau­gi­nių sa­vy­bių.

* * * * *

Sė­dė­ji­mas ska­ti­na lė­ti­nes li­gas

      Ži­no­ma, kad fi­zi­nė veik­la ge­ri­na žmo­gaus svei­ka­tą ir ben­drą sa­vi­jau­tą. Apie ne­jud­ru­mo su­ke­lia­mas li­gas in­for­ma­ci­jos vis dar trūks­ta. Da­ni­jos ir JAV ty­rė­jai ne­se­niai pa­tei­kė nau­jų įro­dy­mų, kad kas­die­ni­nis ne­jud­ru­mas su­ke­lia dia­be­tą ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gas. Stu­di­jo­se da­ly­vau­jan­tys as­me­nys ma­ži­no įpras­tų ir rei­kia­mų kas­die­nei veik­lai žings­nių skai­čių nuo 10 000 iki 1400. Ti­ria­mie­ji tu­rė­jo veng­ti vaikš­čio­ti: dau­giau va­žia­vo au­to­mo­bi­liu, kė­lė­si lif­tu, es­ka­la­to­riu­mi. Po ke­lių sa­vai­čių eks­pe­ri­men­to da­ly­viams pa­gau­sė­jo krau­jo gliu­ko­zės, pil­vo sri­ty­je ir krau­jy­je pa­dau­gė­jo rie­ba­lų, su­ma­žė­jo ske­le­to ir rau­me­nų ma­sė. Šiuos re­zul­ta­tus pa­tvir­ti­no ir Šiau­rės Ame­ri­kos stu­di­jos. Be to, pa­ste­bė­ta, jog ne­tre­ni­ruo­ti žmo­nės, ku­riems sun­ku makš­tin­tis ir bėg­ti, ri­zi­kuo­ja pa­tir­ti in­fark­tą, su­sirg­ti ki­to­mis šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­go­mis ir net­gi mir­ti. Ne­ga­lin­tiems iš­tver­ti di­des­nio fi­zi­nio krū­vio (daž­niau mo­te­rims) yra di­des­nė grės­mė su­sirg­ti dia­be­tu ir hi­per­ten­zi­ja. Šie žmo­nės bėg­da­mi daž­niau pa­ti­ria krū­ti­nės ląs­tos skaus­mą ir šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus. Li­gų pre­ven­ci­ja be­si­rū­pi­nan­tys moks­li­nin­kai ma­no, jog ne­ge­bė­ji­mas įveik­ti di­des­nių fi­zi­nių krū­vių yra lė­ti­nių li­gų ri­zi­kos veiksnys.

* * * * *

Pil­vo sri­ties nu­tu­ki­mas grei­ti­na sme­ge­nų se­nė­ji­mą

      2008 m. Neu­ro­lo­gi­jos žur­na­le (Neu­ro­lo­gy) bu­vo ra­šo­ma apie pil­vo sri­ties nu­tu­ki­mą. Jis ne tik ke­lia II ti­po dia­be­to pa­vo­jų, bet ir ken­kia ner­vų sis­te­mai, ga­li są­ly­go­ti Al­chei­me­rio li­gą. Ne­se­niai Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se bu­vo ste­bi­ma 6600 žmo­nių, vy­res­nių kaip 30 me­tų, sie­kiant tuo įsi­ti­kin­ti. Pa­aiš­kė­jo, kad žmo­nėms, ku­rių pil­vo sri­ties rie­ba­lų san­kau­pos bu­vo di­džiau­sios, silp­na­protystės grės­mė bu­vo tris kar­tus di­des­nė pa­ly­gin­ti su tais, ku­rių šis nu­tu­ki­mas bu­vo ma­žes­nis. Ty­rė­jai įsi­ti­ki­no, kad rie­ba­lų su­si­kau­pi­mas ant pil­vo yra itin pa­vo­jin­gas. Jis tu­ri įta­kos sme­ge­nims net ta­da, kai kū­no svo­ris nor­ma­lus.

      In­for­ma­ci­ją, spaus­din­tą
      2008 m. bir­že­lio mėn.
      žur­na­le „Dia­be­tes Voi­ce”,
      iš an­glų kal­bos iš­ver­tė
      Da­lia Au­gus­ti­nai­tė


Puslapis 9
„Pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais”
      Po­stpran­dia­li­nė hi­per­gli­ke­mi­ja

      Žmo­nėms, ku­rie ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, pa­ta­ria­ma pa­lai­ky-ti krau­jy­je kuo sta­bi­les­nį ir vie­no­des­nį gliu­ko­zės kie­kį. Ta­čiau net la­bai stro­piai vyk­dant gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mus, ne vi­suo­met tai pa­vyks­ta. Šis ro­dik­lis tai stai­giai pa­di­dė­ja, tai su­ma­žė­ja, tar­si lėk­tu­me ame­ri­kie­tiš­kais kal­ne­liais. Dėl to ne­ver­ta jau­din­tis. Ta­čiau jei po val­gio gliu­ko­zės nuo­lat yra dau­giau už leis­ti­ną nor­mą, ga­li pa­di­dė­ti gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas (HbA1c).
      Jei gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ma­ta­vi­mo ro­dik­lių krei­vė pri­me­na kal­ne­lius, pir­miau­sia svar­bu su­pras­ti, ko­dėl taip yra. Nor­ma­lu, kad gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je kin­ta skir­tin­gu die­nos ar va­ka­ro me­tu, ypač prieš val­gį ir pa­val­gius. Ma­žiau­sia krau­jo gliu­ko­zė es­ti ry­tais, o pa­di­dė­ja po val­gio, už­kan­džia­vi­mo ir daž­nai to­kia iš­lie­ka nuo vie­nos iki dvie­jų va­lan­dų. Ide­a­lu, jei ji ne­viršija 10 mmol/l. Ta­čiau dau­ge­lio ser­gan­čių dia­be­tu žmo­nių krau­jy­je po val­gio gliu­ko­zės yra dau­giau. Toks jos pa­gau­sė­ji­mas po val­gio va­di­na­mas po­stpran­dia­li­ne hi­per­gli­ke­mi­ja ir ken­kia svei­ka­tai, nes il­gai­niui dėl to ga­li pa­di­dė­ti HbA1c kon­cen­tra­ci­ja. „Dėl po­stpran­dia­li­nės hi­per­gli­ke­mi­jos ga­li su­trik­ti šir­dies bei krau­ja­gys­lių veik­la“, – aiš­ki­na Vo­ri­ko uni­ver­si­te­to dia­be­to ir en­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos pro­fe­so­rius An­to­nio Ce­riel­lo.
      Ven­giant po­stpran­dia­li­nės hi­per­gli­ke­mi­jos, pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti di­džiau­sią gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ro­dik­lį. Tam tiks­lui tik­rin­ti­nas krau­jas už dvie­jų va­lan­dų po val­gio ar­ba leng­vo už­kan­džio. Ana­li­zuo­jant re­zul­ta­tus, ver­tė­tų at­si­žvelg­ti ir į pa­ro­dy­mus prieš val­gį. Taip ga­li­ma su­ži­no­ti, kiek kar­tų val­gis pa­di­di­na gliu­ko­zės krau­jyje.

      Ką da­ry­ti?
      Jei krau­jo gliu­ko­zė po val­gio daž­nai pa­di­dė­ja ir es­ti per 10 mmol/l, rei­kė­tų pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju, kaip ko­re­guo­ti val­gy­mo įpro­čius, keis­ti vais­tų var­to­ji­mo lai­ką, mo­ky­tis svei­kes­nės gy­ven­se­nos. „Svar­bu val­gy­ti pro­duk­tus, ku­rių gli­ke­mi­jos in­dek­sas yra ma­žas“, – tei­gia prof. A. Ce­riel­lo. To­kie pro­duk­tai, pa­vyz­džiui, ma­ka­ro­nai ar pu­pe­lės, gliu­ko­zės krau­jy­je gau­si­na lė­tai ir laips­niškai. Tuo tar­pu val­gant di­de­lio gli­ke­mi­jos in­dek­so mais­to pro­duk­tus, gliu­ko­zės krau­jy­je dau­gė­ja grei­čiau, per 30–60 mi­nu­čių.
      Po­stpran­dia­li­nė hi­per­gli­ke­mi­ja ga­li bū­ti ko­re­guo­ja­ma in­su­li­ną ar­ba ki­tus ge­ria­muo­sius vais­tus var­to­jant prieš val­gį.
      Spor­tas, net leng­va fi­zi­nė veik­la, na­mų ruo­ša ar pa­si­vaikš­čio­ji­mas po val­gio ga­li ma­žin­ti gliu­ko­zės krau­jy­je.

      Kas yra HbA1c?
      Šiuo trum­pi­niu žy­mi­mas gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas. HbA1c yra krau­jo ty­ri­mas, ku­ris pa­ro­do vi­du­ti­nį krau­jo gliu­ko­zės kie­kį per pas­ta­rą­sias 6-8 sa­vai­tes. 6,5 proc. ar ma­žes­nis HbA1c yra pa­gei­dau­ti­nas, no­rint su­ma­žin­ti ža­lą svei­ka­tai. HbA1c ty­ri­mą pa­ta­ria­ma at­lik­ti 4 kar­tus per me­tus.

      Ab­bot Dia­be­tes Ca­re in­for­ma­ci­ja

      Pa­sta­ba. Vi­siems, ser­gan­tie­siems I ir II ti­po dia­be­tu, HbA1c ty­ri­mas at­lie­ka­mas 4 kar­tus per me­tus ne­mo­ka­mai (kom­pen­suo­ja li­go­nių ka­sos), siun­ti­mą iš­ra­šo šei­mos gy­dy­to­jas.


Puslapis 10
Ges­ta­ci­nis (nėš­tu­mi­nis) dia­be­tas

      Tai bet koks an­glia­van­de­nių apy­kai­tos su­tri­ki­mas, ku­ris pir­mą kar­tą nu­sta­to­mas mo­te­riai nėš­tu­mo me­tu. Per di­de­lis gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je tu­ri ne­igia­mą po­vei­kį be­si­for­muo­jan­čiam kū­di­kiui. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se iš 100 nėš­čių­jų pa­si­tai­ko 3–8 ges­ta­ci­nio dia­be­to (GD) at­ve­jai.

      Di­des­nis pa­vo­jus su­sirg­ti GD es­ti mo­te­rims, ku­rios:
      »  per daug sve­ria;
      »  anks­tes­nio nėš­tu­mo me­tu sir­go GD;
      »  pa­gim­dė bent vie­ną 4 kg ar dau­giau sve­rian­tį kū­di­kį;
      »  bro­liai, se­se­rys ar tė­vai ser­ga dia­be­tu;
      »  am­žius iki 25 me­tų.
      Jei­gu jūs tu­ri­te bent vie­ną iš šių po­žy­mių, jau per pir­mą vi­zi­tą tu­ri­te apie tai in­for­muo­ti gy­dy­to­ją, kad lai­ku bū­tų iš­tir­tas krau­jo gliu­ko­zės kie­kis. Jei jis nor­ma­lus, bū­ti­na at­lik­ti gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos mė­gi­nį. Jei­gu ty­ri­mų duo­me­nys nor­ma­lūs, rei­kia juos pa­kar­to­ti esant 24 – 28 sa­vai­čių nėš­tu­mui.

      Kaip diag­no­zuo­ja­mas ges­ta­ci­nis dia­be­tas?
      Ti­ria­mas gliu­ko­zės kie­kis ne­val­gius. Bū­ti­na įspė­ti mo­te­rį, kad ma­žiau­siai 8 val. prieš ty­ri­mą ji nie­ko ne­val­gy­tų ir ne­ger­tų (iš­sky­rus van­de­nį). Jei gliu­ko­zės kie­kis ne­val­gius nor­ma­lus (3,3 mmol/l – 5,5 mmol/l), ta­da at­lie­ka­mas to­le­ran­ci­jos mė­gi­nys su 75g gliu­ko­zės. Ma­žiau­siai tris die­nas prieš šį tes­tą bū­ti­na nor­ma­liai mai­tin­tis, ne­ri­bo­ti an­glia­van­de­nių (ne ma­žiau kaip 150g per die­ną ). Gli­ke­mi­ja ti­ria­ma ve­ni­nio krau­jo plaz­mo­je. Ges­ta­ci­nis dia­be­tas diag­no­zuo­ja­mas, jei mo­ters, iš­gė­ru­sios 75g gliu­ko­zės, krau­jo plaz­mo­je jos po 2 val. yra 7,8 mmol/l ar dau­giau.

      Ko­kį po­vei­kį ges­ta­ci­nis dia­be­tas tu­ri vai­siui?
      Dėl hi­per­gli­ke­mi­jos vai­sius ga­li už­aug­ti stam­bus (sver­ti 4 kg ir dau­giau). Tai di­di­na gim­dy­mo trau­mų, hi­pok­si­jos (de­guo­nies trū­ku­mo) ri­zi­ką. Ga­li­mas plau­čių bren­di­mo at­si­li­ki­mas, daž­niau pa­si­tai­ko ap­si­gi­mi­mų. Per pir­mą­sias va­lan­das po gi­mi­mo nau­ja­gi­miams daž­nai pa­si­tai­ko per ma­žas krau­jo gliu­ko­zės kie­kis. To­kie vai­kai tu­ri di­des­nį ge­ne­ti­nį po­lin­kį at­ei­ty­je su­sirg­ti dia­be­tu.

      Ges­ta­ci­niu dia­be­tu ser­gan­čios nėš­čio­sios ste­bė­ji­mas ir gy­dy­mas
      GD ser­gan­ti mo­te­ris daž­niau­siai nie­kuo ne­si­skun­džia, ne­re­tai jos krau­jo­spūdis pa­di­dė­ja. Bū­ti­na jį re­gu­lia­riai sek­ti ir ko­re­guo­ti, at­lik­ti šla­pi­mo ty­ri­mus. Ul­tra­gar­su ti­ria­mas vai­siaus dy­dis, ste­bi­ma, kaip jis vys­to­si, ypač pas­ku­ti­nius tris mė­ne­sius iki gim­dy­mo.
      Nėš­čio­ji tu­ri lai­ky­tis nu­ro­dy­tos die­tos. An­glia­van­de­niai die­to­je tu­rė­tų su­da­ry­ti 35 – 45 proc., bal­ty­mai – 25 – 20 proc., rie­ba­lai – 35 – 40 proc. Re­ko­men­duo­ja­mas krau­jo gliu­ko­zės kie­kis nėš­čio­sioms yra: ne­val­gius – 5, 3 mmol/l, 1val. po val­gio – 7,8 mmol/l, 2 val. po val­gio – 6,7 mmol/l.
      Jei ne­pa­vyks­ta gli­ke­mi­jos su­re­gu­liuo­ti vien die­ta, ski­ria­ma ir in­su­li­no te­ra­pi­ja. Ge­ria­mo­sios tab­le­tės, ma­ži­nan­čios gliu­ko­zės krau­jy­je, nėš­tu­mo me­tu ne­ski­ra­mos. La­bai svar­bu ir mankš­tin­tis, jei tam nė­ra me­di­ci­ni­nių kon­train­di­ka­ci­jų.
      Jei vai­sius stam­bus, re­ko­men­duo­ja­mas gim­dy­mas esant 38 nėš­tu­mo sa­vai­tėms. Ser­gan­čio­sioms ges­ta­ci­niu dia­be­tu kur kas daž­niau nei ki­toms mo­te­rims at­lie­ka­ma ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­ja.
      Po gim­dy­mo pra­ėjus 6 – 12 sa­vai­čių, bū­ti­na at­lik­ti mo­te­riai gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos mė­gi­nį. Dau­ge­liui mo­te­rų, net ir var­to­ju­sioms in­su­li­ną, gliu­ko­zės kie­kis po gim­dy­mo nor­ma­li­zuo­ja­si. Vis dėl­to tiek mo­ti­nai, tiek kū­di­kiui iš­lie­ka ri­zi­ka vė­liau su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu. Ki­to nėš­tu­mo me­tu vėl ga­li var­gin­ti ges­ta­ci­nis ar II ti­po dia­be­tas. Apie 50 proc. mo­te­rų, sir­gu­sių GD, per ar­ti­miau­sius dvi­de­šimt me­tų diag­no­zuo­ja­mas II ti­po dia­be­tas. To­dėl šioms mo­te­rims bū­ti­na tik­rin­ti gli­ke­mi­ją kas­met, ko­re­guo­ti die­tą, pa­lai­ky­ti nor­ma­lų kū­no svo­rį, mankš­tin­tis.

      Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Ona Jur­kaus­kie­nė
      VŠĮ Vil­niaus m. An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­ka


Puslapis 11
In­kre­ti­nai

      Dar 1960 – 1970 m. moks­li­nin­kai įro­dė, kad iš­ger­ta gliu­ko­zė in­su­li­no iš­si­sky­ri­mą ska­ti­na la­biau nei ta pa­ti in­tra­ve­ni­nė jos do­zė.
      Vė­liau bu­vo at­ras­tas į gliu­ka­go­ną pa­na­šus pep­ti­das GLP – 1 ir nuo gliu­ko­zės pri­klau­san­tis po­li­pep­ti­das GIP. Tai virš­ki­na­mo­jo trak­to hor­mo­nai in­kre­ti­nai. Jie iš­si­ski­ria žmo­gaus plo­na­ja­me žar­ny­ne ir pa­de­da re­gu­liuo­ti gliu­ko­zės apy­kai­tą – ska­ti­na in­su­li­no sek­re­ci­ją. In­kre­ti­nai iš­si­ski­ria žmo­gui pa­val­gius, kai gliu­ko­zė pa­ten­ka į virš­ki­ni­mo trak­tą.
      Ser­gan­tie­siems II ti­po dia­be­tu ap­tin­ka­ma ma­žai in­kre­ti­nų ar­ba jie sil­pniau vei­kia. Ne­se­niai ap­tik­tas fer­men­tas – di­pep­ti­dil­pep­ti­da­zė 4 (DPP 4), ku­ris slo­pi­na in­kre­ti­nų po­vei­kį.
      GLP – 1 po­vei­kis:
      »  slo­pi­na gliu­ka­go­no sek­re­ci­ją,
      »  lė­ti­na skran­džio iš­si­tuš­ti­ni­mą,
      »  grei­ti­na so­tu­mo jaus­mą, tuo ma­žin­da­mas ape­ti­tą,
      »  ska­ti­na ka­sos be­ta ląs­te­lių pro­li­fe­ra­ci­ją ir slo­pi­na jų apop­to­zę,
      »  ak­ty­vi­na gliu­ka­go­no sin­te­zę ir ge­ri­na gliu­ko­zės pa­nau­do­ji­mą ke­pe­ny­se, ske­le­to rau­me­ny­se, rie­ba­li­nia­me au­di­nyje.
      GIP po­vei­kis:
      »  ak­ty­vi­na nuo gliu­ko­zės pri­klau­so­mą in­su­li­no sek­re­ciją,
      »  ne­vei­kia gliu­ka­go­no sek­re­ci­jos,
      »  ne­vei­kia skran­džio iš­si­tuš­ti­ni­mo.
      Įver­ti­nus tei­gia­mą in­kre­ti­nų po­vei­kį, su­kur­tos dvi vais­tų gru­pės: in­kre­ti­nų ana­lo­gai GLP (mi­me­ti­kai – „mėg­džio­to­jai”) ir DPP 4 in­hi­bi­to­riai („slo­pin­to­jai”).
      In­kre­ti­nų mi­me­ti­kų (GLP) po­vei­kis:
      »  gliu­ko­zei pa­te­kus į virš­ki­ni­mo trak­tą, ak­ty­vi­na in­su­li­no sek­re­ci­ją,
      »  slo­pi­na gliu­ka­go­no sek­re­ci­ją po val­gio,
      »  lė­ti­na skran­džio mo­to­ri­ką,
      »  grei­ti­na so­tu­mo jaus­mą, tai­gi ma­ži­na su­val­go­mo mais­to kie­kį ir kū­no ma­sę,
      »  ak­ty­vi­na be­ta ląs­te­lių pro­li­fe­ra­ci­ją,
      »  ak­ty­vi­na gli­ko­ge­no sin­te­zę ir ge­ri­na gliu­ko­zės pa­nau­do­ji­mą ke­pe­ny­se, ske­le­to rau­me­ny­se, rie­ba­li­nia­me au­di­nyje.
      Šios gru­pės pre­pa­ra­tai Exe­na­ti­de, Li­rag­lu­ti­de.
      DPP 4 in­hi­bi­to­rių po­vei­kis:
      »  il­gi­na en­do­ge­ni­nių in­kre­ti­nų (GLP – 1 ) vei­ki­mą,
      »  gau­si­na in­kre­ti­nų ne­val­gius ir ypač po val­gio,
      »  ma­ži­na gliu­ka­go­no kie­kį po val­gio,
      »  ma­ži­na al­kio gli­ke­mi­ją ir gli­ke­mi­ją po val­gio,
      »  ne­kei­čia kū­no ma­sės.
      Šios gru­pės pre­pa­ra­tai Si­tag­li­pi­nas (Ja­nu­via), Vil­dag­lip­ti­nas, Alog­lip­ti­nas, Sa­xag­lip­ti­nas.
      In­kre­ti­no ana­lo­gus ga­li­ma skir­ti kar­tu su ki­tais gliu­ko­zę ma­ži­nan­čiais pre­pa­ra­tais.
      Su vie­nu iš in­kre­ti­no ana­lo­gų GLP-1 Exe­na­ti­de bu­vo at­lik­ti 5 kli­ni­ki­niai ty­ri­mai, ku­riuo­se da­ly­va­vo 2400 pa­cientų.
      Tri­jų ty­ri­mų me­tu vais­to po­vei­kis bu­vo ly­gi­na­mas su pla­ce­bo, ski­riant Exe­na­ti­de kaip pa­pil­do­mą vais­tą žmo­nėms, ku­rie jau var­to­jo met­for­mi­ną (336 pa­cien­tams ), sul­fa­nil­kar­ba­mi­dus (373 pa­cien­tams ) ar­ba šiuos abu pre­pa­ra­tus kar­tu (733 pa­cien­tams). Ki­tų dvie­jų ty­ri­mų me­tu pa­cien­tams, jau var­to­jan­tiems met­for­mi­ną ar sul­fa­nil­kar­ba­mi­dus, kaip pa­pil­do­mas vais­tas bu­vo ski­ria­mas Exe­na­ti­de ar­ba in­su­li­nas ir ly­gi­na­mas jų po­vei­kis. Pir­mo­jo ty­ri­mo me­tu 456 pa­cien­tams kaip pa­pil­do­mas vais­tas bu­vo ski­ria­mas Exe­na­ti­de ar­ba in­su­li­nas glar­gi­nas (Lan­tus), ant­ro­jo – 483 pa­cien­tams bu­vo ski­ria­mas Exe­na­ti­de ar­ba dvi­fa­zi­s in­su­li­nas.
      Ly­gi­nant su pla­ce­bo Exe­na­ti­de, var­to­ja­mas su ki­tais ge­ria­mais gliu­ko­zę ma­ži­nan­čiais vais­tais, daug la­biau su­ma­ži­no gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną (HbA1c). Taip pat nu­sta­ty­ta, kad Exe­na­ti­de veiks­min­gas pa­na­šiai kaip ir švirkš­čia­mas in­su­li­nas. Dvi vais­to in­jek­ci­jos per die­ną po 6 mėn. HbA1c su­ma­ži­no 1,13 proc., tuo tar­pu var­to­ju­sių­jų in­su­li­ną glar­gi­ną gru­pė­je šis ro­dik­lis su­ma­žė­jo 1,10 proc. Ki­to­je stu­di­jo­je pa­pil­do­mai var­to­tas Exe­na­ti­de su­ma­ži­no gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną 1,01 proc., o dvi­fa­zis in­su­li­nas – 0,86 proc.
      Ša­lu­ti­nis Exe­na­ti­de po­vei­kis – py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, vi­du­ria­vi­mas. Hi­pog­li­ke­mi­jų pa­si­tai­kė tik ta­da, kai skir­tas kom­bi­nuo­tas gy­dy­mas su ki­tais gliu­ko­zę ma­ži­nan­čiais pre­pa­ra­tais.
      Še­šių sa­vai­čių nuo­la­ti­nė Exe­na­ti­de in­fu­zi­ja ser­gan­tie­siems II ti­po dia­be­tu ma­ži­no ape­ti­tą, tai­gi ir su­val­go­mo mais­to kie­kį, kū­no svo­rį, taip pat šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų pa­vo­jų.
      Žmo­nėms skir­tų vais­tų ko­mi­te­tas (CHMP ) nu­spren­dė, kad Exe­na­ti­de yra veiks­min­gas kaip pa­pil­do­mas vais­tas gy­dant II ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą. Jis ski­ria­mas kar­tu su ki­tais an­ti­dia­be­ti­niais pre­pa­ra­tais, kai gliu­ko­zės kie­kio ne­įma­no­ma su­re­gu­liuo­ti mak­si­ma­liai to­le­ruo­ja­mo­mis ki­tų vais­tų do­zė­mis.
      EXE­NA­TI­DE var­to­ja­mas in­jek­ci­jom­s po oda du kar­tus per die­ną 60 min. prieš val­gį. Ski­ria­ma 5 mg ar­ba 10 mg do­zė, ku­rios ko­re­guo­ti pa­gal krau­jo gliu­ko­zę ne­rei­kia. Vais­tas švirkš­čia­mas vien­kar­ti­niais in­jek­to­riais.

      Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Ona Jur­kaus­kie­nė
      VšĮ Vil­niaus m. An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­ka


Puslapiai 13-14
At­sa­kin­gu­mas už sa­vo svei­ka­tą

      Dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nės
      Dia­be­to laik­raš­ty­je Nr.2(58) jūs su­ži­no­jo­te, ko­dėl nau­din­ga pa­lai­ky­ti kuo nor­ma­les­nę krau­jo gliu­ko­zę. Rei­kia steng­tis iš­mok­ti val­dy­ti dia­be­tą. Tos pa­stan­gos yra kai­na, ku­ri mo­ka­ma už ge­res­nę li­gos kon­tro­lę. Pen­kios svar­biau­sios dia­be­to gy­dy­mo prie­mo­nės yra:
      • mo­ky­ma­sis,
      • mi­ty­bos pla­na­vi­mas,
      • fi­zi­nis la­vi­ni­mas, mankš­ta,
      • vais­tai,
      • sa­vi­kon­tro­lė.
      Kie­vie­nam žmo­gui, tiek ser­gan­čiam I, tiek II ti­po dia­be­tu, nau­din­gos šios prie­mo­nės. Vi­sa tai, kaip kiek­vie­ną jų nau­do­ti, de­ta­liai ap­tar­si­me „Dia­be­to” laik­raš­ty­je.

      Mo­ky­ma­sis
      Mo­ky­ma­sis kon­tro­liuo­ti sa­vo li­gą yra svar­biau­sia dia­be­to val­dy­mo prie­mo­nė. Vie­na, ką jums rei­kia ži­no­ti, yra ak­tu­a­li in­for­ma­ci­ja, ku­ri čia pa­tei­kia­ma. Jums dar pri­va­lu iš­mok­ti pa­si­tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zę, su­si­leis­ti vais­tus. Be to, jums rei­kia nu­si­ma­ny­ti, pa­vyz­džiui, ko­kį mais­tą už­si­sa­ky­ti ka­vi­nė­je ar res­to­ra­ne.
      Yra daug bū­dų gau­ti jums rei­kia­mai in­for­ma­ci­jai. Vie­nas bū­das yra skai­ty­ti spe­cia­lias kny­gas ir buk­le­tus. Kai ku­rie žmo­nės ge­riau įsi­dė­mi ži­nias, žiū­rė­da­mi fil­mus, klau­sy­da­mie­si mag­ne­to­fo­no įra­šų apie dia­be­tą. Jūs ga­li­te lan­ky­ti pa­skai­tas gru­pė­je, už­duo­ti lek­to­riui klau­si­mus.

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja
      Daug žmo­nių (2008 m. – per 6 tūkst.) vie­ni­ja­si Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je (LDA). Jos bu­vei­nė­je re­gu­lia­riai vei­kia dia­be­to mo­kyk­la. Čia gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė O. Jur­kaus­kie­nė tei­kia kon­sul­ta­ci­jas ne­mo­ka­mai ant­ra­die­niais 10.30 – 12.30 val., tre­čia­die­niais 14.30 – 16.30 val. Kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mos va­sa­ros dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los vai­kams, jau­nuo­liams ir II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms. Taip pat ren­gia­mi mo­ky­mo se­mi­na­rai, kon­fe­ren­ci­jos įvai­rio­se ra­jo­nų dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jo­se. LDA lei­džia kny­gas, įvai­rius buk­le­tus, „Dia­be­to“ laik­raš­tį, ku­rį ga­li­ma už­si­pre­nu­me­ruo­ti bet ku­ria­me Lie­tu­vos pa­što sky­riu­je. Laik­raš­tis lei­džia­mas vie­ną kar­tą per metų ket­vir­tį.

      Dia­be­to mo­ky­to­jai
      Kon­sul­ta­vi­ma­sis su dia­be­to mo­ky­to­ju yra pa­to­gus bū­das in­for­ma­ci­jai gau­ti. Dia­be­to mo­ky­to­jai yra svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lai, ku­rie apie šią li­gą ži­no dau­giau. Jie ga­li bū­ti:
      • slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės,
      • die­to­lo­gai (mi­ty­bos pa­ta­rė­jai, ku­rie ga­li pa­dė­ti jums su­si­da­ry­ti in­di­vi­du­a­lų val­gy­mo pla­ną),
      • gy­dy­to­jai en­dok­ri­no­lo­gai,
      • fi­zi­nio la­vi­ni­mo spe­cia­lis­tai,
      • psi­chi­nės svei­ka­tos kon­sul­tan­tai.
      Ser­gan­čia­jam dia­be­tu kas­dien rei­kia spręs­ti dau­gy­bę svei­ka­tos da­ly­kų. Kuo dau­giau jūs ži­no­si­te apie sa­vo li­gą, tuo sėk­min­giau ge­bė­si­te tei­sin­gai elg­tis. Mo­ky­da­mie­si pa­žin­ti ir val­dy­ti dia­be­tą, įgy­si­te ži­nių ir pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. To­dėl ga­lė­si­te ge­riau jaus­tis ir ne­pra­ra­si­te ak­ty­vu­mo.

      Mi­ty­bos pla­na­vi­mas
      Pla­nuo­jant mi­ty­bą, pa­si­ren­ka­ma svei­kų mais­to pro­duk­tų, tiks­liai nu­sta­to­mas jų kie­kis, re­gu­lia­rus val­gy­mo lai­kas. Tai yra itin svar­bu žmo­nėms, ser­gan­tiems I ti­po dia­be­tu, ir tiems, ku­riems rei­kia de­rin­ti in­su­li­no do­zę, in­jek­ci­jų skai­čių, jų lei­di­mo ir val­gy­mo lai­ką. Dau­gu­mai žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, tam tik­ro mais­to kie­kio val­gy­mas pa­de­da ma­žin­ti ar ko­re­guo­ti kū­no svo­rį. To­dėl jiems pla­nuo­ti mi­ty­bą yra svar­biau­sia.
      Tin­ka­mai pla­nuo­da­mi mi­ty­bą, jūs ga­li­te:
      • pa­lai­ky­ti krau­jo gliu­ko­zę ir cholesterolį pla­nuo­ja­mo­se ri­bo­se;
      • ko­re­guo­ti krau­jo spau­di­mą;
      • pa­lai­ky­ti kū­no svo­rį, ko­kio no­ri­te;
      • gau­ti vi­sų rei­kia­mų vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų;
      • ge­riau pa­nau­do­ti in­su­li­ną (jei­gu ser­ga­te II ti­po dia­betu).

      Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas
      Mais­tas di­di­na jū­sų krau­jo gliu­ko­zę. Vais­tai, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, mankš­ta ga­li ją ma­žin­ti. Kad fi­zi­nė veik­la padėtų val­dyti dia­be­tą, rei­kia mankš­tin­tis re­gu­lia­riai, taip, kaip ir val­gy­ti ar var­to­ti vais­tus. Ka­da mais­tas, vais­tai ir mankš­ta yra su­ba­lan­suo­ti, es­ti leng­viau krau­jo gliu­ko­zę pa­lai­ky­ti no­ri­mo­se ri­bo­se. Įvai­rus fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ga­li bū­ti dia­be­to kon­tro­lės pla­no da­lis. Jūs mankš­tin­da­mie­si ga­li­te:
      • ge­riau kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę;
      • ko­re­guo­ti kū­no svo­rį (su­de­ga ka­lo­ri­jos);
      • stip­rin­ti šir­dį bei plau­čius;
      • bū­ti jud­res­nis, žva­les­nis, gražesnis;
      • leng­viau iš­gy­ven­ti stre­są.

      Dia­be­to vais­tai
      Dau­gu­ma žmo­nių, ser­gan­čių dia­be­tu, var­to­ja ar­ba in­su­li­ną, ar­ba ora­li­nius hi­pog­li­ke­mi­zuo­jan­čius re­a­gen­tus (an­ti­dia­be­ti­nes tab­le­tes). Kai ku­rie žmo­nės var­to­ja ir in­su­li­ną, ir tab­le­tes. Da­lis žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, ne­var­to­ja nie­ko. Tai yra tie žmo­nės, ku­rie ga­li pa­lai­ky­ti sa­vo krau­jo gliu­ko­zę nor­ma­lią, rū­pes­tin­gai pla­nuo­da­mi mi­ty­bą ir re­gu­lia­riai mankš­tin­da­mie­si.

      In­su­li­nas
      In­su­li­no in­jek­ci­jos ga­li bū­ti vie­na iš jū­sų gy­dy­mo prie­mo­nių. Jei ser­ga­te I ti­po dia­be­tu, jums rei­kia kas­die­nių in­su­li­no in­jek­ci­jų, kad iš­gy­ven­tu­mė­te. Jei­gu jūs ser­ga­te II ti­po dia­be­tu, jums ga­li pri­reik­ti in­su­li­no in­jek­ci­jų, kad krau­jo gliu­ko­zė bū­tų ar­čiau nor­mos. Apie 40% (4 iš 10) žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, var­to­ja in­su­li­ną. Jei­gu lei­džia­tės in­su­li­ną, jums pri­va­lu iš­mok­ti įsi­gy­ti tin­ka­mą jo rū­šį, ži­no­ti, kiek jo rei­kia, ka­da ir kaip jį su­si­švirkš­ti.
      In­su­li­nas:
      • lei­džia gliu­ko­zei pa­tek­ti į rau­me­nų ir rie­ba­lų ląs­te­les;
      • ma­ži­na krau­jo gliu­ko­zę;
      • pa­de­da or­ga­niz­mui ga­min­ti ener­gi­ją iš mais­to;
      • truk­do or­ga­niz­mui iš­skir­ti pa­pil­do­mos gliu­ko­zės į krau­ją, ka­da jūs su­ser­ga­te ki­ta li­ga ar pa­ti­ria­te stre­są;
      • lei­džia or­ga­niz­mui nau­do­ti ener­gi­ją ir bal­ty­mus au­gi­mui (vai­kams ir mo­te­rims nėš­tu­mo me­tu);
      • kar­tu su die­ta ir mankš­ta pa­de­da pa­lai­ky­ti pla­nuo­ja­mo dy­džio krau­jo gliu­ko­zę.

      An­ti­dia­be­ti­nės tab­le­tės
      Daug žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, tab­le­tes var­to­ja krau­jo gliu­ko­zei ma­žin­ti. Svar­bu su­pras­ti, kad tab­le­tės nė­ra in­su­li­nas. Var­to­jant šiuos re­a­gen­tus, or­ga­niz­mas tu­ri pats ge­bė­ti ga­min­tis in­su­li­ną. Štai ko­dėl tab­le­tės ne­ga­li kon­tro­liuo­ti I ti­po dia­be­to.
      An­ti­dia­be­ti­nės tab­le­tės:
      • ma­ži­na krau­jo gliu­ko­zę žmo­nėms, ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu;
      • ne­lei­džia or­ga­niz­mui iš­skir­ti pa­pil­do­mos gliu­ko­zės į krau­ją, ka­da in­su­li­nas tin­ka­mai ne­vei­kia;
      • pa­de­da krau­jy­je pa­gau­sin­ti or­ga­niz­me ga­mi­na­mo in­su­lino;
      • ska­ti­na or­ga­niz­mą ge­riau pa­nau­do­ti in­su­li­ną;
      • kar­tu su die­ta ir mankš­ta pa­de­da pa­lai­ky­ti pla­nuo­ja­mą krau­jo gliu­ko­zės kie­kį.

      Dia­be­to ty­ri­mai

      Krau­jo gliu­ko­zė
      Krau­jo gliu­ko­zę jums rei­kia tik­rin­ti re­gu­lia­riai. Tai yra da­ro­ma ti­riant ma­žą krau­jo la­šą. Ši re­gu­lia­ri prie­mo­nė va­di­na­ma krau­jo gliu­ko­zės sa­vi­kon­tro­le. Gliu­ko­zė yra cuk­rus. Krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė reiš­kia nuo­la­ti­nį šio ro­dik­lio tik­ri­ni­mą pa­gal nu­sta­ty­tą gra­fiką.
      Šis tes­tas lei­džia ma­ty­ti, ar tin­ka­mo mais­to val­gy­mas, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ir vais­tai ko­re­guo­ja jū­sų dia­be­tą. Re­gu­lia­riai tik­rin­da­mi krau­jo gliu­ko­zę, jūs ga­li­te ma­ty­ti, ar daž­nai jos yra per ma­žai, ar per daug.
      Pa­gal šiuos re­zul­ta­tus jūs ga­li­te:
      • keis­ti mais­tą, mankštą ar vais­tus, kad pa­lai­ky­tu­mė­te krau­jo gliu­ko­zę pla­nuo­ja­mo­se ri­bo­se;
      • pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju, slau­gy­to­ja ar dia­be­to mo­ky­to­ja, kaip rei­kė­tų keis­ti li­gos kon­tro­lės pla­ną;
      • su­ži­no­ti, kaip kon­kre­tūs mais­to pro­duk­tai, veik­la, stre­sas ar vais­tai vei­kia jū­sų krau­jo gliu­ko­zę;
      • nu­sta­ty­ti ir gy­dy­ti di­de­lį ar ma­žą krau­jo gliu­ko­zės ly­gį ne­lau­kiant, kol ji tam­pa ne­pa­tai­so­ma bė­da.

      Ke­to­nai
      Ser­gan­tie­ji I ti­po dia­be­tu tu­rė­tų ži­no­ti, kaip ir ka­da tik­rin­ti ke­to­nus šla­pi­me ar krau­jy­je. Ke­to­nai yra nuo­dai, ku­rie ga­mi­na­si, kai or­ga­niz­mui trūks­ta in­su­li­no.
      Tai­gi, jei ser­ga­te I ti­po dia­be­tu, pa­gal šla­pi­mo ar krau­jo ke­to­nų ty­ri­mo re­zul­ta­tus ga­li­te su­ži­no­ti:
      • ka­da jū­sų or­ga­niz­me ga­mi­na­si ke­to­nai;
      • ar rei­kia pra­dė­ti gy­dy­mą, kad iš­veng­tu­mė­te sun­kes­nių ligų.

      Gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas
      Šis la­bo­ra­to­ri­nis ty­ri­mas pa­ro­do ben­drą dia­be­to kon­tro­lę. Vie­na rū­šis gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mų yra va­di­na­ma he­mog­lo­bi­nu A1c, daž­nai ra­šo­ma HbA1c. Gy­dy­to­jas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mą tu­rė­tų pa­skir­ti kas 3 mė­ne­siai. Lietuvoje šis ty­ri­mas yra kom­pen­suo­ja­mas iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šų.
      Gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mo re­zul­ta­tai jums ir gy­dy­to­jui pa­de­da:
      • įver­tin­ti dia­be­to kon­tro­lės vi­dur­kį;
      • sek­ti jū­sų dia­be­to val­dy­mo ko­ky­bę per ilgesnį laiką.

      Ko­man­di­nė prie­žiū­ra
      Kaip ir fut­bo­li­nin­kas ne­ga­li ti­kė­tis lai­mė­ti žai­di­mo vie­nas, taip pat nie­kas – nei jūs, nei jū­sų gy­dy­to­jas, nei slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė – ne­ga­li pa­vie­niui lai­mė­ti ko­vos prieš dia­be­tą.
      Nors dia­be­tu ser­gan­ty­sis at­lie­ka pa­grin­di­nį li­gos val­dy­mo vaid­me­nį, bū­ti­ni ir ki­ti spe­cia­lios kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nės. Fak­tiš­kai ge­riau­sias dia­be­to val­dy­mo bū­das yra ben­dras vi­sos ko­man­dos darbas.
      Ko­man­do­je tu­ri bū­ti:
      • jūs,
      • en­dok­ri­no­lo­gas,
      • slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė,
      • die­to­lo­gas,
      • vais­ti­nin­kas,
      • po­diat­ras (ko­jų prie­žiū­ros spe­cia­lis­tas),
      • oku­lis­tas (akių li­gų spe­cia­lis­tas).
      Kar­tais ko­man­dai rei­kia ir ki­tų spe­cia­lis­tų.
      Kiek­vie­nas iš šių žmo­nių ga­li pa­dė­ti jums pri­si­žiū­rė­ti svei­ka­tą. Jie ga­li siū­ly­ti ge­res­nius op­ti­ma­liau­sios dia­be­to kon­tro­lės spren­di­mus. Bet jūs pri­va­lo­te ženg­ti pir­mą žings­nį – su­ži­no­ti kuo dau­giau apie li­gą, lai­ky­tis gy­dy­to­jų pa­ta­ri­mų ir re­gu­lia­riai kon­sul­tuo­tis su jū­sų svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­čios ko­man­dos na­riais.

      Ko­dėl svar­bu val­dy­ti dia­be­tą?
      Žmo­gus, ku­riam diag­no­zuo­ja­mas dia­be­tas, ne­re­tai su­trin­ka, nu­si­me­na, jun­ta įtam­pą. Jam pri­rei­kia lai­ky­tis tin­ka­mo re­ži­mo. Tam­pa ne­ra­mu dėl svei­ka­tos at­ei­ty­je. Čia svar­bus ryž­tas, pa­ra­ma, mo­ty­va­ci­ja, kad iš­lik­tu­mė­te stip­rūs. Svar­bu su­pras­ti, ką ir ko­dėl rei­kės da­ry­ti. Pa­svars­ty­ki­me, ko­dėl nau­din­ga kas­dien tin­ka­mai val­dy­ti dia­be­tą.
      Pir­mas žings­nis šia kryp­ti­mi yra li­gos pri­pa­ži­ni­mas. Kai jūs jau su­si­tai­ko­te su ta ap­lin­ky­be, jog ser­ga­te dia­be­tu, ir apie tai ga­li­te pa­sa­ky­ti sa­vo drau­gams, šei­mai, tai yra pir­mas žings­nis. Ar­ti­mi žmo­nės tu­ri ži­no­ti, kas jums at­si­ti­ko, kad pri­rei­kus ga­lė­tų pa­dė­ti. Šei­mos ir drau­gų pa­ra­ma leng­vi­na li­gos kon­tro­lę.
      Jūs rū­pi­na­tės dia­be­to kon­tro­le. Tai yra na­tū­ra­lu. Ra­si­te žmo­nių, ku­rie jus iš­klau­sys, tai yra la­bai svar­bu. Bai­mė, nuos­kau­da, su­tri­ki­mas ga­li ma­žin­ti no­rą su­si­telk­ti sa­vi­kon­tro­lei. Čia svar­bu kal­bė­tis su bi­čiu­liais. Jų pa­lai­ky­mas pa­dės nu­si­ra­min­ti. Tai pa­dės ir ki­tiems žmo­nėms ge­riau su­pras­ti, ką jūs iš­gy­ve­na­te. Rem­ki­tės į ar­ti­mus žmo­nes, jei­gu pri­reiks.
      Kai jūs iš­mok­si­te val­dy­ti li­gą, iš­veng­si­te ne­nu­ma­ty­tų keb­lu­mų, ku­rių pa­si­tai­ko, jei­gu gliu­ko­zės krau­jy­je yra per daug ar per ma­žai. Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta ir gy­dy­to­jai da­bar tai ži­no, kad tin­ka­mas re­ži­mas pa­de­da veng­ti ar­ba ma­žin­ti il­ga­lai­kių su dia­be­tu su­si­ju­sių bė­dų, to­kių, kaip šir­dies prie­puo­liai, inks­tų veik­los, re­gė­ji­mo su­tri­ki­mai.
      Be to, val­dy­da­mi dia­be­tą, ga­lė­si­te pa­į­vai­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Ge­rai įsi­są­mo­ni­nę ir nau­do­da­mi pen­kias svar­biau­sias gy­dy­mo prie­mo­nes, jūs ga­lė­si­te ak­ty­viai gy­ven­ti. Iš­mok­si­te jaus­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo svei­ka­tą, ir jū­sų gy­ve­ni­mas bus pra­smin­gas, įdo­mus.
      Skai­ty­da­mi apie de­ta­les­nes gy­dy­mo prie­mo­nes, su­ži­no­si­te, jog ši li­ga yra ko­re­guo­ja­ma svei­ka gy­ven­se­na – pa­si­ren­kant tin­ka­mą mais­tą ir fi­zi­nius pra­ti­mus. Die­ta ir mankš­ta yra nau­din­gi kiek­vie­nam žmo­gui, ne tik ser­gan­čiam dia­betu.
      Tai su­pra­tus, svar­bu ži­no­ti, ko­kie spręs­ti­ni dia­be­to val­dy­mo už­da­vi­niai.

      Dia­be­to val­dy­mo už­da­vi­niai ir tiks­las
      Dia­be­to val­dy­mo tiks­las yra veng­ti ne­nu­ma­ty­tų at­ve­jų ir ne­kon­tro­liuo­ja­mos li­gos il­ga­lai­kių pa­sek­mių, taip pat im­tis at­sa­ko­my­bės už sa­vo gy­ve­ni­mą. Dia­be­to val­dy­mo, gy­dy­mo tikslai:
      • kon­tro­liuo­ti li­gos po­žy­mius;
      • steng­tis pa­lai­ky­ti tin­ka­mą kū­no svo­rį;
      • bū­ti svei­kam, fi­ziš­kai ak­ty­viam;
      • ko­re­guo­ti krau­jo gliu­ko­zę, kad bū­tų tarp 4 – 8 mmol/l;
      • pa­siek­ti nor­ma­lų il­ga­lai­kį krau­jo gliu­ko­zės kie­kį 4 – 6,5 % (gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1c) ty­ri­mas pa­ro­do jį per pas­ta­rą­sias 60 – 120 die­nų);
      • val­dy­ti li­gą, kad bū­tų kuo ge­res­nė sa­vi­jau­ta.

      Nau­do­ti­nos vi­sos dia­be­to valdy­mo prie­mo­nės
      Nau­do­da­mi kar­tu vi­sas pa­grin­di­nes gy­dy­mo prie­mo­nes, jūs ga­li­te val­dy­ti dia­be­tą. Kiek­vie­na prie­mo­nė yra svar­bi, nes pa­de­da iš­spręs­ti kon­kre­tų už­da­vi­nį. Jūs pri­va­lo­te de­rin­ti šias prie­mo­nes taip, kad kas­dien ge­rai su­ba­lan­suo­tas įpras­tas li­gos val­dy­mas bū­tų sėk­min­gas ir im­tu­mė­tės at­sa­ko­my­bės už sa­vo gy­ve­ni­mą. Jūs ga­li­te tai da­ry­ti.
      Dau­giau ži­nių apie vi­sas šias prie­mo­nes bus pa­teik­ta ki­tuo­se laik­raš­čio nu­me­riuo­se.

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos in­for­ma­ci­ja


Puslapiai 15-17
Me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mų
są­sa­jos su dia­be­tu ir šir­dies
bei krau­ja­gys­lių li­go­mis

      Di­de­lis nū­die­nos pa­sau­lio svei­ka­tos ap­sau­gos rū­pes­tis – me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai. Var­gi­na­miems šių su­tri­ki­mų žmo­nėms yra di­des­nė grės­mė pa­tir­ti in­fark­tą, in­sul­tą ar net mir­ti. Ši pri­klau­so­my­bė svar­bi ži­nant, jog kas­met dau­gė­ja ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu, šir­dies bei krau­ja­gys­lių ir ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis. Dėl to dau­gė­ja per­ne­lyg anks­ty­vų mir­čių ir in­va­li­du­mo at­ve­jų, di­dė­ja biu­dže­to iš­lai­dos svei­ka­tos ap­sau­gai tiek tur­tin­ges­nė­se, tiek skur­des­nė­se ša­ly­se. Šio straips­nio au­to­riai ap­ta­ria du šiuo me­tu do­mi­nuo­jan­čius me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mo api­brė­ži­mus ir ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, taip pat svars­to, kaip, jais re­mian­tis, ga­li­ma ma­žin­ti pa­sau­ly­je lė­ti­nių li­gų eko­no­mi­nę naš­tą.
      Daž­niau­siai kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je nau­do­ja­mus kri­te­ri­jus me-džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mams diag­no­zuo­ti pa­siū­lė Ame­ri­kos Šir­dies aso­cia­ci­ja/Na­cio­na­li­nis šir­dies, plau­čių bei krau­jo ins­ti­tu­tas (AŠA/NŠPKI) ir Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja (TDF). Me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mas nu­sta­to­mas, esant trims iš pen­kių kar­dio­lo­gi­nių me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mo ri­zi­kos veiks­nių (žr. len­te­lę 16 p.). Tai pil­vo sri­ties nu­tu­ki­mas, pa­di­dė­jęs krau­jo­spūdis, per di­de­lė krau­jo gliu­ko­zė ne­val­gius, per di­de­lis tri­gli­ce­ri­dų ro­dik­lis ir (ar­ba) su­ma­žė­jęs di­de­lio tan­kio li­pop­ro­tei­nų (HDL, „ge­ro­jo cho­les­te­ro­lio”) kie­kis. Šių su­tri­ki­mų grės­mę le­mia ir jų pa­pli­ti­mas kon­kre­čio­je po­pu­lia­ci­jo­je. 1999 – 2002 m. tir­ti JAV gy­ven­to­jai. Pa­aiš­kė­jo, jog šio­je ša­ly­je me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mų pa­pli­ti­mas sie­kia 39 proc., nors AŠA/NŠPKI tei­gia šį skai­čių esant 34,5 proc. (1).
      TDF tei­gia, jog svar­biau­sias veiks­nys me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mui nu­sta­ty­ti yra pil­vo sri­ties nu­tu­ki­mas ir dar du veiks­niai, be to, in­for­muo­ja, jog rie­ba­lų san­kau­pa pil­vo sri­ty­je bū­din­ges­nė kai ku­rioms et­ni­nėms ir na­cio­na­li­nėms gru­pėms.
      Ne­se­nai Nor­ve­gi­jo­je at­lik­tas ty­ri­mas re­mian­tis ir TDF, ir AŠA/NŠPKI siū­lo­mais kri­te­ri­jais. Re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad ri­zi­ką sirg­ti me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mais di­di­na ir žmo­gaus am­žius (2). Ti­riant bal­tuo­sius Ita­li­jos gy­ven­to­jus, ku­riems ne­bu­vo diag­no­zuo­tas dia­be­tas, pa­aiš­kė­jo, kad pa­gal TDF kri­te­ri­jus nu­sta­to­mas di­des­nis me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mų pa­pli­ti­mas ne­gu re­mian­tis AŠA/NŠPKI kri­te­ri­jais (ypač vy­res­nio am­žiaus žmo­nių). Vis dėl­to at­ro­do, kad AŠA/NŠPKI kri­te­ri­jais ge­riau ne­gu TDF nu­sta­to­ma su­tri­ku­si gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ja (3).
      Ti­riant Grai­ki­jos su­au­gu­siuo­sius nu­sta­ty­ta, kad grės­mė sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis di­dė­ja žmo­nėms, ku­riems me­ta­bo­li­nis sin­dro­mas aptik­tas ne­pri­klau­so­mai nuo pa­si­rink­tų kri­te­ri­jų. Tik šiek tiek di­des­nė ri­zi­ka nu­sta­ty­ta AŠA/NŠPKI kri­te­ri­jais (4). Tai­kant TDF kri­te­ri­jus di­des­nis me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mų pa­pli­ti­mas ras­tas tarp ko­rė­jie­čių. An­tra ver­tus, pa­ste­bė­ta, kad AŠA/NŠPKI siū­lo­mas api­brė­ži­mas la­biau sie­tas su šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis (5). Ki­ni­jo­je me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai tiks­liau diagnozuo­ti tai­kant TDF kri­te­ri­jus (6).

      Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos
      Kol kas ne­aiš­ku, ko­kia me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mų reikš­mė kli­ni­ki­niu ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos po­žiū­riu. Nu­sta­ty­ta, kad dėl me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mų ben­dras mir­tin­gu­mas ga­li siek­ti 7 proc., o mir­tin­gu­mas nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų – net 17 proc. (7). At­lik­tas Fra­ming­ha­me gi­mu­sių žmo­nių ir jų ke­lių kar­tų pa­li­kuo­nių šir­dies li­gų pa­pli­ti­mo ty­ri­mas (Fra­ming­ham Of­fspring He­art Stu­dy) at­sklei­dė, kad me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai di­di­no pa­vo­jų sirg­ti šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­go­mis 34 proc. vy­rams ir 16 proc. mo­te­rims, o šir­dies in­fark­tu – 29 proc. vy­rams ir 8 proc. mo­te­rims (8). Šio ty­ri­mo veiks­niai, nu­lė­mę blo­gą šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų prog­no­zę, bu­vo per di­de­lis krau­jo­spūdis (33 proc.) ir per ma­žas HDL cho­les­te­ro­lis (25 proc.). Ne­se­niai at­lik­tos 37 šių duo­me­nų me­ta­a­na­li­zės at­sklei­dė, kad me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai 78 proc. di­di­no šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų ir anks­ty­vos mir­ties grės­mę (9). Ri­zi­kos dy­dį le­mia et­ni­nės prie­žas­tys, pa­vel­di­mu­mas, gy­ven­se­na, krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė.

      Dia­be­tas
      Me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mas di­di­na II ti­po dia­be­to grės­mę. Ty­ri­mais bu­vo pa­ly­gin­ti skai­čiai žmo­nių, ku­riems dia­be­tas nu­sta­ty­tas pe­ro­ra­li­niu gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos mė­gi­niu ar­ba tai­kant me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mo kri­te­ri­jus (10). Gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos tes­tu dia­be­to grės­mė įver­tin­ta 43 proc., o re­mian­tis me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mo kri­te­ri­jais – 31 proc. Esant ir me­džia­gų apy­kai­tos, ir gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mams, pa­vo­jus su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu dar la­biau di­dė­ja, nors šiam fak­tui pa­tvir­tin­ti bū­ti­ni iš­sa­mes­ni ty­ri­mai.
      Nu­sta­ty­ta, kad me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai są­ly­go­ja net 52 proc. dia­be­to at­ve­jų (7). Fra­ming­ham ko­hor­tos stu­di­jo­se pa­ste­bė­ta, kad me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai di­di­na dia­be­to ri­zi­ką 62 proc. vy­rams ir 47 proc. mo­te­rims (8). Krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­lis per 5,6 mmol/l ke­lia pa­vo­jų su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu iki 62 proc. Tuo tar­pu per gau­si krau­jo gliu­ko­zė, pil­vo sri­ties nu­tu­ki­mas ir per ma­žas HDL cho­les­te­ro­lis kar­tu di­di­no dia­be­to grės­mę 12 sy­kių.
      Net­gi esant nor­ma­liam krau­jo gliu­ko­zės kie­kiui, įvai­rūs me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mo po­žy­miai di­di­na pa­vo­jų sirg­ti II ti­po dia­be­tu net 5 kar­tus. Taip yra to­dėl, kad me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai sil­pni­na in­su­li­no po­vei­kį.

      Ki­tos lė­ti­nės li­gos
      Žmo­gui sens­tant ir kin­tant jo or­ga­niz­mo funk­ci­joms, daž­niau su­trin­ka ir me­džia­gų apy­kai­ta, tai­gi di­dė­ja lė­ti­nių li­gų pa­vo­jus. Me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai ska­ti­na lė­ti­nes inks­tų li­gas, su­si­ju­sias ir su hi­per­gli­ke­mi­ja, ir su hi­per­ten­zi­ja. Ke­lių stu­di­jų duo­me­ni­mis, me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai ga­li tu­rė­ti įta­kos sirg­ti kai ku­rių or­ga­nų vė­žiu (sto­ro­sios žar­nos, krū­ties, pro­sta­tos). Žmo­nių, ken­čian­čių nuo reu­ma­toi­di­nio ar­tri­to, me­džia­gų apy­kai­ta taip pat daž­niau yra su­tri­ku­si, o už­de­gi­mi­nis pro­ce­sas dar la­biau di­di­na ate­ro­sklerozės grės­mę.
      Me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai blo­gi­na ir psi­cho­lo­gi­nes funk­ci­jas, di­dė­ja pa­ži­ni­mo ir neu­ro­mo­to­ri­nių su­tri­ki­mų, net­gi dep­re­si­jos ri­zi­ka. Ke­le­tas me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mo po­žy­mių – ne­jaut­ra in­su­li­nui ir lė­ti­nis už­de­gi­mas – sie­ja­mi su rau­me­nų nu­sil­pi­mu, pras­ta fi­zi­nių pra­ti­mų to­le­ran­ci­ja ir su­ma­žė­ju­siu jud­ru­mu. Dėl to me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mas grei­ti­na žmo­gaus se­nė­ji­mą, sil­pni­na pa­jė­gu­mą, tai­gi yra di­džiu­lė vi­suo­me­nės ne­gan­da ir dėl daž­nų sa­vo „pa­ly­do­vų”: dia­be­to ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių ligų.

      Gy­dy­mas
      Ven­giant me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo, rei­kia vi­so­mis prie­mo­nė­mis ma­žin­ti dia­be­to, šir­dies bei krau­ja­gys­lių ir ki­tų lė­ti­nių li­gų ri­zi­ką. Tam tiks­lui pri­va­lu keis­ti gy­ven­se­ną: dau­giau ju­dė­ti, lai­ky­tis svei­kos mi­ty­bos prin­ci­pų, pa­si­rink­ti šir­džiai nau­din­gą mais­tą ir ko­re­guo­ti kū­no svo­rį.
      Krau­jo­spūdis, dis­li­pi­de­mi­ja ir hi­per­gli­ke­mi­ja gy­do­ma spe­ci­fi­niais vais­tais. Ta­čiau jie tik slo­pi­na simp­to­mus, to­dėl, kaip mi­nė­ta, svar­biau­sia – tin­ka­mai pa­si­rink­ta gy­ven­se­na. Tik ji ma­ži­na II ti­po dia­be­to, šir­dies bei krau­ja­gys­lių ir ki­tų lė­ti­nių li­gų pa­vo­jų.

      Li­te­ra­tū­ra:
      1. Ford ES. Pre­va­len­ce of the me­ta­bo­lic syn­dro­me de­fi­ned by the In­ter­na­tio­nal Dia­be­tes Fe­de­ra­tion among adults in the US. Dia­be­tes Ca­re 2005; 28: 2745-9.
      2. Hil­drum B, Myk­le­tun A, Ho­le T, et al. Age-spe­ci­fic pre­va­len­ce of the me­ta­bo­lic syn­dro­me de­fi­ned by the In­ter­na­tio­nal Dia­be­tes Fe­de­ra­tion and the Na­tio­nal Cho­les­te­rol Edu­ca­tion Pro­gram: the Nor­we­gian HUNT 2 stu­dy. BMC Pub­lic He­alth 2007; 7: 220.
      3. Man­nuc­ci E, Mo­na­mi M, Bar­di­ni G, et al. Na­tio­nal Cho­les­te­rol Edu­ca­tio­nal Pro­gram and In­ter­na­tio­nal Dia­be­tes Fe­de­ra­tion diag­nos­tic cri­te­ria for me­ta­bo­lic syn­dro­me in an Ita­lian co­hort: re­sults from the FI­BAR Stu­dy. J En­doc­ri­nol In­vest 2007; 30: 925-30.
      4. At­hy­ros VG, Ga­no­ta­kis ES, Eli­saf MS, et al; GRE­E­CE-METS Col­la­bo­ra­ti­ve Group. Pre­va­len­ce of vas­cu­lar di­se­a­se in me­ta­bo­lic syn­dro­me using three pro­po­sed de­fi­ni­tions. Int J Car­diol 2007; 117: 204-10.
      5. Choi KM, Kim SM, Kim YE, et al. Pre­va­len­ce and car­dio­vas­cu­lar di­se­a­se risk of the me­ta­bo­lic syn­dro­me using Na­tio­nal Cho­les­te­rol Edu­ca­tion Pro­gram and In­ter­na­tio­nal Dia­be­tes Fe­de­ra­tion de­fi­ni­tions in the Ko­re­an po­pu­la­tion. Me­ta­bo­lism 2007; 56: 552-8.
      6. He Y, Jiang B, Wang J, et al. Pre­va­len­ce of the me­ta­bo­lic syn­dro­me and its re­la­tion to car­dio­vas­cu­lar di­se­a­se in an el­der­ly Chi­ne­se po­pu­la­tion. J Am Coll Car­diol 2006; 47: 1588-94.
      7. Ford ES. Risks for all-cau­se mor­ta­li­ty, car­dio­vas­cu­lar di­se­a­se, and dia­be­tes as­so­cia­ted with the me­ta­bo­lic syn­dro­me: a sum­ma­ry of the evi­den­ce. Dia­be­tes Ca­re 2005; 28: 1769-78.
      8. Wil­son PW, D’Agos­ti­no RB, Pa­ri­se H, et al. Me­ta­bo­lic syn­dro­me as a pre­cur­sor of car­dio­vas­cu­lar di­se­a­se and ty­pe 2 dia­be­tes mel­li­tus. Cir­cu­la­tion 2005; 112: 3066-72.
      9. Ga­mi AS, Witt BJ, Ho­ward DE, et al. Me­ta­bo­lic syn­dro­me and risk of in­ci­dent car­dio­vas­cu­lar events and de­ath: a sys­te­ma­tic re­view and me­ta-ana­ly­sis of lon­gi­tu­di­nal stu­dies. J Am Coll Car­diol 2007; 9: 403-14.
      10. Lo­ren­zo C, Oko­loi­se M, Wil­liams K, et al. The me­ta­bo­lic syn­dro­me as pre­dic­tor of ty­pe 2 dia­be­tes: the San An­to­nio He­art Stu­dy. Dia­be­tes Ca­re 2003; 26: 3153-9.

      Her­mes Flo­rez, Ana Pa­la­cio, Le­o­nar­do Ta­ma­riz straips­nį, spaus­din­tą 2008 m. ge­gu­žės mėn. žur­na­le „Dia­be­tes Voi­ce” , iš an­glų kal­bos iš­ver­tė
      Da­lia Au­gus­ti­nai­tė


Puslapis 20
Uni­ka­li cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo me­to­di­ka

      Ši me­to­di­ka yra uni­ka­li to­dėl, kad nau­ja ir kad pa­gal ją gydo­mi dia­be­tu (ypač II ti­po) ser­gan­tys žmo­nės tik Vil­niaus Žvė­ry­no na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­tre. Gy­dy­mu vei­kia­mos li­gos prie­žas­tys, o ne li­gos po­žy­miai, kaip įpras­tai da­ro­ma vais­tais. Ser­gan­tie­ji dia­be­tu daž­niau­siai gy­do­mi ko­re­guo­jant krau­jo­spūdį, ma­ži­nant cho­les­te­ro­lį, bet neat­si­žvel­gia­ma į li­gos prie­žas­tis.
      Pir­miau­sia tai­ko­mas svei­kos mi­ty­bos re­ži­mas. Jis yra veiks­min­ges­nis ir pa­pras­tes­nis ne­gu su­dė­tin­ga die­ta pa­gal nu­si­sto­vė­ju­sius die­to­lo­gi­jos ka­no­nus. Ka­no­nus lau­žy­ti sun­ku, me­di­kai ne vi­sa­da do­mi­si nau­jo­vė­mis.
      Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­tre mi­ty­bos pla­nas su­da­ro­mas re­mian­tis tes­tu: iš pa­cien­to krau­jo nu­sta­to­mas ne­to­le­ruo­ja­mas mais­tas. Taip pa­ren­ka­mi imu­ni­nei sis­te­mai ne­kenks­min­gi pro­duk­tai. Juos pa­ta­ria­ma val­gy­ti pa­cien­tui, o ne­to­le­ruo­ja­mų – at­si­sa­ky­ti. Mi­ty­bos pla­nas su­da­ro­mas pa­gal pro­duk­tų de­ri­ni­mo prin­ci­pus. Tai la­bai svar­bu tiek ser­gan­tie­siems II ti­po, tiek ir I ti­po dia­be­tu, jei­gu juos dar var­gi­na pa­di­dė­jęs krau­jo­spūdis, dis­li­pi­de­mi­ja, virš­svo­ris, po­dag­ra, ki­ti me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai.
      Su­de­rin­ti pro­duk­tai, tin­ka­mas mais­to pa­ruo­ši­mas ir mi­ty­bos re­ži­mas ge­ri­na virš­ki­ni­mą, leng­vi­na ke­pe­nų, ka­sos, žar­ny­no dar­bą, ska­ti­na na­tū­ra­lų or­ga­niz­mo ap­si­va­ly­mą nuo tok­si­nų ir šla­kų.
      Mi­ty­bos pla­nas – ne die­ta, o gy­ve­ni­mo bū­das pa­gal tam tik­rus prin­ci­pus. Su­re­gu­lia­vu­siems mi­ty­bą dau­gu­mai ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu ma­ži­na­mos vais­tų do­zės ar­ba ga­li­ma vi­sai jų at­si­sa­ky­ti. Dau­giau kaip šim­tas Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­tro pa­cien­tų, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, ne­be­var­to­ja vais­tų.
      Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad kiek­vie­nas vais­tas yra ir nuo­das, net­gi jei­gu ma­ži­na li­gos po­žy­mių. Ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu ke­pe­nys yra pa­žeis­tos, o be­veik vi­si vais­tai pro jas „ei­na”. Li­ga pro­gre­suo­ja, vys­to­si kom­pli­ka­ci­jos, blo­gė­ja ir trum­pė­ja gy­ve­ni­mas. Iš sa­vo opo­nen­tų ne kar­tą esu gir­dė­ju­si, kad gy­dau ne­tra­di­ciš­kai, va­di­na­si, ne­aiš­ku, kaip. At­sa­kau: gy­dy­mas mais­tu vi­sa­da bu­vo ir bus tra­di­ci­nis, ypač ša­li­nant me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mus. Pra­dė­ti cuk­ra­li­gės gy­dy­mą nuo vais­tų – di­džiu­lė klai­da.
      Pa­pli­tu­si nuo­mo­nė, kad, pra­ėjus 4-5 me­tams nuo II ti­po dia­be­to pra­džios, jau bū­ti­na švirkš­tis in­su­li­ną. Tai ne­tie­sa. Kai ku­rie pa­cien­tai, prieš kreip­da­mie­si į Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­trą, var­to­ję di­de­les in­su­li­no do­zes ir tab­le­tes, da­bar gy­ve­na be vais­tų. In­su­li­no per­tek­lius di­di­na ape­ti­tą, svo­rį, ska­ti­na ate­ro­sklerozę, ke­lia in­fark­to ar in­sul­to grės­mę. Pa­tei­kiu ke­le­to pa­cien­tų nuo­mo­nę apie gy­dy­mą­si Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­tre.

      Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Ga­li­na Apa­nel
      Vil­niaus Žvė­ry­no na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­tras

* * * * *

      An­tri me­tai ser­gu II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu. Li­gą nu­sta­tė at­si­tik­ti­nai. Nuo­tai­ka bu­vo ne­ko­kia, nes nuo dia­be­to mi­rė ma­no ma­ma. Var­gi­no ir per di­de­lis krau­jo­spūdis, per di­de­lis svo­ris. Iš kar­to pa­sky­rė tab­le­tes – Met­fo­ra­lį bei vais­tus nuo krau­jo­spūdžio.
      Duk­ra pa­siū­lė kreip­tis į Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­trą. Per du mė­ne­sius, lai­ky­da­ma­si gy­dy­to­jos re­ko­men­da­ci­jų, nu­me­čiau 16 kg svo­rio. Nor­ma­li­za­vo­si krau­jo­spūdis, krau­jo gliu­ko­zės kie­kis. Ne­be­var­to­ju jo­kių vais­tų. Žy­miai pa­ge­rė­jo nuo­tai­ka ir sa­vi­jau­ta, esu ener­gin­ges­nė, ne­be­si­no­ri gu­lė­ti lo­vo­je. Gi­mi­nės ne­be­at­pa­žįs­ta – ge­riau at­ro­dau. Mi­ty­bos pla­no lai­ky­tis ne­bu­vo sun­ku. Tai ne die­ta, o gy­ve­ni­mo bū­das.
      Esu dė­kin­ga Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­tro gy­dy­to­jams ir ki­tiems re­ko­men­duo­ju pa­ban­dy­ti keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą.

      R. Ka­mins­kie­nė
      Ma­žei­kiai
* * * * *

      Cuk­ri­niu dia­be­tu su­sir­gau ta­da, kai žmo­na lau­kė­si duk­ters, to­dėl man nie­ka­da ne­rei­kia gal­vo­ti, kiek me­tų ser­gu. Ma­no dia­be­tui tiek pat me­tų, kiek ir duk­ry­tei – pen­ke­ri.
      Kai su­ži­no­jau, kad su­sir­gau ne­pa­gy­do­ma li­ga, ma­ne iš­ti­ko šo­kas. Tuo me­tu jau­čiau­si nie­kam tin­ka­mas, „nu­ra­šy­tas” žmo­gus. In­su­li­no lei­di­mas ne tik trik­dė, bet ir ner­vi­no. Il­gai­niui prie vis­ko pri­pra­tau, ta­čiau krau­jy­je cuk­raus vis dau­gė­jo, to­dėl dak­ta­rai di­di­no ir in­su­li­no do­zes. Kiek­vie­nais me­tais gy­dy­da­vau­si en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riu­je. Man at­lik­da­vo įvai­riau­sius ty­ri­mus ir vis di­di­no in­su­li­no do­zes. Kar­tu au­go ir kū­no svo­ris.
      Vie­ną die­ną žmo­na pra­ne­šė už­re­gist­ra­vu­si ma­ne į Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cen­trą. Pri­si­pa­žin­siu, dve­jo­jau. Ta­čiau vis­ką rim­tai ap­svars­čiau, su­pra­tau, jog man rei­kia di­de­lių po­ky­čių, kad ga­lė­čiau gy­ven­ti kaip svei­kas žmo­gus. Iki tol ži­no­jau, kad mi­ty­ba ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu tu­ri reikš­mės, bet tik­rai ne­įsi­vaiz­da­vau, kad ji to­kia svarbi. Šian­dien drą­siai ga­liu teig­ti, kad ap­si­lan­kęs šia­me cen­tre ir at­li­kęs mais­to to­le­ra­vi­mo tes­tą, aš ne tik su­si­drau­ga­vau su sa­vo li­ga, bet ir su­ge­bė­jau ją „įva­ry­ti į kam­pą”. Prieš keis­da­mas sa­vo mi­ty­bą, var­to­jau di­de­les in­su­li­no do­zes, ku­rias man pa­vy­ko su­ma­žin­ti be­veik pen­kis kar­tus. Pa­vy­ko nu­mes­ti apie 12 kg svo­rio. Ne­nau­do­ju jo­kių pa­pil­do­mų vais­tų: nuo per di­de­lio krau­jo­spūdžio, skaus­mo, ple­čian­čių krau­ja­gys­les ir kt. Dėl tin­ka­mos mi­ty­bos at­si­sta­tė ko­jų jaut­ru­mas, pa­ge­rė­jo re­gė­ji­mas.
      Aš la­bai pa­ten­kin­tas, kad cen­tro gy­dy­to­jai ma­ne iš­mo­kė val­dy­ti li­gą.

      Ro­mu­al­das Ber­no­tai­tis


Puslapis 31
I ti­po dia­be­tas ir val­gy­mo su­tri­ki­mai

      Jau nuo 1980 m. me­di­kai ėmė do­mė­tis ry­šiu tarp I ti­po dia­be­to ir val­gy­mo su­tri­ki­mų. Tei­gia­ma, kad, gy­dant I ti­po dia­be­tą, per­ne­lyg di­de­lis dė­me­sys mais­tui (ypač an­glia­van­de­niams), krau­jo gliu­ko­zei ir fi­zi­niams pra­ti­mams, kar­tais su­ke­lia val­gy­mo su­tri­ki­mus jau­niems žmo­nėms, bi­jan­tiems pri­aug­ti svo­rio. Dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ir kon­tro­lės ty­ri­mu nu­sta­ty­ta, kad blo­gai ko­re­guo­jant ser­gan­čių­jų dia­be­tu in­su­li­no do­zes, ga­li di­dė­ti kū­no svo­ris. To ven­gian­čiam jau­ni­mui, ypač mer­gi­noms ir jau­noms mo­te­rims, ky­la val­gy­mo su­tri­ki­mų pa­vo­jus. Ty­ri­mais įro­dy­ta, kad jau­noms mo­te­rims, ser­gan­čioms I ti­po dia­be­tu, yra 2,5 kar­to di­des­nė ši ri­zi­ka.
      Val­gy­mo su­tri­ki­mai yra api­bū­di­na­mi kaip pri­vers­ti­nis val­gy­mas ar­ba ne­val­gy­mas, ku­ris trik­do fi­zi­nę ir psi­chi­nę žmo­gaus svei­ka­tą. Vie­nas iš bū­din­giau­sių šių su­tri­ki­mų yra bu­li­mi­ja – daž­nas be­sai­kis per­si­val­gy­mas, po ku­rio se­ka sa­vig­rau­ža ir mais­to „at­si­kra­ty­mas“: ve­mia­ma, ba­dau­ja­ma, mankš­ti­na­ma­si be sai­ko ar var­to­ja­mi me­di­ka­men­tai, pvz., vi­du­rių lais­vi­na­mie­ji. I ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­ji ma­ži­na in­su­li­no do­zes ar ap­skri­tai pra­lei­džia vais­tų in­jek­ci­jas, kad kris­tų svo­ris. Nu­sta­ty­ta, kad taip el­gia­si net 31 proc. dia­be­tu ser­gan­čių mer­gi­nų, daž­niau­siai vė­ly­vos pa­aug­lys­tės ir anks­ty­vos pil­na­me­tys­tės am­žiaus (1). Ta­čiau su­tri­ki­mas nė­ra bū­din­gas tik mo­te­rims, jis var­gi­na ir vis dau­giau vy­rų.
      Stu­di­jos pa­ro­dė, kad toks or­ga­niz­mo ali­ni­mas su­ke­lia dia­be­to kom­pli­ka­ci­jas – ypač ke­to­a­ci­do­zę. Ma­ži­nan­tiems in­su­li­no do­zes žmo­nėms di­dė­ja HbA1c ro­dik­liai, ky­la pa­vo­jus sirg­ti in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, ke­to­a­ci­do­ze, pa­kliū­ti į li­go­ni­nes dėl kom­pli­ka­ci­jų, net­gi mir­ti (2,3,4).
      Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai pri­va­lė­tų at­pa­žin­ti val­gy­mo su­tri­ki­mų po­žy­mius, ypač ta­da, kai pa­cien­tas ma­ži­na in­su­li­no do­zes, skir­tas tin­ka­mai li­gos kon­tro­lei. Dėl to dia­be­to prie­žiū­ros dar­buo­to­jus rei­kia mo­ky­ti lai­ku pa­ste­bė­ti žen­klus, jog pa­cien­tą var­gi­na val­gy­mo su­tri­ki­mas.
      Val­gy­mo su­tri­ki­mai tam­pa vis di­des­ne ne­gan­da vy­res­niems pa­aug­liams, kai tė­vai ar glo­bė­jai juos ma­žiau pri­žiū­ri. Jei su­tri­ki­mas pa­ste­bi­mas per vė­lai, gy­dy­mas es­ti sun­kes­nis. Tai­gi kuo anks­čiau pa­ste­bi­ma li­ga, tuo ge­res­nė gy­dy­mo prog­no­zė.
      Nors pa­grin­di­niai val­gy­mo su­tri­ki­mų po­žy­miai pa­na­šūs tiek dia­be­tu ser­gan­čių, tiek ne­ser­gan­čių žmo­nių, ta­čiau kai ku­rie jų yra su­si­ję tik su dia­be­tu. Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai, dir­ban­tys su pa­aug­liais ir su­au­gu­siai­siais, tu­ri bū­ti bud­rūs ir pa­ste­bė­ti, pa­vyz­džiui, kin­tan­tį pa­cien­to kū­no svo­rį, for­mą, ne­įpras­tą fi­zi­nį krū­vį, daž­nai su­ke­lian­tį hi­pog­li­ke­mi­ją, per ma­žai ka­lo­rin­gą mi­ty­bą, HbA1c ro­dik­lio pa­di­dė­ji­mą ir daž­ną ke­to­a­ci­do­zę.

      Ką da­ry­ti?

      Ge­rin­ti gy­dy­to­jo ir pa­cien­to ben­dra­vi­mą
      Su­tri­kęs val­gy­mas yra daž­nai sle­pia­mas. Mer­gi­nas, ypač ser­gan­čias dia­be­tu, bū­ti­na pa­drą­sin­ti kal­bė­ti apie ne­pa­gei­dau­ja­mą sa­vo kū­no svo­rį, pa­pa­sa­ko­ti apie prie­mo­nes, ku­rio­mis jos sie­kia re­zul­ta­tų. Ypač at­kreip­ti­nas dė­me­sys į ka­lo­ri­jų ri­bo­ji­mą ar per­si­val­gy­mus, per di­de­lį fi­zi­nį krū­vį.
      Ka­dan­gi in­su­li­no do­za­vi­mas yra itin in­di­vi­du­a­lus, do­zės ri­bos yra kin­tan­čios, svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai daž­nai ven­gia pa­cien­tams pa­sa­ko­ti apie in­su­li­no do­zės ma­ži­ni­mo ža­lą. Jei in­su­li­no kie­kis ri­bo­ja­mas nuo­lat ir blo­gi­na dia­be­to kon­tro­lę, tai jau yra bė­da. Kad bū­tų ga­li­ma at­vi­rai pa­si­kal­bė­ti šia te­ma, siū­lo­ma at­sar­giai už­duo­ti ke­lis klau­si­mus:
• Ar esa­te pa­ten­kin­tas (-a) sa­vo kū­no svo­riu ir for­ma?
• Koks, jū­sų nuo­mo­ne, kū­no svo­ris yra ide­a­lus?
• Ar re­ko­men­duo­ja­mas mi­ty­bos pla­nas jus ten­ki­na? Ar jis jums nė­ra su­dė­tin­gas? Kaip ma­no­te, ar val­go­te per daug, ar per ma­žai?
      Ga­li­ma už­duo­ti ir to­kius klau­si­mus:
• Kiek in­su­li­no in­jek­ci­jų gy­dy­to­jas ski­ria jums per die­ną ir kiek jūs lei­džia­tės?
• Ar ma­no­te, kad rei­kia keis­ti jū­sų in­su­li­no do­zę? Ar do­zės di­di­ni­mas ar­ba ma­ži­ni­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos jū­sų svo­riui?

      Už­tik­rin­ti gy­dy­mą, ku­rį at­lie­ka ko­man­da
      Sėk­min­gą val­gy­mo su­tri­ki­mų ali­na­mų žmo­nių gy­dy­mą už­tik­ri­na ne vie­nas, o ke­li spe­cia­lis­tai, su­si­bū­rę į ko­man­dą. Jo­je tu­ri bū­ti dia­be­to­lo­gas, dia­be­to mo­ky­to­jas, die­to­lo­gas, iš­ma­nan­tis apie val­gy­mo su­tri­ki­mus ir dia­be­tą, kas sa­vai­tę kon­sul­tuo­jan­tis psi­cho­lo­gas ar psi­chiat­ras, kad tin­ka­mai įver­tin­tų būk­lę ir skir­tų gy­dy­mą. Kad bū­tų pa­siek­ta ge­riau­sių re­zul­ta­tų, vi­si ko­man­dos na­riai tu­ri ben­dra­dar­biau­ti. Taip bū­tų garantuoja­ma tin­ka­ma li­go­nio svei­ka­tos prie­žiū­ra.
      Ide­a­lu, kai ran­da­mas psi­cho­lo­gas, tiek dia­be­to, tiek val­gy­mo su­tri­ki­mų spe­cia­lis­tas, ta­čiau tai re­tas at­ve­jis. Bū­ti­na, kad psi­chi­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tas ge­rai iš­ma­ny­tų val­gy­mo su­tri­ki­mus. Sto­ko­da­mas ži­nių apie dia­be­tą, jis tu­ri re­gu­lia­riai kon­sul­tuo­tis su en­dok­ri­no­lo­gu dėl dia­be­to kon­tro­lės.

      Gy­dy­ti laips­niš­kai ir kan­triai
      Žmo­nėms, ken­čian­tiems dėl dia­be­to ir val­gy­mo su­tri­ki­mų, bū­ti­na di­des­nė kon­tro­lė, tai­gi ir dar­nus vi­sos svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­man­dos dar­bas. Iš pra­džių ga­li pri­reik­ti li­go­ni­nės, vė­liau už­tek­tų ir gy­dy­mo po­li­kli­ni­ko­je. Itin re­ko­men­duo­ja­ma psi­cho­te­ra­pi­ja kas sa­vai­tę, o kar­tą per mė­ne­sį – dia­be­to­lo­go ir die­to­lo­go kon­sul­ta­ci­jos. Kiek­vie­no su­si­ti­ki­mo su dia­be­to spe­cia­lis­tais me­tu rei­kė­tų at­lik­ti HbA1c ir elek­tro­li­tų ty­ri­mus, pa­cien­tą pa­sver­ti. Re­zul­ta­tus tu­rė­tų ver­tin­ti vi­sa gy­dy­mo ko­man­da.
      Val­dy­ti dia­be­tą tu­ri bū­ti mo­ko­ma iš lė­to. Iš pra­džių ide­a­li krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė nė­ra svar­biau­sias už­da­vi­nys. Už­tek­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad bū­tų iš­veng­ta ke­to­a­ci­do­zės. Pir­miau­sia rei­kia įver­tin­ti li­go­nio me­džia­gų apy­kai­tos būk­lę. Laips­niš­kai tu­rė­tų bū­ti di­di­na­mos in­su­li­no do­zės ir mais­to kie­kis, įvai­ri­na­mas val­gia­raš­tis, ug­do­mi re­gu­lia­res­nio val­gy­mo ir daž­nes­nės krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lės įgū­džiai.
      Pa­cien­tui rei­kia pa­dė­ti at­si­kra­ty­ti bai­mės. Ne­ma­ža žmo­nių ma­no, kad di­des­nės in­su­li­no do­zės di­di­na kū­no svo­rį. Lai­ki­nas kū­no pa­brin­ki­mas, ver­čian­tis ne­pa­to­giai jaus­tis, ga­li bū­ti su­si­jęs su in­su­li­nu, ta­čiau tai ne rie­ba­li­nio au­di­nio gau­sė­ji­mas, o skys­čių su­si­lai­ky­mas or­ga­niz­me. Bū­ti­na pa­aiš­kin­ti, jog svo­rio au­gi­mą le­mia ka­lo­rin­gas mais­tas, ta­čiau jis ga­li bū­ti nau­din­gas, sau­gan­tis hi­pog­li­ke­mi­jos. Ži­no­ma, rei­kia ži­no­ti, kiek grei­tai įsi­sa­vi­na­mų an­glia­van­de­nių bū­ti­na su­var­to­ti ir veng­ti jų per­tek­liaus.
      Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai tu­ri bū­ti kan­trūs ir ne­nu­si­vil­ti lė­tu sa­vo pa­cien­tų gi­ji­mu. La­bai svar­bu mo­ky­ti li­go­nius laips­niš­kai, kan­triai pra­tin­ti prie il­ga­lai­kių per­mai­nų. Kuo bus ge­riau iš­mo­ky­ta kon­tro­liuo­ti li­gą, jaus­tis lais­vai ir ne­var­žo­mai, tuo gy­dy­mas bus sėk­min­ges­nis. Pa­cien­tas, va­do­vau­da­ma­sis įgy­to­mis ži­nio­mis, gy­vens įdo­mų ir kū­ry­bin­gą gy­ve­nimą.

      Iš­va­dos
      Daž­nai gy­dy­to­jui sun­ku pa­ste­bė­ti pa­cien­to dep­re­si­ją, ne­ri­mą dėl sa­vo kū­no svo­rio, for­mos, dro­vu­mą ir gė­dą dėl ne­tin­ka­mo el­ge­sio, pras­tą dia­be­to kon­tro­lę. Ta­čiau ži­nant, kad dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių, ken­čian­čių dėl val­gy­mo su­tri­ki­mų, spar­čiai dau­gė­ja, rei­kia steng­tis kuo anks­čiau iš­aiš­kin­ti li­go­nius ir lai­ku pra­dė­ti gy­dy­mą, ven­giant ne­pa­tai­so­mos ža­los svei­ka­tai.

      Li­te­ra­tū­ra
      1. Po­lons­ky WH, An­der­son BJ, Loh­rer PA, et al. In­su­lin omis­sion in wo­men with IDDM. Dia­be­tes Ca­re 1994; 17: 1178-85.
      2. Ry­dall AC, Ro­din GM, Olm­sted MP, et al. Di­sor­de­red eating be­ha­vior and mic­ro­vas­cu­lar com­pli­ca­tions in young wo­men with in­su­lin-de­pen­dent dia­be­tes mel­li­tus. N Engl J Med 1997; 336: 1849-54.
      3. Pe­ve­ler RC, Bry­den KS, Neil HA, et al. The re­la­tions­hip of di­sor­de­red eating ha­bits and at­ti­tu­des to cli­ni­cal out­co­mes in young adult fe­ma­les with ty­pe 1 dia­be­tes. Dia­be­tes Ca­re 2005; 28: 84-8.
      4. Go­e­bel-Fab­bri AE, Fik­kan J, Fran­ko DL, Pe­ar­son K, An­der­son BJ, Wein­ger K. In­su­lin re­stric­tion and as­so­cia­ted mor­bi­di­ty and mor­ta­li­ty in wo­men with ty­pe 1 dia­be­tes. Dia­be­tes Ca­re 2007 [E-pub ahe­ad of print 10.2337/dc27-2026].

      Ann Go­e­bel-Fab­bri straips­nį, skelb­tą
      2008 m. ko­vo mėn. žur­na­le „Dia­be­tes Voi­ce” (53), iš an­glų kal­bos iš­ver­tė
      Da­lia Au­gus­ti­nai­tė


Puslapiai 24-25
„Dia­bi­tės“ Anykš­čiuo­se


Su Siauruko geležinkelio stoties direktoriumi
      Pa­ga­liau at­ėjo il­gai lauk­ta lie­pos 9-oji. Į dešim­ties die­nų dia­betu ser­gan­čių vai­ku­čių sto­vyk­lą ma­žie­ji at­vy­ko su ma­my­tė­mis. Mo­ky­mo­si ir pra­mo­gų pro­gra­ma bu­vo įdo­mi: eks­kur­si­jos, pa­skai­tė­lės, ben­dra­vi­mas su sve­čiais, ku­rie lan­ky­da­vo­si su do­va­no­mis. Gam­ta le­pi­no šil­tu oru, sau­lu­te, ku­rią tik ke­le­tą kar­tų slė­pė de­be­sė­liai. Jau 9 va­lan­dą ry­to prie du­rų lauk­da­vo au­to­bu­sas, pa­si­ruo­šęs sto­vyk­lau­to­jus nu­ga­ben­ti į nu­ma­ty­tą vie­tą, o va­ka­ro­nės už­truk­da­vo iki pat vi­dur­nak­čio.

      Pirma die­na
      Prie šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo šal­ti­nio Ka­vars­ke vi­si su­gal­vo­jo po slap­čiau­sią no­rą ir siun­tė ba­sei­nan kar­tu su mo­ne­to­mis. O, kad tie no­rai pil­dy­tų­si!
      Įsi­kū­rė­me Anykš­čių J. Bi­liū­no gim­na­zi­jos ben­dra­bu­ty­je, su­si­pa­ži­no­me, ap­ta­rė­me sto­vyk­los re­ži­mo tai­syk­les, pa­si­skirs­tė­me pa­rei­go­mis. Su­reng­ta sma­gi at­rak­ci­ja – kam­ba­rių puo­ši­mas ir pri­sis­ta­ty­mai. Iš­mo­nės ir hu­mo­ro ne­trū­ko nei ma­my­tėms, nei vai­ku­čiams. Ko ver­ti vien kam­ba­rių pa­va­di­ni­mai: „Mei­lės skru­din­tu­vas“, „Trans­for­me­riai iš gė­lių kvar­ta­lo“ ir kt.

      Antra die­na

Štai ir "Laimės žiburys"
      Eks­kur­si­ja į Siau­ru­ko ge­le­žin­ke­lio sto­tį, aukš­čiau­sią Lie­tu­vo­je šv. Ma­to baž­ny­čią ir ko­pi­mas į Liu­diš­kių pi­lia­kal­nį. Kar­tais taip no­ri­si ti­kė­ti, kad ste­buk­lų bū­na. La­biau­siai jais ti­ki vai­kai! Kai ku­rie net ke­le­tą kar­tų ki­lo tais 86 laip­te­liais pri­glus­ti prie „Lai­mės ži­bu­rio“, kad no­rai virs­tų tik­ro­ve.
      Po pie­tų vy­ko po­kal­bis su Ro­che Lie­tu­va diag­nos­ti­kos pa­da­li­nio at­sto­ve Auš­ra, o va­ka­re – ta­len­tų kon­kur­sas, at­sklei­dęs sto­vyk­lau­to­jų cho­reo­grafinius ir ak­to­ri­nius ga­bu­mus.

      Trečia die­na
      Prie Pun­tu­ko bu­vo pui­ki vie­ta dai­noms ir žai­di­mams – di­de­lė pie­va, suo­le­liai ir sta­le­liai. Čia pa­si­tai­kė dar vie­na pro­ga iš­mal­dau­ti, kad įvyk­tų tai, ko no­ri­me. Jei api­bė­gi ap­link šven­tuo­sius ąžuo­lus 8 kar­tus, pa­dir­bi­ni kry­že­lį ir kar­tu su no­ru pa­lie­ki jį po ąžuo­lu, ga­li ti­kė­tis se­nų­jų die­vų ma­lo­nės. Vai­kai įvyk­dė vi­sas są­lygas.
      Po pie­tų Mo­na­me­da ir Eks­mos MTC ben­dro­vių at­sto­vai pa­pa­sa­ko­jo apie dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nes, dis­ku­tuo­ta dėl Medtronic in­su­li­no pom­pų.

      Ketvirta die­na
      Šeš­ta­die­nis, lais­va­die­nis, pa­skai­tų ne­bus. Mes Niū­ro­ny­se ap­žiū­rė­jo­me se­nus lai­kus me­nan­čius Ar­klio mu­zie­jaus eks­po­na­tus. Die­na bu­vo už­im­ta po­kal­biais, žai­di­mais, pokš­tais. Kas la­biau­siai ska­ti­na iš­mok­ti skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nius mais­te? Ogi ma­mos pa­ža­das iš­leis­ti į sto­vyk­lą vie­ną ir drau­gų pa­vyz­dys!

      Penkta die­na
      Vai­kų il­gai lauk­ta ke­lio­nė siau­ruo­ju ge­le­žin­ke­liu, va­di­na­muo­ju Siau­ru­ku, į Ru­bi­kius. Sma­gi at­rak­ci­ja, tik keis­ta, kad ne­įga­lie­siems ne­tai­ko­mos jo­kios nuo­lai­dos. Trau­ki­nu­kas, sma­giai dunk­sė­da­mas 16 km per va­lan­dą grei­čiu, nu­pūš­ka­vo mus prie gra­žaus Ru­bi­kių eže­ro. Čia ga­lė­jo­me at­si­gai­vin­ti vė­sio­se vil­ny­se, pa­si­klau­sy­ti va­ri­nių pu­čia­mų­jų kvin­te­to. Lai­kas bė­go, ta­čiau il­go­kai te­ko lauk­ti už­sa­ky­tų šaš­ly­kų. Grįž­tant na­mo vi­si su­mi­go pa­var­gę nuo pa­tir­tų įspū­džių ir už­sup­ti ra­maus trau­ki­nu­ko lin­ga­vimo.
      Va­ka­rop ke­pė­me deš­re­les, Vi­ta­li­jos tė­ve­lis Va­len­ti­nas pa­sa­ko­jo apie bi­tes ir me­dų. At­sa­ki­nė­jo­me į jo klau­si­mus, o už tei­sin­gus at­sa­ky­mus ga­vom me­du­čio. Su­ži­no­jom, jog bi­tu­čių pro­duk­tai kai ka­da ga­li la­bai pa­dė­ti. Me­daus įtry­ni­mai slo­pi­na ko­su­lį, ko­je­lių skaus­mą, o bi­čių pi­kiu pa­tep­tos žaiz­de­lės grei­čiau gy­ja.

      Šešta die­na
      Nu­si­ga­vom į re­gio­ni­nį par­ką. An­drio­niš­kio kai­me brai­dė­me ir mau­dė­mės Šven­to­sios vil­ny­se. Links­my­bes pri­tem­dė de­be­sys, pra­pliu­pęs lie­tus, blyk­čio­jan­tys žai­bai ir grū­mo­jan­tys griaus­ti­niai.
      Po­piet at­vy­ko Abo­vi­tos at­sto­vai su do­va­no­mis, o va­ka­re iš­sku­bė­jo­me su­si­pa­žin­ti su tau­to­dai­li­nin­ko S. Pet­raš­kos ta­py­ba iš ak­mens dul­kių. Pa­veiks­lai įspū­din­gi.

      Septinta die­na

Mūsų daug, ir mes jėga! Apkabinome Puntuką!
      Prie Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, kur ka­dai­se sto­vė­ju­si Vo­ru­tos pi­lis, pri­klau­siu­si Lie­tu­vos ka­ra­liui Min­dau­gui, lau­kė­me gi­do. Įsi­tai­sė­me čiob­re­lių pie­vo­je ir ėmė­mės už­duo­čių: ma­my­tės kū­rė ei­lė­raš­čius apie Anykš­čius ir sto­vyk­lą, o vai­ku­čiai – pie­šė sa­vo įspū­džius. Bai­gę dar­bus ko­pėm į at­sta­to­mos Vo­ru­tos pi­lies bokš­tą ir da­ly­va­vo­me Lie­tu­vos is­to­ri­jos pa­mo­kė­lė­je. Lau­kė ir sma­giau­sia pra­mo­ga – šau­dy­mas tik­ro­mis strė­lė­mis iš tik­rų lan­kų į tik­rus tai­ki­nius! Ei­lėn sto­jo ne tik vai­kai, bet ir azar­tiš­kos ma­my­tės. Juk įdo­mu, ar pa­vyk­tų nu­kau­ti šer­ną (ne­svar­bu, kad pieš­tą), ar bent pa­tai­ky­ti į tai­ki­nio vi­du­riu­ką!
      Po­pie­tės sve­čio Ai­va­ro pa­skai­tė­lė iš­gąs­di­no – kas pa­si­da­ro su ada­tė­lė­mis po pir­mo dū­rio? Jos už­si­len­kia, virs­ta kab­liu­ku! Tie­sa, mik­ro­sko­pi­niu, daž­nai ne­pa­ste­bi­mu, bet žei­džia pirš­tu­kus... Tai­gi, ma­my­tės ir vai­ku­čiai, keis­ki­te ada­tė­les kuo daž­niau, kad pirš­tu­kai ne­ken­tė­tų.

      Aštunta die­na
      Te­ko įro­dy­ti, kad ži­no­me eis­mo tai­syk­les ir mo­ka­me va­žiuo­ti dvi­ra­čiu, net­gi įveik­ti kliū­tis. Leng­va ne­bu­vo, pa­si­tai­kė ir griū­ti, o kliū­tys, ro­dos, pa­čios iš­si­var­ty­da­vo į ša­lis. Po­li­ci­jos eki­pa­žas ste­bė­jo var­žy­bas, nu­ga­lė­to­jams įtei­kė di­plo­mus.
      Po pie­tų bu­vo pa­tik­rin­tos vai­kų ko­jy­tės. Sma­gu bu­vo iš­girs­ti, kad jos svei­kos ir nė­ra ko jau­din­tis. Ži­no­ma, svar­bu sek­ti „cuk­riu­kus”, praus­tis ir gy­dy­ti žaiz­de­les, jei tik jų at­si­ran­da.

      Devinta die­na

Tikrinam akies taiklumą ir rankų stiprumą. Čia jums ne vaikų žaidimas!
      Jos vi­si la­biau­siai lau­kė – tai pa­ti mie­liau­sia sto­vyk­la­vi­mo die­na – Švel­niu­kų die­na. Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo slap­tą Švel­niu­ką – bi­čiu­lį, su ku­riuo kei­čia­si do­va­nė­lė­mis. Šią die­ną iš­si­ke­pė­me pa­čią ska­niau­sią duo­ne­lę, ne­di­di­nan­čią krau­jy­je gliu­ko­zės – la­bai svei­ką. Smal­su bu­vo su­ži­no­ti se­no­vi­nes duo­ne­lės ke­pi­mo pa­slap­tis, lyg akies kraš­te­liu pa­žvelg­ti į se­nų lai­kų lie­tu­vių bui­tį, per­pras­ti ar­kli­nin­kys­tės, kal­vys­tės tai­syk­les, gė­rė­tis me­džio dro­ži­nė­ji­mo bei au­di­mo me­nais.
      Ne­įkai­no­ja­ma do­va­na – ma­mų pa­tir­tis, da­ly­kai, ku­rių ne­per­skai­ty­si kny­go­se, ne­su­ži­no­si net­gi iš gy­dy­to­jų. Nau­din­gas bu­vo pa­ta­ri­mas trin­ti dan­te­nas me­du­mi iš­ti­kus hi­pog­li­ke­mi­jai. Šiuo bū­du ga­li­ma la­bai grei­tai krau­jy­je gau­sin­ti cuk­raus. No­vo Nor­disk Phar­ma fir­mos at­sto­vas Da­lius mo­kė tin­ka­mai leis­ti gliu­ka­go­ną, o su Va­len­ti­no do­va­no­tu me­du­mi ma­mos ga­lė­jo iš­ban­dy­ti šio sal­du­mė­lio po­vei­kį.

      Dešimta die­na
      At­si­svei­ki­ni­mas su Anykš­čiais ir sa­vais ta­pu­siais mie­lais sto­vyk­lau­to­jais.
      Įspū­džių dau­gy­bė. Sto­vyk­la be ga­lo nau­din­ga vai­kams. Bū­da­mi tarp bi­čiu­lių vi­si at­si­pa­lai­duo­ja, iš­drą­sė­ja. Ge­ra, kai bū­riu bė­gi tir­tis krau­jo, kai ne tau vie­nam rei­kia skai­čiuo­ti kąs­nius ir leis­tis in­su­li­ną. Gru­pė­je leng­viau ir tuos ne­lem­tus an­glia­van­de­nių vie­ne­tus iš­mok­ti. Kai ku­rie vai­kai, bu­vę pil­ko­mis pe­ly­tė­mis, tie­siog su­žy­dė­jo. Ačiū sto­vyk­los va­do­vei Je­le­nai Ši­mo­nie­nei, ku­ri pui­kiai pa­de­da vai­kams at­si­skleis­ti, tap­ti sa­va­ran­kiš­kais ir ge­ba­nč­iais im­tis at­sa­ko­my­bės už sa­vo svei­ka­tą. Ačiū žmo­nėms, or­ga­ni­zuo­jan­tiems to­kius pa­si­bu­vi­mus, la­bai svar­bius ser­gan­tie­siems ir jų šei­mų na­riams. Ačiū Vil­niaus „Dia­bi­tė plius” klu­bo va­do­vei Eg­lei Ja­ki­ma­vi­čie­nei, nau­jam klu­bo na­riui Anykš­čių A. Vie­nuo­lio gim­na­zi­jos mo­ky­to­jui Va­len­ti­nui Gu­dė­nui! Lin­ki­me jums vi­siems svei­ka­tos, iš­tver­mės ir ne­iš­sen­kan­čios kū­ry­bi­nės ug­nies! Iki su­si­ti­ki­mo ki­tais metais!

      Jo­li­ta Vi­šins­kie­nė,
      Jus­to ma­ma


Puslapis 26
Vai­ku­čius pa­vi­lio­jo Anykš­čiai

      Dia­be­tu ser­gan­tys pa­aug­liai bei vai­ku­čiai su ma­my­tė­-mis šie­met il­sė­jo­si Anykš­čiuo­se, mo­kė­si kon­tro­liuo­ti li­gą, sė­mė­si svei­ka­tos, įspū­džių.
      „Juk mes tu­ri­me ne­pa­pras­tą tė­viš­kę. Rei­kia tik kiek at­si­trauk­ti nuo jos, nu­tol­ti, pa­si­ilg­ti… Kai pil­nas esi lau­ki­mo džiaugs­mo vėl su­grį­ši­ąs, pa­gal­vo­ji, ak, koks esu tur­tin­gas – grį­šiu ten, kur ma­no Aukš­tai­ti­ja su po­eti­ne Anykš­čių pa­dan­ge”, – ra­šė įžy­mu­sis ge­og­ra­fas, kraš­to­ty­ri­nin­kas pro­fe­so­rius Čes­lo­vas Ku­da­ba.
      Šventosios ir Anykštos santakoje iškilę Anykš­čiai – vai­kų mėgs­ta­mų ra­šy­to­jų ir po­etų mies­tas. Ant kal­ve­lės čia me­džiuo­se sken­di An­ta­no Ba­ra­naus­ko klė­te­lė. Po jos sto­gu su­kur­ta gies­mių gies­mė Lie­tu­vos gam­tai „Anykš­čių ši­le­lis”, ku­rį de­kla­muo­ja vi­sos ša­lies moks­lei­viai:

                  „Miš­kan, bū­da­vo, ei­ni – tai net akį ve­ria;
                  Vat taip links­mi­na dū­šią, užu šir­dies tve­ria,
                  Kad net, šir­džiai ap­sa­lus, ne kar­tą dū­mo­ji,
                  Ar miš­ke aš čia sto­viu, ar dan­guj, ar ro­juj…”

      Čia ir An­ta­no Žu­kaus­ko – Vie­nuo­lio na­mas, ku­ria­me ra­šy­to­jas gy­ve­no dau­giau kaip tris­de­šimt me­tų, sa­vo kū­ri­niuo­se įam­ži­no le­gen­do­mis api­pin­tas apy­lin­kes, čia so­di­no obe­lis, čia ir at­gu­lė po kle­vu am­ži­no­jo po­il­sio.
      Prie Anykš­čių Niū­ro­ny­se – ra­šy­to­jo Jo­no Bi­liū­no gim­ti­nė, pa­žen­klin­ta liau­dies meist­rų A. Do­mar­kie­nės, S. Ka­ra­naus­ko, L. Ta­ra­bil­dos su­kur­tais sto­gas­tul­piais. Ąžuo­lų ka­mie­nuo­se at­pa­žįs­ta­mi pats ra­šy­to­jas, taip pat vai­kų pa­mil­ti ap­sa­ky­mų „Kliu­džiau”, „Bri­siaus ga­las” he­ro­jai. Ant Liu­diš­kių pi­lia­kal­nio 1953 m. iš Zakopanės ir per­lai­do­tas Jo­nas Bi­liū­nas, no­rė­jęs, kad kapas matytų jo gim­tąjį sodžių. Vietą žy­mi aukš­tas obe­lis­kas, sim­bo­li­zuo­jan­tis „Lai­mės ži­bu­rį” (aut. V. Gab­riū­nas ir B.Vyš­niaus­kas).
      Anykš­čių kraš­tas su­au­gu­sių ir vai­kų gau­siai lan­ko­mas. Tuoj už mies­to – vel­nio neš­tas ir pa­mes­tas Pun­tu­ko ak­muo su skulpt. B. Pundziaus iškaltu S. Dariaus ir S. Girėno bareljefu. Jo link ve­dan­tį ke­lią da­bi­na įspū­din­gi J. Ček­nio, V. Ja­ru­čio, I. Už­kur­nio, V. Ule­vi­čiaus drož­ti sto­gas­tul­piai.
      Prie vin­gu­riuo­jan­čios Šven­to­sios tar­si pri­žė­lu­si kūd­ra, tar­si eže­rė­lis – Vie­nuo­lio ap­ra­šy­tas nuskendusios Ka­ra­lie­nės liū­nas. Pasak rašytojo, kadaise prie liūno stovėjęs deivės Mildos auku­ras, kur vaidilutės kūrendavusios amžinąją ugnį. Ne­to­lie­se ir Šeimyniškėlių kaimas, kuriame ant pi­lia­kal­nio, kai kurių ar­cheo­logų nuomone, XIII a. stovėjusi Vo­ru­tos pilis.
      Daug įdo­maus čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti, mo­kyk­lo­je įgy­tas sa­vo ži­nias pa­gi­lin­ti. Tai­gi Anykš­čių dia­be­to sto­vyk­los – ne tik vai­kų svei­ka­tos, bet ir pla­tes­nio aki­ra­čio, džiaugs­mo šal­tinis.
      Ni­jo­lė Vo­ve­rai­tie­nė
* * * * *

      Rugpjūčio 18–27 d. dalyvavau LDA suorganizuotoje sto­vyk­loje Anykščiuose. Jo­je bu­vo nuostabu: ir eks­kur­si­jos po apy­lin­kes, ir įvai­rūs mu­zie­jai, ir vi­so­kios už­duo­tė­lės, ir šiaip links­my­bės. Svar­biau­sia – vi­si la­bai drau­giš­ki, vie­ni ki­tais rū­pi­no­si kaip sa­vo šei­mos na­riais ir nie­kas nie­ka­da ne­bu­vo pa­lik­tas vie­nas. Tai­gi stovyklos vadovei Giedrei ir vi­siems, ku­rie surengė, rėmė sto­vyk­lą, la­bai dė­ko­ju. Noriu ir kitais metais čia atvykti.

      Ive­ta Mi­chai­lo­vai­tė, Vil­nius


Puslapis 27
Mokymo stovykla Viš­ty­ty­je

      Ne­se­niai Viš­ty­čio po­il­sia­vie­tė­je „Vik­to­ri­ja” įvy­ko mokymo stovykla „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja”. Į šį ren­gi­nį at­vy­ko ne tik Vil­ka­viš­kio „In­su­los”, bet ir Ša­kių, Ma­ri­jam­po­lės bei Anykš­čių klu­bų žmo­nės, ne­ma­ža svečių.
      Su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­no Vil­ka­viš­kio ra­jo­no „In­su­los” ben­dri­jos pir­mi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Ku­kis, su­pa­žin­di­no su jau aš­tuo­nio­lik­tus me­tus vei­kian­čio ko­lek­ty­vo veik­la, pa­sie­ki­mais, kas­die­ny­be.
      LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė in­for­ma­vo apie cuk­ri­nio dia­be­to pa­dė­tį Lie­tu­vo­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, apie aso­cia­ci­jos įgy­ven­di­na­mus tiks­lus, li­gos pre­ven­ci­jos prie­mo­nes, ser­gan­čių­jų so­cia­li­nius po­rei­kius ir tei­ses. Aso­cia­ci­jos var­du pa­dė­ko­jo už ge­rą dar­bą il­ga­me­čiui ben­dri­jos pir­mi­nin­kui Juo­zui Ja­nu­šai­čiui ir įtei­kė do­va­ną, o nau­jai iš­rink­tam pir­mi­nin­kui Ka­zi­mie­rui Ku­kiui lin­kė­jo kan­try­bės ir svei­ka­tos.
      Daug ge­rų žo­džių ser­gan­tie­siems pa­sa­kė Vil­ka­viš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ras J. Meš­kaus­kas, LR Sei­mo na­rio A. But­ke­vi­čiaus pa­dė­jė­jas A. Ne­iber­ka ir sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja D. Gry­baus­kie­nė. Pro­fe­so­rius J. Da­ni­le­vi­čius, gyd. en­dok­ri­no­lo­gės O. Jur­kaus­kie­nė, J. Kul­bo­kie­nė įdo­miai, vaiz­džiai ir įti­ki­na­mai pa­pa­sa­ko­jo apie svei­ką mi­ty­bą, dia­be­to kon­tro­lę, ko­jų prie­žiū­rą, ar­ti­mų­jų svar­bą li­go­nių kas­die­ny­bė­je.
      Su krau­jo­spūdžio ma­ta­vi­mo prie­mo­nė­mis ir ypa­tu­mais su­pa­žin­di­no kon­sul­tan­tas D. Mil­ke­vi­čius. Apie in­su­li­no in­jek­to­rių rū­šis ir sa­vy­bes aiš­ki­no gyd. D. La­gu­na­vi­čius. Klai­pė­die­tė J.Ja­siu­lio­nie­nė vaiz­džiai pa­sa­ko­jo apie apa­ra­tus cuk­raus kie­kiui ir ke­to­nams krau­jy­je nu­sta­ty­ti. Tei­sin­gai at­sa­kiu­sie­ji į klau­si­mus nu­si­pel­nė pri­zų. Da­ly­viai pildė LDA parengtą žinių ir pa­slau­gų prieinamumo vertinimo anketą. Ją išdalijo vi­ce­pre­zi­den­tė G. Nai­dzi­na­vi­čie­nė.
      Iš­klau­sę pa­skai­tas žmo­nės ga­lė­jo da­ly­vau­ti api­ben­dri­na­mo­jo­je dis­ku­si­jo­je. No­rin­tie­siems bu­vo ne­mo­ka­mai at­lik­ti krau­jo gliu­ko­zės ir gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mai, vi­si ga­lė­jo ap­si­rū­pin­ti li­te­ra­tū­ra, pa­var­ty­ti „In­su­los” klu­bo na­rio Kos­to Mi­liaus­ko kny­gas, ap­žiū­rė­ti Re­na­tos ir Ro­ber­tos Pui­do­kai­čių dar­bų pa­ro­dą. Sto­vyk­los dar­bą api­ben­dri­no ir į klau­si­mus at­sa­kė prof. J. Da­ni­le­vi­čius ir LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      Prie ar­ba­tos vi­sus links­mi­no ir šo­kiams gro­jo Gi­rė­nų kai­mo ka­pe­la, va­do­vau­ja­ma No­me­dos Kli­maus­kie­nės.
      Už įgy­tas ži­nias ir pui­kiai pra­leis­tą lai­ką dė­ko­ta ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams, taip pat rė­mė­jams: Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, Abbot Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Ba­y­er­ He­althCa­re Con­su­mer Ca­re, Mic­ro­li­fe, No­vo Nor­disk Phar­ma, A.But­ke­vi­čiaus pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­dui, Vil­ka­viš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, laik­raš­čiui „San­ta­ka”, „In­su­los“ ben­dri­jai ir­ Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai.

      Ir­ma Kur­šen­tai­ty­tė
      Kos­tas Mi­liaus­kas
      Vil­ka­viš­kis
Kos­to Mi­liaus­ko
Sva­jo­nių vė­jai

                  Ta­vo na­mai – ne tik ap­tver­tas skly­pas,
                  Ta­vo na­mai – upė, ža­lia gi­ria.
                  Ta­vo na­mai lau­kų pla­ty­bėj ply­ti.
                  Ta­vo na­mai – vi­sa gim­to­ji Lie­tu­va.

                  Ta­vo na­mai – ber­žas prie ke­lio
                  Ir so­das, iš­puoš­tas bal­tais žie­dais,
                  Ir nu­vin­gia­vęs lau­kais ke­lias,
                  Pir­kia ma­žais, bal­tais lan­gais.

                  Ta­vo na­mai – ža­vios Še­šu­pės lan­kos,
                  Pa­kran­tės krū­muo­se lakš­tin­ga­los dai­na,
                  Pa­sken­dęs žie­duo­se Še­šu­pės kran­tas,
                  Pa­dan­gė­je pa­va­sa­ri­nė vy­tu­rio gai­da.

                  Ta­vo na­mai – me­lo­di­ja virš upės,
                  Į to­lį nu­plas­no­jus, ai­dą nu­si­vi­jus,
                  Kur aje­rai, pa­kran­tėj eže­ro įbri­dę,
                  Ir am­ži­na kal­ba van­dens le­li­jų.

                  Ta­vo na­mai – tai so­dai už­de­rė­ję
                  Ir nuo­sta­bi gam­ta, ka­da lie­tus nu­li­jo,
                  Kur jū­ra Bal­ti­jos su šal­tais vė­jais,
                  Še­šu­pės juos­ta to­lin nu­vil­ni­jus.

                  Ta­vo na­mai – kie­me se­nu­tė svir­tis,
                  Gan­dra­liz­dis, iš­kel­tas ąžuo­le,
                  Sie­no­jų klė­tys ir ga­ri­nės pir­tys,
                  Ir lie­pa, kve­pian­ti me­dum, kie­me.

      Taip šil­tai sa­vo tė­viš­kę ap­dai­nuo­ja Kos­tas Mi­liaus­kas, Vil­ka­viš­kio raj. „In­su­los” drau­gi­jos po­etas. Ne­se­niai at­šven­tęs sa­vo 63-ąjį gim­ta­die­nį, jau iš­lei­dęs 35 kny­gu­tes. „Sva­jo­nių vė­jai”, spaus­din­ta Pil­viš­kiuo­se 2007 m., pas­ku­ti­nė. Nuo 2005 m. – Lie­tu­vos kai­mo ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rys. 2006 m. – Ma­žo­jo po­ezi­jos pa­va­sa­rio „San­ta­kos” laik­raš­čio no­mi­nan­tas. 2007 m. Lie­tu­vos kai­mo ra­šy­to­jų są­jun­gos su­reng­ta­me Ge­riau­sios kny­gos apie kai­mą kon­kur­se kny­ge­lė „Tė­viš­kės ber­žai” ap­do­va­no­ta di­plo­mu.
      Gra­žu, kad Kos­tas Mi­liaus­kas, ve­te­ri­na­ri­jos fel­če­ris, tu­ri to­kį ža­vų po­mė­gį. Pats ku­ria, pats spaus­di­na ir lei­džia kny­ge­les. Pos­muo­se – as­me­ni­niai iš­gy­ve­ni­mai, šir­džiai mie­li gim­to­sios Su­val­ki­jos vaiz­dai, kur Še­šu­pė, kur baž­ny­čios bokš­tus lai­žo de­be­sys, kur se­nu­tės lie­pos sle­pia­si nuo vė­jų, svy­ra pa­ke­lės ber­žai, dar­že­liuo­se kve­pia bal­tos ro­žės ir ža­lios rū­tos. Pa­še­šu­pių gam­ta dos­ni gro­žio ste­buk­lų, ku­rių spal­vas per­da­žo, kei­čia sku­ban­tys me­tai. Jais gė­ri­si ku­rian­tis žmo­gus ir, ma­tyt, kas­dien nu­pie­šia sa­vo die­no­raš­ty­je. Te­gu ir to­liau ne­lie­ka bal­tų la­pų.

      Kris­ti­na No­rei­kie­nė


Puslapis 28
Ak, kad dar pa­sto­vyk­la­vus!..


Įspūdingos krikštynos
      Po moks­lo me­tų pa­bai­gos šur­mu­lio ir trum­po ato­kvė­pio at­ši-­lus orams, min­tys vis daž­niau suk­da­vo­si apie bū­si­mas atos­to­gas. At­sku­bė­jus bir­že­liui, sė­do „Smal­su­čiai” į au­to­bu­są ir ge­rai nu­si­tei­kę, pokš­tau­da­mi iš­rie­dė­jo į Pla­te­lius. O kas tie „Smal­su­čiai”? Tai Klai­pė­do­je įsi­kū­ręs cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų klu­bas. Kas­met jo na­riai mo­ko­mi kon­tro­liuo­ti li­gą va­sa­ros sto­vyk­lo­se, kur su­si­pa­žįs­ta, su­si­drau­gau­ja, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, iš­ky­lau­ja. Šiais me­tais ren­gia­mos net dvi sto­vyk­los skir­tin­go am­žiaus vai­kams.
      At­vy­kę į Pla­te­lius sku­bė­jo­me įsi­kur­ti gra­žio­je ma­lo­nios Mi­ka­šaus­kų šei­mos so­dy­bo­je. Mus pa­si­ti­ko be­si­šyp­san­tys šei­mi­nin­kai. Ap­si­gy­ve­no­me jau­kiuo­se na­me­liuo­se. Vė­liau žval­gė­mės po apy­lin­kes. Džiu­gi­no žalumy­nuo­se skendintis Pla­te­lių eže­ras ir staig­­me­na: ga­li­my­bė plau­­kio­ti van­dens dvi­ra­čiais.
      Pir­mą­jį va­ka­rą vy­ko nau­jo­kų krikš­ty­nos. Vai­kų lau­kė įvai­riau­sios už­duo­tys: es­ta­fe­tės, taik­lu­mo, su­ma­nu­mo de­monst­ra­vi­mas. Vė­liau su­reng­tas įdo­miau­siai pa­puoš­tų kam­ba­rių pri­sta­ty­mas, ko­man­dų pie­ši­nių kon­kur­sas, „Smal­su­čių” šū­kio kū­ri­mas. Il­gai gal­vo­ta, dis­ku­tuo­ta ir nu­spręs­ta, kad tin­ka­miau­sias šū­kis:

Mes „Smal­su­čiai”, mes jė­ga,
Mes vi­sur ir vi­sa­da.

Žavėjo ir džiugino Platelių ežero grožis

      Kad mes to­kie – nie­kas ši­to ne­įsten­gė pa­neig­ti. Tris die­nas Pla­te­liuo­se mū­sų bu­vo vi­sur. Kas­met sto­vyk­lau­to­jų dau­gė­ja. Jais rū­pi­na­si sa­va­no­riai – gy­dy­to­ja, slau­gy­to­jos, mū­sų ma­­mos. Vai­kai čia mo­ko­mi pa­žin­ti sa­vo li­gą, su­ži­no apie jos gy­dy­mo nau­jo­ves, sma­giai ir pra­smin­gai lei­džia lai­ką tarp ben­dra­am­žių ir ben­dra­min­čių. Jie su­stip­rė­ja ži­no­da­mi esan­tys ne vie­ni­ši ir kad dia­be­tas – tik pa­ki­tęs gy­ve­ni­mo bū­das.
      Sto­vyk­lo­je vai­kus lan­kė ir do­va­no­mis džiu­gi­no fir­mos: Abo­vi­ta, Eli Lil­ly Lie­tu­va, No­vo Nor­disk Phar­ma, Ro­che Lie­tu­va Diag­nos­ti­kos pa­da­li­nys, Sano­fi Aven­tis Lie­tu­va.
      Nu­gai­rin­ti vė­jo ir sau­lės, links­mi ir tru­pu­tį liūd­ni, ap­ta­rė­me sto­vyk­lo­je pa­tir­tus įspū­džius. Ne­slė­pė­me, kad no­rė­tu­me ki­tais me­tais vėl čia at­va­žiuo­ti ne trims die­noms, o bent sa­vai­tė­lei.

      In­gri­da Puo­džiu­kai­ty­tė



Puslapis 31
Su dia­be­tu – į kal­no vir­šū­nę!

      Is­pa­nų al­pi­nis­tas Jo­su Fei­jo, at­kak­liai sie­kia sau iš­kel­to „Sep­ty­nių vir­šū­nių“ tiks­lo – už­kop­ti į sep­ty­nių kon­ti­nen­tų aukš­čiau­sius kal­nus. „Ar tu­riu taip elg­tis?“ – klau­sia jis sa­vęs. Ir nu­spren­džia, jog pri­va­lo. Nors jau 17 me­tų ser­ga cuk­ri­niu dia­betu.
      Šių me­tų rug­pjū­čio mė­ne­sį po sep­ty­nių va­lan­dų ko­pi­mo jis įvei­kė jau tre­čią sa­vo sva­jo­nės aukš­tį – 5642 met­rų iš­ki­lu­sią Elb­ru­so vir­šu­kal­nę Kaukaze. Ke­liau­da­mas Jo­su nuo­lat tik­ri­no cuk­raus kie­kį krau­jy­je, re­zul­ta­tus mo­bi­liu te­le­fo­nu siun­tė į Is­pa­ni­ją sa­vo gy­dy­to­jams. Oro tem­pe­ra­tū­ra bu­vo net 30° šal­čio, bet al­pi­nis­tas 4 kar­tus per die­ną švirkš­da­vo­si in­su­li­ną.
      Dau­giau kaip 230 mln. (be­veik 6 proc.) vi­sų pa­sau­lio su­au­gu­sių­jų ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu. Bai­mi­na­ma­si, kad iki 2030-ųjų ši epi­de­mi­ja bus di­džiau­sia XXI am­žiaus me­di­ci­nos ne­gan­da. Ar įma­no­ma to iš­veng­ti? Ką da­ry­ti su­sir­gus?
      Dia­be­to gy­dy­mo tiks­las – pa­lai­ky­ti kuo nor­ma­les­nį cuk­raus krau­jy­je ly­gį, ven­giant kom­pli­ka­ci­jų. Iš pra­džių dia­be­tas gy­do­mas die­ta, mankš­ta, vė­liau tab­le­tė­mis, o vis ne­pa­vyks­tant ko­re­guo­ti li­gos – ir in­su­li­nu. Kiek­vie­nas li­go­nis pri­va­lo ži­no­ti, jog ga­li ir tu­ri pats sau pa­dė­ti. Ke­lis kar­tus per die­ną tir­tis krau­ją ir vyk­dy­ti gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mus. Dia­be­tu ser­gan­čiojo kraujo cukraus ne­val­gius tu­ri bū­ti 4,4–6,7 mmol/l, o pra­ėjus 2 val. po val­gio – ne dau­giau kaip 8,9 mmol/l. Svar­bi ir il­ga­lai­kės būk­lės kon­tro­lė –gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas pa­ro­do pas­ku­ti­nių 3 mė­ne­sių cuk­raus kie­kio krau­jy­je vi­dur­kį. Jis tu­ri ne­vir­šy­ti 7 pro­cen­tų. Cuk­raus kie­kio ma­ta­vi­mai pa­de­da įver­tin­ti gy­dy­mo po­vei­kį – jei šie ir he­mog­lo­bi­no ro­dik­liai yra nuo­lat pa­di­dė­ję – pri­va­lu kreip­tis į en­dok­ri­no­lo­gą, kad pa­keis­tų gy­dy­mą. At­lik­tų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, po 6 me­tų net pu­sei li­go­nių rei­kia in­su­lino.
      Ne­re­tai pa­cien­tai at­si­sa­ko in­su­li­no, būgš­tau­da­mi in­jek­ci­jų, pa­di­dė­ju­sio ape­ti­to, svo­rio pri­au­gi­mo, ma­ny­da­mi, jog tai pas­ku­ti­nė li­gos sta­di­ja. To­kia bai­mė ne­tu­ri pa­grin­do. Juk gy­dy­mo tiks­las yra pa­siek­ti kuo ge­res­nę diabeto kon­tro­lę ir iš­veng­ti gy­vy­biš­kai svar­bių or­ga­nų pa­žei­di­mų. Ži­no­ti­na, kad nau­jau­si in­su­li­no pre­pa­ra­tai ge­riau val­do li­gą, už­ker­ta ke­lią sun­kioms kom­pli­ka­ci­joms. Šiuo­lai­ki­niais in­jek­to­riais ir nuo­lat kei­čiant ada­tė­les pa­pras­ta ir ne­skaus­min­ga su­si­švirkš­ti vais­tą.
      Nuo­la­ti­nė cuk­raus kie­kio krau­jy­je kon­tro­lė, tin­ka­mai pa­rink­tas gy­dy­mas tei­kia lais­vę kū­ry­bin­gai gy­ven­ti ir pa­siek­ti, kaip ir al­pi­nis­tui Fei­jo, už­si­brėž­tą sva­jo­nių vir­šū­nę!

      Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tas
      En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­ka


Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, N. Voveraitienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 3500 egz.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.
Rodoma versija 7 iš 21 
4:44:43 Dec 20, 2008   
Apr 2006 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba