SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-12-07 nr. 780

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Laima Kreivytė
Kas formuoja žvilgsnio galią?
31

Savaitė 
• Įteikti Europos kino apdovanojimai
• Kauniečių gastrolėms Paryžiuje pasibaigus
• „8 kvadratiniai metrai“
• „Batuotas katinas“

Muzika 
• Neužmirštamos pamokos
• Beata Leščinska
Bravo! Bravissimo!
5
• Kamilė Rupeikaitė
Pagaliau sulaukėme
2
• Opera „Snieguolė“ – Filharmonijos scenoje
• KONCERTAI

Dailė 
• Kornelija Česonytė, Viktorija Šiaulytė
Anapus žvilgsnio galios?
5
• Monika Krikštopaitytė
Idėjos, kurias gali pačiupinėti
29
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Andrius Jevsejevas
Gyvenimo žvėrynas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Kam skamba varpas?
• Giedrė Simanauskaitė
Laisvė nuoširdžiai svajoti
• Lietuvos kino politika – be precedentų
• Trečiosios „Kino atostogos“ pakvies į Holivudą
• Ar pas mus auga arbūzai?
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pastebėjimai 
• Paulina Pukytė
Vilnius, Goštauto gatvė
12

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Kas formuoja žvilgsnio galią?

Paroda „Žvilgsnio galia“ Vilniaus paveikslų galerijoje

Laima Kreivytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kanutas Ruseckas. „Pjovėja“ 1844 m.

Kaip išmatuoti žvilgsnio galią? Ar dažnai muziejuje susimąstome, kodėl matome tai, ką matome, o kas lieka nepastebėta? Kieno žvilgsnis apibrėžė matomo pasaulio kontūrus ir pasuko vaizdą tam tikru kampu? Pagaliau – kaip susiję žvilgsnio galia ir moters atvaizdas XIX–XX amžiaus dailėje? Tai ir bando atskleisti Ievos Dilytės kuruojama paroda „Žvilgsnio galia“.

Remdamasi garsių teoretikių Lindos Nochlin, Griseldos Pollock ir Lauros Mulvey feministine dailės ir kino analize Dilytė parodą suskirsto į devynias temas: „Aistros žvilgsnis“, „Kūnas – žvilgsnio objektas“, „Fantazijos žaismas“, „Tylus (ne)buvimas“, „Sugrąžintas žvilgsnis“, „Atvaizdas kaip formos eksperimentas“, „Motinystės idealas“, „Nacionalinės tapatybės simboliai“ ir „Moters darbas“. Prie kiekvieno naujo parodos skyriaus kabo pagrindinę mintį nusakanti citata ar paaiškinimas. Išleistas ir gražus parodos katalogėlis su aktualiais kuratorės, Audronės Žukauskaitės ir Artūro Tereškino tekstais. „Žvilgsnio galia“ – vienas iš geriausiai teoriškai paruoštų ir diskutuoti kviečiančių muziejinių projektų Lietuvoje. Paroda ne tik aktualizuoja LDM dailės kolekciją, bet ir turi neabejotiną edukacinę reikšmę.

Parodą „Žvilgsnio galia“ aplankiau tris kartus – per atidarymą, kur susirinko daugybė žmonių, viena pati ir su Dailės akademijos studentais menotyrininkais. Parodoje kilę klausimai ir diskusijos įkvėpė daug minčių, kuriomis ir norėčiau pasidalyti.

Pirmiausia – pavadinimas. Kaip bendroje informacinėje erdvėje cirkuliuojantis „prekės ženklas“ jis yra tobulas. „Žvilgsnio galia“ gali patraukti ir tyrinėtojo, ir studento, ir masinės kultūros vartotojo dėmesį. Naudojantis Germaine Greer terminija, jis skamba „seksualiai“ – o tai vis dar reta rimtose meno šventovėse. Tačiau dažniau kartojant, „Žvilgsnio galia“ pradeda skambėti kaip „Valios triumfas“, totalitarinę galią šlovinusio vokiečių režisierės Leni Riefenstahl propagandinio filmo pavadinimas. O tai reiškia – vieno dominuojančio naratyvo išryškinimas, o kitų pajungimas „aukštesnei“ valiai arba galiai. Ar taip atsitinka ir parodoje „Žvilgsnio galia“?

Parodoje kabančiuose paveiksluose matome nuogus ir aprengtus moterų kūnus, moteris gundytojas ir motinas, tyras mergeles ir amazones, darbininkes ir nacionalinės tapatybės simbolius. Skiriasi jų išvaizda ir pateikimo maniera – nuo realistinės iki kubistinės, nuo romantinio sutaurinimo iki ornamentinės art deco stilizacijos. Pasižvalgius po ekspoziciją tampa aišku, kad nėra ir negali būti vienintelio teisingo žvilgsnio į parodą, paveikslą ir jame pavaizduotą moterį ar vyrą. Žvilgsnis visada atspindi žiūrinčiojo interesus (socialinę padėtį, religinius įsitikinimus, rasę, klasę, lytį, tautinę tapatybę, seksualines preferencijas, pagaliau – laiko madą). Žvilgsnis atskleidžia ir dominuojančias ideologines konstrukcijas, kintančius žiūros būdus – to meto dailininkai turbūt netektų žado susipažinę su šiuolaikinėmis žvilgsnio teorijomis. Tačiau požiūrių įvairovė yra vienas labiausiai įkvepiančių mūsų laiko bruožų, leidžiančių naujai pamatyti tarsi įprastus dalykus.

iliustracija
Stasys Ušinskas. „Dvi gracijos“. 1937 m.

Vis dėlto toji įvairovė yra tik sąlygiška. Nes, šiaip ar taip, parodoje eksponuojami darbai daugiausia atspindi viduriniosios klasės baltojo vyro žvilgsnį ir vertybes. Keturių moterų menininkių darbai nesuteikia atsvaros nei konceptualiai, nei stilistiškai – jos pačios kuria dominuojančioje sistemoje ir yra jos veikiamos. Kokia tai sistema? Paprastai tariant – patriarchalinė, grįsta lyčių asimetrija, kur vyras valdo, o moteris paklūsta. Ji, kaip ir daugumoje parodos paveikslų, tėra jo aistrų, fantazijų ar didingų idėjų projekcija. „Moterys ištisus šimtmečius buvo nelyginant stebuklingi veidrodžiai, į kuriuos pažvelgęs vyras save matydavo dvigubai didesnį“, – rašė Virginia Woolf.

Taigi parodoje matome būdus, kaip moterys įkūnydavo tuos troškimus: miegančios, pasyvios ir atsiduodančios – nuogi kūnai atšiauraus peizažo fone. Arba sutaurintos alegorinės figūros, įkūnijančios laisvę ir tėvynę, bet tik ne save pačią. Garsi XIX a. britų fotografė Julia Margaret Cameron būtų geras pavyzdys palyginimui. Ji fotografavo vyrus, kurie buvo savimi pačiais (mokslininkais, poetais su vardu ir pavarde), ir moteris, kurios dažniausiai tapdavo mitologinėmis būtybėmis ar simbolinėmis globos, motinystės figūromis (žinoma, be jokių vardų). Taigi vyriškas žvilgsnis nebūtinai yra vyro žvilgsnis. Tai veikiau yra dominuojantis žvilgsnis į aplinką, iškeliantis patriarchalines vertybes ir nustumiantis į pakraštį tai, kas netelpa į pačių suformuluotą kanoną.

Žinoma, parodoje eksponuojami Alfredo Riomerio, Petro Kalpoko, Stasio Ušinsko, Vytauto Kairiūkščio, Marcės Katiliūtės, Kosto Dereškevičiaus, Adomo Galdiko, Gražinos Vitartaitės ir kitų autorių darbai atskleidžia ne tik dominuojančio žvilgsnio raiškos spektrą, bet ir meninius, kultūrinius ir politinius laiko orientyrus, todėl verta nueiti į parodą ir susidaryti savo nuomonę – kaip susiję (ar nesusiję) žvilgsnio galia ir menininko savivoka, vaidmuo visuomenėje. Gaila, kad parodos rengėjai neužteko vietos ir galbūt laiko įtraukti šiuolaikines moters reprezentacijas ir dabartinių menininkių kūrybą – kad atsiskleistų ne tik vyriškų, bet ir moteriškų žvilgsnių galia ir negalės.

 

Skaitytojų vertinimai


11881. O2007-12-10 13:23
Paroda, aisku, intriguoja. Bet truksta vietos galerijoje. Reikejo Radvilose daryti! Ir kur ta pjovejele, kazkaip nepastebejau?

11882. AC/DC2007-12-10 13:26
"Pjovėja" muziejuje, reikia netingėti po pastovią ekspoziciją pasivaikščioti. Regis, buvo minėta per atidarymą. Man tai labiau trūksta pavyzdžių iš kitų muziejų.

11883. O2007-12-10 13:30
Hmmmm... O tai ka, negi negalima atnesti i paroda, jei jau tokia rengiama? Ar pastovi ekspozicija tai sventa karve? Kuo daugiau muziejus juda, keiciasi, tuo geriau!

11884. Ačiū2007-12-10 13:41
Labai intriguojančiai parašyta. Reiks nueiti į parodą.

11885. ?!2007-12-10 13:43
man tai cia perversijom kvepia - pjoveja pjauna varpas, apacioj dvi moteriskes - viena nuoga, kita apsirengus. kur ritasi pasaulis?!

11889. adata2007-12-10 16:25
Tvarkinga paroda, tik zvilgsnio galia tai niekaip nekvepia... Gudaitis, Galdikas, Simonis, Drema, Kairiukstis - jie gal net nesusimaste, kad tapo moteris:)

11892. kiskis p2007-12-10 17:10
labai skanus saldainiai su "pjovejos" virseliu. net saldu pasiziurejus.

11897. Trys šimtai dešimt 2007-12-10 18:15
taip, tikras saldainiukas:)

11898. martini2007-12-10 18:18
Nesuprantu, kaip moteriske gali ziureti vyro zvilgsniu? Paaikinkit man kas nors paprastai tas zvilgsnio teorijas, please!

11900. krankt2007-12-10 18:37
puiki apzvalga

11901. triusynas>martiniui2007-12-10 18:45
ar matet filma ``prisukamas apelsinas``? ten yra tokia scena, kai smurtautoja pririsa, su spec itaisu atziodo akis ir kelias paras istisai rodo tik smurta. Tuo tarpu musu nesurise ir akiu nepraziode, bet aplink visur per jega RODO vyrui skirtus vaizdus. Po kurio laiko pripranti ir mintis nekyla kad galima kitaip. Tada martiniui ir kitiems germams kyla tokie stai klausimai. Labiau sofistikuotai stengiantis atsakyti jusu klausima reiktu pasitelkti Lacano psichoanalize ir to kitas to laiko teorijas, kuriu teigimu jau kalbos ismokimas imeta zmogu ji labai konkreciai sunormuota sistema. Kaip kapeika losimo automate krenti savo tuneliuke. O ta kalbos ir vaizdu sistema siuo metu (o ypac ryskiai ir atvirai anksciau) yra suformuota pagal vyro poreikius/ambicijas/isivaizdavimus. Toliau domintis, raktinis zodis: simboline tvarka

11902. ad absurdum2007-12-10 19:19
Jau tik nereikia. Sakyčiau, kad vyrai ne ką mažiau skęsta tamponuose, paketuose, tobulose kūno linijose, kailiniuose, rankinukuose, kitose "šmutkėse" ir moteriškuose ph.

11903. triusynas2007-12-10 19:25
ka isvardinote - visa tai: ``tobulose kūno linijose, kailiniuose, rankinukuose, kitose "šmutkėse" ir moteriškuose ph.`` ir YRA vyro zvilgsnio pasekme. reali mot. kitokia. O tie vaizdai yra imperatyvai varantys paaugles i anoreksija. Tai as pritariu - VISIEMS NESVEIKA. Tamponai paketai tai proctor&gamble agresyvus pardavimo planas, o ne moteru planas terorizuoti vyrus. prasyciau...

11909. nai nia nai2007-12-11 14:06
man idomiausia, kad tapyba nepasidave teorijoms. formalus isdeliojimas ar ne. menininkas gali tapyt modeli, neziurinti tiesiai i tave tik del menines minties, saviraiskos ar temos. ir jokios cia politikos ar feminiszmo ar patriarchalizmo gali ir net nebuti. gal reikejo eksponuoti tik moteru tapytoju darbus, pvz,. ir ten butu tada aiskiai, kiek pasidave madai, itakai, politikai meno ir stiliaus ir panasiai. labai grazu. labai formalu. labai tinka muziejui.

11910. p.s.2007-12-11 14:08
be abejo, kad atspindi baltojo vyro zvilgsni. nenusivaziuokite feministes iki to, kad jei lt senojoje istorijoje nera juodaodziu, tai jau cia musu salis kokia tai diskriminatore. juokinga. atsibuskite: ju tada cia negyveno. is didelio rasto isejo is krasto.

11911. atelje2007-12-11 14:32
oi, marija, paziurekite smugleviciu - ten yra juodaodis karalius:) tai, kad nebuvo juodaodziu, dar nereiskia, kad baltieji vyrai nedominavo. jie visur dominuoja, ir tai taip "naturalu", kad net klausimu nekyla. kodel, kai politiku susitikime smezuoja vien kelnetieji, viskas "normalu" , o jei i kokia draugija susiburia moterys - tai visuomet pabreziama, kad cia "tarp musu, mergaiciu", ir dar pasiaiskinama - kodel vyru nera. standartinis atsakymas visiems atvejams - mergvakaris:)

11912. Lapė2007-12-11 15:32
Straipsnio ir komentarų nesupratau - ar apie meną čia kalbama, ar apie lyčių santykius, diskriminaciją, šiuolaikinės moters reprezentaciją ir visą tą “šlamštą“, nuo kurio bloga. Einu į parodą estetinių įspūdžių ir ieškau meninio rezultato, geriausio vertingiausio darbo, talento blyksnio, nesvarbu, kas pavaizduota - velnias ar bobutė. Ar yra talentingų kūrinių ir kiek jų parodoje - atsakymo neradau. Kalba apie meną neanalizuojant konkrečių darbų - tušti išvedžiojimai. Aiški nuomonė, konkretūs vertinimai - didžiausias šių laikų deficitas. Vien čiulbėjimai ir aprašinėjimai...

11913. Trys šimtai dešimt 2007-12-11 16:34
Lape, jei tau svarbu tik estetiniai isgyvenimai, tai geriau net nevaikscioti i konceptualias parodas. Nes dabar uz estetini malonuma daug svarbesnis intelektualinis:)

11915. Lapė-3102007-12-11 17:00
Intelektualinio malonumo, atvirai pasakius, tuo labiau neįžvelgiu.

11916. Lapei - Trys šimtai dešimt 2007-12-11 17:18
Paroda gera vien jau tuo, kad parodo, kad nera "neutralaus", nesuinteresuoto zvilgsnio. Ir kad bet kokia kolekcija, paroda, antologija, kanonas isreiskia tik tam tikras vertybes, o kitos pasilieka uz borto. Aisku, kad kuratores atranka tendencinga - visur tik nuogales voliojasi, o dailininkai Pigmalijonu vaidmeny jas lipdo pagal savo nora. O jusu mineti estetiniai kriterijai daugeliu atveju irgi suformuoti dominuojancios "geniju" klases - jei jau platus gestai ar laukiniai potepiai (plg. subtiliai nutapyta idealizuota merguzele romantizme) - tai jau jega, tikras menas, o jei siuvinejimas kitos aseniskesnes kurybines raiskos - tai jau rankdarbiai. Nuo seniausiu laiku taip. Vyrai i tapyba, moterys i tekstile. Jei staiga koks siuol. menininkas aka Vezzoli pradeda siuvineti, visi netenka zado - tai jau baisiai konceptualu. O musu Lina Jonike kiek be siuvinetu ant nuotrauku - vis textile ir textile, nors nei kiek ne blogiau uz vezzoli (dar geriau!) Jei paroda vercia mastyti ir atkreipti demesi, ne tik i ka, bet ir kaip ziutri, ir kaip tavo zvilgsnis formuojamas - tai labai gerai. Nes dauguma muziejiniu parodu is vis nekelia jokiu klausimu.

11917. Brie2007-12-11 17:23
Man patiko ir paroda, ir tekstas. Net ir estetinio malonumo prisisemiau iki soties:) Nepastebejau parodoje kokio tai feminizmo (nelabai ir zinau, kas tai yra), bet buvo daug graziai nutapytu graziu moteru ir linksmu tekstu. Sakyciau, tie lietuviu tapytojai salia vakaru modernistu orgiastiniu sauksmu atrodo kaip nekalti bernuzeliai. Kokios jau ten galios...

11929. ne i tema2007-12-11 22:47
kiskis piskis nebaisus, i kiausini panasus:)

11934. jega2007-12-11 23:38
Ar apie kiski p. daina? Man regis, kiskis p. atsargiai elgiasi siuolaikinio meno darze - nors sitos motereles paveiksliskos gal ir tiktu jo modernistiniam skoniui:)

11940. moters grozis2007-12-12 10:42
Nezinau, kaip jums, bet man tai ta amazone graziausiai atrodo. Tikra moteris - laisva ir kunu, ir dvasia. Labai grazi paroda.

11947. traiska2007-12-13 02:43
tai va kad kazkoks dvigubas reikalas. kuratore itinka ir tiem kurie nori graziu bobu graziai patapytu paziureti ir pseudo femo intelektualems su kultinemis citatomis - tipo dekonstruoja. Neitin dekonstruoja. Dekoratyvi dekonstrukcija. Truputi simuliacija. Bet uz tai galima paziuret originalu...

11950. 2gnas2007-12-13 17:28
visi reiskinai turi dvigubus dugnus, o moterys paveiksluose - gal net trigubus...

11952. cc2007-12-13 19:43
Jo, jo. Tikra kiaulystė. Kodėl nėra moters traktorininkės, fūristės, šaltkalvės, statybininkės, boksininkės, sunkumų kilnotojos portretų? Aišku - dėl visko kalti baltieji vyrai.

11953. skia2007-12-13 21:12
patiko teksto galia

11954. silvija :-) 2007-12-14 07:09
butu idomiau pamatyti kaip moterys moteris mato, nes su vyrais viskas aisku..

11963. wilkas2007-12-15 21:43
nekenciu kiskio..

12073. skylutė :-) 2007-12-19 19:13
galerijoj buvo moterų kombainininkių! Ar ten kažkokių -ininkių tai tikrai.. o šiandien dar mačiau Tarybinius koldūnus "pabrangiai" (nauja prekė ant Kalėdų stalo?) - tai ten tikra traktorininkė/ūkininkė pavaizduota. Jūs geriau eikit į Maximą ir turėsit sau parodą: vietos daug, laisvė interpretacijoms, be jokių užuolankų "ką matė ar ko nematė" galima bus išsijuosus koneveikti kiekvieną pakuotės su moteriškės atvaizdu gamintoją, išvengiant meninių skrupulų. Bet reiks man kada tų koldūnų paragauti, rimtai. Aš jei gaminčiau kokius virtuvinius kombainus ar šiaip įklotus, tai pasirinkčiau "Dvi Gracijas" - žinokit sužavėjo mane tas paveiklas. o ką norėjau pasakyti, tai man patinka kaip Laima rašo. Vat kur moteris!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 53 iš 204 
0:58:07 Oct 29, 2008   
Feb 2006 Jun 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba