ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-08-22 nr. 906

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ BERNATOVIČ. Lenkiškasis Vilnius (33) • -jv-. Savaitės kronika [4]INDRĖ MEŠKĖNAITĖ. hautbois (28) • -rv-. Sekmadienio postilė (5) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Namas Tbilisyje (3) • LAIMANTAS JONUŠYS. Kas dar gimė Lietuvoje (1) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (9) • JURGA TUMASONYTĖ. Atimtis (1) • GERDA VENČKAUSKAITĖ. Pasirinkimai (2) • MINDAUGAS NASTARAVIČIUS. Eilės (4) • RASA PEKARSKAITĖ. Eilės (2) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestasPaulas Bankovskis: turiu pasakoti Anai. Ir sauJURGIS KUNČINAS. Pasakojimai (2) • JURGIS JANAVIČIUS. K ir smuikas (1) • TAHIR SHAH. Kalifo rūmai (4) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sANDRIUS ŠIUŠA. Haiku (31) • KAMILĖ VALENTUKEVIČIŪTĖ. Indigo dangūs (33) • Bank of Santa Miestia (433) •

Lenkiškasis Vilnius

DANUTĖ BERNATOVIČ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aušros Vartų gatvė. Apie 1905
Tyburcy Chodźko

Vilnius – daugelio tautų kultūrų miestas. Be kitų tautybių kultūros elementų ir kodų, mieste ypač daug lenkų kultūros ženklų ir simbolių. Todėl būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kitų tautybių atstovai vertina lenkų kultūros simbolius Vilniaus mieste. Svarbus ir lenkų požiūris į kitų tautybių – lietuvių, baltarusių, žydų, taip pat ukrainiečių, rusų, vokiečių ir kitų – simbolius, tiek bendrus, t. y. priklausančius kelioms tautybėms, tiek simbolizuojančius tik vieną kultūrą. Dėl mitų kultūros ženklai pavirsdavo kultūros simboliais, o mitams praradus aktualumą kultūros simboliai vėl tapdavo tik atminties vieta. Ši kaita – dar viena svarbi tema.

Vilniuje gyvenantys lietuviai skirtingai vertina lenkiškojo Vilniaus sampratą: vienoks požiūris tų, kurie save vadina vilniečiais, kitoks tų, kurie savo gimtine laiko tas vietas, iš kurių yra kilę, kad ir kiek metų gyventų sostinėje. Daugeliui lietuvių Vilnius – ne tik Gedimino pilies bokštas su plevėsuojančia trispalve, bet ir Aušros vartai. Lenkas neįsivaizduoja savo vizito į Vilnių be Aušros vartų: ar jis būtų verslininkas, atvykęs į skubų kelių valandų susitikimą, ar mokslinės konferencijos dalyvis, ar piligrimas, lankantis šventas vietas, ar tiesiog turistas, svečias, atvykęs be konkrečios, iš anksto sudarytos programos. Ir visiškai nesvarbu, jis uolus ar „nelabai praktikuojantis“ katalikas, priklauso kitai religinei bendruomenei ar neišpažįsta jokios religijos. Šiems žmonėms Aušros vartai – lenkiškojo Vilniaus dalis. Ir kartais jie nustemba, išgirdę, kad ir kitos mieste gyvenančios tautos Aušros vartus vadina savo nacionaliniu simboliu. Juk per amžius skirtingų tautybių atstovai kitados buvusius Medininkų vartus vadino skirtingai, tuo lyg ir akcentuodami, kad tai jų „šventoji vieta“. Lenkai juos vadino Ostra Brama, rusai – Sviatyje Vorota s ikonoi čiudotvornoi Bogorodicy Ostrobramskoi, lietuviai – Aušros vartais, baltarusiai – Ostra Brama. Šiandien Aušros vartai tapo bendru miesto simboliu, priklausančiu visiems miesto gyventojams ir svečiams, atvykstantiems iš Lietuvos ir užsienio, kad ir kokiai valstybei, konfesijai ar tautybei jie priklausytų.

Dar vienas lenkų nacionalinis simbolis – Józefo Piłsudskio širdies kapas. Vos prieš penkiolika metų Vilniuje viešinčius lenkus lydintys lietuviai dažnai prašydavo aplenkti šią vietą, kartais motyvuodami laiko stoka, nuovargiu, prastu oru ar ieškodami kitų pretekstų. Dabar požiūris keičiasi. Prieš keletą metų Vilniuje, UNESCO parodų salėje, veikė paroda iš Druskininkų muziejaus fondų. Joje buvo eksponuojamos maršalo brolio Bronisławo Piłsudskio nuotraukos, kuriose įamžintos Sibiro ainų tautelės gyvenimo akimirkos. Prieš dešimtmetį tai atrodė neįmanoma. Tad šiandien lietuviai prašo palydėti svečius į Rasų kapines. Juk ten ne tik Piłsudskio širdis. Ten taip pat palaidotas lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius. Ten ne tik lenkų, bet ir lietuvių rašytojų bei kultūros veikėjų kapai.

Kitų tautybių atstovus Vilniuje domina tie lenkų kultūros ženklai ar simboliai, kuriuos jie irgi vadina „savais“. Atskirus simbolius, priklausančius kelioms kultūroms, skirtingų tautybių atstovai traktuoja nevienodai. Pavyzdžiui – Bazilijonų vienuolynas. Ukrainiečiams tai atminties vieta, kur dirbo ir gyveno Juozapatas Kuncevičius. Baltarusiams – kultūros židinys: čia buvo baltarusių gimnazija, muziejus, kultūros centras. Lenkus domina Konrado celė, tarpukariu buvusi Lenkų literatų sąjungos būstine ir garsėjusi literatūriniais trečiadienio vakarais, kuriuose dalyvaudavo ir Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas. Čia Adomas Mickevičius kūrė Vėlinių trečiąją dalį – „Didžiąją improvizaciją“. Dar prieš dešimtmetį turistui iš Lenkijos buvo tiesiog pareiga nusifotografuoti šalia užrašo „Gustavas mirė 1823.XI.1, čia gimė Konradas 1823.XI.1“. Šiandien, pasikeitus pastato šeimininkams ir vykstant rekonstrukcijai, nėra jokių galimybių patekti į buvusią celę. Galbūt todėl vis dažniau lenkams Bazilijonų vienuolynas – kančių vieta, buvęs kalėjimas, kuriame XIX a. pirmoje pusėje buvo kalinami Adomas Mickevičius ir Ignotas Domeika.

Keičiasi lenkų požiūris į atminties vietas, susijusias su Władysławo Sirokomlės-Ludwiko Kondratowicziaus gyvenimu Vilniuje. Tokių ženklų mieste nemažai. Tai paminklinė lenta Barboros Radvilaitės gatvėje ant namo, kuriame gyveno poetas, biustas Vilniaus universitete Šv. Jonų bažnyčioje, šeimos kapas Rasų kapinėse Literatų kalnelyje. Tarpukariu Sirokomlės kapas buvo lenkų ir baltarusių kultūros simbolis. Šiandien lenkams tai tik kultūros ženklas. Vis dažniau lenkų turistai pirmą kartą šią pavardę išgirsta Vilniuje, iki to dauguma jų nieko nėra girdėję apie jo veiklą ir kūrybą, nes mokyklinėse programose jo jau nebėra.

Sunku suvokti lenkiškojo Vilniaus sampratą be Vilniaus universiteto. Tiesa, paprastai lenkai jį vadina vengro Stepono Batoro vardu. Vilniaus universitete gausu lenkų kultūros pėdsakų: paminklinių lentų ir biustų, lenkų kultūros veikėjų vardais pavadinti universiteto kiemeliai, jų garbei nutapytos freskos. Kas keli metrai turistai susiduria su Adomo Mickevičiaus vardu. Tai paminklinė lenta Šv. Jono gatvėje, kur buvo išleistas pirmasis poeto kūrybos tomelis, biustas, skirtas poeto šimtosioms gimimo metinėms Šv. Jonų bažnyčioje, freska Filologijos fakultete su užrašu „Lietuva, Tėvyne mano“, paminklinė lenta Didžiajame (Skargos) kieme šalia iškiliausių universiteto auklėtinių ir profesorių. Adomo Mickevičiaus vardu pavadintas vienas universiteto kiemas. Vilniaus universitetas glaudžiai susijęs su tautiniu lenkų judėjimu, juk čia veikė filomatų ir filaretų draugijos. Šv. Jonų bažnyčioje vargonavo iškilusis lenkų kompozitorius Stanisławas Moniuszko. Universitete dėstė lenkų literatūros klasiko Juliuszo Słowackio tėvas Euzebiuszas Słowackis ir patėvis Augustas Bécu. Skaitydami paminklinių lentų užrašus, lenkų turistai dažnai akcentuoja, kad vienas ar kitas veikėjas yra kilęs iš jų krašto ar dirbęs jų vietovėje. Kartais su pasididžiavimu pabrėžia, kad čia mokėsi ar dėstė jų mokytojai – po II pasaulinio karo dalis Vilniaus universiteto profesūros išvyko dirbti į Lenkijos universitetus.

Dar vienas lenkų turistų mėgstamas objektas – Vilniaus katedra. Arkikatedra bazilika pavadinta lenkų šventojo, Krokuvos globėjo Stanislovo ir vengrų šventojo Vladislovo vardu. Dažnai turistai katedrą traktuoja ne tik kaip kulto objektą, bet ir kaip iškilių istorinių asmenybių palaidojimo vietą. Čia saugomos Lietuvos šventojo Kazimiero relikvijos. Lietuviams šv. Kazimieras – Gediminaičių dinastijos atstovas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnus. Lenkams – Jogailaitis, Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus, Lenkijos karalaitis. Lietuviai šv. Kazimierą irgi dažnai vadina karalaičiu. Katedros požemiuose palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras, taip pat Vladislovo Vazos širdis. Šalia šių valdovų – dvi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonos Lenkijos karalienės – Elžbieta Habsburgietė ir Barbora Radvilaitė, dažnai vadinama gražiausia XVI a. lietuvaite. Šiandien lenkus labiau domina romantiška Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, o ne politinės vedybų peripetijos.

Lenkai dažnai vadinami katalikiškiausia Europos tauta. Tad natūralu, kad lenkų turistai lanko vietas, susijusias su lenkų šventųjų gyvenimu. Pastarąjį dešimtmetį ypač susidomėta šventąja Faustina. Tik Vilniuje galima išvysti garsųjį Gailestingojo Jėzaus arba tiesiog Dievo Gailestingumo paveikslą, kurį dailininkas Eugeniuszas Kazimirowskis tapė Vilniuje pagal pačios Kowalskos nurodymus. Lenkijoje esanti paveikslo versija nutapyta jau po Faustinos mirties. Romos katalikų bažnyčia ruošiasi beatifikuoti kunigą Michałą Sopoćko, šv. Faustinos nuodėmklausį ir dvasios vadovą Vilniuje, tad galbūt po kelerių metų mieste atsiras naujų vietų, kurios taps ne tik maldininkų, bet ir eilinių lenkų turistų traukos centru.

Daugelyje Vilniaus vietų susikerta kelios kultūros, tie patys kultūros ženklai ar simboliai priskiriami kelioms tautybėms. Šiandien dėl jų jau nekyla klausimų: kam, kieno, kodėl, kada. Bet viena vieta lenkams iki šiol sukelia tik nemalonias emocijas – tai Paneriai. Šiandien buvusių žudynių vietoje įkurtas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys – Panerių memorialinis muziejus. Šioje masinių žudynių vietoje II pasaulinio karo metais žuvo apie 100 000 žmonių: pasipriešinimo dalyvių, karo belaisvių, bet didžiausią dalį sudarė taikūs gyventojai. Dauguma žuvusiųjų – maždaug 60–70% – žydai. Nacių aukomis taip pat tapo lenkai, romai, lietuviai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Deja, jiems skirti paminklai išsibarstę po mišką, nėra takų, nesutvarkyta aplinka. Lenkų aukoms skirtas kryžius stovi atokiau, šalia automobilių aikštelės. O juk apie 20% Panerių aukų – lenkų tautybės žmonės.

Į Vilnių atvykę lenkų turistai pirmiausia ieško lenkiškojo Vilniaus. Vienus čia traukia sentimentai ir nostalgija – iš šių vietų kilę jų tėvai, giminės ar draugai. Kitiems Vilnius – miestas, kuriame gyveno žymūs lenkų istorijos ir kultūros veikėjai. Daugumai šiandieninis Vilnius – nepriklausomos Lietuvos valstybės, Europos Sąjungos narės, sostinė. Tad juos domina ne tik lenkų kultūros simboliai ir ženklai, bet ir bendra miesto istorijos raida, tradicijos, šiandieninės aktualijos ir vystymosi perspektyvos.

Šiandien vilniečiai jau atranda žydiškąjį Vilnių. Belieka tikėtis ir laukti, kad atras ir lenkiškąjį Vilnių – sudėtinį ir neatskiriamą daugiakultūrio miesto segmentą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


129375. skaitykit, žmnės, knygas2008-08-27 13:16
Skaitykit Mindaugo Kvietkausko knygą apie Vilnių: ten rasit ir lietuviškąjį, ir lenkiškąjį, ir baltarusiškąjį, ir žydiškąjį, ir rusiškąjį Vilnių...

129381. RT2008-08-27 14:13
įdomu, kodėl nuolat pabrėžiamas "lenkiškas" Vilnius, jei jame telpa ne tik lenkų kultūros pėdsakai? ar tai ne kryptingas slinkimas "nasze Wilno" kryptim? Gaila, kad ŠAtėnai šion pusėn suka....

129383. Skirmantė2008-08-27 14:13
Taip, gera Kvietkausko knyga, tačiau tai nėra monografija (būtų kalbos lengvesnis pobūdis) - tai disertacija, varginanti jos (gal ir autoriaus pats stilius, nežinau) kalba. Guli ji mano lentynoj, niekaip netraukia.

129386. Skirmantė2008-08-27 14:26
P.S. Ir dar apie knygą. Manau, kad dar viena priežastis- paprastos mintys sunkiai suverptos.

129451. haribo2008-08-28 00:11
kaip graudu. ui ui. ner kur lirtuviui prasieit. tik berlyne

129466. ivs2008-08-28 06:48
parsiveziau Laimono Briedzio knyga Vilnius City of Strangers, tai ja ir skaitysiu.

129569. asdasd2008-08-29 01:03
http://donelaitis.vdu.lt/Sv_Rastas/23.htm

129616. asdasd :-( 2008-08-29 11:43
O tai kas gerai?

129623. MIAU2008-08-29 12:31
El. Redakcija: IP 193.219.2.79, Host name u2-79.iti.lt, Paslaugų tiekėjas: Informacijos tiltas, UAB. Kompiuterio savininkas nustatinėjamas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 33 iš 236 
22:56:03 Aug 30, 2008   
Dec 2005 Apr 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba