ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-07-07 nr. 851

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALEKSANDRA FOMINA. Milžinų meilė (17) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Santara ir šviesa Alantoje (13) • -js-. Sekmadienio postilė (8) • Su Danijos Olborgo universiteto profesoriumi, knygų apie mokslo, technologijų ir visuomenės sąveiką bei visuomeninius judėjimus autoriumi dr. ANDREW JAMISONU kalbasi Audra Čepkauskaitė. Apie mąstymo reformaciją (38) • PETER LIPPERT. Žmogus Jobas kalbasi su DievuSIGITAS GEDA. Simonas Išmintingasis-VarlysRENATA DUBINSKAITĖ. Daugybė būdų žiūrėti į vaizdo juostos paviršių (4) • Apie „Skraidančią juostą“ (1) • Naujas Nidos kelionių vadovas (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (287) • RENATA ŠERELYTĖ. Išpažintis dar ne viskas (2) • Apie spektaklį „Bembilendas“ (rež. Yana Ross (JAV), OKT / Vilniaus miesto teatras) su kunigu pranciškonu ARŪNU PEŠKAIČIU kalbasi Giedrė Kazlauskaitė. „Bembilendas“: postmoderni utopija (1) (17) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Likviduokime politinį neraštingumą! (4) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-qahyro (8) • DONALDAS APANAVIČIUS Vaivos Kuodytės ir Ričardo Šileikos internetinis pokalbis, įvykęs per Gmail elektroninį paštą 2007 metų gegužės 30-ąją. Kas tau pasdarė? (29) • BENEDEKTAS JANUŠEVIČIUS (4) • graudulys su ašara į sarkastišką juoką verčiasi (494) • 2007 m. liepos 14 d. Nr. 26 (852) turinys (26) •

Santara ir šviesa Alantoje

Pasibaigė „Santaros-Šviesos“ konferencija

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

[skaityti komentarus]

„Santara-Šviesa“, jau senokai kas mielą vasarėlę susibėganti Anykščių šilelyje, šiek tiek pakeitė susitikimo vietą ir vėl sugrįžo į gimtinę Amerikoje, Tabor Farmoje...

Kas žino, gal po daugelio metų šitas juokelis ir išsipildys, kas žino, dėl tokios geografinės pakraipos tuomet verksim ar juoksimės? Šiaip ar taip, anksčiau savo senuosius draugus amerikonus vis pasveikindavęs Valdas Adamkus šįmet į kitaip ir kitur (Molėtų rajone birželio 21–24 d.) suplanuotą „Santarą“ nebeatvyko.

„Santaros“ organizatoriai nesureikšmina susitikimo vietos, o mintis, kokią įtaką toks renginys gali padaryti tai vietai, iš viso neateina jiems į galvą. Per uždarymą koks nors meras – Anykščių, Molėtų ar Alantos – gaus pakalbėti tris minutes ir provincijai tos prakilnios protų šviesos užteks. Per tiek metų pranešimų pasiklausyti į Anykščių poilsio namų salę užsukdavo gal tik vienas kitas vietinis mokytojas ar nesuprastas poetas ir kas yra „Santara“ pačiuose Anykščiuose, mano galva, niekas dorai taip ir nesuprato. Tai kas ji tuomet yra (ir buvo)?

Viena šiemetinės konferencijos priešpietė buvo skirta neseniai mirusiam santariečiui žurnalistui Liūtui Mockūnui (iš spaustuvės atvežta jo straipsnių knyga „Nelygiagretės paralelės“). Žmogui, kuris „buvo labiausiai pasiruošęs sugrįžti namo“. Tarybiniais metais Liūtas per Atlantą pervežė daugiausia spaudos, A. Mackaus leidyklos knygų, „Metmenų“, „Akiračių“, išsiskyrė pagarba tarybinėje Lietuvoje „likusiems“ lietuviams, buvo savotiškas atskalūnas. Jautėsi esąs neprofesionalas (inžinierius su humanitariniais polinkiais), laisvamanis, nemėgstantis dvispalvio kontrasto, žurnalistas, vis įsiveliantis į rimtus reikalus ir juos užbaigiantis.

Konferencijos salę pamažu užpildžiusi studentija (atvažiavo čia dar ir Joninių švęsti), sprendžiant iš aplodismentų, ryškiausia „žvaigžde“ vėl išrinko profesorių iš užjūrio Algį Mickūną, kurio vingrios minties ir „daugialypės sąmonės“ įtaigą dar padidina komunikabilumas ir artistiškumas. Mūsų profesoriaus Arūno Sverdiolo dėstymo maniera visiškai priešinga – niauri ir uždara. Sverdiolas teigė, kad Soroso fondo knygos taip ir neišjudino Lietuvos mažaraštės kultūros smagračio; yra gerų knygų, nėra kas skaito; yra leidėjas, yra autorius, yra finansuotojas, bet nėra skaitytojo; tada atsiranda grafomanija, grafofilija; pats save paleidžiantis ir varantis mechanizmas fizikoje neįmanomas, o metafizikoje – puikiai gyvuoja; rašymas tapo erotiškas, suartėti su tekstu, išversti jį yra malonu, jis tiesiog siūlosi parašomas, tokiam intymiam dalykui publikos jau kaip ir nereikia, rašymas vyksta savaime...

Rašytoja Dalia Staponkutė (gyvenanti Kipre) kalbėjo apie belaikę ir bevietę Graikiją. Antiką graikai savinasi, bet drauge supranta, kad šiuolaikinių graikų jinai neištiko. Dėl savo mažareikšmiškumo išgyvenantys graikai išvažiuoja, norėdami užkariauti kitas erdves, jų emigracija ne tik ekonominė, bet ir egzistencinė (kaip ir lietuvių?). Jie tarsi tie medeliai bonsai. Įdomu, kad čia labai paplito „savų istorijų“ aprašymai (giminės, apylinkės ir pan.).

Vaidas Šeferis (dėsto lietuvių kalbą Čekijoje) ieškojo mažareikšmiškumo paralelių jau tarp lietuvių ir čekų. Čekams lyg ir nėra reikalo domėtis kažkokiomis Baltijos šalimis. Viename jo tirtame dienraštyje per metus buvo tik 23 medžiagos: apie Estijos mokesčių sistemą, Latvijos ledo ritulį ir nesėkmingą Lietuvos mėginimą įsivesti eurą. Taigi, esame egzotika. Gaila, kad Šeferis nepalygino, kiek tekstų apie čekus per metus išspausdina panašaus pobūdžio „Lietuvos rytas“.

Lietuviško kraujo prelegentų sąrašą, be įprastai dominuojančių, visur pavydėtinai žvitrių vyrų iš įvairiausių JAV kampų (reikėtų pridurti, kad amerikietės lietuvės kur kas respektabilesnės, nuosaikesnės) dar papildė kanadietis prozininkas Antanas Šileika, paskaitęs humoristinės kūrybos. Apie jo romanus (yra ten ir lietuviškų motyvų) iki šiol neturime nė menkiausio supratimo, nors į Kanadą yra emigravęs vienas geriausių tarybinės Lietuvos vertėjų Valdas Petrauskas.

Politika ir žiniasklaida dabar yra neišvengiami mūsų gyvenimo ingredientai – „Santara“, prasidėjusi suplanuota retorika „Ar Lietuva turi ateitį?“ (L. Donskis, A. Ramonaitė), baigėsi neprognozuojamomis „bulių kautynėmis“. Į areną pasisekė prisivilioti „lrytas.lt“ vyr. redaktorių Rimvydą Valatką, kuris, reikia pripažinti, didvyriškai, nė kiek nesiteisindamas atlaikė visus provokuojančius smūgius („Kas jūs esat, Valatka?..“, „Jums patogu manyti, kad masės tokios bukos“, „Su Valatka neįmanoma šnekėtis, mes žinom savo, jis daro savo“ ir pan.). Svarbiausio Lietuvos dienraščio ideologinis vadas perskaitė manifestinį pranešimą ir gerai artikuliuodamas pakartojo: nedemonizuokit žiniasklaidos, ji yra menama, aš tikiu, kad dirbu gerai, todėl dirbsiu ir toliau, o jūs padarykit geriau. Apžvalgininkas Mykolas Drunga dar tiksliau artikuliuotu ir visus raminančiu balsu priminė Juozo Keliuočio patarimus žurnalistams, mėgino – ir sėkmingai – juos pritaikyti šiai dienai („Žurnalistas yra tarpininkas tarp elito ir liaudies, nes dauguma neturi laiko“, „Tiesa yra žurnalistų produktas. Tiesą mes parduodame“). „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorius Andrius Navickas teigė, kad viešąją erdvę lietuviai prarado žingsnis po žingsnio, žurnalistai primena medžiojančius laukinius žvėris, o skandalų tiek daug pas mus kilo todėl, kad perdėtai daug apie juos šnekame. Anot Navicko, viešojoj erdvėj daug baimės, politikai bijo gyventi kaip orūs žmonės, todėl parsiduoda, įtiki tuo, kuo reikia tikėti, baimė tapo jų savastimi... Atrodo, išėjo pažįstamas sovietinių dienų vaizdelis.

Patiko Valatkos duotas senas patarimas: jei apie, jūsų manymu, protingą žmogų laikraštis parašė blogai, tai jūs, kaip protingas žmogus, tiesiog nustokite jį skaityti.

Konferencijos vakarai, kaip įprasta, baigdavosi neįpareigojančiais ir atpalaiduojančiais poezijos pasiskaitymais ar nenusakomo Kęstučio Navako nenusakomai atliekamais tekstais. Arba prastai demonstruojamu geru kinu. Kelių poetinių Arūno Matelio dokumentinių filmų publika nesuprato ir negalėjo suprasti, nes blogai matėsi ir girdėjosi. Siūlyčiau organizatoriams kitais metais atsivežti, pavyzdžiui, kelis aktorius iš Oskaro Koršunovo teatro trupės, ir tegul jie greitosiomis suvaidina „Karalių Oidipą“ arba „Meistrą ir Margaritą“...

„Santarai“ dažnai palinkima nevirsti uždaromis akademinėmis diskusijomis. Linkėčiau to paties. Ir susisukti gūžtą dabar jau Alantos žemėse. (Beje, už poros kilometrų esančiame Alantos miestelyje, į kurį santariečiai neturėjo laiko užsukti, stovi dvibokštė XVI a. bažnyčia, medinė sinagoga, mokytojo Mykolo Šeduikio namelis-muziejus su jo tapytais istorinės tematikos paveikslais. O didžiulėje, puikiai kompiuterizuotoje Technologijos ir verslo mokykloje, kurioje vyko konferencija, yra mažai mokinių ir iš tų pačių pernai tik keletas sugebėjo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.)

 

no OOXML

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


89252. Cyptyp2007-07-10 22:57
„Tiesa yra žurnalistų produktas. Tiesą mes parduodame“. Aha, tiksliai.

89263. šlumšis2007-07-10 23:23
bet kad sverdiolas niaurus ir uždaras, ir dar profesorius, tai netiksliai. galvoju, kaži kiek laiko galima gyvai atreaguot į mickūno žvaigždiškumą? na, metus, du. paskui kažkaip nebeimponuoja. tai gal aplodismentai iš tradicijos? nuolat spurdančiam kūnui, kurio visi sakiniai užsibaigia erotika.

89321. Fermere2007-07-11 15:22
Beje, ar kas kada nors suprato, apie ką kalba Mickūnas?

89325. Klausimas2007-07-11 16:07
Tai kur buvo ta "Santara" - Amerikoje ar Alantoje?

89357. šlumšis2007-07-11 18:59
o ką? Sverdiolas, manau, suprato, bent jau labai atkakliai bandė suprasti. į kiekvieną pasimatymą tysėsi diktofoną. keista turėtų būti - susitinka, įjungia. paskui reversina, purto už atlapų laiką ir knygutę konstruoja. kalbasi. niaurusis su šokančiu. bet man patinka, kad ne iki galo susikalba.

89359. skylės 2007-07-11 19:04
o mėsos nuoplovų maijkonas šiemet berods pasiplovė iš santaros. kaip gaila. neturim autentiško įspūdžio. negi tikėsi dokumentika.

89862. šl2007-07-15 12:31
tai ką, rimtai niekas nebuvo ir negali papasakoti? nu ir gerai. aš apie baltas lankas jums irgi nė žodelyčio.

89868. mie2007-07-15 12:50
kazi, kas dar turi toki majkona kaip mano. mesos nuoplovu saplvos. toks jaukus ir mielas, kad net uzadziau dviejose vietose, neismetu dar.

89872. šl2007-07-15 13:06
galėjot važiuot ir su suadytu, baisiai čia. geriau jau skylė maijkėje nei istorijoje.

89888. xX2007-07-15 14:48
Man patinka ta s.-šv. įvairovė, matyt, dėl to ten tebevažiuoju. Košė, daržovių troškinys su mascarpone. Jausmų sinergija, self-organization į ratelius, būrelius ir kuopeles. Oficialus nesusišnekėjimas ir neįpareigojantis pasišnekėjimas prie pakrypusių stalų po liaunais berželiais. Geranoriškas pataikavimas ir rimtas paviršutiniškumas. Nereflektyvus minčių sodų prastuminėjamas. Beviltiškas naujų partijų struktūros dekonstravimas. Gėrimas su visais ir viską (pvz., vynas buvo toks pigus, kad net nuodingas).
Vienišą Vilkę Vitą iš Niujorko užtikau beraudančią karvutei raudą. Karvutės ganėsi šalia bendrabučio, netoli tviskančių automobilių. Jos tikriausiai nesuprato raudos, atvežtos iš žemaitijos per amerikę po 50 metų kelionės. Valatka per metus užsiaugina dar pora kg cinizmo, skirto kovai su Respublika. Skaitytojai tėra jų patrankų mėsa, mūšio finansiniai rėmėjai. Mūšis - tai reginys, už kurį galima mokėti, o mūšio atliekas pasmeigti būdelėje ant vinies. Sverdiolo nervai, kaip ir anksčiau, nebelaiko - reikėtų kokio kurortinio žvilgsnio nuo S. kalno arba bent jau giluminio masažo svetimomis rankomis. Juk tarnavimas Tiesai būdingas visoms civilizacijoms, kol jos nežlunga.

89967. xX2007-07-15 22:56
Niekaip nesulaukiu pažado nr. 89862 išpildymo - ваш ход!

89976. šlumšiui - dumskis2007-07-15 23:14
Aš irgi laukiu apie baltas lankas...

90078. šlumšio žodelytis2007-07-16 13:13
vynas nebuvo pigus, bet nuo to nemažiau nuodingas. jeigu dar ką prisiminsiu - būtinai parašysiu. dabar labai plūkiuosi su kasdienybe, tai atsiprašau nuvilto elito ir kitų nepaminėtųjų

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 1 iš 23 
10:21:39 Feb 8, 2008   
Jun 2005 Oct 2010
Sąrašas   Archyvas   Pagalba