SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-02-29 nr. 791

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Miglė Andrulionytė
Ką veiksit kitais metais?
15

Muzika 
• Živilė Ramoškaitė
Kultūringos Lietuvos įvaizdis
1
• Edmundas Gedgaudas
Praeitis ir šiandiena
4
• Rasa Vilimaitė
Paskui garsus, paskui kalbas
1
• Maestro pamoka arba gyvasis kultūros metraštis1
• Įteiktos premijos už muzikologų darbus
• KONCERTAI

Dailė 
• Aistė Paulina Virbickaitė
Jų grafika
 Vidas Poškus
Bjaurastis ir drąsa
4
• Et, Raimi, Raimi...7
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Tekstai 
• Silvija Lomsargytė
Kaziuko mugė. Ožys

Teatras 
• Fasbinderiška laisvės kaina
• Vaidybos studentai debiutuos „Lėlėje“
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Mirtis Berlyne
• Filmai apie moteris – filmai visiems
• Kaip geras vynas
• Angelas naikintojas iš Teksaso
• Dviejų filmų premjeros
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pastebėjimai 
• Paulina Pukytė
Įvaizdis: mergina, bijanti likti senmerge
11

Žinutės 
• „Kultūrų dialogo slinktys Lietuvoje ir Europoje: patirtys, praktikos, perspektyvos“
• Meniškos sielos traukia Šiaurės link

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Bjaurastis ir drąsa

Žygimanto Augustino paroda „Akademijos“ galerijoje

Vidas Poškus

[skaityti komentarus]

iliustracija
Žygimantas Augustinas. „Hrönir #1“. 2005–2006 m.

Matydamas „Akademijos“ galerijos languose šmėžuojančius, erdvėn veizolais žvelgiančius Žygimanto Augustino autoportretus, pasiryžau neiti į parodą. Specialiai. Dar prieš kelerius metus pirmą kartą išvydęs šio menininko grafikos ir tapybos pavyzdžius suvokiau, kad nesižaviu tokio pobūdžio kūryba. Estetiniu požiūriu nesu ypač jautrus. Dievinu Hermanno Nitscho kraujus ir Gleno Browno „makaliūzes“ (kas gali būti baisiau ir bjauriau?). Mėgstu kraujuose bei srutose besivoliojančius Šarūno Saukos personažus. Tačiau Augustino herojai (o jais beveik visada būna pats autorius) kelia neigiamas emocijas. Ekshibicionistiškai išsiviepę ligoniški snukiai (negaliu tų kaukių vadinti veidais) palieka slogų įspūdį. Panašūs vaizdiniai kamuoja pamačius pirštais nosį viešai šnypšiantį diedelį.

Vis dėlto palūžau. Žmogiškas smalsumas (tai dėl jo nuolat gauname per snapus!) nugalėjo. Atsidusau, įkvėpiau oro ir žengiau. Viduje pamatęs patį autorių (mėgaudamasis fotografavo savo darbus), įsitikinau, kad dailininkas, kaip fizinis asmuo, atrodo visai patraukliai. Rudos aksominės akys žvelgia svajingai, šiek tiek sentimentaliai. Veido bruožų nedarko protinės negalios grimasos. Atvirkščiai – menininko fizionomija spinduliuoja intelektą ir erudiciją. Kūnas sudėtas proporcingai, galva irgi. Charakteris (kaip buvo galima suprasti trumpo, kelias minutes trukusio stebėjimo seanso metu) taip pat nėra įžūlus. Viešoje erdvėje vyras elgėsi kultūringai, nesikeikė, asocialiais veiksmais nebandė atkreipti į save dėmesio.

Dar kartą pažvelgęs į mažesnes ir didesnes tapybines, grafines kompozicijas įsitikinau, kad ši asmenybė, kaip žmogus ir menininkas, skyla į dvi dalis. Viena yra bjauri, kita – graži. Bjaurastis yra dirbtinai stimuliuojama, grožis natūralus. Toliau analizuodamas iliuzinę (meninę) ir realią menininko dalis supratau, kad jų abiejų negalima kaip nors dirbtinai perskrosti ar perplėšti. Mene, kaip ir pasaulyje, nebūna vien juoda ir balta. Net neigiamuose dalykuose slypi pozityvių elementų.

Nepatikusias Augustino kūrybos savybes aprašiau (žr. pirmąją pastraipą). Iš patikusių – labiausiai žaviuosi autoriaus drąsa. Pirma, drąsa tapyti fotorealistiškai (tam reikia išmanyti anatomiją, įvaldyti tapybos kalbą, galų gale – turėti kruopštumo, užsispyrimo). Fotografinių priemonių pasirinkimas savaime nesuteikia išrišimo ar indulgencijos. Manau, kad tai jaučia ir pats recenzuojamasis. Todėl natūralistinį vaizdavimą Augustinas traktuoja ne kaip tikslą, o kaip priemonę. Pagrindinis jo uždavinys yra diena dienon en face, trimis ketvirčiais, profiliu stebėti ir fiksuoti savo atvaizdą (Opalkos konceptualizmui artima taktika). Tai antras ir pats svarbiausias pozityvus Augustino kūrybos bruožas.

Reguliariai ryškindamas bjauriuosius (gorgoniškuosius, medūziškuosius) asmeninės galvos aspektus (mačiusiems priminsiu, nemačiusiems aprašysiu – iš šnervių kyšantys gyvaplaukiai, gauruoti antakiai, riebaluota ševeliūra, apdribę paakių maišeliai, „padanginių“ bruožų įgyjanti pasmakrė, apgamai ir spuogai), Augustinas tarytum Persėjas neišsigąsta į akmenį stingdančio savo paties žvilgsnio.

 

Skaitytojų vertinimai


13006. pliusminus2008-03-03 15:18
Kam sitam tipui aspirantura? Ar yra tokiu kam patiktu jo tapyba? Vido Poskaus nesuprasi. Cia raso , kad beveik vemia nuo Augustino portretu, o pabaigoj iskelia ji kaip kazin koki drasuoli: "` neišsigąsta į akmenį stingdančio savo paties žvilgsnio.` Tai Poskau , tu vemi ar ne? parasyk tiesiai!

13009. Anaba2008-03-03 16:49
Aspirantura, kad stipendija nebloga, kam kam, ka is medzio iskrites?

13021. gerda2008-03-03 23:35
recenzijoje per daug smulkmeniškai aptariami dalykai, kurie nesudaro parodos esmės

13025. to gerda2008-03-04 10:39
kas yra esme? ir kas yra parodos esme? Augustinas eksponuoja save, tai apie ji ir pliurpiama, na, o pliurpalai- poshkishki. To nepaneigsi;)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
no OOXML

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 88 
0:08:11 Mar 5, 2008   
Jul 2005 Nov 2010
Sąrašas   Archyvas   Pagalba