ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-03-14 nr. 885

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RIČARDAS ŠILEIKA. Aktualijos (16) • MARTA ZIGMANTAITĖ. Rūkas (35) • KAMILĖ VALENTUKEVIČIŪTĖ. Eilės (1) • -js-. Sekmadienio postilė (59) • DUBRAVKA UGREŠIĆ. Body (28) • JOHN BUNYAN. Piligrimo kelionė (1) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (6) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Tsui Kuang-Yu imasi veiksmų (1) • GUILLAUME APOLLINAIRE. Eilės (6) • C&P kalbasi su Metų įžūlybės, nuostabybės ir vidutinybės laureatais. Kaukių balius su būsimomis pažibomis (24) • VITALIJUS RAGEVIČIUS. Meilė ir mirtis Maskvoje (1) • SAULIUS ŠERMUKŠNIS. Iš vakaro epitafijų (2) • STEWART HOME. Kultūros antpuolis (4) • MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ. Naktis: golemas ir vilkolakis (1) • ir štai parašiau dienos memuarą. (299) • 2008 m. kovo 21 d. Nr. 12 (886) turinyssu Prisikelimu ir... labanakt (119) •

Aktualijos

RIČARDAS ŠILEIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus nuotrauka

Sausio popietės kukli saulė nepasiekia upės paviršiaus. Tūptelėjusi dar pusmetriu, prasimuša pro eglių tarpšakius ir skubėdama laižo stačią Riešės kranto įkalnę. Iš pamiškėj išsimėčiusių sodybų kiemų ataidi – suskaičiuoju – ketverto šunų skardžiabalsiai. Vandensrovėje tysąs bedugnis butelis balzamuotas smėlio. Užutėkyje susiformavusiame plonaledy tobulai inkrustuoti chlorofilą išsaugoję žoliaplaukiai.

Vieno klausimo ir vieno atsakymo dialogas ant Rašytojų sąjungos laiptų.

– Koks čia raugintas kraujas? – abejoja Teodoras Četrauskas.

– Aš praleidau žodį „vynuogių“, – šypteli knygos „Raugintu krauju“ autorius Benediktas Januševičius.

Spalio pabaigoje į maršrutų „Žalgirio–Naujaneriai“ ir „Žalgirio–Ožkiniai“ kelius sugrąžinti kretantys tarybmečio nusigyvenėliai ikarusai. Kiauralangiai ir kiauraduriai, salonan dūmijantys svilėsius, sutemų laiku įjungiantys nugeibusią gelsvą švieselę.

Tokiu autobusu sulėtintai vežamas per plinkantį kasdienybės kraštovaizdį, suvoki, kad jau vasara prašikta (kultūringas liežuvis sakytų – prašapusi), kad muitinės užrakintos ir užbetonuotos. Ir tik dar aiškiau, kad esi spektaklyje ir kad esi viso labo nevykęs, nesusipratęs žiūrovas, prievarta įblokštas šion salėn.

Beržai jau išretėjo. Todėl gi galima konkrečiau aptarti visų keturių inkilų architektūrinius ypatumus.

Mamyte gyvulių jau seniai nebelaika. Dabar či kaimynus Čekauska Bruniukus (niekus jo Bruoniu i nevadinu) laika kralikus. Nelabai kas jų šeimoj i valga trišienu, ale vis užsijemimus laikyte.

– Nešk kirvį i vandenia vedriuku, – moterišku balsu sukumanduoji Bruniukus.

Aš ainu kirvia iš virtuvėlas, a svainis Albertus kiutinu vandenia. Už dešimt minučių jau nuluptu jauniklį kaimynus unnešu gryčin, a pats švebelkčiuoji namo. Mamyte saka: pernij aštuonis dave, šiemet tris.

Lietuvos paštą nužudys kompiuterizacija. Pagyvenusios moterys įspeistos į kampą. Jos klaidžioja kompiuterio programų miške beviltiškai grybaudamos. Iš bankų perneštas madingas stovelis su užrašu „Prašome prieiti po vieną“ nė kiek neguodžia. Aštuoniolikos litų honoraro iš „Gintaro lašų“ prie langelio laukiu dvidešimt dvi minutes. Darbuotoja jai skirtame kompiuteryje vis neranda perlaidos šaknelės.

Pilies gatvėje prasilenkiu su Kunigaikščiu. Kas žino (tikriausiai žino), kas kada prilipdė jam tokią pravardę. Jis gi lietuvių filologas Stasys Urniežius. Tiesiog Staselis. Taigi tuosyk jo saujoje švytėte švytėjo gniūžtė smulkiažiedžių žydraspalvių lauko gėliukių. Pramaišiui su atsitiktinai pakliuvusia smulkiažole.

– Ar žinote, kokios tai gėlikės? – tai aš.

Žvilgt Kunigaikštis į savo puokštelę:

– Tikriausiai rožės.

– Tai veronikos, – atlaidžiu, bet paslėpta patenkinta gaidele pagardintu balsu vėl aš.

– Mano senelė Veronika, – gana patenkintas mano pamokėle Didysai.

– O mano – mama.

Tuo ir atsisveikinam. Ir traukiam savo nežinomais keliais.

Dvi tariamojo fronto pusės: aš vienas ir jūs vieni. Kiekvienas vienas (vienetas) yra demokratijos pažeidimas. Demokratija yra didžiumos tvarka (sąlyga). O tai yra netolerancija man, vienam (vienetui). Dar kartą: demokratija yra teroras, nes (įsi)viešpataujanti daugumos teisė man gali būti didžiausia neteisė. Bet, save laikydamas vienu iš politinių gyvūnų (anot Aristotelio) bendrijos, linguoju galvą: kol kas yra idealiausia taip, nes nieko išmintingiau ir teisingiau nėra išmanyta.

Ir dar kartą: demokratija yra reikalinga, kad galėtume išduoti vienas kitą.

Tarp keturiasdešimt devinto ir penkiasdešimto puslapio turėtų būti dar vienas. Lyžteliu rodomąjį, stengiuosi versti, krapštau nageliu. Tačiau šis užsispyręs, sulipęs kaži kokiu neaiškiu būdu. O juk regiu, kad ten dar vienas eilėraštis yra.

Kalbu apie Gintauto Dabrišiaus knygelaitę „Sviest akmenuką“.

Pust’ ne dumajet, čto ja gordaja, no pora vyganiat’ jego stesnitelnost’. Vyrukėlių vienas kitam garsiai perskaityta paneliukės SMS.

Tikroji religija – kai tikėjimas į(si)savinamas per prievartą. Ir ilgainiui tai tampa kiekvieno individualizuota savastimi. Žinoma, be jokios dvasinės patirties. O patirtis turėtų būti gėli, paliekanti įdagą asmeninėje pa-sąmonės matricoje.

Mama savo vaikui:

– Mesk, ką rankoj turi.

– Girdi, mesk, ką rankoj turi (susierzinimas ir balso intonacija aštrėja).

Dar po akimirkos nervingas riktelėjimas – jobtvajumat’!

Silkių valgymo metas (perku grynas, be svogūnų, be paprikos, be pupelių). Man silkės su bulvėm nelabai, daugiau skonio malonumo su juoda duona. O kada ateis metas man pradėti domėtis šukuosenom? Kada imsiu mokytis užsirišti kaklaraištį ar peteliškę? Juk Marija jau prieš kelerius metus pafundijo peteliškaitę, o Darius iš po žemių iškniso knygą, mokančią šios puošmenos parišimo būdų.

Kaip aš organizuočiau Rašytojų klubo vakarus. Minimum kūrybos skaitymo (du eilėraščiai arba pusšimtis prozos sakinių). Visą likusį privalomą laiką skirti plepalams: kuo tie žymūs rašytojai gyvena, ką valgo pusryčių, kada ir kur perka drabužius ir maistą, kada vedė, ištekėjo, išsiskyrė, kelių kambarių bute gyvena, kada keliasi, kiek metų girtuokliavo, kiek metų jau abstinentai, kas jų giminės, kur dirba etc. etc.

Rašytojų klube kai kuriuose vakaruose suvargusį, laiką tesugebantį paversti gličia guma fortepijoną keisčiau būgnais, vargonais, trimitu. Ir, po velnių, kas toks išgalvojo, kad rašytojų kūrybos vakaruose turi būti privaloma nemenka dozė muzikos? Dar kartą – po velnių, ar tamstoms Filharmonijos koncertuose dažnai tenka klausytis eilėraščių, novelių ir kitarūšės žodinės kūrybos?

Glėbys žydražiedžių trūkažolių Kalvarijų gatvėj panamėj. Raudonai lakuotų kojų nagų savininkė, atskubėjusi į autobusą su daržovių krepšiais. Kukliaveidė ir kukliarūbė. Ir koks gi jos vyras? Vokte suvokiu, kad ji ne tik neturi meilužio, bet net išsyk gėdingai sprogsta ir rausta, kai tokia padrikėlė (padykėlė) mintis jai ima ir pasipainioja. Todėl verčiau užeikime į konditerijos krautuvėlę ir rinkimės mėgstamus šviežutėliausius sausainyčius. Žinoma, pirmiausia mano akyse – senoji Ukmergės kulinarija, buvusi dabartinėje Gedimino gatvėje.

Vilniaus fotografijos galerijoje – Algimanto Žižiūno portretų su autografais paroda. Čia dar ne prezidentas, tik gamtosaugininkas Valdas Adamkus. Kadras Lietuvos televizijoje, grimo kambarėlyje, matyt, prieš tiesioginę laidą. Po nuotrauka – filosofiška V. Adamkaus tezė: „Kaip bepūdruotu, vistiek liksiu Adamkus.“ Viso labo tik trys rašybos klaidos. Nieko tokio, juk būsimas prezidentas – ne lietuvių kalbos mokytojas. Jo rašyba niekam (valstybei) žalos nedaro.

Apie dvi žmonių grupes (rūšis) autobusų ir troleibusų stotelėse. Vieni intensyviai ir impulsyviai sukalioja grafikus. Kiti patys eina ratu, ieškodami reikalingo transporto numerio tvarkaraščio. Aš priklausau prie pastarųjų.

Apie dvi žmonių kategorijas kavinėse ar arbatinėse. Vieni išmaišę cukrų guldo šaukštuką lėkštelėn ar remia jos kraštan. Kiti prieš padėdami dar šaukštelį nulaižo. Priklausau prie pastarųjų.

Kaziuko mugės zuslanėliai, akivaizdžiausiai regiu, viso labo dviejų gamintojų meistrauti. Vieni tamtyč grubiai, taip sakant, tik vienu kirviu padaryti (kamieno ripkos pusėn ar trečdalin įbruktos kojokės iš šakų pagaliokų). Kiti – dailiausiai nudailinti, nuobliuoti, nulakuoti, dargi spalvotai nudažyti, pamarginti skrynių paveldui įprastais raštais.

Zuslanėlis pats reikalingiausias karvių melžėjoms. Ant taburetės sėdėdamas karvės, sesut, nepamelši. Tą zuslanėlį ganykloj ir palikdavo. Nelabai kam knietėjo jį gvelbti. Kiekviena karvutę laikanti gaspadinė turėjo po zuslanėlį.

Kūnas nepripažįsta avangardo. Jis reaguoja tik tradiciškai, konservatyviai. Šalta, karšta. Kūnų komunikacijoje ypatingos kūrybos nėra. Jie atpažįsta tik tam tikrus ženkliškumus. Yra keli patikimi (su)jaudinimo būdai. Yra dvi ar trys vartotiniausios, įprasčiausios lytinės sueities pozos, nors Kamasutra ir kaži ką siūlo. Jokių įmantrių improvizacijų kūnai nereikalauja. Gal todėl kūnu taip pasitikima.

Didysis margasis genys prie miestelio fontano, žuvies formos, dabar neveikiančio. Ir ką jis ten lesa? Tikriausiai skruzdes. Iš lėto sėlina artyn, fotografuoja. Tasai tuomet šast į siauralapę liepą ir tuk tuk. O Andrius patvirtina savo pirminę išvadą: skruzdėlyną išlesęs.

Užpalių Švč. Trejybės parapijos bažnyčios šventoriuje žydėte žydi siauralapiai gysločiai. Anapus Šventosios mūkia karvė, šiapus – amsinėja tikriausiai beveislis kiemsargis. Kaip eina, plukdosi vandenys, – negirdu. Šventosios šventoji.

Su broliu Albinu po Šančius maklinėjam, visomis Kranto gatvėmis, palydėti kaprizingo šunėko. Ulia ulia! Kaimyno kaimynas vemia prie stulpo. Mus, aišku, čionykščiai gangreit dešifruoja: svetimi, ko gi jie dairos? Tiesiog žvilgčiojam į kiemus, įvertinam palangių raižinius, pakežusias priemenėles, laiko turim dar visą pusvalandį.

 

no OOXML

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


112475. Katė :-) 2008-03-19 17:59
Gražu.

112505. krankt2008-03-19 21:45
labai grazu.

112511. ragana Kornelija2008-03-19 22:10
įdomu. aš priklausau prie ričardšileikųjų, 99-iais procentais, nes tik itin padorioje kompanijoje šaukštuko nenulaižau. o jau apie stulpus tai vis ratu... linkėjimai kalvaratui nuo vindo :)

112529. ivs 2008-03-20 03:03
ir vel pirma pastraipa kazkokia datempta. rasyt, manau, reikia pradeti iskart nuo tos vietos, kai jau turi, ka pasakyti. o tai visokie plonaledziai, Vandensroves - taip ir preina noras skaityti. o paskui ten visai juk nieko.

112530. krankt2008-03-20 03:15
aha, pirmoji pastraipa mane irgi kiek uzerzino, bet perkopiau ir paskui nesigailejau.

112539. kvailutė2008-03-20 11:28
Kukliaveidė ir kukliarūbė. Ir koks gi jos vyras? Vokte suvokiu, kad ji ne tik neturi meilužio, bet net išsyk gėdingai sprogsta ir rausta, kai tokia padrikėlė (padykėlė) mintis jai ima ir pasipainioja.

čia tiksliai apie mane. sakykit, ar man pasigirdo ironiškas požiūris į tokius žmones, ar ironija savaime suprantama? oi, ko čia aš klausiu, aišku, kad į bemeilužes kitaip žiūrėti negalima. žinai, ką! gyvenk tu, kaip nori, man tas pats, bet prašau, maldauju, nematyk manęs. tokių kaip aš tavo gyvenime tiesiog nėra. aš nematoma! praeik pro šalį ir nemėtyk ironijų! jos žeidžia! nes jei apsirengsiu nekuklų veidą ir nekuklius rūbus, bus akivaizdžiau nei akivaizdu, kad tai - ne aš, ir tu būsi teisus žvengdamas man tiesiai į akis. o įsigyti meilužį vien dėl to, kad neatsidurtum ant pajuokos arenos... na, ir kodėl aš tokia nevykėlė?..

112547. Katė>Kvailutei2008-03-20 12:19
Nesielvartauk, ne Tu viena neturi meilužio. Ir aš neturiu. Ir man jo nereikia.

112550. man2008-03-20 12:30
jūsų meilužiai airijose anglijose aria darbuose, jūsų meilužiai sėdi lietuviškame seime, jūsų meilužiai naujalietuviai, seniai jau nusipirkę VIP meilužes. tikrai neliūdėkite - tokios realybės mums visiems nereikia.

112581. pala,2008-03-21 01:14
Taip ir patikėjau: Raudonai lakuotų kojų nagų savininkė - kukliaveidė ir kukliarūbė? Gal jų buvo dvi - vienos kojos, kitos veidas?

112619. buvo2008-03-21 18:54
kelios guvniarkos sanciuose.....prie Nemuno istekancios.......bet jis tada dar negimes buvo.........bet stilius panasus

112631. cc2008-03-21 21:00
Buvo įdomu.

112651. Ek2008-03-22 11:21
Ek, mane nuvylė, kad jo kūnas pripažįsta tik dvi ar tris pozas. Kiek žmogus yr praradęs, užtat ir rašinėja nei šį, nei tą. O juk išlavintų visus kūno vingius, tai gulėtų sau per dienas bobikę vartaliodamas, ir rašinėt nereikėtų.

112665. cc - Katei2008-03-22 15:38
Na, bet labai geras draugas (visomis prasmėmis) tikrai nepamaišytų. Meilužis, kažkodėl ,man skamba vulgarokai, kaip bulius. Gal jis reikalingas tik labai seksualioms, nesitveriančioms savo kailyje. Manyčiau, kad tokių yra mažuma.

112761. r2008-03-23 18:12
vo cia tai tikras kaima zmuogs

112770. mie -cc2008-03-23 18:43
kodel, bulius skamba isdidziai.

112779. zaslanėlis2008-03-23 21:37
o mano tėviškėje apie Jiezną vadindavo uslanėliu arba kėmuku. kėmukas - mažas suoliukas kojom pasidėti kai sėdi ant krosnies.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 8 iš 236 
0:02:48 Mar 26, 2008   
Jul 2005 Nov 2010
Sąrašas   Archyvas   Pagalba