Literatūra ir menas

Literatūra ir menas, 2008-06-06 nr. 3193,
www.culture.lt/lmenas/?st_id=12953

AKTUALIJOS

POETINIAI IR TURISTINIAI -IZMAI ŠIAURĖS RYTUOSE

Ričardas Šileika

[skaityti komentarus]

iliustracija
Pandėlio bibliotekoje galima dykai žiūrėti Liongino Šepkos drožinius ir gauti dovanų gvazdikų
Ričardo Šileikos nuotraukos

Nepriklausomas Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“, pranešdamas kultūros vartotojams apie jų kraštan atvyksiančius Poezijos pavasario dalyvius, ne savo valia truputėlį suklydo. Nes skelbtiniai poetai Antanas Šimkus (g. 1977 m. Vilniuje; priskiriantis save „prakeiktai kartai“; jo poetinė išraiška daugiau avangardinė, išmoningai žaidžiama garsu) ir Aušra Kaziliūnaitė (g. 1987 m. Biržuose; piešia ir fotografuoja, taip pat kuria trumpametražius filmus, kurie pasižymi originalumu bei fantazijos žaismu; savo filmams kuria ir muziką) dėl jiems svarbių priežasčių pasiliko savo esamosiose vietose.

Prieš kelias dienas pastebėjusi kroato Milošo Đurđevićiaus oranžinės spalvos avalynę, jo tekstų vertėja Laima Masytė savo batelyčius parinko tos pačios spalvos. Solidarumas kultūrą puošia. Tik vienintelis Vytautas Kaziela ryšėjo kaklaraištį: niekur nedingsi – juk ekipažo vyriausiasis (ir didžiausiasis). Benediktą Januševičių kukliai reprezentavo dėvimi pablukusio rapso spalvos marškinaičiai. Iš Kerry’o Shawno Keyso kišenaitės pastebimai stryktelėjo skaidraus gėrimo plokščiukė.

Poetus Biržuosna įvežęs mikroautobusas gatvėmis sukaliojo ornamentus, kolei atrado Biržų tvirtovės pilį. Prie laiptų kantriai lūkuriavęs baltutėlį kostiumą dėvintis Biržų viešosios bibliotekos direktorius Vygantas Muralis atvykėlius padalijo į tris frakcijas ir tolerantiškai pasiuntė toliau – į Aušros ir Atžalyno vidurines mokyklas, Saulės gimnaziją. Visi pedagogai ir visa moksleivija atlaikė poetus ir jų poeziją. Aš įsistebeilijau Atžalyno mokyklos bibliotekoje kabančian anonimo pertapytojo paveikslan „Mindaugo karūnavimas“, kurį mokyklai 2003 metais dovanojęs ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas. Paveikslo paveiktas suvalgiau mokyklos direktorės pavaduotojos Danutės Laumienės patiektą rūgštynių sriubą ir vištienos šašlyką, užmerktom akim regėjau mokyklos kieme ugnimis plieskiančias aguonas ir muzikos mokytojos Jolantos Vasiliūnienės ikonai tapyti tinkamą veidą. Viską fotografavo bibliotekos vedėja Violeta Margenytė. O Saulės gimnazijos valgyklos šaltibarščiai kroatų poetui Milošui Đurđevićiui išgelbėjo sveikatą, gal net gyvybę. Gintautas Iešmantas gausiai dovanojo savo knygų (o jų autoriaus parašyta ir išleista –­ sužinojau – trisdešimt viena). Vytautas Kaziela iš polietilenų profesionaliai lukšteno „rasotus“ Poezijos pavasario almanachus.

Kadangi Biržų turizmo informacijos centro bukletėlyje viena iš siūlomų netikesnių lankytinų vietų yra karstinė įgriuva „Karvės ola“, poetai negalėjo nepaklusti garbingai sugundomi. Tikinama, kad šioje dvylikos metrų gylio duobėje smego prasmego ūkininko N karvė. Kai tą išvydau savo akimis, supratau, kad tai melas. Šion skylėn turėjo nugarmėti mažų mažiausiai dvylika pieningų aukštaičio karvių.

Biržų pilies slaptuosius užkaborius ir požemius išskirtine teise rodė muziejininkė Rūta Kudelkienė. Ji mokė ir konsultavo, kaip patiems nusikalti Radvilų valiutos. O po kuklaus pusvalandžio ton pačion pilies salėn, kurioje 1997 metų gruodžio 23-ąją Papilio himną („Trauk perkūnai”) traukė Jonas Mekas, visutėlės atvykėlių poetinės pajėgos sužvangino savo ginklus. Niekaip neaptikau, kurioje eilėje sėdėjo trumpasijonė mergaitėlė, kurią šios vietos šventėn automobiliu atvežė kavalieraitis (gal tai iš tikrųjų buvo dviem metais vyresnis josios brolis). Ne vieną kėdę užėmę laikė čionykščių literatų klubo „Versmė“ moterys ir vyrai, kurie savo posmuose eksploatavo biržietiškus motyvus (šį teiginį aš nugirdau). O Benedikto rankinėje, kaip nūnai sakoma, jau gyveno du CD: „Gardus alutis padarytas“ (Biržų krašto dainos, instrumentinė muzika) ir „Biržų krašto tautodailės istorija ir dabartis“.

Išvyka tęsėsi. Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę ir paminklas poetui Juliui Janoniui netikėtai sulaukė gėlių. Poezijos pavasario ekipažas reikšmingai nusifotografavo atmintinose vietose. O Vytautas Kaziela pateko vienon nuotraukon kartu su Biržų rajono savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Vireliūniene.

Potirštėse sutemose ir giedroje aušroje įvairiose Biržų regioninio parko pelkingose vietose ūkavo didysis baublys (Botaurus stellaris). Suklusau: koks Biržų vienišas girtuoklėlis pučia tuščio vyno butelio kaklelin? Ne kartą dėl to „hu-pumb, hu-pumb“ garso stabtelėdavo ir patį vidurnaktį tiltu per Širvėnos ežerą Astravan traukusi atvykėlių trijulė.

iliustracija
Labai svarbus skelbimas pačiame miesto centre, priešais prekybos centrą „Norfa“

O iš ryto dūzgiančian turgun kyštelėjo smalsias nosis ir poetai. Tuo metu prie evangelikų reformatų bažnyčios nežinia kokią svarbią žinią skelbė straksintis kikiliukas. Už bažnyčios kvepėjo kurmiarausiai. Visuose įmanomuose kontekstuose miegojo riebi ir nesuskaičiuojama karkvabalija, miegojo ir retsykiais tėkšdavosi į kitus kietapaviršius ir skystapaviršius kontekstus. Aš lėtai, bet entuziastingai įbridau į dirbtinę Širvėną.

Pandėlyje buvo taiku. Klebonijos kiemo danguje įsikūrusi busilų pora ypatingo dėmesio poetams nereiškė. Užtat visų ausysna pribyrėjo vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Varpelis“ (vadovė Jūratė Bagužienė. Ji miestelio bendruomenės pirmininkė) skambiabalsių. Čia Benediktas Januševičius draugingiausiai labinosi su bičiule Alicija Matiukiene. Ji Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė, Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė. Toliau Benediktas skaitė iš savo kairiųjų viršutinės ir apatinės kišenių. Demonstravo, ir ką turįs iš anksčiau, ir ką tąryt pirkęs Biržų turguje. Gaila, kad tuo esamuoju laiku nesuskambo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios atstatytuosna bokštuosna (senieji buvo nugriauti Pirmojo pasaulinio karo metais) įkeltų varpų kvartetas. Mano, Laimos Masytės, Kerry‘o Shawno Keyso ir Benedikto Januševičiaus kišenėse beryšiškai tylėjo vienarūšiai telefono „Nokia 3310“ aparatėliai. O jeigu būt vienu metu pabudę, būt susičiulbėję.

Antano ir Joanos Tunaičių sodyboje Šetekšnių kaiman prigužėjo keliasdešimt margarūbių svetelių. Sykiu su visų pasviečių literatais bruzgeno ir dainuojantys žmonės – Juozo Tūbelio gimnazijos fizinio lavinimo ir geografijos mokytojas Algirdas Paliūnis, Vaižganto vidurinės mokyklos etikos mokytoja Onutė Viduolienė podraug su „atvažiavo mergaitė pagroti“ (anot jos pačios) Simona Savickaite, Rokiškio muzikos mokyklos mokytoja Rasa Sakalienė podraug su mokine Ieva Burakovaite. Talentingai eigai dirigavo Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Daiva Vilkickienė. Ant svirno slenksčio visą netrumpą poezijos ir muzikos laiką išsėdėjo du valdžios vyrai – Seimo narys Vytautas Saulis ir rajono vicemeras Algis Kazulėnas (abu lyg tyčia susitarę žydrais trumparankoviais marškinaičiais, jungtuvių žiedais ir rankiniais laikrodžiais su metalinėm apyrankėm).

Susikaupusi visus vaizdus ir visas šnekas dokumentavo jaunoji rajono laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ korespondentė Agnė Puteikytė. Ji tik pirmąją savaitę redakcijos pradėta bandyti bandomuoju laikotarpiu, todėl jai linkėjau gardžios žurnalisto duonos su dešra. Žiūriu dešinėn ir kairėn: bepigu šioje Tunaičių sodyboje profesionaliai veikti senbuvėms žurnalistėms Rimai Ališauskienei iš „Panevėžio ryto“ ir Rasai Jagaitei iš „Ūkininko patarėjo“.

Ąžuolų vainikaičiai lenkė poetų galvas. Daivos Vilkickienės ant kairės rankos tatuiruotas drugelis plasčiojo nuo jos nuogo kelio ant plaukų ir atgal. Prie pievukėn įsmeigtos žemaūgės lentelės WC žydėjo persimaišiusios pelkinės neužmirštuolės ir paprastosios veronikos. Iš ant stalo gulinčio Poezijos pavasario almanacho viršelio rasos lašo gėrė ištroškusi museliokė.

Pagaliau grupės vadas Vytautas Kaziela nusibraukė prakaitą, atsisėdo ant atsitiktinės trinkos ir godžiai užsitraukė cigaretės dūmą. Jo misija ir iškelti uždaviniai buvo įvykdyti su kaupu. Ta proga ir Tunaičių sodybos karkvabalis ant Vytauto dešinio kelio išbandė pakilimo taką. O man teliko dar kartą pakartoti išmintį, kad dukart į tą pačią upę neįbrisi. Todėl pirmąkart įbridau Šetekšnon, o antrąkart – Jaron. Tai du tos pačios upės vardai.

Podraug su Tunaičiais gyvenanti aštuoniasdešimt septynerių Joanos mama Veronika Siminonienė yra tautodailininkė, audėja. Šio sambūrio dieną Veronika visiems privirė kuo gardžiausių spurgų. Rokiškio literatų klubo „Vaivorykštė“ pirmininkė Salvinija Kalpokaitė turėjo įsidėjusi vaistų. Koks tebesu jai dėkingas, kad ir man įpylė gurkšnelių nuo galvasopės.

Kultūrinis triukšmas rimo. Toliau laisvamaniškai žydėjo lubinai. Kiemo skregždės narstė kvadratinį kiemo dangų. Kabojusios Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos vėliavos neteko iškilmingumo. Išvažiuodamas kilstelėjau akis: ant svirno galusienio sukabintų vežimo ratų vienoje stebulėje – kielės namai namučiai. Vikst uodegėle, vikst vikst.

 
Rodoma versija 1 iš 1 
0:00:26 Jun 11, 2008   
12 PM 12 PM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba