ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-12 nr. 844

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALLISTER HEATH. Sveiki atvykę į šviesią dabartį (9) • PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatūros (2) • MANTAS ČIŽAS. Eilės (7) • -gk-. Sekmadienio postilė (6) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Vokietmetis Viekšniuose (6) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Buratino rakteliai ir rauginti agurkėliai (1) • ROMAS SADAUSKAS. Gegutės lizdasSIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (12) • AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ. 45 iliustracijos eilėraščių knygai „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (10) • IEVA GUDMONAITĖ. Šešėlių mantros (3) • MINDAUGAS MILAŠIUS-MONTĖ. Tembrai ir variacijos keturiems trieiliams (2) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (27) • VYTAS GEDUTIS. Ežeras (2) • JONAS BENAMIS. Ir šunims reikia civilizacijos (2) • VYGANTAS VAREIKIS. Kaip Airijoje (2) • MEDA BOROVSKA. Kas uždraus CCCP? (12) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-gahyro (14) • GILBONĖ. Kai aš buvau protinga (218) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXV) (1) • gal rasot hieroglifus voveres plauku teptukais vandeniu ant saligatvio? (315) • 2007 m. gegužės 19 d. Nr. 19 (845) turinys (12) •

Sveiki atvykę į šviesią dabartį

ALLISTER HEATH

[skaityti komentarus]

iliustracija
Saulėgrąžos. 1888
Vincent van Gogh

Dar niekada žmonės visame pasaulyje neturėjo tokių gerų gyvenimo sąlygų kaip dabar. Nuo Pekino iki Bratislavos vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, sveikiau ir geriau negu kada nors istorijoje, mažiau kenčia dėl skurdo, maisto trūkumo, mažesnis neraštingumo lygis. Epidemijos, badas, mirtis ir net karas, keturi Apokalipsės raiteliai, pasirodo vis rečiau, išlaisvinančios kapitalizmo ir technologijų jėgos jų kelyje stato vis aukštesnes kliūtis.

Tokie teiginiai gali pasirodyti keisti, neturintys nieko bendra su tikrove, bet neskubėkite numoti ranka, susimąstykite. Knyga, kuri turėtų paskatinti refleksiją, yra amerikiečių ekonomisto Induro Goklany studija „The Improving State of the World“ („Pasaulyje reikalai krypsta į gera“). Buvęs amerikiečių atstovas JT tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje Goklany tvirtina, kad visi objektyvūs gyvenimo sąlygų rodikliai – vidutinė gyvenimo trukmė, apsirūpinimas maistu, švariu vandeniu, kūdikių mirtingumo, neraštingumo, vaikų išnaudojimo lygis – liudija, kad gyvenimo sąlygos gerėja visame pasaulyje.

Goklany knygoje pateikiama gausybė informacijos, prieštaraujančios šiandien madingoms pesimistinėms nuostatoms. Priešingai nei paprastai manoma, tvirtina autorius, sparčiausiai gerėja neturtingiausiųjų gyvenimo sąlygos. Jis taip pat atmeta pagrindinę šiuolaikinio ekologinio judėjimo prielaidą, parodydamas, kad kai valstybės tampa turtingesnės, jos tampa ir švaresnės bei sveikesnės, o jų piliečių ekologinis sąmoningumas išauga.

Tikriausiai nereikia nė sakyti, kad tie, kurie šioje ašarų pakalnėje mato tik bloga, jau išvadino Goklany naiviu optimistu. Tačiau toks vertinimas labai neteisingas: kaip ir daugeliui mūsų, jam kelia susirūpinimą akis badantis skurdas, ligos ir priespauda, kuriuos vis dar kenčia šimtai milijonų žmonių Afrikoje, Šiaurės Korėjoje ir daugelyje kitų baisių pasaulio vietų. Tačiau jis įtikinamai įrodinėja, kad ir suvokdami jų padėties tragiškumą turime pripažinti laimėjimus, kurių pasiekėme vaduodami dar daugiau žmonių iš pasibaisėtino skurdo.

Ypač turime didžiuotis tuo, kad žmonija dar niekada taip gerai nesimaitino: neturtingose šalyse kasdienės maisto dozės energetinė vertė nuo septintojo dešimtmečio išaugo 38 proc. ir vidutiniškai siekia 2666 kalorijas žmogui. Tai didžiulis laimėjimas, nes tuo pat metu tų valstybių gyventojų skaičius padidėjo 83 proc.; galima teigti, kad į maltusizmo karstą įkalta paskutinė vinis.

Negana to, XX a. antrojoje pusėje smarkiai padidėjo žemės ūkio efektyvumas ir tuo pat metu buvo pašalinta daug prekybos barjerų, ir realios maisto kainos pasaulyje dėl to sumažėjo 75 proc. – taigi šiandien badaujančių žmonių mažiau nei bet kada anksčiau. Nepakankamai besimaitinančių žmonių nuošimtis skurdžiose šalyse sumažėjo perpus – pasiekė 17 proc. ribą, nors dar prieš 45 metus jose nepakankamai maitinosi daugiau negu trečdalis gyventojų. Turtingose valstybėse pagrindinių maisto produktų kainos smarkiai nukrito, o per praėjusį šimtmetį miltų, mėsos ir bulvių kainų santykis su pajamomis sumažėjo nuo 82 iki 92 proc. Panašios tendencijos šiandien pastebimos ir besivystančiose šalyse.

Žinoma, dar daug ką turime padaryti, tačiau niekada žmonijos istorijoje nebuvo tiek daug žmonių, staigiai išsikapsčiusių iš beviltiško skurdo. Palyginti su antrąja aštuntojo dešimtmečio puse, žmonių, kurių dienos pajamos mažesnės negu 1 doleris, šiandien sumažėjo nuo 16 iki 6 proc. Nuo 39 iki 18 proc. sumažėjo žmonių, priverstų gyventi už 2 dolerius per dieną. 1820 m. 84 proc. pasaulio gyventojų gyveno visiškame skurde; šiandien gyvenančių visiškame skurde jau tik 20 proc.

Badas ir vidutinės gyvenimo trukmės trumpėjimas žmonių tyko jau tik saujelėje valstybių, kurių vyriausybės yra smarkiai korumpuotos arba atkakliai atmeta kapitalizmą ir globalizaciją. Yra tik vienas būdas, kurį pasitelkus galima pamaitinti ir aprengti skurdžiausių valstybių gyventojus: jų valdžia turi pereiti prie rinkos ekonomikos, užtikrinti nuosavybės apsaugą, vykdyti sveiką monetarinę politiką, skatinti laisvosios rinkos plėtrą ir technikos pažangą. Tai vienintelis būdas pasiekti ekonomikos augimą, o augant ekonomikai gerėja ir gyvenimo sąlygos.

Kad pamatytume, kaip daug pasiekėme, prisiminkime, kad viduramžių Anglijoje laimės kūdikiu save galėjo laikyti kiekvienas, sulaukęs trisdešimtojo gimtadienio. Žmonės gyvendavo vidutiniškai 22 metus, mirdavo nuo žaizdų arba bado. 1800 m. dėl pramonės perversmo vidutinė gyvenimo trukmė Didžiojoje Britanijoje išaugo iki 36 metų, tuomet rekordinio rodiklio, tačiau šiandien žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau netgi skurdžiausiose, karų kamuojamose valstybėse. XX a. šeštajame dešimtmetyje vidutinis britas gyvendavo 69 metus, o šiandien – jau 78 metus.

Skurdžiausiose šalyse vidutinė gyvenimo trukmė auga dar greičiau. Kinijoje ji išaugo nuo 41 metų XX a. viduryje iki 71 metų šiandien, Indijoje – nuo 39 iki 63 metų; tai reiškia, kad du milijardai šių dviejų valstybių gyventojų gyvena beveik du kartus ilgiau. 1900 m. vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje siekė tik 31 metus, o šiandien jau 67 metus, ir šis skaičius didėja.

Nuostabu ir tai, kad skirtumas tarp neturtingų ir turtingų šalių sparčiai mažėja. Prieš pusę amžiaus vaikas, gimęs turtingoje Didžiojoje Britanijoje, galėjo tikėtis gyventi 25 metais ilgiau negu jo bendraamžis skurdžiame Alžyre; šiandien gimimo vieta turi vis mažesnę reikšmę. Neturtingoms šalims perėmus turtingųjų šalių visuomeninės sveikatos apsaugos sistemos kūrimo patirtį ir pasitelkus Vakarų medicinos pasiekimus, šis skirtumas sumažėjo iki 12,2 metų.

Gyvename ne tik ilgiau, bet ir sveikiau – tiek turtingose, tiek neturtingose šalyse. Neįgalių žmonių skaičius labiausiai išsivysčiusiose šalyse smarkiai sumažėjo, taip pat per praėjusį šimtmetį gerokai atitolinome amžių, kada žmogų užklumpa chroniškos ligos – širdies ligos pradeda kamuoti 9 metais vėliau (nors vis daugėja žmonių, turinčių antsvorį), kvėpavimo takų ligos – 11 metų vėliau (nors kaip tik XX a. masiškai paplito tabako rūkymas), o vėžys vidutiniškai atitolintas 8 metais.

Gyvenimo kokybė pagerėjo (o pagerėjo ji smarkiai, kaip liudija aptarti faktai), nors dirbtinių cheminių elementų naudojame šimtus kartų daugiau. Tai paneigia dažnai kartojamą, bet akivaizdžiai klaidingą tezę, kad dėl aplinkos užterštumo, urbanizacijos ir modernizacijos žmonių gyvenimas tapo pavojingesnis. Tiesa ta, kad prieš industrializacijos epochą mažiausiai du šimtai iš tūkstančio vaikų mirdavo nesukakę nė metų. Šiandien išsivysčiusiose šalyse kūdikių mirtingumas pasauliniu mastu smuko iki 57 vaikų tūkstančiui, ir tai lėmė anaiptol ne gyvenimo „natūralumas“, o geresnis maitinimasis, didesnis dėmesys higienai, medicinos paslaugų tobulėjimas.

Padidėjo ne tik vaikų išgyvenimo tikimybė; dabar jie turi kur kas daugiau šansų praleisti vaikystę besimokydami, o ne dirbdami. Vaikų darbas, nors vis dar paplitęs, sulig kiekvienais metais tampa vis retesniu reiškiniu. 1960 m. dirbo ketvirtadalis vaikų nuo 10 iki 14 metų, o šiandien – jau tik dešimtadalis. Sumažėjus vaikų išnaudojimui, sumažėjo ir neraštingumo lygis pasaulyje – nuo 46 proc. 1970 m. iki 18 proc. šiandien.

Besivystančiose šalyse gyvenimo kokybė išaugo dar daugelyje kitų sričių. Palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, šių šalių gyventojai gali laisviau rinkti savąją valdžią, laisviau reikšti pažiūras. Pagerėjo reikalai teisėsaugos srityje, sumažėjo tikimybė netekti gyvybės, turto ar laisvės dėl valdžios kaprizų. Profesinis ir visuomeninis mobilumas šiandien vis mažiau priklauso nuo vietovės, kurioje žmogus gimė ir gyvena. Mažiau žmonių pluša kasyklose, daugiau dirba biuruose, daugiau žmonių gali sau leisti pailsėti per atostogas.

Kai Charlesas Dickensas romane „Senienų krautuvėlė“ vaizdavo pramoninį miestą kaip pragarą žemėje, jis aprašė niūrų ekonominio vystymosi etapą, kurį šiandien vis dar išgyvena kai kurie Kinijos ar Indijos regionai. Tačiau jėgos, kurios galų gale išplėšė Didžiąją Britaniją iš pragaro tamsybių, veikė jau tada; veikia jos ir šiuolaikinio pasaulio besiformuojančiose ekonomikose. Svarbu tai, kad atsiranda vis daugiau įrodymų, jog kai valstybės turtėja, jos labiau tausoja aplinką, tampa žalesnės, švaresnės ir sveikesnės.

Efektyvesnės gamybos technologijos leidžia mums saugoti energijos išteklius, apriboti kenksmingųjų medžiagų išmetimą į aplinką, apsaugoti vandenį ir orą nuo taršos. Didysis smogas Londone 1952 m. gruodį, nuo kurio mirė keturi tūkstančiai žmonių, šiandien jau tik istorinis epizodas, kaip ir didžioji 1858 m. smarvė, kai Temzė buvo taip užteršta, kad dėl sklindančio dvoko teko evakuoti parlamentą.

Kelia abejonių ir plačiai paplitęs įsitikinimas, kad Vakarų visuomenės precedento neturinčiais mastais eikvoja ir švaisto gamtos išteklius. Šiuolaikinėse elektrinėse iš vienos anglių tonos pagaminama 12 kartų daugiau elektros srovės negu prieš šimtą metų. Jau 150 metų energetinis intensyvumas (BNP santykis su energijos sunaudojimu) pasiturinčiose valstybėse kasmet mažėja 1,3 proc. Šiais metais naftos žaliavos paklausa tokiose valstybėse net sumažėjo, nepaisant nemažo ekonomikų augimo. Dirbamos žemės hektare šiandien išauginame kur kas daugiau maisto negu dar prieš dešimt metų, todėl Vakarų valstybėse žemės ūkiui naudojami žemės plotai sumažėjo. Ten, kur anksčiau buvo laukai, vėl sužėlė miškai.

Tačiau „katastrofistams“ visa tai nė motais. Jie skalambija, kad visame pasaulyje didėja anglies dvideginio ir kitų dujų emisija, sukelsianti globalinį klimato atšilimą ir katastrofiškai pabloginsianti gyvenimo sąlygas. Tačiau Goklany ir šiuo klausimu turi savo, kitokią, nuomonę. Jis pripažįsta, kad klimato pokyčiai gali paaštrinti esamas problemas, tokias kaip maliarija ar pakrančių užliejimas. Tačiau jis pabrėžia, kad visa tai nepateisina autoritariško intervencionizmo, kokio neseniai ragino griebtis seras Nicholas Sternas.

Pasirodo, teoriniai skaičiavimai rodo, kad mažiausiai artimiausius 80 metų greito ekonominio augimo įtaka gyvenimo sąlygų gerėjimui skurdžiausiose šalyse nusvers visas globalinio klimato atšilimo sąnaudas. Pasak Goklany, tam tikri anglies dvideginio emisijos apribojimai gali pasirodyti esą būtini, tačiau daugeliu atvejų pigiau prisitaikyti prie aukštesnių temperatūrų negu bandyti sulaikyti atšilimą.

Todėl bus geriau, jeigu leisime technologijoms, prekybai ir globaliai ekonomikai vystytis nekliudomoms. Kaip tik taip elgtis ir ragina Goklany: „Jeigu gyvenimo kokybė ir toliau gerės tokiais tempais kaip dabar, tai netrukus gyvensime pasaulyje, kuriame badas ir nepakankamas maitinimasis beveik išnyks; maliarija, AIDS ir kitos užkrečiamosios ligos taps tolimu prisiminimu; žmonija patenkins savo poreikius ir galės grąžinti gamtai paimtą žemę bei vandenį... Net Afrikoje kūdikių mirtingumas bus toks pat mažas, o vidutinė gyvenimo trukmė tokia pat ilga kaip šiandien Jungtinėse Valstijose.“

Viltis Vakaruose tapo deficitine preke. Nors tolesnė pažanga visuomet bus būtina, mūsų pergalės prieš badą ir skurdą per pastaruosius du šimtmečius yra didelis civilizacijos laimėjimas. Sąžiningai užsitarnavome minutėlę poilsio – bent trumpam liaukimės bijoti terorizmo, nusikalstamumo augimo, visuomenės destabilizacijos, pamirškime kitas mūsų problemas. Pasidžiaukime tuo, ką jau padarėme.


„The Spectator“, 2006.XII.2

Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


83616. krankt2007-05-15 18:46
O jau optimizmu trykstantis rasinelis! Ypac optimistiskai nuteikia "...net Afrikoje kudikiu mirtingumas bus toks pat mazas, o vidutine gyvenimo trukme tokia pat ilga kaip siandien Jungtinese Valstijose". Pirmyn i juoda rytoju!

83625. kas gali patikėti?2007-05-15 21:32
Dėde Šarkovai, baikit vertalioti visokią dezinformaciją.

83626. cc2007-05-15 21:41
Civilizacijos laimėjimai Irake tikrai žymūs. Ko gero žymūs laimėjimai ir kuriant galingus naikinamuosius ginklus, kurie per kelias valandas gali sunaikinti visą planetą. Autorius nepaminėjo, kad per pastaruosius 30 metų dolerio vertė smuko, todėl sumažėjimas nuo 16 iki 6 procentų -neatspindi realios padėties, tai tik matematinė manipuliacija skaičiais. Dar nepaminėjo, kad maisto kiekybė didėja kokybės sąskaita, kuri pastoviai prastėja.

83629. taip,2007-05-15 23:40
o kokie siandien pikti internautau komentatoriai, matau apokaliptinio mastymo salininku frontas nemazas.Taip ir toliau, ziurek, gal tokie isbluke keturi apokalipses raiteliai transformuosis i ciniska paranoja, stresini pesimizma, mizantropizma ir depresija, tokiu budu iszudydami pertekusius vakaru saunuolius.

83660. e 2007-05-16 11:47
nuostabu. dar ne visi isdurneje.

83673. Džo uošvis2007-05-16 15:09
gamtoje refleksija -gėlos akseleratorius. plg. "poznanije uveličivaet skorbj"

84111. julius2007-05-21 03:25
Viso straipsnio nekomentuosiu, tik sia protu trykstancia dali: "Palyginti su antrąja aštuntojo dešimtmečio puse, žmonių, kurių dienos pajamos mažesnės negu 1 doleris, šiandien sumažėjo nuo 16 iki 6 proc. Nuo 39 iki 18 proc. sumažėjo žmonių, priverstų gyventi už 2 dolerius per dieną." O dabar prisiminkime, kad yra toks dalykas, kaip infliacija. Ir paeme atskaitos tasku 1985 metus, nesunkiai galime rasti internete, kad tai, kas tuomet kainavo 1$, dabar kainuoja 1.91$ (http://www.minneapolisfed.org/research/data/us/calc/). Taigi procentas zmoniu gyvenanciu uz 1$ ekvivalenta 1985m kainomis praktiskai nepasikeite. Ne viskas taip optimistiska, matyt.

84142. krankt > juliui2007-05-21 18:19
Saunuolis. Kur protas prabyla, ten propagandai vietos nebelieka. :)

84174. didaktiškai pasipūtusiai peniukšlei su vaikais krankt2007-05-21 22:00
.. tada tau krankt, reikėtų dažnai patylėt.


Bet protas įgaunamas, iš pradžių susitvarkoma su išraiškomis publicus elementaris (tavo atveju diakritai). O prapaganda tik sutvarko įrankių sistemą, kaip tik protui. Tiesus kelias į pažinimą: senovės miestas - kad kurtum/ieškotum/gamintum reikia turgaus, turgus be prekių yra nulis.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 33 iš 203 
23:23:19 Aug 30, 2008   
Dec 2005 Apr 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba