ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-06-23 nr. 850

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRZEJ ROMANOWSKI. Pomirtinės paskutinio karaliaus kelionės (15) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Vinis (111) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • ANNE ATKINS. Liaudiška šneka juk nebūtinai keiksmai? (7) • JONAS GRIGAS. Kaip žmogų veikia elektromagnetiniai laukai (18) • SIGITAS GEDA. Simonas Išmintingasis-Varlys (7) • RITA PILKAUSKAITĖ. Šurmuliuojanti kasdienybė (2) • GUILLAUME APOLLINAIRE. Devyneri tavo kūno vartai (18) • VLADISLAV CHODASEVIČ. Žmogaus pokalbis su pele, kuri graužia jo knygas (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (20) • LAIMANTAS JONUŠYS. Žmogus be savybių prieš savybes be žmogaus (4) • Su tuometiniu moksleiviu, istoriku, Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus-rezervato darbuotoju JONU VITKŪNU kalbasi Saulė Matulevičienė. Iš Rasos švenčių Kernavėje istorijos (5) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-qahyro (14) • MARIUS MACEVIČIUS. Eilės (13) • kaukst kad net ziezirbos pasipyle is akiu (650) • o briedų briedai! abriedai. abrėdukai tikri :)) :)) :)) (692) • 2007 m. liepos 7 d. Nr. 25 (851) turinys (44) •

Liaudiška šneka juk nebūtinai keiksmai?

ANNE ATKINS

[skaityti komentarus]

Nuo blevyzgų nukąra žandikaulis. Mergaitės nesugeba suregzti sakinio, beveik kas antrą žodį nekaišiodamos keiksmažodžių ir nepliaukšėdamos liežuviu, tarsi groteskiškai parodijuodamos kažkokios genties dialektą; grėsmingi apsmukę paaugliai viešajame transporte garsiai vapa apie tam tikras kūno dalis, net nesuvokdami, kad tokie jų žodžiai aplinkinius tiesiog pykina. Jų šneka tiek užteršta keiksmais, kad ją galima palyginti su seniai nevalyta vištide.

Nederėtų manyti, kad šitas primityvios kalbos purvas mus tiesiog ėmė ir užgriuvo. Panašiai buvo kalbama visais laikais. Juk kalba yra gyva ir įvairi. Ji evoliucionuoja. Tad ir toks pasakymas kaip „nė velnio“ kokiais 1913 m. turėjo skambėti visai kitaip, ko gero, netgi tais laikais turėjo šokiruoti. Lygiai taip pat tai, kas vakar atrodė visai priimtina, šiandien gali atrodyti nemandagu. Kalbos sodrumas kinta tarsi vėjui papūtus. Tačiau ar dabartinis jaunimo žodynas iš tiesų grasina visai mūsų civilizacijos sanklodai?

Gyvename vaizdo, o ne žodžio pasaulyje. Laikausi teorijos, kad tada, kai kultūra ima remtis žiūrėjimu ir pamiršta klausytis, ji praranda galią mąstyti. Šekspyras rašė ne žiūrovams (kaip rašo dabartiniai scenaristai), o tokiai auditorijai, kuri žodžio galia savo vaizduotėje pajėgtų atkurti kariaunas ir laivynus, kraują ir žmogžudystę, meilę ir pavydą. Palyginkime tai su karta, kuri tegali sekti paveikslėlius ir niekaip nepajėgia susitelkti ilgiau nei keletą minučių, jei turi vien tik klausytis. Visiems kalbėtojams, pamokslininkams, dėstytojams ir kitiems šiandien nuolat primenama nekalbėti ilgiau nei dvidešimt minučių ir visada pasitelkti kokį nors vaizdą. Tad tikrai neatsitiktinai šiandien taip retai sutiksi žmogų, kuris gerai įsiklausytų į jam sakomus žodžius, o ne girdėtų tai, ką įsivaizduoja girdįs; kuris girdėtų jam pateikiamus argumentus ir jiems prieštarautų logiškai, o ne dėstydamas savo išankstines nuostatas.

Pažvelkim, kaip vien per žodį krikščionybė pakeitė pasaulį. O šią kalbos galią savo nelaimei esame pamiršę – jei nori žmones pajungti, imk kontroliuoti jų kalbą. Šitaip elgėsi anglai, varžydami airių kalbą, šitaip elgėsi sovietų valdžia, kuri ukrainiečių kalbą stūmė į periferiją. Arba tų žmonių kalbą asimiliuok – šitai ilgainiui pavyko normanams, skatinant užkariautojų ir užkariautųjų bendradarbiavimą. Ir atvirkščiai – jei nori žmones išlaisvinti, tikslus formulavimas ir gebėjimas bendrauti iš tiesų bus labai galingos priemonės. Taigi ir keiksmai yra itin svarbi tokios ginkluotės dalis. Keikdamasis rodai nepagarbą; susivaldydamas kontroliuoji padėtį.

O praradę savo kalbą, kartu su ja netekome ir gebėjimo kontroliuoti padėtį. Tik pažvelkime į save: įniršis keliuose, įniršis prie kompiuterio, net įniršis dėl pakuotės (pvz., kai nesiseka lengvai išpakuoti kiaulienos kumpio, turiu labai tramdytis, kad neimčiau niršti). Apgailėtina, kaip menkai pajėgiame kontroliuoti net save. Ir nesvarbu, ar taip yra dėl praeito amžiaus septintojo dešimtmečio psichologinių patarimų leisti viskam išsilieti, ar dėl krikščioniškos vertybės – savitvardos nunykimo.

Tačiau, tarkim, pavyktų grupelę jaunų žmonių – galbūt be jokių žvaigždiškų siekių ir pernelyg nepretenduojančių į pasaulio valdymą – išmokyti valdyti vienut vienutėlį dalyką: jų kalbinę aplinką. Argi šitaip nesuteiktume jiems tikros laisvės skonio ir potencialo įgyti dar daugiau galios?

Filmuodama laidą apie keikimąsi mokyklose, aplankiau vieną „nekokios reputacijos“ vidurinę. Ir buvau nustebinta, koks stiprus troškimas, kad padėtis pasikeistų, tvyro joje (tiesą pasakius, tai mokyklai neseniai pradėjo vadovauti iš tiesų įtaigus vadovas, kokio galėtų pavydėti bet kuri mokykla). Moksleiviai patys yra nepatenkinti tarp jų įsivyravusia kalba, kuri skatina grasinimus, griauna pagarbą, provokuoja muštynes ir trukdo mokytis. Tačiau visi jie – tiek vaikinai, tiek merginos – mano esą nepajėgūs nei ką nors pakeisti, nei pasikeisti patys. Visą laiką tik ir girdėjau, kad jie nieko negali padaryti. Jie norėtų, kad būtų kitaip, tačiau negali nieko pakeisti.

Bet juk tai visiška netiesa. Direktoriaus akivaizdoje jie nesikeikia, per pamoką keiksmažodį irgi išgirsi nedažnai, visiškai nesikeikia jie ir savo motinų akivaizdoje. Tačiau likę vieni ir bendraudami tarpusavyje (kai jų nebetrikdė įjungtas mikrofonas), jie pažėrė tikrą keiksmažodžių kaleidoskopą.

Tada tarėme: pažiūrėkime, negi tikrai nieko pakeisti neįmanoma? Pamėginkim! Ir iš tiesų negalėjai nesijaudinti, pamatęs, kaip palengvėjo pažeidžiamiausiems – mažesniesiems, mergaitėms ir visuomenės labiau gerbiamų tautybių moksleiviams.

Nuostabiausias dalykas – kaip visada būna mokytojaujant – buvo stebėti, kaip moksleiviai ima suvokti, kad jie iš tiesų pajėgia elgtis kitaip. Jie pajėgė valdyti padėtį. Gal ir ne tiek, kiek norėtų, tačiau tai buvo daugiau, nei manė galį. Jie pajėgė pakeisti pasaulį! Na, bent savąjį pasaulio kampelį. O jeigu jie pajėgia suvaldyti liežuvį, argi jie nepajėgs suvaldyti ir kumščių, argi nepajėgs susitvarkyti mokslų, o galiausiai ir ateities?

Kaip savo laiške rašė šv. Jokūbas, liežuvis yra tarsi arklio žąslai ar laivo vairas – nors ir kokie dideli bei galingi šie būtų, juos valdo mažytis prietaisėlis. Tad mokydami jaunimą juo deramai naudotis pasieksime kur kas daugiau, nei galėtume pagalvoti.


„The Daily Telegraph“, 2007.V.12

Vertė Kęstutis Pulokas

 

no OOXML

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


87643. r2007-06-27 13:32
taip nuo siol geda keiktis

87655. ivs ;))2007-06-27 15:05
alio, kiski p, kur tu? Ar girdi, kas tau rašoma? Nors paskutinis sakinys biski šleivai sumontuotas. Argi plika galva neaišku, kad didelis yra arklys, o galingi, jį suvaldantys prietaisėliai - mažyčiai?

87687. krankt2007-06-27 17:35
niekus rasineja, jomparalis.

87913. nekorekt2007-06-29 09:09
čia tai tiesa tavo.kaip ten sakoma rugščiai ėd skystai tr... i šita gyvenima mūsu šaly jokiu budu negalima leisti gyventi seimunų.pavojinga. dar vadas verkė kad maža pensionams alga.laikas parodė.o dabar tik europarlamentan siųskit arba rentą.kai tik išeis iš ten. kūrė, kūrė ir sukūrė. nesikeikiam.visi skystai tr...

87946. Magelanas2007-06-29 14:18
straipsnis, zinoma, taikyta anglu kalbai. Bet siaip is esmes viena priezastis, kodel anglu kalba viespatauja pasaulyje, yra jos logiskumas. Kas mokesi rimciau ar ruosesi pvz egzaminams anglu kalba, tai labai rysku. Cia ne apie keikimasi siaip, bet tai visiskai atitinka straipsno minti: per kalba gali valdyti pasauli.

87971. cc2007-06-29 20:32
Iš amerikoniškų filmų išmokau tipinius amerikiečių posakius: kale, ateik pas tėvelį,fak ju, kis mai ass ir kt. Tikiuosi , kad amerikietiškų filmų kūrėjai praturtins mane angų kalbos žinojimu. Tikrai geras dalykas ta demokratija .O musulmonai yra tikri durniai, kad priešinasi.

88255. Ona2007-07-02 12:51
Liaudiška šneka juk nebūtinai keiksmai, o lietuviška literatūrinė - jau beveik būtinai. (Ištrauka iš apžvalgos apie dabartinę literatūrą po tiekos tai metelių)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 1 iš 24 
1:02:02 Feb 8, 2008   
Jun 2005 Oct 2010
Sąrašas   Archyvas   Pagalba