SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-11-21 nr. 590

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Laima Kreivytė
Piligrimai ir kiti
10

Muzika 
• Beata Leščinska
Nuo tautiškumo iki...
1
• KONCERTAI
• Skirmantė Valiulytė
Muzikos tiltas tarp Švedijos ir Lietuvos
• LTV eteryje – laidos apie muziką melomanams ir ne tik
• Petro Radzevičiaus alto klasės vakaras25
• Vilniaus kvarteto ciklą užbaigs ispanų muzika
• Svečiuose – įžymus pianistas iš JAV
• "Vilnius Gospel 2003"1
• Kompozitoriaus Rodiono Ščedrino kūrybos vakaras2

Dailė 
• Vida Mažrimienė
Reveransas Melpomenei
1
• Jurga Armanavičiūtė
Investicijos pagal "Maldį"
5
• Lietuvos fotomenininkui – "Henkel" meno prizas
• PARODOS

Literatūra 
• Ar ne vėlu mokytis iš klaidų?
• Laumiškumo ženklai5
• Ramūnas Kasparavičius
Jausminas ir Pažadėsa
5
• VAKARAI

Teatras 
• Alė Strik
Teatro susinaikinimo akcija
• Rasa Vasinauskaitė
Esu su kauke, esu saugus
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kenčiančios yra įdomiausios10
• Žiūrėti ir keistis5
• "Skalvijos" kino centre rodomi "Reportažai iš Lietuvos požemių"1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Projekto "Vilniaus galerija" naujajame savivaldybės pastate konkurso sąlygos

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Piligrimai ir kiti

Ksenijos Jaroševaitės skulptūrų paroda "Lietuvos aido" galerijoje

Laima Kreivytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ksenija Jaroševaitė. "Piligrimai". 2003 m.

Vos prieš kelis mėnesius Vlado Vildžiūno galerijoje Ksenija Jaroševaitė surengė didelę skulptūrų parodą. Galima būtų sakyti – retrospektyvą, tačiau šis žodis kažkodėl girgžda kaip muziejaus stendas. Ant ilgos plokštumos išdėliotos figūrėlės labiau priminė į ilgą kelionę išsiruošusius piligrimus, nei muziejaus eksponatus.

"Lietuvos aido" galerijoje piligrimystės tema įgauna išgrynintą pavidalą: vienas paskui kitą lėtai žengia vyras, moteris, vaikas ir šuo. Tai šiemet sukurti ir ankstesnėje parodoje nerodyti darbai. Nekyla ranka parašyti "nauji" – nes jų pavidalas labiau primena tūkstantmečius gludintą granito uolą, netikėtai įgavusią figūrų siluetą. Tai ne šiaip suakmenėję ar druskos stulpais paversti žmonės – veikiau apibendrinta tikėjimo parabolė.

Pirmoje salėje matome dvi statulėles su išraižytais tekstais. Nežinau kito lietuvių skulptoriaus, kuriam raštas, žodis būtų taip pat svarbus, kaip ir forma. Raštas – ne tik kaip šriftas, abėcėlė, tekstas, bet kaip tikėjimo šaltinis. Atrodytų – kam tie žodžiai? Juk viskas atpažįstama. Tačiau prabilusios konkrečiais žodžiais skulptūros įgauna balsą. Jos kalbasi su mumis. Tie žodžiai nėra lengvi. Jie ne šiaip brūkštelėti popieriuje, bet kalte iškalti. Raštas Ksenijos skulptūrose neatskyla nuo formos – jis apsiveja statulą it vijoklis, pripildydamas gyvybės. Ne mažiau svarbi ir linija – raštas prakalbina formą, o linija atmerkia akis. Ksenija piešia kaltuku veidą ir rankas, plaštakas ir pėdas. Tačiau – paradoksas! – linija nesuplokština akmeninės formos, nepaverčia jos dekoratyvia. Priešingai – ji tampa gilesnė. Matuojant ne centimetrais, o medžio rievėmis, delno linijomis, kolonos kaneliūromis. Linijos įrėžia ne tik išorės bruožus, bet ir laiką – dabartinį, skaičiuojamą kaltuko ritmu, ir mitinį, sustingusį archajiškose figūrų pozose bei veidų išraiškose.

Raštas, linija, laikas – ar tikrai kalbame apie skulptūrą? O gal apie nežinomą civilizaciją, kurios neaprėpia nei žvilgsnis, nei mintis? Tikrai ne. Ksenijos skulptūros artimos ir jaukios. Jos dažniausiai nedidelės, žmogiško mastelio. Jas galima apžiūrėti iš visų pusių, paliesti, o mažesnes net paimti į rankas. Jos išsiskiria aplinkoje ne įspūdingais gestais, bet ramiu buvimu. Kaip netikėta pauzė triukšmingoje aplinkoje. Sukauptos, lakoniškos, nepretenzingos, neperpučiamos besimainančių madų skersvėjo – tiesiog esančios šalia.

Vis iš naujo gilindamasi į Ksenijos darbus netikėtai supratau, kad kadaise mano susikurtas jos skulptūrų vaizdinys ne tik fragmentiškas, bet ir klaidingas. Žiūrėdama į bronzinius angelus bei šventuosius, prisimindama granito skulptūras Klaipėdos Martyno Mažvydo skulptūrų parke galvojau, kad Ksenijai nerūpi realybė. O pasirodo, jos skulptūros atsiranda taip pat ir stebint aplinką, išvydus netikėtą vaizdą – pamačius, kaip draugei ant galvos užšoko katė, pažvelgus į vos prasikalusius paparčius arba pažiūrėjus dokumentinį filmą apie jūrinę ūdrą, kuri plaukdama ant nugaros akmeniu daužo ant krūtinės laikomą kriauklę. "Piligrimus" įkvėpė perskaityta knyga. Parodoje randame tokį skulptorės tekstą:

iliustracija
Ksenija Jaroševaitė. "Piligrimai". 2003 m.

Jubiliejinių Šventųjų metų proga Romoje buvo surengta piligrimystei skirta paroda. Man į rankas pateko tos parodos katalogas. Buvau apstulbinta ir sužavėta piligrimų kelionių aprašymų. Kiekvieno krikščionio pareiga buvo atlikti bent vieną kelionę į šventas vietas – pirmiausia į Šventąją žemę, paskui į Santjago da Compostela aplankyti šv. apaštalo Jokūbo kapą ir galiausiai į Romą aplankyti šv. apaštalo Petro kapą. Buvo ir daugiau šventų vietų, tačiau man labiausiai rūpėjo trys didžiosios piligrimysčių vietos – Jeruzalė (į ją keliaujantys vadinti "palmieriais", nes dažnas kaip relikviją parsiveždavo palmės šakelę), Roma (šie vadinti "romėjais") ir Santjago da Compostela (šitie buvo "jakopėjai", jų relikvija tapo kriauklė nuo Atlanto vandenyno kranto). Pabandžiau įsivaizduoti, kaip atrodė tokia grupė piligrimų, aplankiusių šias tris vietas. Iš minėto katalogo sužinojau viską, kas įmanoma, apie viduramžių piligrimus. Priežasčių, paskatinusių tas keliones, būta įvairių, kartais ir nieko bendra su tikėjimu neturinčių, mat paskui tikruosius piligrimus keliaudavo ir daugybė sukčių bei plėšikų. Taigi tos kelionės galėdavo tapti pirmos ir paskutinės keliaujančiojo gyvenime. Dažnas prieš išvykdamas surašydavo testamentą. Kelionių metu žmonės ir mirdavo, ir gimdavo, nes dažnai išvykdavo visa šeima. Piligrimų dėka pagal pagrindinius kelius, vedančius į šventąsias vietas, ėmė vystytis prekyba, atsirado nakvynės namų, viešbučių, pirmosios ligoninės, aptarnaujančios tik piligrimus.

Mano akmeniniai piligrimai yra pagarbos ženklas tų žmonių tikėjimui ir kartu priminimas, kad visi esame piligrimai šiame pasaulyje. Piligrimų pakeleiviais šioje parodoje tapo dvi statulėlės: viena su išraižytu tekstu iš Jobo knygos, kita – su Pakopų psalme. Tai ir bus tie "kiti" parodos pavadinime.

Ksenija Jaroševaitė

 

Skaitytojų vertinimai


2249. ---voyageur----moncheri---voyageur2003-11-24 01:27
gyvenimas- tai nesibaigianti kelione.Galima judeti monotoniskai nieko nematant nepabundant nieko nepabudinant tyliai.Galima sviesos greiciu pralekti ir ta sviesa palikti pabudinant kita keliautoja.Galima visalaik miegoti dar galima tuo dziaugtis ir laikyti laime ir taip toliau galima net mirti ir nepastebeti kad supa kiti .arba nusprendi iskeliauti ir grizti is mirties, pazinti mirti pasiziureti i ja

2252. gwall2003-11-24 20:39
krastutinis antikeliautojo tipas-nomadas.Keliautojas niekur neisvykstantis nejudriausias keliautojas

2256. amazone2003-11-25 15:40
tikros prerijos nesibaigiancios prerijos

2259. nasty :-( 2003-11-26 16:13
košmaras yra nematoma gyvenimo pusė

2267. Aliona :-) 2003-11-27 17:13
Super jega labai naudingas tiems kurie domisi meno galerijomis arba parodomis.

2270. gylis2003-11-28 14:02
kokia prasme uz prasmes vel reikia atsitrenkt kakta i pavirsiu pavirsius ir vel gresme pavirsti fragmento pavirsiumi

2275. rrr alio2003-11-28 16:17
rrrrrrrrrr internete nebereikia ŽŠĮĖĘČĄŪŲ ar ne avineli

3562. kielas :-) 2004-06-10 15:54
labai patiko ksenijos paroda, šįkart juodkrantėj. kartu su parodų namų direktore asta dainavau giesmę iš izaijo pranašystės, kalbančią apie gyvenimo trapumą ir laikinumą. labai derėjo prie parodos. http://kielas.lkb.lt/2004/06/piligrimai.htm

4001. kuprius :-( 2004-11-24 18:37
bybis nx

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 49 iš 200 
0:59:16 Oct 29, 2008   
Feb 2006 Jun 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba