ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-09-06 nr. 667

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Sklandumai (44) • -gb-. Apie žmones (23) • ROLANDAS RASTAUSKAS. Kaip mane nušovė (25) • JAN KOPROWSKI. Lenkų literatūros istorija (2) • DIRK VON PETERSHOF (1) • BRIGITTE OLESCHINSKI (1) • Su Balio Sruogos dukra DALIA SRUOGAITE kalbasi rašytoja Vanda Juknaitė. Esu įkaitas (11) • RASA KALINAUSKAITĖ. Juodoji dėžė iš "Šiaurės vasaros" (2) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (10) • AURELIJA MIKALAUSKAITĖ. Henrikas Natalevičius. Siena. 2000 (3) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Kinas pagal A. MatelįPETRAS DUMBLIAUSKAS. Charlesas Bronsonas išeina (21) • LAIMANTAS JONUŠYS. Ir kaip kasdienis laiškanešio žygis...AUDRIUS BEINORIUS. Pirštas, rodantis į mėnulį... (23) • MARTYNAS PETRAITIS (g. 1921). Dienoraštis (4) • Įvaizdis – (ne) viskas (8) • LIŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaida (3) •

Sklandumai

SIGITAS PARULSKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Bill Brandt. Mergaitės portretas. 1955

Pelkėje, netoli vieškelio, skendo karvė. Kaip ji ten pateko, neaišku, galbūt tai žinojo dvi papelkiais lakstančios ir isteriškais nelaimės šaukiniais karksinčios moteriškės, bet karvei dėl to nebuvo lengviau. Ji, kaip uostą paliekantis laivas, periodiškai sumaurodama, grimzdo vis giliau ir, jos garbei reikėtų pasakyti, laikėsi pakankamai oriai. Galiausiai, tarsi supratusi, kad reikalai prasti, karvė liovėsi maurojusi, tik kartkartėmis vis tekšteldavo sunkia savo uodega per drumzliną pelkės vandenį, kurio paviršiumi blaškėsi susinervinę vandens čiuožėjai ir dar kelios dešimtys nematomų parazitų. Nepaisant situacijos makabriškumo, – akivaizdus mirties išsipildymas visuomet į paširdę dvelkteli tragizmo ir nevilties šaltuku, – atrodė, jog karvei prieš nuskęstant rūpėjo tiktai vienas dalykas – uodega sklandžiai talžant pelkės paviršių pagąsdinti vandens čiuožėjus, erzinančius ją savo nerūpestingu laiko švaistymu.

Kai pasirodė vyrai su virvėmis, karvės matėsi tik ragai ir uodega. Nebejudanti.

Buvo šnekama, kad į šią pelkę karo metais nukritęs lėktuvas. Rusų arba vokiečių.

•

Jis labai sklandus, šis judesių kompleksas: kai kairiąja ranka atveri vonios duris, dešinioji kilsteli ir slysdama apčiuopom nuspaudžia čia pat esantį, bet nematomą šviesos jungiklį, po to šmurkšteli į vidų paskui mane; šmurkšteli, kadangi kairiosios rankos truktelėtos durys pačios užsitrenkia, ir dešiniajai lieka tik keletas akimirkų patekti į vidų. Ir viskas, viduje esi visas, be jokių treniruočių, išankstinio sumanymo, pasirengimo atlikti tokią sklandžią judesių virtinę. Jeigu tai stebi iš šalies, jeigu nieko kito nedarai, vien tik stebi, kaip sklandžiai juda kūnas, kaip pereina iš vienos būsenos į kitą, kaip juda erdvėje, kaip naudoja jam skirtą laiką, patiria virsmą, išoriškai lyg ir nesikeisdamas, bet visuomet jau kitas, – žinoma, jeigu manai, kad nuostaba vis dar tebėra vertybė.

Kada teikiantis malonumą sklandumas virsta automatizmu, kliše, nėra visiškai aišku. Kai pamatai naują TV vedėją, debiutantą, kai junti jo jaudulį, jo baimę susikirsti, bijai drauge su juo, – jo elgesys, jo būsena pilna nesklandumo galimybės, net jeigu jis ir nesuklysta, vis tiek yra panašus į uždelsto veikimo mechanizmą. Nemalonaus trikdžio laukimas drauge kelia ir azarto pojūtį, taip žvelgiama į lyno akrobatus, kylančius arba besileidžiančius lėktuvus – nukris, nenukris. Tačiau ateina metas, kada laidos vedėjo jau nebepastebi, paprasčiausiai klausaisi jo skaitomų žinių, o jis pats nebeegzistuoja, jis virto monotonija, automatizmu, kliše.

•

Nusipirkau maišelį tinko "Knauf Rotband", tačiau naudoti jo vis dar nesiryžtu. Galbūt kalti statybinių prekių pardavėjai – žiūrėjo į mane taip, tarsi tinką būčiau pasirengęs naudoti picai kepti. Profesionalai – pakanka vieno naivaus klausimo, ir jie tave nurašo į diletantų gretas.

Nuplėšus purvinus virtuvės tapetus paaiškėjo, kad sienos pilnos įvairaus dydžio skylių. Kai kuriose iš jų styrojo mediniai kaiščiai. Skylių buvo tiek, kad atrodė, jog čia kitados kabojo visas Gintaro kambarys.

Dar viena delsimo priežastis – urvai, olos visuomet gobiamos paslaptingumo auros. Niekad nesi tikras, kad vienoje iš jų šiuo metu ko nors esama, pavyzdžiui, ką tik gimęs Kristus ar panašiai. Ką jis pagalvotų apie šiuolaikinius papročius ir tradicijas, jeigu ką tik gimęs gautų tinko tėkštelėjimą į veidą. Su ginekologo kruopštumu ištyrinėjau visas skyles sienose, dezinfekcijos sumetimais išsiurbiau kiekvieną dulkių siurbliu. Ir vis dėlto užtinkuoti jas ryžausi tik tuomet, kai virtuvės palube ėmė skraidyti kregždės, gudriai šnairuojančios urvelių pusėn. Užkrėčiau skiediniu visus urvelius ir olas su visais įmanomais jose buvusiais atpirkėjais. Padengiau lateksinio polimerinio glaisto sluoksniu. Glaistas nekasdieniškas, su marmuro užpilu. Nugruntavau, nudažiau dispersiniais akriliniais dažais, dabar sienos lygios, jas darko tiktai žiojinti ventiliacijos anga, pro kurią vakarais sklinda toks aitriai salsvas puvėsių kvapas, tarsi kaimynė apačioje augintų numirėlius.

Ir vis dėlto lygūs sienų paviršiai negali prilygti tam malonumui, kurį kelia žiūrėjimas į skylėtą, grublėtą paviršių ir nuojauta, kad gali jį pakeisti. Šio malonumo atminimui išgėriau alaus. O gal Betliejaus ir kregždžių atminimui.

•

Iš dešimties kilogramų tinko nesunaudojau nė kilogramo. Dabar praplėštas popierinis maišelis guli koridoriuje ir kelia tam tikrų keblumų.

Kai dirbau statybose meistro pagalbininku, vyrai pardavė dešimtį maišelių valdiško cemento ir prisipirko pigaus spirituoto vyno. Mudu su Valerka, jis irgi dirbo pagalbininku, gavome po stiklinę salsvai karstelėjusio gėrimo ir drybsojom žolėje skaičiuodami žiogus. Norėjome rengti žiogų lenktynes, bet jie nesileido dresuojami. Vienas iš suaugusiųjų nežinia ko užsiropštė ant remontuojamos fermos stogo ir tuojau pat nukrito. Įsmuko pro skylę stoge, pataikė tiesiai į veršelių aptvarą. Veršelių tuo metu fermoje nebuvo – jie būtų siaubingai persigandę nuo skausmo sklidino klyksmo. Vyras pataikė apžergti iš lentų sukalto aptvaro kraštą. Viena jo sėklidė pasidarė stručio kiaušinio dydžio. Jis, beje, nukritęs dar susilaužė ir koją, tačiau vyrams šis faktas neatrodė toks įspūdingas. Apie kokį nors darbą tą dieną nebuvo nė kalbos.

Buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje mes, kareiviai, vienam įkyriam vokiečiui irgi pardavėme dešimt maišelių cemento. Vienintelė tarybinė prekė, kurią jie vertino. Gavome šimtą markių, nusipirkome keletą butelių likerio, "Kakao mit Nüsse". Turėjau elektrinę skutimosi mašinėlę "Charkov-6", tačiau vokietis, jau pasikrovęs cementą į savo mini sunkvežimį, kratė galvą, o paskui išsiviepė ir kelis kartus ranka pasuko sau aplink klyną. Vokiečių maniakiškas potraukis higienai kažkokiu būdu siejasi su vulgarumu ir skonio neturėjimu.

Be abejo, apie darbą ir šį kartą neverta kalbėti.

Valerka tų pačių metų rudenį užsimušė važiuodamas motociklu "Minsk", buvo išgėręs. Aš per vasarą išmokau šiek tiek elgtis su cementu ir kitais statybos įrankiais. Bet cemento ir alkoholio santykiai tapo akivaizdžiai nepatikimi.

Todėl gerdamas alų niekuomet nebegalvoju, ką daryti su koridoriuje gulinčiu cemento maišeliu. Tegul guli.

•

Kartais į mano sienas ateina pažiūrėti vaikai. Lygios sienos, tėti, sako sūnus. Praėjus kiek laiko ir dukra pasako tą patį: lygios sienos, tėti. Jai vyresnysis brolis autoritetas, bet ji nė už ką neprisipažintų, kad jį mėgdžioja. Ji pasako tą patį, bet visai kitaip. Mergaitės visuomet viską daro kitaip. Nežinau, kodėl vyrai mano, kad dukros juos myli labiau nei sūnūs. Jos tiesiog myli kitaip.

Kartais į sienas ateina pažiūrėti dar viena mergaitė. Tiesa, mergaite ją jau sunku būtų pavadinti, tačiau visos moterys išsaugo ką nors iš mergaitės. Vienos daugiau, kitos mažiau: aikštingą intonaciją, vaikišką judesį, slaptą svajonę. Moterys mėgsta burti iš žvaigždžių, o ji – iš ašarų. Sėdi ant balkono slenksčio, rūko laikydama galvą truputį atloštą, žiūri į vakaro medžių viršūnes ir stebi, kuri ašara, nutekėjusi per skruostą, nukris ant krūtinės, o kuri – nusliuogs kaklu. Ji labai lakoniška ir matematiškai tiksli ašarų atžvilgiu, kartais būna penkios, kartais septynios, niekad – dvi ar keturios. Kaip jai tai pavyksta, niekad neklausiu. Tiesa, niekad nepaklausiu, kada burtai būna palankūs, kada – ne.

Niekad nepaklausiau, ką ji mano apie sienas. Jai, ko gero, labiau patiktų skylės – sugalvotų kokių nors burtų.

•

O kai niekas nebeateina pažiūrėti mano sienų, sėdžiu ir žiūriu į jas, vis gražėjančias, vis labiau cemento, glaisto, grunto, dažų sluoksniais artėjančias manęs link, paliekančias vis mažiau erdvės judėt ir alsuot patalpoje, kurią norėčiau vadinti namais, nors ir žinau, kad sienos niekad nesukuria namų. Pačios gražiausios sienos. Sėdžiu kaip karvė pelkėje, klaksiu liežuviu, gąsdindamas aplink lempos gaubtą besiplakantį naktinį vabzdį, ir tik silpna viltis, kad ko nors išmokti šiame gyvenime yra ramybę teikiantis pojūtis, sulaiko mane nuo naujų skylių gręžimo lygioje, beprasmiškai sklandžioje sienoje. Ir dar viena viltis guodžia mane, laikantį rankoje elektrinį grąžtą, – vis tiek ateis toks laikas, kai viskas man bus atleista. Šiuo atžvilgiu vienatvė visuomet pralošia mirčiai. Tik tiek.

 

no OOXML

Kultūros kalendorius
nuo 2008 m. Vasario

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


6206. Gyventoja2003-09-05 10:57
VALIO VALIO VALIO! Neapsakomas skaitymo malonumas vėl! Laukėm laukėm ir pagaliau sulaukėm. Šviežiai dažytų sienų malonumas apima irgi.

6232. Gyventojas2003-09-07 17:27
Kada atiduosi grazta, jei nebereikalingas?

6236. Nagine :-) 2003-09-07 18:34
Jau vien "kada teikiantis malonumą sklandumas virsta automatizmu, kliše" nutvieskia, supurto.Skaitant jauti kažką panašaus į saldų skausmą.

6237. ffa2003-09-07 19:06
Geras, geras... Velnioniškai liūdnas tik. Atrodo, kad S.P. už kažką keršija kasdienybei. Gal nenuskęsim, kaip ta karvė. Tiesa, karvės- geros plaukikės. Jei ir jos skęsta, kas belieka mums?

6238. andrius g. :-) 2003-09-07 19:25
Visad stebiuosi, kaip S.P. suteikia kartais visiskai kasdieniskam arba buitiskam ivykiui kitokia, kilnesne, tragiskesne prasme. Kad ir ta skestanti karve - skesta juk tik karve, bet rodos, kad ir visas pasaulis grimzta gilyn su ja. Arba kiaules pjovimas kitoje S.P. ese - pjauni kiaule, o skausma jauti viduj. Savo viduj.

6244. Fane2003-09-07 23:01
nevezha visiskai

6253. Labanaktis :-) 2003-09-08 06:47
....tarsi kaimynė apačioje augintų numirėlius. Sitas tai geriausias :)))))

6255. Gyventoja Gyventojui2003-09-08 09:05
Reikėjo pasukt galvelę, kokį grąžtą ir kam esu skolinga:)) Pagaliau supratau, kad tai greičiausiai pretenzija Sigitui P.:))

6257. J. :-) 2003-09-08 09:45
6237 Pelkėje skesta ir labai geri plaukikai.

6258. Lorca2003-09-08 10:02
Ir ko tik toms karvėms netenka iškęsti,kad pasitarnautų Kūrėjams - V.Kikabidzė skraidino,S.Parulskis skandino:))Kokiam dar netikėtam amplua galėtume pamatyti?:)

6259. pesimistas (gerai informuotas optimistas)2003-09-08 10:05
Atrodo, kad mes visi skęstam tame liūne. Greitai liks tik kyšantys ragai ir plūduriuojanti uodega.

6260. Saulius M. :-) 2003-09-08 10:16
Dėkui!

6263. tas pats pesimistas2003-09-08 11:27
Sauliui M.: Za čto?

6267. cikada2003-09-08 13:17
susidomejau... net lioviausi uodega sklandžiai talžyti pelkės paviršių :)

6271. vilkė2003-09-08 15:48
Na,na pesimiste parašyk daugiau apie savo vardą

6275. Ona :-( 2003-09-08 16:25
..nesuprantu, ko visi liaupsina ta Parulski:juk nieko ispudingo jis neparase, kiti paraso zymiai geriau..

6278. ats. -> (6263) :-) 2003-09-08 16:38
Pasirinkau straipsnio vertinimą "Patiko" ir parašiau "Dėkui!"; ŠAtėnų tinklapio automatiką vertinimą pavertė šypsenėle - taip ir pasidarė dviprasmybė. Beje: smalsumo pakurstytas dabar pabandysiu pasirinkti vertinimą "Labai patiko"; visi pamatysim kuo jis pavirs :-)

6280. Irgi žiūrintis į sieną :-) 2003-09-08 16:42
Velniškai pažįstamas jausmas. Žiūrint į perlėtai grąžėjančias sienas, jaučiant, kad ašarų burtai niekada nebūna palankūs ir girdint vaikų užuojautą, tikrai pasijunti kaip skęstanti karvė, kuriai nepadės nei vyrai su virvėmis, nei autokranas. Šaunuolis Sigi, moki iš buitinio šūdo išspausti neblogą grūdą.

6281. andrius g.2003-09-08 16:50
Norejau tik paklausti, paties autoriaus - jeigu Jus is viso skaitote siuos komentarus ir kreipiate i juos demesi - kokio Jums reikia paskatinimo rasyti? Ar paprasciausiai prisedate ir pradedate rasyti, ar reikia kokios konkrecios nuotaikos - beprasmybes, noro verkti del to, kad kazkas grazu ar, atvirksciai, nyku, kad gaila - pasaulio ar saves, ar ir to, ir kito? Galbut mano klausimas atrodo vaikiskas, bet as visad norejau suzinoti, kaip zmones, kuriu tekstus skaitydamas, jauti - ne analizuoji, bet jauti - juos paraso. O dabar noriu zinoti, kaip juos parasote Jus. Aciu

6283. ji2003-09-08 18:13
patiko mintys apie moteri, issaugojancia kazka mergaitiska,lolitiska.Tik siaurietis gali parasyti toki teksta.

6293. ono :-) 2003-09-08 23:23
Nugi grazu, ir tiek. {Ir nesvarbu, kad "neveza".}

6302. Gyventoja2003-09-09 09:25
Andrius g. (6281) ir gražiai paklausė... ir kartu pats atsakė... Būtų iš tiesų įdomu, kaip kitiems/autoriui atrodo.

6308. V.V.2003-09-09 14:51
Perskaičiau Mūzų malūno vedamąjį, apie tai, kas su kuo rašo, parkeriu ar kompiuteriu, koks šūdas ir kaip tai svarbu, suprantu, kad autorius mulkis, bet kad pirmieji asmenys interviuotųsi tokiomis temomis... Tada jau geriau " Ar apsišiltinote sienas?`` arba "Šariko įtaka rašto gražumui". Būčiau tenai pat pakomentavęs, bet nebuvo kur. Atsiprašau, neištvėriau.

6309. lietuvis2003-09-09 15:12
Jėga !!!

6312. saksas2003-09-09 16:09
Būtų įdomu sužinoti, kas kokias kelnaites labiau mėgsta; aš tai medvilnines, bet mano draugę jaudina (elektrina?) tik 36% kaprono ir 64% viskozės kombinacija. Matyt dėl to, kad jauna. Skirtumas yra.

6316. draftas :-) 2003-09-09 18:01
Nesu didelis žinovas, bet šie pasvarstymai man priminė Gedą. Šiek tiek arogantiškai paprasti ir kukliai pretenzingi. Miela, kad gali Lietuvoje rasti tokių gyvų ir išmintimi dvelkiančių tekstų. Ačiū autoriui.

6322. Reinas2003-09-09 20:51
Labai labai geras tekstas...

6337. Podvoda :-) 2003-09-10 13:29
Ikvepe mane autorius busimam remontui. Glaistysiu sau sienas ir deliosiu S. Parulskio teksta savo galvoje. Lengviau bus dirbti, nes menininkams, ir kas bent kiek save tokiais laiko, statybos darbai, kaip statybininkams Parulskio tekstai. Zodziu ziurim i skyles ir isivaizduojame jose aukso kasyklas ar kitokius gerus dalykus. "Šiam malonumui atminti išgerkim alaus".

6339. Mykolas OK2003-09-10 14:44
Gal tikrai verta palikti sienose visas skyles. Juk nežinia, kas jose gyvena ir kuo jos gyvena... Kažkokia nuojauta pakuždėjo man neskubėti baiginėti remonto. :-)

6340. Gyventoja2003-09-10 15:45
Galima formuluoti ir taip: "Kuo sienos alsuoja?" :)) Ta prasme, kai yra skylių, tai yra ir kuo alsuot, o kai nėra, sienos gali pradėt dust:)

6345. T.2003-09-11 09:49
Mykolui, gal ir svarbu palikti sienose slyles, bet žymiai svarbiau neišgriauti senų krosnių. T.

6352. Mykolas OK :-) 2003-09-11 15:36
Tos sienos, skylėtos ar neskylėtos, atlieka svarbų darbą: laiko namo stogą, saugo turtą ir yra ne tiek skylėtos, kad nesaugotų šilumos. Sena krosnis. Jei galėčiau - mielai ją kūrenčiau, net jei turėčiau dujinį šildymą. Tačiau... Neveikiantis didžiulis baltų šimtamečių koklių statinys, užimantis kelis "kvadratus" kambario ploto, labai apsunkinantis remontą. Gal ir galėtų išlikti. Gal. Situacija: kažkam šimtamečiai lipdyti kokliai labiau reikalingi ir jis pasiryžęs pagrįsti pinigais savo norą turėti tokią krosnį. Tos krosnies turėjimas jos sąvininkui - papildomos išlaidas remontui ir negautos pajamos už jos pardavimą. Viską galima išreikšti pinigais. Gaila, bet taip.

6358. Rolkie :-) 2003-09-12 08:53
Sudas sude neskesta...

6359. tratata :-) 2003-09-12 09:03
Neuchadi Smicai

6375. napalm :-( 2003-09-12 17:46
net skaityt neapsimoka kai niekas nemoka gal nustokit tokias nesamones paistyt :P

6380. Jonas Sz., DDR2003-09-13 19:34
reikia reikia reikia cemento galvos skylems uzkaisioti, nu ir ku! tinka

6385. Judita :-) 2003-09-14 22:27
tikra ir kartu literaturiska...kas sako,kad `neveza`,paprasciausiai ne i ta `vezima` ilipo...samprotavimai apie mergaites patiko;)ir issaugojima visam gyvenimui kazka mergaitisko...kai ka skaiciau idemiau, kai ka ne taip...plaukiau raidemis,tos, kurios norejo,nulipde butent tuos zodzius, kurie buvo skirti man ir mano sirdies prakalbinimui...manau, daug kam taip...

6386. du :-( 2003-09-15 12:29
Nesiusioja parulskis ant sienu. Serga savo sienomis, kaip andriušis stuburu. Ir tokie jie gal panasus vis, tik parulskis lengvesnbis, labiau orinis, auksciau kyla, o antrasis vis zemyn. Letas laikas, mirtinai linijinis, modernizmu uzkrestas, ir visi jį myli.

6387. lietuviai-tai marazmas?2003-09-15 13:06
Suzavejo komentarai...kazkokia tautine nepri(-da)shutusiu inteligenteliu ekstaze. negi tikrai lietuviai yra kulturiniai ir socialiniai ligoniai... sitiek aistru ir pasigerejimo aprasinejant-o kitiems skaitant- savo ekskrementus...Lietuva-begalinio liudesio ir begalinio marazmo krastas?

6388. Nesklandumas2003-09-15 13:51
El. redakcijai Nesuprantu, ar čia tik pas mane puslapiukas neatsišviežina, ar naujo Š.A. numeriuko dar nėra paskelbta...

6638. Mykolas OK, el. red.2003-09-22 08:10
Bakstelkite pele [Archyvas] ir pamatysite kokie numeriai yra paskelbti.

17313. Mikis :-( 2004-05-31 18:10
O man rodo, kad Parulskas ar kaip jis ten biskeli parase i pievas. Kristaus tose skylutese tikrai nebuvo. Jis per didelis, kad i jas tilptu. Kristaus vieta ant kryziaus. Tam jis ir Kristus. Galvok ka rasai, Parulskai. Toliau, jei matei, kad skesta karve, tai ko nebegai jos gelbeti? Juk tos moteriskes liko be pieno. Jau geriau tu pats priburbuliuotum dykaaduoni rasytojau. Vot tak to.

23917. Och2004-11-04 13:46
Tai va.
Kaippuiku senus nr. skaityti.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:
Rodoma versija 1 iš 204 
0:37:54 Feb 8, 2008   
Jun 2005 Oct 2010
Sąrašas   Archyvas   Pagalba