Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-30 nr. 3192

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Viktoras Rudžianskas.
SVEIKINAME ŠIŲMETĮ POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĄ!
32
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Macaitytė.
„DEKALOGAS“, ARBA DIALOGO STOKA

POEZIJOS PAVASARIS 
• Mykolas Karčiauskas.
POEZIJOS ATLAIDAI
1
• Benediktas Januševičius.
ATSARGIAI – POEZIJA!
6
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 2008

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
KAIP AUGA BALIO LUKOŠIAUS „MOLINUKAS“
• „LĖLĖS“ ĮKŪRĖJO BALIO LUKOŠIAUS PAGERBIMAS
• Ridas Viskauskas.
IŠ LĖLININKŲ ŠVENTĖS PANEVĖŽYJE GRĮŽUS
• Indrė Stakvilė.
SPALVOTAS LIETUVIŠKAS JUOZAPO APSIAUSTAS

KNYGOS 
• „AUKSO LEGENDA, ARBA ŠVENTŲJŲ SKAITINAI“
• „DIENORAŠČIAI: 1978–2004“
• KITAS LIETUVIŲ PROZOJE“
• „DE PROFUNDIS“
• Ramūnas Čičelis.
LAISVO ŽMOGAUS ATVIRI NIUANSAI
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
„JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ…“
• ARTIS: „...IŠGYVENTI PILNATVĘ“

DAILĖ 
• Kristina Stančienė.
IŠ PILIŲ GYVENIMO
• Julija Petkevičienė.
AMŽINAS LAISVĖS TROŠKIMAS

PAVELDAS 
 Greta Žičkuvienė.
BALTIJOS ŠALIŲ RESTAURATORIŲ KONFERENCIJA TALINE

POEZIJA 
• JONAS ŽEMKALNIS4
• BIRUTĖ GLIAUDIENĖ1

PROZA 
• Nerijus Meškauskas.
TAVO YRA LABIRINTAI
• Nerijus Meškauskas.
FONTANŲ ARCHITEKTAI

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIŲ POEZIJA 
• MILOŠ ĐURĐEVIĆ1
• ANNE PORTUGAL
• PER-ERIC SÖDER
• WERNER SÖLLNER1
• JIŘÍ ČERVENKA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠOKIS PATIEMS MAŽIAUSIESIEMS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Rimantas Gučas.
VILNIUI – GUGENHEIMO VEIDĄ!
10

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aurimas Lažinskas.
ŠIANDIENINĖ DESADIŠKA LITERATŪRA
1

KRONIKA 
• ŠIRDIS ANT DELNO
• VYTAUTO KERNAGIO ATMINIMUI
• MEILĖS PAŠTAS1

DE PROFUNDIS 
• Jadvyga Černiauskienė, Kaimo rašytojų sąjungos narė.
PASTABĖLĖS
1
• ZOFIJA VIRGANAVIČIENĖ-SUBAČIŪTĖ
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (4)
11
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• Voldemaras Zacharka.
MŪSŲ MEDIKAI
1

PARK@S 
• Petras Rakštikas.
APIE ŽVAIGŽDES
2
• Sigita Inčiūrienė.
15 ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJOS METŲ: MISIJA ĮMANOMA
1
• Gintautas Mažeikis.
KAIRYSIS KOMUNITARIZMAS IR ALTERNATYVUSIS PILIETIŠKUMAS
• Vigmantas Butkus.
PILIETIŠKUMO SERŽANTAS
• Sigitas Vaičiulionis.
II TARPTAUTINIS PRANO STEPULIO TAUTINIŲ INSTRUMENTŲ ANSAMBLIŲ FESTIVALIS-KONKURSAS
• Jonas Nekrašius.
TASMANIJA – OBUOLIŲ SALA

PAVELDAS

BALTIJOS ŠALIŲ RESTAURATORIŲ KONFERENCIJA TALINE

Greta Žičkuvienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Konferencijos akimirka
Nuotrauka iš autorės archyvo

Gegužės 7–10 d. Taline įvyko VIII Baltijos šalių restauratorių konferencija. Šios tradicinės tarptautinės konferencijos rengiamos kas treji metai paeiliui vienoje iš Baltijos šalių sostinių. Konferencijų tikslas – aptarti kultūros paveldo būklę, jo išsaugojimo ir restauravimo svarbą, perspektyvas, uždavinius. Kiekvienoje jų nagrinėjamas kuris nors restauracinės veiklos aspektas. Pavyzdžiui, 2005 m. Rygoje vykusios konferencijos tema buvo „Restauravimas: atrasta, prarasta ir išsaugota informacija“.

Šių metų tema – „Išsaugojimas ir konservavimas XXI amžiuje: pažinimas, iššūkiai, nuostatos“. Joje dalyvavo restauravimo specialistai iš 18 šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Lenkijos, kitų valstybių. Konferencijoje aptarta kultūros vertybių apsaugos ir restauravimo sistema, organizavimas, vadyba, restauravimo specialistų rengimas, mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas. Pabrėžtas šiuolaikinės industrinės aplinkos poveikis kultūros paveldui, kultūros vertybių išsaugojimo problemos, praktinės kultūros vertybių tyrinėjimo ir restauravimo problemos, ypač sudėtingų archyvinių dokumentų, knygų, grafikos kūrinių, fotografijos kolekcijų, vaško spaudų, tapybos, keramikos, tekstilės kūrinių, istorinių pastatų restauravimo atvejai.

Konferencijos programą sudarė 26 žodiniai ir 38 stendiniai pranešimai, vyko simpoziumai, restauruotų kūrinių paroda, susipažinta su svarbiausiais Estijos restauravimo centrais. M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrų specialistai konferencijoje pateikė 4 žodinius ir 17 stendinių pranešimų.

Įžanginį pranešimą perskaitė tarptautinio „Mėlynojo skydo“ organizacijos Prancūzijos komiteto vicepirmininkė Marie Therese Varlamoff. Ši organizacija įkurta 2000 m. Pagrindiniai tikslai – įvertinti riziką ir apsaugoti kultūros paveldą stichinių nelaimių, karų, vandalizmo atvejais. Šiuo metu „Mėlynojo skydo“ organizacija jungia 47 valstybes. Pranešėja ragino prisidėti prie šios organizacijos plėtros ir kurti nacionalinius komitetus savo šalyse.

Septyni pranešimai skirti archyvų ir bibliotekų rinkinių būklės tyrimams ir vertinimo metodams. Debora Novotny, Britų bibliotekos atstovė, apibendrino šio amžiaus bibliotekų rinkinių išsaugojimo principus ir prioritetus, supažindino su projektu, kuris vykdomas Didžiosios Britanijos bibliotekos kolekcijų apsaugos padalinyje.

Simon Cane ir Jane Thompson Webb iš Birmingamo muziejaus kolekcijų priežiūros ir restauravimo padalinio kalbėjo apie projektą, skirtą kolekcijų saugotojų apmokymams apie muziejinių kolekcijų priežiūrą, būklės nustatymą, restauravimo prioritetų ir standartų parinkimus.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos pirmininkė Zita Šliogerienė apžvelgė restauravimo specialistų rengimo ir atestavimo mūsų šalyje tvarką, supažindino su pagrindiniais dokumentais, kuriais remiasi Lietuvos restauratorių atestavimo komisijos veikla, svarbiausiais jos veiklos principais ir atestavimo procedūromis. Estijos ir Latvijos atstovai apžvelgė restauravimo specialistų atestavimą. Tai leidžia palyginti visų trijų Baltijos valstybių atestavimo modelius, įžvelgti jų privalumus ir trūkumus.

LDM P. Gudyno restauravimo centro technologės dr. Dainos Ragauskienės pranešimas – apie istorinei tekstilei tvirtinti naudojamų polimerinių rišiklių tyrimus. Tai dalis autorės daktaro disertacijos darbo, kurio mokslinis vadovas – prof. dr. Ričardas Makuška. D. Ragauskienė aptarė tyrimų rezultatus. Darbo tikslas – įvertinti muziejinei tekstilei sutvirtinti naudojamų polimerinių dangų, gaunamų iš tikrų tirpalų ir dispersijų, padengimo būdus ir bandinių savybes. Atliktų tyrimų rezultatai leidžia geriau panaudoti ir pritaikyti restauravimui turimas medžiagas.

Latvijos restauratorių sąjungos atstovė Inara Heinrihsone kalbėjo apie tapetų, kuriais XIX–XX a. buvo dekoruojami interjerai, išlikimo ir išsaugojimo problemas. Tokios problemos aktualios Lietuvoje. Šis kultūrinis palikimas dažnai neįvertinamas, todėl baigia sunykti. Autorė yra surinkusi nemažą senųjų tapetų kolekciją, kurios dalis buvo pristatyta pranešime.

Lietuvos nacionalinio muziejaus restauravimo centro specialistės Regina Ulozaitė ir Vita Blažiūnienė pristatė pranešimą apie paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ iš Vilniaus bonifratrų vienuolyno Šv. Kryžiaus bažnyčios mokslinius tyrimus. Gausiai iliustruotame pranešime pateikti minėto paveikslo tyrimų rezultatai leido restauratoriams sudaryti tapybos sluoksnių stratigrafines schemas, pagal kurias būtų galima atsekti, kaip keitėsi paveikslas. Cheminiai, fizikiniai meno kūrinio tyrimai svarbūs ne tik nustatant restauravimo metodikas, parenkant medžiagas ir restauravimo būdus, bet ir kaupiant duomenis apie senųjų meno kūrinių technikas, kuriant panaudotas medžiagas, jų sudėtį, laikui bėgant atsirandančius kūrinio pakitimus ir jų priežastis, ankstesnių restauravimų metu naudotas medžiagas ir metodikas. Sukaupti duomenys yra naudingi meno istorikams, restauravimo medžiagų ir metodų tyrėjams bei restauratoriams.

Pranešimą apie Vilniaus universiteto herbariumo augalų piešinių kolekciją pristatė LDM P. Gudyno restauravimo centro pergamento restauratorė Dalia Jonynaitė. Rinkinys buvo atrastas atsitiktinai 1997 m., perkeliant Vilniaus universiteto herbariumą į naujas patalpas, spintose tarp sudžiovintų augalų. Tai akvarele pieštas augalų atlasas. Šio unikalaus, Lietuvoje bei užsienyje nežinomo augalų atlaso tyrimus, restauravimą ir leidinių publikavimą projektą finansavo UNESCO. Augalų atlasą tyrinėjo VU docentė dr. Jonė Rukšėnienė, LDM P. Gudyno restauravimo centro restauravimo technologai ir restauratoriai, vadovaujami D. Jonynaitės.

LDM Prano Gudyno restauravimo centro ir Lietuvos nacionalinio muziejaus restauravimo centro technologinių tyrimų laboratorijose atlikti mikrocheminiai ir spektriniai dažų, dangų, rišliųjų medžiagų tyrimai padėjo išsiaiškinti, kokios medžiagos naudotos tapant augalus. Dailininkas panaudojo vandenyje tirpias medžiagas, todėl restauratoriai privalėjo atsargiai pasirinkti restauravimo metodus. Restauratorės Nijolė Murelytė, Audronė Želvienė, D. Jonynaitė įvertino augalų piešinių būklę. Kūriniai buvo dezinfekuoti, popierius nuvalytas sausai ir išplautas. Sutrūnijusios popieriaus vietos sutvirtintos japonišku popieriumi. Estampiniu popieriumi priauginti nutrupėję popieriaus lapų pakraščiai bei kampai. Lapai buvo sudrėkinti vandens garais, ištiesinti bei išdžiovinti. Restauruota kolekcija paruošta saugoti herbariumo rinkiniuose. Šis unikalus augalų atlasas sutvirtėjo, pagražėjo. Ateityje jį galės studijuoti gamtininkai ir dailininkai.

Stendiniai mūsų restauratorių pranešimai atspindėjo šių laikų restauravimo specialistams kylančias problemas. Įvairių sričių restauravimo meistrai iš M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos, Nacionalinio muziejaus ir LDM P. Gudyno restauravimo centrų pateikė informatyvius stendinius pranešimus apie archeologinių radinių, metalo dirbinių, tapybos, dokumentų, tekstilės, polichromijos, keramikos kūriniams restauruoti taikomas medžiagas, metodikas, medžiagų tyrimus, sudėtingesnius restauravimo atvejus.

Konferencija vyko vieno naujausių ir moderniausių 2006 m. atidaryto dailės muziejaus KUMU (kunstimuuseum – dailės muziejus) konferencijų salėje. Tai valstybinio Estijos meno muziejaus padalinys. Šiame Baltijos ir Šiaurės šalyse didžiausiu laikomame kultūros komplekse yra paro­dų salės, edukacijos centras, 300 vietų renginių salė, pritaikyta konferencijoms, kino bei teatro reikmėms, biblioteka ir archyvai, kavinė, restoranas su terasa, kolekcijų saugyklos, restauracinės dirbtuvės, administracijos kabinetai ir kitos patalpos.

Bendri Baltijos šalių restauravimo specialistų tęstiniai projektai leidžia suvienyti tyrėjų ir restauratorių pastangas, skleisti žinias ir patirtį. Kultūros vertybių išsaugojimas ir restauravimas yra sudėtinga, įvairialypė veikla, jungianti mokslinius medžiagų ir technologijų tyrimus, kultūros istorijos ir meno tyrinėjimus, kryptingą įvairių specialybių restauratorių ir tyrėjų bendradarbiavimą. IX Baltijos šalių konferencija turėtų įvykti Vilniuje 2011 metais. Specialistai šioje konferencijoje kviečiami aptarti kultūros paveldo išsaugojimo ir restauravimo aspektus, bendradarbiaujant įvairių profesinių sričių specialistams.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Birželio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 7 
23:26:41 Jun 3, 2008   
Oct 2005 Feb 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba