Ir vėl vanduo. Lašai į liūtį lydosi.
Vaikams prilyja į ledus. Ir strykčioja
liesa katė, iš sausumos atklydusi,
lietus prie dugno priplaka iš pykčio ją.
Luošys ramentais lyg irklais vėl iriasi,
varžtelis plieno blyksteli ir paneria.
Gliti tamsa. Tik rūdys rausta vyriuose.
Ir kelias baigiasi. Ir gelia kelio sąnarį.
Bandau pareit. Pro šalį vėl tas valkata,
gyvenęs visuose žmonijos amžiuose.
Matytas toks. Vėl susitiksim gal kada...
Nes tekstai nedega. Tik šlampa. Kartais glamžosi.
Ir vėl vanduo. Guminiai šnirkčioja.
Prisėmiau. Kažkur yra skylė.
Šlykšti katė pragraužė anadien,
žvejybos dovio kvapą ten pajutus.
Žūklė gera tą dieną buvo.
Irklus ištraukiau jau popiet.
Gličioj tamsoj kilbuko nepastebėjau.
Įkrito "botan" ir še tau.
Dabar bandau pareiti nepasiekęs gyliųjų
vandenų. Tenai po rąstu didžioji lydeka dar tūno.
Jei būtų ta kalė katė
Likimo dovaną priėmus...
Reiks vėl skandinti kačiukus.
Aklus
Ir vel ledais prilijo upe
prakeiktas H2O
luosa kate vel iriasi lyg kranto
ir liejasi ant popieriaus ne eiles
tik vanduo
suglamzyta eilerasti padziove
ramentais paramstytas rimas
saipytis muza nesiliove
varzteliais suvarzytas ritmas
juk zalias vynas ne H20
poetas slapias ne piemuo
jei gaisras kiltu del kazko
gesintu ji sulapintas skiemuo
kazkur labai girdeta tarsi brodskis/ palengvintas o gal tik kaunas/ su buitimi ir vilnium kaunasi/ elegija diziajam dzonui donui/ uzmigo vyriai bet per daug pizonu/ ir kam tie rimai si neramu meta/ stebiuosi ir stenu o mano kaulai kreta
Tik tau vanduo. Prakąski riešo
Gyslą, kuria žmogaus esmė srovena -
Veną. Tai daug skaniau nei vaikiški ledai.
Atskirki pykčio ašaras nuo dehidracijos
Akių. Jau ašarų nėra? Beliko kraujas?
Neverta...
Atminki seną mitą kur susirinko ašaros
Mylinčių žmonių.
O vienas net neverkia,
Tik grožisi naktim kartodamas tekstus,
Antros jo sielos pusės parašytus.
Tik turi keistą vardą - samogit.
O vis kartoja tavo - "Daiva".
Ir dar, Smauktunovski: Esu karvė, vardu Poezija,
duodu šiek tiek pieno,
paprastai 2,5% riebumo,
kartais pavyksta
išspausti ir iki trijų,
didžiuojuos, kad jis apdirbamas
pažangiausia technologija
ir popieriniuose tetrapakuose
pasiekia nereiklius vartotojus,
sergu visomis ligomis,
kurios nesvetimos gyvai būtybei
ir kruopščiai aprašytos
veterinarijos vadovėliuose,
ganausi geroje bandoje
(kolektyvas draugiškas,
kalbos barjerų nėra),
bijau sparvų ir zootechniko,
galiu būti ir kitaip naudinga –
užėjus šalnoms, kai nusilengvinsiu,
įlipk į mano krūvą basas,
pamatysi – tokia šiluma,
nuo padų pakils
iki pat pakaušio.
Prane, mažyti debiliukšti. Tingiu jau tokius per dieną dešimtimis užmušinėt. Teks save kasdienišką cituot:
Mažiuk, mylimas mano prietranka, aš nekalta, kad tavo mamytė taip šlykščiai atrodė, kad beliko ją pasiulyti tik šiukšliadėžių turinio sergėtojams. Tada ir buvai pradėtas
Gana silpnas eilėraštis. Žodingas padirbinys, ir nėr čia ko, One, tau maivytis.Bet jei čia visi - žaidžiantys vaikai, tai negi atiminėsi iš jų rankų žaislelį? Negražu būtų.
Gerai tu čia, One, su ta "karve, vardu poezija", bet neiškenčiu neparašiusi, jog "karvės" autorė Daiva Čepauskaitė (tiems, kurie susimovė). Liuks provokacija.
balsuoju tik už pirmą strofą. Gerai tenuis mane lietutis priplakė. Rains dogs and cats. O "luošys" ir "valkata" kažikaip nenatūraliai luošina eilių ir verčia valkataut. Įgrįso jau ta tiesmukiška minorinė gaida, kiek galima?
Nupezėję Narcizai ir papūgos, besišukuojančios savo plunksneles. Intelektualinės liekanos su pirmų ir antrų strofų eilučių komentarais. Per tokį mėšlą kaip jūs žlugdavo imperijos ir valstybės. Jūsų mąstymo formatas yra trečios strofos ketvirtos eilutės skiemuo, kuriame sušvokščia "Š" raidė, atleiskit.
Tuščiai nervinies, Vailokai, geriau pakomentuok ass`meniniam kontekste tris intelektualinės grafomanijos perlus: ...lietus prie dugno priplaka iš pykčio ją (katę!)
...varžtelis plieno blyksteli ir paneria (?)
...Vėl susitiksim gal kada... Nes tekstai nedega. Tik šlampa. Kartais glamžosi.
tekstas pabrazdinimui su gitara. trūksta tik refreno. padarytas tarsi iš nuo kitų eilėraščių atlikusių atraižų, kaip mūsų miestely moteriškės siūdavo visokius daiktus iš siuvimo fabriko atliekų. kartais gražiai išeidavo
gerb. LPP pirmininke. Nesilaikote partines drausmes - shabesas yra poilsio, ne darbo diena, kaip ir likusios 6. ismesim is garbingu gretu ir skirsime garbes pirmininku laisvu nuo darbo laiku. Pagarbiai, Simtasiule
andai parašiau, kad geriausių mūsų lyrikų tekstus reikia sukti visose medijose kaip kad pop-muzikos hitus. kad labiau įsitvirtintų skaitytojo (po)sąmonėje. žiū, ir atsiliepė paulius norvila, paleidęs tuos pačius tekstus lygiagrečiai į Nemuna ir Šatėnus. tekstai, tiesa, nepatiko, bet juk principas svarbiau