 Jacquesas Valmidoras. "Be pavadinimo" |
Mažam berniukui ritantis sapnu,
Mėnulis glamonėja lango stiklą;
Smaragdinė žvaigždė, obuolių aromatas
Įplaukia į namus krituoliai,
Šalti nakties vaisiai
Plakdamos žaliais sparnais,
Lizduos įsikuitusios žvaigždės
Gaudžia čia pat alyvų miškuos;
O išblyškęs berniukas sapnuoja
Sklandantį aplink tamsiaakį paukštį,
Atsiduodantį laukine indigažole,
Supantį mėnesienos krūtis,
Nuplikytas rasos,
Pilnesnes už rožę rožinėj šviesoj,
Jo širdį slegiančias
Ir kai jis nubunda, žinodamas, kad privalo,
Sesuo vaitodama stovi prie lovos,
Plaukai jos gaubia jį vyno verpetais,
Lūpos įraudę it vasaros žibuoklės;
Lėti it ilgos garbanos jos pirštai
Atsagsto chalato kablius,
O kai ji sumirga virš jo kaip vainiklapis,
Kambarys šiurpuliuoja baltai.
____________________
* Pirmas eilėraštis iš pirmosios knygos.
Iš anglų kalbos vertė SONATA PALIULYTĖ